EURO KURSO POLITIKA Euro įvedimas skatina monetarinės sistemos pokyčius, kurie turės vykti pereinant prie dvišalės sistemos. Euras tampa antra pasaulio valiuta pagal tokius kriterijus: ekonomikos dydis, stiprumas, stabilumas bei nepriklausomybė nuo išorinių trukdžių, pasaulinė prekyba, valiutų kursų kontrolės vengimas, kapitalo rinkų platumas ir likvidumas [1,108]. Tarptautinę EPS įtaką pajus ne tik finansinės rinkos, bet ir tokios tarptautinės institucijos, kaip G7 ir TVF. Be to, ECB tampa pirmąja ES institucija, dalyvaujančia valiutos kurso politikoje. Šios aplinkybės iškėlė nemažai klausimų dėl atstovavimo euro zonai ir jos būsimos kurso politikos. 1998m. gruodžio mėn. Viršūnių susitikime Vienoje buvo pateikti siūlymai dėl atstovavimo euro zonai tarptautinėse organizacijose.
ATSTOVAVIMAS EURO ZONAI Atstovavimas Tarptautiniame valiutos fonde. TVF jau nuo trečiojo etapo pradžios suteikė ECB-ui stebėtojo statusą. ES ar EPS nuomonei atstovaus Euro 11-ai prezidentaujančios šalies vykdomasis direktorius, padedamas EK atstovo; tuo tarpu balsavimas vyks kaip ir anksčiau – pagal šalis, proporcingai jų turimoms kvotoms. Atstovavimas G7 grupėje. Buvo nuspręsta:• G7 grupės susitikimuose dalyvaus Ekofino Tarybos pirmininkas arba Euro 11 Tarybos pirmininkas.• Pereinamuoju laikotarpiu Ekofino/Euro 11 Tarybos pirmininkas gali tikėtis paramos vieno iš trijų EPS šalių, nuolat atstovaujamų G7 grupėje (Vokietijos, Prancūzijos, Italijos), ministrų, siekiant veiklos tęstinumo.• G7 grupės susitikimuose kaip konsultantai taip pat dalyvaus ECB Prezidentas ir EK atstovas (komisija pati turės nuspręsti, kas atstovaus: EK pirmininkas ar komisijos narys).• Savaime aišku, kad Vokietijos, Prancūzijos bei Italijos CB-ų valdytojai tai pat neatsisakys savo dalyvavimo teisės. Reikia pažymėti, kad Euro 11 gali tik koordinuoti padėtį, bet tarptautiniuose susitikimuose neturi teisės priimti sprendimų visos ES vardu. Nuolatiniai G7 nariai sutiko su ECB Prezidento dalyvavimu susitikimuose. Neaukščiausio lygio G7 susitikimuose turėtų dalyvauti 5 Europos centrinių bankų valdytojai, 4-5 finansų ministrai bei EK atstovas. Vadinasi, dalyvių ratas išsiplėstų, ir Europai atstovautų 10-11 žmonių, kai, tuo tarpu, neeuropiečiai būtų tik 6. Tai vargu ar sumažintų G7-ių veiklos efektyvumą, bet, be abejonės, sukeltų kitų šalių neigiamą reakciją dėl neproporcingai didelio europiečių atstovų skaičiaus. EPS centrinių bankų valdytojų dalyvavimo klausimas turėtų būti peržiūrėtas ir atstovų neturėtų būti daugiau nei 3 ar 4. Tai reikštų, kad valiutų kursų politika tarptautiniu mastu būtų vykdoma tik aukščiausiu lygiu, nedalyvaujant žemesnio lygio atstovams. Visgi institucinio atstovavimo klausimo išsprendimas nėra efektyvumo garantija. Kaip rodo nuostatų koordinavimo patirtis, ES efektyviam atstovavimui būtina:
1. efektyvus atstovavimo teisių delegavimas;2. pakankama politinė atstovo kompetencija;3. lankstumas tarptautinėse derybose. (1).Valiutų kursų politikoje ECB-ui yra de facto deleguojamos gana plačios teisės. Mastrichto sutartis tiksliai apibrėžia ECB atsakomybę (nepriklausomai nuo esamo valiutos kurso režimo) dėl intervencijų į užsienio valiutų rinką suspendavimo, jei ECB nusprendžia, kad euro stabilumui iškilo grėsmė. EVT-os Liuksemburge 1997 m. gruodžio mėn. priimtoje rezoliucijoje numatytos tik kelios išimtys: ET priima nutarimus dėl oficialaus valiutos kurso režimo ir formuoja bendro pobūdžio orientyrus euro kurso politikai. Iš esmės, tai – nėra griežti rėmai. ECB gali naudotis visiška veiksmų laisve, jeigu mano, kad monetariniam stabilumui iškilo grėsmė. ET (kvalifikuota balsų dauguma) formuoja bendruosius kurso politikos orientyrus, remdamasi EK rekomendacijomis bei ECB konsultacijomis arba ECB rekomendacijomis. Yra tikimybė, kad EK bei didžioji šalių-narių dauguma, kuri nebūtinai sudarys ET daugumą, sieks įtakoti “orientyrų” formavimo procesą. Tokie tarpvyriausybiniai politiniai konfliktai dėl euro išorinės vertės negali būti ignoruojami, tačiau neįsivaizduotina, kad Taryba reikalautų ECB sutikti su tam tikrais orientyrais. ECB-ui negali būti nurodoma vykdyti vienokią ar kitokią intervencijos ir/ar palūkanų normos politiką, kadangi jo (ECB) vykdoma politika pirmiausiai turi būti nukreipta kainų stabilumo palaikymo tikslui įgyvendinti. (2).G7 grupėje išlieka politinės kompetencijos problema, t.y. ne visi euro zonos atstovai bus įgalioti priimti sprendimus. Vieningos valiutos zonos atstovavimo klausimas turi būti išspręstas oficialiai. Pradžioje ECB, remdamasis savo įsipareigojimais, galėtų prisiimti atitinkamus įgaliojimus. Tuo tarpu Euro 11 finansų ministrai, kuriantys nacionalines fiskalines politikas, negali suformuluoti Bendrijos pozicijos rėmų, lygiai kaip ir Euro 11 prezidentas būtų tik kaip ES ambasadorius. Priimti sprendimus gali tik pilnos sudėties Ekofino Taryba. Politinė išorinio EPS atstovavimo kompetencija tebelieka nevienalytė. (3).Euro zonos atstovų lankstumas bus ribotas. Atstovų lankstumas G7 susitikimuose įmanomas tik tuo atveju, jeigu nebus jokių sprendimo reikalaujančių vidinių konfliktų. Iš to seka, kad G7 taps mažiau patraukliu partneriu, ypač neeuropiečiams. Koordinuoti šalių-narių interesus yra pakankamai sudėtinga. 1998 m. ET nutarime Vienoje buvo numatyta, kad EPS probleminiai klausimai turi būti aptarti Euro 11-oje prieš G7 susitikimus. Taip pat efektyvesnio tarptautinio koordinavimo tikslais buvo numatytas naujos modernios komunikacijų sistemos įdiegimas.VALIUTOS KURSO POLITIKA Pagal Mastrichto sutartį Ministrų Taryba, remdamasi ECB rekomendacijomis arba EK rekomendacijomis bei ECB konsultacijomis, vienbalsiai gali priimti oficialius sprendimus dėl euro kurso bei euro ryšio su kitomis valiutomis. Kvalifikuota balsų dauguma ET gali formuoti bendrus euro kurso politikos orientyrus (109 str., 1 paragr.). ECB yra atsakingas už kasdienines užsienio valiutos operacijas ir už euro kurso politiką. Tačiau netyla diskusijos dėl praktinio valiutos kurso valdymo. Vienas paskutiniųjų koordinuotos intervencijos į užsienio valiutos rinką pavyzdžių galėtų būti 1995 m. vasara, kai buvo siekiama sustiprinti dolerį (ypač jenos atžvilgiu). Šiuo metu Vokietijos vyriausybė inicijavo debatus dėl tikslinių valiutos kursų (target zones of exchange rates). Paul A. Volcker sušaukė komisiją (tuo pačiu paminint Bretton Woods institucijų 50-metį), kuri pasiūlė glaudesnį bendradarbiavimą tarptautinėje monetarinėje politikoje, priimant TVF-o paramą. Volcker’is palaikė modelį, kurio pagrindą sudarė tikslinių kursų nustatymas. Modelis pasižymi sekančiomis savybėmis: • valiutų pusiausvyros kainos išreikštos pakankamai plačia verčių skale (omeny turimi plius ar minus 10 % svyravimai nuo pagrindinio taško);• pasiruošimas įsikišti bet kuriuo momentu ar net modifikuoti monetarinę politiką, siekiant užsibrėžto valiutų kurso tikslo.TVF taip pat turi būti įtrauktas į pusiausvyros kainų formavimą ir būti pasiruošęs pateikti pasiūlymus dėl reguliavimo. Bretton Woods’o Komisija tikėjosi, kad, jei centriniai bankai patvirtins jų ketinimų patikimumą, tarptautinio kapitalo srautai paveiks stabilizuojančiai.
Vokietijos vyriausybės idėjų nepalaikė nei ES šalys, nei JAV, nei centriniai bankai. 1998 m. lapkričio 20 d. Frankfurte ECB prezidentas Wim Duisenberg pabrėžė, kad valiutos kurso tikslo siekimas apsunkins kainų stabilumo palaikymą ir todėl yra nepriimtinas. Valiutų kursų svyravimai gali būti pripažįstami leistinais, kadangi JAV ir euro zonos verslo ciklai nesutampa. Taip pat buvo pareikšta, kad didžiosios valstybės visada susilaiko nuo oficialaus valiutos kurso derinimo ar išankstinių kurso valdymo taisyklių nustatymo. Mažai tikėtina, kad euro atsiradimas pakeis tokį nusistatymą. Autonominės monetarinės politikos, laisvas kapitalo judėjimas ir fiksuoti valiutų kursai negali koegzistuoti ilgą laiką. Tai reiškia, kad, esant laisvam kapitalo judėjimui ir ECB vykdomai autonominei monetarinei politikai, atmetama bet kokia fiksuotų kursų sistemos egzistavimo galimybė. Nestebina, kad centriniai bankai nesutiko su oficialių valiutų kursų nustatymo pasiūlymais, kadangi tai apribotų jų sprendimų priėmimo laisvę. * * * Euro ir dolerio kursą pirmiausiai nustatys rinkos jėgos. Visgi nereikėtų pamiršti ir galimo ECB ar Fed’o įsikišimo. ECB prezidentas pareiškė, kad išorinis euro kursas nebus ignoruojamas, tačiau ECB nenori ir pervertintos valiutos. Jis taip pat pabrėžė, kad ECB laikysis neutralumo dėl tarptautinio euro vaidmens. Nėra aišku, kaip kis euro ir dolerio kursas. Nors pranašaujama, kad euro kursas metų bėgyje šiek tiek pakils, vis dar neaišku, kaip plačiai euras bus naudojamas finansinėse ir investicinėse, operacijose. Kai kurie centriniai bankai jau pranešė savo ketinimus. Pvz., Kinijos CB planuoja, kad eurai sudarys žymiai didesnę jo rezervų dalį, nei anksčiau sudarė įvairios Europos valiutos kartu paėmus. Centriniai bankai – tai ypač nemėgstantys rizikuoti investuotojai, todėl jie yra atsargūs, kadangi pradžioje EPS šalių-narių trumpalaikius vertybinius popierius bus sunku įvertinti. Bet euras tikrai bus naudojamas finansiniais tikslais. Viliojančios euro zonos palūkanų normos padarys eurą patraukliu kitų šalių emitentams bei norintiems pasiskolinti. Kapitalo srautai priklausys nuo investuotojų bei emitentų, galvojančių, kad euro vertė pakils, skaičiaus. Nors euro zona bus mažiau priklausoma nuo valiutos kurso ir galės atlaikyti didesnius svyravimus, euro tvirtumas bus įvertintas remiantis jo kursu (ypač pirmosiomis naujos valiutos gyvavimo dienomis). Be to, santykinai aprimusi infliacija leis centriniams bankams skirti daugiau dėmesio valiutos kursui. Kaip ir anksčiau, trijų pagrindinių valiutinių blokų CB-ai tikriausiai kartais imsis bendrų veiksmų, jei bus nepatenkinti kursų kitimu. Nors koordinuotos CB-ų intervencijos užsienio valiuta yra sunkiai įgyvendinamos, visgi jų nereikėtų atmesti: jei euro ir dolerio kursas per ilgesnį laikotarpį žymiai nukryps nuo CB-ų nustatyto, tuomet ECB ir Fed’as nustatytais palūkanų normos bei valiutų kurso politikos veiksmais galėtų paveikti rinką.IŠVADOS• ES vyriausybių nuomone, euro zonai G7 grupėje turėtų atstovauti CB valdytojai bei finansų ministrai ir ECB prezidentas, EK atstovas bei Ekofino arba Euro 11 prezidentas, visgi reikėtų suformuoti optimalesnį variantą išoriniam euro zonos reprezentavimui.• Siekiant tinkamesnio atstovavimo ES bei euro zonai, reikia efektyvus atstovavimo teisių delegavimo, pakankamos politinės atstovo kompetencijos, lankstumo tarptautinėse derybose.• Pagal Mastrichto sutartį Ministrų Taryba, remdamasi ECB rekomendacijomis arba EK rekomendacijomis bei ECB konsultacijomis, vienbalsiai gali priimti oficialius sprendimus dėl euro kurso bei euro ryšio su kitomis valiutomis. Kvalifikuota balsų dauguma ET gali formuoti bendrus euro kurso politikos orientyrus (109 str., 1 paragr.). • ECB yra atsakingas už kasdienines užsienio valiutos operacijas ir už euro kurso politiką, t.y. ECB turi išimtinę teisę vykdyti euro kurso koregavimo operacijas..• Tikslinių kursų modelis, kai oficialiai nustatomos valiutų kursų svyravimo amplitudės, buvo atmestas. • EUR/USD kurso svyravimai bus koreguojami suderintais ECB ir Fed’o veiksmais, reguliuojant palūkanų normos kitimą bei vykdant intervencijas užsienio valiuta.