Lizingas – specifinė finansavimo forma.

TURINYS:

ĮVADAS 2
1. LIZINGO SAMPRATA 3
1.1 NUOMOS ATSIRADIMO ISTORIJA 3
1.2 LIZINGO SAMPRATA. PAGRINDINĖS CHARAKTERISTIKOS. 5
1.2.1 Nuomos rūšys 7
1.2.2 Nuomos sandorio tipai 10
1.3. LIZINGAS – SPECIFINĖ FINANSAVIMO FORMA 12
1.3.1 Išperkamosios nuomos palyginimas su banko paskola 14
1.3.2 Lizingo sandėrio rizika, privalumai ir trūkumai 16
1.3.3 Lizingo procedūros organizavimo etapai 18
2. LIZINGAS BALTIJOS ŠALYSE 21
2.1 LIETUVOS LIZINGO RINKOS PAGRINDAI 21
2.2 LIETUVOS LIZINGO RINKOS LYDERIAI 23
2.3 LIZINGO RINKOS DINAMIKA 25
2.4 LIETUVOS LIZINGO PORTFELIO STRUKTŪRA 27
2.5 LATVIJA 29
2.6 ESTIJA 32
2.7 BALTIJOS ŠALIŲ LIZINGO RINKOS PALYGINIMAS 34
IŠVADOS 37
LITERATŪROS SĄRAŠAS 38ĮVADAS
Visai neseniai atgavusios politinę ir ekonominę nepriklausomybę Baltijos šalys (Lietuva, Latvija ir Estija) sparčiai vysto savo ekonomiką. Vienas besivystančių šalių ekonomikos bruožų – nuosavo kapitalo trūkumas. Daugelis įmonių sprendžia finansines problemas, kylančias dėl pinigų stokos. Plečiant įmonių ar ūkkių veiklą, vadovai privalo rinktis šaltinius iš kurių jie finansuos naujus projektus. Teoriškai jie turi tris alternatyvias finansavimo galimybes: naudoti per metus uždirbtą pelną, didinti įmonės įstatinį kapitalą išleidžiant naujas akcijas arba skolintis. Baltijos šalių kapitalo rinkoje nėra didelio išorinio kapitalo šaltinių pasirinkimo. Jeigu vidinių įmonės išteklių nepakanka, o savininkai nelinkę arba nepajėgūs didinti akcinio kapitalo, tai paprastai tenka imti paskolą iš banko arba pasinaudoti išperkamosios nuomos (lizingo) paslaugomis.
Visai neseniai rinkoje atsiradusi išperkamoji nuoma kaip naujas finansavimo šaltinis tapo nee tik lengvai prieinamu, bet ir labai naudingu ūkio subjektams finansiniu instrumentu: įmonė gali įsigyti veiklai būtiną turtą, neturėdama visos už jį reikalingos mokėti apyvartinių lėšų sumos (toliau tekste taip pat kaip sinonimas naudojamas terminas “lizingas”, nors iš tikrųjų tai yr

ra kiek platesnė sąvoka). Be to, nuomotojas, perduodamas gavėjui turtą naudotis, nereikalauja, kad jis įkeistų dalį savo turimo turto, kurio nuomininkas gali neturėti. Sparčiai auganti lizingo rinka skatina domėtis šiuo finansavimo šaltiniu.
Darbo tikslas – išanalizuoti išperkamąją nuomą, jos vystymosi dinamiką Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. Tyrimo objektas: lizingas – specifinė finansavimo forma.
Pirmame darbo skyriuje apžvelgiama lizingo atsiradimo istorija bei vystymosi ypatybės, pateikiama nuomos rūšių analizė ir jos taikymo principai, įvertinami išperkamosios nuomos privalumai ir trūkumai, bei analizuojamas jos, kaip finansavimo šaltinio, panaudojimas.
Antrajame skyriuje – atliekamas lizingo rinkos tyrimas Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. Remiantis statistiniais duomenimis palyginamos Baltijos šalių lizingo rinkos.
Darbe panaudoti įvairūs šaltiniai: specializuota literatūra, Lizingo asociacijų duomenys, Hansa Capital grupės įmonių pateikti duomenys, Pasaulio Banko studijų apie Lietuvos lizingo rinką medžiaga. Daug innformacijos panaudota iš interneto informacijos šaltinių – lizingo bendrovių, jų asociacijų, konsultacinių bendrovių, bankų, rinkos tyrimų institucijų puslapių. Daug statistinės ir teorinės medžiagos, panaudotos šiame darbe, maloniai suteikė Lietuvos Lizingo asociacijos direktorius Pranciškus Gerulis.1. LIZINGO SAMPRATA

1.1 NUOMOS ATSIRADIMO ISTORIJA
Turto nuoma arba “lizingas“ (angl. lease – nuoma) jau buvo žinoma gilioje senovėje. Manyta, kad visi ekonominiai teisiniai santykiai, susiję su nuoma, priklauso šiuolaikiniams ūkiniams santykiams, tačiau taip iš tikrųjų nėra. Dokumentai ir rasti rašytiniai šaltiniai liudija, jog nuoma žmonijai žinoma nuo senų laikų.
Nuomos su
utarties ištakos siekia net Aristotelio laikus (384/383-322 m.pr.Kr.). Būtent Aristotelis teigė, kad “turto esmė yra jo naudojime, o ne teisėje į jį”. Kitaip sakant, tam kad gautum pelną nebūtina turėti turto, pakanka tik teisės juo naudotis ir taip gauti pajamas.
Nuomos sutartys buvo paplitusios IV a. pr. Kr. P.Baltus ir B.Major knygoje “Europos lizingo mokykla” rašė, kad tokios sutartys buvo sudaromos Senovės Šumero valstybėje. Uro mieste rastos molinės lentelės liudija apie žemės ūkio įrankių, žemės, vandens šaltinių, buivolų ir kitų gyvūnų nuomą. Šios 1984 m. rastos molinės lentelės pasakoja apie šventikus – nuomotojus, sudarinėjusius sutartis su vietiniais fermeriais. Tačiau senieji Šumero valstybės dokumentai nenurodo konkrečios nuomos atsiradimo datos ir tai nereiškia, jog tokios nuomos sutartys nebuvo sudarinėjamos anksčiau.
Anglų istorikas T.Clark, nagrinėjęs Hamurabio įstatymus, priimtus apie 1775-1750 m. pr. Kr., rado keletą straipsnių, kuriuose labai smulkmeniškai bei įvairiapusiškai išnagrinėti nuomos bei nuomos mokesčių variantai, turto užstato aplinkybės.
Kitos Senovės civilizacijos, įskaitant graikus, romėnus, egiptiečius, laikė nuomą patraukliu, prieinamu ir kartais netgi vieninteliu būdu įsigyti žemės, įrankių bei naminių gyvulių. Senovės Romos teisėje taip pat buvo apibrėžti turtiniai santykiai, susiję su turto valdymu, tačiau be nuosavybės teisės į jį. Kaip rodo istoriniai šaltiniai nuomojami buvo ne tik žemės darbų įrankiai, tačiau ir karinė technika. Rastuose rašytiniuose šaltiniuose 550 m. pr. Kr
r. parašytų Romoje jau buvo kalba apie skirtumus finansinės bei veiklos nuomos.
Senovės finikiečiai, garsėję kaip puikūs jūreiviai bei prekeiviai, nuomojo laivus. Daugybė trumpalaikių nuomos sutarčių garantavo laivo su ekipažu įsigijimą. Šiuolaikinėmis sąlygomis tokios operacijos vadinamos “šlapia” nuoma.
Pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose nuomos operacija paminėta 1066 metais, kai Vilhelmas Užkariautojas išsinuomojo iš Normandijos pirklių laivų Britanijos salų puolimui. Ši operacija nebuvo pamiršta, ir praėjus dviems amžiams, sudaryta pirmoji oficiali nuomos sutartis – kryžiuočiai, ruošdamiesi eiliniam kryžiaus žygiui, šiuo būdu įsigijo karo amunicijos.
XVI amžiuje nuomos būdu Venecijos pirkliai įsigydavo tais laikais brangių inkarų. Grįžę iš kelionių, inkarus grąžindavo savininkams, kurie juos vėl išnuomodavo. Analogiškos operacijos buvo ir Anglijoje. Vienas iš pirmųjų norminių aktų, sureguliavusių nuomos santykius buvo 1284 m. priimtas Velso įstatymas (Statue of Wales). 1571 metais Anglijoje priimtas įstatymas, leidžiantis atskirti “tikrąją” nuo “menamosios” nuomos. Tada nuomos sutartimis buvo laikomos tik tos sutartys, kurios buvo pasirašomos “protingomis” sąlygomis, nes tuo metu paplito sutartys, kuriomis siekiant apgauti kreditorius, buvo slepiama, kas iš tikrųjų yra turto savininkas, o kas tik nuomininkas. Taip nuoma įgavo tik dar didesnį pranašumą .
XIX a. nuoma pradedama naudoti labai plačiai. Kaip fenomenalus dalykas pirmiausia ji išplito Europoje. Didžiojoje Britanijoje buvo pasirašyta pirmoji nuomos sutartis su Britų geležinkeliu “British railways Wagons”. Tai buvo žingsnis į
priekį nuomos istorijoje. Vystantis Anglijos pramonei, išaugo nuomojamų prekių skaičius. Kasdien nuoma įgaudavo vis didesnį pranašumą, tai lėmė ne tik ekonomikos kilimą, bet ir finansavimo galimybių plėtrą.

Tačiau tikroji revoliucija šioje finansavimo srityje įvyko 1850-aisiais metais Amerikoje, kai masiškai buvo pradėta nuomuoti: technologinius įrengimus, mašinas ir mechanizmus, laivus, lėktuvus ir t.t. JAV vyriausybė, įvertinusi šį reiškinį, operatyviai įgyvendino nuomos skatinimo programą.
T.erminas „nuoma“ (angl. leasing) buvo pradėtas vartoti praėjusio šimtmečio pabaigoje, kai amerikiečių bendrovė “Bell” nutarė ne vien pardavinėti, bet ir nuomuoti telefono aparatus, kurių negalėjo pirkti mažiau pasiturintys piliečiai. Tuo pat metu, augant nuomos operacijų apimtims, išaugo ir transporto priemonių išperkamoji nuoma .
H. Ford labai sėkmingai savo versle panaudojo nuomos operacijas, tačiau automobilių pardavimo nuomos būdu “tėvu” yra laikomas Z. Frenk – pardavimų agentas iš Čikagos, kuris pirmasis pasiūlė ilgalaikę automobilių išperkamąją nuomą.
Nuoma tapo orginalia ir plačiai praktikoje taikoma sistema, kuri skatino ne tik ekonomikos plėtrą, bet ir technikos pažangą pasaulyje.
Tuo tarpu Lietuvoje nuoma, kaip finansavimo šaltinis pradėtas naudoti ne taip ir seniai. Pirmasis Lietuvoje lizingo paslauga dar 1993 m. pradėjo siūlyti Lietuvos akcinis inovacinis bankas (LAIB). Centrinis Lietuvos bankas išdavė jam licenciją verstis šia veikla, tačiau praėjus vieneriems metams licencijos nepratęsė motyvuodamas tuo, kad lizingas nėra bankinė veikla. LAIB lizingo padalinys buvo reorganizuotas į dukterinę LAIB įmonę “Aukstė”. Šios bendrovės veikla nutrūko nespėjus padaryti didesnės įtakos Lietuvos finansų rinkai.
Specializuotos lizingo bendrovės pradėjo steigtis 1995 metais, kai legaliai veikti joms leido 1994 m. gruodžio mėn. priimtos Komercinių bankų įstatymo pataisos bei apskaitą reglamentuojantys aktai. Vienas iš pirmųjų nuomos objektų Lietuvoje buvo medicinos įranga, šiek tiek vėliau pradėta nuomoti transporto priemones, nekilnojamąjį turtą. Rinkoje pradėjo veikti dabartinės lizingo rinkos dalyvės – Vilniau Banko dukterinė įmonė “VB lizingas”, Hansa Capital grupės įmonė “Hanza lizingas”.1.2 LIZINGO SAMPRATA. PAGRINDINĖS CHARAKTERISTIKOS.
Lizingas – tai finansavimo sistema, jungianti ilgalaikės nuomos ir kreditavimo elementus. Įmonė turtą gali įsigyti įvairiai: sukaupti lėšų, paimti paskolą iš banko ar sudaryti nuomos sutartį. Nuomoti turtą yra patogu, nes jo vertė padengiama ne iš karto, o per kelerius metus. Ekonominiu požiūriu išperkamoji nuoma – tai ilgalaikis prekinės formos kreditas, kai išnuomotos priemonės savininkas už suteiktą daiktinę paskolą gauna palūkanas.
LR Civilinis kodeksas duoda tokią lizingo sutarties sampratą :
1. Pagal lizingo (finansinės nuomos) sutartį viena šalis (lizingo davėjas) įsipareigoja įgyti nuosavybės teisę iš trečiojo asmens kitos šalies (lizingo gavėjo) nurodytą daiktą ir perduoti jį lizingo gavėjui valdyti ir naudoti verslo tikslais už užmokestį su sąlyga, kad sumokėjus visą lizingo sutartyje numatytą kainą daiktas pereis lizingo gavėjui nuosavybės teise, jeigu sutartis nenumato ko kita. Šio skyriaus normos mutatis mutandis taikomos ir tais atvejais, kai lizingo davėjas yra nuomojamo turto savininkas.
2. Lizingo davėjas pardavėją ir daiktą renkasi pagal lizingo gavėjo nurodymus ir neatsako už pardavėjo ir lizingo dalyko parinkimą, jeigu lizingo sutartis nenumato ko kita.
3. Lizingo davėjas pagal sutartį gali būti bankas arba kitas pelno siekiantis juridinis asmuo.
Lizingo objektas. Nuomojamu objektu gali būti įvairios paskirties kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas: pastatai, pramoniniai ir kiti įrengimai, kompiuterinė ir informacinė technika, organizacinė technika, parduotuvių įranga ir apipavidalinimas, žemės ūkio mašinos, automobiliai, sunkvežimiai, lėktuvai ir t.t.
Kiekvienas objektas gali būti išnuomojamas skirtingam laikotarpiui, todėl nuoma gali būti :
– trumpalaikė (iki vienerių metų);
– vidutinė (nuo vienerių iki trejų metų);
– ilgalaikė (daugiau nei treji metai).
Per visą nuomos laikotarpį nuosavybės teisę į nuomos objektą išlaiko nuomininkas.
Lizingo subjektas. Klasikinei nuomai būdinga trišalė sutartis, t.y. kai sandoryje dalyvauja trys šalys – nuomotojas, nuomininkas ir objekto gamintojas – tiekėjas.
Svarbiausias vaidmuo nuomos operacijoje tenka nuomotojui. Sudaręs su nuomininku nuomos sutartį, jis nuperka įrangą, mašinas, pastatus ar kitą materialųjį turtą ir, įrašęs juos į savo balansą, išnuomoja jam už tam tikrą mokestį. Nuomotojas šį objektą dažniausiai perka savo lėšomis arba šiam tikslui gauna banko paskolą. Taigi nuomotojas savotiškai finansuoja nuomos objekto vartotoją.
Nuomotoju (lizingo davėju) gali būti:
• komerciniai bankai ir jų filialai, kurių nuostatose numatyta nuomos veikla;
• finansinės lizingo kompanijos, sukurtos specialiai nuomos operacijoms vykdyti. Jos gali veikti kaip banko padalinys;
• specializuotosios lizingo kompanijos, kurios be finansinių paslaugų teikia ir kitokio pobūdžio paslaugas: prižiūri ir remontuoja išnuomotą turtą, konsultuoja turto eksploatavimo klausimais, rūpinasi susidėvėjusių detalių keitimu, teikia juridines konsultacijas nuomos sutarčių rengimo klausimais, palaiko tiesioginius ryšius su tam tikros įrangos gamintojais arba jų atstovais;
• bei firmos, kurioms nuoma nėra pagrindinis verslas, tačiau įstatuose ši veikla numatyta. Paprastai tokios firmos turi finansinių išteklių ir pajėgumų nesudėtingoms nuomos operacijoms finansuoti.
Antrasis nuomos sandorio dalyvis yra nuomininkas (lizingo gavėjas). Nuomininku gali būti bet kuris ūkinis subjektas, nepriklausomai nuo jo nuosavybės tipo, tai gali būti: akcinė bendrovė, uždara akcinė bendrovė, individuali įmonė, valstybinė įmonė arba fizinis asmuo.
Trečiasis nuomos operacijos dalyvis yra objekto pardavėjas – tiekėjas, turintis juridinio asmens statusą. Tai yra: gamybinės įmonės, tiekimo-realizavimo organizacijos, prekybos firmos ir t.t.
Priklausomai nuo nuomos sandorio dydžio ir kitų sąlygų, nuomos operacijos dalyvių skaičius gali būti didesnis. Be jau išvardintų trijų šalių, šiose operacijose gali dalyvauti brokerinės lizingo firmos. Jos tiesiogiai nevykdo objekto finansavimo, bet atlieka tarpini.nko funkcijas tarp tiekėjo, nuomotojo ir nuomininko procedūros metu. Pvz., užsienio šalyse pasirašant stambias milijonines nuomos sutartis dalyvauja nuo 5 iki 7 šalių: finansinės organizacijos, brokerinės firmos, transporto kompanijos ir kt.
Sudėtingame lizinge gali dalyvauti keli pardavėjai, lizingo davėjai ir lizingo gavėjai. Į tokias operacijas gali būti įtraukiami ir bankai, draudimo kompanijos, įvairūs tarpininkai. Dažniausiai tokie sandoriai sudaromi dėl ypač didelės vertės turto arba dėl kitų priežasčių bandant diversifikuoti riziką. Tarp visų projekte dalyvaujančių subjektų susiklosto itin sudėtingi santykiai.
Nuomos susitarime gali dalyvauti ir tik dvi šalys. Tuo atveju objekto tiekėjas ir nuomotojas yra vienas ir tas pats juridinis asmuo. Įmonė gamintoja, jos filialai arba dukterinės firmos rengia nuomos projektus ir juos realizuoja rinkoje.1.2.1 Nuomos rūšys
Vakarų šalyse naudojamų nuomos formų įvairovė priklauso nuo įvairių požymių: sandorio dalyvių sudėties, nuomojamojo turto rūšies, turto amortizacijos sąlygų, išnuomotųjų priemonių priežiūros, sutarties dalyvių geografinės padėties, nuomos mokėjimų formos ir kt.
Suklasifikavus šiuos požymius, galima išskirti tokias nuomos rūšis (3 pav.).
Pagal sandoryje dalyvaujančių dalyvių sudėtį būtų galima skirti:
– tiesioginę nuomą;
– netiesioginę nuomą.
Tiesioginės nuomos operacijose įmonė gamintoja – tiekėjas, sudariusi nuomos sutartį, perduoda įrengimą ar kitą turtą vartotojui, kuris naudojasi šiuo įrengimu ir moka sutartyje numatytus mokesčius.

Šaltinis: Dainauskienė I. Lizingas. – V.: LII, 1997. (p. 4)
1 pav. Tiesioginė nuoma

Netiesioginės nuomos operacijos vykdomos per tarpininką: lizingo kompaniją, banką ar draudimo firmą. Finansinė institucija perka gamybos priemonę ir už tam tikrą mokėjimų sumą suteikia teisę vartotojui naudotis šia gamybos priemone. Tradicinė netiesioginė nuoma – yra tada, kai jos operacijose gali dalyvauti bent vienas tarpininkas. Sudėtingame ir stambiame sandoryje gali dalyvauti ir keli tarpininkai.

Šaltinis: Dainauskienė I. Lizingas. – V.: LII, 1997. (p. 4)
2 pav. Netiesioginė nuoma

Pagal nuomojamojo turto rūšį galima skirti:
• kilnojamojo turto nuoma;
• nekilnojamojo turto nuoma.
Pagal nuomojamojo materialinio turto amortizacijos (nusidėvėjimo) sąlygas ir dydį būtų galima išskirti visiškos ir dalinės amortizacijos nuomą.

Visiškos amortizacijos – kai per visą nuomos sandorio laikotarpį vartotojas numatytais mokėjimais padengia visą nuomojamojo turto vertę. Dalinės amortizacijos nuoma – kai per visą sandorio laikotarpį padengiama tik dalis nuomojamojo turto vertės. Pagal materialinio turto visiškos ir dalinės amortizacijos požymius skiriamos dvi pagrindinės nuomos rūšys: finansinė ir veiklos.
Pagal išnuomotojo materialinio turto priežiūros sąlygas paprastoji nuoma, nuoma su visiška ir daline priežiūra. Paprastosios nuomos atveju išsinuomotą turtą prižiūri pats vartotojas – nuomininkas. Jis atsako už įrengimo derinimą, remontą ir optimaliai efektyvų jo naudojimą. Nuomos su visiška priežiūra atveju išnuomotąjį turtą prižiūri nuomotojas. Nuomotojo priežiūros išlaidos įtraukiamos į mokėjimus pagal nuomos sutartį. Vakarų šalyse stambios ir finansiškai stiprios lizingo kompanijos, rengdamos nuomos sutartis, su klientu gali numatyti visišką nuomojamojo įrengimo priežiūrą kartu su papildomomis paslaugomis. Tokiu atveju lizingo kompanija ne tik prižiūri, remontuoja, draudžia įrengimą, bet ir aprūpina žaliavomis, medžiagomis, rengia kvalifikuotus kadrus, reklamuoja šiuo įrengimu pagamintą produkciją ir vykdo kitas marketingo funkcijas. Tai viena iš brangiausių nuomos rūšių.

Šaltinis: Dainauskienė I. Lizingas. – V.: LII, 1997. (p. 10)
3 pav. Nuomos rūšių klasifikacija

Pagal sandoryje dalyvaujančių šalių geografinę padėtį (aptarnaujamos rinkos sektorius) galima būtų skirti vidaus ir išorės (tarptautinė) nuomą. Sudarius vidaus nuomos sutartį, visi sandorio dalyviai atstovauja tai pačiai valstybei. Sudarius išorės (tarptautinės) nuomos sutartį, bent vienas sandorio dalyvis yra kitos valstybės atstovas. Tarptautine nuomos sutartimi laikoma ir tokia sutartis, kai visos šalys atstovauja tai pačiai valstybei, tačiau bent viena iš jų turi bendrą kapitalą su užsieniu. Išorės nuoma savo ruožtu gali būti importo ir eksporto. Eksporto nuomos atveju užsienio valstybės partneris yra nuomininkas; importo nuomoje jis finansuoja sandorį ir yra laikomas nuomotoju.
Pagal nuomininko atsiskaitymus su nuomotoju už naudojimąsi turtu formą išskiriamos: nuoma, atsiskaitant pinigine forma, kompensacine bei mišria forma. Įrengimo ir kitokio turto vartotojas (nuomininkas) gali atsiskaityti už įrengimo nuomą pinigais arba prekėmis, pagamintomis šiuo įrengimu, bei įvairiomis paslaugomis. Mokėjimų dydis ir sąlygos aptariamos derybų metu ir patvirtinamos sutartimis.
Kaip jau minėjau, atsižvelgiant .į tai, kam priklauso didžioji dalis rizikos ir naudos, susijusios su nuomojamo turto nuosavybe, finansinėje apskaitoje išskiriamos dvi nuomos rūšys: veiklos nuoma ir finansinė išperkamoji nuoma. Nuomos rūšis priklauso nuo sudarytos nuomos sutarties turinio.
Finansų Ministrui patvirtinus naują išsinuomoto turto finansinės apskaitos tvarką (LR finansų ministro įsakymas „Dėl išsinuomoto ir išnuomoto turto finansinės apskaitos tvarkos patvirtinimo“// Valstybės žinios, 2000, Nr. 48-1402), nustatyti kriterijai, pagal kuriuos skiriami du nuomos sandorių tipai -tai finansinės išperkamosios ir veiklos nuomos tipai.1.2.2 Nuomos sandorio tipai
Nuoma – tai sandoris, kai lizingo bendrovė iš pardavėjo įsigyja kliento pageidaujamą turtą ir perduoda klientui valdyti bei naudotis. Naudojami trijų tipų sandoriai: kai pasibaigus nuomos sutarčiai turtas pereina kliento nuosavybėn bus finansinė išperkamoji, jei turtu klientas naudojasi tik nuomos sutartyje numatytą laikotarpį – veiklos nuoma, o kai sandoryje dalyvauja tik dvi šalys – lizingo objekto pardavėjas ir objekto pirkėjas bus grąžintina nuoma.
Finansinė išperkamoji nuoma yra tada, kai nuomos sutartyje numatyta bent viena iš šių sąlygų:
• nuomos termino pabaigoje turto nuosavybė pereina nuomininkui;
• nuomininkas turi pasirinkimo teisę įsigyti turtą už kainą, kuri kaip jis tikisi, bus gerokai mažesnė už tikrąją (rinkos) turto vertę pasirinkimo dieną, kai nuomos pradžioje yra tikėtina arba aišku, kad ta galimybe bus pasinaudota;
• nuomos terminas apima 75 % arba daugiau turto ekonominio tarnavimo laiko netgi tuo atveju, jei turto nuosavybė nuomos termino pabaigoje neperduodama nuomininkui;
• nuomos pradžioje minimalių įmokos sumos grynoji dabartinė vertė sudaro 90 % arba daugiau tikrosios (rinkos) turto vertės;
• nuomojamas turtas yra specifinės paskirties – tik nuomininkas gali jį naudoti iš esmės nekeisdamas.
Finansinės išperkamosios nuomos sutarties periodas dažniausiai trunka 5 – 10 metų ir numato visišką objekto susidėvėjimą.

Finansinės išperkamosios nuomos sutarties sąlygos leidžia nuomininkui:
• užpajamuoti išnuomotas priemones ir parodyti apskaitoje kaip ilgalaikį materialinį turtą;
• skaičiuoti išnuomoto turto nusidėvėjimą;
• mokėti nuomotojui numatytus mokėjimus;
• pasibaigus sutarties terminui, perimti nemokamai arba pirkti pagal likutinę vertę išnuomotą turtą savo nuosavybėn.

Išnuomotos priemonės savininkas (lizingo kompanija, bankas ir kt.) gali:
• įsigaliojus nuomos sutarčiai, nurašyti į išlaidas išnuomoto turto vertę;
• gauti sutartyje numatytas mokėjimų sumas;
• pasibaigus sutarčiai, perduoti turtą nuomininko nuosavybėn.
Finansinės išperkamosios nuomos objektu dažniausiai yra daug kainuojantis kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas. Finansinę išperkamąją nuomą efektyvu naudoti labai aukšto technologinio lygio šakose.
Svarbiausia veiklos nuomos sutarties ypatybė ta, kad jos terminas yra trumpesnis, negu nuomojamo turto naudojimo laikas. Numatyti nuomos mokėjimai nepadengia viso turto vertės. Nuomojamojo turto savininkas gali nuomoti tą patį turtą daugelį kartų, tačiau neperleidžia nuomininkui nuosavybės teisių į nuomojamąją priemonę. Visą riziką ir naudą, susijusią su nuosavybės teisėmis, savininkas palieka sau.
Veiklos nuomos sutartyje numatyta nuomotojo galimybė prižiūrėti išnuomotąjį turtą. Priežiūros išlaidos įtraukiamos į nuomos mokėjimų sumą, kurią nuomotojui moka nuomininkas.
Pasibaigus sutarties terminui, turtas grąžinamas nuomotojui arba abi šalys pratęsia lizingo sutartį. Joje taip pat numatyta galimybė įsigyti turtą likutine verte.
Šio tipo sutartyse dažniausiai numatyta teisė nuomininkui pirma laiko nutraukti sutartį ir grąžinti objektą savininkui. Nuomininkui tai aktualu, nes jis turi galimybę grąžinti priemonę, jeigu ji moraliai paseno, nereikalinga arba atsirado finansinių lėšų įsigyti techniniu ir technologiniu požiūriu efektyvesnę priemonę. Toks pavyzdys galėtų būti kompiuterinė įranga.
Grąžintinu (grįžtamuoju) išperkamosios nuomos sandoriu dažniausiai naudojasi įmonės, laikinai patekusios į finansinę krizę. Pardavusi turtą įmonė pritraukia papildomų lėšų, sustiprina savo finansinę būklę ir apsidraudžia nuo nepalankių pasekmių, jeigu kartais kristų įmonės akcijų kursas ar jas imtų supirkinėti vertybinių popierių rinkos dalyviai ar kitos firmos. Pasibaigus nuomos sutarties terminui, sutartyje numatyta galimybė įmonei išpirkti savo buvusį turtą pagal likutinę vertę ir atgauti nuosavybės teisę į objektą.
Jo esmė yra ta, kad įmonė parduoda savo kilnojamąjį ar nekilnojamąjį turtą lizingo kompanijai, tuo pat metu sudarydama su ja nuomos sutartį savo buvusio turto. ilgalaikei nuomai. Taigi, turto pardavėjas ir toliau naudojasi buvusiu turtu, bet jau nuomos pagrindais, kartu gaudamas iš pirkėjo pinigų sumą, numatytą objekto pardavimo – pirkimo sutartyje. Grąžintinos išperkamosios nuomos operacijoje tiekėjas ir nuomininkas yra tas pats ūkio subjektas, o turtą pirkęs finansinis institutas yra nuomotojas. Finansiniu požiūriu tai primena kreditinę operaciją.
Lietuvoje grįžtamasis lizingas yra labai populiarus, kadangi įmonės siekia susikurti daugiau veiklai reikalingų apyvartinių lėšų. Lizingo bendrovės kartais pageidauja turtą finansuoti per grįžtamąjį lizingą dėl to, kad sudėtingas importas arba didelė pardavėjo (pvz turto pristatymo) rizika, o lizingo gavėjas prisiima šią riziką, kadangi pažįsta pardavėją ir juo pasitiki.1.3. LIZINGAS – SPECIFINĖ FINANSAVIMO FORMA
Dauguma įmonių susiduria su piniginių lėšų poreikiu vykdomai veiklai finansuoti, siekiant išsaugoti ar padidinti turimo kapitalo apimtį. Finansiniai verslo poreikiai gali būti ilgalaikiai ir trumpalaikiai. Ilgalaikės finansinės investicijos reikalingos gamybinių pastatų, statybai, įrengimų ir kitų būtinų priemonių įsigijimui, naujų produktų gamybos sukūrimui ir išvystymui, įėjimui į naujas produktų rinkas ir pan. Trumpalaikiai poreikiai susiję su reikalingų gamybinių atsargų įsigijimu, sąskaitų apmokėjimu tiekėjams ir kitomis veiklos išlaidomis.

Verslininkai šiems finansiniams poreikiams patenkinti gali išleisti įvairius akcinio kapitalo ir paskolų vertybinius popierius arba pasinaudoti finansinių institucijų, pirmiausia, bankų kreditais. Praktiškai įmonės formuoja savo kapitalą tik išleisdamos akcijas ir bandydamos gauti banko paskolas. Taip verslininkai yra priversti ieškoti įvairesnių savo finansinių poreikių patenkinimo galimybių (4 pav.). Kiekvienas finansavimo metodas turi savo privalumų ir trūkumų, todėl kiekvienam projektui turi būti atliktas detalus alternatyvių investicijų finansavimo formų ir schemų įvertinimas.
Naudojamas finansavimo metodas turi:
1) užtikrinti būtiną planuojamo projekto įgyvendinimui investicijų apimtį;
2) optimizuoti investicijų ir mokesčių struktūrą;
3) mažinti projekto riziką;
4) užtikrinti balansą tarp pritraukiamų finansinių išteklių ir gaunamo pelno.

Šaltinis: Dainauskienė I. Lizingas. – V.: LII, 1996. (p. 14)
4 pav. Investicinių projektų finansavimo šaltiniai

Dabartinėmis sąlygomis vienas patraukliausių yra investicinių projektų finansavimas, panaudojant užsienio kapitalą. Užsienio finansinius išteklius panaudoti galima dviem būdais:
– užsienio verslininkams tiesiogiai investuojant;
– taikant tarptautinę nuomą.
Šiandien žodis “nuoma” skamba jau visai kitaip nei prieš penkis-aštuonis metus, kai pirmieji verslininkai pradėjo naudotis šiuo finansavimo instrumentu ir daugumai jų tai buvo tik moderni, ne visai suprantama ekonominė sąvoka. Turbūt galima teigti, jog lizingas tapo vos ne kasdienybe ekonominiame gyvenime. Jei dar netapo, tikrai taip turės atsitikti.
Finansinė išperkamoji nuoma – vienas iš labiausiai paplitusių finansavimo mechanizmų, naudojamų šalies ir pasaulio finansų rinkoje, nes suteikia naujų galimybių ir privalumų tiek nuomotojui, tiek nuomininkui:
• nuomotojas gali pradėti gamybą neturėdamas stambesnių finansinių šaltinių naujam įrengimui pirkti. Nuomodamas įrengimą, jis išsprendžia įrengimo įsigijimo ir finansavimo problemą. Savo vidinius finansinius šaltinius gali panaudoti kitiems tikslams;
• mokėjimai už įrengimo nuomą įtraukiami į produkcijos savikainą, todėl apmokestinamojo pelno dalis sumažėja. Nuomotojo finansinėje atskaitomybėje išsinuomotas įrengimas parodomas tiek aktyvuose, tiek įsipareigojimuose, o tai reiškia, kad jis nepablogina įmonės finansinės padėties;
• šios operacijos pagrįstos operatyvumu ir mokėjimų lankstumu. Nuomos sutartis pasirašoma iš karto, įrengimą pristačius į vietą. Tai užtrunka gerokai trumpiau, negu gaunant kreditą įrengimui pirkti įprasta forma. Mokėjimų įvairovė leidžia nuomininkui panaudoti įvairias atsiskaitymo formas: atsiskaityti pinigine forma, mokėjimus įmokant didėjančia ar mažėjančia tvarka arba lygiomis dalimis per sutarties galiojimo laiką; atsiskaityti prekėmis, pagamintomis išnuomotu įrengimu; mokėjimus pradėti mokėti tik realizavus pirmąją pagamintos produkcijos partiją ir t.t.
• nuoma yra gana efektyvi priemonė, leidžianti gamintojui nuolat pasitelkti vis modernesnę techniką, kuri dėl mokslo ir technikos pažangos morališkai greitai susidėvi;
• taip garantuojama nuomojamos priemonės savininkui investuotų į gamybos priemones lėšų grąžinimą ir tam tikrą procentą už naudojimąsi kapitalu. Išnuomotos priemonės savininkas visą sutartyje numatytą laiką gaus didesnes pinigų sumas, negu tos priemonės mokėtina vertės dalis, t.y. už suteiktą daiktinę paskolą gaus palūkanas;
• naudojant .nuomą gamybos priemonių gamintojui sukuriamos naujos realizavimo rinkos .1.3.1 Išperkamosios nuomos palyginimas su banko paskola
Atliekant investicinio projekto ekonominį įvertinimą labai svarbu įvertinti projekto finansavimo būdą, jo išlaidas. Fizinis ar juridinis asmuo, taip pat turėtų labai gerai įvertinti savo finansines galimybes, nes dėl įvairių priežasčių jis gali patirti rimtų nuostolių.

Šioje dalyje ir pabandysime palyginti išperkamosios nuomos ir paskolos sąlygas, paanalizuoti teigiamus ir neigiamus šių finansavimo būdų aspektus.
Kiekvienas finansavimo šaltinis turi savo privalumų ir trūkumų, tai priklauso nuo daugelio faktorių įtakojančių finansavimo būdo pasirinkimą. Nuoma ypač aktuali tiems verslininkams, kurie yra sudarę perspektyvius verslo planus, tačiau jiems įgyvendinti neturi reikiamo pinigų kiekio ir negali jų pasiskolinti banke, nes neturi užstato. Savotišku turto užstatu nuomos sandėryje tampa išnuomojamas objektas, kuris lizingo bendrovės nuosavybe būna tol, kol nesumokamas paskutinis pinigų įnašas.
Norint gauti paskolą, bankui reikia įkeisti turtą, kurio vertė bent trečdaliu didesnė už suteikiamą paskolą. Vadinasi, įmonės neturinčios turto arba turinčios jo nepakankamai, neturi daug galimybių gauti paskolą turtui įsigyti.
Taigi, įmonėms, neturinčioms įkeičiamo turto, arba savo turtą jau įkeitusioms bankams už paimtas paskolas, finansinė išperkamoji nuoma yra bene parankiausias ir vienintelis būdas ilgalaikiam turtui įsigyti.
Taip pat vienas iš išperkamosios nuomos privalumų – galimybė naudotis norimu daiktu neturint pakankamai pinigų jam įsigyti. Tereikia susirasti norimą išsinuomoti objektą (transporto priemonę, nekilnojamąjį turtą) ir lizingo bendrovei sumokėti administracinį mokestį bei pradinę įmoką. Turtą nuperka ir jį įmonei naudotis perduoda lizingo bendrovė.
Labai svarbu įvertinti ir išlaidas, kurias klientas patiria sudarydamas tiek išperkamosios nuomos, tiek paskolos sutartį.
Išlaidas, kurias patiria ūkio subjektas, pasirašęs su lizingo bendrove sutartį, sudaro:
– vienkartinis administracinis mokestis;
– nuomojamo turto draudimas;
– turto vertinimo išlaidos;
– turto notarinės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, registracijos išlaidos.
Paskolos atveju, ūkio subjektas moka:
– administravimo mokestį;
– įkeisto turto draudimą;
– turto vertinimo išlaidas;
– turto notarinės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, registracijos, įkeitimo išlaidas.
Administravimo mokesčio dydis panašus – paskolos 0,3-1,0 % nuo paskolos sumos, išperkamosios nuomos atveju – 0,5-1,0 % nuo turto vertės.
Turto draudimo skirtumai labiau išryškėja lyginant nuomos ar paskolos pasirinkimo galimybes. Naudojantis išperkamosios nuomos paslauga bus keliamas reikalavimas šį turtą visapusiškai apdrausti. Taip lizingo bendrovė apsidraudžia, kad ji nenukentėtų, jeigu turtas bus pavogtas arba nukentės avarijos metu. Tai naudinga ir vartotojui, kuris nepatirs nuostolių nelaimės atveju.
Jei turtas perkamas už banke gautą kreditą, reikalavimo būtinai jį apdrausti nėra, bet yra pageidavimas, kad būtų apdraustas įkeičiamas turtas. Vadinasi norint apsaugoti įsigyjamą turtą ir jį visapusiškai apdrausti, paskolos atveju draudimo išlaidos bus didesnės, nes reikės apdrausti ne tik įsigyjamą, bet ir įkeičiamą turtą.
Turto vertinimo, notarinės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, registracijos išlaidos patiriamos abiem atvejais tos pačios. Tačiau, paskolos atveju klientas moka dar ir turto įkeitimo mokestį.
Kai kurie finansų specialistai spaudoje rašo apie griežtas išperkamosios nuomos sutarties sąlygas, jie akcentuoja ir tai, kad lizingo bendrovė turi teisę pasiimti turtą, jeigu piniginiai įnašai nemokami bent du mėnesius. Tuo atveju klientui negrąžinami ne tik periodiniai mokėjimai, bet ir pradinis įnašas įsigyjant turtą. Šiuo atveju žmogui geriau imti kreditą banke. Jeigu jis nesugeba kredito grąžinti, bankas perima įkeistą turtą ir vėliau jį parduoda. Padengęs savo išlaidas už išduotą kreditą, pinigų likutį bankas grąžina kredito gavėjui.
Klientui stengiamasi sudaryti visas sąlygas, kad iškilus sunkumams būtų surasta alternatyva šioms problemo.ms spręsti. Tiek lizingo bendrovė, tiek bankas neskubės atimti turto. Manau, kad tiek banko suteikiančio paskolą, tiek lizingo bendrovės tikslas – nėra atsiimti už paskolą įkeistą ar išperkamosios nuomos būdu perduotą valdyti turtą, o uždirbti pajamas iš savo tiesioginės veiklos.
Apibendrinant galime teigti, kad investuotojo galimybės pasirenkant finansavimo šaltinį: išperkamąją nuomą ar paskolą rizika išlieka ta pati, nes palūkanos gali būti apylygės ar kiek aukštesnės nei paskolos įsigyjant turtą, o esant vienodai palūkanų normai, visiškai tas pats imti kreditą, pirkti ilgalaikį turtą ar įsigyti pastarąjį išperkamosios nuomos būdu, dažniausiai tai priklauso nuo sutarties sąlygų ir kliento apsisprendimo ką pasirinkti.1.3.2 Lizingo sandėrio rizika, privalumai ir trūkumai
Lizingo sutarties sudarymo procedūra yra sudėtinga. Sutartį sudarančioms šalims reikėtų žinoti, kad griežtai reglamentuotų tipinių nuomos sutarčių šalies teisės aktuose nenumatyta, todėl kiekvienas sandoris sudaromas įvertinant konkrečius aspektus ir galimybes. Kiekviena sutarties sąlyga per derybas gali būti derėjimosi objektas.
Kiekvienas komercinis sandoris turi tam tikrą riziką visiems jo dalyviams. Šią riziką reikia suvokti, įvertinti bei bandyti jos išvengti arba kiek galima labiau sumažinti. Rizikos tikimybė padidėja atsiradus tokiems veiksniams, kai:
• per daug padidinama nuomojamo objekto vertė;
• atsisakoma įvykdyti garantinius įsipareigojimus, pateikus pretenzijas dėl objekto kokybės;
• nuomojamas objektas nukentėjo avarijoje, bet draudimo suma nepadengia visų nuostolių ir nuomininkas neišgali savo lėšomis atlikti remonto;
• žymiai pablogėjo žaliavų rinkos būsena, sumažėja gatavos produkcijos realizavimo galimybės;
• nuomojamas objektas areštuojamas, pavagiamas ar sugadinamas;
• pasikeičia makroekonominė aplinka: vyriausybės nutarimai, muitinės apribojimai, įvežant nuomojamą objektą ar išvežant gatavą produkciją.
Kaip matome, nuomininkas turi prisiimti visą riziką ir nuostolius, susijusius su įrengimo lūžimu ar praradimu, vagystėmis, priešlaikiniu susidėvėjimu, nepriklausomai nuo priežasties ir įrengimo atstatymo galimybės. Jis neturi teisės reikalauti iš nuomotojo atlyginti nuostolių ar sumažinti nuomos mokėjimų sumų dėl įrengimo gedimo ar jo netekimo. Sugedus įrengimui, jis savo lėšomis jį remontuoja. Netekus įrengimo, jis privalo, suderinęs su nuomotoju, nupirkti analogišką įrengimą, kuris ir toliau laikomas jo nuosavybe. Nepriklausomai nuo įrengimo eksploatavimo sutrikimų, nuomininkas reguliariai moka visus mokėjimus, numatytus sutartyje. Nutraukęs sutartį susijus su įrengimo netekimu, nuomininkas sumoka nuomos sutarties nutraukimo mokėjimų sumą.
Rizika sudarant išperkamosios nuomos sutartį yra didelė, todėl lizingo kompanija, kaip objekto nuomotoja daug dėmesio turi skirti kliento finansinės būklės analizei: įvertinti įmonės pelningumą, likvidumą ir ekonominę perspektyvą. Ši analizė leidžia įvertinti nuomos davėjo riziką sutarties nutraukimo atveju. Išsamiai atlikus parengiamuosius darbus ir pasirašius tinkamą abiem šalims išperkamosios nuomos sutartį mes sumažinsime šio sandorio riziką.
Remdamasis I.Dainauskienės, pateikta teorine medžiaga, išskyriau tokius išperkamosios nuomos kaip finansavimo šaltinio privalumus ir trūkumus:

1 lentelė
Finansinės išperkamosios nuomos kaip finansavimo šaltinio privalumai ir trūkumai
PRIVALUMAI

TRŪKUMAI
Nuomininkui Nuomotojui Tiekėjui (gamintojui)

Finansinė išperkamoji nuoma “neužšaldo” kapitalo, galima daugiau kapitalo skirti apyvarti-nėms lėšoms, kurios būna labai reikalingos kiekvienos įmonės veiklai. Tai suteikia įmonei didesnį likvidumą.

Nuomos mokesčiai, užfiksuoti lizingo kontrakte, padeda numatyti ir apskaičiuoti išlaidas, prognozuoti pinigų srautus.

Suteikia galimybę apsisaugoti nuo infliacijos. Įranga gali būti įsigyjama dabartine kaina, o nuomos mokesčiai mokami iš būsimų pajamų.

Finansinė išperkamoji nuoma padeda išvengti paskolų ėmimo ir kapitalo investicijų apribojimų, papildomos akcijų emisijos, ir apsaugo akcijas nuo galimo nuvertėjimo, tai yra vienintelis būdas gauti finansavimą be papildomos akcinio kapitalo emisijos.

Tai yra paprasta, nesudėtinga operacija, kuri minimizuoja administracinius kaštus ir supaprastina mokesčių ir apskaitos procedūras, dokumentaciją.

Naudojant šį finansavimo šaltinį, leidžiama atsižvelgti į įmonės veiklos ypatumus (sezoniškumą, cikliškumą ir pan.).

Finansinė išperkamoji nuoma – tai papildomas finansinis produktas, iš kurio galima gauti pelną šalia visų kitų finansinių paslaugų.

Jis sumažina riziką. Daugelyje šalių yra lengviau ir pigiau nuomotojui atgauti išnuomotą įrangą, jeigu nuomininkas nevykdo įsipareigojimų, negu užstato ar paskolos atveju.

Nuomininkas gali perduoti išnuomo.tą įrangą kam nors kitam.

Finansinė išperkamoji nuoma didina pelningumą.

Finansinė išperkamoji nuoma suteikia galimybę užmegzti ryšius su naujais gamintojais, tiekėjais.

Finansinės išperkamosios nuomos dokumentacija nesudėtinga. Ji yra paprastesnė nei paskolos atveju.

Šis kontraktas gali būti greitai užbaigiamas.

Užtikrina techninių priemonių ir paslaugų, kurių pardavimas kitomis sąlygomis nenaudingas ar negalimas, realizavimą.

Lizingo kompanija yra pastovus ir patikimas gamintojo partneris, apmokanti visą užsakymo vertę;

Naudojant finansinę išperkamąją nuomą atsiranda galimybė įtraukti į potencialių pirkėjų sąrašą tuos vartotojus, kurie dėl savų ir skolintų lėšų trūkumo nėra ekonominių gamintojo interesų sferoje, t. y. palieka jį be potencialaus pelno;

Gamintojas pastoviai bendradar-biaujantis su lizingo kompanija, gali sumažinti išlaidas reklamai, vartotojų paieškai, rinkos tyrimams, nes šias paslaugas suteikia ši kompanija.

Finansinės išperkamosios nuomos gavėjui duoda tik laikiną teisę naudotis įrengimais;

Ši nuoma gali kainuoti brangiau negu banko kreditas tiems patiems įrengimams įsigyti;

Nuomos mokestis mokamas per visą finansinės išperkamosios nuomos sutarties galiojimo laiko-tarpį, nes dėl mokslinės-techninės pažangos išnuomotas objektas gali būti neeksploatuojamas.1.3.3 Lizingo procedūros organizavimo etapai
Lizingo kompanija ar bankas, įsigijęs nuomojamą objektą, atlieka nuomotojo funkcijas. Be to, jie atlieka ir kitus darbus: tiria ir analizuoja įvairių įrengimo rūšių paklausą, seka gamybos priemonių kainų svyravimus rinkoje, tiria remonto, techninės priežiūros, transporto paslaugų kainas. Jie numato pagrindines nuomos plėtojimo kryptis ir kontroliuoja padėtį rinkoje. Dažniausiai stambios lizingo kompanijos sukaupia duomenų bazes apie atskiras įrengimų rūšis, paklausias šioje rinkoje, bei potencialius klientus, pageidaujančius naudotis nuomos paslaugomis.
Numatydami svarbiausias plėtojimo kryptis, pirmenybė teikiama toms mašinų ir įrengimų rūšims, kurios skirtos plataus vartojimo prekėms gaminti ir paslaugų sferai plėtoti. Praktika rodo, kad labai dažnai iniciatyvos sudaryti nuomos sandorį imasi pats klientas (būsimas nuomininkas). Jis pats užsiima reikiamo įrenginio paieška, tariasi su įmone gamintoja – tiekėja dėl įrengimo pirkimo galimybių.
Nuomos procesą sąlyginai galima skirstyti į tris etapus. Pirmajame etape vykdomi visi parengiamieji darbai, susiję su juridinių sutarčių rengimu: analizuojamos ir vertinamos kiekvienos konkrečios sutarties sąlygos ir ypatumai, numatomi nuomos sutarties finansavimo šaltiniai.
Pirmajame nuomos procedūros etape parengiami ir įforminami tokie dokumentai:
• nuomininko paraiška nuomotojui (lizingo kompanijai arba bankui) dėl įrengimo nuomos;
• išvados apie nuomos projekto efektyvumą ir būsimojo nuomininko mokumą;
• nuomotojo užsakymas įrengimo tiekėjui;
• lizingo kompanijos sutartis su banku dėl paskolos gavimo šiam sandoriui finansuoti.
Antrajame nuomos procedūros organizavimo etape po derybų pasirašoma nuomos sutartis ir įforminami tokie dokumentai:
• nuomojamo objekto pirkimo-pardavimo sutartis;
• nuomojamo objekto priėmimo eksploatuoti aktas;
• nuomos sutartis;
• perduodamo nuomai objekto techninio aptarnavimo sutartis;
• nuomojamo objekto draudimo sutartis.
Trečiasis etapas – nuomojamo objekto naudojimo periodas. Nuomos operacijos parodomos abiejų šalių buhalterinėje apskaitoje ir atskaitomybėje.
Buhalterinės apskaitos požiūriu nuomotojas, skirtingai nuo nuomininko yra pirkėjas. Pradėjus šią operaciją, nuomininkas savo balanso aktyve ir pasyve parodo išsinuomotą priemonę ir skolą nuomininkui.
Nuomotojas savo balanso aktyve išnuomoto objekto vertę rodo ne kaip ilgalaikį materialinį turtą, bet kaip priklausančią iš nuomininko gauti bendrąją jo sumą, o pasyve kaip būsimųjų laikotarpių pajamas rodo palūkanas, gaunamas už išnuomotą objektą.
Pasibaigus nuomos sutarties terminui, įforminami dokumentai dėl nuomojamo objekto tolesnio naudojimo:
• šio objekto nuomos laikotarpis gali būti pratęstas tomis pačiomis ar naujomis sąlygomis;
• nuomininkas gali įsigyti objektą pagal objekto likutinę vertę;
• objektas gali būti grąžinamas nuomotojui;
• objektas gali būti perparduotas tretiesiems asmenims.
Pateikiama finansinės išperkamosios nuomos procedūros organizavimo bendroji schema:

Šaltinis: Dainauskienė I. Lizingas. – V.: LII, 1997. (p. 18)
5 pav. Nuomos procedūros organizavimas
Pirmasis etapas:
1 – nuomotojo paraiška;
2 – išvados dėl nuomos projekto efektyvumo ir būsimojo nuomininko mokumo;
3 – nuomojamo objekto užsakymas tiekėjui (įmonei gamintojai);
4 – banko kredito gavimas nuomos projektui finansuoti.
Antrasis etapas:
5 – nuomojamo objekto pirkimo-pardavimo sutartis;
6 – nuomojamo objekto priėmimo eksploatuoti akto pasirašymas;
7 – nuomos sutarties pasirašymas;
8 – perduodamo nuomai objekto techninio aptarnavimo sutartis;
9 – nuomojamo objekto draudimo sutartis.
Trečiasis etapas:
10 – nuomos mokėjimai;
11 – nuomojamo objekto grąžinimas;
12 – banko paskolos grąžinimas ir palūkanų mokėjimas.2. LIZINGAS BALTIJOS ŠALYSE

2.1 LIETUVOS LIZINGO RINKOS PAGRINDAI
Atrodytų, kad norint įsigyti brangesnį turtą pasinaudoti lizingo bendrovių teikiamomis paslaugomis yra paprasta ir įprasta šiandien. Ši paslauga kiekvienam iš mūsų neatrodo nauja ir yra labai nesunkiai pasiekiama. Pasukę laikrodį atgal pamatysime, kad turto nuoma į Lietuvos paslaugų rinką įsitraukė ne taip ir seniai.
Kaip minėjau anksčiau, pirmas siūlyti lizingo paslaugas pradėjo LAIB 1993-1994 metais, taip ir nepadaręs kiek nors rimtų lizingo rinkos permainų. Galima pastebėti, kad kai kurie šaltiniai, netgi nenurodo LAIB tarp lizingo pionierių Lietuvoje.
Iki šiol lizingo rinkoje pagrindinį vaidmenį turinčios lizingo bendrovės buvo įsteigtos priėmus Komercinių bankų įstatymo pataisas, įteisinančias lizingo operacijas 1994 metų gruodyje. Jau 1995 metų viduryje Lietuvoje pradėjo veiklą lizingo bendrovė “Vilniaus banko lizingas”, tai buvo pirmoji specializuota lizingo kompanija pasiūliusi įsigyti turtą išperkamosios nuomos būdu. Pamažu pradėjo kurtis ir daugiau nuoma besiverčiančių kompanijų. Šio verslo aplinka, ekspertų teigimu, tuo metu nebuvo ideali ir neatitiko Europos šalių praktikos. Įstatymų spragas pajuto įmonės ar verslininkai, besinaudojantys nuomos paslaugomis.
1997 metais Hanza lizingo Generalinis direktorius Giedrius Dusevičius yra pažymėjęs, kad “besiverčiantiesiems lizingo veikla Lietuvoje labiausiai “kraują gadina” PVM grąžinimo problemos. Pavyzdžiui, jei HL nusiperka vilkiką ir jį importuoja, tenka mokėti 18% PVM, kuris paskui per 90 dienų būna grąžinamas kompanijai, tačiau tokia tvarka reikalauja didesnių apyvartinių lėšų, kurios lieka įšaldytos.” Lizingo kompanijos vadovas vylėsi atrasti būdų, kad įtikintų Lietuvos valdžią sutrumpinti PVM grąžinimo laiką. Kilo problemų ir dėl to, kad lizingo kompanijos nebuvo laikomos finansų institucijomis, todėl jos mokėjo PVM nuo lizingo palūkanų. Taip pat, skirtingai nuo finansinių institucijų, lizingo kompanijos mokėjo kelių mokestį ne nuo veiklos pajamų (pvz., maržos), bet nuo visų pajamų.
Siekdami sutvarkyti šios veiklos teisinę bazę, 8 didžiausių lizingo bendrovių vadovai 1998 metais įregistravo Lietuvos Lizingo Asociaciją (LLA). Pagal įmonių registrą apie 1100 įmonių tarp kitų savo veiklos rūšių nurodė ir lizingą. Tačiau į LLA atviras kelias tik toms, kurios iš nuomos veiklos per metus gauna ne mažiau kaip 70 % bendrųjų pajamų. 1999 – 2003 metais keitėsi asociacijos narių skaičius, ir šiuo metu asociacija vienija 11 šalies lizingo bendrovių.
Lietuvos lizingo asociacijos tikslas – lizingo rinkos plėtra šalyje bei tam optimalių teisinių, informacinių ir kitų sąlygų sudarymas, lizingo verslo bei asociacijos narių interesų atstovavimas valdžios institucijose, praktinės pagalbos ir kitų paslaugų teikimas LLA nariams bei lizingo veiklos statistinių duomenų kaupimas.
Lietuvos lizingo asociacija bendradarbiauja su Latvijos, Estijos lizingo asociacijomis, Europos lizingo asociacijų federacija Leaseurope, Lietuvos bankų, Lietuvos buhalterių ir auditorių, Lietuvos autoverslininkų, Nacionaline verslo administratorių asociacijomis, taip pat su Lietuvos laisvosios rinkos institutu, Apskaitos institutu, Lietuvos bankininkystės, draudimo ir finansų institutu bei kitomis įstaigomis ir organizacijomis.
Iš 11 šiuo metu priklausančių Lietuvos lizingo asociacijai kompanijų – 10 yra bankų dukterinės įmonės. Galime daryti išvadą, kad pagrindinis lizingo kompanijų finansinis šaltinis yra bankų akumuliuojamos lėšos. Panaši situacija pastebima ir kitų Baltijos šalių lizingo rinkose.
Lietuvos Lizingo Asociacija kol kas nėra Leaseurope narys, nors vyksta aktyvus bendradarbiavimas. Pagrindinė priežastis – gana didelis nario mokestis (apie 20 000 EUR)
Šiuo metu Lietuvos lizingo asociacija vienija 11 įmonių:
UAB „Afin Baltica“
UAB „Hanza Lizingas“,
UAB „NORD/LB Lizingas“
UAB “Medicinos banko lizingas”
UAB „Nordea Finance Lithuania“
UAB „Parex lizingas“
UAB „Sampo banko lizingas“
UAB „Snoro lizingas“
UAB „Šiauliu banko lizingas“
UAB „Ūkio banko lizingas”
UAB „VB lizing.as“
Teisinė bazė. Atsiradus pirmoms lizingo bendrovėms išperkamosios nuomos operacijos buvo vykdomos vadovaujantis užsienio šalių patirtimi bei tarptautiniais apskaitos standartais. Tuo metu vykdant nuomos operacijas buvo remiamasi įvairiais teisiniais dokumentais, reglamentuojančiais ūkio subjektų tarpusavio santykius bei ūkinėmis sutartimis, nuomą bei kreditavimą reglamentuojančiais aktais. Remiantis 2000 m. birželio 15 d. įsakymu Nr. 144 LR finansų ministras patvirtino finansinės nuomos apskaitos tvarką, kuri galioja visoms įmonėms, išskyrus biudžetines įstaigas, Lietuvos Banką ir kitas kreditines įstaigas. Patvirtinus šią tvarką nuomos paslauga tapo dar populiaresnė dėl vis palankesnių finansavimo sąlygų bei klientų požiūrio į išperkamosios nuomos teikiamus privalumus.
Šiuo metu lizingo paslaugas Lietuvoje reglamentuoja šie teisiniai dokumentai:
1. LR Civilinio kodekso įstatymas (VIII-1864). Šeštoji knyga „Prievolių teisė“ , XXX skyrius. „Valstybės žinios“ 2000, Nr. 74-2262.
2. LR finansų įstaigų įstatymas(X-1068). „Valstybės žinios“ 2002, Nr. 91-3891
3. LR pelno mokesčio įstatymas (IX-675). „Valstybės žinios“ 2001, Nr. 110-3392.
4. LR pridėtinės vertės mokesčio įstatymas (IX-751). Valstybės žinios“ 2002, Nr. 35-1271.
5. LR buhalterinės apskaitos įstatymas (IX-574). „Valstybės žinios“ 2001, Nr. 99-3515.
6. LR finansų ministro įsakymas „Dėl išsinuomoto ir išnuomoto turto finansinės apskaitos tvarkos patvirtinimo“. „Valstybės žinios“ 2000, Nr. 48-14022.2 LIETUVOS LIZINGO RINKOS LYDERIAI
Lietuvos lizingo rinkos pasiskirstymą galime pamatyti 6 pav.:

Šaltinis: Lietuvos lizingo asociacija
6 pav. Lizingo rinka Lietuvoje 2003 09 30
Apžvelgdamas išperkamosios nuomos dabartinę rinką Lietuvoje, smulkiau panagrinėkime dvi stambiausias įsikūrusias lizingo kompanijas Lietuvoje – tai UAB “VB lizingas” ir UAB “Hanza lizingas” . Jų bendra rinkos dalis 2003 09 30 sudarė 74.4% , o bendras lizingo portfelis – 1,724 mln. lt.
UAB “VB lizingas” (AB Vilniaus bankas dukterinė įmonė) pirmoji įkurta lizingo kompanija Lietuvoje. Šiuo metu, tai viena didžiausių kompanijų, ieškanti papildomų šiuolaikinių finansavimo galimybių.
Pagal turto struktūrą bendrovės „VB lizingas“ portfelyje didžiausią dalį sudarė sunkusis transportas – 31.63 %, lengvieji automobiliai – 19.59 % ir nekilnojamasis turtas – 22.07 %.
Šiuo metu Lietuvoje išperkamosios nuomos bei faktoringo rinkoje pirmaujanti lizingo kompanija UAB „Hanza Lizingas“. Tai lizingo bendrovė įeinanti į Hansa Capital finansinę grupę. 1996 metais pradėjusi savo veiklą, šiuo metu užima 37,8 % šios rinkos bei teikia plačiausią paslaugų spektrą.
Didžiausią UAB „Hanza lizingas“ bendrovės portfelio dalį sudaro ūkinės transporto priemonės – 30.46 %, įvairūs gamybos įrengimai bei technologinės linijos sudaro 28.04 % bendrovės lizingo portfelio. Pagrindiniai investicijų objektai yra lengvieji automobiliai – 18.18 % bei nekilnojamasis turtas – 19.05 % lizingo portfelio

Šaltinis: Lietuvos lizingo asociacija
7 pav. HL ir VB Lizingo portfelis 2001- 2002 metais

Šaltinis: Lietuvos lizingo asociacija
8 pav. HL ir VB Lizingo rinkos dalis 2001- 2002 metais

Kaip matome iš 7 ir 8 pav., nors abi įmonės sėkmingai didino savo lizingo portfelį, 2002 metais HL ir VBL rinkos dalis sumažėjo 2. 2% ir 3.2% atitinkamai,. Tai galima paaiškinti tuo, kad ir smulkieji rinkos dalyviai sėkmingai plečia savo veiklą ir siekia užimti vis didesnę rinkos dalį. 2003 VBL pavyko šiek tiek pagerinti savo pozicijas (+1.0%), o HL prarado net 4.0% rinkos.2.3 LIZINGO RINKOS DINAMIKA
Išperkamoji nuoma vis tvirčiau įsitvirtina Lietuvoje kaip lanksti, patogi bei mažiau rizikinga verslo finansavimo forma.
Nuo įsikūrimo lizingo bendrovių verslo apimtys sparčiais tempais didėja. Lizingas išlieka vienu ir sparčiausiai augančių bei populiarėjančių finansavimo instrumentų. Tai yra dėsninga, nes ji, kaip finansavimo forma yra patraukli klientams savo lankstumu, todėl įgyja vis didesnį pripažinimą. Nuomoti turtą pasidarė patogu, jo vertė padengiama ne iš karto, o per kelerius metus
Galutiniais Lietuvos lizingo asociacijos duomenimis, jos narių lizingo portfelis per 2002 m. padidėjo 56,1%, arba 628 mln. Lt, ir siekė 1,748 mlrd. Lt. Labiausiai 2002 m. didėjo vartojamojo lizingo, taip pat sunkiojo transporto bei pramonės įrengimų išperkamosios nuomos apimtis. 2003 metais lizingo bendrovių vadovai sutartinai prognozavo kiek kuklesnį augimą nei 2002 m. – apie 30-40% . Matome (9 pav.), kad jų prognozės buvo gana tikslios – per 9 2003 metų mėnesius augimas sudarė 32.5%.

Pasak Pranciškaus Gerulio, Lietuvos lizingo asociacijos (LLA) direktoriaus, išperkamosios nuomos rinkos plėtrą 2002 m. lėmė daug veiksnių – gerėjo bendroji šalies ekonominė padėtis, augo vartojimas, sumažėjo palūkanos, lizingo bendrovės taikė lanksčias kompleksines paslaugas, siūlė klientams naujų produktų. Be to, rinkos augimui turėjo įtakos įsigalėjęs naujasis PVM įstatymas, pagal jį nuo 2002 m. liepos, lizingo palūkanos neapmokestinamos PVM .

Pažiūrėkime kaip keitėsi lizingo įmonių valdomo portfelio dydis per pastaruosius metus:

Šaltinis: Lietuvos Lizingo asociacijos duomenys
9 pav. Lietuvos lizingo įmonių portfelio dinamika

Kaip matome, finansinė išperkamoji nuoma, kaip palankus verslo finansavimo būdas, Lietuvoje pastaraisiais metais tapo gerokai populiaresnis. Tai rodo nuolatinis lizingo kompanijų valdomo portfelio augimas. Jos finansuoja įvairaus turto (nekilnojamo turto, organizacinės technikos, biuro, medicininės ar prekybos įrangos, automobilių ir kt.) įsigijimą.
Paskutiniaisiais metais stiprėjo ir augo visi šios rinkos dalyviai. Didėjo konkurencija, mažėjo palūkanos, gerėjo paslaugų kokybė – tai tik į naudą šių paslaugų vartotojams. Rinkos lyderiai nesikeitė – didžiausią rinkos dalį yra „atsiriekęs“ “Hanza lizingas” – 37.8% rinkos. Paskui jį rikiuojasi “VB Lizingas” – 36.6%.
Sparčiau 2002 metais plėtėsi mažosios lizingo bendrovės. Įspūdingai per 2002 metus ūgtelėjo “Snoro lizingas” (SL), užsiimantis smulkiuoju lizingu. Jo lizingo portfelis per metus didėjo bemaž tris kartus – nuo 42,8 iki 119,1 mln. Lt ir bendrovė įsitvirtino trečioje vietoje.
Lizingo bendrovių vadovai teigia neabejojantys, jog rinka ir toliau plėsis, o stiprėjant konkurencijai vartotojai gali tikėtis dar palankesnių sąlygų bei paslaugų.
2002 m. metai parodė, jog lizingo bendrovės tampa vis svarbesniu finansų rinkos dalyviu, finansuojant ilgalaikes investicijas į įrengimus bei nekilnojamąjį turtą. Ši tendencija, kaip matysime, išsilaikė ir 2003 metais, nes pasitikėjimas lizingo kompanijomis gerokai išaugo, be to jos pasiūlė lankstesnius sprendimus, nei tradicinė bankininkystė.2.4 LIETUVOS LIZINGO PORTFELIO STRUKTŪRA
Šiandien daugelio įmonių sėkmė priklauso nuo galimybės investuoti į naują įrangą ar technologijas. Dažnai net didžiausios įmonės negali vystyti ir plėsti savo verslo dėl apyvartinių lėšų trūkumo. Išperkamoji nuoma padeda įmonėms sutaupyti apyvartinių lėšų ir optimaliau valdyti finansinius išteklius. Lizingo bendrovės šiandien mums gali pasiūlyti įsigyti įvairiausio pobūdžio objektų, tai yra nuo lengvojo automobilio iki nekilnojamojo turto. LLA, stebėdama išperkamosios nuomos rinką, nagrinėja ir pateikia duomenis pagal įsigyjamus objektus, veiklos šakas bei kitokius požymius.
2002 metais išperkamosios nuomos būdu daugiausia buvo parduota krovinių bei lengvųjų automobilių. Asmeninės paskirties automobilių, taikant išperkamąją nuomą, parduota – 17.05 %, komercinės paskirties – 26.74 %. Pramonės įrangos bei įrengimų – 22.75 %, o nekilnojamasis turtas sudarė 17.66 % visų pardavimų. Pastebimas ženklus nekilnojamojo turto rinkos augimas, kurį šiek tiek riboja nekilnojamojo turto mokestis, taikomas lizingo bendrovėms. Šiuo metu jis sudaro 1 % nuo turto vertės.

Šaltinis: Lietuvos Lizingo asociacija
9 pav. Išperkamosios nuomos portfelio struktūros dinamika

Itin sparčiai 2002 m. ūgtelėjo ir vartojamojo lizingo sektorius – prekybos įrangos, baldų ir kito turto lizingas padidėjo nuo 101,5 mln. Lt 2001 m. iki 198 mln. Lt 2002 m. arba net 95%, biuro technikos išsimokėtinai parduota 90% daugiau.
Taip pat įdomu tai, kad lyderių ir smulkesnių rinkos dalyvių lizingo portfelio struktūra labai stipriai skiriasi. Jei HL ir VBL struktūra panaši, tai kitur galime pastebėti, kad smulkusis lizingas dominuoja Snoro ir Ūkio banko lizingo portfeliuose, lengvųjų automobilių lizingas užima pakankamai ženklią vietą Parex, ŠBL ir ŪBL portfeliuose, o Nordea specializuojasi įrangos lizinge.
Labiau populiarėjo ir dar gana nauja išperkamosios nuomos paslauga – veiklos lizingas. 2001 m. veiklos lizingas sudarė 51,5 mln. Lt bendro lizingo portfelio, tuo tarpu 2002 m. jo dalis padidėjo iki 87,7 mln. Lt.
Prekybos transporto priemonėmis, gamybos įrangą, kitomis prekėmis pagyvėjimas – tai nauda šalies ekonomikai ir verslininkams. Kiekvienas parduotas objektas – papildomos pajamos šalies biudžetui ir verslininkams. Galime vertinti tik teigiamai, kad situacija išperkamosios nuomos rinkoje kiekvienais metais gerėja ir didėja jos apimtys.

Šaltinis: Lietuvos Lizingo asociacija
10 pav. Išperkamosios nuomos portfelio struktūra2.5 LATVIJA
Prieš apžvelgdamas Latvijos lizingo rinką, turiu pažymėti, kad ši rinka turi savo ypatumų. Iki 2001 metų dauguma Latvijos įmonių, teikusių lizingo paslaugas, priklausė vienai jas vienijančiai organizacijai – Latvijos lizingo asociacijai. Šiai organizacijai priklausė ir bankai, ir specializuotos lizingo bendrovės, asociacija vienijo 17 narių, iš kurių 2002 metų pabaigai liko 10 narių: A/S “Parekss Banka”, Sia “Hanza Līzings”, Sia “Unilīzings”, Sia “MeritaNordbanken Finance Latvia Ltd.”, AS “Latvijas Krājbanka”, AKB “Baltijas Tranzītu Banka”, Sia “Optiva Līzings”, AS “Pirmā Latvijas Komercbanka” NORD/LB grupa, Sia “Parekss Līzings”, AS “Baltijas Autolīzings”.
Bendras lizingo portfelis tuo metu sudarė 149.3 LVL, iš kurių 143.5 mln. (96%) sudarė finansinis ir 57.6 mln. LVL (4%) – veiklos lizingas. Tuometinis lizingo lyderių trejetukas: Sia “Hanza Līzings” 35,10%, AS “Parekss Banka” 32,74% lizingo rinkos, Sia “Unilīzings” 17,22% arba 85.07% visos rinkos. (pav. 11)
2001 metų pradžioje Latvijos Finansų ministerija inicijavo PVM įstatymo pakeitimus, kurie turėjo didelės įtakos, ne tik finansiniams santykiams tarp lizingo davėjų ir gavėjų, bet ir pakeitė lizingo rinkos dalyvių tarpusavio santykius. Nuo 2001 metų sausio 1 dienos lizingo kompanijų teikiamos išperkamosios nuomos palūkanoms turi būti skaičiuojamas PVM. . Tuo tarpu bankinės paslaugos šio mokesčio nėra apmokestinamos.
Visos specializuotų lizingo įmonių pastangos apginti savo interesus buvo bergždžios. Galima daryti prielaidą, kad būtent šie įvykiai sąlygojo skilimą Latvijos lizingo asociacijoje. Lizingo įmonės palikdamos bankus senoje organizacijoje įregistruoja Latvijos Lizingo davėjų asociaciją.
Lizingo įmonės pasiskirsto taip :
Latvijos Lizingo davėjų asociacija: Hansa līzings, SIA “Unilīzings”, Nordea Finance Latvia ir Sampo līzings. Latvijos lizingo asociacija: – Parekss banka, Baltijas Tranzītu banka, Latvijas Krājbanka, A/S “Pirmā banka” и Parekss līzings.
Netrukus, 2001 metų pabaigoje, Latvijos lizingo asociacija likvidavosi. , nes jos nariai – bankai nutarė nesiskaidyti į kelias asociacijas. Visi jos nariai dabar priklauso Latvijos komercinių bankų asociacijai. Dėl šios priežasties 2.7 skyriuje pateikti 2002 metų Latvijos lizingo rinkos duomenys yra abejų lizingo sektorių (bankinio ir lizingo bendrovių) suminė išraiška.

Šaltinis: Latvijos Lizingo asociacija
11 pav. Lizingo rinkos dalys Latvijoje
Nežiūrint į minėtus PVM įstatymo pakeitimus, kurie buvo ypač neigiamai vertinami rinkos dalyvių ir kurių pavyko atsikratyti Lietuvos PVM įstatyme (Estijoje palūkanos nėra apmokestinamos PVM), lizingo rinkos skilimą, nežiūrint į visą tai Latvijos lizingo rinka ir toliau sėkmingai plečiasi.
Įmonės randa būdų nepažeidžiant įstatymų, apeiti nepalankias PVM įstatymo nuostatas. Pavyzdžiui, parduodant transporto priemones lizingo būdu, Unilizings vaidina eksperto vaidmenį, o lizingo sutartis formaliai sudaromos tarp kliento ir Unibanka. Hanza lizings rado kitą, nemažiau veiksmingą sprendimą – formalus sandorio performinimas Estijos lizingo kompanijai leidžia išvengti 18 procentų PVM. Tai ypač patogu, kai lizingo objektas perkamas už Latvijos ribų (tai vadinama cross-border lesing).
2002 metais Latvijos lizingo rinka taip pasidalino tarp abiejų lizingo sektorių (bankinio ir lizingo bendrovių): LLDA 243,0 mln. LVL (36.2% augimas palyginus su 2001 metais)- bankinis lizingas 52.265,1 mln. latų (4,86 augimas palyginus su 2001 metais). Galime daryti išvadą, kad pagrindiniais lizingo rinkos “žaidėjais” išlieka specializuotos lizingo kompanijos, tai galima matyti ir jų spartaus augimo, ir ženklios rinkos dalies (82.3% visos lizingo rinkos). Tai 3 lizingo kompanijos: Hanza Līzings įkurta 1994 metų gruodžio 29., Unilīzings ir Nordea Finance.

Šaltiniai: LLA, LLDA, LKBA
12 pav. Latvijos Lizingo rinkos dinamika 1999-2002 m.2.6 ESTIJA
Dešimtojo dešimtmečio pradžioje Baltijos šalys ne tik aktyviai pradėjo atkūrinėti savo valstybingumą, bet ir ėmėsi ryžtingų ekonominių reformų. Aktyviai startavusi Estija išlieka Baltijos šalių ekonomikos lydere. Tik paskutiniais metais Lietuva pralenkė Estiją ir Latviją BVP augimo tempais. Lizingo srityje Estija taip pat pirma iš Baltijos valstybių pradėjo siūlyti išperkamosios nuomos paslaugas.
1993 metais buvo įregistruotos pirmoji Estijos lizingo bendrovė – “Hansa Liising”. Šiuo metu tai yra Estijos lizingo rinkos lyderė, užimanti 67,8 procentų lizingo rinkos. Reikia pažymėti, kad ši bendrovė priklauso Hansa Capital grupei, kurios lizingo įmonės veikia visose Baltijos šalyse ir bendrai užima 57,5 procentų Baltijos šalių lizingo rinkos.
Estijos lizingo asociacija buvo įregistruota 1996 m. vasario 1 d. Įkūrimo dieną ji vienijo 10 bendrovių, šiandien yra 5, kurių Estijos lizingo rinkos dalis siekia 99 procentus. Pagrindinis finansinis šaltinis – bankų sukauptas kapitalas.
Estijos Lizingo Asociacijos tikslai:
1. Atstovauti narių interesams bendraujant su vietinės ir valstybės valdžios atstovais;
2. Plėsti bendradarbiavimą narių tarpe ir analizuoti lizingo rinką;
3. Teikti planinius ir papildomus apmokymus asociacijos narių darbuotojams;
4. Dalyvauti lizingo įstatyminės bazės vystyme ir padėti įstatymų kūrėjams priimti profesionalius sprendimus;
5. Palaikyti ryšius su visuomene ir žiniasklaida;
6. Palaikyti ryšius su Leaseurope, Eurofinance, Europafactoring ir pan.
Estijos Lizingo Asociacijos nariai:
1. Nordea Finance Estonia Ltd.
2. Sampo Leasing Ltd.
3. Hansa Leasing Ltd.
4. Siemens Financial Services Llc.
5. Union Leasing Ltd.
Estijos Lizingo Asociacija yra Leaseurope narys.
Galime pastebėti, kad Estijos lizingo kompanijos (panašiai, kaip ir Lietuvos bei Latvijos) yra bankų dukterinės įmonės, todėl lizingo sektoriaus rinkos pakeitimai, vystymosi tendencijos ir perspektyvos yra neatsiejami nuo bankų rinkos tendencijų.
2002 metais nauji lizingo pardavimai siekė 10,3 mlrd. EEK ir bendras lizingo portfelis sudarė 16,9 mlrd. EEK. Kaip ir kitose Baltijos šalyse pagrindinė vieta užima finansinis lizingas – 41 %, veiklos lizingas užima – 24 %, ir pardavimai išsimokėtinai (hire purchase) – 35 %. Tai speciali, įteisinta Estijoje, išperkamosios nuomos atmaina, kai vienas fizinis asmuo perka lizingo objektą iš kito fizinio asmens. PVM tokiu atveju neskaičiuojamas . Ši lizingo rūšis sparčiai ūgtelėjo per 2002 metus dėl vis labiau populiarėjančio nekilnojamojo turto lizingo.

Šaltinis: Estijos Lizingo asociacija
13 pav. Lizingo rinkos dalys Estijoje.

Apžvelgiant Estijos lizingo portfelio struktūrą, pažymėsiu, kad pagrindinę vietą užima autotransporto priemonės – 26 %, antroje vietoje pramoniniai įrengimai – 17 %, ūkio transportas – 13 %, ir biuro įranga sudaro viso labo tik 2-4 % lizingo portfelio. Pagrindinę vietą užima išaugęs per 2002 metus nekilnojamojo turto lizingas – 33,4 %.
Svarbu pažymėti, kad lizingas bendrose šalies investicijose sudaro 20 % , tai įspūdingas skaičius, nes mažai tesiskiria nuo ES šalių vidurkio ir yra kelis kartus didesnis nei Latvijoje ir Lietuvoje.
Teisinė bazė. Estijoje lizingo kompanijos gali veikti lizingo rinkoje neturėdamos jokios licencijos. Maža to, nėra jokių apribojimų teisinei lizingo bendrovės nuosavybės formai. Kredito institucijų įstatymas numato, kad kredito institucijos gali užsiimti finansine išperkamąja nuoma, jei ši veikla įrašyta į kredito įstaigos licenciją. Praktiškai, kaip minėjau, dauguma lizingo kompanijų yra banko dukterinės įmonės. Numatyta, kad šiais metais Estija, sieks taip pakeisti šalies buhalterinius įstatymus, kad jie atitiktų Tarptautinius buhalterinis standartus.
Visi aukščiau paminėti veiksniai lemia spartų Estijos lizingo rinkos augimą (pav. 14)

Šaltinis: Estijos Lizingo asociacija
14 pav. Lizingo rinkos dinamika Estijoje.2.7 BALTIJOS ŠALIŲ LIZINGO RINKOS PALYGINIMAS
Remiantis Europos Sąjungos šalių praktika galime teigti, kad Baltijos šalių lizingo rinka turėtų augti ir dar labiau plėstis. Rinka plėsis ne tik dėl padidėjusio pardavimo, bet ir dėl naujų finansinių paslaugų paklausos. Lyginant visas 3 Baltijos šalis, matome, kad visose 3 šalyse lizingo rinka sparčiai auga ir plečiasi, bet tas išsivystymo lygis yra skirtingas. Pabandykime palyginti lizingo portfelį sugretinus Baltijos šalių absoliučius rodiklius. Tam perskaičiuosime lizingo portfelio dydžius iš nacionalinių valiutų į EUR. Perskaičiuojant litus naudosime nustatytą oficialų lito ir Euro santykį 3.4528, o perskaičiuojant EEK ir LVL naudosime vidutinius 2002 metų kronų ir latų kursus 15.6466 ir 0.5826 . Rezultatus matome 15 paveiksle.

Šaltinis: Lietuvos Lizingo asociacija
15 pav. Lizingo rinka Baltijos šalyse

Nesunku pastebėti, kad Lietuvos lizingo rinka yra silpniausia, o Estijos – geriausiai išvystyta.
Norint įvertinti lizingo rinką, negalime vadovautis vien absoliučiais skaičiais, juk Lietuvos BVP beveik prilygsta Estijos ir Latvijos BVP kartu sudėjus. Todėl, galime naudotis santykiniu rodikliu – tai lizingo rinkos procentas, palyginus su šalies BVP. Šiuo atveju Lietuvos situacija 2002 metais atrodo dar blogiau – lygis yra maždaug 2000 metų Latvijos ir 5.5 karto mažesnis nei Estijoje. Tai rodo, kad Lietuvos lizingo rinka, turi labai geras perspektyvas vystytis.
Galima prognozuoti, kad ateityje, sumažėjus Latvijos ir Estijos lizingo rinkos augimo tempams, Lietuvos lizingo rinkos augimas, dar kurį laiką išliks gana aukštas. Lizingo rinkos portfelio dalies nuo BVP augimo dinamiką galime stebėti 16 paveiksle.

Šaltinis: Lietuvos Lizingo asociacija
16 pav. Lizingo portfelio dalis nuo BVP Baltijos šalyse

Analizuojant lizingo rinkos portfelio struktūrą, taip pat galime pastebėti esminių skirtumų: Estijoje vis labiau populiarėja veiklos lizingas (24 proc.), panaši tendencija yra Vakarų šalyse, atitinkamai galime prognozuoti veiklos lizingo dalies didėjimą ir Latvijoje bei Lietuvoje. Pvz., didesnės kompanijos dažnai pasinaudoja veiklos lizingu, nuomojant autotransporto priemones, jos pagrindinį dėmesį skiria savo pagrindinei veiklai, o transporto aptarnavimas tenka lizingo bendrovei. LLA duomenimis veiklos lizingas 2002 m. Lietuvoje sudarė 5,02%, palyginus su 2001 m. ūgtelėjo 70,33%.
Taip pat labai geras perspektyvas turi nekilnojamojo turto išperkamoji nuoma Lietuvoje. Čia reikėtų pasekti Estijos pavyzdžiu įteisinant “hire purchase” sandorius, be to milžiniškos pažangos galima būtų tikėtis, jei fizinių asmenų nuomojamas nekilnojamasis turtas būtų atleistas nuo nekilnojamojo turto mokesčio – šiuo atveju nekilnojamojo turto įsigijimo sąlygos, pasinaudojant lizingo paslaugomis, taptų daug palankesnės palyginus su banko paskola.
Visi dabartiniai Lietuvos lizingo rinkos rodikliai leidžia tikėtis, kad ši rinka sparčiai augs ir plėsis artimiausiu metu. IŠVADOS
1. Išperkamoji nuoma – tai finansavimo sistema, jungianti ilgalaikės nuomos ir kreditavimo elementus.
2. Nuomos sandoriai gali būti sudaromi trijų rūšių: išperkamosios nuomos, veiklos ar grąžintinos nuomos. Dažniausiai yra paplitę išperkamosios nuomos sandoriai dėl palankiausių finansavimo sąlygų.
3. Išperkamoji nuoma tapo vienu iš labiausiai paplitusių ir finansavimo mechanizmų, naudojamų šalies ir pasaulio finansų rinkoje, nes suteikia naujų galimybių ir privalumų tiek nuomotojui, tiek nuomininkui.
4. Baltijos šalių išperkamosios nuomos rinka yra gana jauna, todėl ji neveikia taip, kaip išvystytų užsienio šalių rinkos. Lizingo bendrovės labai atsargiai vertina savo klientų galimybes ir stengiasi jiems perkelti visą sandėrio riziką. Todėl reikia tobulinti finansinės rizikos įvertinimo mechanizmą, diferencijuojant ji pagal įvairias lizingo gavėjų grupes. Tai leistų išvengti finansinės rizikos ir operatyviau pasiūlyti gavėjams pageidaujamą paslaugą.
5. Paskutiniaisiais metais Baltijos šalyse stiprėjo ir augo išperkamosios nuomos rinkos dalyviai. Didėjo konkurencija, mažėjo palūkanos, gerėjo paslaugų kokybė – tai tik į naudą šių paslaugų vartotojams. Ryškėja lizingo rinkos dalyvių specializacija.
6. Remiantis ES praktika galime teigti, kad Baltijos šalių išperkamosios nuomos rinka augs ir dar labiau plėsis, ne tik dėl padidėjusių pardavimų, bet ir dėl naujų finansinių paslaugų paklausos.Vienas iš galimų lizingo rinkos plėtros kelių – siūlyti naujus lizingo produktus, lanksčiau dirbti su kiekvienu potencialiu lizingo gavėju.
7. Geriausiai išvystyta lizingo rinka Estijoje, geriausias perspektyvas augti turi Lietuvos lizingo rinkos dalyviai – dėl didesnės rinkos, neišnaudotų rezervų tobulinant įstatyminę bazę, greičiausiai augančio šalies BVP. LITERATŪROS SĄRAŠAS
Specializuoti šaltiniai
1. Dainauskienė I. Lizingas. – V.: LII, 1997. 53 p.
2. Danys A., Milašauskas T. Lizingas. – V.:LBDFI, 2000.- 164 p.
3. Estijos centrinis bankas. Prieiga per internetą: www.eestipank.info/frontpage/en/
4. Estijos Lizingo asociacija. Prieiga per internetą: www.eol.ee/~liising
5. Estijos Lizingo asociacijos narių statistinės ataskaitos 2002 // Estijos Lizingo Asociacija. Tallinas
6. Latvijos centrinis statistinis biuras. Prieiga per internetą: www.csb.lv
7. Latvijos Komercinių bankų asociacija. Prieiga per internetą: www.bankasoc.lv
8. Latvijos Komercinių bankų asociacijos narių konsoliduota statistinė ataskaita 1997-2002. – Latvijos Komercinių bankų asociacija. 2003, Riga
9. Latvijos Lizingo asociacijos narių statistinė ataskaita 2000.09 // Latvijos Lizingo Asociacija. Riga
10. Latvijos Lizingo davėjų asociacija. Prieiga per internetą: www.llda.lv
11. Lietuvos Lizingo asociacija. Prieiga per internetą: www.lease.lt
12. Lietuvos Lizingo asociacijos narių statistinės ataskaitos (2001, 2002, 2003) // Lietuvos Lizingo Asociacija. Vilnius
13. PricewaterhouseCoopers AS, Lesing in Estonia – Tallinn, July 2002 – 8 p.
14. Tuuli Koivu. Banking and Finance in the Baltic countries. – Bank of Finland BOFIT, November 2002, – 25 p.
15. Васильев Н. М., Катырин С. Н., Лепе Л. Н. Лизинг как механизм развития инвестиций и предпринимательства. – M., 1999. – 280 с.
16. Газман В. Д. Лизинг: Теория. Практика. Коментарии. M., 1997. – 416 с.
17. Францева Е.Ф. Лизинг: Справочное пособие. M., 1998. – 208 с.
Įstatymai
1. LR buhalterinės apskaitos įstatymas (IX-574) // Valstybės žinios, 2001, Nr. 99-3515
2. LR civilinio kodekso įstatymas (VIII-1864). Šeštoji knyga „Prievolių teisė“ , XXX skyrius. // Valstybės žinios, 2000, Nr. 74-2262.
3. LR finansų įstaigų įstatymas (X-1068) // Valstybės žinios, 2002, Nr. 91-3891
4. LR finansų ministro įsakymas „Dėl išsinuomoto ir išnuomoto turto finansinės apskaitos tvarkos patvirtinimo“// Valstybės žinios, 2000, Nr. 48-1402
5. LR pelno mokesčio įstatymas (IX-675) // Valstybės žinios, 2001, Nr. 110-3392
6. LR pridėtinės vertės mokesčio įstatymas (IX-751) // Valstybės žinios“ 2002, Nr. 35-1271.
Ekonominė periodika
1. Andružytė R. Lizingas: arši kova dėl klientų // Verslo žinios. 2003 05 06, p. 8.
2. Andružytė R. Lizingo portfelis sparčiai sunkėja // Verslo žinios. 2002 05 31, p.6.
3. Andružytė R. Lizingui yra kur augti // Verslo žinios. 2003 02 11, p. 4.
4. Andružytė R. Propaguos būsto lizingo paslaugas // Verslo žinios. 2001 04 30, p.34
5. Brazauskas A. Rieda lizingo kontraktai. // Verslo žinios. 1997 04 02, p. 10.
6. Lizingo rinkos aruodai dar neišsemti. // Bankai ir draudimas. 2003, Nr.2, p. 46-47.
7. Skrebiškis A. Lietuviai automobilių perka daugiau nei latviai, bet mažiau nei estai // Verslo žinios. 2003 01 17, p. 11.
8. Staniulytė T. Lietuviai gali pasivyti ir pralenkti kaimynus // Verslo žinios. 1999 12 17, p.9.
9. Киртовская М. Государство устанавливает правила игры, а рынок их оптимизирует // 16 июля 2002, “Bizness & Baltija”, Riga
10. Оперативный лизинг популярнее в Эстонии // 14 мартa 2002, “Dienas Bizness”, Riga
11. Паберза A. Больше всего в лизинг покупают автомобили // 20 ноября 2001, “Dienas Bizness”, Riga
12. Павук О., Себякин Б., Тамуленис П.. (Lietuvos rytas), Тамме Х. (Radio Ku-Ku). Лизинг вдогонку за кредитом // Балтийский курс Nr 20 Весна Лето 2002 Riga

Leave a Comment