Popiečių ir rytmečių pravedimo metodika

ĮvadasTu esi viskas: tavo mintys, tavo gyvenimas, tavo realybe tampančios svajonės. Esi viskas, kuo pasirenki būti. Kaip begalinė yra Visata, taip ir tavo galimybės – neribotos. Shad HelmstetterLeiskime vaikams gyventi šventėmis, jas kurti ir save išreikšti. Popietės ir šventės sujungia mokyklos bendruomenę, padeda tripusei sąveikai “Mokykla-vaikas-šeima”. Tai tarsi mokymasis neformalioje aplinkoje, kur vyrauja teigiamos emocijos, kūrybinė laisvė. Kiekvienas gali rasti sau vietą, išreikšti save. Tai puiki galimybė būti savimi, pažinti savo gebėjimus, bei juos plėtoti.Piliečio ugdymas turi apimti mokymą ir mokymąsi, lavinimą ir lavinimąsi, auklėjimą ir saviauklą. Vien pamokoje neįmanoma padaryti visko, kad atsiskleistų moksleivių gabumai, vystytųsi kūrybinės galios, taip pat patenkinti prigimties reikmes, saviraiškos, meilės ir pagarbos, prasmės, tvarkos ir darnos poreikius. Piliečio ugdymas pasieks savo tikslą, kai moksleiviai įgis pilietinių, politinių žinių ir išsiugdys dorines bei socialines vertybes, reguliuojančias jų veiklą ir elgesį visuomenėje. Reikia ugdyti pagarbą viskam: žmonėms, visuomenei, Tėvynei. Siekiama, kad mokiniai įgytų svarbiausius savo tautos identiškumo bruožus, t.y. užaugtų Lietuvos valstybės piliečiais.Ugdyti pagarbą žmogaus darbui, praeičiai padeda įvairių švenčių organizavimas. Išvykų, ekskursijų metu mokiniai susipažįsta su praeities gyvenimo pėdsakais: piliakalniais, pilkalniais, senomis kapinaitėmis ir kt,; vertingesniais žmonių rankomis sukurtais paminklais: senais pastatais, senoviškomis kaimo sodybomis, bažnyčiomis, koplytėlėmis, vandens malūnais ir pan.; kur gyveno, dirbo, kūrė daraktoriai, knygnešiai, rašytojai, 3. dailininkai, mokslininkai, nacionalinio judėjimo dalyviai ir kt. tautai nusipelnę žmonės.Lietuvių tautos tradicijos susijusios su svarbiausiais žmonių gyvenimo įvykiais (vestuvės, krikštynos, laidotuvės); su kalendorinėmis šventėmis (Kūčios, Kalėdos, Naujieji metai, trys Karaliai, užgavėnės, Pelenų diena, Verbų sekmadienis, Velykos, Motinos diena, Šeštinės, Sekminės, Tėvo diena, Joninės, Žolinės, Vėlinės); tautinėmis šventėmis (Lietuvos valstybės atkūrimo diena, Lietuvos laisvės gynėjų, Gedulo ir Vilties, Juodojo Kaspino, Lietuvos karių, Valstybės diena ir kt.).

B. Bitinas knygoje ”Auklėjimo teorijos ir metodikos klausimai” (K., 1986 rašo, kad visa mokinių nepamokinė veikla yra auklėjamoji veikla, kurios uždavinys – formuoti aktyvią būsimo visuomenės nario poziciją. Knygos autorius teigimu, auklėjimo uždaviniai turi būti sprendžiami visomis užklasinio darbo formomis ir priemonėmis, renginiai turi būti turiningi, įdomūs, gerai apgalvoti ir parengti atsisakant bet kokio formalumo – nepamokinis darbas yra ne tikslas, o kiekvieno mokinio įvairiapusio auklėjimo priemonė. Vadinasi nepamokinė veikla bus efektyvi tuo atveju, jei mokiniai aktyviai joje dalyvaus, jei bus sudarytos palankios sąlygos iniciatyvai, sumanumui, vaikiškiems užmojams plėtoti. Juk aktyvumas – tai ne tik geri norai, bet ir įgūdžiai, kurie padrąsina tolesniai veiklai.

4.

1. Rytmečių ir popiečių organizavimas

Iš nepamokinės veiklos formų norime išskirti ir aptarti rytmečių bei popiečių organizavimą ir vedimo metodiką mokykloje. Šie renginiai vieni nuo kitų nieko nesiskiria, išskyrus tai, kad vedami skirtingu laiku – iš ryto arba po pietų. Šiems renginiams taip pat nėra ir specifinių reikalavimų, todėl ir galimas laisvas renginio vedimo formų pasirinkimas. Diapazonas gana platus, plačios galimybės įvairumui. Rytmečių ir popiečių renginiuose puikiai dera ir įsilieja kitų renginių – konkursų, pokalbių, viktorinų, žaidimų – elementai. Taip pat nemažai vietos skiriama darbinei veiklai. Kaip ir prieš kitus renginius, taip ir ruošdamasis popietėms mokytojas pirmiausia turi apgalvoti, kodėl jas siūlo savo auklėtiniams, kokius auklėjamuosius tikslus nori įgyvendinti, kokias blogas auklėtinių savybes galės šalinti jiems patiems to nejaučiant. Taip pat būtina atsižvelgti į vaikų amžių, žinias, įgūdžius. Jaunesniems mokiniams geriau organizuoti romantiškų pavadinimų popietes (rytmečius), pvz., „Žaislų pasaulyje“, „Dantuko pasakėlė“, „Darbščiųjų bitelių planeta“,žaidimų, atrakcionų, mažosios tautosakos ir kitas popietes. O vyresniems mokiniams jau tiks tarmių, linksmųjų išmonių, dalykinės, etnografinės, skirtos valstybinėms datoms pažymėti ir kitokios popietės. Nors popietė – tai ne šventė ar kita sudėtinga

5. nepamokinės veiklos forma, tačiau skiriamieji akcentai (plakatas ar užrašyta tema, knygų parodėlė ar stendas, paruošta žaidimų vieta…) joje turėtų būti. Tačiau kaip praktika rodo, aktyviai įsijungus į renginio organizavimą mokiniams, dažnai popietė (rytmetys) virsta tikra švente. Renginiui gali ruoštis ir visa klasė, ir atskira iniciatyvinė grupė. Ruošiantis visai klasei labai svarbu paskirstyti užduotis, nes nepamokinė veikla vaikams yra neprivaloma ir paskyrus nemėgstamą užduotį ji gali būti neįvykdyta arba įvykdyta prastai. Todėl geriausia būtų atsižvelgti į mokinių pomėgius. Kad mėgstantys piešti mokiniai apipavidalintų patalpą, nupieštų kvietimus svečiams, išleistų stendus; mėgstantys organizuoti žaidimus suieškotų naujų žaidimų, atrakcionų, galvosukių; literatai parinktų įdomių pasakojimų, eilėraščių, įrengtų knygų parodas; mėgstantys vaidybą inscenizuotų pasakų, literatūros kūrinių ištraukas, būtų vedėjais, deklamuotojais; mėgstantys muziką padainuotų patys arba parinktų įrašų, plokštelių ir kt. Jei ruošia tik viena iniciatyvinė grupė, tai turės daugiau darbo, tačiau kitiems mokiniams gali būti net įdomiau, nes jiems renginys bus tarsi siurprizas. Dažnai, susižavėję draugų parengtu renginiu, iniciatyvą parodo uždaresni, tingesni bei nedrąsesni mokiniai. Taip pat vis dažniaune tik dalyvauja, bet ir į renginių organizavimą įsijungia tėveliai, seneliai. Tai labai padeda lengviau bendrauti, pažinti mokinių šeimas, priartina tėvelius ne tik prie 6.mokyklos gyvenimo, bet ir prie jų pačių vaikų. Juk šiandieniniame „bėgimo“ gyvenime dažnai tėvai bendrauja su savo vaikais mažiau nei mokytojas. Vieną tokią popietę skirtą Tarptautinei Šeimos dienai ir aprašome ž.r. psl 8.

7. Popietės skirtos Tarptautinei Šeimos dienai Scenarijus

Tikslai: 1) padeti pažinti ir pripažinti greta esancius žmones; 2) ugdyti meiles, pagarbos jausmą artimiems; 3) skatinti jausmus reikšti žodžiais; 4) žadinti estetinį jausmą per įvairias meno rūšis;

5) lavinti saviraiškos poreikį; 6) skatinti atsakomybės jausmą.Paruošiamasis darbas. Ruošiantis popietei per darbų pamokas gaminame karūnėles vaidinimui. Muzikos pamokose mokomes dainų apie mamytę, tėvelį, močiutę ir kt. Choreografijos užsiemimuose mokomės šokių. Po pamokų kartojame eileraščių posmus ir vaidiname. Popietei perkame gėles mamytėms ir močiutėms, tėveliams – deliones su svajonių automobiliukais. Salę puošiame gyvomis gėlėmis, vaikų piešiniais. Trukmė. 45 minutes.

8.

7.

9.

10.

11.

12.

13.

14.

Literatūra

1. Aleksejeva O. Vinogradova T. „Suaugusiųjų vaidmuo ugdant vaiko, kaip skaitytojo, aktyvumą“ // Žvirblių takas, 2000, Nr 6. 2. Bukantienė J. „Aktyvaus skaitytojo ugdymas šiandien“// Žvirblių takas, 2000, Nr 5.3. Elijio Aistė. IEA PIRLS-2001-ATASKAITA.V., 2003.4. Gučas A. Vaiko ir paauglio psichologija. K., 1990.5. Gage N., Berliner D. Pedagoginė psichologija. V., 1996.

15.

16.Priedas Nr. 1

17.Priedas Nr. 2

18.

Priedas Nr. 3

19.Priedas Nr. 4

20.

Priedas Nr. 5

21.Priedas Nr. 6

22.Priedas Nr. 7

23.Priedas Nr. 8

24.Priedas Nr. 9

25. LITERATŪRA

1. Bitinas B. Auklėjimo teorijos ir metodikos klausimai.-K.: Šviesa. -1986. – 189p.2. Dapkienė S. Užklasiniai renginiai moksleiviams. Š., 1993.3. Dapkienė S. Papildomo ugdymo formos. Š., 1998.4. Dapkienė S. Klasės auklėtojas ir auklėtinio šeima. Š., 1997.5. Kvieskienė G. Laisvalaikio kultūra. V., 1996.

26.