Raiškus skaitymas.teksto analizavimas ir interpretavimas

1458 0

Raiškusis skaitymas. Teksto analizavimas ir interpretavimas

Temos aktualumas. Pedagogai ir psichologai sutinka su ta mintimi, jog skaitymas yra labai sudėtingas procesas. Vieni jį apibūdina kaip sudėtingą psichofiziologinį procesą, kuriame dalyvauja kalbinės motorikos, kalbinės klausos ir regėjimo analizatoriai (J. Ambrukaitis (2000)

Mokėti skaityti – tai iš tiesų nuostabu. „Skaitymas – tai šventa minties ir klausos santuoka“. „Vaiko kalba – vaiko dvasia“. Skaitymas lavina vaizduotę, kūrybingumą, sugebėjimą įsijausti į kito asmens emocijas, suprasti jo pasaulėjautą. Skaitymas ugdo gebėjimą, vartoti kalbą, formuluoti ir išsakyti savo mintis ir jausmus. Laiminga šeima, kaai mažylio kalba taisyklinga, graži, raiški, o jo dvasinis pasaulis harmoningas, spinduliuojantis meile gėriui, grožiui, teisingumui.

Pasak Aristotelio „ aiškumas – pagrindinis kalbos privalumas, nes neaiškus žodis savo tikslo nepasieks“ (Plentaitė V., Marcelionienė E 2003). Raiškusis skaitymas – tai skaitymas visų pirma perteikiantis teksto prasmę. Todėl turi būti paisoma sakinio vidinių skyrybos ženklų, pauzių, loginių kirčių (natūraliai pabrėžiami svarbiausi sakinio žodžiai) ir sakinio intonacijos siaurąja prasme, ją sakinyje nurodo skyrybos ženklas gale.

Vengiant platesnio teorinio ekskurso, pripažįstant genetinį analizės ir interpretacijos ryšį, vis dėlto reikėtų pabrėžti viieną esminį jų skirtumą: analizės metu skaidome reiškinį, kad geriau jį suprastume, išsiaiškintume, interpretuodami siekiame išaiškinti mūsų – tegu ir subjektyviai – jau suvoktą jo prasmę. Kitais žodžiais tariant, analizuojame pirmiausia sau, interpretuojame kažkam kitam.

A. Ruškys (2004) teksto analizę apibūdina kaip trimatę „gyvenimas –

ego – tekstas“ sąveiką, kurios ašis yra teksto vertybės ir jų pažinimas, supratimas. Analizuojant ir interpretuojant tekstą, svarbi kalbinio, kultūrinio bendradarbiavimo situacija, kai teksto pažinimas pavirsta gyvenimo pažinimu.

Tikslas: Apibendrinti, raiškaus skaitymo svarbą, teksto analizavimą, interpretavimą.

Uždaviniai:

Apibendrinti raiškiojo skaitymo svarbą;

Išanalizuoti teksto analizavimą;

Išanalizuoti teksto interpretavimą.

SKAITYMO SAMPRATA Skaitymas yra sudėtingas procesas, reikalaujantis iš skaitytojo labai specializuotų žinių. Einstein pažymėjo, kad tai pati sunkiausia užduotis. Tai yra žmogaus elgesio forma. Tačiau galbūt todėl, kad tai yra užmaskuoto elgesio forma, mokymosi teoretikai neskyrė jai tiek dėmesio, kiek ji nusipelno (Mayers G. D. 2000). Skaitymas yra vienas svarbiausių gebėjimų ugdant asmenybę, atliepiančią šiandieninio pasaulio keliamus reikalavimus bendriesiems gebėjimams: kritiškai mąstyti, veiksmingai bendrauti bei mokytis visą gyvenimą. Išlavinta sakytinė ir rašytinė kalba padeda žmogui kritiškai mąstyti, diskutuoti, lengviau integruotis į visuomenę. Šiių gebėjimų ugdymą pabrėžia nacionaliniai švietimo politikos (Švietimo gairės, 2010; Bendrosios programos, 2010 ) dokumentai. Psichologai teigia, kad skaitymas taip pat yra: suvokimo procesas, aiškinamasis procesas, sąvokinis ir mąstymo procesas. Sąvokinis galvojimas reikalingas sąveikai su reikšme. Skaitytojas interpretuoja tai, ką skaito, asocijuoja su savo buvusia patirtimi ir po to perkelia į idėjos, ryšių ir kategorijų terminus. Skaitymas yra bandomųjų sprendimų ir interpretacijų formavimo bei spėjimų tikrinimo, taisymo ir patvirtinimo procesas. Kadangi puslapyje atspausdinti žodžiai patys savaime neturi prasmės, skaitymas visada turi eiti po duotos in

nformacijos ar po to, kai kas nors pamatyta.

Taigi skaitymas yra sudėtingas procesas, kurį sudaro daug komponentų: gebėjimas išlaikyti dėmesį, suvokti erdvę, koordinuoti akių judesius, atpažinti raidę, žodį, sakinį ir juos akustiškai suvokti, suprasti žodžių prasmę ir ryšį, gebėti mąstyti – rūšiuoti, klasifikuoti informaciją ir t. t. Skaitymo produktas – mokinio gauta dalykinė, emocinė ar kita informacija.

Skaitymas – savotiška komunikacija kuri praturtina vaikystės pasaulį ir sužadina domėjimąsi žmogumi, kuris yra pagrindinis informacijos šaltinis. Vaikas įgyja galimybes mokytis, nuolat bendrauti su savo artimaisiais“. Autorė teigia: “Vaikystėje ši komunikacija pakeičia knygą ir raštą, nepaisant to, jog šiek tiek skaityti ir rašyti vaikai išmoksta jau ikimokykliniame amžiuje, tačiau pradinėje mokykloje neturėdami šios srities įgūdžių, dažnai pakeičia juos įprastomis ir natūraliomis komunikacijos žmogus – žmogui formomis (A.Juodaitytė, 2001).

Pasak A.Lapienienės ,vaiko santykis su knyga yra ypatingas, nes jis pirmiausia yra emocinis- kaip džiaugsmas gėris, grožis, laimė, meilė (A.Lapienienė, 2008)

Yra įvairių skaitymo termino apibrėžimų, tačiau jie visi turi vieną bendrą elementą: apibrėžimai pažymi, kad skaitymas yra grafinių simbolių interpretacija. Tuo būdu skaitymas suvokiamas kaip dvigubas procesas: jis reikalauja simbolių atpažinimo ir atitinkamų reikšmių asociacijos su jais. Skaitymas reikalauja atpažinimo ir supratimo.

Antras skaitymo aspektas yra kalbos ir bendravimo procesas. Tai skaitytojo stūmimas į kontaktą ir bendravimą su idėjomis. Tai yra kulminacinis bendravimo proceso ak

ktas, inicijuotas rašytojo minčių ir išreikštas simboliais popieriuje. Be skaitytojo neįmanomas bendravimas per atspausdintą lapą. Skaitymas visada apima sąveiką tarp rašytojo ir skaitytojo. Skaitymas reikalauja bendravimo pranešimais, o jie reikalauja kalbos sistemos – ženklų sistemos – kur pranešimai suformuluoti ar užkoduoti. Trumpai panagrinėkime ženklų sistemos reikšmę skaitymui, kur skaitytojas turi sugebėti atpažinti ir suprasti ženklus. Taip pat pažvelkime į kodavimo arba supratimo procesą.

Daugelis skaitymo proceso tyrinėtojų pažymi, kad skaitymas yra jutimo procesas. Skaitytojas turi atlikti skiriamąsias vaizdines reakcijas į grafinius simbolius. Skaitytojas koordinuoja akis, kai jas judina per atspausdintas eilutes iš kairės į dešinę, sustodamas, kad suvoktų žodžius ar žodžių dalis. Skaitymas taip pat yra žodžių atpažinimo procesas. Vienas iš pradedančiojo skaitytojo problemų yra atrasti lemiamus skirtumus tarp dviejų raidžių ar žodžių. Jis turi išmokti surasti rašomosios kalbos skiriamuosius požymius. Todėl pagrindiniai skaitymo elementai yra: skiriamieji požymiai, vaizdinė forma ar vaizdinė raidžių ir žodžių eilė ( Gučas A. 1990). Prof. V. Daujotytė sako: „Gyvename pragmatiškai nusiteikusiame pasaulyje, daugiau galvojame apie naudą ir pinigus negu mąstome apie gyvenimą, jo prasmę. Skaitymo džiaugsmas daugelio jaunų žmonių šiandien suvokiamas kaip tuščia iliuzija. Gutenbergo, knygos išradėjo, epocha baigsis, išblės ir knygos magija. H. Hessei, bibliofilui, priklauso metafora knygos magija, jis teigė, kad iš daugybės dalykų, kurių žmogus negavo iš gamtos, o su

usikūrė pats, knygos pasaulis didžiausias ir įstabiausias.“

Skaitymas, kaip susipažinimo su pasauliu ir žmogumi galimybė, šiandien užleidžia savo pozicijas kitiems informacijos gavimo būdams. Dalis žmonių, ypač turinčių silpnesnį knygų skaitymo poreikį, skaitymui skirtą laiką pakeitė televizoriaus žiūrėjimu ir kitomis mažiau pastangų reikalaujančiomis laisvalaikio formomis.

Mažėja jaunimo domėjimasis knygomis. Vaikų ir jaunimo skaitymo įpročių tyrimai, daryti Vakaruose pastaruosius 50 metų, rodo, kad vaikai ir jaunimas skaito žymiai mažiau negu prieš 50 ar 30 metų, nors skaitančių vaikų procentas beveik nekinta.

Senstant skaitoma vis mažiau (mažiausiai skaito vyresni nei 70 m. gyventojai). Akivaizdi ir skaitymo priklausomybė nuo gyventojų išsimokslinimo: dažniausiai skaito žmonės, turintys aukštąjį išsimokslinimą, rečiausiai – pradinį ir pagrindinį. Taip pat vienareikšmiška skaitymo masto priklausomybė nuo gyvenamosios vietos: daugiausiai skaito didžiųjų miestų gyventojai, mažiausiai – kaimiškų vietovių. Skaitančiųjų skaičių dauguma apklaustų ekspertų vertina kaip patenkinamą, tačiau kai kurių manymu jis rodo žemą arba labai žemą skaitymo lygmenį.

Dabartinis gyvenimo tempas vis mažiau palieka laiko tėvams skaityti knygas savo mažyliui. Mokinių skaitymui ypač didelės įtakos turi sociokultūrinis kapitalas, pirmiausia pasireiškiantis per šeimos aplinką: daugiau skaito mokiniai, kuriems kūdikystėje, vaikystėje dažnai buvo skaitoma balsu, kurių namuose yra daugiau knygų ir kurių tėvai patys skaito.Tą patį rodo ir skaitymo balsu vaikui tyrimai, atlikti Vakarų Europoje: kuo daugiau šeimoje vaikui skaitoma balsu, tuo daugiau jis s. . .

Klausimai nuotykinės istorijos interpretacijai:

Kuo istorija ypatinga? Daiktais? Vieta? Personažais? Įvykiais?

Išdavikiškas pirmasis sakinys. Pirmas sakinys pasako, kur istorija vyksta, apie ką ta istorija ir t. t.

Kur yra pagrindinė mintis?

Kokia yra bendroji kūrinio struktūra?

Kokia teksto tema?

Kas istoriją daro menišką?

IŠVADOS

Raiškusis skaitymas yra būtinas kiekvieno žmogaus gyvenime. Dėl to labai svarbu vaiką jau nuo pat jo skaitymo pradžios mokinti aiškiai ir raiškiai tarti žodžius. Vaikas turi žinoti, kur reikia daryti logines, psichologines ir ritmines pauzes. Be šių dalykų jo skaitymas nebus išraiškingas ir gerai suprantamas. Dar labai svarbu, kad skaitomą kūrinių žmogus galėtų jį išanalizuoti ir tinkamai interpretuoti. Norint pasiekti šių dalykų, vaiką turi supti tinkami ir kompetentingi pedagogai, kurie galėtų užtikrinti gerą mokymą.

LITERATŪROS SĄRAŠAS

Augu su pasaka. Prieiga per internetą: http://vaikystestakas.lt/tm/straipsniai/augu-su-pasaka-14 (žiūrėta 2015.04.16 )

Ambrukaitis J. Vaikų, turinčių mokymosi sunkumų gimtosios kalbos ugdymas I klasėje. – Šiauliai, 2000.

Balys J. Pasakojamoji tautosaka ir jos tyrinėjimai. Kaunas. 1989

Bendrosios pragramos Prieiga per internetą:

http://www.upc.smm.lt/suzinokime/bp/2011/Kalbos_2_priedas.pdf (žiūrėta 2015.04.17)

Daujotytė V. Skaitymas: džiaugsmas, mokymasis, mokymas // Žvirblių takas. – Vilnius, 2008 (2), p. 25–27

Juodaitytė A,Darželio-mokyklos bendruomenės dalyvavimas kuriant organizacijos .2007. kultūrą: sąlygos ir galimybės. Pedagogika, 88, p. 19-24.

Gage N. L., Berliner, V. Pedagoginė psichologija. V., 1994.

Gučas A. Vaiko ir paauglio psichologija. K., 1990.

Kneižienė I. Savarankiško skaitymo ir skaitytojo ugdymas // Žvirblių takas. (1), p. 10–15 – Vilnius, 2008

Lapienienė A. Knyga ir vaikystė žmogaus gyvenime//Žvirblių takas.-V,2008 Nr.2.

Pasaka tai bendravimo ir ugdymo priemonė Prieiga per internetą:

http://vyturelis.eu/pasaka-tai-bendravimo-ir-ugdymo-priemone (žiūrėta 2015.04.17)

Prėskienienė E.E. Garso, žodžio, sakinio teksto raiška. Šiauliai, 2004.

Prėskienienė E. E. Žodžio meno pagrindai. Šiauliai, 1999.

Plentaitė V., Marcelionienė E. Šaltinėlis. II klasės mokytojo knyga. Kaunas. 2003

Plentaitė V., 2007, Prozos kūrinio skaitymas pradinėse klasėse. – Žvirblių takas 1, 28–37.

Pakerys A. Lietuvių bendrinės kalbos fonetika. Vilnius. 1995

Raguotienė G. Trys darbai apie skaitybą //Tarp knygų 2006 Nr.1

Raguotienė G. Atversta knyga. – Vilnius, 2008

Ruseckienė L., , Literatūros pedagogikos studijos. Vilnius: Gimtasis žodis. 2001

Ruškys A., Teksto semiotika: problema ir pažinimo pradinėse klasėse perspektyvos. – Tiltai 22, 128–135. 2004.

Sauka L. Lietuvių tautosaka. Kaunas.1991.

Skaitymo gebėjimų ugdymas. Prieiga per internetą:

www.rudamina.vilniausr.lm.lt/wp./skaitymo%20gebejimu%20ugd.ppt (žiūrėta 2015.04.12 )

Skaitymo įgūdžių formavimas – tobulinimas. Prieiga per internetą:

http://www.lietuviunamai.vilnius.lm.lt/index_files/skaitymo_igudziu_formavimas_tobulinimas.pdf (žiūrėta 2015.04.04 )

Skaitome vaikams Prieiga per internetą: www.vyturelis.kaunas.lm.lt/tmp/files/SKAITOME%20VAIKAMS.doc ( žiūrėta 2015.04.12.)

Švietimo gairės. – Vilnius, 2010.

Šulcienė D. Knyga paauglio vertybių kontekste . – Vilnius, 2001

Šiuolaikinė skaitymo samprata ir skaitymo gebėjimų . Prieiga per internetą:

www.saltinis.lt/./siuolaikine_skaitymo_samprata_ir_skaitymo_gebejimu. (žiūrėta 2015.04.16 )

Teksto analizė – vienas iš IV klasės mokinių komunikavimo kompetencijos ugdymo būdų

Prieiga per internetą:

http://www.biblioteka.vpu.lt/zmogusirzodis/PDF/didaktinelingvistika/2011/jak33-42.pdf

(žiūrėta 2015.04.16 )

Mayers G. D. Psichologija. V. 2000

 

Join the Conversation