21. Mokinių pažinimo ir mokslinio tyrimo metodai. Pedagoginis eksperimentas.Metodas-tai veikimo, įvairių tyrimo būdų pažinimo būdas. 1. Konstatuojamieji (duomenų rinkimo, empiriniai) metodai. Juos neretai naudoja mokytojai, norėdami išsiaiškinti mokinių požiūrį į vieną ar kita klausimą. Pats universaliausias duomenų rinkimo metodas- stebėjimas. Tai tikslingas pedagoginio proceso, jo reiškinių, faktų suvokimas natūraliomis sąlygomis. Stebėjimai gali būti trumpalaikiai ir ilgalaikiai, žvalgomojo pobūdžio arba skirti išsiaiškinti esminiams dalykams. Pvz: nustatyti mokytojo darbo stilių. Šis metodas patogus ir prieinamas tuo, kad jį galima plačiai taikyti, nereikia didelio pasirengimo, lėšų. Bet stebėjimas nėra pakankamas. Jis negali būti visiškai patikimu informacijos rinkimo šaltiniu, nes nesikišama į pedagog procesą, nekeičiamos esminės sąlygos, o tik fiksuojama tai, kas matoma. Kitas gana universalus informac. Rinkimo metodas tai pokalbis. Toks metodas, kada tyrėjas klausimų pagalba renka faktinę medžiagą. Juo galima apklausti daug tiriamųjų. Pagal savo formą jis gali būti individualus ir grupinis, pagal turinį-apžvalginis, teminis, laisvasis. Svarbu pokalbiui tinkamai pasirengti: turėti aiškią temą, gerai suprasti pokalbio tikslą, numatyti pokalbio eigą, pagrindinius klausymus. Lemiama įtaką turi klausymų pobūdis: jie turi būti aiškus, suprantami, turi nekompromituoti pašnekovo. Pokalbio metu siekti sudaryti tinkama emocinę atmosferą, kuri skatintu atvirumą, nuoširdumą, pasitikėjimą. Gerai tai, kad pokalbį galimą nukreipti nuorima linkmę, grįžti prie jau nagrinėtų klausymų. Informacija gali būti renkama panaudojant anketas. Tai toks metodas, kai į seriją tikslingai parengtu klausymų atsakoma raštu. Jas siekiama išsiaiškinti anketuojamojo požiūrį į tiriamąjį reiškinį. Panaudojant anketas, labai svarbu neperkrauti anketos klausymais, jie turi būti aiškus. Dažniausiai taikomos atviros anketos- šiuo atveju tiriamasis įrašo savo atsakymus. Uždaraus tipo anketos- kai pateikiami visi galimi atsakymai, o respondentas pažymi vieną ar kelis. G b mišraus tipo anketos gb anonimiškos ir pasirašytos. Objektyvesnė informacija būna kai anketos nereikia pasirašyti. Panašūs į anketas tyrimo metodai: testai. Tai specialiai parengtos standartizuotos užduotys raštu ir jų sistemos, skirtos asmenybės savybėms ir jos išsilavinimui tirti. Testai būna psichologiniai ir didaktiniai. Pedagoginio eksperimento metodas tai toks aktyvus ir kriptingas tyrinėtojo bandymas, kai nagrinėjamas specialiai sukeltas pedagog reiškinys, faktas, situacija. Tai žinomos idėjos paskleidimas, naujos pedagog patirties tikrinimas. Būdingiausi eksper tikslai: ištirti reiškinio savybės, priklausomybė, raida, ypatumus, todėl jis laikomas vienu iš pažinimo šaltinių. Nagrinėdami nauja idėja parenkam tyrinėjimo objektą, parenkam tyrinėjimo metodiką, tada tą metodiką taikom, patyrinėjam gaunam rezultatus. Vėliau analizuojame gautus rezultatus, darome išvadas. Jį galima kartoti, todėl galima lyginti gautus rezultatus. Kuo ped eksper skiriasi nuo ped patirties? Teigiamus ped patirties apibendrinimas tyrimo metodas. Jis užima ypatingą vietą ped mokslo raidoje, pedagog tyrimuose. Šis metodas daugely dešimtmečių buvo vieninteliu ped idėjų šaltiniu. Iš esmės tai ne koks tai specifinis metodas, tai daugiau nei pedagog patirties tyrimas ir apibendrinimas, vykstantis panaudojant įvairius metodus. Duomenų apdorojimo metodai ( matematinė statistika). Gavus faktinę medžiagą ją reikia tinkamai sutvarkyti sugrupuoti. Tada išriškėja tyriamasis reiškinys, galima daryti išvadas. Tyrimo medž apibendrinama kokybiniais ir kiekybiniais metodais. Kai taikomi kiekybiniai – tiriamąjį reiškinį galima apskaičiuoti ir apibūdinti procentais, išvesti vidurkius. Ped tyrimui taikomi kokybiniai duomenų apdorojimo metodai. Kokybiniai ( iki 1970 m buvo taikoma) analizei panaudojama duomenų analizė, sintezė, sisteminimas, klasifikavimas, liginimas, analogija. Dabar vėl grįžtama prie kokybinės analizės (tiek proc daro tokia ar tokia klaida).
14. Įvairių technologijų panaudojimas mokyme. Šiuolaikinio švietimo kokybė priklauso nuo ugdymo, ko mokysi ir studijų sąlygų nuo tinkamo materialinio ir intelektualinio švietimo aprūpinimo. Šiuolaikinės mokyklos turi būti aprūpintos visomis naujausiomis mokymo priemonėmis, pritaikytomis savarankiškam mokinių mokymuisi. Lietuvoje tokiu priemonių trūksta. Dar nesukurtas aiškus strateginis planas, apsprendžiantis kokiu šiuolaikinių priemonių labiausiai reikėtų Lietuvos mokykloms. Stengiamasi atnaujinti visu rūšių mokymosi įstaigas, studentų bendrabučius, taikant griežtesnius sanitarijos, higienos, saugumo reikalavimus. Mokyklas stengiamasi aprūpinti kompiuteriais, kitomis šiuolaikinėmis informacijos ir komunikacijos technologijomis. Tam suteikiamos valstybės ir savivaldybių biudžetų struktūrinių Europos Sąjungos fondų lėšos, verslininkų parama. Leidinyje ( Švietimo gairės 2003-2010m ) numatoma kaip palaipsniui įgyvendinti šias nuostatas: 1. 2003-2004 m . pasiekti, kad visų mokyklų mokiniai ir mokytojai galėtu naudotis internetu ir jame esančiomis žiniomis. 2. 2003-2005 m. Visiems mokytojams sudaromos sąlygos naudotis naujomis technologijomis ir taikyti jas ugdyme. Remiantis naujausiomis technologijomis kuriamos atitinkamos bendrosios programos ir jomis pagrysti mokymosi metodai. 3. iki 2005 m užtikrinama, kad bendrojo lavinimo mokyklą baigentys mokiniai mokėtu naudotis kompiuteriais ir internete esančia informaciją. 4. Per 2003-2004 m bus kompiuterizuotos visos mokyklų bibliotekos, įrengta daugiau kompiuterizuotų darbo vietų visuose viešosiose bibliotekose. 5. Iki 2006 m sukuriama informacijos ir komunikacijos technologijų bazės palaikymo ir nuolatinio atnaujinimo sistema. 6. iki 2012m numatoma, kad Lietuva pagal mokyklų kompiuterizacija turėtu pasiekti ES šalių vidurkį. Lėšos vadovėlių įsigijimui patikimos mokykloms, kurios skatinamos naudoti tuos pačius vadovėlius kelerius metus. Siekiama, kad vadovėlius butų įmanoma įsigyti už prieinama kiekvienam moksleiviui kaina. Mokyklų bendruomenėms sudaromos sąlygos susipažinti su naujausiais alternatyviais vadovėliais ir savarankiškai pasirinkti tinkamiausius. Švietimo ir mokslo ministerija, bendradarbiaudama su aukštosiomis mokyklomis ir mokslo institutais, pasirūpina reikiama originalių ir verstinių šaltinių gausa, kad tik pasirodė naujausi leidiniai užsienio kalbomis neilgai trukus būtų išversti į lietuvių kalba ir naudojami kaip studijų šaltiniai. Ypatingas dėmesys skiriamas originalių mokomųjų kompiuterių programų kūrimui bei adaptavimui, audio ir video priemonių kūrimui. Per dešimtmetį bus siekiama išplėtoti šių modernių priemonių gamybos ir platinimo sistemą. Daug dėmesio numatyta skirti įvairiai pagalbai: medicininei, psichologinei, vadybinei, mokslinei ir kitai. Valstybė ir savivaldybė ima teikti kryptingą paramą mokykloms, siūlydamos įvairiais socialinio, mokslinio, kultūrinio aprūpinimo programas ir konkursų būdu remdamos mokyklų inicijuojamos programas. Sparčiai plėtojamos „nuolatinės“ studijos, patogios dirbantiems suaugusiems, praplečiamos dabartinės „vakarinės“ ir „neakivaizdinės“ studijos. Greta suaugusiųjų nuosekliojo švietimo sistemos išplėtojama vien suaugusiųjų mokymuisi skirta formaliojo ir neformaliojo švietimo struktūra.