Socialinio pedagogo vaidmens analizė

Socialinio darbuotojo vaidmens analizė

Įstaiga, kurioje atlieku praktika – Kaišiadorių rajono Žiežmarių bendrojo lavinimo vidurinė mokykla. Jos pagrindinė veikla yra ugdymas pagal formaliojo švietimo pradinio, pagrindinio, vidurinio ar atitinkamas specialiojo ugdymo programas. Ši mokykla sudaro lygias mokyklinio starto galimybes Žiežmarių miestelio ir jo apylinkių vaikams, teikia pradinį, pagrindinį ir vidurinį išsilavinimą. Taip pat organizuoja priešmokyklinį ugdymą, socialiai remtinų moksleivių maitinimą ir socialinę globą. Mokykloje be pedagogų ir administracijos dirba socialinis pedagogas bei psichologas.

Socialinis darbuotojas, dirbantis mokykloje, vadinamas socialiniu pedagogu. Dažniausiai jis būna įggijęs socialinio pedagogo (arba kompleksinį socialinio darbo bakalauro ir profesinį pedagogo) pasirengimą. Socialinis pedagogas mokykloje yra pasirengęs vykdyti vaikų politiką, socializacijos, ankstyvosios prevencijos, pagalbos prevencijos ir socialinės reabilitacijos programas.
Vaidmenys

Vaidmenis, kuriuos tenka atlikti socialiniui pedagogui mokykloje, galime suskirstyti į šešias rūšis: tarpininko, interesų gynėjo, socialinio terapeuto, eksperto, bendros veiklos dalyvio ir dvasinio vadovo.

Visų pirma socialinis pedagogas yra interesų gynėjas, atstovaujantis vaiko teises bei interesus. Tai ypač aktualu, kuomet vaikas pats įsitraukia ar yra įtraukiamas į konfliktinę situaciją. Mokykloje visuomet pasitaiko atvejų, kuomet vaikai koonfliktuoja su mokytojais, šalia mokyklos gyvenančiais asmenimis bei kitais pašaliniais, mokykloje nesilankančiais žmonėmis. Šiuo atveju socialinis pedagogas vykdo teisinę funkciją, kai atstovauja bei gina vaiko interesus. Kiekvienas socialinis pedagogas turi sukaupęs darbe reikalingų teisinių normų bazę, kuri ir padeda ginti mo

okinių interesus, imtis veiksmų, jei klientams, t.y. mokiniams, gresia pavojus, prieš juos naudojamos neteisėto poveikio priemonės. Deja, kai kurie konfliktai iššaukia pasekmes, kuomet socialinis pedagogas vienas to išspręsti negali, tuomet įsikiša policija. Pasitaiko, jog nepilnamečiai vaikai netgi yra šaukiami į teismus.
Šalia interesų gynėjo atsiranda ir eksperto vaidmuo. Socialinis pedagogas tarsi tikras ekspertas turi žinoti įvarius įstatymus bei normas tam, kad galėtų teikti kvalifikuotą pagalbą savo klientams mokiniams. Pirmiausia tai „Socialinio pedagogo kvalifikaciniai reikalavimai“ bei „Socialinio pedagogo pareiginė instrukcija“. Tai pagrindiniai norminiai aktai, kuriais remiasi socialinis pedagogas, nes juose nusakomos socialinio pedagogo funkcijos, pareigos, vertybinės nuostatos, nusakoma, kaip organizuoti darbą.
Tarpininko vaidmuo taip pat labai svarbus. Socialinis pedagogas yra tarsi jungianti grandis tarp vaiko ir socialinių tarnybų. Jis yra tarsi tarpininkas tarp soocialinio darbuotojo (pedagogo), psichologo, vaiko teisių apsaugos tarnybos, seniūnijos socialinio darbuotojo, nepilnamečių reikalų inspekcijos, mokyklos administracijos ir kt. – visų grandies dalių, kurios sudaro komandą. Būtent pačios mokyklos socialinę – pedagoginę komandą sudaro tik socialinis pedagogas, psichologas ir vaiko teisių apsaugos tarnyba. Kaip komanda jie dalyvauja ugdymo procese, tariasi ir nustato pedagogines diagnozes bei priima atitinkamus sprendimus. Kartu jie aiškinasi ir tiria mokinių asmenybės savybes, elgesio nukrypimus, mokymosi sutrikimus, jų priežastis, nustato priemones ar programas, kuriomis galima tas priežastis pašalinti ar bent pa
akoreguoti; vykdo mokinių konsultacijas, padeda spręsti konfliktines situacijas.
Šiame vaidmenyje atliekama keletas funkcijų. Pirmiausia – įvertinimo funkcija. Socialinė pedagoginė komanda susipažįsta su kiekvieno mokinio elgesiu, charakteriu, požiūriu į mokymąsi. Taip pat analizuoja dabartinę situaciją, mokinio vaidmenį tarp bendraamžių, išskiria jo pagrindines vertybes, kurios labiausiai išryškėja, nustato potencialias galimybes bei gebėjimus. Ši funkcija vykdoma nuolatos, kiekvieno šios mokyklos vaiko įvertinimas yra tęstinis. Visi pastebėjimai yra registruojami, rašomi mokinių bylose.
Kartu socialinė – pedagoginė komanda rengia pagalbos priemones, rekomendacijas bei konsultacijas ne tik mokiniams, bet ir jų mokytojams, tėvams, bendraklasiams. Iš čia išryškėja ir korekcinė-konsultacinė funkcija. Konsultavimo metu stengiamasi atlikti ir korekcinę funkciją, t.y. daryti teigiamą įtaką mokinio asmenybei, padėti adaptuotis mokykloje, aktyvinti bei skatinti. Žinoma, visos funkcijos yra persipynę tarpusavyje tarp socialinio pedagogo vaidmenų, todėl konsultacinę funkciją aptinkame ir socialinio terapeuto vaidmenyje. Šiuo atveju socialinis pedagogas teikia pagalbą savo klientui bei jo šeimai konfliktinėse ar probleminėse situacijose. Taigi darbas su mokiniu vyksta ne tik individualiai, bet ir su šeima.
Nemažai darbo su grupe įgūdžių tinka ir dirbant su šeima. Ji tarsi maža grupė. Iš socialinio pedagogo patirties galima teigti, kad mokinių patiriami sunkumai mokykloje siejasi su problemomis šeimoje. Svarbu ir tai, kokie vaidmenys tenka kiekvienam šeimos nariui, koks šeimos bendravimo stilius, socialinė aplinka. Jei kyla įtarimas, jo
og problemos mokykloje vaikui kyla dėl šeimos bendravimo problemų, socialinis pedagogas apsilanko šeimoje tam, kad galėtų surašyti „buities tyrimo aktą“ (priedas nr.1). Tai tik oficialus pavadinimas, prie kurio socialiniai pedagogai vis dar neįpranta. Tikruosius buities tyrimo aktus rašo seniūnijos socialinė darbuotoja, tuo tarpu socialinė pedagogė daugiau dėmesio kreipia į šeimos narių bendravimą, gyvenseną. Kartais šeimos nariai atkakliai priešinasi bet kokiam socialinių darbuotojų įsikišimui, nenori priimti jokios intervencijos. Jie atsisako suteikti bet kokią informaciją apie šeimos santykius, vengia susitikti su socialiniu pedagogu, siūlo jam bendrauti tik su vaiku ir pan. Nesusilpninus tokio pasipriešinimo pagalba vaikui įveikiant jo sunkumus yra bevaisė.
Šeimos konsultavimas neužima viso darbo su šeima laiko. Didelę dalį sudaro prašymų skirti vaikui globą rašymas, besiskiriančių tėvų vaiko gerovės klausimų sprendimas bei derinimas, socialiai remtinų vaikų maitinimo organizavimas. Čia išryškėja ir vadybinė socialinio pedagogo funkcija, kuomet jam tenka planuoti, organizuoti bei atsakyti už priimtus sprendimus.
Socialinio terapeuto ir bendros veiklos dalyvio vaidmenys atsiskleidžia individualiam darbe, kuomet konsultuojamas tik vaikas teikiant pagalbą individualiai. Šiuo atveju vaikui padedama spręsti psichologines, socialines-edukacines problemas, stengiamasi vystyti įvairius įgūdžius bei gabumus, sugebėjimą pačiam spręsti problemas. Individualaus darbo su mokiniu procese pirmiausia gaunamas kreipimasis (vaiko, mokytojo, tėvų), kuris yra užregistruojamas specialiame žurnale. Sekančiame etape analizuojama gauta informacija (įvertinimo funkcija) ir
r nustatoma, ką reikia keisti: individą, aplinką ar sąveiką. Konsultacijos metu, pasitelkiant žinias apie asmenybės vystymąsi, ugdytinių skirtingumus bei socialines sistemas, socialinis pedagogas nustato mokinio poreikius. Proceso pabaigoje įvertinamas pasiektas rezultatas, t.y. kokie veiksmai buvo atliekami sprendžiant problemą, ar buvo pasiektas tikslas, išspręsta problema. Viso proceso metu socialinis pedagogas pildo tam skirtus dokumentus: individualią vaiko kortelę, lankomumo suvestinę, konsultavimo kortelę ir kt.
Dvasinio vadovo vaidmenyje socialinis pedagogas atlieka prevencinę funkciją. Jis atkreipia dėmesį į neigiamus reiškinius, poelgius ir stengiasi padėti jų išvengti, užkirsti jiems kelią. Taigi šiais prevencinio darbo klausimais – teisės pažeidimų, alkoholio, tabako, narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo, smurto, prekybos žmonėmis, nusikalstamumo, AIDS – yra vykdomi įvairūs projektai, beveik kiekvieną mėnesį organizuojami renginiai, seminarai, kuriuose mokiniai yra šviečiami bei mokomi socialinių įgūdžių. Žinoma, socialinis pedagogas visko neatlieka pats vienas. Tam yra suburiama prevencinio darbo grupė, kurioje socialinis pedagogas yra tik narys. Darbo grupei dalyvauja mokyklos vadovas arba pavaduotojas.
Lūkesčiai
Kaip pagrindinį lūkestį savo darbui socialinis pedagogas priskyrė savirealizaciją. Tai tiesiog noras realizuoti save, atiduoti visą save darbui su vaikais, kuriems reikia padėti išspręsti socialines – edukacines problemas, padėti gerinti santykius su šeima, mokykla. Žinoma, pirmas dienas, kol socialinis pedagogas dar nežinojo visų savo teisių bei pareigų pagal įstatymus, visi, ir pedagogai, ir mokyklos vadovybė, stengėsi „užkrauti“ viską ant socialinio pedagogo pečių. Jų manymu, socialinis pedagogas turi rūpintis beveik viskuo, kas nesusiję su konkrečiu mokinių mokymu. T.y. mokinių bylų, klasių socialinių pasų rašymas, renginių organizavimas, mokinių šeimų lankymas, maitinimo organizavimas ir t.t. Dar ir dabar neįmanoma išsikovoti neatlikti to, kas nepriklauso socialiniui pedagogui. Pvz. pagal įstatymą šeimų lankymas privalomas tik klasės vadovams ir socialinis pedagogas tai atlieka tik tuomet, kai klasės auklėtojas neturi tam galimybių. Deja realiai taip nėra. Taip pat ilgai buvo kovojama su pedagogais, kurie turi rašyti socialinius klasės pasus, bet šį darbą priskirdavo socialinio pedagogo pareigoms. Dar ir dabar jie yra ypač nepatenkinti ir teigia, jog „socialinis pedagogas ir taip nieko neveikia“. Deja jie klysta. Mokykloje mokosi apie 800 mokinių, kurie yra visi skirtingi, su savom problemom bei poreikiais. Su kiekvienu reikia palaikyti kontaktą, nors fiziškai to neįmanoma. Kiekvienam pagalbos planų nesudarysi, todėl socialinis pedagogas išsirenka apie 8 pačius rimčiausius atvejus, kuomet pagalba yra neatidėliotina ir vykdo konsultacijas, bando spręsti susidariusią nepalankią situaciją. Dažniausiai tai būna vaikai iš socialinės rizikos šeimų, kurios būna daugiavaikės arba tik su vienu iš tėvų, kurie mažai domisi vaiko elgesiu mokykloje bei už jos ribų arba motyvuoja tuo, jog vaikas vis tiek jų neklausys. Taigi nors mokyklos vadovų bei kolegų lūkesčiai socialiniui pedagogui yra kartais net nerealūs, iš klientų pusės jų dažniausiai nebūna. Kadangi, kaip minėta, klientai paprastai būna socialinės rizikos šeimos, jos yra labai apatiškos, netgi prieštaraujančios socialinio pedagogo kišimuisi ar veiklai, susijusiai su ta šeima. Tuo tarpu praktikantų poreikiai bei lūkesčiai socialinio pedagogo atžvilgiu yra gana konkretūs. Jie tikisi, jog socialinis pedagogas padės jiems susidaryti bendrą vaizdą, kaip dirba socialinis darbuotojas tokioje įstaigoje kaip mokykla, pamatyti, kokios yra atliekamos pagrindinės funkcijos, kokios yra socialinio pedagogo teisės bei pareigos; realiai pamatyti, kaip vyksta darbo procesas, jo etapus, kaip vykdomas prevencinis darbas bei viso to dokumentacija. T.y. praktikantai nori susipažinti su pačia įstaiga bei joje atliekamu socialinio pedagogo darbu.
Pagrindinė vaidmenų problema socialinio pedagogo darbe yra vaidmens perkrova. Iš tikrųjų, kiekvieną akimirką reikia tausoti savo jėgas ir atsižvelgti ne tik į fizines bet ir į moralines galimybes. Mokykloje mokosi labai daug vaikų ir visus atidžiai sekti, stebėti jų pažangą, domėtis, ar kiekvienas mokinys saugus, ar neturi jokių problemų yra nerealu. Todėl tam tikslui yra rašomi kreipimaisi į socialinį pedagogą su problemos aprašymu bei lūkesčiais arba tiesiog priimamas žodinis kreipimasis, kuris taip pat registruojamas specialiame žurnale. Žinoma, mokyklos vadovybė bei kolegos nėra patenkinti, kad socialinis pedagogas taip apriboja savo darbą, sau išsirinkdamas aktualiausias problemas, kurias nuoširdžiai stengiasi išspręsti. Tačiau ar jie supranta, kad kitaip gresia vaidmens perkrova, arba kitaip – perdegimas, po kurio bus labai sunku atsigauti bei susigrąžinti norą dirbti bei nuoširdžiai padėti klientams.

Leave a Comment