Vaiko teisės

Įvadas

Žmogaus teisės šiandieniniame pasaulyje tapo viena iš labiausiai gvildenamų temų. Ypatinga vieta sprendžiant žmogaus teisių klausimus, skiriama ir vaiko teisėms. Šiandien dar daug vaikų patiria smurtą, nepriteklių, jaučiasi nesaugūs. Kaip parodė praktika, vaikų teisių ir teisėtų interesų kartais nepaiso ne tik pedagogai, bet ir artimiausi vaikams žmonės – tėvai. Deja, tenka pripažinti ir tai, kad pačių vaikų tarpusavio santykiai taip pat būna atšiaurūs, paremti jėga, smurto demonstravimu, todėl vis dažniau visuomenės išreiškiamas susirūpinimas, jog dėl viešai deklaruojamų tik vaiko teisių pradedama paamiršti, kad įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, vaikas privalo prisiimti ir pareigas, o savo veiksmais nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių. Vaikas turi teisę turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fizinei, protinei, dvasinei, dorovinei ir socialiniai raidai. Prižiūrėti vaikus, rūpintis jų sveikata, moraliniu, dvasiniu ugdymu, išlaikyti juos, sudaryti palankias visapusiškos ir darnios raidos sąlygas, kad jie būtų parengti savarankiškai gyventi visuomenėje – visų pirma yra tėvų pareiga. Būtent tėvai turi didžiausią pareigą rūpintis vaikais, aiškinti jiems teises, o tuuo pačiu priminti ir apie pareigas.
Šiame darbe aš pabandysiu išanalizuoti dokumentus, reglamentuojančius Vaiko teises ir pareigas, bei pateiksiu dviejų vidurinių mokyklų vidaus tvarkos taisyklių ir mokymosi sutarties analizę, kuriose išdėstytos mokinių teisės ir pareigos bei pačių sąvokų sampratą.

-2-

2.Vaiko teisės ir pa

areigos.
2.1.Vaiko teisių ir pareigų samprata bei jos vieta visuomenėje.

Vaikai yra viena labiausiai pažeidžiamų socialinių grupių – dėl amžiaus ypatumų, specifinės padėties šeimoje ir visuomenėje, tad jie ypač jautriai reaguoja į patiriamas nesėkmes, juos supančių žmonių santykius, nuotaikas. Todėl vaikui turime duoti visa, kas geriausia, o imdamiesi bet kokių vaiką liečiančių veiksnių pirmiausia turime įvertinti ir atsižvelgti į vaiko interesus, įsitikinti, kad savo elgesiu nesudrumsime vaikystės svajonių, neatimsime galimybės vaikams į pasaulį žvelgti plačiai atmerktomis ir šviesiomis akimis.
Siekiant užtikrinti rūpinimąsi kiekvieno vaiko gerove, pradėti spręsti apleistų, išnaudojamų, smurtą bei kitokį netinkamą elgesį patiriančių vaikų problemas, 1989 m. Jungtinių Tautų Organizacija priėmė Vaiko teisių konvenciją. Lietuvos Respublika ją ratifikavo 1995 m. Kad Vaiko teisių konvencijos nuostatos būtų įgyvendintos, pirmiausia jas reikia žinoti. Todėl didžiausias dėmesys ir turi būūti skiriamas visuomenės supažindinimui su šiomis teisėmis. Vienas iš pirmųjų uždavinių tenka mokymosi įstaigoms, kuriose šio uždavinio įgyvendinimas vykdomas dviem aspektais: mokinys su vaiko teisėmis supažindinamas kaip subjektas, kuriam jos skirtos, ir kaip naujos kartos narys, kuris geriau suvoks žmogaus teisių svarbą ir labiau stengsis jas įgyvendinti.
Taip mokinys rengiamas ateities gyvenimui, kuriame, plečiantis demokratijai, vis daugiau erdvės paliekama kiekvieno žmogaus apsisprendimui, suteikiamos didesnės veiklos ir pasirinkimo galimybės, o kartu tenka ir didesnė atsakomybė. Visuomenės gyvenimo darna vis labiau priklauso nuo to

o, kaip kiekvienas žmogus suvokia save, savo vietą gyvenime, kokius santykius jis linkęs kurti ir kaip geba palaikyti juos su visais kitais visuomenės nariais, kaip suvokia ir stengiasi įgyvendinti savo bei kitų žmonių teises ir pareigas.

2.2. Vaiko teisių ir pareigų reglamentavimas dokumentuose.

Vaiko teises, pareigas ir atsakomybę reglamentuoja: Lietuvos Respublikos Konstitucijos 39 bei 41 straipsniai; Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 12, 13, 28 straipsniai; Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 14, 28, 34, 35, 36 straipsniai; Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 25, 27, 29, 30, 31, 33, 34, 35, 36, 40, 46 straipsniai, Lietuvos Respublikos specialiojo ugdymo įstatymo 32 straipsnis; Lietuvos

-3-
Respublikos socialinės paramos mokiniams įstatymo 5 straipsnis; mokyklos nuostatai, mokyklos vidaus tvarkos taisyklės.
Vaiko pareigas reglamentuoja: Lietuvos Respublikos Konstitucijos 28, 41 straipsniai; Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.162 straipsnis; Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 48 straipsnis; Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 29 ir 46 straipsniai; Lietuvos Respublikos specialiojo ugdymo įstatymo 32 straipsnis; mokyklos nuostatai; mokyklos vidaus darbo tvarkos taisyklės; mokymo sutartis.
LR Konstitucijos 39 str. teigia, kad „nepilnamečius vaikus gina įstatymas“, tačiau vaikas „įgyvendindamas savo teises“ privalo laikytis įstatymų bei „nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių“. Šiuolaikiniai mokiniai puikiai išmano savo teises, tačiau pareigas dažnai pamiršta arba jų nesistengia laikytis. LR Konstitucijos 41 straipsnis nurodo, kad „asmenims iki 16 metų mokslas privalomas“ – tai vaiko teisė ir pareiga. Šiame straipsnyje nurodoma, kad „mokymas valstybinėse ir savivaldybių bendrojo lavinimo, profesinėse bei aukštesniosiose mokyklose yra nemokamas“. Tačiau visi pu

uikiai žinome, kad tai yra utopija, nes tėvai vaikams perka pratybas, kai kada vadovėlius, įvairias priemones. LR vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 34 str., taip pat nurodo, kad „vaikas turi teisę į mokslą, kuris ugdytų jo bendrą kultūrinį išprūsimą, intelektą, sugebėjimus, pažiūras, dorovinę bei socialinę atsakomybę, sudarytų sąlygas asmenybei vystytis“. Šis straipsnis numato gana daug pareigų mokyklai, tačiau nenurodo ką turėtų atlikti tėvai, juk mokyklos pagrindinė užduotis ir pareiga perteikti vaikus žinias ir mokyti jį pagal jo galimybes. Juk dorovinę ir socialinę atsakomybei bei pažiūras į jas mokinys atsineša iš šeimos. Mokykla gali tik jas pakoreguoti.
JT vaiko teisių konvencijos 28 str. taip pat pažymima, kad valstybės pasirašiusios šią konvenciją, įveda nemokamą ir privalomą pradinį lavinimą. Be to, ta pati konvencija įpareigoja valstybes „imtis priemonių, skatinančių nuolat lankyti mokyklą ir mažinti moksleivių, paliekančių mokyklą, skaičių“. Tai nėra realu, nes ypatingai kaimo vietovėse, vaikai dažnai dirba įvairius darbus, tuo prisidėdami prie šeimos išlaikymo. Todėl dalis vaikų sulaukę vos 16 metų mieliau eina dirbti, nei mokytis. Valkataujančių tėvų vaikai, čigonų atžalos taip pat ne visada lanko mokyklą, nes neturi pinigų aprengti ir aprūpinti vaiką būtiniausiomis mokyklinėmis prekėmis. Tad ir šie „stoja“ į bemokslių gretas, be ateities įsidarbinti, taip sekdami tėvų pėdomis. Gal ir būtų galima sugrąžinti visus vaikus į mokyklą, ta
ačiau tam reikia vieningos įstaigų, besirūpinančių vaikų gerove, sistemos bei bendradarbiavimo. O dabar dažnai atsitinka, kad dešinė nežino ką daro kairė.

-4-
LR švietimo įstatymo 33 str. numato, kad socialinės atskirties šeimų nesimokantiems mokykloje vaikams bei priklausomybę turintiems asmenims užtikrinamas švietimo prieinamumas teikiant jiems socialine paslaugas ir pedagoginę pagalbą. Tačiau ar tokie asmenys kreipiasi, jie vengia rodytis viešumoje, juo labiau nesikreipia į mokyklą.
28 straipsnis taip pat numato, kad mokyklose drausmė bus palaikoma tokiais metodais, atspindinčiais pagarbą vaiko orumui. Tačiau keista, kad šalia nėra prierašo, kad vaikas taip pat turi gerbti mokyklos darbuotojus, draugus bei kitus mokyklos bendruomenės narius. Tačiau ta pati JT vaiko teisių konvencija numato (12 str.), kad vaikas turi teisę laisvai reikšti savo pažiūras jį liečiančiais klausimais, būti išklausytam teisminio ar administracinio nagrinėjimo metu. Skleisti įvairią informaciją: „.rašytine arba spausdintine forma, meno kūriniais arba kitais pasirinktais būdais“ (13 str.). Tačiau ši teisė, gali būti apribota „siekiant garantuoti pagarbą kitų asmenų teisėms reputacijau; arba būtini valstybės saugumui, viešajai tvarkai, gyventojų sveikatai ar dorovei apsaugoti“. JT vaiko teisių konvencija numato daug teisių vaikams, tačiau pareigų joje tikrai trūksta. Tačiau reikia atkreipti dėmesį į tai, kad LR civilinis kodeksas nurodo vieną iš vaikų pareigų „vaikas turi gerbti tėvus ir tinkamai atlikti savo pareigas“ (3.162 str.).
LR vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 14 str. Vaiko socialinės teisės nurodo, kad vaikas turi teisę į mokslą, teisę laisvai reikšti mintis bei savo pažiūras., dalyvauti visuomeniniame gyvenime. Dabar vaikai turi galimybę savo nuomonę pareikšti seniūnų taryboje, mokyklos taryboje, išsakyti savo nuomonę pedagogams. Dažnai pedagogai, anot vaikų, turi juos išklausyti ir suprasti. Tačiau ar vaikai dažnai klauso pedagogų nuomonės? 28 str. numato vaiko, turinčių negalę, teisę į mokslą, „atitinkantį jo fizines, protines galias, dirbti jam tinkamą darbą, dalyvauti kūrybinėje bei visuomeninėje veikloje“.
34 str. gana keistas, nes jis nurodo: „kiekvienam vaikui turi būti užtikrintos galimybės išmokti gerbti tėvus, auklėtojus, mokytojus, kitus žmones, savo gimtąją kalbą ir kultūrą, kitas kalbas ir kultūras, gamtą, pasiruošti savarankiškam gyvenimui, darbui ir tapti naudingu visuomenės nariu“. Iš pažiūros viskas lyg ir gražu ir suprantama. Tačiau kyla klausimas, kas tai užtikrins ir kaip sukontroliuoti vaiką, arba kas tą įstatymo vykdymą prižiūri. Ar nors vienas vaikas buvo įspėtas dėl šio įstatymo pažeidimo? Neteko girdėti.
Tas pats įstatymas, tik 35 str. numato, kad vaiko teisę į mokslą garantuoja LR Konstitucija, Švietimo įstatymas, šis ir kiti įstatymai bei teisės aktai. Džiugu tai, kad pastarasis straipsnis numato vaiko našlaičio tolimesnį gyvenimą bei mokymąsi, kuriam yra garantuota gyvenamoji vieta, stipendija, nemokamas maitinimas ir kita. Jei JT vaiko teisių konvencija

-5-
nenumatė vaiko pareigų, tai LR vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas vaiko pareigas reglamentuoja 48 straipsniu. Šio įstatymo pirmu punktu yra pažymima, kad „vaikas yra visuomenės narys ir naudodamasis savo teisėmis turi laikytis nustatytų elgesio normų, Lietuvos Respublikos Konstitucijos, šio ir kitų įstatymų bei teisės aktų nuostatų, gerbti kitų žmonių teises“. Šio straipsnio pradžia yra puiki, nes būtent ji pabrėžia, teisės galioja tik laikantis pareigų, kas dabar vaikams mažai yra priimtina. Šiame straipsnyje taip pat nurodoma, kas vaikui privaloma. Vienas iš tokių privalomų dalykų „gerbti pedagogus, kitus suaugusiuosius ir vaikus, nepažeisti jų teisių ir teisėtų interesų“, „laikytis priimtų elgesio normų mokymo, auklėjimo įstaigose, viešoe vietose, darbe, buityje“. Ir, kad „vaikas turi būti ugdomas atlikti pareigas ir pats atsakyti už savo poelgius šeimoje, mokymo bei auklėjimo įstaigose, darbe, socialinėje aplinkoje“. Žiniasklaida pateikia ne vieną faktą, kaip reiškiama vaikų nepagarba mokytojui, savo bendraamžiams ne tik mokykloje, bet ir už jos ribų, kaip yra pažeminami vaikai ar kiti visuomenės nariai. Šiuos pažeidimus dažniausiai daro nepilnamečiai, tačiau neteko girdėti, kad jie būtų nubausti. Už šiuos vaikus baudas sumoka tėvai, kurie dažnai savo netinkamą vaikų elgesį gina ir teisina. Būtų daug efektyviau ir naudingiau, kad nusižengę vaikai patys atsakytų už savo poelgius: atliktų visuomenei naudingą veiklą, dirbtų tam tikrą skaičių valandų viešuosius darbus. Tai būtų pamoka ir patiems prasižengusiems vaikams, ir kitiems. Tačiau yra vyresnių, nei 14 metų vaikų, kuriems yra apribota laisvė, todėl 38 str. numato, kad „vaikui, kuriam už nusikaltimo ar kito teisės pažeidimo padarymą įstatymų numatytais atvejais tam tikram laikui atimta ar apribota laisvė, turi būti sudarytos sąlygos privalomam mokslui“. Tai visai natūralu, nes LR Konstitucija numato, kad mokslas yra privalomas iki 16 metų. LR švietimo įstatymo 35 str. tą patį numato kaip ir LR vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 38 str., tačiau jame nurodoma galimybė mokytis ir tiems vaikams, kurie serga, jiems sudaroma galimybė „.mokytis gydymo įstaigoje, namuose, savarankiškai mokytis ir laikyti egzaminus“.
36 str. numato vaikų teisę į „mokymo ir kitų valstybės institucijų paramą atskleidžiant ir ugdant talentus bei gabumus“. Minėtos institucijos visakeriopai turi padėti vaikui.
LR švietimo įstatymas (25 str.2 d.) numato, kad ‚valstybė imasi priemonių, kad kiekvienas vaikas Lietuvoje mokytųsi pagal pradinio, vidurinio ar specialiojo ugdymo programas“.Šio straipsnio 4 ir 5 punktai numato, kad mokinys nutraukęs mokymosi sutartį, pagal nustatytą tvarką gali mokslus atnaujinti toje pačioje ar kitoje mokykloje, o norintiems „.sudaromos sąlygos pakartotinai mokytis pageidaujamų bendrojo lavinimo dalykų ir laikyti egzaminus švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka“. Be to, norintys gali mokytis kitose šalyse.

-6-
Mokinys ne tik gali pakartoti kursą, bet ir pasirinkti modulius, dalykų kursų programas, taip pat pasirenkamuosius dalykus, neformalias švietimo programas ir savišvietą renkasi laisvai (27 str.). Visa tai yra prieinama ir vykdoma bendrojo lavinimo mokykloje. 29 str. numato, kad vaikas gali rinktis ugdymo įstaigą, ją keisti, o 30 str. numato teisę mokytis valstybine ir gimtąja kalba. Visose Lietuvos mokyklose yra mokama lietuvių kalbos, tačiau nepamirštama ir mažumų, kurios turi galimybę kalbėti ir mokytis kai kurių dalykų savo gimtąja kalba. lIetuvoje yra ne tik kitataučių, bet ir kitatikių, tačiau 31 str. numato pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programose numatyta mokytis tikybos arba etikos, tačiau tik nuo 14 metų vaikas pats gali pasirinkti ką nori mokytis. Šis įstatymas iki kol vaikui sueis 14 metų palankus tėvams, nes jie kartais ir prieš vaiko valią parenka kkokį dalyką vaikas mokysis etikos ar tikybos.
LR švietimo įstatymo 34 str. numato, kad specialiųjų poreikių vaikai taip pat turi teisę mokytis arčiausiai jų gyvenamosios vietos, o švietimo įstaiga turi pritaikyti mokyklos palinką vaikui, „teikti psichologinę, specialiąją pedagoginę ir specialiąją pagalbą.“. Specialiųjų poreikių vaikai mokykloje yra ugdomi ir jiems teikiama visokeriopa pagalba, tačiau tai vaikai turintys protinę negalią. Nėra pritaikytų bendrojo lavinimo mokyklų, kuriose galėtų mokytis fizinę negalią turintys vaikai (su vežimėliais). LR švietimo įstatymo 36 str. numato, kad mokiniai į mokyklą yra pavežėjami visuomeniniu transportu arba mokykliniu autobusiuku. 40 str.1 d. „mokymosi aplinka mokykloje bei mokinių mokymosi krūvis turi atitikti higienos normas ir teisės norminių aktų nustatytus mokinių saugos bei sveikatos reikalavimus ir laiduoti švietimo programų vykdymą“. Kyla klausimas, ar mokiniams mokymosi krūvis nėra per didelis. Lyginant su europos mokyklomis tai labai didelis. Juk ne paslaptis, kad mokymo programos yra sudarytos gabiems, o ne vidutinų gabumų vaikams. O kiek pas mus gabių mokinių?
LR švietimo įstatymo 46 str. 1 d. 1-5p. sukonkretina mokinio teises. Mokinys turi teisę: „nemokamai gauti informaciją apie veikiančias mokyklas, švietimo programas, mokymosi formas“, mokytis pagal savo gebėjimus, sulaukęs 14 metų, savarankiškai pasirinkti dorinio ugdymo programą, gauti geros kokybės švietimą, eksternu laikyti egzaminus ir kt. Šiomis teisėmis mokiniai naudojasi.
To paties straipsnio 1 dalies 6 punkto redakcija iki 2008 m. sausio 1d.: „pasirinkti formaliojo švietimo programas papildančius bei jo saviraiškos poreikius tenkinančius šių programų modulius, pasirenkamųjų dalykų programas, kursus; studijų programą, dėstytoją (kai tą patį dalyką dėsto keli dėstytojai), studijuoti pagal individualias studijų programas; pereiti iš vieno

-7-
profesinio mokymo pakopos į kitą, jeigu jo bendrasis išsilavinimas ir profesinis pasirengimas atitinka nustatytus reikalavimus“;
To paties straipsnio 1 dalies 6 punkto redakcija nuo 2008 m. sausio 1d.:
6) pasirinkti formaliojo švietimo programas papildančius bei jo saviraiškos poreikius tenkinančius šių programų modulius, pasirenkamųjų dalykų programas, kursus; studijų programą, dėstytoją (kai tą patį dalyką dėsto keli dėstytojai), studijuoti pagal individualias studijų programas;
7) į psichologinę ir specialiąją pedagoginę, specialiąją, socialinę pedagoginę, informacinę pagalbą, sveikatos priežiūrą mokykloje, informaciją apie savo pasiekimų vertinimą ir kitą su mokymu susijusią informaciją;
8) į socialinę pagalbą, jei tokios pagalbos negali jam suteikti tėvai (globėjai, rūpintojai);
9) mokytis savitarpio pagarba grįstoje, psichologiškai, dvasiškai ir fiziškai saugioje aplinkoje, turėti higienos reikalavimus atitinkančius mokymosi krūvį ir darbo vietą;
10) į nešališką mokymosi pasiekimų įvertinimą;
11) dalyvauti mokyklos savivaldoje;
12) įstatymų nustatyta tvarka ginti savo teises;
13) naudotis kitomis Profesinio mokymo, Specialiojo ugdymo, Aukštojo mokslo ar neformaliojo suaugusiųjų švietimo bei kitų įstatymų nustatytomis teisėmis.
Nuo 2008 m sausio 1 d. Mokiniui padaugėja teisių, bet ne pareigų. LR švietimo įstatymas, reglamentuojanti mokinio pareigas nuo 2008 m. nesikeis, išliks toks pat. 29 str. „vaikas iki 16 metų negali nutraukti mokymosi pagal privalomojo švietimo programas“ bei 46 str. numato, kad vaikas privalo:
sudarius mokymo sutartį, laikytis isų jos sąlygų, mokyklos vidaus tvarką reglamentuojančių dokumentų reikalavimų;
stropiai mokytis, gerbti mokytojus ir kitus mokyklos bendruomenės narius;
mokytis pagal privalomojo švietimo programas iki 16 metų.
Lietuvos Respublikos specialiojo ugdymo ugdymo įstatymo 32 str. numato, kad specialiųjų poreikių asmenys turi teisę „ugdytis ir būti ugdomi, mokytis pagal savo gebėjimus.“, o pareiga „specialiųjų poreikių asmenys privalo laikytis švietimo įstaigų nuostatų ir vidaus tvarkos taisyklių“.
Lietuvos Respublikos socialinės paramos mokiniams įstatymas numato mokinių teisę į socialinę paramą (5 str.) –į nemokamus pietus, jeigu vienam šeimos nariui per mėnesį yra mažesnės kaip 1,5 valstybės remiamų pajamų (toliau – VRP) dydžio; į nemokamus pietus ir į

-8-
aprūpinimą mokinių reikmenimis, jeigu pajamos vienam šeimos nariui per mėnesį mažesnės kaip 1 VRP dydis; į nemokamu pietus ir pusryčius bei aprūpinimą mokinio reikmenimis, jeigu pajamos vienam šeimos nariui per mėnesį yra mažesnės kaip 1 VRP dydis ir mokinys auga socialinės rizikos šeimoje.
Minėtos vaiko teisės yra vykdomos mokykloje ir mokiniai, kuriems priklauso, skiriami namokami pietūs, pusryčiai, mokinio reikmenys.

3.Mokinių teisės ir pareigos
3.1.Mokinių teises ir pareigas reglamentuojantys dokumentai.

Lietuvos respublikos švietimo ir mokslo ministerijos 46 str. nustato mokinio teises ir

pareigas, Lietuvos respublikos švietimo įstatymo 43 straipsnis nustato, kad mokyklos veiklą, jos

bendruomenės narių teises, pareigas ir atsakomybę reglamentuoja mokyklos nuostatai

(statutas), mokyklos steigimo sandoris.
Švietimo ir mokslo ministro 2004-07-16 įsakymu Nr.ISAK-1162 patvirtinti Reikalavimai valstybinių ir savivaldybių mokyklų nuostatams. Šie reikalavimai reglamentuoja valstybinių ir savivaldybių bendrojo lavinimo, profesinio mokymo, neformaliojo švietimo mokyklų, nuostatų struktūrą bei turinį. Vienas iš mokyklos nuostatų skyrių – Mokyklos bendruomenės narių teisės, pareigos ir atsakomybė. Patvirtintuose reikalavimuose mokyklos nuostatams rekomenduojama minėtą skyrių suskirstyti į skirsnius ir juose atskirų mokyklos bendruomenės narių grupių (mokinių, tėvų (globėjų, rūpintojų), mokytojų, auklėtojų) teises, pareigas, atsakomybę. (13 punktas). Taip pat nurodoma, kad mokinių, jų tėvų teisės, pareigos ir atsakomybė turi atspindėti vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo nuostatų įgyvendinimą. Pagal Švietimo įstatymo 60 straipsnio 1 dalies 5 punktą, mokyklos nuostatus tvirtina mokyklos steigėjas.
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 15 straipsnis nustato, kad mokymo sutartis – mokinio ir švietimo teikėjo susitarimas dėl mokymo ir mokymosi.

Gruzdžių gimnazijos mokinių elgesio taisyklės reglamentuotos MOKYKLOS DARBO TVARKOS TAISYKLĖMIS (Priedas Nr.1) ir MOKINIO ELGESIO TAISYKLĖMIS (Priedas Nr.2) bei MOKINIŲ BUDĖJIMO MOKYKLOJE NUOSTATAI (Priedas Nr.3).
Mokyklos vidaus darbo tvarkos taisyklių 48 punktas numato mokinių pareigas, o 49 punktas

-9-

– mokinių skatinimo ir drausminimo sistemą (Priedas Nr.1). Mokinių pareigos išdėstytos 15 punktų. Jie numato mokinių elgesį pamokų, pertraukų, renginių metu. Taip pat numatytas elgesys mokyklos bibliotekoje, skaitykloje, rūbinėje. Šiuose punktuose numatytas ir tai, ko negali daryti mokiniai: draudžiama rūkyti, gerti svaigiuosius gėrimus, vartoti narkotines medžiagas, triukšmauti pamokų, susirinkimų, seminarų, posėdžių metu.
49 punktas numato mokinių skatinimo ir drausminimo sistemą. Mokiniai gali būti skatinami padėka, pagyrimo raštais, direktoriaus įsakymu, viešu pagerbimu skelbiant pavardę bendruomenei. Numatytos ir drausminimo priemonės.
Mokinių budėjimo mokykloje nuostatuose numatytos budinčių mokinių , vyr. budinčiųjų pareigos, teisės ir atsakomybė (Priedas Nr.3). Bendrų mokinių elgesio taisyklių mokykla neturi sukūrusi, tačiau kiekviena klasė susikuria savo klasės mokinio taisykles (Priedas Nr.4).

Šiaulių miesto Lieporių vidurinės mokyklos mokinių elgesio taisyklės labiau išplėstos (Priedas Nr.2). Jose be mokinių drausminimo ir skatinimo tvarkos, numatyta 9-12 klasių mokinių vėlavimo į pamokas nuobaudų tvarka, budinčiųjų mokinių elgesio taisyklės, mokinių teisės, mokinių pareigos ir atsakomybė. Mokinio elgesio taisyklės numato mokinių elgesį pamokų pertraukų metu, jų aprangą švenčių metu bei per pamokas. Mokinių teisėse aiškiai įvardintos mokinių pasirinkimų galimybės, jų teisė dalyvauti savivaldoje, teisė į sveikatos priežiūrą ir kt. Šios mokyklos mokinio taisyklėse paminėta ir mokymo sutartis, kuri įpareigoja atitinkamai elgtis ir numato atsakomybę už savo poelgius.

-10-

Išvados

Apibendrindama galiu teigti, kad tiek JT vaiko teisių konvencija, tiek Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas, tiek Lietuvos respublikos švietimo įstatymas, tiek ir kiti teisės aktai daugiau dėmesio skiria vaikų (mokinių) teisėms negu jų pareigoms ar atsakomybei išdėstyti. Jiems įstatymiškai numatyta teisė mokytis, tačiau nei viename straipsnyje nėra nurodyta, kad jie privalo mokytis, akcentuojamas tik privalomas mokslas iki 16 metų. Labai daug dėmesio skiriama mokinių su negalia, spec. poreikų mokinių ugdymui garantuoti, mokinių maitinimui, jų teisei į sveikatos priežiūrą. Tačiau mokyklų slaugytojai ar pedagogai yra suvaržyti, nes jie neturi teisės atlikti pirminės apžiūros, negali tikrinti jų švaros. Todėl dažnos mokyklos susiduria su kylančia problema – iš asocialių šeimų ateinantys mokiniai apleisti, nešvarūs. Jie gali nešioti įvairius užkratus ir kelti grėsmę kitiems vaikams. O kas užtikrins teisę į sveikatą ir normalią aplinką vaikams iš darnių šeimų?

Susidaro įspūdis, kad, rūpindamiesi vienos kategorijos mokiniais, negalime apsaugoti ir užtikrinti kitos mokinių grupės teises.

Ir Konstitucija, ir švietimo įstatymas pabrėžia, kad iki 16 metų – mokslas privalomas. Tačiau niekas negali užtikrinti nei mokinių, nei mokytojų saugumo nuo siautėjančių mokyklos chuliganų, kuriems jokios drausminimo priemonės neturi įtakos. O kad tokį mokinį pašalinti, reikia nueiti kryžiaus kelius. Džiugina tai, kad visi įstatymai numato vaikų elgesio normas, draudžia vartoti alkoholį, rūkyti mokymo įstaigose, kas šiandieninėje visuomenėje labai svarbu. Tačiau nėra įstatymo, kad iki 21 metų draudžiama vartoti alkoholinius gėrimus, o iki 18 – rūkyti, ir nėra įstatymo, kuriuo remiantis vaikas būtų nubaustas.

Labai gerai, kad mokyklos, kurdamos vidaus tvarkos taisykles, mokinių elgesio taisykles, numato priemones drausminti ne tik įspėjimais, bet ir baudomis.

Lyginant dviejų mokyklų mokinių elgesio taisykles, galime daryti išvadą, kad Lieporių vidurinėje mokykloje mokiniai turi galimybę išsamiau susipažinti su savo, kaip mokinio, pareigomis ir teisėmis, bei atsakomybe. Šiose taisyklėse akcentuojamas mokymo sutartis. Be to, Gruzdžių gimnazijoje yra parengti atskiri raštai (nuostatai, tvarkos), reglamentuojantys pareigas, teises, elgesio normas. Šie dokumentai neapjungti į vieną bendrą dokumentą.

-11-
Literatūra

1. .Deveikis L.(1997) Vaiko teisės,Vilnius.
2. Strutinskaitė J. (1999) Vaiko teisių konvencijos nagrinėjimo pradinėse mokyklose metodika.Vilnius.
3. Šalaševičiūtė R. (2007) Vaiko, tėvų, pedagogų teisės, pareigos ir atsakomybė.Vilnius.

-12-
Turinys

1.Įvadas..............................2
2.Vaiko teisės ir pareigos..............................3
2.1.Vaiko teisių ir pareigų samprata bei jos vieta visuomenėje...............3
2.2.Vaiko teisių ir pareigų reglamentavimas dokumentuose...............3
3.Mokinių teisės ir pareigos..............................9
3.1.Mokinių teisių ir pareigų reglamentavimas dokumentuose...............9
4.Išvados..............................11
5.Literatūra..............................12
6.Priedai..............................13

Leave a Comment