TURINYS
ĮVADAS 2Socialinio pedagogo darbas kaimo bendruomenėje 3Socialinio pedagogo veiklos metodai . 3Pedagoginės psichoterapijos metodai 4Įvairių elgesio nukrypimų profilaktikos metodai 4Socialinio ugdymo metodai 4Socialinio palaikymo metodai 5Aktyvaus apmokymo metodai 5Pedagoginiai metodai: 5Psichoterapiniai metodai 6Socialinio pedagogo darbo kaimo bendruomenėje metodai 7Tinkami darbai socialiniam pedagogui 7Kaip nustatyti ar reikalinga pagalba šeimai? 8Kaip pagerinti šeimos socialinę sveikatą? 9Socialinio pedagogo etinė pareiga bendruomenei 10Kaimo socialinio pedagogo darbo su šeima metodika 11Kaimo mokyklos socialinis pedagogas 13Neįgalaus kaimo vaiko ir jo šeimos socialinės reabilitacijos darbo metodika 15Kaimo socialinio pedagogo veiklos rezultatyvumo kriterijai 16Kaimo socialinio pedagogo veiklos vertinimas 17IŠVADOS 19LITERATŪRA 20ĮVADASSocialinio pedagoginio darbo tobulinimas neįmanomas be efektyvių darbo metodų, būdų, priemonių, išteklių, socialinės – pedagoginės veiklos technologijų panaudojimo, nes tai ir sudaro socialinio – pedagoginio darbo tyrimo objektą. Socialinio pedagoginio darbo metodiką vertinti kaip mokslinių žinių taikomąją sistemą, įskaitant socialinės ir ugdomosios pagalbos būdų, metodų, priemonių, technologijų visumą, paramą individui, ir sunkioje gyvenimo situacijoje, nuoseklių, tarpusavyje susijusių pedagogo ir kliento veiksmų, sąlygojančių efektyvų asmeninių ir socialinių problemų sprendimų sistemą. (1. 339 ) M. Gurajanova kelia klausimą: Kokie yra socialinio – pedagoginio darbo kaime metodikos uždaviniai. Pirmiausia, tai socialinio – pedagoginio darbo su skirtingomis gyventojų kategorijomis, skirtingomis socialinėmis grupėmis pagrindinių krypčių ir principų, formų ir organizavimo būdų atskleidimas. Antra, išmokyti žmones dirbti socialinį ugdomąjį darbą, išmokyti teikti socialinę – pedagoginę pagalbą, reikalaujančią socialinės adaptacijos, pedagoginės korekcijos, realibitacijos meno. Tai labai sunkus menas ir jis neateina pats savaime, o tik įgijus socialinio pedagoginio darbo kompetencijos, besiremiančios giliu ir įvairiapusiu socialinės pedagogikos bei socialinio darbo metodų išmanymu. Socialinio pedagoginio darbo metodika, aiškindamasi kliento problemų sprendimo būdus ir tikslą, būtinai nustato jų atitinkamą suderinamumą. Šį požymį turi tenkinti bet kuris metodas ar metodų visuma, jei norima pasiekti šiuos tikslus. (1. 339 ) Socialinės pedagogikos metodai, pasak M.Gurjanovos – tai bendri socialinio pedagogo ir kliento veiklos būdai, siekiant išspręsti konkrečias problemas. (1. 339 ) Socialinė pedagogika suprantama kaip jaunimo globos teorija. Žodžio „pedagogika“ vartojimas kalboje visuomet siejamas su ugdymo teorija ir praktika. ( 2. 25 ) Kaimo bendruomenės socialinis pedagogas – tai savo bendruomenės narių pagalbininkas, patarėjas, gynėjas ir atrama, vaikų ir suaugusiųjų visuomenei naudingos veiklos organizatorius. Jis savo elgesiu, gyvenimo būdu, santykiu su žmonėmis, savo profesija, aukštomis dorovės nuostatomis įgyja gyventojų pagarbą. (1. 342 )Socialinio pedagogo darbas kaimo bendruomenėjeSocialinė pedagogika – tai visuomenės ugdymo metodų tyrimas ir aktualizavimas; visuomeninių, valstybinių ir pavienių integracijos keliai ir galimybės, sąlygų žmogaus ugdymui sudarymas. XX amžiuje pedagogika tampa integruota mokslų šakų sritimi , įgauna mokslo šakų apie žmogų ir visuomenę, sąveika (psichologija, etnologija, sociologija ir kt.). Labai išplėtė sampratą apie žmogaus vystymosi, jo auklėjimo dėsningumus ir objektyvius procesus. ( 2. 241) Socialinė pedagogika grindžiama socialinio ugdymo teorija, kuri aiškina ir prognozuoja jos funkcionavimą kaip socialinę sritį , taip pat nagrinėja individualius, grupinius, socialinius ugdymo subjektus, jų tarpusavio sąveiką. ( 2. 241 ) Visuose socialinės pedagogikos skyriuose nagrinėjamos socialinės pedagogikos problemos numato jos funkcijų ir ypatybių konkretizaciją vienų ar kitų ugdymo institucijų: ikimokyklinės pedagogikos, mokyklos pedagogikos, profesinio mokymo, vaikų ir jaunimo organizacijų, klubų, socialinio darbo ir kitos pedagogikos. ( 2. 241 – 242 ) Socialinė pedagogika yra tikslinė individo socialinio persiorientavimo pagalbos sritis, kuri sukuria visuomenės egzistencijai naujas sąlygas, padeda išsaugoti gebėjimo persiorientuoti gyvenime. ( 2. 32) Viena iš socialinio pedagogo darbo krypčių yra darbas kaimo bendruomenėje. Socialinis pedagogas turi dirbdamas turėti savo metodika ir vertinimą.Socialinio pedagogo veiklos metodai.Socialinių pedagogų veiklos metodų, taikomų praktikoje analizė, leidžia juos skirstyti i šias grupes:I. Bendrieji socialinio pedagoginio darbo kaimo bendruomenėje metodai.
1. Socialiniai pedagoginiai darbo su vaikais, paaugliais ir jaunimu metodai.2. Tėvų ir vaikų veiklos metodai3. Jaunimo ir vyresniosios kartos bendravimo metodai.II. Grupinio socialinio pedagoginio darbo metodai.III. Individualaus socialinio poveikio metodai.IV. Bendrapedagoginio socialinio poveikio metodai.1. Socialinės diagnostikos.2. Įvairių elgesio nukrypimų profilaktika.3. Socialinio ugdymo ( auklėjimo).4. Aktyvaus apmokymo.5. Pedagoginės korekcijos.V. Pedagoginės psichoterapijos metodai. (1. 339 – 340 )Pedagoginės psichoterapijos metodai.Pedagoginės psichoterapijos metodų grupėje yra sava klasifikacija. Socialinės diagnostikos metodai nukreipti į kompleksinį asmenybės, šeimos, bendruomenės tyrimą:1. Socialinė asmenybės istorija.2. Socialinė šeimos istorija.3. Socialinės bendruomenės pasas.4. Šeimos pasas.5. Stebėjimas.6. Pokalbis, interviu, apklausa.7. Atvejo analizė, situacijos analizė, tarpasmeninių santykių ir socialinės sąveikos analizė.8. Globotinių veiklos analizė.9. Nepriklausomų charakteristikų apibendrinimo metodas.10. Sociokultūrinis monitoringas.11. Bibliografinis metodas.12. Ekspertų vertinimo metodas. (1. 340 )Įvairių elgesio nukrypimų profilaktikos metodaiĮvairių elgesio nukrypimų profilaktikos taikymo metodais siekiama užkirsti kelią visokiems ar kitokiems asocialiems reiškiniams šeimoje ar kaimo bendruomenės gyvenime:1. Darbo terapijos metodai.2. Laisvalaikio organizavimo metodai.3. Ugdymo arba auklėjimo (naudingų įgūdžių, jausmų, asmenybinių savybių ugdymas, įsitikinimai, paskatinimai, nuobaudos ir kt.) metodai.4. Įtraukimo į visuomenei naudingą darbą metodai.5. Įvairios kitos formos.6. Operatyvaus reagavimo į nepalankią socialinę situaciją metodas.7. Socialinė pedagoginė globa.8. Socialinė kontrolės metodai. (1. 340 )Socialinio ugdymo metodaiSocialinio ugdymo metodais siekiama atsakingo suaugusiųjų kaimo gyventojų dalyvavimo visų vaikų socialinių ir ugdymo institucijų veikloje, Humaniškos aplinkos kūrime ir apima:1. Socialinės diagnostikos metodai.2. socialinio pedagoginio darbo atviroje aplinkoje metodus.3. Projektų metodą.4. Kultūrinės animacijos metodas.5. Savipagalbos ir tarpusavio pagalbos metodus.6. Mokymo veikloje metodus. 7. Ugdomosios veiklos patyrimo ( tautoje, šeimoje, bendruomenėje ir kt.) analizę ir sklaidą. (1. 340 – 341)Socialinio palaikymo metodaiSocialinio palaikymo metodai nukreipti į pagalbos žmogui teikimą ugdymo (auklėjimo), švietimo ir socialinio darbo priemonėmis:1. Moralinio palaikymo metodai (padidintas dėmesys, draugiškas patarimas, atjauta konkrečioje situacijoje, užuojauta, pasidalijimas džiaugsmu, moralinė globa, palaikymas geru žodžiu, patarimu, rūpestingas bendravimas, individuali globa, viešai išsakyta padėka ir kt.).2. Ugdomosios (auklėjamosios) pagalbos metodai.3. Edukacinės pagalbos metodai.4. Socialinė pagalbos (individuali globa, slauga, konsultavimas, socialinis aptarnavimas ir kt.) metodas. (1. 341)Aktyvaus apmokymo metodaiAktyvaus apmokymo metodai nukreipti į tai, kad suteiktų socialinio pedagogo globotiniams žinias, mokėjimus ir įgūdžius, gyvybiškai reikalingus savarankiškai spręsti savas problemas:1. Savarankiško mokymosi ir mokymosi bendraujant metodai.2. Mokymo veikloje metodai.3. paskiriant individualų mokytoją.4. Tariamų problemų metodai.5. Vaizdinio mokymo metodai. (1. 341) Pedagoginės korekcijos metodai nukreipti vaiko elgesio defektams taisyti. Remiantis klasikine, pasiūlyta klasifikacija, visi metodai skirstomi į dvi grupes: pedagoginiu ir psichoterapinius.Pedagoginiai metodai:I. Visuomeninio poveikio metodai:1. Valio trūkumų (defektų) korekcija.2. baimės korekcija.3. ignoravimo metodas.4. Sveiko juoko kultūros metodas.5. Veiksmai, esant stipriam vaiko susijaudinimui.6. Išsiblaškymo korekcija.7. Neryžtingumo korekcija.8. Nerišlių minčių ir veiksmų korekcija.9. Prof. Bielskio metodas.10. valkatavimo korekcija.11. Savikorekcija.II. Specialūs arba individualūs pedagoginiai metodai:1. Tipų korekcija.2. Spartaus brendimo korekcija.3. Isteriško charakterio korekcija.4. Vienturčio vaiko trūkumų korekcija.5. nervingo charakterio korekcija.6. Nenormalaus (besaikio)skaitymo koregavimas.III. Korekcijos darbine veikla metodai.IV. Panaudojant racionalios vaikų kolektyvo veiklos organizavimo korekcijos metodus. (1. 341 – 342)Psichoterapiniai metodaiJiems priskiriama įtaiga ir savitaiga, hipnozė, įtikinimo metodas, psichoanalizė. Psichoterapiniais metodais socialinis pedagogas siekia įgalinti žmogų gydomosiomis darbo ir meno bei kitomis natūraliomis gydomosiomis priemonėmis:1. Darbo terapija.2. Žodinė terapija.3. Estetinė terapija.4. Bibliopsichoterapija.5. Žaidimų terapija.6. Muzikos terapija.7. Šeimos terapija.Be abejo, ne visi pateikti metodai yra tinkamai sukurti, plačiai aprobuoti praktikoje ir gali būti atitinkamai efektyviai naudojami socialinio pedagogo darbe. Be to, metodų pasirinkimas priklauso nuo socialinio pedagogo darbo vietos, jo globotinių kontingento, problemų pobūdžio, o taip pat nuo profesinio meistriškumo ir profesinio pasirengimo lygio. Tačiau augantis socialinio pedagogo instituto vystymasis leidžia tikėtis socialinio darbo metodų tobulėjimo. (1. 342)Socialinio pedagogo darbo kaimo bendruomenėje metodai
Pasak M. Gurjanovos , kaimo socialiniu pedagogu, trūkstant kvalifikuoto specialisto, gali būti bet kurios profesijos žmogus, mėgstantis dirbti su žmonėmis, turintis gyvenimiškąją ir profesinę patirtį, atitinkamas asmenines savybes, turintis autoritetą ir gerbiamas kaimo gyventojų, turintis įgūdžių organizuoti visuomenei naudingą veiklą vienoje, kurioje nors srityje (meninę kūrybą, sportinę veiklą, turizmą, kraštotyrą) ir įgijęs atitinkamą išsilavinimą. Jo veiklos tikslas – padėti savo mikrosociumo žmonėms pagerinti gyvenimo kokybę ir socialinių – ekonominių krizių sunkumus. Kaimo bendruomenės socialinis pedagogas turėtų būti vietos gyventojas, gerai žinantis tos bendruomenės žmones, kaimo tradicijas, jo praeitį ir dabartį. Ji turėtų būti iniciatyvus, kūrybingas, atviras, mokantis individualiai prieiti prie žmonių, sudominti juos įdomia naudinga veikla, lavinti jų gabumus, rasti sau pagalbininkų. (1. 342 – 343)Tinkami darbai socialiniam pedagogui Šeimos planavimo klausimai, šeimyninių santykių stiprinimas, auklėjimas, ugdymas, švietimas, socialinė vaikų apsauga, jų sveikatos stiprinimas, vaikų priežiūros organizavimas, namų ūkio vedimo mokymas, šeimos laisvalaikio organizavimas, tėvų švietimas ir kultūrinio lygio kėlimas. Pagalba įveikiant šeimynines krizes, globos organizavimas, įvaikinimas, rūpinimasis vaikais su fizine ir psichine negalia. Įsikišimas žiauraus elgesio su vaikais, fizinio ir psichinio smurto atvejais. Darbas su nedarniomis šeimomis. Pagalba krizių ištiktomis šeimomis ( skyrybos, auklėjimas nepiltose šeimose, pakartotina santuoka, nepageidaujamas vaikas, smurtas šeimoje, skurdas, nedarbas, tėvų nesugebėjimas auklėti vaikus, girtavimas, narkomanija, prostitucija, šeimos reketavimas, prievartinis šeimos gyvenamojo būsto pardavimas dėl skolų, gaisras ir kt.). Pagalba šeimoms, turinčioms sveikatos problemų, pastebėjus tarp kartų nesutarimas ar tarpreliginių problemų.(1. 343)Kaip nustatyti ar reikalinga pagalba šeimai? Šeimos nariai dažnai neramūs , susijaudinę, ir nusiminę, susirūpinę, susierzinę, agresyvus. Nesimoko, nedirba darbo, atitinkančio jų galimybes ir sugebėjimus. Elgiasi ne taip kaip anksčiau, iššaukiančiai, pasipūtėliškai. Elgiasi ne pagal visuomenei priimtas normas. Nemandagūs, įžeidinėja kitus. Nuolat skundžiasi bloga nuotaika ir sveikata. Nesirūpina savo išore. Neturi draugų. Reikalauja sau ypatingo dėmesio. (1. 343)Bendruomenės socialiniai pedagogai padeda vaikams spręsti socialinius, intelektualinius, fizinius poreikius ir gina jų interesus; rasti savo vietą bendruomenės gyvenime, įtraukia juos į gyventojų socialinių problemų sprendimą, kaimo gerbūvio kūrimą; padeda gerinti tarpusavio santykius su tėvais , bendraamžiais ir suaugusiais. Bendruomenės socialiniai pedagogai padeda vaikams socialiai adaptuotis šiuolaikiniame gyvenime, įveikiant stresus, išvengti konfliktų, geriau suprasti pačius save, pasitikėti savimi, būti atsakingais, mokėti savarankiškai nugalėti sunkumus. Kaimo bendruomenės socialiniai pedagogai padeda vaikams socialiai adaptuotis šiuolaikiniame gyvenime, įveikti stresus, išvengti konfliktų, geriau suprasti pačius save, pasitikėti savimi, būti atsakingais, mokėti savarankiškai nugalėti sunkumus. Jie padeda socialiai neadaptuotiems vaikams nugalėti agresyvumą, žiaurumą, užkerta kelią bėgimui iš namų, valkatavimui, teisėtvarkos pažeidinėjimui, išėjimui iš mokyklos.Bendruomenės socialiniai pedagogai padeda jaunimui patenkinti intelektualinio, kultūrinio, dorovinio, fizinio vystymosi poreikius, organizuojant kultūrinį laisvalaikį, darbinį užimtumą, renkantis profesiją, gyvenimo karjerą ir kryptį, įsidarbinti, pasiruošiant šeimyniniam gyvenimui, išbristi iš kritinių situacijų, atsisakant žalingų įpročių, konsultuoja socialiniais – teisiniais klausimais, padeda vystant jaunimo verslą. Kaimo bendruomenės socialiniai pedagogai pagyvenusiems žmonėms padeda įveikti vienatvę, bendravimo stygių, amžiaus negalias, susidoroti su artimųjų nedėmesingumu, nugalėti bejėgiškumą, socialinio nereikalingumo jausmą. Jie padeda užpildyti dokumentus socialinėms lengvatoms, pašalpoms, materialiniai pagalbai, ūkinės veiklos vystymui gauti, padeda išpildant jų asmeninius prašymus. Jie moko pagyvenusius žmones įvairių savipagalbos būdų, mokėjimo sugyventi su kitais žmonėmis, gauti maksimalią naudą iš jiems teikiamų socialinių paslaugų.Socialinis pedagogas padeda ir jaunoms šeimoms. Harmonizuoja tarpusavio santykius, tvarkant buitį, įgyjant vaikų auginimo ir auklėjimo žinių, atsikratant žalingų įpročių, įsidarbinant, palankiomis jaunai šeimai sąlygomis, tarpininkauja sprendžiant gyvenamojo būsto problemas. (int.)
Kaimo bendruomenės pedagogas daugiavaikėms šeimoms padeda įveikti materialinius sunkumus, organizuoti laisvalaikį, skiria vaikam galimybę nuvykti į vasaros stovyklas, sprendžiant vaikų auklėjimo problemas, saugant šeimos narių sveikatą, organizuojant tėvams antraeilį darbą. (int.)Taip pat ji padeda neįgaliesiems nugalėti socialinės atskirties jausmą, vienatvę, atitrūkimą nuo gyvenimo, išspręsti medicinos ir buitinio aptarnavimo problemas, gauti lengvatai ir socialinę paramą, palaikant ryšį su valstybinėmis socialinės apsaugos institucijomis, sukuriant darbo vietas neįgaliesiems, surandant specialius paramos fondus. Socialinis pedagogas suteikią pagalbą ir bėgliams ir imigrantams. Jis padeda jiems adaptuotis psichologiškai prie „svetimos kultūros“, mokantis kalbos, prisitaikyti prie ekonominių, socialinių, kultūrinių gyvenimo sąlygų, tvarkant buitį, įsidarbinant, auginant ir auklėjant vaikus. Kaimo bendruomenės socialiniai pedagogai padeda savo globotiniams, kenčiantiems nuo alkoholizmo ir narkomanijos, nustatant ryšį su medicininėmis tarnybomis. Jie padeda jaunoms motinos ir paauglėms spręsti nepageidaujamos motinystės ir paauglių nėštumo problemas. Socialiniai pedagogai padeda žmonėms, kuriems, atsidūrus sudėtingose gyvenimo situacijose, reikalinga socialinė pagalba. (1.344 – 345 )Kaip pagerinti šeimos socialinę sveikatą? Atliekant asmenybės ir jos mikroaplinkos diagnostiką, tiriant klientų interesus, poreikius, jų gyvenimo sąlygas, atskleidžiant vaikų, paauglių, jų šeimų, bendruomenės suaugusių gyventojų sunkumus ir problemas. Kartu su bendruomenės nariais padedant formuoti sveikus, pedagoginius santykius sociume, kurti palankų mikroklimatą, psichologinį komfortą šeimoje, gyvenamoje vietoje. Rūpintis ugdymo turiniu, formomis ir metodais, jų tikslingumu, kurios naudoja socialinės apsaugos tarnybos savo darbe su šeima, vaikais, teikiant socialinę pagalbą įvairioms gyventojų grupėms. Kartu su kitos specializacijos socialiniais pedagogais, socialiniais darbuotojais, bendruomenės gyventojais organizuoti įvairią vaikų ir suaugusiųjų veiklą, skatinti jų iniciatyvumą, įvairių savipagalbos būdų vystymą. Socialinės tarnybos padeda įtvirtinti prioritetą šeimai, jos edukacinio – terapinio potencialo stiprumą, pagalbą, siekiant užkirsti kelią konfliktinėms situacijoms. Bendraujant su įvairių socialinių tarnybų, įstaigų specialistais, socialiniais darbuotojais, teikiant pagalbą žmonėms, reikalingiems globos ir rūpybos, ir pagalbos. Atstovauti ir ginti klientų, šeimų interesus jų santykiuose su įvairiomis valstybėmis, visuomeninėmis struktūromis, inicijuoti įvairių bendruomenės institucijų sąveiką su konkrečia šeima ir asmenybę. Organizuoti ir koordinuoti bendruomenės gyventojų savivaldą, vadovaujant ir palaikant visuomenines iniciatyvas, įvairių, įvairių iniciatyvinių grupių darbą. Palaikyti ryšį su vietinę valdžia, savivaldos institucijomis ir visuomeninėmis organizacijomis, įmonių, įstaigų, organizacijų darbo kolektyvais, siekiant spręsti bendruomenės narių socialines problemas. Dirbant, siekti suburti tėvų ir vaikų aktyvą, įtraukiant į darbą savanorius. Skatinti įvairių ugdomųjų institucijų pedagoginės veiklos aktyvumą ir koordinuoti jų ryšį tarpusavyje. Koordinuoti ir papildyti šeimoje organizuotą ugdomąjį procesą.Socialinio pedagogo etinė pareiga bendruomeneiSocialinis pedagogas tarnauja bendruomenės socialinei gerovei. Vadovaudamasis šiuo principu socialinis pedagogas: siekia sudaryti sąlygas vaikų pozityviai raiškai, jų socialinėms garantijoms ginti, asmeniniams poreikiams tenkinti; rūpinasi, kad bendruomeninei priklausančioms tautinėms, religinėms, kultūrinėms ir kt. mažumų atstovams būtų teikiama reikalinga socialinė pagalba; veikia plėsdamas visų klientų galimybes rinktis reikiamą pagalbą; yra susipažinęs su Lietuvos socialine politika, įstatymais bei poįstatyminiais aktais ir siekia pozityvių pokyčių, kuriais būtų pagerinta įstaigos bendruomenės vaikų socialinė apsauga, įgyvendinamas socialinis teisingumas; pareiškia savo nuomonę apie socialinės gerovės problemas, nagrinėjamas per žiniasklaidos priemones. įstaigos socialinio pedagogo, pažeidusio šio etikos kodekso normas bei principus bei normas, elgesys svarstomas pedagogų tarybos posėdyje. laisvalaikio užimtumu besirūpinančios įstaigos ar vaikų darželio pedagogų taryba gali laikinai sustabdyti pedagogo veiklą ir pareikalauti iš jo gauti naują sertifikatą, liudijantį apie profesinės kvalifikacijos kėlimą. (int.)Kaimo socialinio pedagogo darbo su šeima metodikaM. Gurjanova atskleidžia platų spektrą darbo metodų, kuriais savo darbe naudojasi socialinis pedagogas, dirbdamas su šeima. Šeimos socialinio pedagogo globa, kaip taisyklė, apima visas vieno kaimo arba gatvės (jei tai didelis kaimas), arba vieno namo ( jei tai darbininkų gyvenvietė) šeimas. Padidintą dėmesį socialinis pedagogas skiria daugiavaikėms, mažas pajams turinčioms, nepiltoms šeimoms bei šeimoms, kurioms reikia pedagoginės korekcijos. Jis reguliariai šias šeimas lanko. Sudaroma kartoteka, į kurią įtraukiami duomenys apie šeimos sudėtį, jos poreikius, interesus. Socialinis pedagogas visuomet būna informuotas apie visas šių šeimų tėvų ir vaikų gyvenimo problemas. Jis, identifikuodamas šeimos sunkumus, diferencijuoja atskleistas problemas ir informuoja rajono socialinių tarnybų specialistus. Jis dalyvauja sprendžiant šeimyninius konfliktus, moraliai palaiko moteris, kurių vyrai piktnaudžiauja alkoholiu, kontroliuoja nedarių šeimų vaikų gyvenimo sąlygas, padeda materialinio šeimos aprūpinimo klausimais, kontroliuoja vaikų bei jų tėvų sveikatos būklę, padeda vystyti vaikų individualius gabumus ir interesus, kartu su tėvais ir suinteresuotais visuomenės nariais siekia sukurti saugią gyvenamąją ir laisvalaikio praleidimo aplinką. Jis nuolat bendrauja su globojamomis šeimomis, padeda susivokti sudėtingoje tarpusavio santykių sistemoje, daro poveikį šeimos santykiams, šeimos padėčiai mikroaplinkoje. Veikdamas neformalaus bendravimo sąlygomis, socialinis pedagogas lieka pagalbininko, patarėjo, vaikų interesų gynėjo vaidmenyje ir tuo pat metu – valstybinės socialinės tarnybos atstovu, kuris rūpinasi šeimos stiprumu, jos sugebėjimo normaliai aprūpinti vaiką palankiomis gyvenimo sąlygomis, vystymu. Socialinis pedagogas naudoja individualius darbo su šeimomis, reikalaujančiomis ypatingos pagalbos, metodus. Socialinio pedagogo ir tėvų bendravimas – sudėtingas ir daugialypis procesas. Socialinis pedagogas turi suprasti aiškų šeimos lankymo tikslą ir laukiamą rezultatą. Prieš lankydamasis šeimoje jis turėtų apgalvoti atsakymus į šiuos klausimus: kodėl būtinas šis apsilankymas? Kokios gerosios asmeninės savybės būdingos vaikui, kurios galima būtų remtis, ko pokalbyje vengti? Ką aš noriu iš tėvų išgirsti, ką aš galiu išgirsti? Kokio lankymosi rezultato laukiu? Remiantis M. Gurjanovos nuostatomis, svarbi socialinio pedagogo, dirbančio su šeima veiklos sritis yra darbo metodai, kurių pagalba sprendžiamos su klientų sveikatą, jos stiprinimu susijusios problemos. Šį darbą socialinis pedagogas atlieka kartu su medicinos darbuotoju. Edukacinės veiklos proceso metu jis aiškina tėvams, kad nesuderintas ir nekokybiškas maistas, fizinio aktyvumo trūkumas, rūkymas, piktnaudžiavimas alkoholiu, oro, vandens, dirvožemio užteršimas pavojingomis žmogaus organizmui stresai – visi šie ir kiti neigiami reiškiniai kenkia sveikatai. Esant būtinybei, socialiniai pedagogai tarpininkauja dėl materialinės pagalbos šeimai, moksleivių nemokamo ar lengvatinio maitinimo mokykloje skyrimo ir t.t. Nemažą reikšmę socialinio pedagogo veikloje, užima vaikų ir tėvų kultūrinių poreikių tenkinimas. Organizuodamas moksleivių popamokinę veiklą, socialinis pedagogas bendradarbiauja su kultūros darbuotojais, papildo ugdymo pedagogais. Jis siekia įtraukti vaikus, ypač iš probleminių šeimų į mokyklos, kaimo klubo, bibliotekos bazėje dirbančių būrelių, klubus, sekcijų veiklą. Esant būtinybei, šeimos socialinis pedagogas tarpininkauja dėl vieno ar abiejų tėvų tėvystės teisių atėmimo. Socialinė edukacinė praktika rodo, kad socialiniai pedagogai bendradarbiauja teikiant įvairias socialines paslaugas šeimai. Teikiamas profesionalią pagalbą socialinis pedagogas rūpinasi socialinės pagalbos aktyvumu. Socialinis pedagogas ugdo įvairius savipagalbos būdus, jis palaiko ir skatina žmones vystyti savo jėgas, konstruktyvią veiklą, vidinių rezervų panaudojimą. Atstovaudamas ir gindamas šeimos ypatingą dėmesį į tų gyventojų grupių interesus ir poreikius, kurios yra nesaugios šia…ndienos sąlygomis. Rūpindamasis šeimos išsaugojimu, socialinis pedagogas siekia normalizuoti santykius šeimoje ir jos aplinkoje, panaikinti teigiamo bendravimo deficitą, sukurti kaimo sociume gerumo, humaniškumo ir kilniaširdiškumo atmosferą. Šeimos socialiniai pedagogai yra jungiančioji grandis ne tik tarp šeimos ir mokyklos, bet ir tarp šeimos ir kaimo administracijos. Darbo praktikoje yra pavyzdžiu, kai į socialinio pedagogo pareigas įeina kaimo tėvų komiteto veiklos organizavimas ir vadovavimas jam, pedagoginės pagalbos šeimai darbo organizavimas, darbas, įtraukiant tėvus į mokyklos visuomeninį gyvenimą, įvairiapusė pedagoginė pagalba šeimai. Šeimos socialinis pedagogas dirba ne tik su probleminėmis šeimomis, bet ir siekia visuomenės pripažinimo ir palaikymo šeimoms, gerai auklėjančioms savo vaikus. Tuomet jis panaudoja masinės informacijos priemones, valdžios institucijų, įmonių, visuomeninių organizacijų, kaimo sueigų galimybes. Organizuodamas šeimos laisvalaikį, socialinis pedagogas remiasi vaikų ir tėvų sudominimu bei jų sugebėjimais, patirtimi organizuojant laisvalaikį ir poilsį, profesinėmis vienos ar kitos srities žiniomis. Socialinis pedagogas vysto vaikų ir tėvų iniciatyvumą bei kūrybingumą. Organizuojant sociokultūrinį darbą, pagrindinė užduotis – žmonių bendravimo poreikio patenkinimas, šeimyninio ugdymo patirties praturtinimas, pasikeitimas informacija, naujomis žiniomis, mokėjimais, įgūdžiais. Remiantis išsamia autorės pateikta socialinio pedagogo darbo su šeima metodų analize, galima teigti, kad socialinio pedagogo darbo turinio, formų bei metodų nulemia šeimos aplinka ir išsilavinimo lygis. (1. 346 – 349)Kaimo mokyklos socialinis pedagogasŠiuolaikinis kaimo mokyklos mokinys, pasak M. Gurjanovos susiduria su begale asmeninių ir socialinių problemų, kurios trukdo jo sėkmingam mokymuisi bei tolimesniam įsitraukimui į pilnakraujį visuomenės gyvenimą. Suformuota mokymosi motyvacija, reiklumu mokymuisi pasižymi tik vaikai, turintys aukštą ir vidutinį intelektą. Tačiau dalis mokinių nesiekia intelektualios veiklos, išsilavinimo. Kaimo mokyklos dėl mažo besimokančiųjų skaičiaus, mokyklų reorganizacijos, nepasiekiamos klasės su sustiprintu dalyko mokymu, gimnazijos. Kaime nepakankamai išvysta papildomo ugdymo sistema. Mokymo mažoje mokykloje sąlygos, remiantis M. Gurjanova reikalauja, kad mokytojas taikytų įvairias individualaus darbo su kiekvienu mokiniu formas ir metodus , diferencijuotą mokymąsi, didintų savarankiško darbo apimtis gabiems mokiniais, normuotų darbo krūvį mažiau gabiems. Ši situacija reikalauja iš mokytojo gero mokinių individualių savybių ir gabumų pažinimo, mokėjimo nustatyti jų pasirengimo lygį. Iškyla poreikis dirbti su tėvais, apmokant juos kontroliuoti žinių įsisavinimo procesą bei saugoti vaiko sveikatą. Statistiniai duomenys liudija, kad kaimo moksleivių sveikata nuolat blogėja. Tai susiję su nuolat blogėjančiomis šeimos gyvenimo sąlygomis, nesubalansuotu maitinimusi, pernelyg dideliu mokymosi krūviu, ekologine aplinka bei kitais veiksniais. Išaugo moksleivių su sutrikusiu intelekto vystymusi, sergančių įvairiomis chroniškomis ligomis skaičius. Natūralu, pasak autorės, kad baigiant mokyklą, šis rodiklis didėja. Dėl sveikatos būklės sumažėja profesinio pasirinkimo galimybės, todėl mokykla privalo rūpintis ir moksleivių sveikata. Kaimo mokyklos socialinis pedagogas turi dalyvauti sprendžiant šias problemas, siekti mažinti atotrūkį tarp kaimo ir miesto mokyklų moksleivių dalykinio pasiruošimo lygio. Be abejo tinkamai profesionaliai paruošti pedagogai, mokyklos bibliotekos fondas, ugdymo procesas aprūpinimas metodinėmis priemonėmis ir medžiagomis yra pagrindiniai veiksniai, suteikiant vaikams kokybišką išsilavinimą. Tačiau mokyklos socialinis pedagogas neturi pamiršti paties vaiko, kaip su juo elgiamasi namuose, mokykloje, o sukurti tikį mikroklimatą bendruomenės aplinkoje, kuris sąlygotų gerą fizinę bei dorovinę kaimo vaikų sveikatą. Mokymosi institucijų socialiniai pedagogai specializuojasi, kuriant palankią aplinką ugdymo įstaigose, padeda moksleiviams ir mokytojams sprendžiant įvairaus pobūdžio problemas, kontaktuojant su socialine aplinka. Socialinis pedagogas kartu su mokytojais, psichologu, slaugytoja, tėvais apibrėžia mokyklos socialinės tarnybos, kurios tikslas rūpintis moksleivių fizine, psichine, intelektualine ir dorovine sveikata, darbų ratą. Socialinis pedagogas, dalyvaudamas tinkamų sąlygų vaikams kūrime, bendradarbiauja ne tik su mokykla, bet ir kaimo klubu, muziejumi, biblioteka, medpunktu, tėvais. Socialinis pedagogas, pasak M. Gurjanovos, yra sujungianti grandis, apimanti šeimą, mokyklą ir bendruomenę. Tyrinėdamas vaikus ir juos supančią aplinką, socialinis pedagogas renka informaciją, susijusią su moksleivių poreikiais, padeda pašalinti priežastis, turinčias neigiamos įtakos jų lankomumui ir pažangumui. Jis organizuoja tarp pamokų sveikatingumo priemones (psichoterapija, pasivaikščiojimai lauke, fitoterapija ir kt.), jis kontroliuoja vaikų maitinimo kokybę, moksleivių, atskirų mokymosi dalykų konsultantų darbą. Mokyklos socialinis pedagogas dalyvauja sudarant alternatyvius mokymosi planus ir programas. Jis padeda mokytojams spręsti problemas, susijusias su nedrausmintų vaikų elgesiu, išsiaiškinant, kodėl vaikas praleidinėja pamokas, yra nepažagus. Individualių pokalbių su tėvais metu, socialinis pedagogas padeda jiems geriau suprasti problemas, susijusiais su vaiko mokymusi, ir bendradarbiauja jas sprendžiant. Jis palaiko tarpusavio pasitikėjimu pagrįstus santykius su šeimomis, prisiimdamas tarpininko tarp tėvų ir dalykų mokytojų vaidmenį. Socialinis pedagogas įtraukia tėvus, parengiant individualias mokymo p…rogramas. Jis padeda organizuoti negalių vaikų mokymą namuose, teikia informaciją mokyklos absolventams apie rajono, apskrities mokymosi institucijas. Kraštutiniu atveju, įsiterpia į konfliktinės situacijos šeimoje sprendimą, kad užkirstų kelią rimtoms pasekmėms, gresiančioms vaikui. Socialinis pedagogas turi teisę atstovauti mokyklai įvairiose organizacijose, kurių veikla susijusi su švietimu ir auklėjimu. Jis padeda palaikyti ryšį tarp mokyklos ir rajono įstaigų, siekia plėsti ugdymo bazę, panaudojant vietinį potencialą mokymo procese. Ypatingą dėmesį socialinis pedagogas teikia „rizikos grupės“ vaikams, silpnesnės sveikatos vaikams bei vaikams iš mažai aprūpintų bei asocialių šeimų. Kartu su bendruomenės organizacijomis ir įstaigomis ruošia priemones, skirtas padėti probleminėms šeimoms. Mokyklos socialinis pedagogas gerai žino, kokios gali būti vaiko auklėjimo probleminėje šeimoje pasekmės ( žemas savęs vertinimas, baimė, agresyvumas, depresija, blogas lankomumas, mokslo nutraukimas, išėjimas iš mokyklos, alkoholizmas, narkomanija, prostitucija). Socialinis pedagogas bendradarbiauja su įvairių socialinių tarnybų, įstaigų, specialistais, siekia padėti vaikams, kuriems reikalinga globa, parama, gydymas, darbas ir t.t. vaikų sudominimas viena ar kita žinių sritimi, kūrybinių galių ugdymas yra vienas iš socialinio pedagogo uždavinių. Ne pamokų laiku jis siekia įtraukti moksleivius į naudingą kūrybinę veiklą, atitinkančią moksleivių interesus ir poreikius.Toks socialinis pedagogas – tai draugas, patarėjas, aktyvus mokymosi proceso organizatorius. Kartu su tėvais ir mokytojais jis padeda vaikams suvokti nepertraukiamo mokymosi per visą gyvenimą svarbą. (1. 349 – 351)Neįgalaus kaimo vaiko ir jo šeimos socialinės reabilitacijos darbo metodikaRemiantis M. Gurjanova, labai svarbu, kad kaimo mokyklos socialinis pedagogas gerai įsisąmonintų pagrindinius savo uždavinius – tai moralinė pagalba šeimai, nugalint sunkumus, pedagoginis tėvų konsultavimas vaikų mokymo ir vystymo klausimais psichologinės – pedagoginės pagalbos vaikui teikiamos, socialinės vaiko reabilitacija. Pirmą kartą lankant šeimą, rekomenduojama visas pastangas skirti draugiškų santykių nustatymui. Geranoriškumas, taktas, kuklumas, pedagoginis korektiškumas, pasak M.Gurjanovos, yra reikšmingos sėkmės prielaidos. Jei socialinis pedagogas nebuvo anksčiau pažįstamas su šeima, pageidautina, kad pirmo vizito metu dalyvautų ir socrūpybos skyriaus darbuotojas. Galimas ir toks variantas, kai socialinis darbuotojas iš anksto praneša apie socialinio pedagogo vizitą. Socialinis pedagogas, kalbėdamas su tėvais, jei įmanoma ir su vaiku, susidaro bendrą vaizdą apie jo pomėgius, poreikius, norus, tuo pačiu planuoja, kaip įtraukti vaiką į atitinkančius jo galimybes užsiėmimus už namų ribų, pasinaudodamas mokyklos, bibliotekos, muziejaus ir kitoms galimybėms. Tėvams pageidaujant, socialinis pedagogas gali parengti 2 – 3 savanorius pagalbininkus, kurie užsiims su neįgaliu vaiku kūrybine veikla kokioje nors taikomojo meno šakoje, praleis kartu su vaiku dalį laisvalaikio. Dažnai patiems neįgalaus vaiko tėvams reikalinga medicininė pagalba. Kartais būtina juos apmokyti savitarnos ir sergančio vaiko globos. Kita socialinio pedagogo veikla – tai tarpininkavimas, tarp šeimos ir įvairių rajono socialinė srities institucijų. Jis konsultuojasi su ligoninės gydytojais dėl ligos eigos pobūdžio. Jų patarimai padeda tolimesniame socialinio pedagogo darbe su vaiko tėvais ( profilaktinės priemonės, priežiūros, patarimai ir pan.). Bendradarbiavimas su socialinėmis tarnybomis leidžia socialiniam pedagogui išspręsti klausimą dėl pagalbos neįgalaus vaiko tėvams suteikimo, apsirūpinant vaistais, medicininėmis priemonėmis, sanatorinio – kurortinio gydymo kelialapiais, o taip pat konsultuoti tėvus socialinių lengvatų neįgaliems vaikams skyrimo klausimais. Jei neįgalus vaikas gali mokytis namuose, tai socialinis pedagogas, kontaktuoja du vaiko teisių apsaugos inspektoriumi, atsakingu už švietimą. Socialinis pedagogas padeda tėvams gauti leidimą namų mokymui, parinkti mokytojus. Jis pats supažindina pedagogus du vaiko šeimą, padeda jiems adaptuotis naujose, neįprastuose darbo sąlygose, rasti tarpusavio supratimą su vaiku ir jo tėvais. Socialinis pedagogas iš anksto informuoja apie darbo su vaiku, sergančiu viena ar kita liga, darbo specifiką. Jei neįgalus vaikas auklėjamas šeimoje, priskiriamoje „rizikos grupei“, socialinis pedagogas, esant reikalui, padeda atlikti formalumus dėl tėvų gydymo pas gydytoją – narkologą, padeda juos mokyti sergančio vaiko priežiūros būdų. Rūpindamasis praplėsti neįgalaus vaiko ir jo šeimos bendravimo aplinką, socialinis pedagogas kartu su mokyklos , kultūros centro, bibliotekos darbuotojais gali organizuoti neįgalių vaikų ir jų šeimų klubą, rengti ten susitikimus, šeimos šventes. Su tėvais gali susitikti medicinos darbuotojai, mokytojai, o taip pat psichologas, teisininkas, prokuroras, socialinės rūpybos skyriaus inspektorius, banko tarnautojai. Tikslinga susitikimų metu rengti įvairias parodas (neįgalių vaikų piešinių, rankdarbių, taikomojo meno dirbinių), koncertus. Naudingi neįgalių vaikų susitikimai su neįgaliais suaugusiais, kurie ne tik patys aktyviai dirba įdomų darbą, bet ir gali vaikus ko nors išmokyti. Rūpinantis socialine neįgalaus vaiko adaptacija, svarbu sudaryti jam bendravimo su sveikais vaikais sąlygas. Bendri poilsio vakarai, kelionės, koncertai yra gera neįgalių ir sveikų vaikų socialinio auklėjimo priemonė. Pasak M. Gurjanovos, jos atliekami ilgamečiai moksliniai tyrimai rodo , kad globojant neįgalaus vaiko šeimą, socialinis pedagogas dažnai kreipiasi į kaimo administraciją gyvenimo gerinimo klausimais, sprendžiant buities problemas ( remontas, šildymas, aprūpinimas kuru) ir… į darbo bei užimtumo (darbo biržą) tarnybą (įstojimas į bedarbių įskaitą, tėvų įdarbinimas nepilnai darbo dienai, papildomam uždarbiu). Pateiktai išsamus socialinio pedagogo veiklos sričių nustatymas, darbo metodų ir būdų apibūdinimas atskleidžia darbo su neįgaliu vaiku ir jo šeima specifiką, parodo pagrindinių šio darbo uždavinių sprendimo būdus. Kaimo socialinio pedagogo veiklos rezultatyvumo kriterijaiSocialinio pedagogo darbą galima vertinti dviem lygiais: globaliniu (visuomenės mastu) ir lokaliniu (konkrečioje mikroaplinkoje). Dėka socialinio pedagogo institucijos, visuomenė pereina nuo kilnių, humaniškų idėjų ( stipri šeima, prioritetas asmenybei, vaikystės apsauga) deklaravimo prie jų realaus įgyvendinimo gyvenime. Posovietinė visuomenė gavo būrį profesionaliai parengtų specialistų, sugebančių diegti žmonėms humanizmo, kilniadvasiškumo, socialinio teisingumo, idėjas, vienyti žmones tarnavimu artimui, tėvynei ir dievui idėjomis. Ryškėja valstybinės, socialinės, šeimos, jaunimo politikos rezultatyvumas, vietos savivaldos vaidmuo, sugebėjimas pasiimti dalį valstybės naštos ant savo pečių. Socialinis pedagogas kaime tapo ta struktūros grandimi, kurios trūko, norint sujungti visus, atliekančius vieną iš pačių reikalingiausių darbų – vaikų ugdymą. Su jo pagalba kaime kuriama vaikų ir jaunimo neformalaus ugdymo sistema, kurioje kiekvienas moksleivis randa mėgstamą užsiėmimą, atitinkantį jo domėjimąsi ir gabumus. Socialinis pedagogas padeda kurti kaime socialinio palaikymo sistemą, kurioje kiekvienas kaimo gyventoja jaučia, kad juo rūpinasi kaimo visuomenė, valstybinės socialinės tarnybos. Socialinio pedagogo dėka mokykla tampa kaimą vienijančiu centru. Augančios kartos auklėjime geriau panaudojamos kaimo inteligentijos žinios, senolių patirtis ir autoritetas, tautinės kultūros tradicijos. Naujos mokytojų, vaikų ir jų šeimų bendravimo formos sąlygoja dvasinio bendrumo jausmo tarp vaikų ir suaugusiųjų atsiradimą. Tėvų įtraukimas į socialinį pedagoginį darbą su vaikais formuoja jų pilietinį brandumą. Nesėkmingos šeimos, apgaubtos sėkmingų šeimų emocine parama ir gerumu, praturtėja šeimyninio auklėjimo patyrimu, jaučia poreikį keistis, gyventi geriau. Pasirodžius kaime socialiniam pedagogui, sumažėja niekam bereikalingų, be tikslo slampinėjančių vaikų skaičius. Atsiranda žmogus, galintis duoti gerą patarimą suklupusiam vaikui, pasiūlyti, kur nukreipti savo energiją, pastebėti motinos ir sūnaus nerimą, kreiptis į socialine tarnybas pagalbos. Sumažėja vaikų, stovinčių nepilnamečių inspekcijos įskaitose. Tėvai bendradarbiauja su mokykla, žino jos problemas ir rūpesčius. Mokykla tampa visuomeninių ir valstybinių struktūrų susirūpinimo objektu. Dėka suinteresuoto kaimo gyventojų dalyvavimo – pedagoginiame darbe auga pedagoginis poveikis bendruomenės socialiniam gyvenimui, formuojasi labiausiai palankus vaikų auklėjimui mikrosociumas, nugalimas ryšio tarp įvairių žinybų nebuvimas.Kaimo socialinio pedagogo veiklos vertinimasRemiantis M. Gurjanovos, socialinio pedagogo darbo efektyvumas vertinamas pagal realius rezultatus, kurie nustatomi kaimo gyventojų, visuomeninio aktyvo, vaikų, tėvų, švietimo įstaigų darbuotojų, mikrorajono įmonių ir gyventojų nuomonės gilios analizės pagrindu. Atliekant analizę būtina atsižvelgti į pradinę socialinę – pedagoginę būklę, anksčiau pasiektus rezultatus, pedagoginio darbo proceso atviroje aplinkoje organizavimo ypatybes, ugdymo objektų specifiką.Pagrindiniai socialinio pedagogo veiklos tyrimo metodai yra: pedagogo praktinės veiklos analizė, kurią gali sudaryti pokalbiai su vaikais, kaimo gyventojais, įmonių ir organizacijų atstovais, įvairių socialinių tarnybų atstovais, anketinė apklausa, ekspertų apklausa, dalyvavimo kaimo gyventojų, tėvų ir vaikų sambūriuose, vietinės laikraščių, žiniasklaidos ir kitos, informacinės medžiagos tyrimo; statistikos organizacijų ir įstaigų ataskaitos, normatyvių dokumentų, įstatyminių aktų, liečiančių gyventojų socialinį aptarnavimą, analizė; socialinio pedagogo dokumentacijos analizė; Surinkta informacija yra išvadų ir pasiūlymų pagrindas. Ją reikia visapusiškai ištrinti, išsiaiškinti socialinės pagalbos tobulinimo galimybes. Tiriant gautą informaciją, reikia atskleisti stebimų procesų dinamiką, skirti dėmesį ne tik išorinei, kiek vidinei žmonių gyvenimo kaitai, kokybiniams ir kiekybiniams sociokultūrinio gyvenimo pokyčiams, negatyvių ar pozityvių permainų aplinkoje nustatymui.Pagrindiniai efektyvaus socialinio pedagoginio darbo kriterijai yra: jo profesinio augimo lygis; vaikų ir suaugusiųjų įtraukimo į įvairias socialinės – pedagoginės veiklos sociume sritis dinamika; vaikų, paauglių, jaunimo, vyresniosios kartos santykio su pagrindinėmis socialinėmis vertybėmis kaitos dinamika; socialinis – pedagoginis klimatas kaime, gyvenvietėje; vaikų, paauglių, jaunimo savaveiksmiškumo vystymosi šeimyninėje – kaimyninėje aplinkoje dinamika; Gyventojų pasitenkinimo socialinių paslaugų teikimu bei socialine pagalba lygis; Socialinio pedagogo autoritetas gyventojų tarpe, jų nuostata į socialinį pedagogą; Įvairių gyventojų kategorijų patenkinimo sociokultūriniu darbu bendruomenėje laipsnis; Teisėtvarkos pažeidimų, nusikaltimų socialinio aptarnavimo srityje dinamika; Kaime nusistovėjusio tarpusavio bendravimo ir pagalbos pobūdis; Partnerystės tarp socialinių tarnybų lygis, valstybinių ir nevalstybinių įstaigų tarpusavio sąveika.Remiantis šiais kriterijais, galima atlikti išsamią socialinio pedagogo darbo analizę, įgalinčią ieškoti atitinkamų būdų ir priemonių, siekiant tobulinti socialinio pedagogo darbą.IŠVADOSApžvelgus kaimo socialinio pedagogo veiklos metodus, galima daryti išvadą, kad socialinės pedagogikos darbo metodai – tai bendros socialinio pedagogo ir kliento veiklos būdai, siekiant išspręsti konkrečias problemas. Jų pasirinkimas priklauso nuo socialinio pedagogo darbo vietos, jo globotinių kontingento, problemų pobūdžio, o taip pat nuo profesinio meistriškumo ir profesinio pasirengimo lygios. Analizuodami socialinio pedagogo darbo su šeimos metodus, matome, kad darbui su šeima skiriamas ypatingas dėmesys. Socialinio pedagogo darbo turinio, formų bei metodų pasirinkimą lemia šeimos aplinka ir išsilavinimo lygis. Apžvelgus socialinio darbo kaime rezultatų vertinimo metodus, matome, kad socialinį darbą galima vertinti dviem būdais: globaliniu ir lokaliniu. Socialinio pedagogo darbas įgalina visuomenę realiai įgyvendinti kilnias, humaniškas idėjas, išauga valstybinės, socialinės, šeimos, jaunimo politikos rezultatyvumas, vietos savivaldos vaidmuo, pastebimas ankstyvų neteisinių veiksmų vaikų aplinkoje skaičiaus mažėjimas, piktnaudžiavimas alkoholiu. Socialinio pedagogo dėka mokykla tampa kaimą vienijančiu centru, formuojasi labiausiai palankus vaikų auklėjimui mikrosociumas, nugalimas ryšio tarp įvairių žinybų nebuvimas. Apžvelgus kaimo socialinio darbo efektyvumo vertinimo aspektus, galima daryti išvadą, kad socialinio pedagogo darbo vertinimas remiasi realiais rezultatais, kurie nustatomi gilios kaimo gyventojų, visuomeninio aktyvo, vaikų, tėvų, švietimo įstaigų darbuotojų, mikrorajono įmonių ir gyventojų nuomonės analizės, atliktos taikant atitinkamus metodus, pagrindu. Atsižvelgiant į pradinį socialinės – pedagoginės būklės lygį, anksčiau pasiektus rezultatus, pedagoginio darbo proceso atviroje aplinkoje organizavimo ypatybes, ugdymo objektų specifiką. Surinkta informacija yra išvadų ir pasiūlymų pagrindas. Remiantis Literatūros analize, galima teigti, kad kaimo bendruomenės socialinio pedagogo tikslas – padėti savo mikrosociumo žmonėms pagerinti gyvenimo kokybę ir socialinių – ekonominių krizių sunkumus. Jo darbo metodai ir veikla yra skirti šiam tikslui. Pagrindinai kaimo socialinio pedagogo darbo su neįgalimais vaikais ir jo šeima uždaviniai – tai moralinė pagalba šeimai, nugalint sunkumus, pedagoginis tėvų konsultavimas vaikų mokymo ir vystymo klausimais, psichologinės – pedagoginės pagalbos vaikui suteikimas, socialinė vaiko reabilitacija. Remiantis socialinio pedagogo darbo kaimo mokykloje metodų analize, galima daryti išvadą, kad socialinis pedagogas – tai draugas, patarėjas, aktyvus mokymosi proceso organizatorius. Kartu su tėvais ir mokytojais jis padeda vaikams suvokti nepertraukiamo mokymosi per visą gyvenimą svarbą.LITERATŪRA1. I. Leliūgienė „Socialinė pedagogika“ Kaunas 2003 m.2. I. Leliūgienė „Socialio pedagogo (darbuotojo) žinynas“ Kaunas 2003m.3. www.delfi.lt