Vaikų seksualinė prievarta

ĮVADAS

1. ĮVADAS2. Bendra charakteristika.3. Seksualinę prievartą apibrėžiančios sąvokos.4. Vaikų seksualinės prievartos priežastys.5. Seksualinės prievartos simptomai.6. Vaikų seksualinės prievartos pasekmės.7. Galimi sprendimo būdai.8. LITERATŪROS SĄRAŠAS.

ĮVADAS

Prievarta, kaip fenomenas lydi visą žmonijos istoriją, ją aprašo įvairūs autoriai nuo pačių ankstyviausių rašytinių šaltinių- Biblijos, Egipto ar Babilono raštijos pamiklų, Homero poemų ligi šių dienų. Prievartavaizduojama labai įvairiais pavidalais- nuo didvyriškumo iki nusikaltimo. Šį požiūrių nenuoseklumą atspindi posakis: “ Kai žūsta vienas žmogus- tai tragedija, kai žūva tūkstančiai- tai politika“. Masinės informacijos priemonių dėka dabartiniu metu Lietuvoje atsiranda vis daugiau erotikos ir pornografijos šaltinių. Tai labai galingos priemonės, galinčios ptraukti ir žiūrovus, ypatingai paauglius ir jaunimą. Iš tikrųjų mažai kas gali visiškai atsispirti tokiai traukai. Įvairiais būdais skleidžiama pornografija tiesiog pavergia vis dugiau jaunimo. Jaunystei būdingas troškimas viską matyti, viską išgirsti, viską asmeniškai bent vieną kartą patirti. Čia ir yra tas kabliukas, kuris užkabina ir traukia į sekso labirintą, nes norima patirti ir visus kitus kuo didžiausius malonumus. Pornografijos pavergimui stiprėjant, silpnėja vidinio balso pojūtis, nyksta atsakomybė už asmeninio elgesio pasekmes. Tokiomis aplinkybėmis sekso ir smurto nusikaltimų daugėja. Tūkstančiai Lietuvos žmonių, paslydę ant labai trapaus ekonominio pagrindo ir neatsilaikę prieš pereinamojo laikotarpio skurdą bei vertybių krizę, palūžę, praranda gebėjimą tinkamai atlikti tėvo ir motinos pareigas. Neretai tai pasireiškia nepakankama vaiko priežiūra, emocinės šilumos stoka, ir ne taip retai- tėvų elgesiu, sukelinačiu tiesioginį pavojų vaiko fizinei ir dvasinei sveikatai.

Lytinis (seksualinis) smurtas suprantamas keliomis prasmėmis. Tai seksualinis priekabiavimas. Tai aukos privertimas stebėti lytinį aktą; prievarta liesti kito lytinius organus, pasinaudojant aukos baime, fiziniu bejėgiškumu, psichikos sutrikimais, auką glamonėti. Tai prievartinis oralinis, analinis, genitalinis kontaktas.. Tai bet koks kontaktas tarp suaugusiojo ir seksualiai nesubrendusio vaiko, suaugusiam siekiant pasitenkinimo; ar bet koks seksualinis kontaktas su vaiku, naudojant jėgą, grasinimus, meluojant, jog vaiko dalyvavimas tame kontakte yra nekenksmingas vaikui; seksualinis kontaktasd su vaiku, kuriam negali duoti informuoto sutikimo dėl amžiaus , jėgos skirtumo ar santykių su suaugusiuoju pobūdžio. Tai ne tik tokie seksualiniai veiksmai, kuriais patenkinamas suaugusiojo lytinis potraukis, bet ir tie, iš kurių suaugusysis gauna materialinę naudą.

Kraujomaišos smurtas- tai tėvo, brolio, giminaičio lytinis smurtas dukters, sūnaus, sesers, brolio atžvilgiu. Suaugusysis imasi prievartos prieš vaikus dėl įvairių priežaščių: – visų pirma- tai skurdas. Skurdas gimdo neviltį, pažeminimą, pyktį, skurde gyvenantys žmonės nepajėgia mylėti ir gerbti savęs, vadinasi, ir kitų, o tai – geriausia terpė prievartai ir smurtui;– norėdamas išlieti savo pyktį, neviltį ar bejėgiškumą, kilusį iš kitus; – pardoksaliai reikšdamas vaikui savo meilę ar globą ir t.t

Seksualinė prievarta – tai prievartos rūšis, kai vaikas verčiamas tenkinti suaugusio žmogaus seksualinius poreikius. Suaugęs pasinaudoja vaiko meile, priklausomybe ir pasitikėjimu. Taip jis įgyvendina savo valdžio poreikį, norą, kad jam būtų paklūstama. Tai kelia grėsmę vaiko gyvenimo ir vystymosi pagrindams, žaloja jo sielą. Seksualinė prievarta sukelia daugelį trumpalaikių ir ilgalaikių neigiamų pasėkmių, sutrikdo normalią asmenybės raidą. Prievartos sąlygoti išgyvenimai palieka gilią žymę žmogaus gyvenime. Dažniausiai seksualinės prievartos aukos yra mergaitės, tačiau ją patiria ir berniukai. Neretai vaikai išnaudojami ankstyvojoje vaikystėje ar net kūdikystėje. Berniukai ir mergaitės verčiami klausytis gašlių kalbų, bučiuotis, rodytis nuogi, leisti liesti save, stebėti nuogą prievartautoją, žiūrėti pornografinius filmus, žurnalus, patenkinti suaugusįjį, santykiasujant su juo oraliniu, vaginaliniu ar analiniu būdu.

Dažniausiai prievartautojai yra vyrai, rečiau- moterys. Paprastai tai gerai vaikui pažįstami žmonės- šeimos draugai, tėvo kolegos, kaimynai, mokytojas, dvasininkas, treneris ir t.t. Kiti prievartatojai – giminaičiai: tėvai, patėvis, motinos sugyventinis, vyresnysis brolis ir pan. Dauguma vaikų prievartutojų, seksualiai naudodamiesi vaikais, tiki, kad jie pakeičia suaugusių žmonių meilę. Iš tiesų tokie žmonės nori normalių meilės ryšių, kurių jiems reikia, bet kurių jie negali pasiekt. Seksuliai vaiką išnaudojantis žmogus dažnai nesugeba užmegzti sėkmingų santykių su suaugusiaisiais.

Prievartautojai paprastai labai mažai bendrauja su bendraamžiais. Jei dėdė, tėvas, auklėtojas, įsūnis laiką praleidžia su vaikais, nepalaiko normalių, sveikų santykių su savo bendraamžiais, tai turėtų kelti aplinkinių susirūpinimą. Seksuliniai prievartautojai nori dėmesio, meilės, prieraišumo. Jie gali gąsdinti, kad panaudos jėgą, emociškai persekios, norėdami gauti seksualinio dėmesio, kurį jie interpretuoja, kaip meilę ir prieraišumą. Tačiau, jei vaikas pabėga, jie iš karto ieško kitos aukos. Tie jaunuoliai, kurie padaro seksualinius nusikaltimus prieš savo amžiaus jaunuolius dažnai:– yra padarę nusikaltimus ir anksčiau;– turėjo elgesio problemų vaikystėje;– pasižymėjo antisocialiniu elgesiu, kaip tinginystė, pamokų praleidinėjimas, agresyvumas, impusyvus elgesys;– laiko save labai enmociškai apleistais. Tie, kurie padaro nusikaltimus prieš vaikus:– anksčiau yra padarę seksulinių nusikaltimų;– parodo seksualinį potrukį vaikams;– ryškius mąstymo sutrikimus;– turi skurdžius socialinius įgūdžius;– laiko save fizinės prievartos aukomis.

Vaikų seksualinės prievartos simptomai.

Kiekvienas prievartą patyręs vaikas ją išgyvena savaip ir savaip ją bando įveikti. Vis dėlto vaikai, patyrę seksualinę prievartą, turi tam tikrų bendrų bruožų, pagal kuriuos galima spręsti apie jo seksualinį išnaudojimą. Dažnai vaikas nepasisako, kas su juo įvyko, tačiau jo elgesys pasikeičia. Toliau išvardyti požymiai gali padėti nustatyti patirtą seksualinę prievartą. Tai yra: – nėštumas;– vaikščiojimo, sėdėjimo, koordinacijos sutrikimai;– genitaliniai ar analiniai sužeidimai (patinimai, kraujavimai);– šlapinimasis ar tuštinimasis į drabužius (nevalingas);– venerinės ligos;– prostitucija;– genitaliniai skausmai ar niežulys;– pakitęs miegas;– emocijų ir nuotaikų svyravimas;– dažnas bėgimas iš pamokų;– greitas susierzinimas; kantrybės stoka;– nenoras persirenginėti fizinio lavinimo pamokoms;– priešiškumas ir agresyvumas suaugusiesiems;– atsiribojimas, ypač nuo bendraamžių;– mažai draugų;

– drovisi paliestas;– nepakankama savigarba ir savimonė;– perdėtas domėjimasis gyvūnų ir žmonių seksualiniu gyvenimu;– ankstyvi pagal amžių sesualiniai žaidimai; bėga iš namų, apima depresija, žalojasi, bando nusižudyti, isterijos priepuoliai ir daugelis kitų.

Ikimokyklinukams dažniausiai būdinga: nerimas, naktiniai košmarai; žmonių vengimas, ne pagal amžių domėjimasis seksualiniais žaidimais; depresija, baikštumasJaunesnio mokyklinio amžiaus vaikams- baimė; naktiniai košmarai; regresyvus elgesys; agresija.Paaugliams- depresija, savęs žalojimas, bėgimas iš namų, piktnaudžiavimas alkoholiu ar narkotinėmis medžiagomis, grasinimai ar bandymai nusižudyti.

Patirtos prievartos atskleidimas vaikui yra skausmingas ir bauginantis įvykis. Kaip jau minėta anksčiau, gali kamuoti gėdos, baimės bei kaltės išgyvenimai. Tam, kad jis galėtų pasipasakoti artimam suaugusiam žmogui, būtini šilti pasitikėjimu pagrįsti suaugusiojo ir vaiko santykiai. Vaikas turėtų žinoti, jog iškilus kokiems nors neaiškumams ar sunkumams, jis turi galimybę apie tai pasikalbėti su artimais jamžmonėmis, nesulaukdamas pasmerkimo ar bausmės. Dauguma vaikų nepapasakoja apie patirtą prievartą dėl daugelio priežaščių:– daugumai vaikų grasinama, kad tylėtų ir viską laikytų paslaptyje;– daugelis gįdijasi seksualinėm temom kalbėtis su tėvais;– daugelis vaikų galvoja, kad tai jų pačių kaltė, ir kiti dėl visko kaltins juos pačius;– vaikai bijo bendraamžių reakcijos – būti išjuokti, išskirti, prarasti populiarumą tarp draugų;– vaikai neranda tinkamų žodžių papasakoti apie patirtą prievartą;– vaikai galėjo būti auklėjami, kad „geri berniukai ir mergaitės“ nevartoja žodžių, apibūdinančių kūno vietas ar seksualinį elgesį it t.tBerniukai jaučiasi kalti, kad nesugebėjo apsiginti. Tai, kad jie tapo prievartos aukomis, prieštarauja jų socialinio vaidmens suvokimui. Berniukai neleidžia sau jaustis priklausomais, pažeistais ar bejėgiai. Jie mano, kad seksualinę prievartą patiria tik mergaitės. Jei berniukas patyrė seksualinę prievrtą, jis dažnai galvoja, kad „pats prisiprašė“ arba kad kiti jį laikys homoseksualiu.

Vaikas pradeda kalbėti apie seksualinę prievartą, nes:– prievartos atvejų daugėja ar keičiasi jų pobūdis;– vaikas gauna informacijos apie seksualinės prievartos prevenciją ir išsiaiškina, kad tai kas su juo yra blogai ir apie tai reikia pasakyti;– nors prievartautojas liepia vaikui viską slėpti ir laikyti paslaptyje, tačiau kartais vaikas prasitaria savo geriausiams draugui, o šis pasako kitiems;– jei vaiko jaunesnis brolis ar sesuo sulaukia tokio amžiaus, kurio būdamas jis pats pirmą kartą patyrė prievartą, jis nenori, kad taip nutiktų jo artimiesiems;– vaikas pasikia paauglystę ir pats ima nekęsti prievartautojo mėginimų kontroliuoti jo gyvenimą; mergaitės bijo pastoti; – vaikas sutnka suaugusįjį, kuriuo pasitiki ir kuriam gali atsiverti;– vaikui iškyla šlapimo takų infekcija ar kita problema, dėl kurios jis turi kreiptis į medikus.

Šeima – daugiau nei teisinis, visuomeninis ir ekonominis vienetas. Tai meilės ir solidarumo bendruomenė, unikaliai suderinta mokyti ir perduoti visas vertybes. Namai yra pirma bendruomenė, kurią vaikas sutinka. Visi doringi, padorūs tėvai stengiasi apsaugoti savo atžalas. Tad: – visada reikia žinoti, kur ir su kuo yra Jūsų vaikas; – tegul vaikai vaikšto grupelėmis ar poromis; – neleisti vieno vaiko į viešą tualetą; – susipažinkite su visasi suaugusiais, kurie dirba su Jūsų vaiku; – reikia įsiklausyti į vaiko pasakytus žodžio: „ man nepatinka darbų mokytojas“, „aš nenoriu, kad į svečius atvažiuotų senelis“, tai gali būti labai reikšminga;– kartu su vaiku apsvarstyti ypatingas situacijas;– pakalbėkite apie asmeninį saugumą su visasis šeimos nariais ir paprašykite, kad būtinai papasakotų, jei kas nutiko;– tegul vaikas dalyvauja ieškant tinkamo konkrečios situacijos sprendimo;– nebijoti imtis iniciatyvos pradėti kalbėti ar svarstyti kokį nors seksualumo aspektą su vaiku;– pasistenkite panaudoti visas jums prieinamas mpkpmąsias priemones, t.y. knygas, filmus, žurnalus ir t.t.

Jei vaikas Jums pasakys, kad patyrė seksualinę prievartą, nepasimeskite ir nepulkite į paniką. Jei parodysite pyktį, vaikas gali pasijusti kaltas ir „atsiimti“ savo žodžius. Atsakinėkite vaikui labai ramiai (nors tai ir labai sunku), įtikinkite jį, kad jis nieko blogo nepadarė, ir tai, kas įvyko – ne jo kaltė. Jei seksualiai išnaudojamas jau seniai, nepriekaištaukite, jog jis anksčiau tylėjo. Pabrėžkite, kad tai ką padarė prievartautojas, tai yra neteisėta, bet nuslopinkite savo tikruosius jausmus jam. Pasiteiraukite, ar prievartautojas grasino, ir pabandykite vaiką nuraminti, padrąsinti, kad jis nejaustų baimės. Palaikykite vaiką, pasistenkite suprasti jo jausmus – ar jis jaučia pyktį, baimę, nerimą ar liūdesį – nuraminkite, pasakydami, jog jūs apsaugosit jį nuo prievartos pasikartojimo. Tegul jūsų vaikas žino, kad jūs imsitės priemonių prievartai nutraukti, ir paaiškinkite jam, ką jūs ruošiatės daryti. Psichologai, Vaikų teisių apsaugos tarnybų darbuotojai gali jums ir jūsų vaikui padėti sušvelninti išgyvenimą. Kai jūsų vaiką aplkausia specialiosios tarnybos ( prokuratūra, policija), pasistenkite, kad apklausoje dalyvautų koks nors artimas vaikui žmogus. Svarbiausia – parodykite vaikui, kad mylite jį taip, kaip ir anksčiau.

Asmeninis jūsų vaiko saugumas: • Gerbkite vaikus, elkitės su jais taip, kad jie jaustųsi mylimi, saugūs, vertingi.. • Suteikite vaikui išsamią informaciją apie prievartą ir galimus prievartautojus, tačiau neišgąsdinkite jo. Tokia informacija gali būti bendrų saugaus elgesio taisyklių dalis. • Mokykite vaiką kaip apsisaugoti nuo skriaudikų. • Paaiškinkite vaikui, kad jo kūnas priklauso tik jam pačiam, ir jei kas nors liečia vaiką jam nenorint, reikia priešintis, stengtis pabėgti. Niekas neturi teisės jo liesti ar skaudinti. • Padrąsinkite vaiką, kad jis nebijotų papasakoti apie kiekvieną nemalonią, gąsdinančią ar neįprastą jo patirtą situaciją suaugusiam ( tėvui, mamai, mokytojui), net jei kiti liepia saugoti paslaptį. • Mokykite vaikus pasakyti “ne”, pasipriešinti net ir artimam giminaičiui ar draugui, verčiančiam pasijusti nejaukiai. • Neverskite vaikų besąlygiškai gerbti visus suaugusius ir jų klausyti. • Mokykite vaikus atskirti ” gerus” ir “blogus” prisilieimus. • Aptarkite su vaikais kada, kas ir kaip gali juos liesti, kokiose situacijose. ( Čia turite pabrėžti, kad kuo svetimesnis žmogus, tuo mažiau fizinių kontaktų su juo turime, išskyrus gydytojus, kai jie mus apžiūri, gydo ar policininkus, kai jie teikia pagalbą.) Pakalbėkite, kaip reikia sveikintis su artimais ir kitais žmonėmis, kada galime apsinuoginti ir panašiai. • Paaiškinkite vaikui, kad daugelis suaugusiųjų taip nesielgia, tačiau kas nors net iš vaiko pažįstamųjų gali taip pasielgti. • Jeigu vaikas turi negalią, pasižymi fiziniais ar psichologiniais skirtumais, mokykite vaiką tai suvokti ir priimti, parodykite tų skirtumų privalumus ir vaiko bendrumą su kitais žmonė. • Paaiškinkite, kad vaikas nekaltas dėl patirto seksualinio tvirkinimo ar išprievartavimo.VAIKAS DĖL SEKSUALINĖS PRIEVARTOS NĖRA KALTAS !!!

LITERATŪROS SĄRAŠAS

1. Ž.Arlauskaitė“ Tikroji knygelė apie skriaudą“; Vilnius,1998m.2. Psichologijos žodynas; Vilnius, 1993m.3. Vaikų seksualinė prievarta: atmintinė tėvams. Vilnius, 1996m.

4. R.Žukauskienė „Raidos psichologija“; Vilnius, 1998m.5. A.Kurienė, R.V. Pivorienė „Būkime atidūs- vaiką ištiko bėda“; Vilnius, 2000m.6. S.Kemerienė „Seksualinė prievarta prieš vaikus“;Vilnius, 2000m.7. www.vaikunamas.lt8. www.straipsniai.lt