Įvadas.
Kadangi kiekviena pasaulio šalis yra apsupta kitų valstybių, egzistuoja tarptautinėje aplinkoje, jos interesų įgyvendinimą įtakoja išorės veiksniai. Šie veiksniai gali tiek kelti grėsmę bendriems gyventojų interesams, tiek ir suteikti daugiau galimybių jų įgyvendinimui.Baltijos šalys – Estija, Latvija ir Lietuva – yra šiaurės rytų Europoje, prie rytinių Baltijos jūros krantų. Per ilgą šių šalių istoriją jų tautos priklausė įvairioms Europos imperijoms. Po nepriklausomybės atkūrimo Estija, Latvija ir Lietuva nepaprastai pažengė į priekį pertvarkydamos savo visuomenę ir kurdamos dinamiškos demokratijos rinkos ekonomikos principais grindžiamas valstybes. Baltijos šalys greitai iš naujo užmezgė ryšius su Vakarų Europa, ypač su savo kaimynėmis Šiaurės šalimis. Šios trys šalys turi šiek tiek panašumo, tačiau vis dėlto yra pakankamai skirtingos ir pasižymi savita kalba, tradicijomis ir pasaulėžiūraIšsiplėtus ES, išryškėjo skirtumai tarp valstybių narių, todėl reikia rinktis skirtingus, kiekvienos šalies situaciją atitinkančius įgyvendinimo būdus. O kas gi yra Europos Sąjunga?Europos Sąjunga – tai didžiausias pasaulyje prekybos blokas. Europos Sąjunga: • siekia Vieningos Rinkos sukūrimo, kurios viduje panaikinti visi apribojimai laisvam prekių, asmenų, paslaugų ir kapitalo judėjimui; • vykdo bendrą prekybos politiką, numatančią prekybą su trečiosiomis šalimis; • vykdo bendrą politiką tokiose srityse, kaip: žemės ūkis, transportas, energetika, aplinkos apsauga ir kita; • kuria ekonominę ir pinigų sąjungą, numatančią vieną visai Europos Sąjungai piniginį vienetą eurą.Pagrindinis Europos Sąjungos tikslas yra sukurti kuo “glaudesnę Europos tautų sąjungą, kurioje sprendimai yra priimami kuo arčiau piliečio”.Stojimas į ES yra grindžiamas prielaida, jog narystė joje sudarys geresnes sąlygas įgyvendinti gyventojų interesus, nei narystės ES alternatyvos. Tai galima išskaidyti į dvi prielaidas – narystė ES sumažina išorines grėsmes ir padidina išorines galimybes.
Europos Sąjunga nuo kitų tarptautinių organizacijų skiriasi:• ES teisės dominavimas prieš nacionalinę teisę. ES valstybės narės paklūsta ES privalomoms sutartims bei teisės aktams. • Institucinės sąrangos unikalumas. Unikalumą apsprendžia tai, kad ES valstybės narės perleidžia dalį savo suvereniteto nepriklausomoms institucijoms, kurios atstovauja ne kurios nors valstybės interesus, o bendrus, nacionalinius visos ES interesus. • Subsidiarumo principas. Visi sprendimai Europos Sąjungoje priimami laikantis principo, teigiančio, kad sprendimai turi būti priimami tuo lygmeniu, kuriame jie yra efektyviausi. Jeigu sprendimą gali priimti žemesni valdžios lygmenys, vadinasi nėra reikalo jį patikėti aukštesniam lygmeniui. • Įvairovė ir pagarba kultūriniam savitumui. Europos Sąjungą sudaro 25 skirtingų kultūrų valstybės, kurių gyventojai kalba skirtingomis kalbomis, išpažįsta savo religiją, turi specifinius nacionalinius ir kultūrinius tautos bruožus. Europos Sąjunga sudaro sąlygas šių kultūrų ir kalbų palaikymui ir skatinimui. Kiekvienas ES oficialus dokumentas yra verčiamas į dvidešimt oficialių ES kalbų. • Rūpinimasis žmogumi. Visa Europos Sąjungos politika iš esmės yra orientuota į ES valstybių narių bei jų piliečių gerbūvio užtikrinimą. Žmogus, jo rūpesčiai ir interesai- svarbiausi ES siekiai. ES suformavo tvirtą socialinę politiką, orientuotą į paprastų žmonių interesų gynimą. • Ekonominė, politinė, socialinė sanglauda. Europos Sąjungos politika orientuota į siekį sumažinti atskirų Europos Sąjungos valstybių ir regionų ekonominio bei socialinio išsivystymo lygio skirtumus. Ekonomiškai silpni regionai remiami finansiškai siekiant vystyti jų ekonominį pajėgumą. Europos Sąjunga sanglaudą skatina per įvairius struktūrinius fondus, Europos investicijų fondą ir kitas finansų įstaigas.
Integracijos procesas. Integracija į Europos Sąjungą – tai ilgas procesas, kuris nesiriboja vien tik stojimo sutarties pasirašymu ir įsigaliojimu. Integracija apima ir prieš pasirašymą, ir po jo vykstančius pokyčius, todėl reikia kalbėti ne tik apie stojimo į ES, bet ir apie pasiruošimo narystei rezultatus.
Pirmiausia reikia apibrėžti, kas yra integracija, ką reiškia narystė ES. Šalies integracija į ES apima:1. kliūčių prekių, paslaugų, kapitalo ir asmenų judėjimui tarp ta tikros šalies ir ES šalinimą. 2. bendrų ES politikos principų ir konkrečių taisyklių (acquis communautaire) įgyvendinimą.3. sprendimų priėmimo ir jų vykdymo priežiūros galios delegavimą ES institucijoms bei teisę dalyvauti šiose bendrų sprendimų priėmimo struktūrose ir įtakoti tolesnę ES raidą.ES pagrindą sudaro bendroji rinka, t.y. laisvas prekių, asmenų, paslaugų ir kapitalo judėjimas. Baltijos šaliu dalyvavimas bendrojoje rinkoje suteiks daugiau galimybių jos piliečiams realizuoti savo interesus – laisvai prekiauti, judėti ar dirbti visoje ES teritorijoje. Tiesa, ši “keturių laisvių” taisyklė dar ne visiškai įgyvendinta pačiose ES šalyse, tačiau tai yra išimtys iš bendros taisyklės. Kaip minėta, integracija taip pat apima dalyvavimą bendrose sprendimų priėmimo institucijose – Europos Komisijoje, Ministrų Taryboje, Europos Parlamente ir pan. Tai taip pat gali būti laikoma ir galimybe geriau įgyvendinti Baltijos šalių visuomenės interesus, jei ja yra pasinaudojama, ir apribojimu, kadangi iškyla būtinybė kai kuriose srityse priimti daugumos ES narių valią, net jei su tuo ir nesutinka Lietuvos atstovai. Taigi, integracija yra ne vienkartinis aktas, bet ilgalaikis procesas, prasidėjęs pasirašius pirmas prekybos ir ekonominio bendradarbiavimo sutartis pastarųjų aštuonerių metų bėgyje, pradėjus šalintis kliūtis mainams bei šalių įmonėms pradėjus prekiauti su ES įmonėmis; kadangi tuo pačiu Baltijos šalyje vyksta ekonominės reformos, jas ir integracijos priemones dažnai sunku atskirti, ypač bendrųjų principų lygyje; sunku prognozuoti, kokia ekonominė politika šalyje būtų vykdoma ateityje, jei nevyktų integracija į ES; pati ES nuolatos keičiasi, priimami nauji teisės aktai – “judančio taikinio problema”, ruošiamasi vykdyti esmines institucijų ir biudžeto reformas.
Integracija yra nuolatinis procesas, kurį įprasmina ne tik politiniai sprendimai, bet ir neformali ekonominių mainų plėtra.Tikslai ir interesai.
Dažniausiai narystės ES privalumai yra susiję su šalies ekonominiu kilimu, atviromis valstybių sienomis ir krašto saugumu bei politiniais-teisiniais aspektais.Valstybės gyventojų interesai apibrėžiami kaip jų saugumas, laisvių realizavimas ir ekonominė veikla. Šalies gyventojų ekonominiai interesai – tai gerbūvio kūrimas, o jam tinkamiausias sąlygas sudaro laisvi mainai, konkurencija, privati nuosavybė – visa tai, kas sukuria paskatas plėtoti efektyvią ūkinę veiklą. Vidinis ir išorinis saugumas tik sąlyginai gali būti atskirtas nuo ekonominių interesų įgyvendinimo.Tiek atskiri individai, tiek valstybės institucijos, reaguodami į aplinką siekia sumažinti grėsmių tikimybę bei sudaryti sąlygas geriau išnaudoti tarptautinės aplinkos teikiamas galimybes. Pavyzdžiui, siekdamos sumažinti išorinės karinės agresijos tikimybę, šalys jungiasi į karinius aljansus. Siekdami sumažinti netikrumą tarptautinių santykių dalyviai (valstybės, įmonės, individai) keičiasi informacija ar kuria reguliarius bendravimo forumus – organizacijas, asociacijas, kontraktus ir pan. Kita vertus, tarptautiniai prekių paslaugų, gamybos veiksnių ar idėjų mainai bei kliūčių jiems šalinimas suteikia daugiau galimybių realizuoti visų šalies gyventojų ekonominius interesus, kadangi taip skatinami mainai, inovacijos, efektyvumas ir gerbūvio kūrimas. Todėl liberalizuojami tarptautiniai ekonominiai santykiai, kuriamos regioninės laisvos prekybos grupės, sudaromos palankios sąlygos užsienio investicijoms.Baltijos šaliu narystė ES siejama su įvairiais privalumais, tačiau pagrindinį postūmį integracijai teikia politiniai motyvai. Akivaizdžiausia Baltijos šaliu narystės ES nauda susijusi su saugumo didinimu. Narystė ES sustiprina šalies saugumą sumažindama išorinę grėsmę. Be to, narystė ES sustiprina tvarką bei saugumą pačioje šalyje: jos narės bendrai sprendžia nusikalstamumo, sienų kontrolės, terorizmo, aplinkos taršos ir kitas piliečių saugumui svarbias problemas. Nuolatos keičiantis informacija ir bendrai priimant sprendimus, labai sumažėja ir nesusipratimų bei konfliktų tarp ES narių tikimybė. Manoma, jog būtent tai, kad šeštajame dešimtmetyje buvo sukurtos Europos Bendrijos, prisidėjo prie taikaus Vakarų Europos, ypač istoriškai dažnai konfliktavusių didžiųjų valstybių, sambūvio.
Dar vienas svarbus Baltijos šaliu narystės ES privalumas – dalyvavimas Europoje vykstančiuose procesuose. Tai svarbu tiek politikai, tiek ekonomikai, tiek kultūrai. Svarbu ir tai, kad, įsitraukusi į ES sprendimų priėmimo procesą, integruoti šalys galėtų įtakoti jų turinį. Viena iš pagrindinių priežasčių, paskatinusių Austriją, Suomiją ir Švediją stoti į ES, buvo siekis prisidėti prie ES bendros ekonominės politikos kūrimo, nes ji turi įtakos ir Sąjungai nepriklausančioms valstybėms. Šiuolaikinėje pasaulio ekonomikoje esant didelei ekonominei šalių tarpusavio priklausomybei, tokio stambaus vieneto kaip ES politika turi daug įtakos kitų valstybių ūkiams. Kitas, su dabartine valstybių tarpusavio priklausomybe susijęs narystės ES aspektas, yra jos poveikis suverenitetui. ES valstybės narės nemažai reikalų sprendžia bendrai ir yra atsisakiusios veto teisės priimant sprendimus. Kai kurias galias, pvz., prekybos politikos priemonių inicijavimą, jos yra delegavusios ES vykdomosioms institucijoms (Europos Komisijai). Europos Teisingumo Teismo sprendimai valstybių narių vyriausybėms yra privalomi. Tai reiškia, jog, stodama į ES, šalis deleguoja dalį suverenių galių ES institucijoms. Tačiau būdama ES nariais, Baltijos šalys gali ir sustiprinti savo įtaką. Dalyvaudama ES sprendimų priėmimo procese, daugelyje sričių Baltijos šalis savo visuomenės interesus galėtų įgyvendinti geriau nei būdama už ES ribų. Suprantama, tai būtų pasiekta tik tinkamai išnaudojus ES suteikiamas galimybes. Daug sprendimų ES yra priimama bendru sutarimu, ieškant visoms valstybėms priimtino varianto, tačiau gali būti, jog kai kurie sprendimai, susiję su bendrąja rinka, gali būti priimami ir be tos šalies atstovų pritarimo.Baltijos šaliu narystė ES turi aiškių ekonominių privalumų. ES pagrindas – bendroji rinka, kurioje laisvai juda prekės, asmenys, paslaugos ir kapitalas. Kitaip sakant, visoje ES teritorijoje sudaromos tokios pat sąlygos laisvai judėti, kaip ir vienoje valstybėje. Taigi pagrindinius tikslus galima butu apibriežti taip:
• skatinti subalansuotą ekonominę ir socialinę pažangą, sukuriant teritoriją be vidinių sienų, stiprinant socialinę ir ekonominę sanglaudą, įsteigiant ekonominę ir valiutų sąjungą su vieninga valiuta;
• ginti jos interesus tarptautinėje arenoje, ypač įgyvendinant bendrą užsienio ir saugumo politiką, įskaitant bendros gynybos politikos plėtojimą, vedantį į bendrą gynybą; • stiprinti jos valstybių narių piliečių teisių ir interesų apsaugą, įvedant ES pilietybę; • plėtoti glaudų bendradarbiavimą teisėsaugos ir vidaus reikalų srityse; • pilnai laikytis acquis communautaire (ES teisės sistema) ir jos papildymų.
Tagi mes akivaidžiai matom, jog tikslai ir ineresai yra glaudžiai susijes, bet ar yra neigiama narystės puse.Kalbant apie narystės trūkumus reikia paminėti išaugsiančią konkurenciją, bei problemas teisėtvarkos, politikos ir tarptautinių santykių srityje, šaliu nepasiruošimą stoti į ES.
Baltijos šaliu santikiai. Integracijos pasekmes.
Nors pirminį postūmį Baltijos šalių bendradarbiavimui suteikė daugelis istorinių, politinių, ekonominių ir kultūrinių veiksnių, trišaliai santykiai, ypač ekonomikos srityje, plėtojosi veikiami dviejų esminių dalykų. Tai – integracija į Europos Sąjungą bei ES politika Baltijos šalių kaip grupės ir kiekvienos jų atskirai atžvilgiu. Antras svarbus veiksnys – vidaus interesų grupės, kurios įtakoja trišalę prekybą. Kiekvienas iš šių veiksnių turėjo esminį poveikį konkrečioms trišalio Baltijos šalių ekonominio bendradarbiavimo formoms. Priklausomai nuo esamų sąlygų, jie gali tiek skatinti, tiek trikdyti trišalių ekonominių santykių tarp Estijos, Latvijos ir Lietuvos plėtrą. Ką tai reiškia? Nors Baltijos šalys nuo nepriklausomybės atkūrimo deklaravo siekius plėtoti tarpusavio bendradarbiavimą, prekybos sutartys buvo sutartos tik po nuolatinių ES raginimų. Kitaip sakant, abstraktus noras koordinuoti ekonominę politiką ir šalinti kliūtis prekybai buvo visada, tačiau konkrečias formas jis įgavo tik kiekvienai iš trijų vyriausybių suvokus, jog ES trišalį bendradarbiavimą laiko svarbia integracijos į ES sąlyga. Tai akivaizdžiai atsiskleidė rengiant 1993 m. pasirašytą trišalį susitarimą dėl laisvos prekybos pramonės prekėmis.
Dar daugiau – trišalis bendradarbiavimas plėtojosi lygiagrečiai Baltijos šalių integracijai į ES, nors prekybos žemės ūkio produktais liberalizavimas tapo išimtimi patvirtinančia taisyklę. Netarifinių barjerų prekybai šalinimas iš esmės buvo grindžiamas ES galiojančiomis taisyklėmis. Tuo tarpu dar 1991 m. iškelta Baltijos muitų sąjungos idėja taip ir liko neįgyvendinta, nes kiekvienos iš trijų šalių prekybos politika pernelyg skyrėsi, o integracija į ES nesuteikė pagrindo bendrų muitų suderinimui. Tačiau ES poveikis ekonominių santykių tarp Baltijos šalių plėtrai priklausė nuo to, ar visos trys šalys buvo vienodoje integracijos į ES stadijoje. Estijai pradėjus derybas dėl narystės ES, dauguma planų plėsti trišalį bendradarbiavimą liko neįgyvendinti. Estijos vadovai prarado svarbų politinį Baltijos šalių santykių plėtojimo motyvą. Klausimas apie Baltijos šalių bendradarbiavimo perspektyvas iškilo kita forma, t.y. ne dėl to, kokį poveikį trišalis bendradarbiavimas gali turėti Baltijos šalių integracijai į ES, bet kokį poveikį skirtingi kiekvienos šalies integracijos į ES tempai gali turėti trišaliam bendradarbiavimui. Atsižvelgiant į tai galima teigti, jog sunkiai tikėtinas tolesnis trišalės prekybos liberalizavimas, planų dėl prekybos paslaugomis liberalizavimo ar laisvo darbo jėgos judėjimo įgyvendinimas. Lietuvai ir Latvijai pradėjus derybas dėl ES, pagrindinis šių šalių dėmesys yra nukreiptas būtent šiam tikslui. Be to, išliks diferenciacija tarp trijų šalių derybų eigoje. Todėl motyvacija tolesniam trišalio bendradarbiavimo gilinimui, kuris išeitų už integracijos į ES ribų, yra labai maža. Labiau tikėtinas ES normų perkėlimo kai kuriose srityse derinimas. Pavyzdžiui, šiuo metu diskutuojama apie akcizo mokesčių derinimą. Nors ekonominis jo pagrindimas yra abejotinas, pagrindinį postūmį tokiai diskusijai suteikia trijų šalių integracija į ES. Tuo tarpu trišalės prekybos srityje pagrindinė problema yra bendra pozicija dėl esamo laisvos prekybos režimo išlaikymo, jei trys šalys įstos į ES ne vienu metu.
Kitas veiksnys, kuris iki šiol dažniausiai stabdė trišalį ekonominį bendradarbiavimą, yra vidaus interesų grupių spaudimas. Būtent dėl žemdirbių spaudimo Latvijos vyriausybė įvedė kiaulienos importo iš Estijos ir Lietuvos apribojimus, būtent dėl vietos įmonių spaudimo Lietuva iškėlė antidempingo bylą prieš Latvijos degtukų gamintojus, dėl tos pačios priežasties 1998 rudenį kilo kiaulių karas tarp Lietuvos ir Estijos, o 1999 m. pavasarį nesutarimai dėl prekybos kiaušiniais tarp Latvijos ir Lietuvos.Tiesa, vidaus ekonominių interesų grupių reikalavimai retai yra nukreipti konkrečiai prieš prekybą tarp Baltijos šalių, bet pirmiausia įtakoja jose formuojamą bendrą ekonominę ir prekybos politiką. Būtent dėl to interesų grupių poveikis Estijoje, kuri dar reformų pradžioje pradėjo vykdyti liberalesnę politiką nei Latvijos ar Lietuvos vyriausybės, buvo mažesnis. Tuo tarpu Latvijoje ir Lietuvoje šis spaudimas, ypač žemės ūkio politikos atveju, buvo ir yra gana didelis ir vyriausybės į jį dažnai atsižvelgia. Atsižvelgia net ir tada, kai tai ne tik nenaudinga viso šalies ūkio mastu, bet ir prieštarauja valstybės sutartiniams įsipareigojimams su kitomis Baltijos šalimis. Tuo tarpu rinkos reikalavimai liberalizuoti ekonominius santykius tarp Baltijos šalių iki šiol buvo labai silpni. Nors tarpusavio prekybos svarba nuolatos augo, trijų Baltijos šalių rinka yra gana maža. Užsienio investuotojai į Baltijos šalis dažniau žiūri ne kaip į produktų realizavimo galutinę rinką, bet kaip į “tramplyną” verslui Rusijoje. Vietos verslininkams vidaus ekonomikos reguliavimo problemos santykinai yra svarbesnės už tolesnį trišalių ekonominių ryšių liberalizavimą. Tiesa, neformali ekonominė integracija tarp Baltijos šalių vyksta – daugėja investicijų iš vienos šalies į kitas dvi. Šioje srityje pirmauja Estijos įmonės, tačiau vis dažniau Latvijos ir Lietuvos įmonės taip pat investuoja į kitų Baltijos šalių kompanijas. Vis dėlto tai neastveria protekcionistinių Baltijos šalių interesų grupių reikalavimų, kurie trikdo ir trišalį bendradarbiavimą.
Kokios yra tolesnės Baltijos šalių bendradarbiavimo perspektyvos? Visoms trims šalims pradėjus derybas dėl narystės ES, konkurencija šioje srityje, atrodo, sumažėjusi. Tačiau ji neišnyks tol, kol visos trys šalys netaps ES narėmis. Netiesiogiai politinės varžybos vyko iki oficialios planuojamos kiekvienos šalies narystės ES datos paskelbimo. Jos tęsis ir vykstant deryboms – Lietuvos ir Latvijos vyriausybės deklaruoja siekimą pasivyti jau anksčiau besiderančias šalis, tame tarpe ir Estiją. Pagrindinė dilema Baltijos šalių vadovams yra pasirinkimas tarp individualių politinių pasiekimų integruojantis į ES bei trišalės integracijos koordinacijos. Pastaroji kai kuriais atvejais tikrai sustiprintų visų trijų šalių pozicijas derantis su ES. Tačiau dešimtmečio patirtis iliustruoja, jog bendrą sprendimą Baltijos šalims dažniausiai sekėsi rasti tik esant išoriniam spaudimui. Dabar toks spaudimas yra sumažėjęs, o paskatos nebendradarbiauti yra gana stiprios.Beje, sprendžiant iš Latvijos užsienio reikalų ministro pareiškimo dėl trijų šalių stojimo į NATO, panašiai klostosi trišaliai santykiai ir šioje srityje. Tik šį kartą pirmoji gali būti ne Estija, bet Lietuva. Šiuo metu sunku prognozuoti, kaip trišalis Baltijos šalių bendradarbiavimas plėtosis joms įstojus į ES. Nors trijų šalių dydis ir ekonominės bei socialinės problemos panašios, tikėtina, jog kiekviena iš trijų šalių gali turėti ne mažesnių paskatų derinti savo pozicijas su Skandinavijos ar Vidurio Europos šalimis. Estija gali dažniau savo poziciją derinti su Suomija, o Lietuva – su Lenkija. Didesnį poveikį Estijos, Latvijos ir Lietuvos pozicijoms ES vidaus derybose turbūt turės vidaus interesų grupės. Šiuo metu tiek Latvijoje, tiek Lietuvoje interesų grupės turi didelį poveikį ekonominei politikai. Tolesnis jų poveikis priklausys nuo ekonominės ir integracijos politikos viešumo šiose šalyse. Kuo plačiau bus diksutuojama dėl konkrečių politinių sprendimų, tuo mažesnė tikimybė, jog bus priimti tik siauriems interesams naudingi sprendimai, kurių geriausias pavyzdys yra trišalės prekybos apribojimai. Taip pat mažesnė tikimybė, jog ES normos bus panaudotos kaip derybinis instrumentas tarp gamintojų ir vyriausybių, siekiant apsaugoti kai kurias įmones ar jų grupes, apribojant prekybą tarp Estijos, Latvijos ir Lietuvos. Taigi, galima spėti, jog integracija į ES, kuri ilgą laiką buvo pagrindinė trišalio Baltijos šalių bendradarbiavimo varomoji jėga, galiausiai ir padės tašką institucionalizuotam trišaliam bendradarbiavimui. Įstojus į ES, Baltijos Asamblėja bei Ministrų Taryba praras savo prasmę, kadangi bendri klausimai bus sprendžiami ES institucijose. Pozicijų derinimas tarp trijų šalių taip pat priklausys nuo konkrečių klausimų ir vidaus interesų. Trišalis bendradarbiavimas užsienio ir saugumo politikos srityse taip pat bus koordinuojamas ES lygiu. Tuo tarpu stojimo į NATO pasekmės trišaliam bendradarbiavimui priklausys nuo to, ar visos trys šalys į ją įstos kartu. Jei ne, tai ar anksčiau įstojusi šalis išliks tokia aktyvi kitų dviejų šalių narystės NATO rėmėja, kaip šiuo metu Lenkija remia Lietuvą.
Išvada.Plėtimosi procesas yra laimi-laimi situacija (win-win game), kurioje saugumo, politine, socialine, ekonomine prasme laimi abi pusės.
Narystė ES nėra “nulinis lošimas” – stojančiųjų gaunama nauda nereiškia, kad lygiai tiek pat praranda ES kaip ir šalių-kandidačių kaštai ar praradimai nėra atitinkamai didelis ar mažas ES laimėjimas. Reikėtų atkreipti dėmesį į faktą, kad potencialūs pralaimėtojai – t.y. plėtimosi oponentai užsiims daug efektyvesniu lobizmu nei grupės, kurios laimės šiame procese. Taigi aiški politinė valia bus reikalinga tiek iš ES tiek iš asocijuotų valstybių pusės, norint užtikrinti plėtimosi proceso tęstinumą ES plėtimosi procesas yra daugiau nei politinis ar ekonominis procesas: tai yra naujas Europos civilizacijos vystymosi etapas. Europos Sąjungos sėkmingas vystymasis, simbolizuojamas Euru bei plėtimosi procesu, sutvirtins ES vaidmenį ir atsakomybę sprendžiant globalias problemas. Narystė ES yra svarbi savo politine ir ekonomine reikšme. Balansuojant naudą ir kaštus politinė-ekonominė nauda, teigiamas efektas lemia Lietuvos apsisprendimą. Lietuvos įsijungimas į galingą integruotą Europos valstybių ekonominę bei politinę struktūrą yra akivaizdi, absoliuti nauda, būtina Lietuvos tolesnės saugios raidos sąlyga.
Literatūros sarašas:
1. www.euro.lt2. www.delfi.lt/itegracijaES/tikslai3. Dienraštis „Lietuvos rytas“2004, Nr. 9.10,114. Lithuania’s integration into the European Union : summary to the study on the status, perspectives and impact / European Integration Studies Centre ; translated by Olimpija Armalytė, Dialita Didžiulytė, Jūratė Drevinskienė, Dalija Tekorienė ; edited by Klaudijus Maniokas and Gediminas Vitkus. – Vilnius,1997