Turinys:Įvadas——————————————————————————————–021. Socialinė pažanga – visuomenės gerovės garantas1.1. Socialinės apsaugos svarba———————————————————041.2. Žmonių turinčių proto negalę reabilitacijos strategija————————–041.3. Socialinio darbo esmė ir realizavimas——————————————–051.4. Socialinio darbuotojo vaimuo——————————————————061.5. Socialinių paslaugų struktūra——————————————————-072. Socialinio darbo raida ir perspektyvos Strėvininkų pensionate2.1. Strėvininkų pensionato administravimas ir valdymas—————————082.2. Socializacija – socialinės patirties įsisavinimas———————————-082.3. Socialinio darbo reikšmė individui————————————————-092.4. Socialinio darbo specifika Stėvininkų pensionate——————————–092.5. Socialinės paslaugos, teikiamos Strėvininkų pensionate————————112.6. Bendruomenės ryšys su institucija————————————————-122.7. Kaip keitėsi požiūris į socialinį darbą———————————————-12Išvados——————————————————————————————-15Literatūra—————————————————————————————–16Priedai——————————————————————————————–17
Įvadas
Socialinis ir ekoniminis šalies vystymasis yra esminis harmoningų žmogaus santykių su visuomene, jo pilnaverčio socialinio funkcionavimo garantas. Kiekvienai valstybei tenka didžiulis vaidmuo ir atsakomybė, laiduojant savo tautos socialinę pažangą ir gerovę, planuojant socialinio vystymo priemones, bei socialinių paslaugų infrastruktūrą. Dinamiškas Lietuvos politinis bei ekonominis vystymasis atskleidė daugybę socialinių problemų, todėl socialinėje srityje dirbančių specialistų reikalingumo bei socialinių darbuotojų profesionalumo klausimai šiandien jau niekam nekelia jokių abejonių.Pasaulyje vis labiau įsitvirtina žmogaus socialinės raidos koncepcija, kurią 1990 m. pateikė Jungtinių Tautų Vystymo Programa. Žmogaus teisės ir žmogaus raida yra dinamiškos, viena nuo kitos priklausančios bei vien kitą papildančios sąvokos. Žmogaus socialinės raidos ir teisių integracija praplečia žmogaus pasirinkimo galimybes. Jos apima bendrą teisę ir atsakomybę už pagrindinius individo, visuomenės ir valstybės sugebėjimus gyventi pilnavertį gyvenimą. Išskiriami du žmogaus socialinės raidos aspektai: žmogaus sugebėjimų ugdymas ir įgytų sugebėjimų panaudojimas gyvenime (2, 15).Graikų kalboje žodis “problema” reiškia užduotį. Turėti problemų yra normalu. Tik tai supratę galime pradėti keisti savo gyvenimą (1, 131).
Darbo objektas :Žmonės su psichikos raidos sutrikimais, gyvenantys stacionarinėje globos institucijoje.
Darbo tikslas:Išanalizuoti socialinio darbo raidą Lietuvoje ir Strėvininkų pensionate.
Darbo uždaviniai:1. Apžvelgti socialinės apsaugos svarbą Lietuvoje.2. Išanalizuoti žmonių, turinčių proto negalią, reabilitacijos strategiją.3. Aptarti socialinio darbo esmę ir realizavimą.4. Išanalizuoti socialinio darbo specifiką Strėvininkų pensionate.5. Išanalizuoti įstaigos požiūrį į socialinį darbą.6. Išsiaiškinti Strėvininkų pensionato socialinio darbo perspektyvas.
Tyrimo metodai:Mokslinės literatūros ir dokumentų analizė.
Socialinė pažanga – visuomenės gerovės garantas1.1 Socialinės apsaugos svarbaAtkūrus nepriklausomybę, Lietuvos piliečiai prisiėmė atsakomybę tiek už savo asmeninį gyvenimą, tiek už valstybės kūrimą bei stiprinimą. Konstitucija užtikrina kiekvienam piliečiui lygias teises, tačiau valstybė ne visada yra pajėgi užtikrinti sąlygas pasinaudoti šiomis teisėmis. Nors pagrindinės socialinės ekonominės teisės yra garantuojamos – teisė gauti minimalias pajamas ir teisė gauti socialinę apsaugą – žmonės kol kas nėra visiškai apsaugoti nuo benamystės, nedarbo bei skurdo(2, 7).Ilgą laiką socialinės paslaugos buvo ta socialinės paramos sritis, kuriai buvo skiriama mažiau dėmesio. Tačiau jos svarba nuolat didėja, kadangi žmonėms, gaunantiems tiek mažas tiek dideles pajamas, socialinės paslaugos yra reikalingos. Kita vertus, vyksta spartus visuomenės senėjimo procesas ir vyresnio amžiaus žmonėms vis dažniau prireikia socialinių paslaugų.Suirus Sovietų Sąjungai, visuomenėje vykstantys socialinių struktūrų persitvarkymas paaštrino daugelį socialinių, psichologinių ir ekonominių problemų, palietusių iš esmės kiekvieną šeimą, kiekvieną visuomenės narį. Todėl iškilo socialinės pagalbos, socialinio gyventojų orientavimosi dinamiškai besivystančioje aplinkoje būtinybė(4, 207).1990 spalio mėnesį Lietuvos Seimui priėmus Valstybinį socialinio aprūpinimo pagrindų įstatymą, buvo pradėta socialinės apsaugos reforma. Valstybinę socialinę apsaugą sudaro privalomas socialinis draudimas ir socialinė parama.1.2 Žmonių turinčių proto negalę reabilitacijos strategijaNors pagalba sutrikusios psichikos asmenims pasaulyje teikiama jau nuo neatmenamų laikų, tačiau moksliniai pagrindai jai buvo padėti tik XIV a. Tuo metu pradėjo sparčiai vystytis psichiatrijos mokslas: imta klasifikuoti psichines ligas ir mėginta jas gydyti moksliniais pagrindais. Po II Pasaulinio karo daugumoje išsivysčiusių valstybių įvyko daugiau ar mažiau radikali sutrikusios psichikos žmonėms skirtų tarnybų reforma, nukreipta į decentralizaciją. Daugumai būtinoji psichiatrinė, socialinė ir kitokia pagalba buvo pradėta teikti natūralioje jų gyvenamoje aplinkoje (bendruomenėje). Užsienio valstybių patirtis rodo, kad ši reforma yra sudėtinga. Jai reikia rimtai pasiruošti ir ryžtingai ją vykdyti. Negalima uždaryti centralizuotų įstaigų, neparengus visuomenės tarnybų. Išsivysčiusiose valstybėse jau senokai suvokta, kad protinis atsilikimas yra ne liga, o būklė, taigi sutrikusios psichikos žmonėms reikia padėti surasti savo vietą visuomenėje(5,48).
1.3 Socialinio darbo esmė ir realizavimasSocialinis darbas – tai bazinė samprata, kuri identifikuoja eilę disciplinų, atskleidžiančių pagalbos ir tarpusavio pagalbos bendruomenėje procesą. Atstovaudama eilei disciplinų, ši žinių sritis siekia suformuoti būsimiesiems specialistams visuomeninę sampratą apie pagalbos esmę visuomenėje, įvairių gyventojų kategorijų palaikymo metodus, suteikti būtinų žinių apie asmenybės nesugebėjimą prisitaikyti prie tam tikrų sąlygų. Šiuo požiūriu socialinis darbas kaip mokomasis dalykas nukreiptas asmenybės struktūrų, įvairių profesijų formavimui. Socialinio darbo turinį sudaro daug tarpusavyje susijusių medicininių, sosialinių, sanitarijos ir higienos, socialinių ekonominių, socialinių psichologinių, pedagoginių, teisės pagalbos šeimai, individui, organizacijai, žmonių bendruomenei, miestui, regionui, veiksnių darančių įtaką teisės pažeidimų profilaktikai, individo socialinei reabilitacijai ir adaptacijai šeimoje bei už jos ribų(4,213). Nuolatinis dėmesys šioms sritims įgalintų geriau puoselėti somatinę,psichologinę, dorovinę, visuomenės sveikatą, laiduojančią kiekvieno jos nario darbingumą, ilgaamžiškumą, asmenybės gabumų plėtrą nepakiankiant individo sveikatai(4,213). Šių dienų visuomenėje pastebimas pasaulėžiuros kitimas, idealų erozija, dvasinė tuštuma. Tokiame kontekste naujai įsivaizduojama socialinio darbo, socialinės pedagogikos, socialinės edukologijos paskirtis, iš principo naujas požiūris į socialinį – kultūrinį judėjimą, susijusį su intelektualiniu ir doroviniu visuominės ugdymu, socialine, edukacine ir dvasine pagalba jiems(4,190). Dirbant socialinį darbą svarbu vadovautis pagrindiniais socialinio darbo principais (pagal Felix P. Biestek):1 Individualumas. Pripažinti, kad kiekvienas asmuo yra unikalus, turintis išskirtinę teisę į dėmesį ir pagalbą.2 Jausmų išreiškimo poreikis. Kiekvienas žmogus turi teisę išreikšti savo jausmus, tame tarpe ir neigiamus.3 Profesinė jausmų, emocijų komtrolė. Jautriai reaguoti į asmens jausmus, stengtis juos kontroliuoti ir suprasti jų priežastis.4 Priimtinumas. Kiekvienas žmogus turi būti priimamas toks koks jis yra.5 Vengti klaidingo vertinimo. Nedaryti skubotų vienašališkų sprendimų.6 Apsisprendimas. Tiek, kiek tai įmanoma, suteikti gyventojui apsisprendimo laisvę ir pasirinkimo teisę.7 Profesinė paslaptis. Informaciją, gautą iš gyventojo arba apie gyventoją, laikyti paslaptyje.Teikiant pagalbą sutrikusio intelekto asmenims svarbu laikytis normalizacijos principo. Kasdieninė įstaigos personalo ir gyventojų veikla turi kuo labiau priminti šeimos gyvenimą natūraliomis sąlygomis. Didelis dėmesys socialinėje veikloje skiriamas individualiam darbui su klientu. Tai kryptys, vertybių sistema, praktikos rūšis, naudojama socialinių darbuotojų, teikiant pagalbą individams, šeimoms, sprendžiant psichologines, socialines – ekonomines problemas, palaikant individualų ryšį su jais. Daugelis socialinių darbuotojų šį metodą supranta kaip klinikinį darbą. Socialinis darbas su klientu, tai kelių sistemų sąveika. Pagal Perlman – esminė sąvoka yra žmogus ir jo situacija. Individualų darbą sudaro 3 pagrindiniai elementai: asmuo, situacija, sąveika.Į individą žiūrima per visų prizmę – šeimą, draugus, aplinką ir t.t. Socialinis darbuotojas turi balansuoti tarp empatiškumo ir profesionalumo.V.Švarcas apibūdina 5 svarbiausias individualaus darbo proceso užduotis: 1 bendrumo tarp kliento ir aplinkos reikalavimų suvokimas. Pirmo interviu metu socialinis darbuotojas turi suvokti, ką mano klientas ir jis pats apie situaciją. Tai turi įvertinti objektyviai.2 identifikuoti ir patikrinti kliūtis, kurios trugdo problemos sprendimui. Jos gali būti realios ir įsivaizduojamos.3 socialinis darbuotojas turi perteikti klientui informaciją apie resursus kurie gali padėti.4 socialinis darbuotojas turi perteikti socialinį įvaizdį apie save, kaip sėkmingai funkcionuojantį specialistą. Jis turi atrodyti kaip žmogus, kuris neturi problemų, būti atsipalaidavęs, ramus.5 apibrėžti reikalavimų ir situacijos ribas, kuriose vyksta bendravimas. Santykis turi būti profesinis ir tai turi suvokti klientas. Svarbu, taisyklės, kurių laikosi klientas ir socialinis darbuotojas būtų abiejų aptartos. Dirbant su individu, dažnai pabrėžiami pokyčiai jame, už jo plinkos. Tačiau nereikia pamiršti, kad žmogus sunkiai keičiasi. Todėl reikia keisti ne patį individą, o jo santykį su kitomis sistemomis.1.4 Socialinio darbuotojo vaidmuoSocialinis darbuotojas teikdamas socialines paslaugas turi gebėti produktyviai ir nuoširdžiai bendrauti su žmonėmis, įgyti jų pasitikėjimą, pajusti kitų emocines būsena ir į jas atsižvelgti teikiant pagalbą. Turi sugebėti vertinti jų veiklą ir jos rezultatus. Privalo sugebėti užtikrinti socialinę- psichologinę paramą socializuojant pensionato kontingentą. Socialinis darbuotojas pensionate yra tarpininkas tarp asmens, kolektyvo, grupės bei visuomenės, turi aiškinti gyventojo teises bei pareigas pensionate, visuomenėje, ginti jo teises. Socialinis darbuotojas pensionate turi mokėti planuoti savo darbo laiką, jo profilaktinės veiklos procese didelę reikšmę turi dokumentų vedimas. Aprašoma ir įvertinama kliento būsena, nustatomas paslaugų tinklas, veiklos rūšys, fiksuojamas pasiektas progresas, įvertinami aptarnavimo rezultatai. Tuo pačiu lyg ir iš naujo analizuojama kliento būsena, aptarnavimo procesas, kurio pasėkoje gali atsirasti nauji samprotavimai leidžiantys tobulinti veiklą kliento atžvilgiu.1.5 Socialinių paslaugų struktūraSocialinio darbuotojo pagrindinė funkcija teikti socialines paslaugas. Socialinės paslaugos skirstomos į bendrąsias ir specialiasias. Bendrosios socialinės paslaugos – tiesiogiai asmenims teikiamos paslaugos, specialiosios – paslaugos, teikiamos asmenims globos tikslais įstaigose . Šios dvi socialinių paslaugų grupės skirstomos į stacionarines ir nestacionarines paslaugas. Nestacionarines sudaro institucinės ir neinstitucinės paslaugos, o stacionarinės paslaugos teikiamos senelių globos įstaigose, vaikų globos įstaigose ir žmonių su negalia globos įstaigose. Bendrųjų socialinių plėtojimas yra svarbus žingsnis teikiant socialines paslaugas. Labai svarbu, kad socialinių paslaugų srityje dirbantys žmonės turėtų specialų pasirengimą. Šiuo metu socialinių paslaugų gavėjams labai trūksta informacijos apie teikiamas socialines paslaugas. Nėra vieningos socialinių paslaugų bazės(2,7).Socialinio darbo raida ir perspektyvos Strėvininkų pensionate
2.1 Strėvininkų pensionato administravimas ir valdymas Stėvininkų pensionatas įsteigtas remiantis Socialinės apsaugos ir darbo steigimo aktu, suderintu su Finansu ministerija. Žmonių, turinčių psichikos raidos sutrikimų, globa rūpinasi valstybė.Pensionato veiklos tikslas yra padėti sutrikusios psichikos ir intelekto patenkinti savo būtinus poreikius, saugoti ir ginti teises ir interesus, sudaryti kuo geresnes gyvenimo sąlygas, atstatyti sugebėjimus, kad jie patys galėtų savimi pasirūpinti ir skatinti integruotis visuomenėje.Pensionato veiklos pagrindinis uždavinys yra teikti gyventojams socialines, psichologines, kultūrines, dvasines, buitines – materialines paslaugas ir sudaryti tinkamas sąlygas socialinei, medicininei ir profesinei reabilitacijai. Pensionato direktorius nustato ir patvirtina įsakymu valdymo ir aptarnaujančio personalo etatų struktūrą ir konkrečius darbuotojų tarnybinius atlyginimus bei kitas darbo apmikėjimo sąlygas, atsižvelgdamas į darbo pobūdį, stažą, išsimokslinimą, kvalifikaciją nustatyto darbo užmokesčio fondo ribose.Strėvininkų pensionatas skirtas gyventi suaugusiems (nuo 18m. amžiaus) invalidams sergantiems lėtinėmis psichikos ligomis ir turintiems intelekto sutrikimus, kuriems reikalinga priežiūra, slauga ir medicininis aptarnavimas.2.2 Socializacija – socialinės patirties įsisavinimas
Mes žinome, kad asmenybė vystosi konkrečioje istoriškai susiformavusioje gyvenimiškoje aplinkoje, veikiama socialinių visuomeninių veiksnių. Tik gyvendamas visuomenės kuriamoje socialinėje ir materialinėje aplinkoje, žmogus gali tapti visuomeniškai aktyviu subjektu. Be visuomenės tarpininkavimo jis negalėtų susiorientuoti savo aplinkoje, elgtis pagal jos reikalavimus ir kartu pats ją formuoti. Taigi pagrindiniai socializacijos proceso elementai yra individas ir jo aplinka. Socializacijos esmė ta, kad ji formuoja žmogų, kaip visuomenės, kuriai jis priklauso, narį. Kiekviena visuomenė stengiasi formuoti jai tinkantį žmogų, visuomenės socialinius, kultūrinius, religinius, etinius idealus. Žmogaus socializacija sėkminga tada, kai kartu tobulėja ir jo asmenybė. Socializacija nusakomos visuomeninių vertybių, normų ir elgesio pavyzdžių perteikimo procesas, kuriame visuomenės narys tampa potencialiai veikiančiu subjektu(4,26,27).2.3 Socialinio darbo reikšmė individuiSocialinio darbo srityje kiekvienas pensionatas vadovaujasi savo filosofija, tam tikromis dvasinėmis vertybėmis, kurios suteikia įstaigai individualumą, o gyventojui saugumą ir namų jaukumą. Pencionatai turėtų diferencijuotis pagal sutrikimų pobūdį, nes chroniška psichikos liga (dažnaiusiai šizofrenija) ir protiškai atsilikęs asmuo, kuris šiuolaikiniu požiūriu psichikos liga neserga, reikalauja labai skirtingos reabilitacijos ir užimtumo programos. Globos įstaigų veikloje pradejo vyrauti socialinis darbas, užimtumas, gyventojų asmeninių poreikių patenkinimas ir visapusiškas jų savarankiškumo ugdymas.Strėvininkų pensionate gyvena 252 gyventojai su psichikos raidos sutrikimais (žr. priedas Nr. 3). Turime 13 socialinių grupių į kurias apjungta 176 gyventojai (žr priedas Nr 5). Globa buvo reorganizuota 1994 m. Buvo sudaryta socialinės ir profesinės reabilitacijjos programa. Šios programos uždaviniai:1. Vykdant Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 1994.02.21 įsakymo Nr.27 nurodymus, reikia numatyti ir įdiegti buitinio – medicininio aptarnavimo, darbo terapijos ir užimtumo, laisvalaikio organizavimo bei kitas organizacines bei metodines priemones.2. Toliau tobulinti Strėvininkų pensionate gyventojų medicininę reabilitaciją ir palaipsniui pereiti į aukštesnio lygio etapus – profesinę ir socialinė reabilitaciją.Anksčiau pensionate buvo stengiamasi klientus prižiūrėti, o dabar imtasi juos mokyti naujų įgūdžių, savarankiškumo, atsakomybės, daug dėmesio skiriama laisvalaikio užimtumui.2.4 Socialinio darbo specifika Strėvininkų pensionate Socialinio darbo svarbai ir būtinumui skiriamas labai didelis dėmesys. Žmogaus gyvenimą įtakoja labai daug veiksnių ir labai svarbu kompleksinis ir kokybiškas veiksmų sprendimas. Mūsų įstaigoje globos veikla grindžiama komandinio darbo principu. Pastebėjome, kad bendradarbiavimas yra labai svarbus gerai dirbančios komandos bruožas. Tam būtini kiekvieno darbuotojo geranoriškumas, tolerancija, įgūdžiai ir žinios. Atskirų padalinių veikla nukreipta gyvenimo kokybės gerinimui, kliento saviraiškai, jo interesų realizavimui. Didelis dėmesys socialinėje veikloje skiriamas individualiam darbui su gyventoju, tai viena iš efektyviusių socialinio darbo formų. Stėvininkų pensionate dirbama pagal danų mokymo programą, kuri sudaryta iš 3 dalių:– individualus mokymo planas, kuriame atsispindi gyventojo sugebėjimai.– metinis planas. Kliento galimybės, keliami tikslai, motyvacijos sritys.– veiklos planas, kaip organizuoti mokymą. Veiklos apibūdinimas, sugebėjimai, įvertinimas.Socialinis darbuotojas kartu su gyventoju išsikelia tikslus, nustato darbo metodus, konkretų laiką kada bus dirbama, kiekvieną ketvirtį analizuojant pasiektus rezultatus, reikalui esant keičiant ir darbo metodiką.Norint padėti žmonėms su psichine negalia reikia mokyti juos bendravimo ir socialinių įgūdžių, tam kad galėtų išreikšti save, išmoktų bendrauti, nesijaustų vienišas. Išmokę adekvataus bendravimo ir socialinių įgūdžių gyventojai pradeda realiai save suvokti, atranda savo galimybes ugdymui, darosi savarankiškesni, laisvesni ir atsakingesni. Tam, kad vyktų efektyvus gyventojų ugdymas, būtina tobulinti ir kurti naujas gyventojų ugdymo programas, kurios užtikrintų savianalizę, auklėjimą, meno poreikį, religinius jausmus. Strėvininkų pensionate yra vykdomas sistemingas ugdomosios veiklos programos įgyvendinimas. Jos pagrindiniai uždaviniai:1 Socialinių įgūdžių mokymas-bendravimo -kūrybingo laisvalaikio leidimo -gamtos pažinimo -savarankiškumo ir atsakomybės -lytinio švietimo ir kt.1 Buitinių įgūdžių mokymas-gyventojų patalpų tvarkymas-sanitarijos – higienos įgūdžių-kultūringo elgesio prie stalo-savitvardos ir kt.Kultūrinis gyvenimas yra kompleksinė auklėjimo priemonė, padedanti lavintis psichologinėms, komunikacinėms asmens savybėmis, kurti vertybių sampratą ir laikytis jos gyvenime. Pensionate gyventojai gali save realizuoti teatrinio meno būreliuose, sporto, muzikos – terapijos būreliuose, meninės kūrybos – dailės, mezgimo, nėrimo, siuvinėjimo būreliuose. Mokomi pažinti grožį per gamtos sampratą, prižiūrėdami ir puoselėdami savo gėlių darželiį , parką. Svarbu sudaryti sąlygas gyventojams išreikšti save.Lytinis švietimas. Jo metu mokoma pažinti žmogaus kūną, lyčių skirtumą, leidžiant žmonėms visapusiškai pažinti pasaulį. Žmogaus gyvenime seksualinis potraukis vaidina didelę reikšmę. Tai svarbus dviejų asmenų bendravimo lygmuo – taip bendraudami gyventojai praturtina vienas kito gyvenimą. Daugeliui gyventojų reikia informacijos apie apsisaugojimo priemones ir pagalbos jas renkantis.Savarankiškumo ir atsakomybės mokymas Strėvininkų pensionate labai ryškus. Klientai mokomi tvarkyti savo buitį. Sekmingai mokomi atsakomybės už save, draugus, aplinkinius. Stengiamasi sukurti namų aplinką, kurioje pats jaustųsi šeimininku.Praktinės veiklos procesui didelę reikšmę turi tinkamas dokumentų vedimas. Aprašoma ir įvertinama kliento būsena, nustatomas paslaugų tinklas, analizuojama veiklos rūšys, planai, fiksuojamas pasiektas progresas, įvertinami aptarnavimo rezultatai. Socialinis darbuotojas veda socialinio darbuotojo užrašus, kuriuose atsispindi darbo dienos įvykiai, gyventojų būsena, problemos.Socialinis darbuotojas turi mokėti planuoti savo darbo laiką. Įstaigoje yra sudarytas socialinio darbuotojo darbo laikoritmo planas. Jame konkrečiai nurodytas darbo laikas, kada dirbami darbai. Pastebėjome, kad daugiau laiko lieka bendravimui su gyventojais, individualiam darbui. Mažiau laiko sunaudojama kasdieninės rutinos darbams.Naujai atvykusiems į Strėvininkų pensionatą gyventi yra sudaryta adaptacijos programa, pagal kurią gyventojas lengviau adaptuojasi naujoje aplinkoje, patirdamas kuo mažesnį diskomfortą. Surenkama duomenų bazė apie klientą, kuri susideda iš informacijos apie sveikatą, socialinę būklę dabar ir praeityje. Nustatomos problemos ir sudaromi darbo planai. Jie reguliariai peržiūrimi ir modernizuojami, dėl besikeičiančios informacijos ir kliento poreikių.Socialinis darbuotojas palaiko ryšį ir bendrauja su gyventojo artimaisiais, organizuoja kliento ir artimųjų susitikimus.2.5 Socialinės paslaugos, teikiamos Strėvininkų pensionateEinant metams vis daugiau socialinių paslaugų teikiama pensionato gyventojams. Analizuojama ir kuriama materialinė bazė, kuri užtikrina kokybišką socialinių paslaugų teikimą savo gyventojams. Jis tampa pilnaverčiu įstaigos gyvenimo dalyviu. Socialinių paslaugų tinklas kiekvienais metais plečiasi (žiūrėti schemą Nr.6). Dirbantys socialinį darbą turi suprasti kaip funkcionuoja visuomenė ir kaip joje funkcionuoja individas. Tam reikalingas didelis kompleksas žinių. Kiekvienais metais sudaromi kvalifikacijos kėlimo planai, seminaruose dalyvauja dauguma personalo darbuotojų, kvalifikaciją keliame socialinių darbuotojų rengimo centre.2.6 Bendruomenės ryšys su institucijaInstitucijos veiklai teigiamos įtakos turi aplinka su kuria ji nuolat sąveikauja(bendruomenė). Šalia ęsanti pagrindinė 10 – metė mokykla noriai bendrauja su pensionato gyventojais įvairių švenčių metu, rengiami bendri koncertai, išvykos. Glaudus ryšys palaikomas su parapijos klebonu, kuris teikia religines paslaugas gyventojams, daug dėmesio skiriama dvasiniam tobulėjimui.2.7 Kaip keitėsi požiūris į socialinį darbąPrabėgo penki sudėtingi ir labai reikšmingi metai pensionatogyventojams. Norėdama išsamiau išanalizuoti požiūrį į socialinį darbą, nusprendžiau atlikti anketinę apklausą.Apklausoje dalyvavo įvairių personalo padalinių darbuotojai. Anketos turinį sudarė 1994 – 1996 – 1999 m. požiūris į socialinį darbą. Apklausoje dalyvavo 40 respondentų, kurie buvo suskirstyti į 3 dalis: administracija, aptarnaujantis personalas ir ūkio dalis. Apklausos metu paaiškėjo, kad socialinio darbo būtinumą įstaigoje ir teigiamą požiūrį vertina administracijos darbuotojai. Aptarnaujančio personalo respondentai tik šiais metais 100 teigiamai įvertino socialinį darbą. Ūkinės dalies respondentų požiūris taip pat keitėsi. 1999 m. 93 respondentų vertino teigiamai, tik 7 respondentų neturi nuomonės.Apklausą atlikau ir su gyventojais, kurie yra socialinėse grupėse
Apklausoje dalyvavo 111 respondentų. Apklausos metu paaiškėjo, kad požiūris į socialinį darbą grupių kūrimosi pradžioje ir dabar pasikeitė. Jei soc. grupių kūrimosi pradžioje teigiamai darbą vertino 60 respondentų, tai dabar teigiamai socialinį darbą vertina 90, o neigiamai tik 2 .
`Strėvininkų pensionate jaučiamas personalo darbuotojų supratimas ir domėjimasis socialiniu darbu, jo reikšme gyventojams. Pasikeitė ir patys gyventojai. Jie nebėra pasyvūs stebėtojai, pradėjo domėtis įstaigos gyvenimu, reiškia savo nuomonę, stengiasi ją apginti. Metų pabaigoje kiekvienas socialinis darbuotojas atsiskaito kolektyvui už nuveiktą darbą, jo rezultatus.Išvados• Lietuvoje, Atkūrus Nepriklausomybę, seimas priėmė Valstybinį socialinio aprūpinimo sistemos pagrindinį įstatymą, kurio pagrindu pradėta socialinės apsaugos reforma.• Lietuvoje vykdoma radikali sutrikusios psichikos žmonėms skirtų tarnybų reforma, nukripta į decentralizaciją.• Darbe pateikti duomenys atskeidė žmogaus socialinės raidos pasiekimus ir sunkumus Strėvininkų pensionate.• Šie teigiami poslinkiai turėjo įtakos kasdieniniam gyventojų gyvenimui, jų užimtumui, savirealizacijai, darbinės veiklos ugdymui, saviraiškai.• Metai iš metų buvo kuriamos socialinės grupės, tobulinama socialinio darbo metodika.• Didelis dėmesys skiriamas individualiam darbui su klientu.• Plečiasi teikiamu socialinių paslaugų tinklas, jų kokybė.• Didelis dėmesys kreipiamas gyventojų gyvenimo sąlygų gerinimui.• Planuojama 2000 m. visus gyventojus apjungti į socialines grupes.• Norint užtikrinti pensionato gyventojų komfortą personalo darbuotojai turi kelti kvalifikaciją, ieškoti naujų darbo formų.Literatūra1. Barvydienė V. Ir kt. , Psichologija studentui. – Kaunas, 19962. JTVP. Pranešimas apie žmogaus socialinę raidą Lietuvoje. – Vilnius, 19983. James A.F. Stoner, R,Edward Freeman, Daniel R Gilbert Jr Vadyba – Kaunas, – 19994. Leliugienė I. , Žmogus ir socialinė aplinka. – Kaunas, 19985. Pūras D. , Negalės žmonės sugrįžta į visuomenę. – Vilnius, 1997