Informacijos technologijos taikymas šiuolaikinejė visuomenėjė

“ Informacijos technologijos taikymas šiuolaikinėje visuomenėje ”

Pastaruoju metu susidomėjimas informacijos technologijomis nepalyginamai išaugo. Šiuos pokyčius iššaukė nuolat besikeičianti aplinka, dėka atsiradusių naujų informacijos visuomenės kūrimosi prielaidų. Šiandien ateities visuomenė įsivaizduojama kaip informacijos visuomenė, kuri yra “atvira, išsilavinusi ir besimokanti”. Visuomenė besiremianti informacija nuolat atsinaujina dėka išradybos rezultatų, todėl valstybė nenorinti likti technologinio, ekonominio, socialinio ir kultūrinio progreso kelkraštyje, turėtų atsižvelgti į inovacijas, jų skleidimą ir diegimą pačiose įvairiausiose srityse. Pastarąjį dešimtmetį sparti informacijos, komunikacijos ir informacinių technologijų plėtra ir pažangos rezultatai užplūdo rinką ir įvairius pasaulio regionus naujų gyvenimo ir veiklos priemonių pavidalu, taip sudarydami palankias sąlygas visuotinai plėtoti informacijos visuomenės idėją.Dažniausiai informacijos visuomenė suprantama kaip ta, kurioje informacija vaidina ypatingai svarbų vaidmenį, kurioje laisvai ir intensyviai keičiamasi informacija ir ji vertinama, o šie informacijos mainai vyksta dėka informacijos technologijų. Naudojantis informacijos technologijomis ir jų teikiamomis galimybėmis, informacija sklinda nekliudomai ir yra prieinama, bei naudinga kiekvienam visuomenės nariui. Naujas informacijos visuomenės lygmuo ir pobūdis galėtų būti apibrėžtas įvairiai, tačiau efektyvus ir veiksmingas visos valstybės ir pavienių asmenų veiklos funkcionavimas neišvengiamai susijęs su informacijos technologijų taikymu.Šiuolaikinės informacijos technologijos – priemonės, leidžiančios efektyviai apdoroti, saugoti ir perduoti informaciją. Informacijos technologijos užtikrina spartų informacijos plitimą į visas mokslo, gamybos, veiklos, kultūros bei privataus gyvenimo sritis. Duomenų perdavimo tinklai sujungti dėka informacijos technologijų (kompiuterių ir telekomunikacijų) padeda įgyvendinti vieną iš pagrindinių informacijos visuomenės programos tikslų: visi visuomenės nariai moka ir gali ir sugeba efektyviai veikti informacijos technologijų aplinkoje. Tačiau informacijos technologijų funkcionavimas ir sąveika su aplinka didžia dalimi priklauso nuo informacijos infrastruktūros visuomenėje: duomenų rinkimo, kaupimo, bei platinimo sistemų, kompiuterių tinklų, informacijos sistemų ir reguliuojančių įstatymų.

Informacijos visuomenė yra atvira ir demokratijos principais paremta visuomenė, kurios demokratines užuomazgas atrandamos Antikos epochoje, kai Senovės Graikijoje kiekvienas pilietis galėjo laisvai reikšti savo mintis ir idėjas, nieko nevaržomas skleisti informaciją. Juo dabar, daugelis pasaulio valstybių pripažįsta, kad žmogus yra pagrindinė visuomenės vertybė, turinti žodžio laisvę ir piliečių teisių apsaugą. O valstybė, kaip organizuotos visuomenės struktūra, gina ir prižiūri žmogaus ir visuomenės teises, bei laisves kiekvienoje gyvenimo sferoje, bei sudaro visiems piliečiams lygias galimybes gauti ir platinti informaciją. Europoje informacijos visuomenė pradėjo kurtis Europos Sąjungos pagalba. 1980 m. Europos Sąjunga pradėjo finansiškai remti naujų informacinių ir komunikacinių technologijų kūrimą. Tačiau informacijos visuomenės kūrimas Europoje turėjo savitą specifiką, nes daugelis šalių buvo nevienodai pasirengusios priimti šią idėją ir naujai atsiradusias galimybes, bei paslaugas. Informacijos visuomenės kūrimas turėjo sudaryti realias sąlygas, padidinti ekonomikos augimą, darbingumą ir teisingumą kiekvienoje šalyje.Informacijos visuomenėje informacija tampa visapusiškų mainų objektu. Valstybei ir jos piliečiams atsiranda plačios galimybės perduoti, priimti ir skleisti informaciją, skirstyti žinių ir idėjų srautus. O žmonių veikla vis mažiau darosi priklausoma nuo atstumų tarp jų, nes informacijos perdavimas ir komunikacija dėka informacijos technologijų diegimo nelyginamai greitėja. Kompiuteriai, Internetas, mobilios ryšio priemonės, multimedia tampa įprastine ir būtina namų ūkio, darbo vietos, laisvalaikio aplinka. Naujos informacijos technologijos keičia įprastines darbo sąlygas, profesijas, atsiranda visiškai naujos darbo vietos, keičiasi rinkos ir konkurencinės sąlygos. Informacijos technologijos tampa visos šalies ir kiekvieno piliečio ypatingo dėmesio objektu, prioritetine sritimi, kai jų įsisavinimas ir panaudojimas apsprendžia ateities sąlygas ir rezultatus. Informacijos technologijos tiesiogiai yra susijusios su visos šalies infrastruktūros plėtojimu, bei integracija į tarptautinę aplinką. Ir tai pasiekiama vystant švietimo sistemą, mokslinių tyrimų vykdymą ir jų rezultatų panaudojimą, formuojant šalies įvaizdį pasaulinėje visuomenėje. Informacijos visuomenė remiasi atviros, išsilavinusios ir besimokančios visuomenės principais, kai visi visuomenės nariai sugeba naudotis informacijos technologijomis ir taiko savo veikloje. Ir tai neišvengiamas procesas, nes IT pažanga vis geriau užtikrina informacijos prieinamumą ir patikimumą, plėtoja šalies informacinę infrastruktūrą, padeda integruotis į pasaulinę bendriją.
Išskiriami pagrindiniai veiksniai galintys įtakoti informacijos technologijų plėtrą: · Politinis – demokratinis – politinis klimatas šalyje ir šalies integracija į pasaulinę bendriją; · Techninis – šalyje palaikomos ir plėtojamos naujausios informacijos technologijos; · Juridinis – kaip užtikrinamos piliečių teisės, derinami darbo santykiai, įstatymai; · Rinkos-ekonominis – šalies prisiderinimas ir įsisavinimas naujausių technologijų, kai žinios tampa modernios šalies ekonomikos pagrindu. Pagrindinės ekonominės veiklos kryptys siejamos su informacinių paslaugų teikimu; · Organizacinis – verslo – organizacijų inovatoriškumo lygis ir prisitaikymas prie naujų rinkos sąlygų; · Socialinis – kiekvieno šalies piliečio sugebėjimas naudotis naujausiomis informacijos technologijomis, kurios garantuoja geresnį piliečio aprūpinimą informacija, plėtojant švietimą, mokslinius tyrimus bei kultūrines programas; · Profesinis – naujos darbo sąlygos ir naujų profesijų susikūrimas susijęs su informacijos kaupimu, apdorojimu ir paskirstymu; · Kultūrinis, švietimo, mokslo – kultūrinio palikimo išsaugojimas (pavyzdžiui, lietuvių kalbos) ir jo atskleidimas bei pristatymas visuomenei naudojantis naujausiomis informacijos technologijomis, tarptautinė integracija, kultūrinės ir kalbinės įvairovės užtikrinimas; · Individualus – individuali reakcija ir adaptacija prie naujų sąlygų.

Šiuo metu visame pasaulyje ir Lietuvoje yra plačiai paplitęs Internetas. Daugelis Interneto vartotojų negalėtų įsivaizduoti nei dienos be šios universalios darbo priemonės. Būtent Internetas yra viena iš efektyviausių priemonių, padedančių skleisti informaciją ir naujoves įvairiose veiklos srityse. Ši universali priemonė suteikia galimybę ne tik skelbti informaciją, bet ir sulaukti greitos grįžtamojo ryšio reakcijos. Informacija yra nuolat atnaujinama, todėl didžioji dauguma įmonių, bei visi besidomintys naujausiomis technologijomis turi nuolatinę galimybę skleisti, analizuoti naujausią informaciją ir priemones, bei panaudojimą Internete. Internetas – efektyvus būdas skleisti informaciją, “milžiniškas informacijos srautas, judantis uždaru, “abonentiniu” tinklu Internete Europos Komisijos inicijuotas ir remiamas Inovacijų perdavimo centrų tinklas. Šis informacijos perdavimo tinklas, veikia visoje Europoje. Jis leidžia mokslo įstaigoms, įmonėms gauti ir keistis technologine informacija. Iš viso tinklą sudaro 63 (IRC – Inovacijų perdavimo centro tinklas) IRC centrai (Inovacijų apžvalga: 1999 Nr. 1.).

Jie apjungia Europos Sąjungos, Rytų ir Vidurio Europos šalis, Islandiją, Norvegiją ir Izraelį. Šie centrai – operatyvios organizacijos, disponuojančios pačia naujausia ir aktualiausia technologine informacija. Toks informacijos paskirstymo būdas leidžia pasiekti efektyvų greitį ir taiklumą skirtingo išsivystymo ir tradicinio mentaliteto aplinkoje. Neretai išgirdę apie įvairias naujoves, mąstome: o, kada taip bus pas mus… Net nepastebime, kaip sparčiai daug kas keičiasi. Štai, kad ir mobilieji telefonai. Taip neseniai išgirdome, kad užsienyje naudojami, o štai jau 2002 m. jais ėmė naudotis daugiau kaip pusė Lietuvos gyventojų. Ne taip seniai išgirdome, kad užsienio valstybėse mokesčiai mokami naudojantis internetu. Ir štai neprabėgo nė keleri metai, ir jau turime tokią galimybę Lietuvoje – per internetą galima susimokėti už butą, mobiliojo ir fiksuoto ryšio paslaugas, kabelinę televiziją, vaikų darželį ir pan.

Informacinių technologijų priemonės nuolat tobulėja, atsiranda vis naujesnių, vis tobulesnių, kurios leidžia sparčiau atlikti daugelį darbų, bei paįvairina laisvalaikį. Elektroninis paštas, internetas daugeliui, ypač miesto gyventojams, jautampa kasdienybe.

Informacinės technologijos keičia mūsų gyvenimą. Todėl turime ir privalome gyventi naudodami naujas informacines technologijas.