Priesgimdyvinis laikotarpis

ĮVADAS

Gamta moters organizmą sutvarkė taip, kad ji galėtu atlikti svarbiausią fiziologinę funkciją: pastoti, ušnešioti vaisių ir lengvai jį pagimdyti. Šeimos kūrimas- ne vien fiziologinė būtinybė, bet ir gražus dviejų žmonių bendravimas. Nėštumas daro didelę įtaką moters organizmui. Jo metu moters organizme vyksta daug pakitimų, prie kurių dažnai veikiant centriniai nervų sistemai ir vidinės sekrecijos liaukoms, sveikos moters organizmas lengvai prisitaiko, nenukenčia. Jei organizmas neprisitaiko prie naujų sąlygų, atsiranda tam tikrų liguistų reiškinių, kurie neigiamai veikia ir besivystantį vaisių. Kad vaisius vyystytusi normaliai ir nenukentėtų nėščiosios sveikata, ji turi žinoti, kaip gyventi, kaip dirbti, ką valgyti, kaip laikytis darbo ir poilsio rėžimo, higienos reikalavimų.

KAIP IŠ KIAUŠINĖLIO IR SPERMIJAUS PRASIDEDA NAUJA GYVYBĖ

Nauja gyvybė prasideda, moters kiaušintakyje susijungus moteriškąjai lytiniai ląstelei- kiaušinėliui ir vyriškąjai lytinei ląstelei- spermijui. Kad tai įvyktu, būtinos tam tikros sąlygos. Vyro spermoje turi būti pakankamas kiekis judrių, normalių spermijų. Spermijai atlieka savo „darbą“ tik sutikę subrendusį kiaušinėlį. Per normalaus mėnesinių ciklo 4 savaites subręsta vienas kiaušinėlis, kuris apie 14-ają mėnesinių ciiklo dieną patenka į kiaušintakį. Jis būna gyvybingas 6 – 8 val., ir jei per tą laiką neapvaisinamas, žūsta. Kaip spermijai randa kelią į kiaušintakius per gimdos kaklelio kanalą, gimdos ertmę, iki šiol nėra visiskai aisku. Spermijas kali apvaisinti 1 – 3 dienas. Kadangi spermijas ir kiaušinėlis gyvybingi yr

ra tam tikrą laiką, nėštumas normaliai gali prasidėti tik keturias vieno mėnesinių ciklo dienas.

Spermijuje ir kiaušinėlyje yra sukaupta paveldimumo medžiaga- genai. Todėl apvaisinimo momentu nulemiama būsimo žmogaus lytis, išvaizda, raida.

Apvaisintas kiaušinėlis dalijasi į dvi ląsteles, kurios vėl dalijasi, o naujai susidariusios- dalijasi vėl ir vėl, kol susiformuoja rutulio formos ląstelių darinys. Jis iš visų šonų, stumiamas kiaušintakio ermę dengenčių gaurelių, maždaug per 3 – 4 dienas patenka i gimdos ertmę. Čia „kamuoliukas“ dar apie tris dienas keliauja, kol „įsirausia“ į gimdos gleivinę. Šis procesas vadinamas nidacija. Ji prasideda praėjus maždaug svaitei po apvaisinimo. Tada atskiros ląstelės pradeda vykdyti specializuotas funkcijas. Tuo baigiasi pirmasis, turbūt svarbiausias, būsimo žmogaus raidos etapas.

PIRMAS MĖNUO

Jaučiamas požymis, įspėjantis apie nėštumą. Ima pykinti, dažniausiai rytais, atsiranda potraukis kai kuriems konkretiems maaisto produktams, pavyzdžiui, raugintiems ar kt., o kai kuriems atvirkščiai, erzina kai kurie kvapai. Greičiau pavarkstama, dažniau šlapinamasi, krūtys sustandėja, pasidaro jautresnės, ypač spenelių sritys. Bazinė temperatūra nebūna mažesnė kaip 37°C, kaip turėtų būti ciklo pabaigoje. Organizmas rengiasi nėštumui. 7-ąją dieną po apvaisinimo ląstelių kamuoliukas „įsirausia“ į nėštumui pasirengusią gimdos gleivinę, kur auga embrionas. Pirmojo mėnesio, skaičiuojant nuo paskutinių mėnesinių pirmosios dienos, pabaigoje jis yra apie 1mm, t.y. nedidesnis už tašką. Nors pirmojo mėnesio pabaigoje embrionas yra nedidesnis už ryžio grūdą, be

et jau turi galvos ir stuburo smegenų užuomazgas. Po 2 savaičių atsiranda kojų ir rankų užuomazgos, kurios panašios į pumpurus, o jau po savaitės šie „pumpurai“ atrodo kaip rankos ir kojos.

ANTRASIS MĖNUO

Kūno masė dar nepadidejus, bet nėstumo požymiai jau ryškesni: padideja krūtys, patamsėja speneliai, kai kurioms galima išspausti kelis lašus priešpienio.Širdžiai pasidaro sunkiau dirbti. Dėl sustiprėjusios kraujotakos paburksta gleivinė, todel gali net „užgulti“ ausis ir atsirasti sloga. Paburgsta ir gimdos kaklelis. Jis įgyja tamsiai raudoną ir net melsvą atspalvį. O gimdos gleivinėje atsiranda iškilimas, formuojasi placenta, per kurią mažylis maitinsis, gyvendamas gimdoje. Gimda dar yra giliai dubenyje.

Mažylis užauga iki 12mm ir įgyja kai kurias žmogui būdingas formas. Veide išryškėja akys, ausys, lupos. Kartais jis praveria burnytę. Formuojasi raumenys. Pirmiausiai išauga rankos ir delniukai, po to kojytės ir pėdukės. 5-ąją nėštumo savaitę, skaičiuojant nuo pirmosios paskutinių mėnesinių dienos, susiformuoja smegenys ir širdis. Kol širdis įgyja įprastinę 4 ertmių sandarą, joje vyksta daug pakitimų. Tačiau nuo pat pirmosios dienos ji ima plakti ir tampa būsimojo žmogaus kraujo siurbline.

TREČIASIS MĖNUO

Moters išvaizda pasikeičia, organizmas apsipranta su nauja padėtimi, mėnesio pabaigoje dažniausiai išnyksta pykinimas. Organizmo audiniuose kaupiasi skystis, todel gali išnykti kai kurios veido raukšlės.

Augančią gimdą jau galima užčiuopti pro pilvo sieną virš sąvaržos.

Mažylis už

žauga iki 50mm. Jo galvute vis apvalėja, veide aiškiai išsiskiria akys. Žandikauliuose yra 32 dantų užuomazgos. Jis pradeda čiulpti. Formuojasi kvėpavimo raumenys. Išryškėja kas jis- mergaitė ar berniukas. Susijungiant spermijui ir kiaušinėliui, kartu su kitais pozymiais nulemiama ir lytis, bet lytiniai organai pradeda formuotis tik 3-iajį nėštumo mėnesį. Iki šiol embrionas esti dvilytis turi abiejų ličių organus. Kitas 2-30 savaites jie diferencijuojasi. Toliau, stimuliuojami tam tikrų hormonų, auga vyriškieji ar moteriškieji lytiniai organai, o kitos dalys atrofuojasi, nyksta.

KETVIRTAS MĖNUO

Moteris gerai jaučiasi ir pilnėja. Šis ir kitas mėnesiai turbūt gražiausi nėštume. Pirmųjų mėnesių negalavimai praėjo, o nėštumas dar nevargina. Papilnėja moters juosmuo ir klubų sritis, per savaitę pasunkėja 200-300g.

Mažylis turi susiformavusius daugelį organų. Toliau jis tik tobulėja ir didėja. Jis jau nebe embrionas, o vaisius- miniatiūrinis vaikutis, su dvigubai greičiau už motinos plakančia širdele. Jo odelė švelni, plona, raudona, raukšlėta, padengta švelniais pūkeliais. 16-osios savaitės pabaigoje vaisius yra 16cm ilgio ir sveria 150g. Maistu jį aprūpina motinos organizmas per placentą ir virkštelę.

PENKTASIS MĖNUO

Mama pradeda jausti mažylio judesius. Pirmuosius virpančius vaisiaus galvutės stuktelėjimus pajusti sunku. Jie panašūs į žarnyno ar skrandžio gurguliavimą. Po kelių dienų judesiai pasidaro aiškesni ir mėnesio pabaigoje juos gerai atpažystate. Kartotinai gimdančios moterys vaisiaus judesius pajunta anksčiau, jau nu

uo 5-ojo mėnesio vidurio (po 18 nėštumo savaičių, skaičiuojant nuo pirmosios paskutinių mėnesinių dienos). Nėštumą jau pastebi aplinkiniai. Moterį „išduoda“ per klubus ankštoki sijonai, suknelės, kelnės. Dauguma moterų nebegali užsisegti virsutinės palaidinės apykaklės sagos, nes padidėja skydlaiukė. Gimdos dugnas pasiekia bambą. Mažylio klausa labai jautri ir jį gąsdina garsus triukšmas. Išsigandęs jis suspurda. Gyvenimui „išorėje“ pasirengę ir kiti organai. Vaisius mažais gurkšneliais geria vaisiaus vandenis, gali čiulpti nykštį. Auga plaukeliai ir pirštų nagai. Jis sveria apie 320g ir yra apie 20cm ilgio.

ŠEŠTASIS MĖNUO

Moteris labai pasunkėja, o pilvo apimtis per savaitę gali padidėti net 4cm. Krūtys pasunkėja, prasideda pieno gamyba. Auganti gimda pasistumia į šoną skrandį ir žarnas. Motinai reikia vis daugiau deguonies, todėl padažnėja kvėpavimas.

SEPTINTASIS IR AŠTUNTASIS MĖNESIAI

Moteriai darosi vis nepatogiau dėl labai padidėjusio pilvo. Jis trugdo stovėti, eiti, gulėti. Gimda padidėjusi daugiau kaip 100kartų, spaudžia vidaus organus, net širdį. Nepatogu taip sparčiai lipti laiptais kaip anksčiau. Ima „graužti rėmuo“, mat nėštumo laikotrpiu susilpnėja skrandį uždarantis mechanizmas ir skrandžio turinys vis išsilieja i stemplę. Dėl įsitempusių raiščių ir sausgyslių, taip pat išpurėjusių kaulinių jungčių, veikiant nėštumo hormonams, dažnai maudžia nugarą. Pablgėja nuotaika, išryškėja agresyvumas.

Mažylis gali beveik viską. Moka atmerkti ir užmerkti akis, auga antakiai ir blakstienos. Gali sugniaužti kumštį. Sveria vidutiniškai 1000g ir yra apie 33cm ilgio. Šiuo metu gimęs mažylis gali išgyventi. 8-ojo mėnesio pabaigoje jo kūno masė padidėja maždaug iki 1700g ir jis jau pakankamai didelis, kad ištvertų gimdymą. Bet tokiam gimusiajam prireiktų ypatingos priežiūros. Todėl jis kaupia jėgas: daug miega ir vis bręsta. O nubudęs smarkiai „dūksta“ ir judančiomis kojytėmis bei rankytėmis gali gerokai įsiūbuoti motinos pilvą.

Mažylis sveria daugiau kaip 500g ir yra ilgesns kaip 25cm. Ant galvutės gražiai auga plaukučiai. Jų spalva kol kas nerodo, kokie bus šio žmogučio plaukai. Riebalų liaukos išskiria riebią lipnią medžiagą, kuri kaip storas kremo sluoksnis apsaugo vaisiaus odelę nuo neigiamo vaisiaus vandenų poveikio, nuo permirkimo. Delnuose formuojasi tik tam žmogui būdingas odos linijų piešinys, kuris gimus išlieka visą gyvenimą. Ypač greitai sustiprėja raumenys, ir tai moteris vis geriau jaučia vaisiui vartantis.

DEVINTASIS IR DEŠIMTASIS MĖNESIAI

Motinos kūno masė per savaitę turėtų padidėti ne daugiau kaip 500g. Nėštumo pabaigoje moteris turėtų sverti 10-14kg, kartais truputį daugiau negu iki nėštumo. Bevek 3kg sveria vaisius. Kitą dalį sudaro padidėjusios krūtys ir gimda, vaisiaus vandenys, placenta, audiniuose susikaupę skysčiai. Padidėja krūvis visiems organams, bet ypač širdžiai. Ji plaka 10k/min dažniau ir turi išstumti gerokai daugiau kraujo.

Devintojo mėnesio pabaigoje prasideda paruošiamieji gidos sąremiai, kurie dažniausiai yra neskausmingi ir jaučiami kaip „sukietėjęs“ pilvas. Jie pradeda prastumti vaisiaus galvutę gilyn į dubenį ir suminkština galvos kaklelį, t.y. ruošia jį gimdymui. Prasidėjus paruošiamiesiems sąrėmiams, pilvas pasmunka žemyn apie 2cm. Sakoma nusileidžia gimdos dugnas. Tada pasidaro lengviau kvėpuoti. Kas 4 tai moteriai gimda pasmunka tik prieš pat gimdymą.

Dauguma moterų, artėjant gimdymo terminui, nori kuo greičiau gimdyti. Taigi moteris nerimaudama laukia reguliarių sąrėmių. Jei nėštumas pirmasis, būsimai mamai neramu, ar atpažins prasidėjusį gimdymą ir ar laiku nuvyks į gimdymo namus.

Gimdymo požymiai yra pakankamai ryškūs, o pirmasis gimdymas trunka 8-12val., o kartais ir ilgiau. Tik tada, kai nuteka vaisiaus vandenys (tai skaidrus skystis, kuriame gali būti į varškę panašių masių) ar pradeda kraujuoti, būtina vykti į ligoninę nedelsiant.

Mažylis 9mėn pabaigoje sveria apie 2500g ir yra apie 50cm ilgio. Per 10 mėnulio mėnesių iš vienos ląstelės susiformuoja 200 milijardų naujų ląstelių, o mažylio kūno masė yra 6 milijardus kartų didesnė už apvaisinto kiaušinėlio masę. Gimdoje jam darosi ankšta, todėl jis mažiau vartosi. Paskutiniosiomis savaitėmis vaisius priauga dar apie 800g ir taip pat rengiasi gimdymui: pasidengia varškinėmis masėmis, kurios apsaugos jį nuo atšalimo. O švelnūs pūkeliai ir riebalinis dangalas išnyksta.

Prieš gimdymą paprastai vaisius guli galvute žemyn- tokia jo padėtis palanki „startui“.
IŠVADA

Mano manymu priešgimdyvinis laikotarpis yra nelengvas, tačiau kai rankose supame mažylį viskas pasimiršta. Kad moteriai nebūtų labai baisu, prieš planuojant vaikelį ji turėtų susirasti informacijos apie nėštumą, susipažinti su tuo kas jos laukia, žinos kas kekvieną mėnesį vystosi jos vaikeliui.

NAUDOTOS LITERATŪROS SĄRAŠAS

1. V.Čigriejienė, V.Sadauskas „Jūsų mažylis pakeliui į gyvenimą“ Kaunas 1995m.
2. A.Mockus „Jauna šeima“ Kaunas 1987m.

Leave a Comment