Veritnimas ir įvertinimas Vadovai turi vertinti ir įvertinti su jais dirbančius žmones beveik visuose situacijuose. Taip pat ir mokytojai turi įvertinti savo mokinius, nors kai kam toji pareiga nemaloni. Kad ir kaip būtų, vertinimas, įvertinimas ir pažymiai yra nepaprastai svarbūs mokiniams ir jų tėvams. Vertinimui išeikvojama nemaža mokytojo laiko dalis. Yra įrodyta, kad mokytojai apie dešimt procentų savo laiko skiria su vertinimu susijusiems dalykams. Dėl šių priežasčių labai svarbu, kad pradedantieji mokytojai susidarytų veiksmingų būdų repertuarą, vadovaujamajam mokinių vertinimui.
Bendroji apžvalga ir pagrindiniai principai Mintimis sugrįžę į savo mokyklos laikus, prisiminsime jaudulį, gavus kontrolinio darbo rezultatus arba savo pažymių knygelę. Tokiais atvejais visada girdėti mokinių klausimai:,,Kiek gavai?“. Tie klausimai ir su jais susijusios emocijos aiškiai rodo, kiek daug mokinių gyvenime reiškia vertinimas.
Vertinimo ir įvertinimo svarba Ko gero, nuo tų laikų, kai buvo parašytas pirmasis pažymis arba duotas pirmasis testas, ginčijamasi dėl jų naudojimo. Kai kas rašė, kad pažymių rašymas nužmoginąs ugdymą ir kurstąs nepasitikėjimą tarp mokinių ir mokytojų. Kiti teigia, kad vertinimas pažymiais ir mokinių lyginimas, skatinantys nerimą, žaluojantį gaunančiuosius prastus pažymius, ir žemą savęs vertinimą. Netgi tie kas pripažįsta vertinimo ir įvertinimo svarbą mano, kad pažymiai skatina smarkiai rungtyniauti. Nepaisant kritikos ir ginčų, mokiniai ir toliau vertinami, o pagrindiniai būdai iš esmės nesikeitė visą šį amžių.
Mokyklų atrankos funkcija Sociologai ne kartą yra pastebbėję, kad didelėse ir sudėtingose visuomenėse iš mokyklų laukiama, kad jos padės atrinkti žmones visuomeniniams vaidmenims ir profesijoms. Iš to, kaip mokiniai atlieka testus, kokius pažymius jie gauna ir kaip jų gebėjimus vertina mokytojai, padaromos reikšmingos ir ilgalaikės išvados. Tos nuomonės ir sprendimai gali lemti, ar mokinys toliau mokysis koledže, kokiame koledže jis mokysis, kokios karjeros galės siekti… . dėl šių priežasčių mokinių tobulėjimo ir galimybių vertinimas ir įvertinimas, ko gero, sukelia daugiausiai padarinių iš visų mokytojo vadovavimo funkcijų.
Pagrindinės vertinimo ir įvertinimo sąvokos Vertinimas ir įvertinimas yra mokytojų atliekamos funkcijos, renkant informaciją, kurios reikia išmintingiems sprendimams padaryti; o kad mokytojų sprendimų veikmė mokinių gyvenime yra didelė, jau yra aišku. Tie sprendimai turėtų būti grindžiami kiek galima svarbesne ir tikslesne informacija. Vertinimas tai visa mokytojo surinkta ir apibendrinta informacija apie savo mokinius ir klases. Vertinimo dalis taip pat gali būti informacija apie klases ir mokytojo mokymą. Įvertinimas. Vertinimas daugiausiai koncentruojasi į informacijos rinkimą ir apibendrinimą, tuo tarpu kai įvertinimo terminas paprastai nusako patį sprendimų darymą, skiriamąją vertę arba sprendimą apie vertingumą. Pavyzdžiui testas yra vertinimo metodas, informuojantis apie tai, kiek mokinys sužino apie tam tikrą dalyką. Tačiau rašyti pažymį yra įvertinamasis veiksmas, nes mokytojas testu gautai informacijai priskiria vertę. Dauguma vertinimo specialistų, pagal tai, kaip naudojamasi įvertinimo informacija, aiškiai skiria formuojamuosius įvertinimus, arba apibendrinamuosius įvertinimus. Formuojamieji įvertinimai yra surenkami prieš mokymą arba mokant ir turi tikslą informuoti mokytojus apie jų mokinių ankstesniąs žinias ir įgūdžius, kad jiems būtų lengviau planuoti. Apibendrinamieji įvertinimai yra bandymas pasinaudoti informacija apie mokinius arba programas po mokymo. Jo paskirtis yra apibendrinti, kaip gerai tam tikras mokinys, mokinių grupė arba mokytojas dirbo, siekdami tam tikrų mokymosi tikslų ir uždavinių. Jie leidžia daryti išvadas apie atlikimo lygį. Pažymių poveikis mokiniams Apie vertinimą ir įvertinimą sukaupta gausybė žinių. Visai suprantama, dėl ko vienas iš svarbiusių ir dažniausiai užduodamų pradedančiųjų mokytojų klausimų yra toks:,,Ar pažymiai ir vertinimo procedūros veikia mokinių mokymasį?“. Buvo padarytas tyrimas ir iš jo įrodyta, kad mokiniai ir studentai pasiekia geresnių rezultatų, kai jie yra vertinami pažymiais, o ne tada, kai reikia gauti tik įskaitą. Cullen, Hayhow ir Plouffe tyrimas parodė, kad pažymiai gali būti stipri paskata atlikti darbą. Bet skatinimu gali būti ne tik pažymiai, bet ir kiti veiksniai. Tokie kaip, ar užduotis yra įdomi.
Pažymių poveikis mokinių mokymuisi priklauso ir nuo to, kaip patys mokiniai suvokia tuos pažymius, siedami juos su atliktu darbu. Ankstesnieji mokinio pažymiai taip pat gali turėti įtakos. Pavyzdžiui gaudavę gerus pažymius mokiniai, tikriausiai susiformavo teigiamą požiūrį į save, ir toliau to sieks bei dirbs, kad gautų gerus pažymius. Kita vertus tie mokiniai, kurie gaudavo prastus pažymius, ima save suvokti kaip nevikėlius, o dar vienas blogas pažymys tą suvokimą tik patvirtina. Be abejo, mokinių nuostatas veikia ir tai, kokią reikšmę pažymiams teikia jų tėvai bei artimiausi draugai.Mokytojų šališkumas vertinant pažymiais Labai svarbu, kad mokiniai mokytojo elgesį suvoktų kaip teisingą ir nešališką. Vertinant mokinių darbą ir rašant pažymius, ypač svarbu būti objektyviems. Mokytojų vertinimai labai skiriasi juos lemia daugelis veiksnių, tokių kaip mokinių rašysena, ir tai, ar jų reiškiamos nuomonės sutampa su mokytojo nuomone bei su tuo mokinio darbu siejamais mokytojo lūkesčiais.
Pažymių svarba tėvams Vaikų pažymiai pagaliau labai rūpi jų tėvams, nes jie geriau už savo vaikus suvokia, kokia svarbi atranka vykdoma mokykloje. Pavyzdžiui, daugelis tėvų gali nesunkiai prisiminti kritiškus savo darbų vertinimus ir rezultatus. Jie taip pat labai gerai žino, ką reiškia sprendimas skirti jų vaiką į žemesnio lygio skaitymo grupę arba į bendrosios matematikos, o ne į algebros klasę. Pasitaiko, kad mokytojai reiškia nepasitenkinimą tokiu tėvų rūpinimusi, ir kartais jų nepasitenkinimas esti pagrįstas. Pavyzdžiui, kai kurių tėvų nerealitiški lūkesčiai savo vaikų atžvilgiu kertasi su mokytojo profesionaliu vertinimu ir sprendimu, koks mokymo lygis jų vaikui yra tinkamiausias. Kiti tėvai, priešingai, atrodo visai abejingi savo vaikų mokymosi įvertinimui ir namuose vaikus nelabai skatina stengtis gerai dirbti ar gauti gerus pažymius.
Mokykloje taikomos vertinimo programos Standartizuotų testų taikymas mokykloje. Mokyklų sistemose mokinių akademiniai pažangai išaiškinti ir įvertinti įprasta taikyti testus. Didesnėse mokyklose šią svarbią ugdymo veiklą koordinuoja ir organizuoja ištisi specialiai išmokytų darbuotojų padaliniai. Reta mokyklų, kuriose bent kartą per metus nebūtų testais tikrinami tokie dalykai, kaip mokinių mokymosi įgūdžiai, kalbos mokėjimas, mokėjimas skaityti, atlikti matematinius veiksmus, verbalusis mąstymas ir sąvokų formavimasis. Kartais mokyklos naudoja testus, rengiamus ir skirstomus valstybinių testų rengėjų kitos taiko apygardos testavimo tarnybų parengtus ir platinamus testus. Remiantis testavimo rezultatais, sprendžiama apie mokyklos ir mokytojų darbo veiksmingumą, o svarbiausia,daromos ššvados apie mokinio ateities mokymosi ir darbo perspektyvas. Standartizuoti testai. Jie kitaip negu mokytojų sudaryti testai, yra parengiami ir patvirtinami specialistų ir turi konkrečią paskirtį, tarkime, nustatyti mokslumo arba raštingumo lygį. Normomis ir kriterijais grindžiami testai. Šiuo metu mokinių sugebėjimams ir mokymosi rezultatams matuoti taikomi standartizuoti testai esti dviejų pagrindinių tipų. Jie vadinami normomis irkriterijais grindžiami testais. Normomis grindžiami testai siekia įvertinti atskiro mokinio rezultatą, lyginant jį su kokios nors aiškiai apibrėžtos mokinių grupės to paties testo rezultatais. Dažniausiai normomis grindžiami testai gaunami dviejopi rezultatai – pirminiai balai ir procentiliai. Pirminiai balai – tai mokinio teisingai atliktų testo užduočių skaičius. Procentilis yra statistinis rodiklis, rodantis, koks yra mokinio rezultatas, lyginant su kitais. Normomis grindžiami testai matuoja mokinių rezultatus, lyginant juos su kitais mokiniais, tuo tarpu kai kriterijais grindžiami testai išaškina rezultatus, lyginant su tam tikru sutartu atlikimo lygiu arba kriterijumi. Paprastai kriterijais grindžiamais testais matuojami dalykai ir įgūdžiai esti gerokai specifiškesni už tuos, kurie matuojami normomis grindžiamais testais. Testai duoda skirtingo tipo informaciją.
Mokytojo vertinimo programa Apskritai mokytojas vertindamas siekia vieno iš šių tikslų: nustatyti ankstesniąs žinias ir įgūdžius, teikti koreguojantį grįžtamąjį ryšį ir daryti sprendimus bei įvertinti pažymiais mokinio laimėjimus.
Ankstesniųjų žinių nustatymas. Norint individualizuoti pavienių mokinių mokymą arba pritaikyti mokymą tam tikrai klasės mokinių grupei, reikia turėti patikimos informacijos apie mokinių gebėjimus ir jų ankstesniąs žinias. Ir normomis, ir kriterijais standartizuoti turi tikslą išmatuoti daugelį mokinio laimėjimo sričių, tačiau geriausiai parengti ir daugiausiai turima skaitymo , klabos plėtros ir matematikos testų. Koreguojančio grįžtamojo ryšio suteikimas. Antrasis svarbus vertinimo ir įvertinimo tikslas yra suteikti mokiniams grįžtamąjį ryšį apie tai, kaip jiems sekasi. Testavimas, skiriamas apibendrinamajam vertinimui ir informavimui. Mokytojai skiria didžiąją dalį savo laiko mokinių vertinimui, įvertinimui pažymiais ir informavimui apie pažangą. Dauguma mokytojų šio darbo nemėgsta, tačiau tai reikia gerai padaryti dėl tokų priežasčių: mokiniai laukia savo darbo įvertinimo ir atlieka užduotis pažymiui. Mokytojai, kurie į šiuos ,,darbas už pažymį“ mainus žvelgia lengvabūdiškai arba prastai tai padaro, dažnai susiduria su rimtomis problemomis klasėje.Įvertinimas Dviejų pagrindinių vertinimo būdų logika yra tokia pat,kaip normomis ir kriterijais grindžiamų testų. Vertinimo pagal kreivę samprata yra plačiai taikoma procedūra vidurinėse mokyklose ir koledžuose, kai mokiniai rungtyniauja tarpusavyje dėl vietos pagal iš anksto nustatytą vertinimo kreivę. Mokytojas, kuris laikosi griežtos vertinimo pagal kreivę sampratos interpretacijos A skirtų 10% mokinių, B – 40%, D -20%, F – 10% mokinių. Pagal šią vertinimo schemą netgi tie mokiniai, kurie labai gerai moka testuojamą medžiagą, kartais patenka į vieną iš žemesnio įvertinimo sričių, bet būna ir priešingai. Vertinimas pagal kriterijų arba gerą mokėjimą yra kitoks, negu vertinimas pagal kreivę. Mokytojai, taikantys šį būdą, gana tiksliai apbrėžia savo pamokų turinį ir tikslus ir tada pagal tą kriterijų vertina mokinius.
Trumpi patarimai kaip testuoti ir vertinti Testuokite visais būdais. Paplitusi kai kurių mokytojų daroma klaida yra tai, kad dauguma testo užduočių arba klausimų yra su¬siję su informacijos prisiminimu. Tokius klausimus lengviau sugalvoti ir lengviau suskaičiuoti rezulta¬tus, nes paprastai būna vienas teisingas atsakymas. Tačiau jei mokytojas nori plėtoti mokinio mąstymą ir skatinti sėkmingesnius mąstymo procesus, tuomet testo klausimai turi reikalauti geresnio mąstymo.
Aiškiai pasakykite mokiniams, iš ko jie bus testuojami. Mokiniai dažnai klausia : ,,Ar būsime iš to testuoja¬mi?” Geri mokytojai labai aiškiai mokiniams pasako, kas iš dėstomų per pamoką arba vadovėlyje esan¬čių dalykų bus itraukta i testą, kontrolinį darbą. Kai kurie mokytojai pagrindines pamokos mintis surašo lentoje arba duoda mokiniams parengtus testus. Kiti duoda tokias pat teksto informacijos priemones. Taip mokiniai aiškiai sužino, ko iš jų bus reikalaujama testuojant. Kiti mokytojai skiria laiko pakartojimui, išryškina pagrindines mintis, kurias apims testas. Dar kiti parengia mokymosi lapus su klausimų pa¬vyzdžiais. Kiekvienu atveju siekiama vieno tikslo ¬atkreipti mokinių dėmesi į tai, ko iš jų tikimasi ir rei¬kalaujama.Geri mokytojai taip pat pasako, kad mokiniams reikės pademonstruoti skirtingą mokėjimą ir kokio iš jų laukiama detalių kiekio. Jei iš mokinių reika¬laujama įsiminti faktus, jiems taip ir pasakoma; jei norima, kad jie įvertintų kokią nors idėją ir sugre¬tintų ją su kita, jiems taip ir pasakoma. Pradedant penkta arba šešta klase, mokiniams galima išdėstyti Bloomo klasifikacijos sistemą, kuria jie gali vadovau¬tis mokydamiesi, kaip kad mokytojai vadovaujasi ja, sudarydami testus. Testuokite dažnai. Vieni mokytojai lauks mokomosios temos pabaigos ir tik tada tikrins, ką mokiniai išmoko. Geriau mo¬kinius tikrinti dažnai. Tai lemia dvi priežastys. Pir¬ma, dažnai testai verčia mokinius neatsilikti ir jie gauna grįžtamąji ryši apie tai, kaip jiems sekasi. An¬tra; dažnas tikrinimas suteikia grįžtamosios infor¬macijos mokytojui apie tai, kaip sekasi siekti pagrindinių mokymo tikslų, ir leidžia dar kartą išdėstyti tai, ko mokiniai neišmoksta. ¬ Paaiškinkite įvertinimo procedūras. Kad ir kokį įvertinimo (pažymiais) būdą mokytojas pasirinktų, reikia surašyti tikslias procedūras ir aiš¬kiai išdėstyti mokiniams bei jų tėvams. Padaryti vie¬šą vertinimą yra vienas iš būdų, padedančių moki¬niams atlikti savo darbą, kurį jie turėtų padaryti. Be to, šis būdas leidžia mokiniams pamatyti vertinimo sistemos “nešališkumą”.SANTRAUKA
• Vertinimą ir įvertinimą galima apibrėžti kaip funkcijas, kurias atlieka mokytojai, norėdami, spręsti apie savo mokymą ir mokinius. Vertini¬mas ir įvertinimas atima gana didelę mokytojo laiko dalį. Mokinių testavimo ir įvertinimo (pa¬žyrniu) pasekmės esti didžiulės. Jos gali lemti, kokiuose koledžuose mokysis mokiniai, kaip klostysis jų karjera, galiausiai, koks bus jų gyve¬nimo stilius.• Specialieji vertinimo ir įvertinimo aspektai yra išsamiai tyrinėti, apie juos turima gausių žinių. • Vertinimo srities specialistai aiškiai skiria for¬muojamąjį ir apibendrinamąjį įvertinimą, For¬muojamojo įvertinimo informacija yra renkama prieš mokymą arba mokant ir reikalinga tam, kad mokytojas žinotų apie savo mokinių anks¬tesniąsias žinias ir spręstų apie pamokos veiks¬mingumą. Apibendrinamajam įvertinimui infor¬macija renkama po mokymo, ją remiantis apibendrinama, kaip mokiniams sekėsi, ir rašo¬mi pažymiai (įvertinama).• Kadangi šie sprendimai yra labai svarbūs, infor¬macija, kuria remiasi mokytojai, darydami sprendimus, turi būti kokybiškesnė. Tyrėjai ver¬tinimo informacijos kokybę nusako dviem spe¬cialiais – patikimumo ir tinkamumo – terminais. Patikimumas reiškia, kad testu arba vertinimo priemone gaunami pastovūs rezultatai arba in¬formacija apie asmenis, at1iekančius testą dau¬giau negu vieną kartą per tam tikrą laiką. Tin¬kamumas reiškia, kad testas arba kitokia verti¬nimo priemonė matuoja tai, kas ja ketinama matuoti.• Tyrimai parodė, kad išoriniai apdovanojimai, to¬kie kaip pažymiai, gali būti stipri paskata moki¬niams atlikti darbą ir skatinti mokymąsi. Tyri¬mai taip pat parodė, kad išorinių apdovanojimųpoveikis kartais esti neigiamas, ypač kai užduo¬tys mokiniams ir šiaip pačios idomios.• Mokyklos mąsto vertinimo programos apima naudojimą testų, grindžiamų normomis ir kri¬terijais. Juos paprastai parenka ir duoda apygar¬dos specialistai. Normomis grindžiamais testais atskiro mokinio rezultatas įvertinamas, lyginant jį su tam tikros gerai apibrėžtos mokinių grupės atlikimu. Tokie testai matuoja mokinio atliekamą darbą pagal tam tikrą sutartą kriterijų.
• Svarbu, kad mokytojai suprastų skirtingų mo¬kyklos mąsto vertinimo procedūrų pranašumus ir trūkumus ir sugebėtų tai paaiškinti mokiniams bei jų tėvams.• Paties mokytojo klasės vertinimo programa su¬sideda iš renkamos informacijos, kurią remian¬tis galima būtų nustatyti mokinių ankstesniąsias žinias ir igūdžius, suteikti mokiniams koreguo¬jantįjį grįžtamąjį ryšį ir tiksliai įvertinti mokinio laimėjimus.• Esama ivairių taisyklių, kurių turėtų laikytis mo¬kytojai, sudarydami testus mokinių mokymuisi ivertinti ir spręsdami apie mokinių darbą bei įvertindami (pažyrniu). Bendrieji testų užduo¬čių sudarymo principai reikalauja, kad testo už¬duotys derėtų su mokymo tikslais, išnagrinėtų visas mokymosi užduotis, kad testai būtų tin¬kami ir patikimi, kad jų rezultatai būtų interpre¬tuojami atidžiai ir užduotys būtų tinkamos.• Specifikacijų lentelė yra vertinimo specialistų sugalvota priemonė, turinti padėti mokiniams nustatyti, kiek vietos skirti įvairioms temoms, dalykams ir kaip nustatyti įvairius mokinių kog¬nityviųjų procesų lygius.• Mokytojų sudaromų testų užduotys gali būti tokios, į kurias reikia atsakyti “teisinga ar klai¬dinga” , kurios reikalauja rasti ati¬tikmenis, užpildyti tuščias vietas, pasirinktj tei¬singą atsakymą iš keleto. Kiekvienas užduoties tipas turi savų pranašumų ir trūkumų.• Svarbi problema yra mokytojų šališkumas, vertinant mokinių darbą pagal rašinio tipo užduotis. Kad šališkumo būtų kuo mažiau, mokytojai turi paaiškinti mokiniams, ko iš jų reikalaujama, iš anksto surašyti atsakymų pavyzdžius ir tai¬kyti būdus lūkesčių efektams susilpninti.• Sėkmingai dirbantys mokytojai sugalvoja būdą kaip sumažinti mokinių testo sukeltą nerimą, sutvarkyti jų mokymosi aplinką taip, kad ji būtų palanki mokiniams, atIiekantiems testą, aiškia suformuluoti nurodymus ir vengti nereikalingo rungtyniavimo.• Vertinimai pagal kreivę ir pagal kriterijų arba gerą mokėjimą yra du pagrindiniai klasės mo¬kytojų taikomi vertinimo būdai. Abu šie būdai turi savo pranašumų, taip pat ir trūkumų. Sugalvoti veiksmingas klasių vertinimo ir įver¬tinimo programas mokytojams padeda taisyk¬lės, reikalaujančios įsitikinti, kad testo užduo¬tys ir mokymo turinys atitinka, testuoti dažnai, visais lygiais, būti nešališkiems ir teisingiems bei gerai paaiškinti testavimo ir vertinimo pro¬cedūras.