Taisiklynga laikysena

Turinys

1.Įvadas

2. Griaučių sudėtis ir funkcijos
3. Kaulų sandara
4.Kaulų augimas ir raida
5.Skeleto dalys
6.Kaip išvengti laikysenos ydų vaikams
7. Mokykliniai baldai
8. Profilaktiniai patarimai

9.Pasekmės
10. Nugaros skausmų gydymas
11.Sveikatos ugdymas mokykloje
12.Literatūra

1. Įvadas

Beveik apie 50% vaikų turi ydinga laikyseną.Dažniausiai žmogus apie tai nežino ir nieko nesiskundžia.Mūsų stuburas yra puikios konstrukcijos,labai pajėgus organas.Jis ne tik stabilus,bet ir nepaprastai judrus,kasdien išlaiko didžiulius dinamiškus krūvius.

Dėl nugaros skausmų paplitimo,esama labai daug priežasčių:miegame minkštose lovose,avime ankštus batus,dirbdami ar ilsėdamiesi dažniausiai sėdime netinkamuose-žemuose ir minkštuose-krėsluose.Per mažai judame,turime viršsvorį ir todėl labai varginame stuburą.Dėl nepakankamo judėjimo stuburą palaikantys raumenys yra si ilpni ir netreniruoti.

Tačiau galima priešintis šiam civilizacijos veiksniui,galima išvengti nuolatinių skausmų ir apsieiti be medikamentų ir operacijų.Tik turime įsisavinti,kad patys galime įtakoti stuburo būklę,vengdami : streso,nejudrumo ir netinkamos mitybos.

2. Griaučių sudėtis ir funkcijos

Funkcinių požiūriu žmogaus judamajame aparate skiriama pasyvioji ir aktyvioji dalys.Pasyviąją dalį sudaro griaučiai,o aktyviąją-raumenys.Griaučiai susideda iš kaulų,kremzlių bei juos rišančių jungiamojo audinio jungčių.Suaugusio žmogaus griaučiai sudaro apie 20% visos kūno masės,o vaikų ir paauglių griaučiai lengvesni ir tam tikrais amžiaus laikotarpiais sudaro tik 9-18% kūno masės.

Griaučiuose kaulų skaičius keičiasi su amžiumi.Naujagimis jų tu uri apie 270.Vaikystėje susidaro vis nauji kaulėjimo taškai ir 14-mečio kaulų jau yra 356.Vėliau bręstant atskiros kaulinės griaučių dalys susilieja į vientisus kaulus ir jų skaičius sumažėja.Suaugusio žmogaus griaučiuose yra 200 pagrindinių pastovių kaulų.

Tose žmogaus griaučių vietose,kur reikalingas didesnis tamprumas negu kaulų,yra ga

ana daug kremzlių.Jos dengia sąnarius kaulų paviršius,kremzliniai intarpai teikia elastingumo stuburui,krūtinės ląstai.Kremzlės dominuoja vaisiaus griaučiuose.Palyginti su suaugusiais,moksleivio organizme kremzlių yra daugiau.

Žmogaus griaučiai yra vidiniai,tačiau jie atlieka apsauginę funkciją.Pavyzdžiui,kaukolė gaubia gležnas ir jautrias galvos smegenys bei jutimo organus.Stuburo kanale apsaugo nugaros smegenys,dubuo taip pat saugo svarbius vidaus organus.Kiekvienas atskiras kaulas irgi atlieka apsauginę funkciją,nes jo viduje yra gležnas audinys-kaulų čiulpai.

Kita griaučių funkcija-atraminė.Standžios kaulų konstrukcijos padeda kūnui išlaikyti pastovia formą,tam tikras kūno dalių proporcijas.Kaulai sudaro atramą kitiems organams ir raumenims.

Trečia kaulų funkcija-judamoji.Griaučiai yra pagrindas raumenims prisitvirtinti.Jie su raumenimis sudaro svertų sistemą,o tai pagreitina judesius,didina jų amplitudę.Be to ,kaulai dalyvauja medžiagų apykaitoje.

Moksleivio veikloje visas judamasis aparatas,taip pat ir jo pasyvioji dalis-griaučiai atlieka svarbias funkcijas:padeda palaikyti tam tikrą kūno padėtį-pozą per pamokas,įvairią veiklą.Judamojo ap parato dėka rašoma,piešiama,skaičiuojama ir t.t.
Fizinio lavinimo,darbų pamokose šiam aparatui tenka svarbiausias vaidmuo.

3. Kaulų sandara

Kaulai,kaip buvo minėta ankščiau,atlieka specifines funkcijas,turi jai prisitaikiusią sandarą bei formą.Pagrindinė kaulo sudedamoji dalis-kaulinis audinys ,nuo kurio priklauso kietumas,stiprumas ir kaulo forma.Kaulo paviršių dengia skaidulinė plėvė-antkaulis.Panaši,tik plonesnė plėvė iškloja ir kaulo ertmes.Kaulo viduje yra kaulų čiulpai.Kaulą išvarsto kraujagyslės ir nervai.Taigi kaulas yra gyvo organizmo dalis,kuri auga,kinta funkcinių požiūriu.

Moksleivio antkaulis storesnis,jo funkcinis aktyvumas didesnis,nes antkaulis padeda susidaryti kaulinei medžiagai ir kaului augti į storį.Kaulo ertmės mažos,su amžiumi jos formuojasi ir

r didėja.Tik 12-ais metais kaulų išvaizda ir sandara panaši į suaugusiųjų.

Moksleivio kauluose daugiau organinių medžiagų,jie yra elastingi,rečiau lūžta,o lūžę greičiau sugyja.Tačiau jų kaulai,veikiant įvairiems veiksniams,greičiau deformuojasi,iškrypsta.

4.Kaulų augimas ir raida

Kaulų raidos pagrindas yra kaulėjimo taškų atsiradimas ,kuriose pradeda gamintis kaulinė medžiaga ir kauptis kalcio druskos.Visi griaučių kaulai išsivysto daugiau kaip iš 800 kaulėjimo taškų,kurių apie 270 atsiranda iki gimimo.Mergaičių ir berniukų kaulėjimo taškų atsiradimo laikas skirtingas.Kaulėjimas vyksta nevienodais tempais.Iki 7-ių metų jis intensyvus,atsiranda naujų kaulėjimo taškų.Berniukams 7-11-iais,o mergaitėms 7-9-iais metais kaulėjimas aprimsta,naujų kaulėjimo taškų neatsiranda.Lytinio brendimo laikotarpiu kaulėjimas intensyvėja.Kaulėjimo taškų atsiradimas yra svarbus rodiklis vaiko vystymuisi ir biologiniam amžiui nustatyti.

Kaulų augimo bei kaulėjimo greitis priklauso nuo daugelio veiksnių: paveldėjimo,rasės,mineralinių medžiagų bei vitaminų kiekio maiste,judėjimo aktyvumo.Kaulėjimui bei kaulų augimui svarbi hormoninė reguliacija.

5.Skeleto dalys

Atskiros vaikų ir suaugusių skeleto dalys ryškiai skiriasi.Viena iš skeleto dalių yra kaukolė.Vienas iš skirtumų yra tai,kad vaiko kaukolės smegeninė dalis yra žymiai didesnė.Vaikui augant,veidinė kaukolės dalis vystosi intensyviau ir tampa kaip suaugusio.Kitas skirtumas –momenėliai.Gimęs vaikas turi 6 iki 10 momenėlių,kurie pirmomis savaitėmis užanka.Lieka kaktos momenėlis,užanka tik antrais gyvenimo metais.Momenėlio užakimas yra svarbus vaiko vystymosi rodiklis.

Labai svarbi skeleto dalis-stuburas,sudarytas iš stuburo slankstelių ,tarp kurių yra kremzliniai diskai.Vaiko stuburas nuo suaugusio skiriasi tuo ,kad vaiko kremzliniai diskai storesni.Kadangi vaiko raiščiai,sujungiantys stuburą ,yra elastingesni,vaiko stuburo judesių amplitudė di

idesnė.Stuburas frontalinėje plokštumoje yra tiesus,o sagitalinėje matomi išlinkimai į priekį-lardozės,į užpakalį-kifozės.Yra kaklo ir juosmens lordozės bei nugaros ir kryžkaulio kifozės.Gimęs vaikas tokių iškilimų neturi,išskyrus nežymiai išreikštą kryžkaulio kifozę.

4

Augančio stuburo kreivės,vadinamos fiziologinėmis,vystosi palaipsniui,kartu su judesias,tačiau visiškai išsivysto tik mokyklinio amžiaus pradžioje,kuomet vaikas dėl sėdėjimo gauna didesnius statinius krūvius.

Suaugusio žmogaus krūtinės ląsta yra svarbus konstitucijos rodiklis.Visų vaikų krūtinės ląsta yra vienodos formos,primena nupjauta trapeciją.Konstituciniai požymiai krūtinės ląstoje atsiranda paauglystėje.Kai kada mokykliniame amžiuje pastebimi liekamieji reiškiniai.

Suaugusio žmogaus vyro ir moters dubuo skiriasi.Vaikai tokių skirtumų neturi.Šie pakitimai pastebimi paauglystėje.

Vaikų ir suaugusių galūnės skiriasi tik augimo tempais.

6.Kaip išvengti laikysenos ydų vaikams

Viskas kas buvo aprašomo aukščiau yra būtina žinoti tam,kad reikiamu vaiko augimo momentu,tėvai arba mokytojai,labiau atkreiptų dėmesį į vaiką, jo elgesį,sėdėjimą.Kaip jau minėjau įvade tai man yra labai aktualu kaip mamai.Bet deja į ortopedą kreipiamasi tik tada kai pastebi pasikeitusią vaikų laikyseną.Norint to išvengti reiktu ne sodinti vaiko į kampa su knyga(nors ir tai yra reikalinga) ar leisti kniūpsoti prie televizoriaus,o leisti sportuosi,šokti,lankyti baseiną.Tuo labiau,kad mano manymu būtent baseinas geriausiai lavina vaiką,tuo pačiu vandens procedūros grūdina.

Pagal statistika mokyklų gydytojai kas trečia ar ketvirtą vaiką siunčią pas ortopedą,kuris patvirtina,kad apie 10% jų turi ryškiu laikysenos defektus,o 15-20% -prasidėjus ar pažengus stuburo pakenkimus.

Pradinės laikysenos klaidos dažniausiai praeina be intensyvių gydymo priemonių,tik nuosekliai vykdant “n

nugaros mokyklos”pamokas.Tačiau jei pradiniai požymiai lieka nepastebėti,bręstant jie gali ryškėti ar net formuotis ryškūs laikysenos defektai,todėl galima bus gydyti tik požymius,pavyzdžiui skausmus,o defektai išlieka.

Pradinės vaikų ydos ir rečiau pasitaikantys didesni defektai nebūtinai esti susiję su skeleto vystymosi faze.Jie gali prasidėti bet kurio amžiaus asmenims ir lėtai progresuoti.

Lemiamą vaidmenį vaidina paveldėjimo faktoriai,panašiai kaip dantų stiprumas ar regos aštrumas.Jie įtakoja laikyseną ir stuburo patvarumą.

Sportas ir žaidimai,fiziniai pratimai gerina stuburo kraujo apykaitą,tikslingos treniruotės stiprina vaikų,paauglių ir suaugusių raumenis bei liemenį,ugdo ypač reikalingą “raumenų korsetą”.Kūdikiai ir maži vaikai juda labai daug ir įvairiai,todėl normaliam vaikui tikslingos gimnastikos nereikia.Kūdikių iš viso nereikia varžyti.Jų negalima rengti ankštais ir standžiais kūną varžančiais drabužiais.

5
Deja,dažnai tėvai ir seneliai verčia vaikus anksti sėdėti ir vaikščioti,tempia už rankų aukštyn ir visai nesuvokia,kad jų geri ketinimai daro žalą,nes vaikų skeletas ir raumenys dar neprikaityki tokiai apkrovai.Stuburo vystymuisi labai kenkia įprotis paramstyti vaiką pagalvėmis ir antklodėmis,kad jis tiesiai sėdėtų;kartais taip ilgai,kad vaikas iš nuovargio užmiega.

Pagal tai,kaip “ropojantis vaikas”tampa “bėgiojančiu”,susiformuoja “S” formos stuburo linkis.Apie 5-7 amžiaus metus prasideda regimas vaikų laikysenos ir visos figūros formavimasis:vaikas ištįsta,apvalios jo formos plokštėja,raumenys stangrėja.Prieš mokyklą vaiko skeletui ypač svarbūs tikslūs judesiai.Jis pradeda greičiau bėgioti,mėtyti,šokinėti,gaudyti ir žaisti su vyresniais vaikais.Dėl to labai svarbu,kad vaikas gerai pailsėtu,kad visas kūnas ir pavieniai organai vėl įgautų energijos.

Mokykloje vaikui iš pradžių nelengva prisitaikyti prie nejudrios būsenos,ilgai ir ramiai sėdėti.Ortopedai siūlo,kad būtų išmaningai kaitaliojama apkrova ir atsipalaidavimas,su tam tikra pertrauka,vaikai netik geriau mokysis,bet ir fiziškai vystysis.Racionali dienotvarkė,kai vaikas tuo pačiu laiku gulasi ir keliasi,kai jo neperkrauna įvairiomis pareigomis,kai jis nuosekliai dirba protinį ir fizinį darbą,sudaro sąlygas vaikui visokeriopai vystytis.

Laikysenos problemų iškyla tolesniais vaiko gyvenimo metais.Ilgos nefiziologinės apkrovos,priverstinis ramus sėdėjimas mokykloje ir namuose ruošiant pamokas,dažnai ir netinkami baldai mokykloje-visa tai neigiami faktoriai,kuriuos reikėtų šalinti fiziniu aktyvumu.Labai svarbūs sporto mokytojų uždaviniai:silpnesniems vaikams reikia skirti tokias užduotis,kurias jie galėtų nesunkiai atlikti ir nepasijustų “menkesni” už kitus.
Kaip iš Jūsų paskaitų sužinojau,vaikai mokykloje yra skirstomi į 5 grupes.Pagal kurias nurodoma koks fizinis krūvis skiriamas vienai ar kitai grupei.

7. Mokykliniai baldai

Vaikai jau darželyje yra sodinami prie jų ūgio atitinkančiu stalų ir kėdžių,kurie yra sužymėti atitinkančiomis spalvomis.Mokykliniai baldai ir įrenginiai turi atitikti mokinių amžių ir ūgį.Tai būtina tinkamos darbinės padėties sąlyga.Mokykliniams baldams keliami ir tam tikri techniniai reikalavimai.Jie turi būti tvirti,ekonomiški,paprastos konstrukcijos.Pagrindiniai klasių ir kabinetų baldai yra suolai,stalai,kėdės,mokytojo stalas,lenta,spintos.

Mokyklinis suolas sudarytas iš dviejų pagrindinių dalių-stalo ir sėdimosios dalies.Šios dalys gali būti sujungtos arba nesujungtos.Stalo plokštė turi būti 12-15 laipsnių kampu pasvirusi į mokinį.Toks pasvirimas gerina matomumą,be to,esant tokiai stalo padėčiai,mokinys gali ilgiau skaityti ir rašyti nepavargdamas.Sėdimosios dalies aukštis turi atitikti stalo aukštį.Mokiniui tinkamas toks suolas,kurio sėdimoji dalis yra 1.5-2 cm aukščiau blauzdos(su avalyne).Svarbi suolo dalis yra nugaros atlošas.Jis reikalingas tinkamai stuburo padėčiai palaikyti.Nugaros atlošas turi būti tokio aukščio,kad atitiktų krūtinės ir juosmens išlinkimą.

Mokykliniame suole turi būti išlaikyta diferencija.Diferencija-tai vertikalus atstumas nuo priekinės stalo briaunos iki sėdimosios dalies paviršiaus priekinės briaunos.jeigu diferencija per didelė,mokinys sėdi iškėlęs rankas,pečiai būna pakelti,liemens raumenys įtempti ir atvirkščiai jei diferencija permaža stuburas sulinkęs,galva panarinta ir t.t.Abi šios padėtys yra netaisyklingos.Ilgiau taip sėdint gali iškrypti stuburas,deformuotis krūtinės ląsta,susiformuoti netaisyklinga laikysena ir t.t.Todėl mokiniai mokykloje turi būti sodinami pagal ūgį į atitinkančius stalus,kėdes,suolus.Suolai,kėdės,stalai yra pagal vaikų ūgį sužymėti atitinkamomis spalvomis.

Paprastai klasės mokiniai pagal ūgį suskirstomi į 3-4 grupes,mokiniai sodinami ne tik pagal ūgį,bet ir pagal sveikatos būklę.Per metus 1-2 kartus mokinius reikia persodinti.Taip persodinama,kad neiškryptų mokinių stuburas,kad jie,žiūrėdami į lentą,nebūtų vienodai pasisukę į dešinę ar kairę pusę.

8. Profilaktiniai patarimai

Netik vaikams,bet ir suaugusiems ne mažiau svarbu taisyklinga kūno laikysena.Kas nori išvengti stuburo skausmų,turi įprasti laikyti savo kūną taip,kad stuburas būtų kuo mažiau apkraunamas.Beveik kiekvienas žmogus,pats to nepastebėdamas,ilgainiui pripranta prie ydingos laikysenos:netinkamai stovi ir vaikšto,sėdi ir guli.Šias ydas gali koreguoti taisyklinga laikysena.Tik šios savikontrolės reikia laikytis pastoviai,tik šitaip taisyklinga laikysena “įaugs į kraują”.Todėl vaikams labai svarbu priminti ,ne tik praustis rankas,bet ir taisyklingai laikyti nugarą.

Keletas patarimų,kaip išvengti stuburo negalavimų:
-Daug vaikščioti ir bėgioti,geriau kopti laiptais,o ne keltis liftu.

-Nekelti ir nenešti labai sunkių daiktų.
-Nenešti sunkaus nešulio viena ranka.
-Mokiniai,ypač su ydinga laikysena,neturi nešti sunkių portfelių viena ranka.

-Taip pat ir namų šeimininkės turėtų atkreipti dėmėsi į savo darbus:šluoti ir siurbti dulkes susilenkus,indu plovyklos būna per žemos ir t.t.

-Didžiausia bausmė stuburui-ilga kelionė automobiliu ar lėktuvu.

9.Pasekmės

Daugelis aukščiau išvardintų veiksnių veda prie įvairių ligų,stuburo iškrypimų,skausmų.

Jau Grimų pasakos”Joniukas ir Gretutė” senąja raganą kamavo sunki kaulų nykimo liga,vadinama senatvinė osteoporozė,kuri ją visai surietė į kuprą.
Tai viena iš dažnai pasitaikančių ligų.

Labai svarbia reikšmę organizmui turi ir apavas.Netinkamas apavas taip pat gali sukelti nugaros skausmus.Ne paslaptis,moterys labiau žiūri,kad bateliai būtų ne tiek patogus,kiek madingi.O tai gali privesti prie strėnų skausmo,kuris kyla dėl netaisyklingos kojų ir pėdų padėties.Taip pat labai svarbu,kad ir vaikų avalinė atitiktų vaiko kojos dydį,plotį,nebūtų nunešiota į vidų ar į išorę,nes tai taip pat yra kojų pažeidimas.
Strėnų skausmai pasitaiko ir vaikams,paaugliams.Dažnai juos sukelia rimti progresuojantys kai kurių organų ar stuburo pakenkimai,rečiau-diskų išvaržos.

Dėl netaisyklingos laikysenos atsiranda ir įvairūs stuburo iškrypimai.
Pavyzdžiui skoliozės.Skolioze vadinamas kiekvienas stuburo iškrypimas į šoną.
Skoliozės gali būti įgimtos,įgytos traumos metu,arba susidariusios brendimo metu be akivaizdžių priežasčių.
Labai svarbu kuo ankščiau nustatyti ir gydyti skoliozę.Deja,dažnai tai būna nelengva,nes patys vaikai jos nepastebi,o tėvai per vėlai atkreipia į tai dėmesį.

Su stuburu yra susiję labai daug ir kitų ligų:stuburo,kaklo,juosmens,krūtinės slankstelių sindromai ir .t.t.

10. Nugaros skausmų gydymas

Išsiaiškinus nugaros skausmų priežastis reikia jas nedelsiant gydyti.
Tam yra labai daug įvairių būdų tai:

Sportas.

Judėjimo terapija:raumenų tempimas,stuburą sutvirtinantis pratimai.

Gydimas vandeniu,šiluma ir šalčiu.

Atsipalaidavimo terapija:jogos atsipalaidavimo pratimai,kvėpavimo pratimai.

Gydomasis masažas.

11.Sveikatos ugdymas mokykloje

Fiziologija yra viena iš biologijos mokslo šakų.Tai mokslas apie viso organizmo ir jo atskirų dalių-ląstelių,audinių,organų,funkcinių sistemų-veiklos dinamika.Fiziologija stengiasi paaiškinti normalias organizmo funkcijas bei jų reguliavimą,atskirų funkcijų ryšį,organizmo prisitaikymo prie aplinkos poveikių ypatybes.

Iš šio apibrėžimo manau ,kad sveikatos ugdymas glaudžiai susijęs su fiziologija ir vyresnio amžiaus mokiniams tai turėtu būtų dėstoma biologijos pamokų metu.Arba galėtu būti kaip atskiras mokslas įtrauktas į programą.Tai tūrėtų nuspręsti pati mokykla,pasitarusi su tėvais ir mokiniais.Manyčiau,kad neturėtų šis mokslas būti dėstomas po pamokų,nes mokiniams yra sunku klausytis dėstomų dalykų ne pamokų metu.Jų mintis jau būna užimtos žaidimų,pramogų planais.

Mano manymu šiam dalykui dėstant būtinai reikalinga vaizdinė medžiaga,nes jos dėka mokiniai geriau įsimena dėstoma medžiaga.Asmeniškai mane gerai įtikina nuotraukos.Jos geriausiai iliustruoja pasekmes. Jaunam žmogui labai svarbu išlikti fiziškai patraukliam,gražiam.O sergančiu,senatvės paveiktų žmonių nuotraukos galbūt yra jų ateitis ir tai labai efektingai veikia jauna žmogų.

Taip pat manau,kad mokyklose būtinai turi būti medicinos kabinetas.
Mokiniam ir mokytojams iškilus įvairiems klausimams medicinos darbuotojas galėtų atsakyti į juos,padėti.Taip pat reikalinga ir kasmetinė mokinių apžiūra.

Pradinukams taip pat turėtu būti jų amžiui pritaikyta sveikatos ugdymo programa.Tik tai tūrėtu būti pamokų metu kaip atsipalaidavimui skirtos minutės.

Bet pirmiausia nuo kūdikystės tuo turėtų rūpintis tėvai,o mokymo įstaigos kaip pagalbininkai.

12.Literatūra

1.E.Andriulis,E.Grinienė,M.Černiauskienė

“Moksleivio fiziologija ir higiena” 1994m.

2. E.Andriulis

“Moksleivių sveikatos” kurso paskaitų konspektas 1992m.

3. E.Andriulis,M.Černiauskienė

“Higiena mokykloje” 1990m.

4.H.Hesas,K.Ėderis,H.J.Montagas,K.Šut 1997m.

“Nugaros skausmai”

Natūralūs gydimo būdai,masažas,mankšta,atsipalaidavimas.

Leave a Comment