RIZIKOS FAKTORIAI ŠEIMYNINIAME GYVENIME: BLOGAS ELGESYS SU VAIKU

Blogas elgesys su vaikuPagal vaikų teisių konvenciją, kiekvienas vaikas pasaulyje turi teisę į pragyvenimo lygį, reikalingą dėl jo fizinio, protinio, dvasinio ir socialinio vystimosi. Didelę įtaką turi faktorius, kokioje aplinkoje auga vaikas. O kartais vaiko namai tampa baimės šaltiniu.Atviras blogas elgesys su vaiku yra vienas iš sensacingų dalių vaiko psichologijoje. Pastaraisiais metais labai sparčiai auga blogas elgesys su vaikais. Esant tokioms aplinkybėms, specialistai rimtai susirūpino esama problema. Blogas elgesys su vaiku surištas daugelio priežasčių. Viena iš jų – bendravimo priežastis. Blogas elgesys su vaiku pasireiškia įvairiomis formomis ir toli gražu ne visos formos palieka tokius didelius pėdsakus kaip mėlynes paakiuose ar sulaužytus kaulus (477p., 478p.).Blogo elgesio su vaikais tipai:• Vaikas emociškai atstumiamas tėvų.• Vaiko apleistumas – tėvai nesuteikia elementarių gyvenimo sąlygų, t.y. maistas, medicininė pagalba.• Vaiko nepriežiūra – tėvai mažus vaikus palieka be suaugusių priežiūros ilgam laikui.• Žiaurus psichologinis elgesys – tėvai skiria nepakankamai dėmesio vaikui dėl jo saugumo.Kaip tvirtina Barnett, tėvų veiksmai, kurie branginami visuomenės keičiasi su vaiko augimu. Tėvų elgesys įtakoja vaiko vystimosi raidą. Pvz.: maži vaikai visiškai fiziškai priklauso nuo suaugusiųjų. Jeigu tėvai neatlieka savo pareigų, tai vaikystėje įgyti patyrimai gali turėti įtakos jo ateičiai (479p., 480p.).Fizinis smurtas su vaikuFizinis smurtas – tai vienas blogo elgesio su vaiku faktorius. Fizinis smurtas gali būti skirstomas pagal sunkumo laipsnius: arba sunkus fizinis sužalojimas arba nesunkus fizinis sužalojimas. Lengvas: mėlynės, sumušimai, supjaustimai, įbrėžimai ir kt. Sunkūs: smegenų sutrenkimai, nudegimai, kaulų lūžiai, raumenų išdriskimai. Kartais tėvai naudoja retesnę fizinio smurto formą – Miunhauzeno pasitikėjimo sindromą. Tai toks sindromas, kai vienas iš tėvų kreipiasi medicininės pagalbos savo vaikui dėl išgalvotų ligų. Vaikas gali būti padarytas sergančiu ir priverstas priimti nereikalingas gydymo procedūras bei kentėti nuo emocinio streso. Galų gale pačiais kraštutiniais atvejais, tėvai gali betiksliai traumuoti vaiką dėl to, kad iššauktų jo susirgimą (481p.).

Vaikų charakteristikaŽiaurus fizinis elgesys dažniausiai naudojamas, kai vaikai yra mažamečiai. Tyrimai rodo, kad 51% vaikų iki 7m. ir mažiau, 26% – 3m. vaikai patiria fizinį smurtą. Paaugliai sudaro 20%. Taip pat tyrimai rodo, kad net 51% fizinio smurto aukomis tampa mergaitės, o berniukų – 45%Vaikų amžius turi įtakos lyčių atžvilgiu. Iki 12m. fizinį smurtą dažniausiai patiria berniukai, o virš 12m. – mergaitės (483p.).Kognityvinis vystimasisVaikai kenčiantys nuo blogo elgesio su jais atsilieka kognityviniu (pažinimo) ir kalbos vystimusi. Mokykliniai testai rodo, kad vaikai kenčiantys fizinę prievartą atsilieka 2 metais nuo tų, kurie nepatiria fizinio smurto. Dar didesnis atsilikimas pastebimas paauglystėje įsisavinant mokymo programas (484p.).Emocinis vystimasisVaikystėje vaikams formuojasi pasirišimo ir saugumo jausmas. Vaikai patirdami fizinį smurtą praranda prisirišimą prie juos auklėjančių ir nuo jų nutolsta. Taip jie elgiasi norėdami atkreipti į save dėmesį. Jeigu jo nepatiria, tada sutrinka normalus vaikų vystimasis. Tokie vaikai nesugeba suvokti savojo „aš“, būna abejingi, dažnai pasireiškia jų neigiamos emocinės reakcijos. Sutrinka ir vaikų kalba. 2-3 metų vaikų kalba būna neturtinga, jie nemoka žodžiais išreikšti savo emocijų. Mokyklinio amžiaus vaikai nesugeba įvertinti ir reaguoti į kitų emocijas (484p., 485p.).Tarpasmenybinis vystimasisVaikai su kuriais žiauriai elgiamasi, dažniausiai atspindi savo tėvų elgesį. Matydami kitus vaikus, kurie kenčia, jiems nepareikš užuojautos, bet greičiausiai reaguos su baime ir gal net pareikš agresiją. Vaikai, kurie patiria fizinį smurtą dar ikimokykliniame amžiuje yra daug agresyvesni už tuos, kurie jo nepatyrė. Jie audringai reaguoja į menkiausias provokacijas. Jie be agresijos nemoka spręsti tarpusavio santykių. Todėl jie dažniausiai būna atstumiami bendraamžių. Paauglystės metai – tai gyvenimo periodas, kada atsiranda meilės santykiai. Tie paaugliai, kurie patyrė smurtą būna grubūs su savo partneriais (486p.).

Fiziškai žiaurus tėvasAutorius teigia, kad 77% atvejų blogo elgesio su vaikais atitenka tėvams, o kitiems šeimos nariams – 12%. Tėvas ir kiti vyriškos lyties atstovai dažniau purto, muša, dusina vaikus. Egzistuoja daugelis aspektų dėl motinos žiauraus elgesio su vaiku. Vienas iš jų – nepasiruošimas motinystei. Dukewich, Borkowski ir Whitman nustatė, kad nepakankamas pasiruošimas motinystės funkcijoms – tai trūkumas žinių apie vaiko vystimąsi. Atlikti tyrimai rodo, kad tėvai naudodami fizinę prievartą nukrypsta nuo visų normų. Tokie tėvai vaikams priskiria visas juos suerzinančias priežastis. Pvz.: jis žinojo, kad tai mane išves iš kantrybės. Tėvai laikydami vaiko blogą elgesį kaip piktą jiems, dar labiau nusiteikia prieš juos ir tuo pateisina savo blogą ir žiaurų elgesį su jais (487p., 488p.).Tarpusavio santykiaiNors žiaurus elgesys su vaikais sutinkamas visų socialinių sluoksnių šeimose, tačiau skurdas, netvarka šeimoje, ankštas būstas ir dažnai suyrantys gyvenimo planai, padidina galimybę atsirasti žiauriam elgesiui su vaikais. Taip pat žiaurus elgesys vyrauja šeimose, kuriose pašliję santykiai tarp sutuoktinių, skyrybos, dažni šeimos persikėlimai iš vienos vietos į kitą, alkoholizmas, prievarta tarp sutuoktinių (489p.).Apjungtas modelisWolfe pateikia modelius blogo elgesio su vaikais: (490p.)Stadija Rizikos faktoriai Apsaugantys faktoriai1. Susilpnėjęs atsparumas stresui ir nesuvaldomai agresijai Blogas pasiruošimas vykdyti tėvystės funkcijas;Silpna kontrolė prieš smurtinius veiksmus;Gyvenimo stresai Socialinis palaikymas; ekonominis stabilumas ; pasiekimai darbe arba mokykloje; pakankamas kiekis priemonių įveikti sunkumams.2. Žemas pasiruošimas susidoroti su aštriomis krizėmis ir provokacijomis. Sąlyginiai – refleksiniai emociniai sukrėtimai. Įvertinimas netekimo, žalos arba grėsmės. Priskirimas vaikui nebūtų veiksmų. Gerinti vaiko elgesį; sumažinti streso lygį; labiau prieinami reakcijos būdai.

3. Galimi netekimai ir agresija Vienkartinė perspektyva: žiaurus tėvų elgesys, sutvirtinamas vaiko paklusnumas.Ilgalaikė perspektyva: vaikas pripranta prie bausmių, blogas vaiko elgesys sustiprėja dėl tėvų baudimo. Tėvai pradeda suprasti savo role susidariusioje situacijoje; vaikas teigiamai reaguoja į neprievartines priemones; krizinė situacija.

ApleidimasApleidimą galima apibūdinti kaip nepakankamą vaikų nepriežiūrą. Apleidimas labiausiai paplitęs blogo elgesio su vaikais forma. Dažniausiai vaikų apleidimas pasireiškia kūdikystės periodo laikotarpiu (492p.).VystimasisApleidimo atveju vystimasis protinių ir kalbos atveju būna labiausiai pastebimas negu kitų blogo elgesio su vaiku formų. Protinio vystimosi deficitas atsiranda nuo mažens ir ikimokyklinio amžiaus. Apleisti vaikai, pradedantys lankyti mokyklą, turi prastesnius kalbos, skaitymo įgūdžius. Jie nuo savo bendraamžių atsilieka 2 metais ir dažnai būna paliekami kartoti kursą. (492p.).

Asmenybės vystimasisApleistų vaikų pasyvūs santykiai su motinomis atsiliepia jų santykiuose su bendraamžiais. Apleisti vaikai charakterizuojami kaip uždari, negalintys apginti savo siekių. Vaikams trūksta pastovumo ir dėmesingumo, linkę parodyti neigiamus efektus ir priklauso nuo tėvų ir auklėtojų. Jiems reikalingas palaikymas (493p.).Aplaidūs tėvaiSkirtingai nuo vienodo skaičiaus tėvų ir motinų, reiškiančiais fizinį smurtą savo vaikams, daugumoje atvejų dėl aplaidumo (69%) kaltė tenka moterims. Tai visiškai aišku, nes būtent motinoms tenka pagrindinės pareigos prižiūrint vaikus. Aplaidžios, nedėmesingos motinos būna jaunos, kurios augina vaikus vienos ir nepritekliuje (493p.).Asmenybės savybėsNedėmesingos motinos patiria didelį stresą ir daug nesėkmių, turi daug nepatenkintų poreikių, jaučia vienatvę, nepasitenkina savo gyvenimu. Dėl to atsiranda užsidarymas savyje, pasyvumas ir psichinis atsitraukimas nuo gyvenimo sunkumų. Tokių motinų su vaikais tarpasmeniniai santykiai būna neigiami. Tokios motinos turi žemą intelektą, nesirūpina nei savimi, nei savo vaikais (494p.).Apibendrinimas ir charakteristikosYra plačiai naudojamas Hart, German ir Brassard apibendrinimas blogo psichologinio elgesio. Psichologiškai kenkiantys veiksmai – tai tokio veiksmo formos arba neveikimas, kurių pasėkoje perteikiama menkavertiškumas ir neatitikimas. Prie tokių veiksmų galima priskirti atstūmimą (t.y. kritiką, priešiškumą), žeminimą, terorizavimą, grėsmę, jėgos panaudojimą prieš vaikus, vertimą daryti netinkamus veiksmus ir išnaudojimą (495p.).

Išplėtojimas ir charakteristikaBlogas psichologinis elgesys su vaiku sunkiai įrodomas. Autorius teigia, kad blogo psichologinio elgesio forma surišta su visomis kitomis blogo elgesio su vaiku formomis, t.y. fizinis žiaurumas, apleidimas, seksualinis priekabiavimas – visa tai surišta su rimtais tėvų – vaikų santykių pažeidimais. Psichologinis blogas elgesys su vaiku turi specifinį poveikį.Mokslininkai nustatė, kad blogas psichologinis elgesys su vaiku pasireiškia kartu su fiziniu smurtu. Stebėjimai rodo, kad ne visada fizinės traumos neigiamai veikia vaiko vystimąsi, kai tuo tarpu sunkios psichologinės traumos turi visada blogos įtakos vaiko vystimosi raidai (496p.).Emocinis vystimasisPsichologinis spaudimas daro daug didesnę įtaką vaiko vystimuisi nei fizinė prievarta ar apleidimas. Protinis atsilikimas surištas su depresija vaikystėje, kartu žemu savęs vertinimu, beviltiškumu, pesimistiniu požiūriu į gyvenimą. Be to, Stone pastebėjo, kad depresija labiausiai surišta su psichologine prievarta (497p.).Asmenybės vystimasisVaikai patyrę psichologinę prievartą rodo žemą socialinę kompetenciją, jie dažnai išreiškia savo priešiškumą aplinkiniams ir tolina nuo savęs bet kokį socialinį kontaktą (498p.).Mažamečių tvirkinimasTai apima seksualinę prievartą, seksualinius meilikavimus, lytinių aktų rodymą ir vaikų įtraukinėjimą į pornografiją. Tvirkintoju gali būti šeimos narys arba visai svetimas žmogus. Labai dažnai vaikai slepia prieš juos naudojamą seksualinę prievartą. Tyrimai rodo, kad nukentėjusių 42% berniukų ir 33% mergaičių niekada niekam nepasisakė, kad buvo seksualiai tvirkinami (498p., 499p.).Vystimosi kursasSkirtingai nuo tų vaikų, kurie patyrė fizinę prievartą, apleistumą ar psichologinę prievartą, nėra pastebėta, kad vaikai, kurie patiria seksualinę prievartą, turėtų sunkumų mokymosi srityje. Bet vis dėl to, vaikai patyrę seksualinę prievartą turi rimtų vystimosi pasekmių. Jie susiduria su sunkumais, vertinant negatyvius reiškinius (499p.).Emocinis vystimasisAutorius teigia, kad nuo 20 iki 50% visų vaikų, patyrusių seksualinę prievartą, laiko savyje baimę, žemą savęs vertinimą, pavojaus grėsmę ir padidintą gėdos jausmą. Ikimokykliniame amžiuje pasireiškia baimė ir uždarumas. Viduriniojoje vaikystės stadijoje – vaikai yra linkę į potrauminę depresiją. (500p.).
Asmenybės vystimasisVaikai, patyrę seksualinę prievartą, gyvena nenormalų seksualinį gyvenimą, yra linkę į masturbaciją, įvairiai įsitraukia į seksualinius žaidimus. Dažnai vaikai seksualinę prievartą supranta kaip bausmę. Jie mano, kad to nusipelnė ir gali į tai teigiamai reaguoti ir kad jie neturi jokios teisės apsiginti.Egzistuoja „miegančiojo efektas“, t.y. kai vaiko, patyrusio seksualinę prievartą, pasekmės pasireiškia po tam tikro laiko, o ne iš karto po išprievartavimo. Kita vertu kiti vaikai pasekmes pajunta iš karto. Jie jaučia savijautos pablogėjimą (500p., 501p., 502p.).

Vieningas modelisFinkelhor ir Browne skirsto vaikų tvirkinimo efektus pagal trauminę dinamiką:1. Trauminė seksualizacija. Neteisiniai seksualiniai veiksmai su mažamečiais formuoja nenormalų jų vystimąsi. Jeigu vaikas daug kartų apdovanojamas už savo seksualines paslaugas, jis gali seksą įvertinti kaip priemonę manipuliuoti kitais. Trauminė seksualizacija atsiranda tada, kai tvirkintojas vaikui teikia melagingą supratimą apie seksualinę moralę. Pasekmės: vaikams gali atsirasti agresyvus seksualus elgesys, seksualiniai sutrikimai, seksualinio artumo vengimas.2. Išdavystė. Ji paliečia vaikus, kai jie patiria skausmą nuo tų žmonių, kuriais pasitikėjo. Vaikas taip pat gali jausti, kad jį išdavė ir kiti šeimos nariai, kurie jo neapgynė nuo skriaudėjo. Pasekmės: vaikams gali išsivystyti depresija, skaudūs pergyvenimai, pykčio protrūkiai, priešiškumas aplinkiniams.3. Bejėgiškumas. Kada vaiko valia ir iniciatyva pastoviai susiduria su abejingumu, su aplinkinių pasipriešinimu. Bejėgiškumas stiprėja, kada vaiko bandymai sustabdyti prievartą prieš jį lieka be rezultatų. Bejėgiškumas galiausiai prieina prie beviltiškumo. Tada vaikas ima save laikyti auka. Pasekmės: vaikui yra iššaukiami neurotiniai simptomai – naktiniai košmarai, maitinimosi sutrikimai, pabėgimai iš namų ar pamokų praleidinėjimas.4. Stigmatizacija – tai tokie neigiami reiškiniai kaip gėdos jausmas, kaltumas. Tokios neigiamos mintys gali atsirasti nepriklausomai nuo prievartautojo, kuris gali gėdinti arba žeisti vaiką. Pasekmės: psichologinis stigmatizacijos poveikis vaikui pasireiškia kaltės ir gėdos jausmu. Gali atsirasti vienišumo poreikis ir priversti prie savižudybės. Tokie vaikai lengvai įsitraukia į narkotikų vartojimą, nusikalstamą veiklą, prostituciją (502p., 503p.).

Mažamečių tvirkintojasDauguma mažamečių tvirkintojų sudaro vyrai pie 82%. Tokie asmenys yra vadinami pedofilais. Kai kurie pedofilais atliekas prievartos aktus su vaikais, kai tuo tarpu kiti masturbuojasi žiūrėdami į mažamečių nuotraukas. Egzistuoja ir tokių tvirkintojų, kurie vaiko akivaizdoje atlieka lytinius aktus su suaugusiomis moterimis (506p.).Pas mažamečių tvirkintojus labai dažnai pastebini antisocialiniai asmenybės sutrikimai. Jie charakterizuojami kaip socialiai izoliuoti ar atstumti nuo savo šeimos asmenys, turintis mažą pažinčių ratą su vyrais ar moterimis, turintys ribotą socialinę patirtį. Jie dažnai turi kalbos sutrikimų, pas daugumą yra ryškūs depresiniai sutrikimai. Tokie žmonės savo vaikystėje taip pat galėjo patirti seksualinę ar fizinę prievartą (506p., 507p.).

Apibendrintas modelisFinkelhor apjungia vidinės asmenybės savybes ir išskiria 4 aspektus, kurie padidina galimybę suaugusiems vykdyti seksualinę prievartą prieš vaikus.1. Neteisinga seksualinių veiksmų motyvacija su vaikais. Vykdyti seksualinę prievartą yra linkę tie suaugusieji, kurie bendraudami su vaiku patiria seksualinį susijaudinimą ir pas juos yra užblokuoti poreikiai seksualiniam pasitenkinimui. Jų emociniai poreikiai yra seksualizuoti ir todėl jie ieško meilės, rūpesčio ir dėmesio per seksualinį pasitenkinimą.2. Susilpnėję vidiniai susilaikymo faktoriai. Tai tokie žmonės, kurie turi protinį atsilikimą, impulsyvumą, vartoja alkoholį ir turi tokius įsitikinimus, kad vaikų seksualinis išnaudojimas šeimoje yra pateisinamas. Taip pat jie mano, kad turi visas teises į savo vaikus ir gali daryti su jais ką panorėję.3. Susilpnėjusios išorinio susilaikymo priežastys. Pagrindinė silpnoji vieta yra lengvas tvirkintojo priėjimas prie vaiko. Labiausiai nukenčia vaikai, kurie yra paliekami be tinkamos priežiūros ir tai gali būti surišta su stresiniais tėvų pergyvenimais.4. Vaiko pasipriešinimo įveikimas. Nors suaugęs turi pakankamai fizinės jėgos, kad priverstų vaiką užsiimti seksu, tačiau daugelis tvirkintojų vengia naudoti fizinę jėgą, vietoj to naudoja kantrybę ir psichologinį spaudimą, kad įveiktų vaiko pasipriešinimą (507p., 508p.).

Apibendrinimas Socialinis pedagogas savo darbe galėtų panaudoti šiame straipsnyje pateikiamą informaciją. Svarbu, kad socialinis pedagogas žinotų ir sugebėtų pastebėti blogo elgesio požymius. Jis turi padėti vaikams kenčiantiems nuo blogo elgesio ir suteikti jiems savo pagalbą, konsultacijas, o esant reikalui pranešti atitinkančioms institucijoms. Pati gautas žinias galėčiau panaudoti savo darbe, bei asmeniniame gyvenime. Yra labai svarbu žinoti kokie žmonės yra linkę daryti vaikams bloga ir kaip blogas elgesys gali įtakoti vaikų vystimosi raidą.