DARBO TURINYS
ĮVADAS1.KĄ VAIKUI SUTEIKIA ŠEIMA? 1.1 Šeimos funkcijos1.2 Šeima – pirmoji ugdymo institucija1.3 Vaikų vaidmenys šeimoje1.4 Vaikų socialiniai vaidmenys2.TĖVŲ POŽIŪRIS Į UGDYMĄ1.1 Socializacijos tipai1.2 Ar tėvai rūpinasi vaikų ugdymu?1.3 Kai tėvai netenka kantrybėsIŠVADOSLITERATŪRAPRIEDAI
ĮVADAS
Visais laikais žmonės domėjosi vaikų ugdymu, jų santykiais su tėvais, todėl šiame darbe stengsiuosi atskleisti šeimos, kaip vaiko socializacijos institucijos, ypatumus. Kad būtų lengviau pasiekti šį tikslą, išsikėliau šiuos uždavinius:1) išskirti pagrindines šeimos funkcijas;2) aptarti vaikų socialinius vaidmenis;3) aptarti socializacijos tipus.4) atskleisti tėvų požiūrį į ugdymą;5) išanalizuoti tėvų taikomus auklėjimo metodus;Kad darbas būtų nuoseklus ir kad įvykdyčiau visus uždavinius, jį padalinsiu į dvi dalis. Pirmojoje dalyje didesnį dėmesį skirsiu tam, kaip vaikas jaučiasi šeimoje, ką teigiamo ir ką neigiamo iš jos perima, o antrojoje dalyje labiau koncentruosiuosi į tėvus, jų požiūrį į ugdymą.
1. KĄ VAIKUI SUTEIKIA ŠEIMA?
1.1. Šeimos funkcijos
Šeima- pirmoji žmogaus ugdymo institucija. Ta patirtis, kurią įgyjame šeimoje, išlieka visam gyvenimui. Todėl labai svarbu, kad visi šeimos nariai tinkamai auklėtų vaiką. O to neįmanoma padaryti nežinant svarbiausių šeimos funkcijų.Profesorė ir socialinių mokslų daktarė I.Leliūgienė išskiria penkias šeimos funkcijas, susijusias su vaikų auklėjimu bei mokymu(6, p.284-286).1) reprodukcinė funkcija. Ši funkcija yra susijusi su giminės pratęsimo būtinybe. Tėvai turėtų nevengti šios temos, nes lytinis švietimas taip pat jų pareiga. 2) pirminės socializacijos funkcija. Tai funkcija, susijusi su tinkamu asmenybės formavimu, kuomet tėvai turi sugebėti įtraukti vaiką į visuomenę pagal vaiko vystymosi galimybes bei supažindinti vaiką su tos tautos, kuriai jis priklauso, kultūra.3) edukacinė funkcija. Kadangi tėvai yra pirmieji ugdytojai, tai jie turėtų nuosekliai auklėti vaiką, atsižvelgiant į jo poreikius ir galimybes. Bet jei tėvai yra ligoti, jei jiems patiems reikia pagalbos, tuomet reikėtų kitiems pasirūpinti vaikų auklėjimu, kad nebūtų pažeista vaikų teisė į ugdymą.
4) rekreacinė ir psichoterapinė funkcija. Ji paremta idėja, kad šeima turi sudaryti visas sąlygas, kad vaikas jaustųsi saugus.Vaikai turi mokytis relaksacijos sąlygomis, nepervargti mokydamiesi, todėl tėvai turėtų prižiūrėti vaiką, kad šis darytų pertraukėles(4, p.301-304). Be to, reikėtų kuo įvairiau ir prasmingiau paskirstyti laisvalaikį, kad vaikas gautų kuo įvairesnės patirties. Taip pat tėvai neturėtų užmiršti, jog neužtenka vaiką siųsti į brangiausias stovyklas, reikia ir patiems surasti laiko šeimyniniam bendravimui, išvykoms kartu. 5) ekonominė ir namų ūkio tvarkymo funkcija. Nuo to, kokia šeimos materialinė padėtis, priklauso ir vaiko gerovė. Aišku, tai neturėtų būti susiję su visų vaiko norų tenkinimu, tačiau reikia užtikrinti vaiko gyvybinių poreikių patenkinimą (maistas, būstas, apranga) bei teisę į išsilavinimą. Bet, kaip bebūtų gaila, šiuo metų ne visos šeimos gali tai suteikti savo vaikams. Materialinis skurdas gali daryti įtakos ir dvasiniam vaiko gyvenimui. Sunkiai besiverčiančios šeimos gali degraduoti kaip asmenybės . Tai būtų vienos iš svarbiausių šeimos funkcijų, kurios užtikrina vaiko gerovę. Nevykdydami jų tėvai kenkia tiek vaikui, tiek sau.1.2. Šeimos įtaka vaikui
Vos gimęs kūdikis negali apsieiti be kitų pagalbos, ypač be savo tėvų. Jam reikia nuolatinės priežiūros bei dėmesio. Iš čia, „plaukia vaikui prigimtoji teisė būti auklėjamam, o tėvams – prigimtoji pareiga savo vaikus penėti, globoti, auklėti, vienu žodžiu – ugdyti “( 8, p. 202). Taigi ir tėvai, ir vaikai turi tam tikrų teisių ir pareigų. Tėvai turi pareigą ugdyti vaikus bei teisę į vaikų ugdymą, o vaikai turi teisę būti ugdomi, ir pareigą- paklusti tėvų ugdymui.Kadangi vaikai nuo pirmųjų savo gyvenimo dienų dažniausiai mato savo tėvus, nenuostabu, jog iš jų perima teigiamus ar neigiamus bruožus. Nes vaikai, stebėdami tėvų elgesį, stengiasi jį sąmoningai ar nesąmoningai atkartoti. Mėgdžiojimas- viena iš įgimtų vaiko savybių. Todėl tėvai turi stengtis rodyti savo vaikams tik gerą pavyzdį.
Tėvų sąmoningas ugdomasis darbas šeimoje pasireiškia begale savybių, kurių svarbiausia ir prigimtinė kiekvienam tėvui – tai meilė savo vaikams. Tik tada, kai myli vaikus, gali būti auklėtojas. Į tėvų meilę vaikas atsako ir savo meile, ima gerbti savo tėvus, laikyti juos autoritetu ir pats stengiasi tokiu būti.Tėvų, kaip ugdytojų, pareiga- kuo geriau pažinti vaiką, įskiepyti šeimos vertybes, tradicijas, įgūdžius, meilę žmogui. Kad kuo geriau pažintų savo vaiką, tėvai turi kuo daugiau su juo bendrauti. Bendravimas- irgi menas, kurio reikia mokytis nuo mažens ir nuolat jį tobulinti. Tėvai augindami vaiką (ypač kol šis auga vienas), neturėtų jo izoliuoti nuo kiemo draugų, bijant kad šis susidės su blogiukais. Juk kaip kitaip vaikas išmoks bendravimo įgūdžių? Neužtenka vien bendravimo su suaugusiais(3). Nereikia užmiršti ir to, jog teigiamas šeimos ugdymas vystomas tik normaliomis aplinkybėmis, kai šeimos gyvenimas vedamas taip, kaip priklauso, ir kai patys tėvai nusimano apie ugdymo taisykles. Bet dažnai tėvai nežino, kaip tinkamai vaiką ugdyti, ir gali jam pakenkti per daug mažylį lepindami arba priešingai- per daug jį drausmindami. Kad vaikas būtų tinkamai parengtas išeiti iš šeimos aplinkos į visuomenės gyvenimą (pavyzdžiui į mokyklą), reikia jį tam parengti. Vaikas turi išmokti savarankiškumo, pasitikėjimo savo jėgomis, o kur kitur tai išsiugdyti jei ne šeimoje. Taigi šeima yra pirmoji vaiko ugdymo institucija, kuri neturėtų užmiršti šios, pagrindinės- ugdymo- funkcijos.1.3. Vaikų vaidmenys šeimoje
Vaidmenų pasiskirstymas šeimoje turi didelę reikšmę. Tai, kokį vaidmenį vaikas atlieka šeimoje, turi įtakos ir gyvenimui už šeimos ribų. Vaidmuo – „tai lyg elgesio taisyklės, kurios diktuoja, kaip vaikui reikia elgtis “(5, p.105). Vaidmenys yra skirstomi pagal vaikų gimimo eiliškumą šeimoje. Taigi iš viso yra skiriami 3 vaikų vaidmenys šeimoje: vyriausias, vidurinis, jauniausias (5, p.104-107). Pagal tai galima spręsti ir apie pačių vaikų savęs vertinimą bei tėvų požiūrį į juos.
Vyriausias vaikas dažniausiai tampa tėvų pasitikėjimo objektu, jam skiepijamas atsakomybės jausmas. Kol gyvena vienas, jaučiasi mylimas, globojamas, o gimus broliui ar seseriai gali pasijusti atstumtu, gali kilti stiprus pavydo jausmas, kuris lydės visą gyvenimą. Dažniausiai iš pirmagimių tikimasi atsakomybės už jaunesniuosius brolius, seseris, manoma, kad vyriausieji vaikai turi užimti lyderio poziciją.Vidurinysis vaikas, vos gimęs, iškart susiduria su konkurentu, todėl ateityje vis stengiasi jį pralenkti. Tėvai dažnai jį lygina su vyriausiuoju, todėl neretai tokie vaikai ieško pripažinimo tarp draugų.Vidurinieji moka pakovoti už save, dažnai atsiduria konfliktiškose situacijose, bet nevengia ir kompromisų. Kartais būna užsisklendę savyje, bet dažniausiai siekia lyderiauti.Jauniausias vaikas šeimoje gauna daugiausia meilės: iš tėvų, senelių, vyresniųjų brolių ar seserų. Todėl kai kurie „pagrandukai “ stengiasi kuo ilgiau išlikti mažais. O kiti priešingai- nori kuo greičiau užaugti, lygiuojasi į vyresniuosius.Jaunėliai dažniau linkę klausti patarimo kitų, užuot dirbę savarankiškai, todėl lengvai pasiduoda kitų įtakai. Kad vaikai nesijaustų nuskriausti ar mažiau mylimi tėvų, augdami tarp savo brolių bei seserų, reikia pasirūpinti tinkamu ugdymu. Tėvai turi rūpintis, kad visi vaikai šeimoje būtų laikomi asmenybėmis ir kad nesijaustų pernelyg priklausomi vieni nuo kitų.1.4. Vaikų socialiniai vaidmenys
Socialinis vaidmuo – tai vienam ar kitam vaidmeniui būdingas elgesys. Vienas žmogus gali turėti daugelį statusų. Pavyzdžiui, vaikas yra savo tėvų vaikas, vaikų darželio auklėtinis, mokinys mokykloje, bičiulis bendraamžių grupėje ir panašiai. Iš vaiko yra tikimasi, kad jis atliks tam tikrą vaidmenį atitinkantį statusą. Jei vaikas pradėjo eiti į mokyklą, tai jis turi laikytis mokiniui būdingų taisyklių: anksti keltis ir laiku nueiti į mokyklą, lankyti visas pamokas, atlikti namų darbus ir panašiai.
Daugelio socialinių vaidmenų mokomasi dar vaikystėje. Vaikai dažnai žaidžia „tėtį “, „mamą “, imituodami savo šeimą, stengdamiesi atkartoti tėvų elgesį. Stebėdami suaugusius vaikai įgyja patirties. Jie susidaro nuomonę apie tai, kaip turi elgtis vyras, žmona vienas su kitu, kokie darbai labiau tinka vyrams, kokie moterims. Mėgdžiodami tėvų veiksmus vaikai ima suprasti, kas lėmė vieną ar kitą tėvų sprendimą, ir laikui bėgant tą supratimą plečia.Vaikų vaidmenis galima suskirstyti į:1) suteikiamus. Suteikiami vaidmenys atitinka tam tikrus kriterijus (lytį, amžių). Pavyzdžiui, jei mergaitė padeda mamai virtuvėje, ji pagiriama kaip būsima gera šeimininkė. Tuo tarpu besisukiojantis virtuvėje berniukas pagyrimų sulauks nevisada. 2) įgytus. Tai vaidmenys, įtvirtinami per individualų pasirinkimą. Tai, kad vaikas gimė berniuku- suteiktas statusas, o tam, kad taptų, sakykim, medžiotoju, reikia tam tikrų gebėjimų. Ir kai tokiu taps- tai bus įgytas statusas(5, p.91-98).Taigi galima daryti išvadą, jog daugelį dalykų vaikai perima iš savo tėvų, stebėdami jų elgesį. Todėl tėvai turėtų ne pasakoti, kaip tinkamai elgtis, o rodyti tai savo elgesiu.2. TĖVŲ POŽIŪRIS Į UGDYMĄ
2.1. Socializacijos tipai
Vaikystė- vienas iš svarbiausių žmogaus gyvenimo tarpsnių. Juk būtent šiuo laikotarpiu formuojasi kalbos įgūdžiai, išmokstama pagrindinių normų bei vertybių, formuojasi pati asmenybė. Tai svarbiausieji socializacijos uždaviniai vaikystėje, todėl vaikui reikia sudaryti visas galimas sąlygas, kad to pasiektų. Nėra nustatytų taisyklių kaip ugdyti vaiką, nes nėra vieningos nuomonės šiuo klausimu. Kaip nurodo dr.A. Juodaitytė, sociologas L. Broomas išskiria du socializacijos tipus(5, p.26-30):1) slopinant. Tai tipas, pabrėžiantis vaiko paklusnumą, pagarbą autoritetui. Akcentuojama suaugusiųjų kontrolė vaikui, jis baudžiamas už blogą elgesį, nėra artimo bendravimo su tėvais. Taip išugdomas vaikas, kuris pastebi, ko nori suaugęs žmogus.
2) dalyvaujant. Ši socializacija sudaro visas sąlygas vaikui pačiam ištirti pasaulį, ugdomas vaiko savarankiškumas. Vaikas artimai bendrauja su tėvais, kurie atsidėkoja už gerą elgesį, teikia simbolinius apdovanojimus ir bausmes. Tai socializacija, pagrindinį dėmesį skirianti vaikui. Šioje socializacijoj ne vaikas pastebi, ko nori suaugęs, o suaugusysis pastebi, ko nori vaikas.Bet dažniausiai tėvai, ugdydami vaiką, perima tai vieno, tai kito socializacijos tipo bruožus. Tai pastebėjau ir pateikusi tėvams anketas su klausimu, kokį vaiką norite išugdyti(žr.7priedą). Apie 49%apklaustų tėvų nori išugdyti savarankišką vaiką, ir iš jų apie 30% nori išugdyti paklusnų ar pastebintį, ko nori suaugęs žmogus, vaiką. Iš tiesų, ne tiek svarbu, ko siekia tėvai, svarbiausia, kad vaiko socializacijoj vyktų visi svarbiausi procesai: savęs, kaip asmenybės atskleidimas; tradicijų bei kultūros perėmimas iš senosios kartos; tapsmas visaverčiu visuomenės nariu.2.2. Ar tėvai domisi vaikų ugdymu?
Pastaraisiais metais vis daugiau žmonių išdrįsta pasipriešinti įvairių institucijų ketinimams atimti iš tėvų atsakomybę auklėti savo vaikus. Vis daugiau tėčių ir mamų ima suvokti, jog būtent šeimoje turi būti suformuotas vaiko požiūris į vertybes, išugdomas charakteris, pasirengta gyvenimui.Kad galėčiau tuo įsitikinti, nusprendžiau sudaryti tėvams, auginantiems mažamečius vaikus, anketas su klausimais apie ugdymą (žr.1priedą). Anketas užpildė xxx darželį „x“ lankančių vaikų tėvai. Iš gautų rezultatų padariau išvadas apie tai, kaip tėvai žiūri į vaikų ugdymą:1) daugelis anketas pildžiusių tėvų (59%) sutinka, jog vaikų ugdymu daugiausia turi užsiimti patys tėvai. 39% mano, jog tai daryti turi auklėtojai, ir tik 3% tėvų savo vaikų ugdymą patiki seneliams (žr.2priedą). Gerai, jog dauguma tėvų vis daugiau atsakomybės prisiima patys, nežiūri į vaikų ugdymą pro pirštus;
2) didžioji dalis tėvų teigia, jog vaikai daugiausia išmoksta iš tėvų bei iš bendraamžių(žr. 3priedą). Tai tik dar kartą įrodo, kaip svarbu, kad vaikas matytų tinkamą tėvų elgesį;3) įdomu tai, jog 69%tėvų įvairiais būdais stengiasi kuo daugiau sužinoti apie vaikų ugdymą, ir tik 4% iš jų teigė, jog trūksta informacijos (žr. 4 ir 5 priedus). Taigi galima daryti išvadą, jog informacijos, kaip ugdyti vaiką šiandien turime pakankamai, reikia tik noro; Kalbant apie tėvų elgesį konkrečiose situacijose, džiugu, jog didesnė dalis tėvų stengiasi būti demokratiški(žr. 8, 9, 10 priedus): už blogą elgesį pabara vaiką, bando pasikalbėti; už gerą darbą pagiria, pabučiuoja; nesistengia pildyti visų vaiko užgaidų, geriau pasikalba su juo, paaiškina, kad neturi tiek pinigų, kad galėtų viską leisti. Žinoma, kol vaikas mažas, jam sunku suprasti, kad tėvai neperka to, ko jis nori, tačiau palaipsniui jis supras,kad visos užgaidos negali būti pildomos.2.3. Kai tėvai praranda kantrybę…
Visi tėvai, auklėdami savo vaikus, stengiasi kuo geriau atlikti šią pareigą, tačiau dažnai vien noro neužtenka, reikia turėti tam tikrų sugebėjimų bei ugdymo patirties. Vaikas turi žinoti, kokie apdovanojimai jo lauks, jei labai stengsis, ir kokie nemalonumai, jei elgsis priešingai. Po atliktos apklausos sužinojau, jog virš 40% tėvų neklaužadą vaiką aprėkia, ir tik 5% stengiasi gražiai pasikalbėti apie tai, ką vaikas negerai padarė(žr. 6priedą). Tačiau vaiko negalima mokyti tik tada, kai jau kažką iškrėtė. Bausmės turėtų būti svarbios vaikui, žinomos iš anksto ir skiriamos ramiai. Tačiau, jei vaikas įpratęs prie tėvų rėkimo, jis gali nesuprasti tėvų ramaus prašymo, nes tik tuomet, kai tėvai pakels balsą, vaikas supras, kad reikalavimo reikia paisyti (7, p.17-27).
Svarbu, kad „tėvų sprendimai turėtų svorį, o ne tik drebintų orą “(2). Kuo dažniau vaikas girdi žodį NE, tuo greičiau prie jo įpranta ir ima elgtis priešingai. O tada sunku ką nors bepakeisti. Tačiau nevisada tėvai, vaikų užspiesti į kampą, nuleidžia rankas. Šiuo metu vis daugiau atsiranda tokių organizacijų, kaip tėvystės įgūdžių grupės(2), į kurias kreipiasi tėvai, kurie patiria vaikų auklėjimo sunkumus. Tokiose grupėse tėvai supažindinami su vaiko fiziniais bei psichiniais ypatumais, mokosi, kaip elgtis su maištaujančiu paaugliu ir panašiai. Per tokius užsiėmimus atliekamos praktinės užduotys, ieškoma sprendimų, iš susidariusios padėties.Iš tiesų, kad ir kaip tėvai stengtųsi ugdyti vaikus, jie visada susidurs su kokiom nors problemom. Tai įprasta. O nepajėgiantys tų problemų įveikti tėvai neturėtų bijoti ieškoti pagalbos. Jie visada gali kreiptis pagalbos į tėvystės įgūdžių grupę, ar į panašiais organizacijas, ir tikėtis profesionalios pagalbos.IŠVADOS
Iš perskaitytos literatūros bei pačios atliko tyrimo apie vaikų ugdymą, padariau tokias išvadas:1) nežinodami pagrindinių šeimos funkcijų ar sąmoningai jų nevykdydami, tėvai kenkia tiek vaikui, tiek sau;2) vaikai mėgdžioja tėvus, todėl šie turėtų ne pasakoti, kaip reikia elgtis, o rodyti tai savo veiksmais;3) vaikų ugdymas remiasi bruožais, perimtais tai iš socializacijos „slopinant “, tai iš socializacijos „dalyvaujant “;4) daugelis tėvų sutinka, jog už vaikų ugdymą atsako tėvai ir stengiasi būti kuo labiau demokratiški savo vaikams;5) dažniausiai tėvai problemas bando spręsti rėkimu ir tik vėliau ramiai, o jei problema išties rimta, vis daugiau tėvų kreipiasi į profesionalus.
LITERATŪRA
1. http://www.bernardinai.lt2. Informacija, gauta lankantis darželyje „“.. 200.3. Jakavičius V., Juška A. Mokyklos pedagogika.- Kaunas, 1996.
4. Jovaiša L., Vaitkevičius J. Pedagogikos pagrindai I dalis.- Kaunas,1987.5. Juodaitytė A. Socializacija ir ugdymas vaikystėje.- Vilnius, 2002.6. Leliūgienė I. Socialinė pedagogika.- Kaunas, 2002.7. Peters R. Nebijokite drausminti vaikų.- Vilnius, 1999.8. Šalkauskis S. Rinktiniai raštai . Pedagoginės studijos I knyga.- Vilnius, 1992.1 PRIEDAS
Gerbiami Tėveliai,
jeigu galite, prašyčiau pasidalinti savo nuomone apie vaikų ugdymą, atsakant į anketos klausimus. Jūsų nuomonė šiuo klausimu labai svarbi. Anketa yra anoniminė. Nei savo vardo, nei pavardės rašyti nereikia, todėl tikiuosi Jūsų nuoširdumo ir atvirumo. Dėkoju už Jūsų sutikimą dalyvauti šiame „pokalbyje“ ir už sugaištą laiką. xxx universiteto xxx fakulteto I kurso student
1. Kiek vaikų auginate?( Jei galite parašykite jų amžių) …………..
2. Kaip manote, kas turėtų užsiimti Jūsų vaikų ugdymu?(pažymėkite Jums tinkančius teiginius)• Jūs patys;• auklėtojai;• seneliai;• niekas, vaikas pats visko išmoks.
3. Kaip manote, iš ko vaikas daugiausia išmoksta?(pažymėkite du teiginius) • iš tėvų;• iš brolių, seserų;• iš senelių;• iš bendraamžių;• iš mokytojų, auklėtojų;• iš televizijos;• iš kaimynų.
4. Ar ieškote informacijos apie vaikų ugdymą?(pažymėkite Jums tinkančius teiginius)• taip, ieškau informacijos šia tema internete, knygose, laikraščiuose;• žiūriu tam skirtas laidas;• klausiu patarimų iš mokytojų;• domiuosi tada, kai iškyla problema;• manau, kad tam dar per anksti;• ne, nemanau jog tai būtina;• ne, turiu pakankamai patirties;• tėvai, draugai ar kiti asmenys patys duoda man patarimų.
5. Ar Jums trūksta informacijos, kaip ugdyti vaiką?(pažymėkite Jums tinkantį teiginį)• taip, trūksta;• ne, yra pakankamai;• informacijos turiu pats (-i);• tuo nesidomiu.
6.Kokias bausmes taikote vaikui?(pažymėkite Jums tinkančius teiginius)• netaikau jokių;• pabaru;• pliaukšteliu ranka;• mušu diržu;• šaukiu;• neleidžiu žaisti, žiūrėti televizoriaus;
• neišleidžiu į lauką;• pastatau į kampą;• kita………………………………….7. Ugdydami vaiką siekiate(pažymėkite du teiginius): • išugdyti savarankišką vaiką;• išugdyti paklusnų vaiką;• išugdyti vaiką, pastebintį, ko nori suaugęs žmogus;• kad vaikas kuo daugiau sužinotų pats;• kad vaikas mokytųsi iš Jūsų ;• išugdyti vaiką, kuris padėtų Jums senatvėje;• ugdymu neužsiimate.
8.Parduotuvėje vaikas užsigeidžia brangaus žaislo ir primygtinai prašo nupirkti. Tada Jūs: (pažymėkite jums tinkantį teiginį)• iškart tą žaislą nuperkate;• paaiškinate, jog per brangu ir nuperkate pigesnį;• subarate, kam ožiuojasi ir prisižadate sau niekad nebesivesti vaiko į parduotuvę;• nekreipiate dėmesio ir išsivedate vaiką iš parduotuvės;• paaiškinate, kad neturite pinigų;• pasiūlote geriau ilgiau pažaisti su juo lauke;
9. Jei vaikas padarė gerą darbą, Jūs: (pažymėkite Jums tinkančius teiginius)• pagiriate jį;• paglostote, pabučiuojate;• nuperkate saldainių;• nuperkate dovaną;• liepiate dar ką nors padaryti;• nieko nesakote, kad neįprastų prie liaupsinimų;• nekreipiate dėmesio.
10. Pamatote, kad Jūsų mažametis vaikas pasiėmė peilį ir bando atsipjauti duonos. Jūs: (pažymėkite Jums tinkantį teiginį)• atimate peilį ir subarate vaiką;• atimate peilį ir paaiškinate, kad negalima imti aštrių daiktų;• pamokote, kaip reikia taisyklingai pjauti;• nubaudžiate vaiką, kad atsimintų, jog negalima imti peilių;• nekreipiate dėmesio, tegu išmoksta pats. 2 PRIEDAS
Kas turėtų užsiimti vaikų ugdymu?
Teiginys Pritariančių skaičius Tėvai 19Auklėtojai 12Seneliai 1Niekas, vaikas pats visko išmoks 0
3 PRIEDAS
Iš ko vaikas daugiausiai išmoksta?
Teiginys Pritariančiųjų skaičiusiš tėvų 15iš brolių, seserų 5iš senelių 0iš bendraamžių 10iš mokytojų, auklėtojų 11iš televizijos 5iš kaimynų 0
4 PRIEDAS
Ar ieškote informacijos apie ugdymą?
Teiginys Pritariančiųjų skaičiustaip, ieškau informacijos šia tema internete, knygose, laikraščiuose 11
žiūriu tam skirtas laidas 10klausiu patarimų iš mokytojų 7domiuosi, kai iškyla problema 6manau, kad tam dar per anksti 0ne, nemanau, jog tai būtina 0ne, turiu pakankamai patirties 1kiti duoda man patarimų 55 PRIEDAS
Ar Jums trūksta informacijos, kaip ugdyti vaiką?
Teiginys Pritariančiųjų skaičiustaip, trūksta 2ne, yra pakankamai 12informacijos turiu pats(-i) 4tuo nesidomiu 3
6 PRIEDAS
Kokias bausmes taikote vaikui?
Teiginys Pritariančiųjų skaičiusnetaikau jokių 2pabaru 16pliaukšteliu ranka 3mušu diržu 0šaukiu 4neleidžiu žaisti, žiūrėti televizoriaus 6neleidžiu į lauką 4pastatau į kampą 2kita 2
7 PRIEDAS
Ugdydami vaiką siekiate:
Teiginys Pritariančiųjų skaičiusišugdyti savarankišką vaiką 17išugdyti paklusnų vaiką 6išugdyti vaiką, pastebintį, ko nori suaugęs žmogus 2
kad vaikas kuo daugiau sužinotų pats 6
kad vaikas mokytųsi iš tėvų 1išugdyti vaiką, padėsiantį senatvėje 2
ugdymu neužsiimu 0
8 PRIEDAS
Jei vaikas užsigeidžia brangaus žaislo, Jūs:
Teiginys Pritariančiųjų skaičiusiškart tą žaislą nuperkate 0paaiškinate, jog per brangu ir nuperkate pigesnį 4subariate, kam ožiuojasi ir pasižadate niekada vaiko nebesivesti į parduotuvę 0nekreipiate dėmesio ir išsivedate vaiką iš parduotuvės 2paaiškinate, kad neturite pinigų 12pasiūlote geriau ilgiau pažaisti su juo lauke 2
9 PRIEDAS
Jei vaikas padarė gerą darbą, Jūs:
Teiginys Pritariančiųjų skaičiuspagiriate jį 19paglostote, pabučiuojate 9nuperkate saldainių 1nuperkate dovaną 3liepiate dar ką nors padaryti 2nieko nesakote, kad neįprastų prie liaupsinimų 0
nekreipiate dėmesio 0
10 PRIEDAS
Jei vaikas pasiėmęs peilį bando atsipjauti duonos, Jūs:
Teiginys Pritariančiųjų skaičius1) atimate peilį ir subarate vaiką 12) atimate peilį ir paaiškinate, kad negalima imti aštrių daiktų 93) pamokote, kaip taisyklingai pjauti 94) nubaudžiate vaiką, kad atsimintų, jog negalima imti peilių 05) nekreipiate dėmesio, tegu išmoksta pats 0