Mikalojus Konstantinas Čiurlionis (1875 – 1911)

Mikalojus Konstantinas Čiurlionis (1875 – 1911) – lietuvių dailininkas, kompozitorius – profesionaliosios lietuvių muzikos pradininkas, savo kūryba peržengęs nacionalinės kultūros ribas.

1

1.Svarbiausios autobiografinės žinios

Mikalojus Konstantinas Čiurlionis (1875-1911). Grafikas ir kompozitorius. Muzikos mokėsi pas tėvą vargonininką. 1885 m. baigė liaudies mokyklą. 1889-1892 m. mokėsi Plunges dvaro orkestro mokykloje.1892-1893 m. joje grojo fleita kunigaikščio Mykolo Oginskio orkestre.1894-1899 m. studijavo Varšuvos muzikos institute.1901-1902 m. mokėsi Leipcigo konservatorijoje.1902-1903 m. lankė Varšuvos piešimo mokyklą.1904-1906 m. lankė Varšuvos dailes mokyklą, kuriai vadovavo Kazimieras Stabrauskas.Kuri laiką Verteėi privačiomis muzikos pamokomis.1905-1906 vadovavo Varšuvos lietuvių savišalpos draugijos chorui.1907-1908 m. Vilniuje kartu su kitais bendraminčiais suorganizavo Lietuvių dailės draugiją, dalyvavo jos veikloje, parodose, vadovavo “Vilniaus kanklių” draugijos chorui, koncertavo kaip pianistas ir dirigentas, rašė dailės ir muzikos klausimais.

K. Čiurlionis į Plungę atvyko 1889 m., kai jam buvo 14 metų.Kaip jis čia atsidūrė?Pasakojama, kad tais metais kunigaikštis Mykolas Oginskis gydėsi Druskininkuose. Kurorte kunigaikštį gydęs Jozefas Markevičius buvo didelis muzikos gerbėjas. Jis palaikė ryšius su Druskininkų vargonininku Čiurlioniu ir jo šeima. J. Markevičius jau seniau buvo atkreipęs dėmesį į Čiurlionių šeimos atžalą – muzikai gabų Konstantiną. Tuo laiku M. K. Čiurlionis neblogai jau grojo ir retkarčiais prie vargonų pakeisdavo savo tėvą. Gydytojas apie berniuką įsikalbėjo su kunigaikščiu ir paprašė pasiimti vaikinuką kartu į Plungę, kur tuo metu jau garsėjo dvaro orkestro mokykla. Kunigaikštis sutiko. Į Plungę M. K. Čiurlionis pirmą kartą išvyko kartu su kunigaikščiu M. K. Oginskiu. Iš pradžių jie iš Druskininkų važiavo iki Mažeikių geležinkelio stoties, o iš čia – į Plungę. M. K. Čiurlioniui ši pirmoji kelionė per Žemaitiją padarė didelį įspūdį.Kunigaikščiui sugrįžus iš Druskininkų, prie rūmų jį su maršais pasitiko dvaro orkestro muzikantai. Tą pačią dieną jų būrį papildė M. K. Čiurlionis. Jis kartu su kitais dvaro orkestro muzikantais apsigyveno Muzikantinėje. Plungėje būsimasis kompozitorius mokėsi groti fleita ir klarnetu, taip pat grodavo pianinu ir vargonais. Čia jis domėjosi ir kitais instrumentais, tikrino partitūras. Žemaitijoje M. K. Čiurlionis susidomėjo piešimu. Besimokydamas Plungėje,M.K.Čiurlionissukūrė apie 20paveikslų.Vaikinas buvo gabus, todėl jį greitai priėmė į dvaro orkestrą. M. K. Čiurlionis, kaip ir kiti orkestro mokyklos auklėtiniai, ne tik mokydavosi, grodavo orkestre, bet ir giedodavo bažnyčios chore. Jam siuvėjas Adolfas Daumantas buvo pasiuvęs uniformą – švarko apykaklę, kaip ir derėjo Plungės orkestrantams,puošė dvilyros.Įdomus tas faktas, kad Plungės rūmų muzikantai oficialiai būdavo vadinami rūmų „gaisrininkų komanda”. Pamokos orkestro mokykloje vykdavo lenkų kalba. Moksleiviai grodavo pučiamųjų, styginių instrumentų, simfoniniame orkestre. Kartu su M.K.Čiurlioniučia grojo ir broils Povilas.M. K. Čiurlionis labai mėgo Plungės dvaro parką, ypač ūksmingesnes jo vietas. Čia jis dažnai grodavo, piešdavo, skaitydavo knygas. Labiausiai M. K. Čiurlionį žavėdavo Joninių nakties šventė rūmų parke.Mokydamasis Plungėje, M. K. Čiurlionis parašė muzikinį kūrinį, skirtą kunigaikščio M. Oginskio vardo dienai.

2 Jį per Mykolines atliko orkestras ir tai buvo graži staigmena kunigaikščiui. Po šio įvykio kunigaikštis vaikiną pasikvietė pokalbiui, jaunajam kompozitoriui kunigaikščio viešniaį teikė rožių.Oginskio palankumas M. K. Čiurlioniui kasmet augo. Matydamas, kad tai tikrai gabus ir perspektyvus muzikantas, kunigaikštis 1892 m. M. K. Čiurlioniui paskyrė 13 rublių dydžio mėnesinę stipendiją (tais laikais tai buvo gana didelė pinigų suma) ir pasiuntė jį mokytis į Varšuvą. Po sėkmingų studijų Varšuvoje kompozitorius įstojo į Leipcigo konservatoriją. Jo mokslus čia taip pat finansavo Mykolas Oginskis.Į Plungę M. K. Čiurlionis po to dar ne kartą buvo sugrįžęs, taip pat ir po kunigaikščio mirties. Ilgesniam laikui jį čia atvedė meilė iš Plungės apylinkių (Kulių) kilusiai Sofijai Kymantaitei. Sofijos dėdė Vincentas Janulaitis buvo Plungės klebonas. Pas jį Sofija dažnai lankydavosi. 1909 m., kai Sofija ir Mykolas Konstantinas Čiurlioniai jau buvo vedę, jiems klebonas porai mėnesių buvo užleidęs savo svetainę. Tada, atvykęs į Plungę, M. K. Čiurlionis intensyviai dirbdavo: grodavo vargonais Plungės bažnyčioje, kurdavo paveikslus. Lankė jis ir savo jaunystės vietas. Kartu su Sofija nuvažiavęs į Astreikių lanką, liko nakvoti Astreikių sodyboje. Iš ryto ilgai vaikščiojo po Pilalių apylinkes. Šių apylinkių grožis įamžintas ne viename M. K. Čiurlionio kūrinyje.

2.Kiekvienas gyvenimas atspindi istorija

Jei jis turtingas idėjų ir siekių,jei pažymėtas kūrybos ženklu-tokio žmogaus biografija juoba istoriškai reikšminga,o drauge padeda suvokti jo kūrybą.Išsamiai Mikalojaus Konstantino Čiurlionio biografijai ilgai stokojo,o ir dabar dar trūksta žinių,yra spragų iš ištisų jo gyvenimo laikotarpių.Ir daugelis tų nutrūkusių siūlų veda į Varšuvą.Ten Čiurlionis baigė konservatoriją ir studijavo Dailės mokykloje,ten toliau brendo jo charakteris,formavosi pasaulėžiūra,ten jis įsijungė ir į lietuviškąjį kultūros darbą.Žmogus palieka įvairių savo gyvenimo pėdsakų-dokumentų, kūrinių,laiškų, fotografijų.Lieka spaudos atbalsių,įrašų archyvų bylose,kitų žmonių atsiliepimų jų korespondencijoje,dienoraščiuose bei memuaruose.Čiurlionis buvo originalaus talento žmogus,galėdavęs susidomėti ir visai iš pirmo žvilgsnio netapybišku motyvu.

Fotografija-irgi dokumentas,ypač tada,kai ji datuojama,kai identifikuojama joje užfiksuoti asmenys.Čiurlionio aplinkos dailininkai-jis pats,Boručinskis,Čarkovskis-mėgo fotografuoti bei rinkti nuotraukas,sudarinėti albumus.Deja žuvo B.Čarkovskio sudarytas Varšuvos dailės mokyklos darbų nuotraukų albumas,kuriame kaip pasakojo Čiurlionio draugo sūnus ,buvę daug”Kastuko” paveikslų.Pirmieji Čiurlionio studijos metai Varšuvos dailės mokykloje buvo ypatingi-įsikūrusios naujos įstaigos profesorių ir studentų visuotinio entuziazmo aplinka skatino didžiulį kūrybos džiaugsmą,polėkį,aktyvumą. “Birževyje viedomosti”buvo išspausdintas straipsnis. “Kalbant apie Varšuvos mokyklos mokinius,jokiu būdu negalima nutylėti ilgos serijos fantastinių Čiurlionio pastelių. 3Čiurlionis kilimo lietuvis.Stabrausko pasakojimu,jis,be to,ir muzikas,baigęs dvi konservatorijas.Jo muzikalumas iš dalies ir paaiškina jo mistišką,miglotą kūrybą.Iš karto matai prieš save menininką,įpratusį svajoti garsiai.Atrodo,kad iš Čiurlionio gali išaugti savitas dailininkas.Net dabar savo veiklos rytmetį,jis savitas,nieko nemėgdžioja,tiesdamas nuosavą kelią.Čia pat,parodoje,yra jo portretas,draugo nutapytas.Kokia tauri galva su protingomis,tauriomis akimis!” Tačiau Varšuvos spauda,šykštėjo dėmesio studentų darbams,šnairuojant į naujoves,nepaminėdavo Čiurlionio. Būna genijų,ryškiai šviečiančių,visus įtikinančių,būna angeliškų genijų,kuriuos visi neva mėgsta,būna genijų ,kurie labiau kankina,negu guodžia,-aiškino Benua.-Būna genijų be sėkmės,kankinių,”ir vis dėlto jie-tikrieji genijai,nes yra “stebukladariai”,nes kuria milžiniškos ir žodžiai neišreiškiamos prasmės veikalus.Ilgainiui ir juos žmonija įvertina,ir juos suvokia,ir juos išmoksta mėgti,bet tam reikia praeiti didelį išbandymą,įveikti didelį kelią-savąjį individualų arba istorinį,kolektyvų kelią”.Vienas tokių genijų buvęs anglas Bleikas,kitas-Čiurlionis.”Viskas jo mene vienodai ir neabejotinai nuoširdu,viskas sukurta vien įkvėpimo,bet ne pasisekimo vardan.Niekinga mintis,kad vertėtų palikti publikai,neaplankydavo jo nė vieną akimirka”

3.Atsiminimai ir mitai

Dešimtmečiams bėgant,vis labiau domimasi M.K.Čiurlionio gyvenimu,pažiūromis,būdo bruožais,vis brangesni darosi amžininkų atsiminimai apie menininką.Atsiminimų susikaupė visokių: išsamių ir fragmentiškų,patikimų ir įtartinų,ryškiai įsirėžusių pasakotojo sąmonėje ir apytikriai tenusakomų arba laisvai kartojančių žinomus biografijos faktus.Didelį darbą padarė Jadvyga Čiurlionytė,surinkusi ir apdorojusi vientison knygon ne tik savo,bet ir daugelio šeimos norių bei kitų atsiminimus apie brolį.Ši knyga,išleista lietuvių,rusų ir latvių kalbomis,plačiai populiarina Čiurlionį,skatina domėtis jo kūryba ir apskritai Lietuvos istorija,lietuvių kultūra. Bet kurie rašytiniai atsiminimai-savitas literatūros žanras ir savitas liudijimas apie žmones.Juose neišvengiama subjektyvumo,pasitaiko prieštaringų teiginių ar kiek specialaus nušvietimo,viena kita atminties klaida.Dėl to galima sutikti nemažai netikslumų N.K.Čiurlionio išvaizdos aprašyme ir amžininku atsiminimuose.

4

4.Kuryba

M.K. Čiurlionio dailė,muzika ir literatūrė kūryba atspindi XIX – XX a. sandūroje egzistavusias įvairias filosofines, religines teorijas, menines kryptis, aktualias ir dabar. Jo dailė, sunkiai įspraudžiama į vienos meno srovės ribas, laikoma žymiausiu lietuvių įnašu į pasaulio kultūrą 4.1.Rašytinis palikimas

Čiurlionio rašytinis palikimas – tai dienoraštiniai fragmentai, straipsniai, poemos, keletas eilėraščių ir laiškai, kurių kalba prilygsta grožiniam kūriniui, o juose esanti faktų gausa suteikia jiems istorinę reikšmę. Šalia dailės ir muzikos, tai atskira jo kūrybos sritis. Rašė jis visą gyvenimą, kai ką mėgino ir išspausdinti. Literatūrinė kūryba nėra gausi skaičiumi, išlikę keletas rankraščių, kiti, kaip ir jo dienoraštiniai fragmentai aptinkami tyrinėtojų monografijose. Čiurlionio rašytus straipsnius galime rasti to meto spaudoje ir jo žmonos Sofijos Kymantaitės-Čiurlionienės knygoje “Lietuvoje”, kuriai Čiurlionis parašė platų straipsnį apie muziką ir parengė jai viršelį. Didžiausia rašytinio palikimo dalis – laiškai artimiesiems ir draugams.

M. K. Čiurlionio kūriniai susiję su XIX a. pabaigos ir XX a. pradžios Europos, lietuvių liaudies menu. Jie turi simbolizmo, romantizmo, moderno bruožų. M. K. Čiurlionio kūrybą sudaro originalūs, didelės fantazijos, gilios minties dailės ir muzikos kūriniai.4.2.M.K.Čiurlionis-kompozitorius

M. K. Čiurlionio muzikos palikimą sudaro simfoninė, chorinė ir fortepijoninė muzika, kūriniai styginių ansambliams ir vargonams. Simfoninės poemos “Miške” ir “Jūra” turi velyvojo romantizmo bruožu. Chorinė muzika pagrista klasikos tradicijomis. M. K. Čiurlionis vienas pirmųjų Lietuvoje sukūrė meistriškai polifoniškai išplėtotu chorinio žanro kūriniu.Gausiausia ir originaliausia iš M. K. Čiurlionio muzikinių kūrinių yra fortepijoninė kūryba. Ji turi vėlyvojo romantizmo, kai kurių naujosios ekspresionistinės, konstruktyvistinės ir neoklasicistinės XX a. muzikos bruožų.4.3M. K. Čiurlionis – dailininkas Daugiausiai M. K.Čiurlionis sukūrė tapybos ir grafikos kūrinių.Ankstyviesiems tapybos kūriniams (1903-1907) būdinga kosmologinė, religinė, istoriosofinė ir psichologinė simbolinė tematika, muzikinės aliuzijos, išraiškinga kompozicijos ritmika, švelnūs arba kontrastingi spalvų deriniai. 1907-1909 m. tempera arba mišria technika M. K. Čiurlionis nutapė savitų sąlygiškų, simbolinių, pasakų tematikos paveikslų. Reikšmingiausią šio laikotarpio M. K. Čiurlionio dailės kūrinių dali sudaro sonatos. Joms būdinga muzikos struktūrų analogijos, ypatinga turinio koncentracija, novatoriškos meninės priemonės ir gili daugiapusė prasmė. 5Šiuose paveiksluose M. K. Čiurlionis atskleidė individualiai pajaustą kosmoso, gamtos ir žmogaus vienovę, pranoko tuo metu bręstančius XX a. dailės siekius. M. K. Čiurlionio grafikos kūriniams būdinga jo tapybos kūrinių tematika, ryški moderno ir lietuvių liaudies dailės ornamentikos jungtis (inicialai, vinjetės). Kai kurie žymesni M. K. Čiurlionio dailės kūriniai: ciklai “Laidotuvių simfonija”, Tvanas”, “Para”, “Pasaulio sutvėrimas”, “Žiema”, “Vasara”, “Zodiakas”, “Miestas”; sonatos “Saulės”, “Žvaigždžių”, “Jūros”, “Vasaros”; paveikslai “Ramybė”, “Rūstybė”, “Tiesa”, “Lietuviškos kapinės”.

M.K.Čiurlionis sukūrė tapybos ir grafikos kūrinių.Ankstyviesiems tapybos kūriniams (1903-1907) būdinga kosmogoninė, religinė, istoriosofinė ir psichologinė simbolinė tematika, muzikinės aliuzijos, išraiškinga kompozicijos ritmika, švelnūs arba kontrastingi spalvų deriniai.1907-1909 m. tempera arba mišria technika M. K. Čiurlionis nutapė savitų sąlygiškų, simbolinių, pasakų tematikos paveikslų. Reikšmingiausią šio laikotarpio M. K. Čiurlionio dailės kūrinių dalį sudaro sonatos. Joms būdinga muzikos struktūrų analogijos, ypatinga turinio koncentracija, novatoriškos meninės priemonės ir gili daugiapusė prasmė. Šiuose paveiksluose M. K. Čiurlionis atskleidė individualiai pajaustą kosmoso, gamtos ir žmogaus vienovę, pranoko tuo metu bręstančius XX a. dailės siekius. M. K. Čiurlionio grafikos kūriniams būdinga jo tapybos kūrinių tematika, ryški moderno ir lietuvių liaudies dailės ornamentikos jungtis (inicialai, vinjetės).Kai kurie žymesn M. K. Čiurlionio dailės kūriniai: ciklai “Laidotuvių simfonija”,

“Tvanas”,

6“Pasaulio sutvėrimas”,

“Žiema”,

“Vasara”,

“Zodiakas”,

sonatos “Saulės”, “Žvaigždžių”, “Jūros”, “Vasaros”; paveikslai “Ramybė”, “Rūstybė”, “Tiesa”, “Lietuviškos kapinės. 7

5. Pabaiga

M.K.Čiurlionis-viena ryškiausiu ,savičiausių XX a. Pradžios tautinio meno asmenybių.Dešimtmečiais lietuvių muzikams Čiurlionis buvo genialus dailininkas,o o dailininkams-įžymus praeities reiškinys ir,be abejo,tikras muzikas.Sekti juo tiesiogiai atrodė neįmanoma,o pasimokyti iš kitos srities kūrybos-tarsi nebūtina. M.K.Čiurlionio kūrybos daugialypumą žymi ne vien pasireiškimo sritys-dailė,muzika,literatūra.Jis daugialypis ir atskirose apraiškose,surinkęs ir sulydęs įvairių muzikinių,plastinių,literatūrinių,filosofinių,mokslinių paskatų pradus.Nuolat bus įvairių,net prieštaraujančių Čiurlionio palikimas interpretacijų varstymų,diskusijų,liudijančių,kad tai gyvas,aktualus menas,nepavirtęs”gražiais daiktais” ir neužmūrytas garbingame muziejaus kampe. Žvelgdami į M.K.Čiurlionio kelią,matysime,kad jis ėjo tikslinga kryptimi į visapusišką atsiskleidimą trumpiausiu likimo jam skirtu laiku.

Duoti žmonėms geriausia,ką sugebi,ką gali-toks buvo visuomeninis-etinis kūrėjo tikslas,lėmęs jo palikimo vertę ir išliekamąją reikšmę. Ir ta aplinkybė,kad Čiurlionis mirė jaunas,taigi dar toli gražu neatskleidęs visų galimybių,palikęs dalinį,gal tik parengiamąjį rezultatą,ryškiai byloja apie genialias jo prigimties potencijas bei neklystančią intuiciją.Dalyvavusios naujo grožio gimime,jos vėl ir vėl verčia stebėtis meno fenomenu ir lenkti galvą kūrėjo atminimui. Iki šios man neteko detaliau studijuoti Čiurlionio darbų,biografijos.Pradėjus skaityti V.Landsbergio ”Vainikas Čiurlioniui”ir pabuvojus muziejuje,man labai buvo netikėta ir įdomu.Čiurlionio kaip menininko gyvenimas,meilės istorija ir ankstyva mirtis.

Literatūra

1.Vytautas Landsbergis “Vainikas Čiurlioniui” -leidykla”Mintis” Vilnius 1980m.2.Internetas. 8