Skaitymo mokymas jaunesnėse klasėse

Turinys

1.Įžanga. Skaitymas – vienas iš kalbinės veiklos rūšių 2
2.Veiksniai, kurie lemia sėkmingą skaitymą 3

2.1.Faktoriai, kurie būtini sėkmingam skaitymui 3

2.2.Uždaviniai mokytojui 3

2.2.1.Teksto parinkimas 3

2.2.2.Darbo organizavimas 4
3.Skaitymo įgūdžių formavimas 5

3.1.Garsinis skaitymas 5

3.2.Racionalus skaitymas 6
4.Skaitomo teksto supratimas 6

4.1.Veiksniai, lemiantys supratimą 6

4.2.Įvairios skaitymo strategijos, kaip mokiniai turi skaityti 7

4.3.Skaitymo veiklos tikslai 8
5.Rašytinio teksto supratimo pratybos 8

5.1.Pratybos prieš skaitymą 10

5.2.Pratybos skaitymo metu 16

5.3.Pratybos po skaitymo 21
6.Išvados 23
7.Literatūros sąrašas 24
8.Priedai 25

1.Įžanga

Skaitymas – vienas iš kalbinės veiklos rūšių

Skaitymas mokymo programoje yra vienas iš pagrindinių kalbinės veiklos būdų. Skaitydami tekstą, mokiniai pakartoja garsus, raides, žodyną ir gramatiką, įsimena rašybą.
Skaitymas gali būti išnaudotas kaip viena iš geriausių priemonių uggdyti mokinių komunikaciją užsienio kalba. Įvairių pratybų pagalba skaitymas skatina mokinius kalbėti, reikšti savo nuomonę, prieštarauti, klausyti, diskutuoti. Dauguma pratybų, skirtų skaitymui, yra orientuojamos lavinti mokinių kalbinius įgūdžius ir remiantis visomis keturiomis kalbinėmis rūšimis. Todėl tik teksto skaitymą ir vertimą būtina palikti praeičiai. Šiandieninis skaitymo mokymas turi tarnauti lavinant visus įgūdžius, kuriuos privalu išugdyti mokiniams, besimokantiems užsienio kalbos.
Taigi, knyga yra svarbiausia priemonė turimoms žinioms išlaikyti ir naujoms įgyti. Kadangi labai svarbi užsienio kalbos mokyme kalbinė aplinka, reikia stengtis, kad kuo geeriau ją sukurtume pamokoje. Būtent skaitymo ir užduočių skirtų skaitymui pagalba geriausiai pavyksta sukurti kalbinę aplinką, nes skaitydami tekstus, o ypač autentiškus, mokiniai turi galimybę pasinerti į natūralios, jų besimokomos kalbos gilumą. Norint mokinius išmokyti laisvai bendrauti užsienio kalba, tai yra, iš

šmokyti mokinius natūralios kalbos, turime jiems kuo daugiau pateikti natūralios kalbos pavyzdžių. Šių pavyzdžių dažniausiai galime rasti skaitant. Pavertę mokinių taisyklingų formų vartojimą jų automatiškais įgūdžiais, mes galime skatinti kaupti natūralios kalbos pavyzdžius. Knyga yra geriausia priemonė šiems abiem tikslams pasiekti – ir įgūdžiams dažnai kartoti, ir pavyzdžiams kaupti.
Svarbiausia, nebijoti į užsienio mokymo procesą įtraukti skaitymą iš pat pradžių, taip pat būtina skaitymo procesą aktyvinti. Reikia pripažinti, kad žmogui, į sakinių džiungles išklydusiam su menka žodžių atsarga ir ne itin gerai mokančiam gramatiką, svetima kalba parašyto teksto skaitymas iš pat pradžių teikia labai jau nedaug džiaugsmo. Reikia kažko, kas masintų skaityti. Tas kažkas yra įdomus tekstas. Įdomus tekstas sukelia skaitančiam susidomėjimą ir skatina skaityti iš smalsumo netgi tada, kai jis ne viską supranta.Skaitymo mookoma siekiant įvairių tikslų.
Savarankiškai skaitantis žmogus yra lankstus, nes gali taikyti ne vieną veiklos būdą, ieškodamas reikiamos informacijos: ar skaitydamas paviršutiniškai, kad užčiuoptų vien pagrindinį turinį, ar peržvelgdamas tekstą, kad rastų kokių nors specifinių dalykų, ar atidžiau įsiskaitydamas, kad suprastų detales.
Pagrindinis tikslas: mokinius mokome skaityti, kad jie sugebėtų šį įgūdį pritaikyti praktiškai, tai yra sugebėtų išspausti informacijos iš knygų, žurnalų, laikraščių ir kitų spausdintų šaltinių.
Skaitydami užsienio kalba mokiniai turtina savo žinias apie pasaulį, plečia savo akiratį. Jie susipažįsta su šalies, kurios ka
albą mokosi istoriją, kultūra, tradicijomis. Skaitymas lavina mokinių vaizduotę, atmintį, mąstymą. Tekstų turinys veikia mokinius, sukelia vienokias ar kitokias emocijas, ugdo mokinių jausmus, formuoja jų pasaulėžiūrą.
Šią temą pasirinkau, nes nesutinku, kad skaitymas vertinamas, kaip nepakankamai efektyvus būdas mokyti užsienio kalbos. Savo pirmosios ir antrosios praktikos metu turėjau galimybę stebėti užsienio kalbos mokytojų pamokas. Nusivyliau nepakankamu dėmesiu skaitymui. Gramatinio vertiminio metodo laikotarpiu skaitymas nebuvo pakankamai išnaudojamas. Tačiau dabar po komunikacijos ir dialogų mokymo bangos, skaitymas ir tekstas turi teisėtai grįžti į užsienio kalbos pamokas. Tinkamai parinktų tekstų, efektyviai organizuojamų pratybų pagalba skaitymas gali duoti puikių rezultatų. Tereikia tinkamai organizuoti skaitymo mokymą, kad jis atitiktų visus užsienio kalbai išmokti keliamus reikalavimus ir neapsiriboti vien raidžių jungimu į žodžius, o žodžių – sakinius.

2.Veiksniai, kurie lemia sėkmingą skaitymą

Pastaruoju metu mokslininkai, tyrinėdami kalbą kaip bendravimo priemonę, atkreipė dėmesį į kalbos ir mąstymo santykį, jų ryšį. Šis ryšys pasirodo esąs labai svarbus skaitymo mokyme. Psicholingvistiniu požiūriu skaitymas yra tarpusavio sąveikos procesas tarp kalbos ir mąstymo.

2.1Faktoriai, kurie lemia sėkmingą skaitymą

Skaitymo procesą nulemia tokie faktoriai:
1. Abstraktaus mąstymo sugebėjimas;
2. Pasaulio pažinimo žinios;
3. Skaitymo įgūdžiai.
Tam, kad žmogus galėtų sėkmingai skaityti, jis turi turėti tam tikrą:
a) intelektualinį lygį;
b) pažinti pasaulį, suvokti jį, turėti kultūrinių žinių;
c) turėti tam tikrų skaitymo įgūdžių,tai yra būtų susipažinęs su tos kalbos, kuria jis skaito, fonetika, le

eksika, gramatika.
Ilgą laiką mokant skaitymo pagrindinis dėmesys buvo skiriamas tik skaitymo įgūdžiams formuoti. Tačiau skaitymas yra tik tam tikrų simbolių, tai yra raidžių žinojimas. Svarbu, kad mokiniai tekstą suprastų, kad vyktų sąveika tarp teksto ir žmogaus pasaulio pažinimo. Todėl mokant skaitymo svarbu kreipti dėmesį ne tik į skaitymo įgūdžių formavimą, bet ir į mokinių akiračio plėtimą.

2.2Uždaviniai mokytojui

Mokytojui, mokančiam skaitymo, keliami įvairūs uždaviniai. Pagrindiniai iš jų yra:

2.2.1Teksto parinkimas

Tinkamai parinktas tekstas gali daug prisidėti prie mokymosi rezultatų, todėl mokytojas turi atsižvelgti į keletą svarbiausių dalykų:
a) teksto apimtis. Teksto apimtis turi būti proporcinga pamokos trukmei, nes pratimai turi būti įmanomi atlikti per vieną pamoką.
b) ar tekstas pakankamai atitinka mokinių lingvistinę kompetenciją:
1) ar tekste yra pažystamų elementų, kurie leis mokiniams nustatyti ryšį tarp jo turinio, bei jų paskirties;
2) ar teksto aiški loginė struktūra gali kompensuoti teksto sudėtingumą;
3) ar mokiniams yra žinomos teksto kalbinės struktūros (pvz. oficialus laiškas, pranešimas, naujienų biuletenis ir taip toliau), kad jie galėtų pritaikyti savo žinias, įgytas gimtąja kalba;
4) ar tinkamas teksto kalbinis lygis, tai yra, ar jis leis mokiniams dirbti šiek tiek aukštesniu lygiu negu jų supratimo galimybės, neatgrasindamos jų naujų elementų gausa.
a) ar teksto tema atitinka mokinių amžiaus interesus
1) ar teksto turinys patiks šios grupės mokiniams;
2) ar tekstas yra pakankamai įdomiai parašytas, kad sužadintų mokinių smalsumą;
3) ar tekstas yra “neutralus” ar priešingai, pa

adės mokiniams daugiau sužinoti apie kalbos šalies kultūrą ir skirtumus tarp tos kultūros ir savosios;
4) kaip tekste realizuojamas kompromisas tarp “nenaudingo” teksto (pvz. rengiantis į kalbos žemę) ir teksto, kuris žadina mokinių vaizduotę, kartu “prakutindamas” jų žinias, paskirtį, mąstymą;
a) kiek tekstas yra “autentiškas”. Kitaip tariant, ar jo kalba natūrali?
Mokytojas gali padauginti originalo tekstą arba naudotis “pusiau autentišku” tekstu. Šiuo atveju rašytinis tekstas sutrumpinamas arba supaprastinamas. Tai ypač rekomenduojama pradiniame ir viduriniame mokymo etape, bet svarbu, kad tokie tekstai iliustruotų natūralų kalbos vartojimą, o ne demonstruotų vieną ar kitą kalbos formą. Bet kokia lingvistinė autentiško teksto modifikacija privalo išlaikyti jo turinį, stilių ir jo pirmykštį registrą.
Labai svarbu ugdyti mokinių savarankiškumą, todėl būtina numatyti mokiniams tam tikrą laisvę pasirenkant turinį ir mokymosi būdą. Mokytojas įpratęs teikti ir naudotis vienu tekstu su visai klasei bendrų pratimų serija. Taigi jam prireikus tam tikros drąsos nors šiek tiek leistis į derybas dėl mokymosi medžiagos ir pratybų. Jis irgi norės parodyti kuo daugiau lankstumo ir norės kuo daugiau laiko skirti pasirengimui, kad galėtų mokiniams pateikti nemažai pasirinkimo galimybių.

2.2.2.Darbo organizavimas

Mokytojas privalo žinoti ir suprasti, kad klasė mokinių – tai daug nuomonių, daug pažiūrų ir įvairi, nevienoda gyvenimiškoji patirtis. Todėl negalima užduotis ruošti ir organizuoti darbą pamokos metu remiantis vienu mokiniu. Kiekvienas mokinys, kad ir kaip sunku tai būtų įgyvendinti, turi atsidurti dėmesio centre. Pamokos darbą reikia organizuoti taip, kad jis kuo efektyviau ugdytų mokinių komunikacinius gebėjimus. Komunikacinių gebėjimų plėtojimas negali būti atskiriamas nuo besimokančiųjų poreikių. Jų komunikaciniai poreikiai yra tiek tiesioginiai, tiek potencialūs. Jiems reikia mokėti kalbėti kasdieniniame klasės gyvenime; pasidalyti savo mintimis, žiniomis, patirtimi, išsakyti savo interesus, nuomonę, jausmus. Be komunikacinių poreikių, mokiniams reikia išmokti mokytis, kad jie galėtų prisiimti didesnę atsakomybę už savo mokymąsi. Jie turi mokėti išsivesti, kad nepakanka lingvistinių žinių, susidaryti gerus mokymosi įgūdžius, išmokti vertinti savo veiklą ir daromą pažangą, rasti ir spręsti mokymosi problemas. Mokinio savarankiškumo ugdymas yra laipsniškas procesas, kuris turi būti skatinamas ir puoselėjamas.
Bendravimo aplinka klasėje gali būti sukurta per tam tikrą laikotarpį. Tam reikalingas padrąsinamasis sociaemocinis klimatas, įtraukiant kiekvieną mokinį į aktyvią veiklą, kai jis žino kad yra gerbiamas kaip individas, turintis savo pažiūrų, interesų, stiprių ir silpnų savybių, pasirinktą mokymosi stilių. Šis klimatas būdingas savo bendravimo dvasia: svetimos kalbos mokymasis yra pasidalijimas patirtimi.
Norint sukurti tokias mokymosi sąlygas, kad mokinys atsidurtų dėmesio centre, pirmiausiai būtina pamąstyti apie tai, ką reikėtų padaryti, kad mokiniai bendrautų vienas su kitu. Mokiniai galėtų, pavyzdžiui, iš pradžių patys skaityti tekstą, paskui jį aptarti dviese, po to didesnėse grupėse ir pagaliau diskutuoti klasėje. Prieš pradedant skaityti, galima organizuoti įvadinę diskusiją, kuri pakurstytų nuojautą ir sužadintų domėjimąsi tekstu.
Darbas poromis ir grupėmis padidina sąveiką mokinys-mokinys ir sumažina pokalbio mokytoja-klasė reikmę. Mokymasis bendraujant teikia galimybę mokiniui užimti centrinę vietą ir apverčia įprastinę bendravimo formulę, tai yra, kai klasėje
­ mokytojas klausia,
­ mokinys atsako,
­ mokytojas vertina.
Kritikuojantys darbą grupėmis įspėja, kad grupės menkina mokytojo galimybę valdyti procesą, o tai veda prie klaidų įsitvirtinimo. Jie taip pat nurodo, kad, organizuojant grupes gaišinamas laikas. Tačiau nereikėtų pamiršti, kad darbas grupėmis ar poromis skatina mokytis bendraujant, sudaro jaukesnę aplinką, kuri padeda kiekvienam įsitraukti į darbą ir teikia daugiau diferencijavimo galimybių.
Niekas nesiūlo, kad komunikacinė veikla būtų grindžiama tik porų ar grupių darbu. Tai tik vienas iš krypties mokinys – dėmesio centre elementų, tačiau tik atliekant prasmingas užduotis mokinys gali naudotis savo ribota, bet augančia kompetencija ir ją plėsti.

3.Skaitymo įgūdžių formavimas

Mokinius skaityti mokome, kai jie jau būna susipažinę su tos kalbos abėcėlės garsais. Tolesnis skaitymo procesas neatsiejamas nuo fonetinių, leksinių ir gramatinių žinių. Mokiniai privalo turėti tam tikrą lingvistinę kompetenciją. Būtina ugdant tolesnius skaitymo praktinius įgūdžius. Geriausiai praktinius skaitymo įgūdžius formuoja garsinis skaitymas.

3.1Garsinis skaitymas

Jis prasideda nuo tada, kai mokome skaityti žodžius. Garsinis skaitymas tarnauja visų pirma tarimo ir intonacijos, ritminės grupės, kirčio mokymui. Garsiniam skaitymui turi būti skiriamas didelis dėmesys. Juo daugiau mokinys dėmesio skiria kiekvieno žodžio artikuliacijai, tuo mažiau dėmesio lieka supratimui. Taigi, tekstai garsiniam skaitymui turi būti suprantamo turinio. Geriausiai, kad mokinys būtų susipažinęs su tekstu iš anksto, reikia leisti mokiniui pirmiausiai perskaityti tekstą tyliai. Garsinio teksto skaitymas turėtų prasidėti nuo žinomo teksto ir tik palaipsniui pereiti prie nežinomo, eiti nuo paruošto prie neparuošto skaitymo balsu. Rekomenduojama trumpus, nežinomus tekstus pasiruošti skaitant grupėse, o tik paskui skaityti prieš visą klasę. Mokiniams tai labai naudinga, nes jie gali atrasti naujus būdus kaip išvengti savo skaityme klaidų. Dirbdami grupėse mokiniai gali pagreitinti savo garsinio skaitymo tempą.
Pasiruošimas garsiai skaityti tekstą gali būti toks:
1) mokiniai girdi skaitomą tekstą mokytojo, ar iš kasetės ir skaito kartu rašytinį tekstą akimis.

Būtina atkreipti dėmesį į mokinių lingvistinę kompetencija, tai yra parinkti tinkamą mokiniams tempą, kad tekstas nebūtų skaitomas per lėtai, ar per greitai.
2) mokiniai girdi tekstą iš kasetės. Po kiekvieno sakinio įrašas stabdomas ir mokiniai skaito sakinį patys.

Mokytojas turi atkreipti dėmesį, kad mokiniai sakinius skaitytų, o ne atkartotų, ar sakytų mintinai. Mokiniai privalo girdėtą tekstą susieti su jo turima grafine išraiška.
3) mokiniai skaito savarankiškai.
Mokiniai, skaitydami tekstą savarankiškai klasėje, skaito pusiau balsu, stengdamiesi ištarti taisyklingai visus garsus, tačiau skaitydami jie neturi kliudyti kitiems klasės draugams, todėl skaitydami mokiniai gali tik judinti lūpas.
Garsinio skaitymo tempą pagreitinti rekomenduojama organizuoti garsinio skaitymo konkursus. Tekstus duoti perskaityti mokiniams namuose, o klasėje duoti skaityti tekstą pagal laiką. Laikas nustatomas pagal mokinių amžių ir praktinius įgūdžius. Garsinio skaitymo konkursui galima duoti skaityti ir atskirus žodžius, be papildomo pasiruošimo.

3.2Racionalus skaitymas

Garsinis skaitymas rekomenduojamas tik skaitymo įgūdžių lavinimo pirmaisiais etapais. Ilgainiui garsinis skaitymas gali formuoti blogus skaitymo įpročius: skaitymas skiemenimis; atskirų žodžių skaitymas; dažnos pauzės skaitant, kurios paprastai daromos ne vietoj, o tai trukdo suvokti sakinio prasmę; skaitymo prasmės ignoravimas; netikslus atskirų žodžių, posakių prasmės suvokimas; vedžiojimas pirštu, pieštuku.
Tylaus racionalaus skaitymo mokėjimas leidžia ne vien sumažinti darbo laiką, bet ir iš esmės pagerinti literatūrinį išprusimą.
Sąmoningo skaitymo tempui ugdyti padeda:
1. Trumpas išankstinis susipažinimas su tekstu. Tai leidžia suvokti teksto autoriaus minčių tėkmę, vingius, skaitant siekti suprasti ne paskirus žodžius, o teksto mintis.
2. Įdomus teksto siužetas, teksto turinio artimumas mokinių interesams, žinojimas, kodėl šį tekstą skaito, ko tikisi iš jo.
3. Sugebėjimas susitelkti, pamiršti kitus rūpesčius.
4. Prieinamas teksto kalbos pobūdis.
5. Noras geriau suvokti perskaitytą, stengimasis iškarto įsijausti į skaitomą tekstą.
6. Suvokimo pilnumui padeda nuolatinis perskaityto įvertinimas (loginis, su vaizduotės pagalba). Tai palengvina tolesnį spartųjį skaitymą.
7. Aktyvus kasdieninis skaitymas ta kalba.

4.Skaitomo teksto supratimas

Skaitymas be teksto supratimo, tik mechaniškai tekstą išverčiant ir nesigilinant į teksto turinį, pagrindinę mintį yra betikslis ir negali ugdyti mokinių komunikacijos. Mokytojui dažnai gali kilti tokie klausimai: “Kas yra supratimas?”, “Ką turi mokiniai suprasti?”, “Ko reikia, kad mokiniai tekstą suprastų?”.
Supratimo, kaip ir pačio skaitymo reikia mokyti. Supratimas yra sąveikinis procesas tarp to, kas skaitoma ir mokinių žinių bei pasaulio visumos. Skaityti ir suprasti rašytinį tekstą nereiškia mokėti išversti kiekvieną žodį.

4.1Veiksniai, lemiantys supratimą

Skaitomo teksto supratimą palengvina įvairūs veiksniai, į kuriuos būtina atkreipti dėmesį:
Pasaulio pažinimas
Dar prieš skaitydami tekstą, mokiniai turi nemažai žinių, nes pažįsta pasaulį, suvokia jį, turi kultūrinių žinių. Remdamiesi jau turimų žinių visuma, mokiniai tikisi iš teksto sužinoti tam tikrų dalykų. Pavyzdžiui: mokiniai kartais be tokių žinių negali suprasti teksto. Tokiame sakinyje: Als ich dann mit dem Auto in die Waschanlage gefahren bin, habe ich vergessen, die Fenster zuzumachen. Ich konnte sofort wieder nach Hause fahren, um mich umzuziehen, nepasakoma, kodėl autorius turėjo persirengti, tačiau skaitantysis tai supranta. Mokiniai norėdami suprasti skaitomus dalykus (pvz.: laikraščio ar žurnalo straipsnį, reklaminį skelbimą, laišką, trumpą apsakymą ar pan.), pasiima iš savo patyrimo rašytinių tekstų kalbos struktūras, kurios jiems yra žinimos.
Temos paţinimas
Juo geriau mokiniai susipažintų su tema, tuo legviau supras turinį ir pasinaudos konteksto nuorodomis. Kiekvienas skaitantysis supranta tekstą pagal savo patyrimą, turimas žinias, įsivaizdavimus. Tačiau kiekvienas literatūrinis tekstas gali turėti keletą reikšmių, todėl vadovautis savo asmeniniu teksto suvokimu, galimas skirtingas teksto supratimas.
Svetimos kalbos gramatikos išmanymas ir žodyno mokėjimas
Be jau minėtų dalykų, mokiniai privalo taip pat turėti reikalingas gramatikos žinias ir platų žodyną. Mokymosi pradžioje mokiniai linkę remtis gramatinėmis žiniomis arba pažodiniu supratimu. Todėl mokiniai turi būti raginami formuoti hipotezes ir jas keisti pagal žinias, kurias ras tekste.
Kontekstas
Skaitydami tekstą mes suprantame daug daugiau, nei jame tiesiogiai yra parašyta. Tai, kas pasakojama tekste gali nurodyti tekstų ryšius, apie kuriuos tekste visiškai nepaminėta. Kad suprastų tekstą, skaitantysis turi suvokti tuos faktų ryšius, tačiau tam jam vėl reikia žinių apie kalbą, teksto temą ir pasaulį. Tema, iliustracijos (jos labai svarbios jaunesnėse klasėse), spausdinto teksto išdėstymas, dažnai pasikartojantys žodžiai ar posakiai – visa tai prisideda prie teksto išsiaiškinimo.
Gebėjimai gerai suprasti rašytinį tekstą nesiplečia automatiškai, juos reikia ugdyti. Būtina numatyti ir išmokyti mokinius naudotis įvairiomis teksto supratimo strategijomis.

4.2Įvairios skaitymo strategijos , kaip mokiniai turi skaityti

Suvokimas Suvokimas yra selektyvus (savo malonumui). Svarbios datos iš teksto “išfiltruojamos”, perkeltinė informacija skaitant praleidžiama.

Atrinkimas svarbiausios informacijos Pirmiausiai susikoncentruoti į tai, kas turi būti suprasta ir tam skirti daugiausiai laiko.

Žodžiai, kuriuos suprantame iš konteksto Teksto supratimui reikalingi žodžiai turi būti suprasti iš konteksto.

Visumos strategija Teksto turinį suprasti iš toliau sekančių pastraipų.

“Atbulinis” skaitymas Kartais suprasti tekstą galima tik dar kartą perskaičius

Skaitymas be žodyno Besimokantys neprivalo ieškoti kiekvieno žodžio žodyne, bet išvystyti strategiją, kaip atitinkamą žodį suprasti iš konteksto.

Hipotezių kėlimas Mokiniai turi apgalvoti, ką gali žodis reikšti. Strategija gali apimti kiek vieną žodį, tiek visą tekstą. Tolesniame skaityme hipotezė turi pasitvirtinti arba turi būti iškelta nauja.
Hipotezės apie tai, kas tekste nutiks, žadina smalsumą ir susidomėjimą, taip pat palengvina teksto supratimą, palengvinamas žodynas.

Išankstinės žinios (patirtis) Labai daug dalykų mes jau žinome dar iki to, kol apie juos skaitome, kadangi jie mums žinomi iš mūsų asmeninės patirties ir pasaulio pažinimo.

Skyrių pavadinimai (antraštės) Skyrių pavadinimai padeda suskirstymui ir orientavimuisi. Šie gali būti nurodyti mokytojo arba mokinių pačių susirasti.

Strategijos, kuriomis mokiniai naudosis, priklauso nuo skaitymo tikslo.

4.3Skaitymo veiklos tikslai
( Ką mokiniai privalo skaitydami suprasti)

Selektyvus skaitymas Ši strategija naudojama kai norima išsirinkti tikslingą ir apibrėžtą informaciją.
Globalus skaitymas Čia reikalingas bendras teksto supratimas, nesidomint tiksliomis detalėmis.
Intensyvus skaitymas Reikia suprasti ir atsakyti į tikslius klausimus. Tai gali būti pavyzdžiui, klausimai žodynui.
Atrankinis skaitymas Teksto turinys suskirstytas ir surūšiuotas pagal tam tikrus kriterijus.
Subjektyvus skaitymas Skaitantysis skaito savo malonumui, pats pasirinkdamas, ką nori sužinoti, atskirdamas žinomą nuo nežinomo.
Naudinga nustatyti užduoties atlikimo laiką, kad užuot knaisiojęsi tekste, norėdami suprasti kiekvieną žodį, mokiniai įprastų greitai surasti pagrindinę mintį, bet taip pat svarbu jiems palikti pakankamai laiko. Tada mokiniai gali ramiai pasirinkti tinkamą strategiją, ypač pasitaikius sunkesniam tekstui.
Žinant, kad svarbiausias dalykas yra mokyti suprasti tekstą, o ne vien tikrinti, kaip jį suprato, labai svarbu, kad mokiniai įsisąmonintų to supratimo strategijas ir jiems būtų nuolat teikiama galimybė svarstyti iškylančius teksto supratimo rūpesčius ir kiekvienam pasidalyti savo mintimis, kaip juos spręsti.

5.Rašytinio teksto supratimo pratybos

Efektyvaus skaitymo gebėjimus galima ugdyti atitinkamomis užduotimis, kurios konkretizuodamos sąveikišką skaitymo prigimtį, padėtų mokiniams susidaryti tinkamų veiklos būdų. Reikia, kad jie įsisąmonintų tuos veiklos būdus, veiksmingus gero skaitymo įrankius, kurie dar jiems suteikia daugiau pasitikėjimo patiems susidorojant su rašytiniais tekstais. Vadinasi, skaitytojai turi būti pasiruošę kelti hipotezes, numatyti, spėlioti ir toliau skaityti, nors ir nėra dėl ko nors tvirtai įsitikinę.
Norint ugdyti supratimą skaitant, reikia ne tik įdomių tekstų, bet ir specialių pratybų, kurios aktyvintų, plėtotų ir panaudotų tuos gebėjimus. Tas pratybas būtų galima suskirstyti į tris dideles grupes:
1. Pratybos prieš skaitymą.

Jos stimuliuoja mokinių susidomėjimą ir smalsumą, padeda anticipuoti tekstą, paskatina kalbėti apie savo patirtį, išsakyti savo požiūrį ir jausmus kalbama tema.
2. Pratybos skaitymo metu.

Šios orientuoja ir kontroliuoja supratimą ir skatina taikyti ne vieną supratimo strategiją.
3. Pratybos po skaitymo.
Jos suteikia mokiniams galimybę reaguoti į tekstą, sutvirtinti turinį ir susieti jį su savo patirtimi. Mokiniai gali sukurti savo pačių tekstų (integruodami į tai įvairius gebėjimus).
Savaime suprantama, kad visos pratybos negali būti panaudotos dirbant prie teksto. Tai priklauso nuo mokinių poreikių ir interesų, taip pat nuo teksto pobūdžio ir nuo pratybų pedagoginių tikslų. Taip pat svarbu mokinius neperkrauti užduotimis.
Nuo mokymo etapo priklauso ir pamokos organizavimas. Pamoka gali prasidėti pratybomis – visuotine diskusija,po kurios individualiai skaitoma arba, jei norime, mokiniai gali dirbti poromis ir vienas kitam padėti. Kitame etape galime dirbti poromis (palyginant, pasitikrinant atsakymus), po to – grupėmis (pvz.: dvi grupės tikrinasi kartu) ir pagaliau visiems kartu, kai atsakymai patikslinami ar pataisomi. Po viso to gali diskutuoti visa klasė arba galima dirbti grupėmis, kai patys mokiniai kuria tekstus. Įvairiuose etapuose svarbu skatinti, kad mokiniai vartotų kalbą, kurios jie mokosi, ir siekti, kad jie tai darytų intensyviai ir sėkmingai žengtų į priekį. Tačiau būtina atsiminti, kad tikslas – ugdyti gebėjimą suprasti ir skatinti kiekvieną mokinį savaip reaguoti į tekstus. Taigi, čia gimtoji kalba gali atlikti svarbų vaidmenį,bent viduriniame etape siekiant, kad mokiniai nesijaustų suvaržyti, kai jie nori ką nors pasakyti apie tekstą, kuris jiems ypač įdomus arba neįdomus.
Pratybų organizavimo pavyzdys:
1.“Smegenų šturmas” ir pokalbiai
– Suaktyvinti turimas žinias;
– Pasidalinti žiniomis, patirtimi, nuomonėmis;
– Sukelti lūkesčius;
– Pažadinti smalsumą (dirbama su visa klase arba grupėmis).

2. Teksto skaitymas
– Pratybos, padedančios suprasti tekstą (individualus darbas, bet galima dirbti ir poromis).

3. Tarpusavyje mokiniai lygina vieni kitų interpretacijas/ tikrina vieni kitų atsakymus (darbas poromis/ grupėmis)

4. Pakartotinai grįžti prie teksto ir užduočių
– atsakymų taisymas,
– problemų aptarimas,
– pasiūlymai sprendimams (strategijoms),
– asmeninė reakcija į tekstą – turinio įvertinimas ir sugretinimas su sava patirtimi (dirba visa klasė).

5. Mokiniai kuria naują tekstą
– tas tekstas gali būti teikiamas ateityje (individualus/ grupinis darbas)

Kai mokinių kalbos ištekliai pagausėja, tikrai galima dažnai kurti tekstus prieš skaitant tekstą:

1a. Mokiniai kuria tekstą (visa klasė arba dirbama grupėmis).

2a. Mokiniai lygina savo tekstą su teikiamu tekstu (darbas grupėse).

Reikia pabrėžti pirmenybę atskiroms užduotims, taikomoms skatinant subjektyvią reakciją, priklausomai nuo to, kaip skatinama asmeninė iniciatyva, apibūdinamas tikrasis komunikacinis darbo su tekstu metodas.
Visų trijų rūšių pratybos ugdo ne tik skaitymo supratimą, tačiau jos padeda ugdyti ir kitas kalbinės veiklos rūšis: rašymą, kalbėjimą klausymą.

5.1 PRATYBOS PRIEŠ SKAITYMĄ

1. Mokiniams duodami žodžiai. Jie bando spėti, apie ką rašoma tekste. Mokytojas gali mokiniams padėti, jei mokiniams trūksta įžvalgumo ar mokiniai negali sujungti žodžių, negali sugalvoti istorijos, kuri juos apjungų.

Der Lebensmittelladen kaufen die Verkäuferin rechnen der Junge

fragen die Rechenaufgabe

die Tasche zusammenpacken holen

Mokiniai kuria savo istorijas, vėliau skaito tekstą ir lygina su savomis istorijomis.

tekstas: Rechenaufgabe

Ein Junge kommt in den Lebensmittelladen.
“Na, kleiner Mann, was soll’ s denn sein?“ Fragt die Verkäuferin.
Der Junge holt einen Zettel aus der Hosentasche. „Also, es geht um zwei Pfund Zucker, das Pfund zu 1,16 DM, ein Pfund Bohnenkaffee zu 1, 50 DM, ein halbes Pfund Butter zu 96 DM und zwei Apfelsinen zu je 70 Pfennig“.
“Ist das alles? Will die Verkäuferin wissen.“ – „Ja“.
„Moment, ich packe es dir zusammen.“
„Ach, zunächst sollen Sie mir sagen, was das zusammen kostet.“
„Wenn es weiter nichs ist, das haben mir gleich“. Die Verkäuferin rechnet und kommt zu dem Ergebnis.“ Du hast 13,18 DM zu zahlen, mein Junge“
„Sehr gut! Und wenn ich Ihnen nun 50 DM gebe, was bekomme ich dann zurück?” Wieder rechnet die Verkäuferin.
„Genau 36,82 DM.“
„Prima! Das haben Sie aber schnell herausbekommen“, lobt sie der kleine Mann.
„Nett von dir, doch nun hole ich dir die Sachen“.
„Es ist nicht notig. Ich will gar nichts einkaufen. Das war meine Rechnenaufgabe für morgen. Besten Dank und auf Wiedersehen“.

2. Mokytojas duoda labai trumpas užuominas apie teksto turinį. Mokiniai galvoja klausimus, kad išsiaiškintų teksto turinį. Klausimai turi būti formuluojami taip, kad mokytojas galėtų atsakyti “Ja” arba “Nein”. Mokiniai pasižymi gautą informaciją ir kuria savo tekstą. Vėliau tekstai lyginami.

Tinka tas pats tekstas Rechenaufgabe”.

Mokytojo užuominos galėtų būti:
Die Geschichte ist über.
Der kleine Junge wollte.
Die Verkäuferin bediente ihn.
Er kaufte aber nichts!

3. Mokiniai kalba su mokytoju apie kai kuriuos bendruosius teksto klausimus, kad prisimintų temą, kuri bus aprašoma tekste. Tai padės mokiniams gauti bendrą supratimą apie naują informaciją, kurią ras tekste.
1) Du hast schon 7 oder 8 Jahre die Schule besucht.

Was war die Schule für dich?

Die Schule ist ein Ort, wo

 ich glücklich bin.

 ich gerne bin.

 ich mich toll fühle

 ich unruhig bin.

 ich weiß, wo meine Stärken liegen.

 ich mich aufrege.

 ich mich langweile.

 Lernen viel Spaß macht.

2) Erinnerst du dich an deinen ersten Schultag?
Erinnerst du dich an dein erstes Schuljah?
Wie war deine erste Lehrerin? (gutherzig, unfreundlich, interessant, geduldig, humorvoll, lieb, freundlich, sehr streng)
Deine Lieblingsfächer?

tekstas: Du lernst es noch (Philipp Günter)

Das ging nun schon fast zwei Jahre so. Immer, wenn Tina in der Schule etwas vorlesen sollte, bekam sie einen Schreck. Dabei hatte sie diesmal zu Hause wirklich geübt. Ihre Mutter hatte gesagt. “Du mußt üben, Kind. Lesen muß man können!” Und da hatte sie sich hingeseht und die ganze Geschichte gelesen, erst leise, dann laut; “Eine Stadtmaus ging spazieren kam zu einer Feldmaus, die legte ihr zu essen vor, was sie nur konnte: Eicheln, Gerste und Nüsse.” Und so weiter.
Tina hatte ihrer Mutter die Geschichte vorgelesen. “Siehst du”, hatte sie gesagt „es geht doch wirklich schon gut!“
Aber nun sollte sie in der Schule an der Reihe kommen. Die Lehrerin hatte sie aufgerufen, und da war ihr wieder, als wenn ihr ein dicker Kloß im Halse stehen geblieben wäre. Richtig zitterig war ihr. Immer hatte sie Angst, etwas falsch zu machen. Und sie fing an:
„Eine Stadtmaus ging spaz-, spaz-, spaz- .“
Die Kinder lachten. Die Lehrerin sagte: Sei ganz ruhig, Tina , und lies noch einmal von vorn. Und Tina las: „Eine Stadlaus ging spazieren .“
Wieder fingen die anderen an zu lachen. Tina aber spürte, wie ihr das Weinen durch den Hals in die Nase kam. Sie mußte schlucken. Da sagte die Lehrerin zu den Kindern:
„Wenn ihr über Tina lacht, dann wird die Geschichte für auch vielleicht immer lustiger, für Tina aber wird sie bestimmt immer trauriger!“ Und zu Tina sagte sie: „Das mit der Stadtlaus ist nicht so schimm wir wissen ja alle, was gemeint ist. Lies ruhig weiter!“ Da mußte Tina selber ein bißchen lachen. Und sie las und las, und es ging auch ganz gut. Aber keiner hat mehr gelacht. „Du lernst es noch?“ hat die Lehrerin nachher gesagt. “Und wenn du keine Angst hast, etwas falsch zu machen, dann wird es auch gleich viel besser.“

4. Pasakomas tam tikras skaičius teiginių viena tema. Mokiniai prašomi pasakyti, ar jie sutinka ar ne. Skaitydami tekstą, jie tikrinasi, ar autorius su jų požiūriu sutinka ar ne.

Teiginiai galėtų būti:

Die Kinder sind eine Freude
Warum? Die Kinder sind gefällig
Die Kinder lernen im Elterhaus Höflichkeit und gutes Benehmen.
Die Eltern sind an der schlechten Erziehung selbst schuld.
Die Kinder sind eine Sorge.

tekstas: Dei Söhne

Der Omnibusfahrer Oskar Trautmann hat drei Söhne. Drei Söhne sind eine Freude drei Söhne sind eine Sogre. Alle drei sind kräftig gewachsen. Am Sonnabend sitzen alle drei um den Tisch und essen zu Abend. Es ist schon halb acht. Der Vater sagt zu Rudolf, seinem Ältesten: “Würdest du mir einen Gefallen erweisen, Junge?“ „Natürlich, Vater!“ „Lauf doch einmal schnell hinunter zu Wirtschaft an der Ecke und hol mir bitte einen Krug Bier.“ „Gern, Vater, nur .“
Rudolf der Achtzehnjährige, sieht auf die Uhr. „Leider muß ich mich aber noch umziehen und rasieren. Ich habe um acht ein Reudezvous und möchte mein Mädchen nicht warten lassen.“ Der Vater wendet sich an Jürgen, seinen Sechzehnjährigen.“Na, Junge, wie ist es mit dir? Kanst du einmal schnell hinunterlaufen und deinem alten Vater einem Krug Bier holen?“ Jürgen halt eine Scheibe Wust in der Hand. „Muß das sein, Vater? Du siehst, wie ich mich schon mit dem Essen beeile. Ich habe für heute abend Kinokarten. Ich möchte nicht gern zu spät kommen, pünktlich um acht muß ich im Kino sein. Das Kino liegt aber drüben über dem Fluß in der Altstadt.“ Ein Vater ist ein Vater. Er möchte nicht gern, daß sein Sohn zu spät ins Kino kommt. Außerdem hat er ja noch einen Jungen, seinen Andreas, fünfzehn Jahre alt. Der Junge kann ihn Bier holen. Diesen hat noch keiten Rendezvous und das abends noch nicht ins Kino.
In diesem Augenblich sagt Andreas:

„Da hast du dir ein Paar feine Söhne großgezogen, Vater! Aber wenn du jetzt hinuntergehst, dir dein Bier zu holen bringst du mir vielleicht Zigaretten mit?“

5. Mokiniams duodama trumpa užuomina apie teksto turinį ir teksto pavadinimas. Mokiniai galvoja klausimus, kurių atsakymai paaiškintų teksto turinį.

1) Das ist der Anfang des Textes: Nur meine Eltern sind noch da

Ernest hat Renate beim Sport kennengelernt, hatte aber niemals Gelegenheit, mit ihr allein zu sein.
Immer war sie in Begleitung.

Welche Fragen kommen Ihnen? Notieren Sie alle Fragen.
– Wer begleitete immer Renate?
– Warum begleiteten, sie Renate?
– War Renate zufrieden dazu?
Hat Ernst dieses Problem gelöst?

1) Versuchen Sie nun, Ihre Fragen zu beantworten. Notieren Sie Antworten, Vermutungen, Hypothesen

Frage Antwort
Wer begleitete immer Renate?

...
... ...

3) mokiniai kuria savo istoriją.

4) mokiniams duodamas skaityti tekstas. Jų istorijos lyginamos su tekstu.

6. Mokiniams duodami paveikslėliai, kuriuose pavaizduotas teksto turinys, arba panaši į tekstą istorija. Mokiniai kuria istoriją (galima duoti palengvinimui žodžių, susijusių su paveikslėliais)

1) paveikslėliai:

tekstas: Krawatte für einen Individualisten

Herr Rabanus, ein Junggaselle, kaufte sich eine neue Krawatte. Er kaufte sich alle Vierteljahre eine neue Krawatte, mal eine mit Punkten, mal eine mit Karos, mal eine mit Streifen.
Heute war wieder eine mit Streifen an der Reihe, aber er überlegte es sich anders und sagte: Nein, Fräulein, keine mit Streifen! Ich denke gerade darüber nach: Seit Jahren kaufe ich solche Krawatte, wie alle sie kaufen, einfache, schlichte, unauffällige Krawatten. Nicht wahr, die meisten Menschen kaufen solche Krawatten wie ich, denn alle sind wie ich – Schafe einer großen Herde, die weder nach rechts noch nach links schauen. Warum also wähle ich nicht einmal eine Krawatte nach meinem eigenen Geschmack, ohne mich im Stillen zu fragen, ob sie meinem Chef oder meinen Kollegen gefällt?
„Wie sie wünschen, mein Herr“, sagt die Verkäuferin freundlich und holte Krawatte hervor.
Zu Hause packte Rabanus seine neue Krawatte aus. Sie war giftgrün hatte ein bizarres Muster in einem noch giftigeren Violett, aber Herr Rabanus war stolz auf seine Wahl.
Beim Auspacken fiel aus der Krawatte ein Zettel heraus. Der Zettel war von einer Frauenhand geschrieben. Rabanus las:“Bitte, lieber Käufer dieser Krawatte, schicke mir Dein Bild!“Dann folgte die Adresse. Nichts weiter. Herr Rabanus Gedanken arbeiteten fieberhaft. Sie verfolgten den Weg der Krawatte zurück bis in die Fabrik. Er sah in Gedanken ein schönes Mädchen, das am Packtisch seine Arbeit machte, einsam wie er war, und das einem Zettel schrieb in der Hoffnung, ein Herz und große Liebe zu finden. Herr Rabanus zögerte keine Sekunde. Er setzt sich an den Tisch seines möblierten Zimmers, holte sein schönstes Bild heror und schrieb den behutsmsten Brief seines Lebens. Er steckte den Brief und das Bild in einem Umschlag, trug diesen zur Post und wartete drei Tage.
Von diesem Tage an ist Herr Rabanus wieder ein Herdenschaf wie früher. Seine neue Krawatte hat er in den Abfalleimer geworfen. Denn die Antwort des einsamen Mädchens am Packtisch hatte gelautet:“Vielen Dank! Ich wollte nur einmal sehen, wie ein Mann aussieht, der sich eine so blödsinnige Krawatte kauft!“

7. Mokiniai gauna fotografiją iš laikraščio ar žurnalo ir rašo atitinkamą tekstą, vėliau jie lygina savo tekstą su laikraščio ar žurnalo tekstu. Galima naudoti ir piešinį, apibūdinantį įvykį.

1) Mokiniams duodamas paveikslėlis, kuris susijęs su teksto turiniu. Mokiniai kelia hipotezes, kas rašoma tekste, rašo savo istoriją ir lygina su skaitomu tekstu.

tekstas: Das Känguruh

Die Känguruhs leben in Australien. Das Tier sieht so aus: es steht auf seinen starken und großen Hinterbeinen, aber seine Vorderbeine sind ganz klein. Der Kopf ist auch klein. Die Känguruhmütter haben auf dem Bauch eine große Tasche. Dort tregen sie ihre Kleinen überall mit sich.
Hier ist eine interessante Geschichte von einem Känguruh.
Durch die Straßen der Stadt Tokio springt ein großes graues Känguruh. Hinter ihm fährt sehr schnell ein Polizeiauto. Endlich ist das Tier gefangen. Aber die Polizisten können es nicht festbinden. Warum? Das Tier . boxt! Aufwärtshaken, linke und rechte Haken . Ein Polizist muß schon zu Boden. Na ja, das kann man verstehen: das ist der bekannte Zirkusboxer Ruchi.

8. Mokiniai sudėsto į eilę atskirus arba atkuria pusiau suskaidytus ir sumaišytus sakinius apie pagrindinius teksto dalykus. Vėliau jie skaito tekstą ir aiškina sakinių eilę.

1)Ordnen Sie die Sätze dem Inhalt nach

Als Hauptgericht wäre ein Steak mit Pilzen ganz gut.
“In Ordnung Herr Diretor”, nickte der Kellner.
Ein wohlgenährter Stammgast kam in ein gutes Restaurant.
Der Ober notierte alles.
Der Gast studierte lange die Speisekarte.
Der Arzt hat mir dringend davon abgeraten, zu üppig zu essen.
Hätten Sie lieber etwas Süßes? Schokoladencreme oder Erdbeeren mit Schlagsahne?
Grillen Sie mir noch ein halbes Hühnchen, geben Sie reichlich Paprika dazu.
Auf den Nachtisch muß ich leider verzichten.

tekstas: Menü ohne Nachtisch

Ein wohlgenährter Stammgast nahm in einem guten Restaurant Platz und nikte den Kellner heran.
Der Ober verneigte sich höflich und überreichte die Speisekarte.“ Einen schönen Tag, Herr Director“, sagte er.“ Was darf es heute sein?“ Der Gast studierte zuerst die Karte, dann hob er den Kopf und begann.
„Notieren Sie bitte“, sagte er.“Also, zunächst bringen Sie mir einem doppelten Kognak. Dann einmal Schildkrötensuppe, auschliessend Forelle. Dazu natürlich einem leichten Mosel.“
„Sehr wohl!“ sagte der Ober.
„Als Hauptgericht wäre ein Steak mit Pilzen ganz gut. Das Steak, bitte mit einem Spiegelei und als Beilage Kartoffelpüree und viel geröstete Zwiebeln!“
„In Ordnung, Herr Direktor!“, nickte der Kellner.“ Dazu Rotwein, nicht wahr?“
„O ja, vielen Dank. Sie sind sehr aufmerksam und denken an alles. Sie kennen ja meinen Geschmack.“
„Und was darf ich abschließend notieren?“
„Nun“, meinte der Gast nachdenklich,“Vielleicht grillen Sie mir noch ein halbes Hühnchen, aber geben Sie reichlich Paprika dazu, ich esse recht gut gewürzt.“
„Natürlich, Herr Direktor! Nun hätten wir alles, bis auf die Nachspeise? Darf es wieder eine kleine Käseplatte sein? Oder hätten Sie lieber einmal etwas Süßes? Wir haben auch gute Eisspezialitäten!“
Jetzt winkte der Gast ab.“ Den Nachtisch lassen wir diesmal fort“, sagte er schweren Herzens.“ Ich muß leider darauf verzichten. Ich war nämlich gestern heim Arzt, und der hat mir dringend daron abgeraten, zu üppig zu essen.“

9. Pakartoti temą, kurią nagrinėjama tekste. Galima duoti pratimus žodžiams pakartoti. Prieš skaitant tekstą “Menü ohne Nachtisch” tiktų tokios užduotys:

1)Ordnen Sie zueinander

Antonyme Synonyme
Fett roh
Kalorienrei fade
Scharf üblich
Warm weich
Feierlich mager
Hungrig kalorienarm
Gekocht kalt
Hart satt

Lecker festlich
Pickant fade
Vorzüglich schmackhaft
Frisch honigsüß
Feierlich würzich
Faul roh
Zuckersüß verdorben
Geschmacklos köstlich

10. Mokiniai skaito trumpą tekstą, kuris yra tokio pat pobūdžio. Tekstui “Menü ohne Nachtisch” tinka toks tekstas, kurio tokia pati pagrindinė mintis:

tekstas: Eine vollschlanke Dame kam zum Arzt.“Ich möchte gern abnehmen, Herr Doktor! Sagen bitte, welche Übungen ich machen muß?“
„Den Kopf von rechts nach links und von links nach rechts drehen.“
„So? Wann denn?“
„Wenn man Ihnen ein Essen anbietet.“

Tada mokytojas gali organizuoti trumpą diskusiją apie nesveiką maitinimąsi arba panašia maisto tema. Vėliau mokiniai skaito pagrindinį tekstą.

5.2.PRATYBOS SKAITYMO METU

1. Mokiniai gauna užduotį, kurią turi atlikti skaitydami tekstą. Tekstui “Der Bauer und seine Hose” tiktų tokia užduotis:

1) Suche die Informationen aus dem Text! Warum konnte niemand die Hose kürzen?

Die Frau ..........

Die Tochter ........

DieMagd ..........

Tada skaitomas tekstas, kuris padalinamas į dvi (ar daugiau) dalis.

I dalis: „Der Bauer und seine Hose“

Der Bauer betrachtete seine alte Hose im Spiegel. Nein, so konnte er morgen nicht auf der Hochzeit seiner Tochter erscheinen. Flicken auf Flicken. Was sollen denn da die Leute denken.

Er ging zum Dorfkrämer. “Ich möchte eine neue Hose, bitte,” sagt der Bauer. Der Dorfkrämer hatte nur noch eine einzige Hose im Laden, und sie war viel zu lang.

“Sag deiner Frau, sie soll ein Stück von den Beinen abschneiden und dann umnähen”, schlug der Krämer vor. “ Das ist einfach genug”, antwortete der Bauer, bezahlte, nahm die Hose und ging nach Hause.

Die Bäuerin war in der Küche.

„Frau“, sagte der Bauer zu ihr, „ich habe mir eine neue Hose gekauft, aber sie ist zu lang. Sei so gut und schneid mir ein Stück von den Beinen ab, damit ich sie morgen zur Hochzeit unserer Tochter tragen kann“.

Die Bäuerin sagte: “Und wer backt den Kuchen? Und wer macht den Braten? Sollen wir morgen Hochzeit feiern, ohne zu essen?

Ich habe keine Zeit, deine Hose zu kürzen. Geh zu Großmutter damit. ˝

Der Bauer zeigte die Hose der Groβmutter. Sie saβ im Schaukelstuhl und schaukelte hin und her.“ Meine Augen sind zu schwach zum Nδhen. Geh, frag die Magd”.

Der Bauer ging zur Magd. “Wenn ich deine Hose nähen soll, kann ich die Tenne nicht fegen.Wenn ich die Tenne nicht fegen kann, können wir morgen zur Hochzeit nicht tanzen. Ich habe keine Zeit für deine Hose.“

2. Mokiniai kelia hipotezes, kaip galėjo istorija baigtis. Galima duoti mokiniams galimas istorijos pabaigas kaip nuorodas:

a) Die Frau hat nach der Arbeit die Hose kürzer gemacht.
b) Der Bauer hat die Hose verkauft.
c) Die Schneiderin hat die Hose kürzer gemacht.
d) Die Frau, die Tochter, die Groβmutter und die Magd haben die Hose kόrzer gemacht.
e) Der Bauer hat die Hose selbst kürzer gemacht.

Mokiniai skaito antrąją teksto dalį, kad įsitikintų, ar teisingai nuspėjo istorijos pabaigŕ.

II dalis: So geht es wirklich weiter:

Es was Abend.
„Verflicht, könnte ich doch selber nähen”, sagte der Bauer und legte die Hose auf einen Stuhl. << Na, da muβ ich morgen die Beine hochkrempeln>>, dachte er, legte sich ins Bett und war im Nu eingeschlafen.
Am, nächsten Morgen herrschte groβe Aufregung. Alle bereiteten sich auf die Hochzeit vor. Der Bauer zog seine Hose an und stellte sich vor den Spiegel.
Was war das?.
Die Hosenbeine waren auf einmal viel zu kurz. Der Bauer rannte ins Vorzimmer, wo die Frauen auf ihn warteten.“Was habt ihr mit meiner Hose gemacht?“, schrie er wütend.
Die Bäuerin erklärte: “Nachdem ich mit Backen und Braten fertig war, habe ich noch ein Stück von deinen Hosenbeinen abgeschnitten. Ich konnte dich nicht so zur Kirche gehen lassen.“
„Du? Du hast die Hose kürzer gemacht? Nein, ich war es. Als ich mit dem Brautkleid fertig war, habe ich die Hosenbeine abgeschnitten“, sagte die Tochter.
Die Magd sagte:“ Nach meiner Arbeit habe ich auch deine Hose kürzer gemacht.“ Da fing der Bauer zu lachen. Dann holten sie die abgeschnittenen Stücke herbei und nähten sie wieder an und jetzt war die Hose genau richtig. Dann gingen sie zur Kirche. Es wurde gegessen, getrunken, getanzt. Der Bauer tanzte mit allen Frauen, die ihm die Hose gekürzt hatten.
Es war die schönste Hochzeit.

1. Mokiniai privalo sklaitydami tekstą į lentelę sužymėti , kur, kokia informacija tekste duodama.

Tekstui „Du lernst es noch“ tinka tokia lentelė (teksto eilutės turi būti sunumeruotos).

Zeile

Tina liest die Geschichte der Mutter vor. ..

Tina hat Geschichte zweimal gelesen .

Tina ist sehr aufgeregt .

Die Lehrerin beruhigt Tina. .

Tina liest die Geschichte ganz gut .

3.Mokiniams galima duoti užduotis užrašyti informaciją atitinkamoje lentelės ar schemos vietoje, išskirti svarbiausias mintis, argumentus už ir prieš ., išskirti specifinius dalykus, įsidėmėti, kokiu būdu išsakyti mintis ar dalykus.

Tekstui “Mein Zimmer” tinka tokia lentelė informacijai išrinkti:

Fragen Antworten

Was steht gegenüber dem Bett? .

Was steht daneben? ..

Was befindet sich zwischen Fenster und Bett? .

Was steht neben dem Schrank? .

tekstas: Mein Zimmer

Wenn ich mittags aus der Schule komme, gehe ich als erstes in mein Zimmer. Ich stelle die Schultasche in die Ecke, schalte das Radio ein und lege mich auf mein Bett. Wenn ich da so liege, sehe ich an der schrägen Wand über mir meine vielen Pferdeposter. Ich träume davon selbst so ein schönes Pferd zu besitzen. Meine Zimmertür ist ganz mit Pferdebildern beklebt.

Meinem Bett gegenüber steht mein Kleiderschrank mit Spiegeltüren. Daneben steht ein alter Schreibtisch. Er ist schon zu klein für mich.

Dem Schreibtisch gegenüber ist eine große Fenstertür. Zwischen Fenster und Bett befindet sich ein Tisch. Auf der anderen Seite des Bettes ist ein kleiner Nachttisch. Dem gegenüber steht, also neben dem Schrank ein schöner roter Sessel.

Der schrägen Wand gegenüber steht links ein Bücherregal und rechts ein großer Schribtisch. Nun habe ich noch eins vergessen: das ist eine schöne alte Truhe, in der meine Pferdezeitschriften sind. Sie steht in einer Ecke, neben dem Sessel.

Ich fühle mich sehr wohl in meinem Zimmer, weil ein gemütlicher, weicher, grüner Teppich den Boden bedeckt. Meine Möbel sind alle aus Eichenholz und Tapete ist weiβ mit roten Schtreifen.

Ich möchte mit keinem Zimmer der Welt tauschen!

1. Beveik kiekviename tekste yra veikiantys asmenys. Mokiniams galima duoti užduotį charakterizuoti veikiančius asmenis, surinkti informaciją apie juos.
Tekstui: “Onkel Ernesto kommt zu Besuch” – tiktų tokia lentelė:

tekstas: Onkel Ernesto kommt zu Besuch

Claudio hat einen Onkel und eine Tante in Frankreich. Sie haben zwei Kinder – Carlo und Teresa. Seit einem Monat sind sie in Deutschland. Claudio hat sie noch nicht gesehen. Heute ist ein Brief vom Onkel da: Am Samstag kommt er mit seiner Familie zu Besuch. Er schreibt: “Wir kommen mit dem Zug um 11.30 Uhr an.”
Vater sagt zu Claudio: „Du mußt sie vom Bahnhof abholen. Sie wissen nicht, wo wir wohnen.“
Es ist Samstag. Claudio wartet schon seit 11 Uhr auf dem Bahnsteig. Er ist sehr aufgeregt, weil er seinen Onkel und seine Tante nicht kennt. Er hat aber ein Bild von Onkel Ernesto in der Hand. Er betrachtet es immer wieder. Da fährt der Zug aus Frankreich ein, pünktlich um 11.30 Uhr. Claudio paßt gut auf. Aber er findet seinen Onkel nicht. Vielleicht ist er doch nicht gekommen? Claudio wartet, bis kein Mensch mehr auf dem Bahnsteig ist? Dann geht er traurig nach Hause.
Es ist 11.40 Uhr. Vor dem Bahnhof stehen Onkel Ernesto, die Tante, Carlo und Teresa. Sie sind doch gekommen!
Aber Claudio hat sie nicht erkannt.
Onkel Ernesto fragt einen Polizisten:
„Entschuldigen Sie bitte, wo ist die Wiesenstraße?“
„Die Wiesenstraße? Gehen Sie über den Bahnhofsplatz und die Bahnhofstraße hinunter bis zum Fluß. Dann am Fluß rechts bis zur Brücke.“
„Müssen wir über die Brücke gehen?“
„Ja, über die Brücke. Die erste Straße rechts nach der Brücke ist dann die Wiesenstraße“.
„Also noch einmal: Über den Bahnhofsplatz, die Bahnhofstraße hinunter bis zum Fluß, rechts am Fluß entlang bis zur Brücke, über die Brücke, dann die erste Straße rechts“.
„Richtig!“
„Ist es weit zur Wiesenstraße?“
„Nein, höchstens 10 Minuten zu Fuß.“
„Vielen Dank, auf Wiedersehen!“
Um 12 Uhr kommt Claudio zu Hause an. Was ist denn hier los? Er hört viele Stimmen und Lachen. Na, so was! Onkel, Tante, Carlo und Teresa sind schon da. Claudio zieht das Bild von Onkel aus seiner Tasche. Er betrachtet das Bild und er betrachtet seinen Onkel. Auf dem Bild sieht Onkel Ernesto ganz anders aus, viel junger. Das Bild ist schon 5 Jahre alt. Kein Wunder, daß Claudio seinen Onkel nicht erkannt hat.

1) Schreib alles was du über diese Personen weißt!
Onkel Ernesto Claudios Vater Claudio

5.Mokytojas duoda teiginius iš teksto turinio. Jis sąmoningai įtraukia klaidingų teiginių. Mokiniai turi rasti klaidingus teiginius ir juos ištaisyti.
Tekstui :”Krawatte für einen Individualisten“ tinka tokie teiginiai:

1) Herr Rabanus kaufte sich immer selbst.
2) Er trug unauffällige schlichte Krawatten.
3) Alle Männer trugen um ihn solche Krawatten.
4) Herr Rabanus wollte sich diesmal unterscheiden.
5) Er kraufte sich wieder eine schlichte Krawatte.
6) Er war mit seiner neuen Krawatte unzufrieden.
7) Herr Rabanus fand beim Auspacken einen Zettel.
8) Der Zettel war von einer Frauenhand geschrieben.
9) Die Absenderin wollte ein Foto vom Käufer dieser Krawatte haben.
10)Herr Rabanus schrieb einen Brief an das Mädchen.
11)Seine Träume gingen in Erfüllung.

6. Mokiniams duodamas tekstas, su praleistais žodžiais (Lücken Text). Mokiniai skaitydami tekstą įrašo trūkstamus žodžius į užduotį, kuri duodama prie teksto.
Tekstui: “Menü ohne Nachtisch“ tinka tokia uţduotis:

1) Lassen wir den Direktor erzählen. Übersetzen Sie die in Klammern angegebenen Wörter!
Ich kabe dieses Restoran sehr gern. Gestern (buvau) ich dort auch. Der Ober (pasveikino) mich höflich. Er brachte mir schnell (valgiaraštį). Ich (užsisakiau) viele (valgių) und (gėrimų). Ich (turėjau) viel Zeit, deshalb (valgiau) alles sehr langsam. Ich wollte noch (deserto) bestellen. Aber mein Arzt hat mir (saldumynus) verboten. Ich muβ (sublogti).

.
5.3.PRATYBOS PO SKAITYMO

1. Patikrinimui, ar mokiniai teisingai suprato teksto turinį, galima duoti mokiniams užpildyti lentelę.
Tekstui:” Der Bauer und seine Hose” tinka tokia lentelė:

1) Hast du den Inhalt des Textes verstanden?

Bauer Bäuerin Dorfkrämer Tochter Groβmutter Magd
Ging zur Groβmutter
Hatte Zeit
Betrachtete seine alte Hose
Schaukelte
Ging zur Tochter
Hatte keine Zeit
Muβte den Kuchen backen
Nähte die abgeschnittenen Stücke an
Muβte die Tenne fegen
Nähte das Brautkleid
Hatte nur eine einzige Hose
Ging zum Dorfkrämer
Schnitten ein Stücke ran der Hose ab

2. Bendro teksto supratimui patikrinti galima duoti klausimus, kad mokiniai mokėtų rasti informaciją, kuri tekste tiesiogiai nepasakoma.
Tekstui: „Mein Zimmer“ tinka toks klausimas:

Wessen Zimmer ist das – das eines Mädchens oder eines Jungen?
Begsünde deine Meinung!

3. Pakartoti teksto turiniui galima duoti mokiniams klausimus.
Tekstui “Drei Söhne “ tinka tokie klausimai:

1. Wie viele Söhne hat der Omnibusfahrer Oskar Trautmann?
2. Wie sehen die Söhne aus?
3. Was sagt der Vater seinem Ältesten/ seinem Sechzehnjährigen/ sein Jüngsten?
Was antwortet ihm sein Ältester/ sein Sechzehnjähriger/ sein Jüngster?Wer hat dem Vater Bier geholt?

4.Mokiniai vaidina pagal teksto temą. Tekstą “Menü ohne Nachtisch”, galima duoti mokiniams valgiaraštį ir užduotį. Suvaidinti sceną “Im Restaurant” arba “Im Kaffee”.

5.Lavinti komunikacijai galima pereiti prie pratimų, kurie yra susiję su teksto tema, bet liečia mokinių asmeninę patirtį.
Tekstui “Du lenst es noch” tinka tokia užduotis – testas:

Teste dich selbst! Kreuze die zutreffenden Antworten an!

1)Wieviel Zeit brauchst du für deine Hausaufgaben?
 keine
 bis zur einer Stunde
 zwischen 1 und 2 Stunden
 zwischen 2 und 3 Stunden
 mehr als 3 Stunden
 ich bekomme keine Hausaufgaben

2)Wieviel Zeit brauchst du für deine Hausaufgaben im Fach – Deutsch?

 ich bekomme keine Hausaufgaben
 bis zu einer Viertelstunde
 bis zu einer halben Stunde
 bis zu einer Stunde
 mehr als eine Stunde

6.Lavinti mokinių kalbėjimui galima pateikti bendrus klausimus iš teksto pasakojamos temos.
Tekstui: “Der Bauer und seine Hose” tinka tokie klausimai:

1) Kaufst du deine Kleidung?
2) Gehst du zur Schneiderin?
3) Machst du deine Kleidung selbst?
4) Was hast du schon selbst gemacht?

7.Mokiniai gali piešti pagal teksto temą , vėliau savo piešinius komentuoti.
Tekstui” “Mein Zimmer” tinka tokia užduotis:

Mache eine Skizze – “Mein Traumzimmer”.

Kitą pamoką mokytojas sukabina visus piešinius ant lentos. Kiekvienas mokinys pasakoja apie savo kambarį, o kiti mokiniai bando atspėti, kuris tai piešinys.

8.Galima organizuoti diskusiją teksto tema, tačiau bendrais klausimais:

Tekstui: “Du lernst es noch” tinka tema: “Schule und ich”
Tekstui: “Onkel Ernesto kommt zu Besuch” tema: “Reisen”, “In der Stadt”
Tekstui: “Mein Zimmer” tema: “Wohnung”
Tekstui: “Der Bauer und seine Hose” tema: “Kleidung”, “Mode”
Tekstui: “Rechenaufgabe” tema: “Einhaufen”
Tekstui : “Drei Söhne” tema: “Familie”
Tekstui: “Das Känguruh” tema: “Tiere”
Tekstui” “Menü ohne Nachtisch” tema: “Essen”
6. Išvados

Savo darbu norėjau parodyti, kad skaitymas užsienio kalbos mokyme vaidina labai svarbią rolę, todėl labai svarbu skirti pakankamai dėmesio skaitymo mokymui. Skaitymo reikia pradėti mokyti nuo pat pradžių, kai tik pradedame mokyti užsienio kalbos.
Norėdama sužinoti, ar šiais kompiuterių laikais mokiniai dar skaito knygas gimtąja kalba, taip pat kiek ir kada skaito užsienio kalba, daviau 6 – 8 klasių mokiniams pildyti anketas. Iš jų sužinojau, kad mokiniai gimtąja kalba skaito gana nemažai, o užsienio kalba skaito tik per užsienio kalbos pamokas ir tai labai nedaug. Mano manymu, tai priklauso nuo dėstančio mokytojo, nes jam skiriami svarbiausi uždaviniai ir atsakomybė.
Mokytojai turėtų labiau mokinius skatinti skaityti, parinkdami įdomesnius tekstus, organizuodami įdomų ir produktyvų skaitymą pamokoje.
Man, kaip būsimai mokytojai, skaitant literatūrą šia tema, kilo daug minčių ir pasiūlymų, kaip organizuoti darbą pamokoje, kaip aktyvinti mokinius. Reikia keisti senąją pamokos sistemą, kai skaitymas pamokoje yra taisyklingas sėdėjimas suoluose ir taisyklingas žodžių perskaitymas.
Skaitymas yra rašymas ir klausymas, o svarbiausia kalbėjimas. Tai puiki kalbinės veiklos rūšis, kurią galima maksimaliai išnaudoti, norint ugdyti mokinių komunikaciją užsienio kalba. Skaitydami mes galime netgi vaidinti ir žaisti.

Savo darbe bandžiau įrodyti, kad skaitymas yra įdomus ir vaizduotę, mąstymą žadinantis procesas. Bandžiau aprašyti nors dalį skaitymui skirtų pratimų, imdama bendruosius, kurie lengvai pritaikomi kiekvienam tekstui, o taip pat yra įdomus, ugdantys mąstymą, lavinantys atmintį, vaizduotę.
Kiek ir kokių pratybų bus naudojama pamokoje priklauso vėlgi, tik nuo mokytojo. Norėdamas neatsilikti nuo laiko ir nuo metodinių, pedagoginių permainų, mokytojas turi juos atidžiai sekti; bandyti taikyti praktikoje, o taip pat pats ieškoti būdų, kaip gerinti skaitymo mokymą, kurti savo metodus.

7. Literatūros sąrašas

1.Andrikytė L. Marcijonienė E. Wir lesen und sprechen deutsch I. – Mokslo ir enciklopedijų leidykla – Vilnius, 1996. – 65-66; 86; 124-126; 130; 188-193p.
2.Cyrlina Z. Vazbuckaja K. Tiere und ich. – Šviesa – Kaunas, 1988. – 17-18p.
3.Lesendidaktik. –Max Hueber Verlag, 1997.-15-24p.
4.Aktive Kinder lernen besser.-Berlin und Munchen: Langenscheidt KG, 1994. –56-58; 61-64p.
5.Ehlers Swantje. Lesen als Verstehen zum Verstehen fremdsprachlicher literarischer Texte und
zu ihrer Didaktik. – Ghk, 1992. – 4-8; 12-13; 74-75; 98-107p.
6.Lomb K. Kaip aš mokausi kalbų. – Mokslas – Vilnius, 1984. – 45-48; 52-53; 60p.
7.Mikalauskienė A. Ramzienė R. Malik Wolfgang. Lehrerhandreichungen. – Vilnius, 1999. – 64-72; 74; 77-88p.
8.Rorbaha Iveta. Deutsche Texte – leicht gemacht. – Raka, 1995. – 4-7; 16-18; 33-34; 36-37p.
9.Sheilsas Joe. Komunikacija kalbos pamokoje. – Leidybos centras – Vilnius, 1995. – 1; 7-8; 15-22; 25; 81-135;
10.Šernas Vytautas. Kaip racionaliau mokytis kalbų. – Žodynas – Vilnius, 1994. – 83-86p.
11.Szarmacha – Skaza Hanna. Wörter ß Bäume. ß Šviesa – Kaunas, 2000. – 127;

8. Priedai

Leave a Comment