Priešmokyklinio ugdymo standartas

Priešmokyklinis ugdymas – visuotinis vienerių metų (išimtinais atvejais – dviejų) trukmės ugdymas, skirtas padėti vaikams subręsti mokyklai.
Priešmokyklinio ugdymo(si) siekiamybė yra padėti vaikui įgyti kasdieniniam gyvenimui bei sėkmingam ugdymui(si) mokykloje būtinų kompetencijų, kurių pagrindas – jau turimų vertybinių nuostatų, įgytų gebėjimų ir įgūdžių bei patirties visuma. Šių vaiko kompetencijų plėtojimas sukuria sėkmingo ugdymo(si) mokykloje prielaidas, stiprina pasitikėjimo savimi ir savo jėgomis jausmą.
Priešmokyklinio ugdymo(si) standartuose pateikiamos vertybinės nuostatos, gebėjimai ir patirtis, kuriuos turėtų būti įgijęs į mokyklą išeinantis vaikas, ugdytas pagal “Bendrąją priešmokyklinio ugdymo ir uggdymosi programą”.

Priešmokyklinio ugdymo tikslas

Laiduojant vaiko asmenybės skleidimąsi ugdyti aktyvų, savimi ir savo gebėjimais pasitikintį, stiprią pažinimo motyvaciją turintį vaiką, sudaryti prielaidas tolesniam sėkmingam ugdymuisi mokykloje.

Priešmokyklinio ugdymo uždaviniai

1. Garantuoti vaikui saugius, turiningus, džiugius ir kūrybiškus priešmokyklinius metus. Gerbti ir palaikyti vaiko poreikius, kūrybinius sumanymus, žaidimą, sudaryti sąlygas jų plėtotei.

2. Skatinti veikti, bendrauti ir bendradarbiauti su bendraamžiais ir suaugusiaisiais kartu plėtojant jo emocinę, socialinę ir kultūrinę patirtį.

3. Sergėti ir stiprinti vaiko psichinę ir fizinę sveikatą, garantuoti jo saugumą, padėti adaptuotis naujoje ugdymosi aplinkoje, tenkinti aktyvumo irr judėjimo poreikį.

4. Plėsti vaiko supratimą apie aplinkinį pasaulį sudarant galimybes patirti pažinimo džiaugsmą, plėtoti intelektinius gebėjimus, atrasti ir perimti įvairius pasaulio pažinimo būdus.

5. Ugdyti sakytinę vaiko kalbą, kaip saviraiškos, bendravimo, pažinimo priemonę, sudaryti prielaidas ugdytis rašytinę kalbą, žadinti ir puoselėti vaiko po

oreikį knygai.

6. Ugdyti vaiko kūrybiškumą, žadinti jautrumą aplinkos estetikai ir meno reiškiniams, pagarbą tradiciniam menui, skatinti atskleisti save meno priemonėmis ir kitais būdais.

Priešmokyklinio ugdymo turinio ir jo įgyvendinimo principai

1. Vertybinių nuostatų ugdymo
Prioritetas teikiamas bendrųjų vertybinių ir pozityvių asmeninių nuostatų pradmenų formavimui (si).

2. Socialinio kultūrinio kryptingumo
Orientuojamasi į vaiko gyvenimui ir ugdymui(si) reikalingų socialinių, kultūrinių kompetencijų plėtojimą bei tautinio tapatumo jausmo žadinimą.

3. Tikslingumo
Orientuojamasi į konceptualiuosius priešmokyklinio ugdymo tikslus ir uždavinius, į vaiko adaptacijos naujoje aplinkoje lengvinimą, socializaciją, ugdymosi motyvacijos žadinimą ir prielaidų tolimesniam ugdymuisi sudarymą.

4. Prieinamumo
Ugdymo turinio įgyvendinimui taikomi būdai atitinkantys 5-6 metų vaiko psichofizines galimybes, jo pažinimo ir raiškos būdus bei stilių, bendravimo ir elgesio modelius bei emocijų pasaulį.
Ugdymo turinys lanksčiai taikomas, atsižvelgiant į kiekvieno vaiko individualius poreikius, interesus ir galimybes.
Ugdymo turinys ir jo įgyvendinimo būdai pritaikomi skirtingoje socialinėje irr kultūrinėje aplinkoje (šeimoje ar institucijoje) augusiam ir ugdytam vaikui.

5. Integralumo

Ugdymo turinys įgyvendinamas atsižvelgiant į vaiko visuminį pasaulio suvokimą ir jo mąstymo bei veiklos konkretumą ir sinkretiškumą.

6. Tęstinumo
Priešmokyklinio ugdymo turinys suderintas su ikimokyklinio ir pirmos klasės ugdymo turiniu, siekiant, kad vaikas darniai pereitų nuo ugdymo(si) šeimoje ar ikimokyklinėje grupėje prie ugdymo(si) priešmokyklinėje grupėje, o vėliau – mokykloje. Atsižvelgiama į vaiko jau įgytą patirties ir gebėjimų lygmenį bei jo ugdymo(-si)- perspektyvą – ko jam reikės sėkmingai pradžiai ir sistemingam ugdymui(si) mokykloje.

7. Žaismės
Parenkamas vaikui įdomus, įvairus, patrauklus, džiuginantis ug

gdymo turinys, taikomi žaismingi, natūralūs įgyvendinimo būdai, žadinantys ir stiprinantys pasitikėjimo savimi ir savo gebėjimais jausmą, gerą nuotaiką.

Priešmokyklinio ugdymo standartų struktūra

Priešmokykliniame amžiuje sąlyginai išskiriamos penkios kompetencijų grupės, kurios sudaro priešmokyklinės programos ir standartų pagrindą:
* socialinė kompetencija – gyventi ir būti greta, kartu;
* sveikatos saugojimo kompetencija – sveikai gyventi, saugiai judėti ir veikti;
* pažinimo kompetencija – tyrinėti ir atrasti pasaulį;
* komunikavimo kompetencija – klausytis, kalbėti, bandyti skaityti, rašyti, išreiškiant save ir bendraujant su kitais;
* meninė kompetencija – įsivaizduoti, pajausti, kurti, grožėtis.
Priešmokyklinio ugdymo standartų lentelės skiltyje “sritis” įrašytos visos penkios kompetencijų grupės, skiltyje “esminiai gebėjimai” – apibendrintai pateikiami tie gebėjimai, kurie sudaro kiekvieną kompetencijų grupę priešmokyklinio ugdymo etape; skiltyje “pasiekimai: vertybinės nuostatos, gebėjimai, patirtis” – pateikiami tipiškiausi apibendrinti vaikų veiklos pavyzdžiai, kurie rodo, jog vaikas turi aprašytų vertybinių nuostatų pradmenis, tam tikrą gebėjimų lygį bei patirties. Vaikų veiklos pavyzdžiai – tik orientyras, padedantis suprasti, kokios įvairios gali būti vaiko esminių gebėjimų atsiskleidimo sritys. Išvada apie tai, jog vaikas įgijęs tam tikrą esminį gebėjimą padaroma, jei suaugusieji pastebėjo bent keletą iš pateiktų veiklos pavyzdžių.
Priešmokyklinio ugdymo standartuose orientuojamasi į bendrą vaiko brandumo mokyklai lygį, pakankamą sėkmingam ugdymuisi mokykloje. Jei vaikas priešmokykliniame amžiuje neįgyja standartuose aprašytų kompetencijų, jis toliau kryptingai ugdomas mokykloje arba dar vienerius metus priešmokyklinėje grupėje. Jei tam tikros kompetencijos neįgijęs vaikas ugdomas mokykloje, jam teikiama pe

edagogo ar specialioji parama.

Sritis Esminiai gebėjimai Pasiekimai
Socialinė kompetencija 1.Žino svarbią asmeninę informaciją ir geba pasakyti kitiems.

2. Geba perimti artimųjų, bendraamžių ir pedagogų kai kuriuos gyvensenos ypatumus bei vertybines nuostatas.

3.Geba suprasti kito savijautą, ketinimus, akivaizdžiose situacijose skiria, kas gerai ir kas blogai, gali parodyti užuojautą ir padėti šalia esantiems.

4.Geba orientuotis namų ir kitoje įprastoje aplinkoje.

5.Žaisdamas arba įprastoje buitinėje aplinkoje pasitiki savimi ir savo gebėjimais, geba bendrauti, priimti nuo jo paties elgesio priklausančius sprendimus, numatyti elgesio pasekmes, turi atsakomybės, savitvardos, savitvarkos pradmenis.

1.1.Pasako vardą, pavardę, kiek metų, žino savo lytį.
1. 2.Geba pasakyti, ko nori, kuo domisi, ką mėgsta.
1. 3.Palygina save dabar ir anksčiau: pasako arba pavaizduoja keletą savo pasiekimų, susijusių su augimu arba žino, jog tuoj eis į mokyklą.
2.1.Jaučiasi esąs šeimos, grupės narys: pasako savo nuomonę, norus, palaikomas ir skatinamas atsižvelgia į kitų nuomonę, prašymus.
2.2. Domisi suaugusiųjų gyvenimu, pasitiki artimaisiais ir gerai pažįstamais suaugusiaisiais: seka jų pavyzdžiu, iš jų mokosi, prašo patarti, paaiškinti, kreipiasi pagalbos ištikus nesėkmei ar sunkumams.
2.3. Palankiai priima kitų draugiškumo ir meilės ženklus, savo jausmus šeimos nariams ir draugams išreiškia mimika, žodžiu, elgsena ir kitais būdais. 2.4.Skatinamas dažniausiai laikosi šeimos bei grupės gyvenimui įprastos tvarkos, ir susitarimų.
2.5.Skiria savo, šeimos, vaikų grupės gyvenimo kasdienybę ir ypatingus įvykius, šventes, rodo norą juose dalyvauti.
3.1.Orientuodamasis pagal kito vaiko ar suaugusiojo mimiką, balso in

ntonaciją, veiksmus, žodžius, dažniausiai teisingai pasako, kaip kitas jaučiasi, ar draugiški, ar nedraugiški jo ketinimai.
3.2.Mimika, žodžiu, piešiniu, elgesiu geba parodyti savo jausmus, ketinimus, bando parodyti užuojautą sergančiam, nelaimės ištiktam.
3.3. Žino vieną kitą pagalbos draugui, ligoniui būdą (greta jo netriukšmauti, atnešti dovanėlę, pralinksminti), praneša suaugusiajam apie kitą asmenį ištikusią bėdą, bando sulaikyti draugą nuo rizikingo poelgio.
4.1. Atpažįsta dažnai lankomas vietas ir įprastą aplinką, kurioje gyvena, dirba, ilsisi šeimos nariai bei žaidžia vaikų grupė, žino, kur kas padėta, laikoma.
5.1.Žaidžia laisvai, išradingai, nebijodamas rizikuoti, keisti, daryti savaip.

5.2.Domisi greta esančiais vaikais, dalyvauja bendraamžių pokalbiuose, žaidimuose, trumpam suvaldydamas spontaniškus savo norus, taikydamas keletą kitiems priimtino elgesio būdų (pakviečia žaisti, palaiko kito sumanymą, aiškina savo ketinimus ir kt.).
5.3. Pats sumano, planuoja ir organizuoja žaidimą, kuria dailės ar kitą darbelį nuo idėjos iki pačiam patrauklaus rezultato.
5.4. Bendrauja ir bendradarbiauja su vienu ar keliais vaikais buityje, žaisdamas ar bendrai kurdamas darbelį: siūlo sprendimus, derina veiksmus, tariasi dėl taisyklių.
5.5.Įžeistas, nuskriaustas, supykęs pats bando ieškoti išeities, taiko keletą būdų, padedančių išvengti fizinės jėgos naudojimo (pasako, kaip jaučiasi, kreipiasi kitų pagalbos, pasitraukia ar kt.).
5.6. Pats arba žaidimo draugų bei suaugusiųjų skatinamas sutvarko savo buvimo ir žaidimų vietą, tausoja žaislus ir daiktus.
Sveikatos saugojimo kompetencija 1.Pagal galimybes rūpinasi savo ir kitų saugumu bei sveikata.

2.Žino ir vengia pats liesti namų ir vaikų grupės aplinkoje esančias pavojingas medžiagas, buities technikos prietaisus, vengia pavojingų vietų ir rizikingo elgesio.

3. Žino, kad žmonės būna sveiki ir serga, ir kas jiems gali padėti.

4. Geba savarankiškai laikytis asmens higienos, pirmenybę teikia įgytiems sveiko gyvenimo įpročiams.

5.Domisi savo kūnu, yra susidaręs gana tikslų savo išorės vaizdą, turi nuojautą apie vidinę kūno sandarą.

5.Jaučia ir valdo savo kūną žaisdamas ir laisvai ar tiksliai judėdamas.

3. Geba spontaniškai išreikšti savo nuotaiką, idėjas, mintis, mimiką, kūno poza, judesiu. 1.1. Savarankiškas buityje ir žaisdamas, geros nuomonės apie savo išvaizdą ir gebėjimus.
1.2. Savarankiškai ar skatinamas saugiai elgiasi namie ir vaikų grupėje.
1.3. Geba atsipalaiduoti, nusiraminti: pabėgioja, pašūkauja išliedamas emocijas; pailsi stebėdamas žuveles akvariume, ramiai žaisdamas, vartydamas knygeles.
1.4. Supranta, kada jaučiasi blogai ar yra pavargęs ir pasako apie tai kitiems, eina pailsėti.
1.5. Stengiasi susilaikyti nuo peštynių, kito įžeidinėjimo.
2.1.Paaiškina, kodėl suaugusieji draudžia pačiam junginėti elektros ir dujinius prietaisus, imti degtukus, aštrius daiktus, vaistus, skalbimo priemones ar kt. Žino, kokia nelaimė gali atsitikti, pažeidus draudimą.
2.2. Neišeina iš kiemo, žaidimų aikštelės, bando atsispirti nepažįstamo vaiko ar suaugusiojo pasiūlymams kur nors eiti, ką nors daryti.
2.3. Žino, kaip saugiai elgtis kelyje.
2.4. Kreipiasi pagalbos į tėvus ar pedagogą, jei yra skriaudžiamas.
2.5.Suaugusiajam prižiūrint saugiai naudojasi elektros ir kitais buities prietaisais.
3.1.Pasako vieną ar kelias priežastis dėl ko žmonės serga ir kas padeda augti sveikiems.
3.2. Savarankiškai arba patariamas geba pasirinkti rūbus ir apavą pagal orus, plauna rankas prieš valgį ir pasinaudojęs tualetu, žino, jog nėra sveika ištisą dieną žiūrėti televizorių.
3.3. Žino, kad ištikus bėdai ar nelaimei padėti gali artimieji, pažįstami ir kai kurių įstaigų tarnautojai (gydytojai, policininkai).
3.4.Žino namų, darželio adresą arba telefoną arba mamos ar tėčio darbo telefono numerius, policijos; gaisrinės ir greitosios pagalbos telefono numerius.
4.1.Prausiasi su muilu, pats sausai šluostosi rankšluosčiu, savarankiškai arba priminus valosi dantis, savarankiškai naudojasi tualetu.
4.2.Pasako kelis maisto produktus, kuriuos valgyti sveika ir keletą tų, kuriuos reikia riboti.
4.3.Esant galimybei renkasi judėjimą, buvimą lauke, gamtoje.
4.4.Turi pastovų aktyvios veiklos ir poilsio bei maitinimosi ritmą.

4.1. Žaisdamas, judėdamas ar ką nors veikdamas tyrinėja savo kūną.
4.2.Pasako ar pavaizduoja dailės priemonėmis kūno dalis.
4.3.Pasako, kad kūne plaka širdis, teka kraujas, virškinamas maistas.
5.1.Geba eiti, bėgti, šliaužti, šokinėti keisdamas kryptį, tempą, greitį.
5.2.Gerai išlaiko pusiausvyrą eidamas paaukštinimu, trumpai išbūna nejudrioje būsenoje.
5.3.Geba mesti, pagauti, spirti ir atmušti kamuolį, šokinėjantį daiktą.
5.4.Žaisdamas įprastus judriuosius žaidimus yra vikrus ir lankstus.
5.5. Geba sekti akimis rankos judesius, nykščiu paliesti visus kitus tos pačios rankos pirštus.
6.1.Išbandęs atranda ir taiko keletą raiškos, mimika, kūnu ir judesiu būdų.
6.2.Laisvai improvizuoja judėdamas skambant muzikai.
6.3.Pasako kaip jaučiasi pailsėjęs, judėdamas ir po aktyvios veiklos.
Pažinimo kompetencija
1.Domisi savimi, suaugusiais žmonėmis, artimiausia gamtine ir kultūrine aplinka, pasauliu, atrasdamas nauja bei išgyvendamas pažinimo džiaugsmą, išbandydamas vis kitus pasaulio pažinimo būdus.

2.Intuityviai jaučia žmogaus ir gamtos bendrumą, grožisi gamtine aplinka, žino, jog jos negalima teršti, pats arba padedamas rūpinasi augintiniais.

3.Geba atskirti, kas natūralu, o kas sukurta žmogaus, domisi technika, technine kūryba, darbo procesais.

4.Turi turtingus ir gana tikslius vaizdinius apie artimiausią namų, gyvenamos vietovės aplinką, turi elementarų gamtamokslinį žodyną, išlavėjusius jutimus, vaizduotę, mąstymo pradmenis.
1.1. Klausinėja apie žmones, suaugusiųjų gyvenimą, darbus ir kūrybą, mokosi iš jų, patirtus įspūdžius atkuria ir modeliuoja žaidimuose.
1.2. Stebi, klausinėja apie gimtojo kaimo, miesto gyvenimą, jo kasdienybę ir šventes.
1.3. Klausinėja, stebi, tyrinėja augalus, gyvūnus, orus, vandens telkinius, vietoves, dangaus šviesulius ir kt.
1.4. Stebi artimiausią aplinką, skaičiuoja, matuoja, lygina, grupuoja daiktus, klausosi skaitomų tekstų, varto nuotraukų ir paveikslų knygas, atpažindamas dažnai matytus aplinkos vaizdus, daiktus, reiškinius, keletą jų įvardina, pakomentuoja.
1.5.Spontaniškai eksperimentuoja, pastebėdamas išorinius medžiagų, daiktų ir augalų pokyčius, labai akivaizdų priežasties ir pasekmės ryšį, numato dažnai taikyto eksperimento rezultatus, juos aiškina, vaizduoja piešiniu, ženklina sugalvotais simboliais, skaitmenimis.
1.6. Geba žaisti stalo žaidimus, padedančius lyginti, sisteminti, klasifikuoti, apibendrinti informaciją apie aplinką, gamtą.
2.1. Po išvykos į pievą, mišką, prie vandens ar dangaus kūnų stebėjimo, įspūdžius geba pavaizduoti piešiniu, kūno judesiu, išreikšti žodžiu, išradingai naudoja gamtinę medžiagą darbeliams ir kūrybai.
2.2. Žino, jog reikia taupyti vandenį, elektrą, popierių ir kitas gamtos dovanas, jog negalima teršti gamtos, skatinamas tvarko buvimo gamtoje vietas.
2.3.Savarankiškai arba skatinamas prižiūri augintinį (augalą arba gyvūną), rodo rūpestingumą, grožisi juo, kalbina, glosto, pavadina.
2.4. Pasako kelis dalykus, kuo gyvūnai ir augalai naudingi žmogui, žino, ko saugotis gamtoje (nevalgyti uogų, sėklų miške, lauke; saugotis dyglių ir kt.).
3.1. Skiria ir parodo keletą natūralios aplinkos ir žmonių sukurtų daiktų, jeigu jie gerai žinomi.
3.2.Paaiškina maisto ruošimo, sodo ir buities darbų bei rankdarbių atlikimo kelis būdus, spontaniškai arba padedamas įsitraukia į įprastus kasdieninius bei aplinkos gražinimo darbus.
3.3.Klausinėja apie kompiuterius, transporto ir informacijos priemones, techninę įrangą, patirtus įspūdžius išreiškia modeliuodamas, konstruodamas.
4.1.Geba apibūdinti draugo išvaizdą; vieno kito daikto išorines savybes.
4.2. Pasako vieną kitą mintį apie namuose ar vaikų grupėje auginamo, artimiausioje aplinkoje dažnai matyto ir stebėto augalo arba gyvūno išorinius požymius, žino, ko reikia, kad jis augtų, gyventų.
4.3.Geba teisingai išdėlioti paveikslėlius, vaizduojančius žmogaus, gerai žinomo augalo ar gyvūno gyvenimo ciklą.
4.4. Skiria ir mėgdžioja garsažodžius, pastabus išorės detalėms, gerai skiria lytėjimu pažįstamas daiktų savybes.
4.5. Bando spręsti problemas – kelia klausimus apie neaiškius ar nežinomus dalykus, aiškinasi, ieško informacijos, įsidėmi faktus, savaip apmąsto.
4.6.Skiria realybę nuo prasimanymo, fantazijos.
Komunikavimo kompetencija 1.Geba tenkinti savo poreikį bendrauti ir pažinti pasaulį.

2.Pradeda domėtis skaitymu ir rašymu.

3.Intuityviai jaučia gimtosios kalbos modelį: kalbėdamas praktiškai taiko jos dėsnius, normas.

4. Gerbia knygą ir jaučia jai potraukį, turi estetinės nuostatos pradmenis.

1.1.Turi pasakojimo, apibūdinimo, svarstymo, diskutavimo, aiškinimo, informavimo pradmenis.
1.2.Turi gebėjimų kalbėti su suaugusiais ir vaikais pradmenis (kalba klausant keliems žmonėms; pakartoja, jeigu kas nesuprato; nepertraukia kito; nenukrypsta nuo pagrindinės pokalbio temos).
1.3.Geba kalbėti, atsižvelgdamas į situaciją (vietą, laiką, kontekstą).
1.4. Domisi žodžių reikšmėmis (suvokia aplinkoje vartojamų įprastų žodžių, frazių prasmes; suvokia nežinomą žodį iš konteksto; geba sieti nežinomo žodžio prasmę su patirtimi; junta žodžio daugiareikšmiškumą).
1.5.Kuria naujus žodžius, eksperimentuoja, “žaidžia” kalba.
1.6.Žaismingai, natūraliai sieja kalbinę išraišką su kitomis išraiškos formomis – vaizdu, garsu, forma, judesiu.
2.1.Pastebi vaizdų, ženklų (ne vien raidžių), garsų skirtumus ir panašumus – lavėja vaikų regimasis ir girdimasis suvokimas.
2.2. Mėgina ir geba imituoti ir komentuoti raštą ir jo elementus; imituoja skaitymą, komentuodamas iliustracijas.
2.3. Turi pakankamą rašymo pradmenims akies ir rankos koordinaciją.
2.4. Stengiasi savo išgyvenimus, patirtį, mintis reikšti piešiniais, ženklais, raidėmis, judesiais.
2.5.Perskaito savo vardą ar kitus jam reikšmingus žodžius; suvokia skaitymo ir rašymo kryptį (iš kairės – į dešinę).
2.7. Domisi knygomis, mėgsta jas vartyti, klausytis skaitymo.
2.8. Geba sukaupti dėmesį.
2.9.Suvokia mokėjimo skaityti ir rašyti privalumus ir teikiamas galimybes.
3.1.Tiksliai ir aiškiai taria daugumą gimtosios kalbos garsų.
3.2.Nujaučia žodžių tarpusavio ryšį sakinyje, jų darybos, kaitymo dėsnius, todėl kalba taisyklingai.
3.3.Domisi kalbos normomis ir stengiasi jų laikytis.
3.4.Natūraliai, spontaniškai kalbėdamas, vartoja sudėtingesnes kalbos formas.
3.5.Intuityviai suvokia balso stiprumo, kalbėjimo tempo, intonacijų, loginio kirčio, pauzių variantiškumą.
3.6.Kloja individualaus kalbos stiliaus pamatus.
4.1.Turi elementariai išlavintą kalbos jausmą: jaučia tekstų nuotaiką; junta kalbos vaizdingumą, ritmą, rimą; gali pastebėti teksto sandarą (pradžią, pabaigą, teksto visumą; gali vertinti, interpretuoti veikėjų poelgius, ryšius; nusakyti veiksmo vietą, laiką, eigą; jaučia įvairių žanrų tekstų specifiškumą).
4.2.Geba reikšti kūrybinę iniciatyvą – vaidinti, improvizuoti, baigti pasaką, “sukurti” bendrą ar vien savo knygą su iliustracijomis ir kt.
4.3.Geba atskirti išmonę nuo realybės.
4.4.Turi pasakojimo ir deklamavimo įgūdžių pradmenis.
4.5.Turi mėgstamus kūrinius, autorius, žurnaliukus, TV laidas, herojus, bando ir geba argumentuoti savo pasirinkimą.

Meninė kompetencija
Dailė 1.Laisvai spontaniškai reiškia savo nuotaiką, idėjas, sumanymus, mintis pasitikėdamas savimi, išgyvendamas kūrybos džiaugsmą.

2.Geba kurti įsivaizduodamas, fantazuodamas, modeliuodamas, išbandydamas ir intuityviai taikydamas dailės raiškos priemones, elementarias technikas.

3.Pastabus ir jautrus aplinkos daiktams ir reiškiniams, grožisi savo ir kitų dailės kūryba, spontaniškai dalijasi meniniais įspūdžiais.

1.1.Laisvai reiškia įspūdžius, išgyvenimus, sumanymus bent keliomis dailės raiškos priemonėmis.
1.2.Vaizduoja abstrakčius bei realius dalykus, detaliai atskleidžia sumanymą, savitai reiškia turimą patirtį.
1.3.Atlieka kruopštumo reikalaujančius dailės darbelius, rodančius gerą akies ir rankos koordinaciją.
2.1. Tyrinėja dailės priemones (pieštukas, teptukas, kreidelės, guašas, molis ar kitos lipdymo medžiagos, netradicinėsės medžiagos), yra išbandęs bent kelis vaizdavimo būdus.
2.2.Intuityviai naudoja liniją, dėmę, spalvą, formą išgyvenimams ir idėjoms išreikšti, kuria bandydamas, komponuodamas, derindamas.
2.3.Intuityviai siekia ritmo, spalvų dermės, kontrasto.
2.4.Siekdamas įgyvendinti dailės sumanymą geba atlikti darbus tam tikra seka, keletu variantų, gali jungti skirtingas medžiagas.
2.5.Geba savarankiškai pasiruošti ir susitvarkyti darbo vietą; moka saugiai ir taupiai elgtis su dailės priemonėmis, medžiagomis.
3.1.Geba atidžiai stebėti aplinką, pastebi meno kūrinius, noriai kaupia potyrius ir įspūdžius, semdamasis įkvėpimo kūrybai.
3.2.Grožisi savo ir kitų dailės kūryba, aiškina savo sumanymą ir jo sprendimą, domisi kito idėjomis.

Muzika 1.Dainuoja. Skanduoja, intonuoja.

2.Groja. Pažįsta įvairius garso išgavimo būdus.

3.Kuria (improvizuoja ir komponuoja). Kuria, naudodamas tradicinius ir netradicinius grojimo būdus bei garso šaltinius.
4. Suvokia muzikos kalbą
(klausydamas, atlikdamas, kurdamas muziką, judėdamas pagal ją, taip pat užrašydamas ir skaitydamas natų raštą).
4.1.Jaučia pulsą, atraminius garsus, skiria trumpus – ilgus garsus.

4.2.Padainuoja paprastas intonacijas įvairiose dermėse (mažore, minore.).
5.Apibūdina ir vertina klausomą bei atliekamą muziką.
5.1.Apibūdina muzikinę aplinką.

5.2.Intuityviai perteikia muzikos nuotaikas.

1.Dainuoja atitinkančias suvokimą ir dainavimo galimybes vienbalses dainas, ratelius, skanduotes, muzikinius žaidimus, gamtos garsų pamėgdžiojimus ir kt.
2.Naudoja įvairius garso išgavimo būdus (mušimą, braukimą, pūtimą)ir šaltinius (kūno garsus, skambančius daiktus, instrumentus) dainai, judesiui, šokiui, žaidimui; taip pat groja pagal įrašą (muša pulsą ar ritmo motyvą).
3. Improvizuoja, išbandydamas balso ir instrumento galimybes, žaidžia kontrastinga dinamika ar tempais, pritaiko paprasčiausius ostinato.

4.1. Ritmuoja paprastus darinius 2-jų ir 3-jų dalių metru pasitelkdamas judesį (pvz., žingsniavimą, siūbavimą.) ir žodį (pvz., skanduotę.).
4.2.Skiria aukštus ir žemus garsus, sugeba pakartoti paprastus kelių garsų darinius.

5.1. Muzikinę aplinką (šeima, koncertas, darželis) apibūdina savais žodžiais. Atpažįsta muzikinius ir nemuzikinius garsus.
5.2.Naudoja kitų menų priemones kūrinio nuotaikai išreikšti (žaidžia judesiu, spalva, linija, žodžiu.).
Teatras
Vaidyba ir vaidinimo kūrimas (dramatizavi-mas, įscenavimas) 1. Laisvai ir išraiškingai vaidina spontaniškai improvizuojamose ir parengtose lėlių bei draminės vaidybos scenelėse

1.1. Išsaugo stebimoje vietoje (scenoje) saikingą psichofizinę įtampą, įsivaizduoja veikėjo aplinkybes, jas vertina ir reaguoja fiziniais bei žodiniais intonaciniais lėlės ar savo paties veiksmais, sukuria veikėjo ir veikėjo aplinkybių simbolius, nuotaiką, veiksmų dinamiką, išsaugo tinkamą jų tempą.
1.2. Kuria ar savaip perkuria draminį siužetą; perteikia iš anksto numatytą elementarią fizinių ir kalbinių intonacinių veiksmų seką.
1.3. Atsižvelgdamas į savo sumanymą, iš čia pat esančių žaislų, daiktų bei specialių detalių sukuria dekoracijas, kostiumus, ar jų detales, vaidinimo reikmenis, garsus.
Teatrinės patirties suvokimas, interpretavi-mas ir vertinimas

2. Geba dalytis įspūdžiais apie savo paties ir kitų vaidinimus.

3. Atpažįsta vaidybinę ir teatrinę veiklą aplinkoje.

2.1. Išreiškia patirtus išgyvenimus (jaudinimąsi, džiaugsmą) vaizdingais žodžiais ir kitomis priemonėmis (piešdamas, judėdamas pagal muziką etc).
2.2. Pasakoja, kokį veikėją vaidino, ką jis veikė, kas atsitiko; atpasakoja tai, ką matė vaidinant scenoje ir ką iš vaidinimo suprato.
2.3. Kalba apie vaidinimo sukeltą nuotaiką, reiškia asmeninius emocinius vertinimus.
3.1. Pastebi, atpažįsta ir įvardija lėlių, draminės, pantomiminės vaidybos momentus kasdienėje grupės veikloje bei darželyje, teatruose matytus vaidinimus.

Šokis
1.Šokis: šoka sklandžiai, išraiškingai pavieniui, poroje ir grupėje.
1.1.Šokdamas elementarius žaidimus, ratelius, šokius ar jų fragmentus rodo judesių koordinavimo pradmenis, išlaiko pusiausvyrą, jaučia kryptį, nesusiduria su kitais, reaguoja į tempo, ritmo, nuotaikos pokyčius.

2. Šokio kūryba: kuria naudodamas šokio raiškos priemones.
2.1.Improvizuotais judesiais perteikia nuotaiką, sumanymus, muziką, vaizdą, žodį.
2.2.Kuria judesius ar jų seką, tirdamas laiko ir erdvės elementus (tempą, ritmą, lygmenis, kryptis).

3. Interpretavimas ir vertinimas: geba dalintis šokio patirties įspūdžiais.
3.1.Šokio sukeltus įspūdžius išreiškia savais žodžiais, piešiniais ar judesiais. Pasako, kas patiko ar nepatiko.

Leave a Comment