REFERATAS
VAIKO VYSTYMASISIR PRIEŽIŪRA
VILNIUS
VAIKO AMŽIAUS LAIKOTARPIAI
Nuo gimimo momento vaiko organizmas kinta, tobulėja protiškai, fiziškai bręsta, kol užauga. Atitinkamai nuo augimo laikotarpiu vaiko organizmui būdingos tam tikros morfologinės ypatybės. Jos nulemia organizmo funkcines sąvybes.Visas vaiko raidos laikotarpis skirstomas į:1. prenetalinį2. postonatalinį. Šis dar skirstomasį:a) naujagimystę (nuo gimimo iki 28 d.)b) kūdikystę (nuo 29 d. iki 12 mėn. imtinai)c) ankstyvąją vaikystę (nuo 1 metų iki 3 metų)d) ikimokyklinį (nuo 3 metų iki 6-7 metų)e) jaunesnįjį mokyklinį (nuo 7 metų iki 12 metų)f) vyresnįjį mokyklinį (nuo 12 metų iki 18 metų)
PRENETALINIS LAIKOTARPIS
Šis laikotarpis trunka nuo apvaisinimo iki gimimo – vidutiniškai 280 dienų arba 40 savaičių.Pirmieji trys nėštumo mėnesiai yra ypatingai jautrus gemalas. Placenta visiškai susiformuoja trečio nėštumo mėnesio pabaigoje. Kiekvienas organas turi savo kritinius formavimosi periodus.
NAUJAGIMYSTĖS LAKOTARPIS
Naujagimio pavojai Naujagimio kitimasJi tęsiasi 4 savaites nuo gimimo. Tai sudėtingas laikotarpis, nes naujagimis turi prisitaikyti gyventi naujoje aplinkoje. Gimus kūdikiui, jo ryšis su motina nutrūksta. Naujagimystės laikotarpiu nukrinta virkštelė ir sugyja bambytės žaizda. Naujagimis neturi imuniteto, todėl jį reikia saugoti nuo infekcijų. Patekus infekcijai sukelia bambos, odos, gleivinių ligas. Pavojinga ir virusinė respiracinė infekcija. Šiuo laikotarpiu išryškėja vystymosi sutrikimo pasekmės. 1. Gimęs naujagimis nebegauna iš motinos kraujo deguonies. Jo kraujyje kaupiasi anglies dvideginis, kuris kartu su žemesne aplinkos temperatūra reflektoriškai dirgina kvėpavimo centrus, išsiplečia plaučiai, ir aplinkos oras įsiurbiamas į plaučius. Skardus riksmas – tai sveiko kūdikio požymis, rodantis, kad naujagimis pradėjo kvėpuoti.2. Naujagimiui pradėjus kvėpuoti, formuojasi antrasis, t.y. mažasis arba plaučių kraujo apytakos ratas. Didysis kraujo apytakos ratas teka į visus organus ir audinius, aprūpindamas juos deguonimi ir paimdamas anglies dvideginį. Mažasis formuojasi naujagimiui gimus ir pradėjus kvėpuoti. Susiformavus mažajam kraujo apytakos ratui, užsidaro Botalo latakas.
3. Kinta kraujo sudėtis. Tuo laikotarpiu, kai kraujyje sumažėja Hb, pastebima gelta.4. Pradeda funkcionuoti virškinamasis traktas.5. Naujagimis prisitaiko prie žemesnės aplinkos temperatūros.PEREINAMOSIOS NAUJAGIMIO BŪKLĖSKą reiškia BūklėsTai stebimos pirmosiomis naujagimio gyvenimo dienomis ir atsiranda dėl vykstančių jo organizme pokyčių prisitaikant prie naujos aplinkos. 1. Fiziologinė eritema – tai odos paraudimas, vėliau oda pabąla ir lengvai pleiskanoja. Oda parausta, nes ją dirgina sausas oras, žemesnė aplinkos temperatūra, vystyklai. Palaipsniui naujagimis adaptuojasi prie šių sąlygų, ir paraudimas išnyksta.2. Fiziologinė naujagimių gelta – tai lengvas odos ir gleivinių pageltimas, atsirandantis 2-3 d. po gimimo ir išnyksta 7-10 d. Bendra naujagimio būklė išlieka gera, šlapimo ir išmatų spalva nepakinta.3. Fiziologinis masės mažėjimas. Masė mažėja, nes pirmomis dienomis naujagimis dažniausiai gauna mažiau skysčių, negu jų išskiria. Daugiau svorio netenka silpnesni vangiai čiulpiantys naujagimiai.4. Krūtelių patinimas. Patinsta, nes paskutinėmis nėštumo dienomis į naujagimio organizmą iš motinos kraujo patenka pieno gamybą skatinančio hormonų. Po 2-3 savaičių patinimas išnyksta.
NAUJAGIMIS IR JO PRIEŽIŪRA
IŠNEŠIOTAS NAUJAGYMIS
Išnešiotas naujagimis – tai naujagimis, kurio gimdinis vystymosi laikotarpis truko 280 dienų. Jei truko mažiau nei 37 savaites naujagimis neišnešiotas, jei daugiau kaip 42 savaites – pernešiotas.Išnešioto naujagimio matmenys
Masė Vid. berniuko masė Vid. mergaičių masė Ūgis Vid. ūgis Galvos apimtis Krūtinės apimtis Gal. Plaukų ilgis.2500-4500g 3200-3500g. 3100-3300g. 47-56cm 48-52cm 32-36cm. 2cm. Mažesne nei galvos ~2cm.Oda rausva, rožinė, švelni, elastinga, su nežymiais pūkelių likūčiais ant petukų. Išnešioto naujagimio požymiai:1. Garsiai rėkia2. Kvėpuoja ritmiškai (40-60 k. per min.)3. Nemėlynuoja4. Pulsas 120-140 k. per min.
5. Geras raumenų tonusas6. Turi išreikštus čiulpimo, rijimo ir kt. refleksus.PIRMASIS NAUJAGIMIO TUOLETAS
1. Iš kvėpavimo takų išsiurbiamas gleivės ir vaisiaus sultys.2. Į akis įlašinama po 2-3 lašus 30% natrio tirpalo, nes vaisiui slenkant gimdymo takais į akis patenka infekcija. Mergaitėms tuo tirpalu lašinami ir į lytinį plyšį.3. Ant rankutės užrišamas “paselis”. Ant jos užrašomas motinos pavardė, vardas, gimimo data, lytis.4. Perkerpama virkštelė, uždėjus vieną apie 10cm. nuo bambutės žiedo, kita šiek tiek toliau.5. Vatos tamponais, suvilgius sterilaus vazelino aliejumi, nuvaloma oda ir sausai nušluostoma. Tada naujagimis guldomas motinai ant krūtinės.6. Pasveriamas, išmatuojamas ūgis, galvos, krūtinės apimtis7. Galutinai sutvarkoma virkštelė8. Vystomas pašildytais vystyklais9. Naujagimį pamaitinti kuo greičiau (iki 15 min.)Į namus naujagimiai išrašomi 2-3-4 dieną, dažnai nenukritus virkštelei.
NAUJAGIMIO STEBĖJIMAS NAMUOSE
Naujagimis grįžęs namo aplankomas antrąją dieną. Jei būna komplikacijų aplankomas pirmąją dieną. Naujagimį lanko viena med. sesuo. PRIEŽIŪRANaujagimis per para šlapinasi 15-25 kartus, tuštinasi 3-6 kartus. Šlapimas ir išmatos dirgina odą, todėl naujagimį reikia dažnai pervystyti. RYTINIS TOLETASPirmiausia apiplaunamas užpakaliukas, kaklą, už ausų, pažastų, alkūnių, delnų, odos raukšles, galima nuvalyti vatos tamponais suvilgytu aliejumi arba šiltu vandeniu. Valant ausis ar nosį nenaudoti jokiu kietų daiktų. Jeigu burnos gleivinėje pastebimos baltos apnašos reikia tas vietas suvilgyti 5% sodos tirpalu, keletą kartų per tą dieną. MAUDYMAS Vaikas maudomas tada, kai nukrenta bambos virkštelė. Vaikas maudomas jam skirtoje vonelėje. Kambario temperatūra turi būti nuo 20-220C. Vonelės dugne paklojamas minkštas vystyklas. Kol nesugijus bambutės žaizda rekomenduojama maudyti virintame 36-370 vandenyje. Į Vandeni įpilti kalio permanganato tirpalo. Kaire ranka laikoma galvytę, kita ranka apiprausiama. Naujagimis turi būti apsemtas iki petukų. Vaikas maudomas 1-2 kartus į savaite. Naujagimis paguldomas ant sauso vystyklo ir gerai nušluostomas. Paskui aptepamas aliejumi arba kremu ir patepama bambutę. Bambutė užgyja per 4-5 dienas.
MIEGASVaikas miega 20 –22 valandas per para. Kur naujagimis miega reikia nuo 3-4 kartų per parą išvedinti kambarį.Vaiko raidaVaiko raida – tai vaiko fizinis augimas, pažinimo raida, emocinis subrendimas.FIZINĖ RAIDATai bendras vaiko kūno augimas. Greičiausiai auga iki 1 metų vaikas, vėliau laipsniškai lėtėja ir sustiprėja lytinio brendimo amžiuje. Pagrindiniai augimo rodikliai yra ūgis, kūno masė ir krūtinės apimti.Ūgis Tai įgimtas ir mažiausiai kintantis iš visų fizinės raidos rodiklių. Išnešioto naujagimio ūgis 48-50 cm. Per pirmus 3 mėn. Auga po 3-4 cm. per mėn. Iš viso 8-13 cm.nuo 3-6 mėn. 1,5-2,5 cm. 5-8,5 cm.nuo 6-9 mėn 1,5-2,0 cm. 3,5-6 cm.nuo 9-12 mėn. 1-1,5 cm. 2,5-4,5 cm.Kūno masėTai rodiklis, atspindintis vidaus organų, kaulų, raumenų ir riebalinio audinio susiformavimą. Naujagimis vidutiniškai sveria 3200 – 3500 g. Per pirmas dienas masė fiziologiškai mažėja. Masės didėjimas:0-1 mėn. 900-1000 g.1-2 mėn. 1000g.2-3 mėn. 900 g.3-4 mėn. 850 g.4-5 mėn. 800g.11-12 mėn. 300-400g.Naujagimiai sveriami kasdien.Galvos apimtisSvarbus rodiklis pirmaisiais gyvenimo metais, nes jis atspindi galvos smegenų funkcine būklę ir formavimasis. Galvos apimtis kinta kiek kitaip negu kiti augimo rodikliai. Naujagimio galvutė yra didesnė (apimtis 34-36 cm.) už krūtinės apimti. Krūtinės apimtisŠis rodiklis rodo krūtinės ląstos susiformavimą, krūtinės ir nugaros raumenų bei poodinės ląstelienos išsidėstymą. Per 2 mėn. Galvos ir krūtinės apimtys susiligina. Pagrindiniai augimo diapazonai yra šie:I intervalas apima dydžius iki 3 procentilės – tai labai maži rodikliaiII – yra tarp 3-10 procentilių – tai maži rodikliaiIII – tarp 10- 25 procentiliai- tai apymažiai rodk.
IV – nuo 25 – 50 – vidutiniai dydžioV – tarp 50 –75 – vidutiniaiVI – 75 –90 – apydidžiaiVII – 90 – 97 – dideliJutimo organai Naujagimio regos aparatas netobulas. Normali rega atsiranda 9-12 mėn. Ašarų liaukos nefunkcionuoja verkti pradeda 3 mėn. Akių judesiai iki 1-1,5 mėn. Nesuderinti.nuo 6 mėn. mato smulkius daiktus. Nuo 6-9 mėn. suvokia aplinką. 6 mėn. atpažįsta ryškias spalvas.KlausaNuo 2-3 mėn. vaikas atkreipia dėmesį į garsą. Nuo 6-7 mėn. domisi silpnais garsais, šnabždesį.UoslėNetobula. Nuo 2-4 mėn. reaguoja į malonius ir nemalonius kvapus, į sudėtingus kvapus jutimas tobulėja iki 7-8 mėn. SkonisTobulas. Saldu čiulpia noriai, o rūgštų ir kartų nečiulpia. JutimasOdos jutima idealus. Pirmas jutimas – kūno odos. Priglaustas prie motinos šilto kūno nurimsta. Temperatūros jutimas geras.Judėjimo raida
Judėjimas – tai įgimti ir išmokti judesiai bei stovėjimo seriotipai.Mėnesiai Ką sugeba0-1 Pasuka galvą,išlaikyti 1 –3s.2 Jau pakelia galvą ir išlaiko vis ilgiau, turi refleksą “žingsniuoti”, netvirtai stato kojas3 Simetriškai remiasi dilbiais ir tvirtai laiko galvą iškėlus keletą minučių, gali pusiau atlenktom plaštakom tiesti ranką4 Lėtai sodinamas, vaikas šiek tiek atsispiria5 Išmoksta tikslingai pagriebti daiktą ir jį laikyti6 Moka ištiesti rankas ir remtis plaštakomis, gali prisilaikydamas sėdėti, paima visa ranka, dyksta dantys du apatiniai7 Moka apsiversti nuo nugaros ant pilvo, pradeda spyruokliuoti, paima abiem rankom 8 Išmoksta šliaužti ant pilvo į priekį, išmoksta prisitraukti ir atsisėsti, išdyksta viršutiniai, viduriniai ir šoniniai9 Pradeda ropoti ant keturių, prilaikyti stojant, gali išmesti daiktą10-11 Išmoksta kordonuotai ropoti, moka sėdėti, moka stovėti, gali paimti pirštais smulkius daiktus12 Gali perduoti daiktą, turi 6-8 dantis14-16 Išdyksta 4 krūminiai 18-20 4 iltiniai24 Turi visus 20 pieninių dantų
Moksleivių uniformų istorijaPirmoji uniforma – sutana
Pirmąją mokyklinę uniforma galima vadinti vienuolio sutana, kurią dėvėjo Anglijos Kristaus ligoninės mokiniai XVI amžiau pradžioje. Ji buvo panaši į ilgą iki liemens užsagstomą švarką. Sutana buvo perjuosta diržu. Rankogaliuose buvo įsiūta po 3 metalines sagas. Iš pradžių sutana buvo ruda, vėliau mėlyna. Šios spalvos uniformas dėvėjo labdaros išlaikomų mokymo įstaigų moksleiviai. Iš pradžių uniformos buvo skurdžiai gyvenančių vaikų išskirtinis bruožas, vėliau jas pamėgo ir turtingieji. Daugelis privačių mokyklų turėjo tik jiems būdingą apranga bei aksesuarus. Kartais reikalavimai moksleivių išvaizdai buvo absurdiški. Pavyzdžiui, karalienės Viktorijos laikais Anglijos moksleivės visą laiką turėjo mūvėti baltas pirštinaites ir nešiotis juodą lentelę, kad galėtų bet kur ir bet kada ant jos užrašyti į galvą šovusią mintį. Mokyklos, kuriose mokėsi aristokratų atžalos, kurdavo specialius drabužius ypatingoms progoms. Vaikinai per visus mokyklinius pobūvius privalėjo mūvėti baltas pirštinaites. Kad šokant apsaugotų damas nuo nugarą liečiančios karštos rankos. Specialią uniformą dėvėdavo geriausi moksleiviai. Uniformų pokyčius paskatindavo iš pirmo žvilgsnio su mokslu nesusiję reiškiniai. 1819 metais atsiradus dviračiams, merginų mokyklinių uniformų sijonai tapo platesni. Kad papūtus vėjui sijonai nepasikeltų, prie kraštų buvo pritvirtinti švino gabaliukai.Mokyklinė uniforma Lietuvoje atsirado tik Rusijos imperijos laikais XIX amžiaus viduryje. Moksleivių drabužiai buvo caro kariuomenės aprangos atitikmuo.
Mokyklinės drausmės kaip dvasinio turinio ugdymas
Laisvė ir atsakomybė neišskiriamos. Nėra laisvės be atsakomybės, nėra atsakomybės be drausmės. Vidinė drausmė yra tvirtas pamatas pažiūros į gyvenimą priedermes, atsakingumą. Ji yra pirmutinė, elementari veiklos ir elgesio laisvės sąlyga. Jai rastis būtina išorinė drausmė. Vaizdžiai tai nusako didis pedagogas J.A.Komenskis: “Mokykla be drausmės – kaip malūnas be vandens”. Malūnas nesisuks, mokykla nedirbs.Būtų galima pasakyti dar plačiau: gyvenimas be drausmės – kaip malūnas be girnų. Nors vanduo suks malūno ratą, bet nieko nemals. Jeigu mokykloje viešpatauja drausmė, tai jo reikšmė kur kas didesnė negu malūnui vanduo. Kiekvienam pedagogui aišku, kad sukantis drausmingų darbų ratui, visokeriopa auklėjimo sėkmė garantuota, išugdomas žmogaus atsakingumas.
Mokyklinė drausmė, rodos, paprastas dalykas – laikykis mokyklos vidaus tvarkos taisyklių, mokinių taisyklių ir viskas. O kaip sunku jų laikytis! Yra nuolatinių pažeidėjų. Su jais atskirai kalbama. Ir vis dėlto, nors sunku elgtis pagal taisykles, bet reikia, kitaip neįmanomas bendras darbas ir žmonių bendravimas. Kodėl sunku? Apie tai retai susimąstoma, todėl mažai rūpinimąsi padėti įveikti sunkumus, ir vaikas auga nedrausmingas, akiplėša. Tai kelia susirūpinimą, nes drausmės norma jam netapo dvasine vertybe. Nedrausmingo elgesio veiksnių ir iš jų kylančių įvairių sunkumų reikia ieškoti ne vien vaiko šeimoje, vaikų darželyje, mokykloje, draugų aplinkoje. Paauglystėje buvę drausmingi vaikai dažnai pasikeičia, jeigu tėvai netaiko naujų auklėjimo metodų. Paprastas draudimas, reikalavimas nepadeda. Kodėl neklauso, nesiaiškinama, nepastebima, kad pasikeitė paauglio požiūriai, santykiai su aplinka, netgi tėvais ir mokytojais. Paauglys negailestingai kritikuoja visus, ieško naujos tiesos – tikros, gyvenimiškos, ne knyginės ir ne mokyklinės. Blogai, jeigu jis pradeda pasikliauti klaidingais požiūriais, blogų draugų pavyzdžiais. Tada dar ne vėlu gilintis į asmenybę: į jo poreikius, interesus, pažiūras, įsitikinimus, į emocijas ir charakterį, patirtį ir intelektą. Dar ne vėlu padėti. Deja, dažnai paauglys lieka be vyresniųjų pagalbos, nes jų vengia, o tėvai užimti darbe arba įnikę į savo asmenines problemas. Kai būna tik vienas iš tėvų šeimoje, ne vienas paauglys atsiduria kryžkelėje. Kas kitas gali jam tada padėti, jei ne rūpestingas auklėtojas, klasės vadovas?! Ne vienas, o daugelis įtaigių, drausmės normas įprasminančių individualių pokalbių padės keisti požiūrius, elgesį pagal siekiamus auklėjimo tikslus. Moralai, gėdinimas, grasinimas – pavojingi poveikio būdai. Jais drausmingo jaunuolio neišugdysi. Na, žinoma, pokalbių nepakanka – reikia kaupti drausmingo elgesio patirtį ir pastebėti, teigiamai vertinti jo laimėjimus. Drausmės saviaukla lemia savęs pergalę. Kartais pernelyg siaurai suprantamas drausminis auklėjimas: organizuojamos budinčios klasės, nurodomi budėtojų postai, reguliuojamas judėjimas,reikalaujame nevėluoti į pamokas, ritmingai mokytis, supažindinti su mokinių elgesio taisyklėmis ir pan. O asmenybės drausmė yra dvasinio, pasaulėžiūrinio – dorinio auklėjimo rezultatas. Pirmoji dvasingumo pakopa – drausmingumas. Tada pasiekiami ir kiti ugdymo tikslai. Bet negalima atmesti ir specialių drausminimo priemonių. Ankstyvojoje vaikystėje drausmingumas pradedamas ugdyti žodžiu “negalima”, vėliau sudaromas darbo ar poilsio rėžimas. Štai tie “rėmai”, kuriuose susiformuoja tvarkos, veiklos ritmo ir kokybės įpročiai. To, žinoma, neužtenka. Drausmingi išauga tie vaikai, kurie iš mažens mokosi viską daryti gerai kitų džiaugsmui ir suprasti, kodėl taip dera elgtis. Galima skirti veiklos, bendravimo bei santykių drausmę: veiklos drausmė: 1) žaidimų, 2) mokymosi, 3) darbo; santykių drausmė: 1) draugiškumo, 2) bendruomeniškumo, 3) visuomeniškumo, 4) kultūringumo, 5) religingumo.Suprantama, šios drausmės sritys susijusio, viena kitą papildo. Yra žaidimų su taisyklėmis. Jei jų nesilaikoma, žaidėjai baudžiami arba šalinami iš žaidimo. Tai gera drausmingumo mokykla. Tas pat turėtų būti ir su mokymusi: kasdien atlikti skirtus darbus, saugoti knygas ir kitus mokymosi reikmenis ir t.t. drausmės taisyklės taip pat gali reguliuoti mokinio atminties, mąstymo gebėjimų, vaizduotis, emocingumo ir kitų individualių savybių reiškimosi stilių. Jam mokytojai kelia drausmės reikalavimus, bet nebara, nebaudžia, jei ką užmiršta, lėtai mąsto ir pan. Tai būtų nesusipratimas. Ugdant visuomeniškumo drausmę skatinti dalyvauti akcijose, kurios reiškia visus interesus, mokyti organizuotumo, sąžiningumo, darbo kokybės, griežtos įpareigojimų vykdymo apskaitos. Taip siekiama socialinės kultūros. Bet kurioje veiklos srityje neišvengiama draugiškumo, grupės, bendruomenės drausmė. Tikrus draugus sieja ne vien bendri interesai, pasitikėjimas vienas kitu, nuoširdus palankumas ir tolerancija, tikra pagalba ištikus bėdai, bet ir griežta drausmė – griežtas žodžio laikymasis, susiterimo vykdymas, punktualumas. Bendruomenė sieja skirtingas individualybes bendriems tautai ar visuomenei reikšmingiems tikslams siekti, bet jos veiklos sėkmė neatskiriama nuo griežtos drausmės. Mokyklos klasė vykdo visuomenės gyvenimo kultūros tikslus, kuriuos reguliuoja įstatymai, nutarimai, taisyklės. Jas ypač įprasmina religija, gamtos ir žmonijos įstatymus apgaubdama šventumu, mokydama religinio elgesio drausmingumo. Jeigu visas šiais drausmės normas jaunimas perima kaip savo dvasinio gyvenimo vertybes ir jomis vadovaujasi, jis tampa jau dvasine asmenybe, galinčia oriai išreikšti savo individualybės jėgas bendram labui. Vadinasi, drausmingumas – ne aklas paklusnumas, bet asmenybės saviraiškos socialinėje tikrovėje sėkmės dvasinis postulatas,realizuojantis veiklos ir žmonių santykių tvarkos vertybines normas. Kaip matyti, asmenybės drausmingumo ugdymas – ne toks paprastas uždavinys. Iš tikrųjų įvairūs rašyti ir nerašyti tvarkos reikalavimai susiduria su asmens poreikiais, interesais, kartais su objektyviomis aplinkybėmis ir galimybėmis, todėl būna pavėlavimų, netikėtų tvarkos pažeidimų, prisieina juos ne tik pateisinti, bet kartais ir keisti tvarką, pertvarkyti vidaus režimą ir pan. Bet yra ir nuolatinių reikalavimų (pavyzdžiui, mandagumo, etiketo). Kai kas juos laiko estetinio elgesio reikalavimais, bet to maža. Mandagumą vertėtų pakelti į griežtos disciplinos rangą, nes nuo mandagumo prasideda dorinis humaniškų santykių formavimas. Mokyklai ir šeimai daug rūpesčių kelia mokinai kurie dėl nenoro mokytis pažeidžia mokymosi ir santykių su mokytojais drausmę. “Nenoriu mokytis, noriu dirbti, būti savarankiškas, užsidirbti pinigų”, – pareiškia ne vienas, o visi turi įgyti pagrindini mokyklini išsilavinimą specialybę Šis motyvas jau ne vieną mokinį padarė dykaduoniu nes į darbą nepriima dėl amžiaus ar išsilavinimo cenzo trūkumų. Susiformavo nauja mokinių dykinėtojų kategorija. Daugėja nusikalstančių paauglių. Apie jų drausmę jau kita kalba. Matyt, reikia laiku išgirsti motyvą: “Nenoriu mokytis, noriu dirbti”. Jis – lemtingas motyvas, ir į jį neatsižvelgti – didelė klaida. Kaip žiūrime į šiuos mokyklinės drausmės pažeidėjus, kaip su jais elgiamės? Yra mokyklų, neturinčių mokinių – dykinėtojų, bet kai kurios praranda nemažai savo auklėtinių. Reikėtų vienų ir kitų patirtį žinoti. Gera patirtis tų pedagogų, kurie mokinį mato kaip aktyvų veikėją, besimokanti ar dirbantį pagal savo išgaliąs, besidominti veiklos sritimi, kuri prieinama, artima jo individualybei. Mokykla didina jų galias, plečia jų interesus. Kai mokyklos reikalavimų mokinys negali patenkinti, atsiranda nesimokymo motyvai. Tada, gindamasis nuo priekaištų, jis pareiškia norįs dirbti. Jeigu darbo neduodama, jis tampa dykinėtoju. Tokia daugelio dykinėtojų biografija. Reikia stengtis, kad tokių biografijų nebūtų. Daug padės diferencijuotas mokymas ir auklėjimas, individualus ir diferencijuotas profesinis konsultavimas. Mokymo ir auklėjimo diferenciacija galima per kiekvieną pamoką, tik reikia diferenciaciją vykdyti: silpnesniųjų grupei duoti lengvesnių užduočių ir tam tikrą laiką kelti mažesnius reikalavimus mokymosi kokybei vertinti. Mokiniams pereiti iš silpnesnės grupės į stipresnę – visada durys atviros. Toks mokymas sumažins dykinėtojų skaičių, vaikai norės mokytis. Pradinių požiūrių įgyvendinimo priedermes, elgesio pagal jas, sąmoningumo drausmingumo ugdymas, kaip matyti, turi apimti visas mokinių gyvenimo sritis, visus asmenybės ypatumus: veiklos ir bendravimo motyvaciją, gebėjimus, emocijas, valią ir charakterį. Tik tada bus išugdytas atsakingumas – laisvės ir gerovės sąlyga.Ar reikalinga uniforma?
Daugelyje Vilniaus vidurinių bendrojo lavinimo mokyklų dar tebedėvimos senosios uniformos. Koks gi pedagogų, mokinių, jų tėvų, mokslininkų požiūris į uniformas? Kaip ir anksčiau, taip ir dabar požiūriai skiriasi. Bet vis dėlto daugiau yra tokių, kurie yra įsitikinę, kad mokyklinė uniforma reikalinga. Lietuvos valstybinėse gimnazijose iki karo ji buvo privaloma, ji praktikuojama daugelyje pasaulio šalių. Mat uniforma drausmina jaunimą, diegia kuklumo jausmą, ugdo tvarkingumą, stabdo nesveiką madų vystymąsi, lenktyniavimą šioje srityje. Vilniaus 43-osios vidurinės mokyklos direktorius A.Mereškevičius patenkintas, kad iki šiol dauguma mokinių dėvi uniformas, nors iš moksleivių nereikalaujama į mokyklą, į pamokas ateiti uniformuotiems. Kad vaikai dėvėtų uniformas dažniausiai nori mažiau pasiturintys tėvai: mat uniforma, į uniformą panašus drabužis pigesnis, prieinamesnis apdaras, negu madingi rūbai, kurių taip geidžia jaunimas.
Vilniaus pedagoginio universiteto docentas Z.Bajoriūnas tvirtina, jog normalioje ekonominiu socialiniu požiūriu visuomenėje valstybinių mokyklų moksleiviams uniforma – natūralus dalykas. Pedagogikos profesorius V.Rajackas mano, kad demokratija, drausmė, kuklumas, tvarkingumas, protinga asmens laisvė ir mokyklinė uniforma – vienas kitam neprieštarauja; atvirkščiai, jie vienas kitą papildo. Ir dabar pats metas galvoti apie būsimą naują Lietuvos valstybinių bendrojo lavinimo mokyklų uniformą. O kol kas ką daryti dabar? Tai, mano galva, turėtų spręsti mokytojų, tėvų ir mokinių kolektyvai: kaip rengtis einant į mokyklą. Ir pagal galimybes, ekonomines sąlygas laikytis priimto sprendimo. Svarbiausia – kuklus, tvarkingas, patogus drabužis.IŠVADOSAš manau,kad uniformos,tikrai yra darusminantis poveikis mokykloje.Su jomis visi mokyniai yra lygūs ir nei vienas neišsiskiria iš aplinkos.Todėl mano manymu uniforma yra būtina mokykloje, ji drausmina ir garantuoja tvarka mokykloje, diegia kuklumo jausmą, ugdo tvarkingumą, stabdo nesveiką madų vystymąsi,lenktyniavimą šioje srityje.Protinga asmens laisvė ir mokyklinė uniforma papildo vienas kitą.Kad išvengi nedrausmingumo, mano manymu, kiekviena mokykla privalo turėti uniformą.