PENSIONATO GYVENTOJŲ BENDRUOMENĖS POREIKIAI IR JŲ TENKINIMO GALIMYBĖS

TURINYS
Įvadas 3p.
1.Žmogaus poreikių teorinis pagrindimas: 4p.
1.1.Poreikių samprata; 4-5p.
1.2.Poreikių teorijų apžvalga 5-6p.
2.Jotainių pensionato įsikūrimo prielaidos ir institucijos raida 6-7p.
3.Jotainių pensionato gyventojų bendruomenės įvairovė 7-8p.
4.Socialinio darbuotojo vaidmuo tenkinant pensionato gyventojų

bendruomenės poreikius 8-11p.
5.Jotainių pensionato gyventojų bendruomenės poreikių tyrimas: 11p.

5.1.Tyrimo tikslas; 11p.

5.2.Tyrimo metodika; 11p.

5.3.Respondentai 11-12 p.
6.Tyrimo duomenų analizė ir rezultatai 12-13p.
Išvados 14p.
Literatūra 15p.
Priedai 16-23p.
Priedas Nr.1 16 p.
Priedas Nr.2 17 p.
Priedas Nr.3 18 p.
Priedas Nr.4 19 p.
Priedas Nr.5 20-23 p.

ĮVADAS

L.C.Johnson(2001) teigia, kad poreikis yra tai, ko reikia žmogui arba socialinei sistemai funkcionuoti tam tikroje situacijoje.Poreikis –tai nėra noras kažką gauti ir turėti, bet trūkumas, kuris kliudo žmogui ar sistemai vystytis ir tobulėti (3 , 21p.).

Jotainių pensionatas yrra valstybinė socialinės globos įstaiga, skirta gyventi suaugusiems invalidams, sergantiems lėtinėmis psichikos ligomis ir turintiems intelekto sutrikimus, kuriems būtina priežiūra, socialinė globa ir aptarnavimas. Šioje institucijoje darbo autorė dirba globos darbuotoja, todėl savo darbe ji norėtų paanalizuoti Jotainių pensionato gyventojų bendruomenės poreikius ir jų tenkinimo galimybes.

Kursinio darbo tikslas:
Paanalizuoti Jotainių pensionato gyventojų bendruomenės poreikius bei jų tenkinimo galimybes.

Kursinio darbo uždaviniai:
 Pateikti žmogaus poreikių teorinį pagrindimą;
 Aprašyti Jotainių pensionato įsikūrimo prielaidas ir institucijos raidą;
 Nurodyti Jotainių pensionato gyventojų bendruomenės įvairovę;
 Nusakyti socialinio darbuotojo vaidmenį tenkinant poreikius;
 Apžvelgti Jootainių pensionato gyventojų bendruomenės poreikių tyrimo rezultatus.

Kursinio darbo metodai:
Mokslinės literatūros analizė;
Dokumentų analizė;
Anketinė apklausa.

1. ŽMOGAUS POREIKIŲ TEORINIS PAGRINDIMAS
1.1.Poreikių samprata
Stacionarioje socialinės globos institucijoje – pensionate ypač svarbią vietą užima gyventojų bendruomenės poreikių tenkinimas, nes tai diktuoja pagrindinę socialinių darbuotojų veiklos kryptį.
Poreikiai-tai , kas būtinai re

eikalinga normaliai žmogaus veiklai;biologinius poreikius lemia biologinės organizmo savybės, socialinius- žmogaus socialinis gyvenimas ir kultūra.
P.Jucevičienė (1996) teigia , kad žmogaus poreikiai –tai tokia individo jaučiama vidinė įtampa, kurią žmogus išreiškia mintimi “man reikia”. Suvoktas poreikis nusakomas noru(4 , 48p.).
J.Leonavičiaus(1993) “Sociologijos žodyne” galima rasti tokį poreikių apibrėžimą: poreikis – tai individo būsena; ko nors stoka ar trūkumas, reikmė kurią suformuoja vidinių ir išorinių veiklos sąlygų neatitikimas(6 , 173p.).
L.C.Johnson(2001) teigia, kad poreikis yra tai, ko reikia žmogui arba socialinei sistemai funkcionuoti tam tikroje situacijoje.Poreikis –tai nėra noras kažką gauti ir turėti, bet trūkumas, kuris kliudo žmogui ar sistemai vystytis ir tobulėti (3 , 21p.).
Poreikiai klasifikuojami įvairiai. Populiariausia klasifikacija yra :
 Pirminiai, t.y.,fiziologiniai poreikiai , kurių objektas – maistas , gėrimas, miegas , oras, palanki temperatūra. Šie poreikiai kyla iš esminių gyvenimo būtinybių, jie svvarbūs žmogaus egzistencijai.
 Antriniai,t.y.,socialiniai bei psichologiniai poreikiai . Kuo intensyvesnis individo poreikis , tuo sudėtingesnis jo motyvavimo mechanizmas. Populiariausias jo pagrindimas – vadovaujantis biheviorizmo teorija, tačiau pastaruoju metu vis dažniau motyvų ieškoma ir humanistinėje psichologijoje.
Norint nustatyti ir suprasti žmogaus poreikį kiekvienoje situacijoje, reikia žinoti tris
pagrindinius dalykus (žinių pagrindus): žmogaus vystymąsi, žmonių skirtybes ir socialinių sistemų teoriją. L.C.Johnson (2001) teigia, kad kiekviena teorija nagrinėja žmogaus poreikį iš skirtingų pozicijų; visos kartu apibūdina žmogaus gyvenimo situacijų sudėtingumą(3 , 23p.).

Žmogaus poreikis , pagal žmogaus vystymosi sampratą, rodo, kad žmonės vy
ystosi fiziškai,
kognityviai, socialiai, emocionaliai ir dvasiškai per visą gyvenimo ciklą. Yra tam tikri rodiklai, kuriais galima nustatyti augimą įvairiais gyvenimo tarpsniais. Pažintiniam supratimui pamatuoti naudojami Jean Piaget darbai – vertinama, kaip žmogus supranta tam tikras sąvokas arba taikomi testai nustatyti jo intelektą.Socialinėje ir emocinėje srityje dažnai yra remiamasi Eriko Eriksono darbu kaip atramos tašku. Jo “Žmogaus aštuonių pakopų” teorija grindžiama psichosocialinių užduočių, atitinkančių kiekvieną amžiaus tarpsnį, sprendimu. Ji yra naudinga nustatyti, ar pasiektas reikiamas psichosocialinis išsivystymas.

Nors yra bendrų poreikių, žmonės juos tenkina skirtingais būdais. Šiems būdams didelę įtaką turi kultūra, fizinė negalia, socialiniai ir ekonominiai veiksniai, lytis ar seksualiniai prioritetai ir tam tikrų visuomenės grupių diskriminacija. Samprata, pabrėžianti žmonių skirtybes, yra naudinga kalbant apie žmogaus poreikį daugiakultūrinėje visuomenėje.L.C. Johnson (2001) teigia, kad žmonių skirtybių sąvoka socialinio darbo literatūroje pradėta vartoti palyginti neseniai. Ji jungia supratimą apie kultūros prigimtį ir jos įtaką žmogaus vystymuisi ir funkcionavimui. O dar svarbiau- nagrinėja socialinių institucijų poveikį žmogaus elgesiui (3 , 24p.).

1.2.Poreikių teorijų apžvalga

Bendruosius žmogaus poreikius nagrinėjo daugelis moksilinkų ir kūrė savas poreikių teorijas. Šiame skyriuje plačiau apžvelgsime Ch. Towle, A. Maslow ir C. Alderfer poreikių teorijas.

Charlotte Towle savo klasikiniame veikale apie socialinį darbą “Bendrieji žmogaus poreikiai” nagrinėja poreikį santykyje su veiksniais, turinčiais įtakos žmogaus vystymuisi. Towle teigimu, ši

ie elementai yra būtini, jei norima, kad asmenys būtų motyvuoti siekti socialinių tikslų:
 Fizinė gerovė : maistas, pastogė sveikatos priežiūra;
 Galimybė vystytis emocionaliai ir protiškai;
 Santykiai su kitais žmonėmis;
 Dvasinių poreikių patenkinimas.
Ji taip pat pabrėžia, kad poreikis priklauso nuo asmens amžiaus ir gyvenimo situacijos.

Pavyzdžiui,vaikui reikia fizinės priežiūros, jis turi galimybę mokytis, jam būtini geri santykiai su mylinčiais tėvais. Suaugusiems gyvybiškai reikia maisto, pastogės,drabužių, bet jiems paprastai nereikia fizinės priežiūros.Santykiai su kitais žmonėmis būtini, tačiau gali būti įvairūs.

Abraham Maslow išdėstė poreikius tam tikra hierarhija, kuri papildo Towle požiūrį ir išplečia supratimą apie poreikį. Remiantis P.Jucevičiene (1996) , psichologas teigia, kad žmogus yra norintis individas. Jis turi įgimtą norą patenkinti poreikius. Maslow teorija turi dvi pagrindines prielaidas:
 Žmonės yra linkę kurti, kad patenkintų savo asmeninius poreikius. Kai individas poreikių patenkinti nebegali , jis yra linkęs juos mažinti.Kai poreikis patenkinamas, jis prarandą savo stiprumą, motyvuojančią jėgą;
 Žmonės turi tuos pačius poreikius(4 , 114p.).
Remiantis A. Maslow teorija anot I.Bučiūnienės (1996), žmogaus poreikiai gali būti
klasifikuojami į grupes pagal penkis hierarchijos lygius, kurie sudaro piramidę. Einant nuo žemiausio piramidės lygio, poreikiai išsidėsto tokia tvarka:
 Fiziologiniai poreikiai :alkis , troškulys, miegas, seksas;
 Saugumo poreikiai : saugumo ir apsigynimo nuo skausmo, baimės, pykčio, ateities garantijų, tvarkos poreikiai ;
 Socialiniai poreikiai : priklausymo grupei poreikis, poreikis meilei, švelnumui;
 Pagarbos ir savigarbos poreikiai : pasiekimų, sėkmės, pritarimo, pripažinimo poreikiai;
 Saviraiškos poreikiai :k
kūrybingumo, asmeninio vystymosi, veiklos įprasminimo poreikiai (1 , 10p.).
Anot P. Jucevičienės, A. Maslow poreikių hierarhiją skirsto dar į du lygius:
 Aukštesniojo lygmens poreikiai – saviraiškos ir pagarbos;
 Žemesniojo lygmens poreikiai – socialiniai, saugumo, fiziologiniai.
A. Maslow teorija teigia, kad žmonės nėra motyvuoti patenkinti dviejų lygių poreikių tuo pačiu metu (4 , 115p.).Tačiau, pasak A. Seiliaus, būtina žinoti, kad A. Maslow tyrimu metu nustatė, jog yra žmonių, kuriems savigarba būna svarbiau negu žemesni poreikiai , ir kad poreikių hierarhija nėra jau tokia “kieta”. Beje, tokių žmonių ne dauguma(7 , 124p.).

Praplėsdamas A. Maslow poreikių teoriją, C. Alderfer suformulavo naują poreikių skirstymo modelį.J.A. Wagner III ir J.R. Hollenbeck teigia, kad ši teorija buvo suformuluota todėl, kad A. Maslow teorijos taikymo praktikoje tyrimai atskleidė šios poreikių teorijos netobulumus.

P. Jucevičienė(1996) teigia, kad C. Alderfer savo poreikių teoriją pavadino ERG(lietuviškai EGA) teorija. Šios trys raidės reiškia tris svarbiausias poreikių grupes: egzistencijos, giminystės ir augimo. C. Alderfer(EGA) teorija teigia, kad pirmoje pakopoje yra egzistencijos poreikiai , kurie atitinka ir A. Maslow fiziologinius poreikius ir materialinę saugumo poreikių dalį. Antra pakopa – giminystės poreikiai . Ji apima saugumo (žmonių tarpusavio santykius) ir socialinius poreikius. Viršūnėje yra augimo poreikiai . Juos sudaro pagarbos ir saviraiškos poreikiai (4 , 125p.).

EGA teorija teigia, jog patenkinus žemesniojo lygmens poreikius, jie tampa mažiau svarbūs ir nebemotyvuoja individo, o aukštesniojo lygmens poreikiai tampa dar svarbesni.

2. JOTAINIŲ PENSIONATO ĮSIKŪRIMO PRIELAIDOS IR INSTITUCIJOS RAIDA

Netoli Panevėžio, Jotainių kaime , šimtamečių medžių pavėsyje, stovi buvęs grafo Zavišo dvaras, kuris istoriniuose dokumentuose minimas jau XVI amžiuje. Šiuo metu dvaro patalpose yra įsikūręs dabartinis Jotainių pensionatas. Šio dvaro savininkai seniai iškeliavo anapilin, palikdami prisiminimui tik kapo kauburėlį su užrašu , kad ilsisi grafų Zavišų šeima. Jei prabiltų šimtametės liepos bei dvaro sienos, jos galėtų daug papasakoti apie savo šeimininkų nuveiktus darbus, jų likimus. Jos galėtų kalbėti apie tai , kaip šis dvaras po karo tapo senelių prieglauda, o vėliau psichoneurologiniu pensionatu. Labai graudu klausytis nuostabios parko alėjos pasakojimo apie tai, kaip tarybiniais laikais, kažkieno nurodymu , traktoriumi buvo sulyginta Zavišų šeimos kapavietė, kaip nugriautas gražus architektūrinis pastatas ir 1979 m. pristatytas nelabai atitinkantis dabartinę paskirtį didžiulis trijų aukštų priestatas apgyvendinimui žmonėms su negalia. 1991 metais psichoneurologinis internatas buvo pavadintas tiesiog Jotainių pensionatu, kuriame gyveno 310 gyventojų. Tuo metu prie pensionato glaudėsi didelis pagalbinis ūkis su 128 ha žemės plotu bei didelia raguočių ir kiaulių ferma. 1993 metais pagalbinis ūkis buvo reorganizuotas, likviduota gyvulių ferma. Pensionatui liko 30 ha žemės , kuri šiuo metu apsodinama reikalingomis daržovėmis bei grūdinėmis kultūromis ir du arkliai , kuriais dar ir dabar mielai rūpinasi pensionato gyventojas P.Kučinskas. Šiuo metu pensionate gyvena 210 gyventojų nuo 18m. Iki gilios senatvės. 50 iš jų visiškai bejėgiai, reikalaujantys nuolatinės globos, kiti gyvenimo eigoje tapę fiziniai ligoniai su psichikos sutrikimais.
Šiuo metu Jotainių pensionatas yra valstybinė socialinės globos įstaiga, skirta gyventi
suaugusiems nuo 18 metų,( o reikalingiems intensyvios globos nuo 16 metų amžiaus) invalidams, sergantiems lėtinėmis psichikos ligomis ir turintiems intelekto sutrikimus, kuriems būtina priežiūra, socialinė globa ir aptarnavimas.
Pensionato veiklos tikslas – padėti sutrikusios psichikos ir intelekto žmonėms patenkinti savo būtinus poreikius, saugoti, ginti jų interesus ir teises, sudaryti kuo geresnes gyvenimo sąlygas, siekti atstatyti jų sugebėjimus, kad jie patys galėtų pasirūpinti savimi, skatinti integruotis į visuomenę.
Pensionato pagrindinis uždavinys – atsižvelgiant į gyventojų poreikius, teikti jiems socialines, psichologines, kultūrines, sporto, sveikatos priežiūros, švietimo bei ugdymo ,religines buitines ir kitas paslaugas, sudaryti tinkamas sąlygas socialinei ir medicininei reabilitacijai, užtikrinti gyventojų saugią ir kokybišką aplinką.
3. JOTAINIŲ PENSIONATO GYVENTOJŲ BENDRUOMENĖS ĮVAIROVĖ

Ką turime omenyje sakydami ‘’bendruomenė’’? Tiesą sakant apibrėžimų dešimtys: vieni grindžiami geografine kaiminyste , kiti – socialiniais tinklais , o dar kiti – glaudžiai susijusios bendrų politinių , socialinių ar ekonominių interesų turinčios žmonių grupės idėja. C.Sutton (1999) ‘’bendruomenės ‘’ apibrėžimą grindžia Oksfordo žodyne rastomis žiniomis : bendruomenė – toje pat vietoje gyvenanti žmonių grupė (8 , 156p.).R.Jodienė (1998) savo paskaitų konspekte remiasi L.C.Johnson bendruomenės apibūdinimu , sakančiu , kad tai yra artimiausia darbuotojo , kliento ir agentūros aplinka , analizuojama kaip socialinė sistema (2 ,3p.).Remiantis šiais apibrėžimais, galima teigti, kad Jotainių pensionate gyvenantys gyventojai sudaro šio pensionato bendruomenę.

Jotainių pensionate šiuo metu gyvena 210 gyventojų:108 vyrai ir 102 moterys. Vyrai sudaro 51,4 proc., o moterys – 48,6 proc. visų gyventojų.( Žiūrėti priedą Nr. 1, lentelė Nr. 1)

Analizuojant pensionato gyventojus pagal amžių, galima sakyti, kad didžiausia dalis pensionato gyventojų yra nuo 41 iki 65 metų. Tai sudaro 41,2 proc. visų gyventojų.Antrą vietą t.y. 30,5 proc. gyventojų sudaro žmonės iki 40 metų. Šių žmonių skaičius yra 64. 28,1 proc. visų gyventojų sudaro žmonės virš 65 metų. Jų skaičius Jotainių pensionate yra 59.(Žiūrėti priedą Nr. 1, lentelė Nr. 2)

Jotainių pensionato bendruomenėje gyvena daugiausia lietuvių tautybės gyventojų. Jų pensionate yra 180 , tai sudaro 85,6 proc. visų gyventojų. Kitataučiai sudaro 14,6 proc. visų gyventojų (rusai – 9,5 proc.,lenkai – 3,8 proc., baltarusiai – 1,1 proc.).(Priedas Nr.1, lentelė Nr. 3)

Pensionato bendruomenės kontingentą sudaro įvairaus išsilavinimo žmonės, tačiau didžioji dalis –155, yra bemoksliai. 12 žmonių (5,7 proc.) turi pradinį išsilavinimą, 20 –vidurinį (9,5 proc.), 8 – aukštesnįjį (3,8 proc.) ir 15 gyventojų turi aukštąjį išsilavinimą (7,2 proc.). (Žiūrėti priedą Nr. 2, lentelė Nr. 4)

Jotainių pensionate gyvena žmonės iš įvairių Lietuvos vietų. Ir nors atrodo akivaizdu, jog daugiausia gyventojų Jotainių pensionate turėtų būti iš Panevėžio apskrities, vis gi didžiausią skaičių (102) sudaro žmonės , atvykę iš ne apskrities teritorijoje esančių savivaldybių, o tai sudaro 49 proc. visų pensionato gyventojų. 49 žmonės ( 23,6 proc. )yra iš Panevėžio rajono, 43 – iš Panevėžio miesto (20,7 proc. ), 5 (2,4 proc. ) – iš Pasvalio, 5 – iš Rokiškio (2,4 proc. ), 3 iš Biržų (1,4 proc. ) ir 1 gyventojas iš Kupiškio miesto(0,5 proc.). (Žiūrėti priedą Nr. 2, lentelė Nr. 5)

Analizuojant Jotainių pensionato gyventojų bendruomenę pagal diagnozes irgi pastebima įvairovė. Oligofrenija diagnozuota 88 žmonėms ir tai sudaro 42 proc. visų gyventojų, šizofrenija serga 82 (39 proc. ) gyventojai. 40 žmonių nustatyti kiti psichikos sutrikimai(19 proc.): Dauno liga – 3 (0,1 proc. ), lėtinė galvos smegenų išemija –5 (2,4 proc.), liekamieji reiškiniai poreikiai galvos smegenų traumų – 3 (0,1 proc. ), vaskulinė demencija – 3 (0,1 proc. ) ir kiti sutrikimai. (Žiūrėti priedą Nr. 3, lentelė Nr. 6)

159 Jotainių pensionato bendruomenės gyventojai turi II invalidumo grupę (75,6 proc. ),41 – I invalidumo grupę (19,5 proc. ), 5 gyventojai (2,4 proc. ) yra senatvės pensininkai, 4 (2 proc. ) gauna socialinę pensiją ir 1 (0,5 proc. ) turi III invalidumo grupę. (Žiūrėti priedą Nr. 4, lentelė Nr. 7)

4. SOCIALINIO DARBUOTOJO VAIDMUO TENKINANT PENSIONATO GYVENTOJŲ BENDRUOMENĖS POREIKIUS

Norint išsiaiškinti socialinio darbuotojo vaidmenį tenkinant Jotainių pensionato gyventojų bendruomenės poreikius manau, kad yra tikslinga paanalizuoti socialinio darbuotojo veiklą Jotainių pensionate. Remiantis Jotainių pensionato socialinio darbuotojo pareigine instrukcija (2000) galima teigti , kad viena iš daugelio socialinio darbuotojo pareigų yra tirti ir analizuoti savo grupės gyventojų poreikius, parinkti būdus jiems įgyvendinti(10 , 1p.).Siekdamas atlikti šią pareigą socialinis darbuotojas yra gero profesinio išsilavinimo specialistas, pasižymintis dorovingumu;nuolat kelia savo kvalifikaciją, atnaujina žinias, kad galėtų realizuoti socialinio darbo vertybes; kiek galėdamas išnaudoja profesines žinias bei gebėjimus socialinio darbo vertybėms įgyvendinti; savo veikla siekia kliento gerovės, darbe jo interesus vertina labiau nei savuosius; pasisako prieš žmonių ar jų grupių diskriminavimą, nehumanišką elgesį su jais; atsako už teikiamų paslaugų kokybę; yra nepakantus piktnaudžiavimui tarnybine padėtimi, nesiekia išnaudoti kliento.

Socialinis darbuotojas , tenkindamas Jotainių pensionato gyventojų bendruomenės poreikius,panaudoja savo žinias, vertybes ir įgūdžius.Pasak L.C.Johnson(2001), žinios yra pažintinis proto turinys, susijęs su realybe, kurį mes manome esant teisingą, kurį galima patvirtinti ir kuris turi didelę tiesos galimybę(3 , 53p.).Kokias gi žinias turi turėti socialinis darbuotojas ? Tai žinios apie asmenybę, adaptacijos būdus, situaciją; visuomenės institutus, bendruomenę, socialinių institutų resursus; žinios apie tarpusavio santykius, apie skatinančias ir stabdančias vystymąsi jėgas, apie tai, ar tarpusavio ryšiai užtikrina įvairovę, apie tarpininkavimo proceso pažinimą, problemų sprendimą ir specifinių tarpininkavimo modelių žinojimą; savo praktinės veiklos įvertinimą; administravimą; teisę; politiką. Socialinio darbo žinios yra kompleksiškos, iš dalies pasiskolintos iš kitų disciplinų. Jos paaiškina žmonių funkcionavimą ir socialines situacijas, skatina veikti ir nustatyti poreikį.

J.Tamulevičiūtė(1998) savo konspekte vertybę apibrėžia kaip kažką vertinamo ar trokštamo(9 , 18p.).L.C.Johnson (2001) teigia, kad vertybės yra tai, kas pageidaujama arba ką galima laikyti elgesio vadovu(3 , 66p.) Kalbant apie socialinį darbą, yra šios vertybių grupės: kliento, socialinio darbuotojo , profesinės, kultūrinės ir visuomeninės situacijos vertybės. Šios vertybės gali konfliktuoti viena su kita; faktiškai vertybių sistema susideda iš konfliktuojančių dalių. Į socialinio darbo vertybes įeina pirmenybės klientui sąvoka, jo pageidaujamiems rezultatams ir darbo būdams.

L.C.Johnson (2001) teigia, kad įgūdis tai sudėtingas ir išmoktas elgesys, skirtas konkrečiam tikslui ar įkomponuotas į konkrečią veiklą (3 , 63p.).Įgūdžiai sujungia žinias ir vertybes į vieną visumą ir paverčia veiksmais. Įgūdžius reikia lavinti per praktiką. Socialiniai darbuotojai turi turėti daug įvairių įgūdžių ir panaudoti juos praktiškai. Socialinis darbuotojas turi pasirinkti, kokias žinias, vertybes ir įgūdžius taikys kiekvienoje praktinėjė situacijoje. Norint šiuos tris elementus sujungti, reikia juos kūrybiškai derinti. Kūrybiškumas – socialinio darbo menas.

Socialiniai darbuotojai , dirbdami Jotainių pensionato bendruomenėje, tenkina įvairius bendruomenės gyventojų poreikius.Žemesniojo lygmens (fiziologiniai, saugumo,socialiniai) poreikius socialiniai darbuotojai tenkina dalyvaudami gyventojų maitinimo procese; rūpindamiesi gyventojų asmens higienos palaikymu; stengdamiesi užtikrinti kokybišką, palankią,saugią aplinką; rūpindamiesi gyventojų miegamųjų bei darbo ir poilsio kambarių priežiūra ir estetiniu apipavidalinimu,pačių gyventojų estetine išore.Socialinius poreikius socialiniai darbuotojai tenkina pensionato gyventojams suteikdami socialines paslaugas. Šios paslaugos yra skirtos tam, kad kiekvienas gyventojas prisitaikytų prie ligos, negalios bei gydymo sukeliamo poreikio; naujai atvykusiems gyventojams padėti priprasti prie pensionato aplinkos, atkurti ir pagerinti socialinio funkcionavimo galimybes. Anot R.Laužacko(1997), socialinis funkcionavimas yra pagalba sau ir aplinkiniams. Tai fiziniai poreikiai , maistas, sveikatos apsauga, tai asmenybės savireguliacija: mokslo, vertybių,estetikos, religijos poreikiai .Socialiniai darbuotojai teigia, kad viena iš svarbiausių individo užduočių yra pagalba žmonėms, grupėms,bendruomenėms,stiprinant jų socialinį funkcionavimą(5 , 294p.).Remiantis Jotainių pensionato teikiamų paslaugų sąrašu(2000),galima teigti, kad įstaigoje yra teikiamos tokios socialinės paslaugos:
 Tarpininkavimas ir atstovavimas įvairiose institucijose ginant pensionato gyventojų teises;
 Individualus bendravimas su gyventojais;
 Gyventojų asmeninių problemų išklausymas, nuraminimas paguoda;
 Informacijos teikimas;
 Konsultavimas įvairiais klausimais;
 Reikiamų dokumentų paruošimas ir pateikimas įvairioms institucijoms;
 Problemų, susijusių su pensijų mokėjimu, sprandimas;
 Pedagoginių problemų sprendimas;
 Pagalba naujai atvykusiems gyventojams adaptuojantis;
 Laiškų rašymas ir išsiuntimas;
 Tarpininkavimas sprendžiant problemas, susijusias su gyvenamąja aplinka;
 Maisto produktų pirkimas;
 Buitinių prekių pirkimas;
 Aprūpinimas periodine spauda, knygomis.(11 , 4p.).

Aukštesniojo lygmens poreikiai (pagarbos, saviraiškos) Jotainių pensionate yra tenkinami įvairiais metodais ir būdais. Norint padėti žmonėms su psichine negalia, reikia mokyti juos bendravimo ir socialinių įgūdžių, tam , kad jie galėtų išreikšti save, išmoktų bendrauti, nesijaustų vieniši. Išmokę adekvataus bendravimo ir socialinių įgūdžių gyventojai pradeda realiai save suvokti, atranda savo galimybes ugdymui, darosi savarankiškesni, laisvesni ir atsakingesni. Jotainių pensionate yra vykdomas sistemingas ugdomosios veiklos programos įgyvendinimas, kurią sudaro socialinių įgūdžių (bendravimo, kūrybingo laisvalaikio leidimo, gamtos pažinimo, savarankiškumo ir atsakomybės) ir buitinių įgūdžių (gyventojų patalpų tvarkymas, sanitarijos-higienos įgūdžių, kultūringo elgesio prie stalo, savitvardos) mokymas.

Kultūrinis gyvenimas yra kompleksinė auklėjimo priemonė, padedanti lavintis psichologinėmis, komunikacinėmis asmens savybėmis, kurti vertybių sampratą ir laikytis jos gyvenime. Jotainių pensionate gyventojai gali save realizuoti teatro , muzikos ir dailės terapiniuose užsiėmimuose, sporto mezgimo, nėrimo, molio darbų,vytelių pynimo, popieriaus ir kardono būreliuose, kompiuterių klasėje. Gyventojai mokomi pažinti grožį per gamtos sampratą.Socialiniai darbuotojai Jotainių pensionate stengiasi sudaryti sąlygas gyventojams išreikšti save.

Socialiniai darbuotojai Jotainių pensionate tenkindami įvairius gyventojų poreikius turi gebėti produktyviai ir nuoširdžiai bendrauti su žmonėmis, įgyti jų pasitikėjimą, pajusti kitų emocines būsenas ir į jas atsižvelgti teikiant pagalbą. Gyventojų poreikių tenkinimas yra pagrindinė socialinio darbuotojo funkcija ir pagrindinė atsakomybė už poreikių tenkinimo kokybę tenka jiems, todėl būtina kelti socialinių darbuotojų kvalifikaciją, suteikti jiems žinių ir įgūdžių šiam darbui atlikti.

5. JOTAINIŲ PENSIONATO GYVENTOJŲ BENDRUOMENĖS POREIKIŲ TYRIMAS:
5.1.Tyrimo tikslas

Šis tyrimas yra atliekamas, kad geriau išsiaiškinti Jotainių pensionato gyventojų bendruomenės poreikius.Tikiuosi, kad jūsų išsakyta nuomonė padės geriau organizuoti institucijos veiklą ir tenkinti jūsų poreikius.(Tyrimo anketą žiūrėti priede Nr.5 )

5.2.Tyrimo metodika

Atlikdama šį tyrimą , naudojau anketinę apklausą ir dokumentų analizę. Dokumentų analizę pasirinkau tam, kad remdamasi gyventojų asmeninėmis bylomis, galėčiau atsirinkti galimus respondentus, kurie turėtų kokį nors išsilavinimą ir jų medicininės diagnozės būtų maždaug vienodos.Manau, kad naudodama anketinės apklausos metodą, gausiu tiksliausius atsakymus į norimus klausimus

5.3.Respondentai

Jotainių pensionate globos darbuotoja pagrindinę socialinio darbo prakti atlikau vyrų skyriuje, kuriame yra 75 žmonės.Analizuodama anketines bylas, iš šių žmonių išsirinkau 25 vyriškos lyties atstovus, kurie ir buvo mano tyrimo dalyviai.Norėdama atlikti šį tyrimą, informavau apie tai vyriausią socialinį darbuotoją, atsiklausiau, ar mano pasirinkti respondentai sutinka atsakyti į mano pateiktus klausimus.

6.TYRIMO DUOMENŲ ANALIZĖ IR REZULTATAI

Anketinėje apklausoje dalyvavo 25 vyriškos lyties atstovai iš kurių 16 buvo iki 40 m. amžiaus, 7 – nuo 40 iki 65 m. amžiaus,2 – virš 65 m. amžiaus. Iš 25 tyrimo dalyvių 17 neturi jokio išsilavinimo, 4 turi pradinį, 3 – vidurinį ir 1 – aukštąjį išsilavinimą. 22 apklausos dalyviai turi II invalidumo grupę, o 3 nustatyta III invalidumo grupė. 4 respondentai Jotainių pensionate gyvena iki 1 m. , 9 – nuo 1 iki 2 m.,10 – nuo 2 iki 5 m., o 2 – 10 ir daugiau metų. 20 iš jų niekada nebuvo vedę, 4 vedę ir 1 – išsiskyręs.Iš 25 apklaustų Jotainių pensionato gyventojų 21 neturi vaikų, o 4 turi vaikų.

Į klausimą “ar jums pakanka maisto?” visi apklaustieji atsakė “taip”. 20 respondentų reikalinga socialinio darbuotojo pagalba apsirūpinant maistu ir 5 tokia pagalba nereikalinga. 15 apklaustųjų yra patenkinti savo gyvenamuoju kambariu, o 10 apklaustųjų į šį klausimą atsakė neigiamai. Iš 10 respondentų, kurie nėra patenkinti gyvenamuoju kambariu, 7 nurodė , kad jiems kambarys yra per didelis ,o 3 teigia , kad kambaryje gyvena per daug gyventojų. Į klausimą “ar gerai sugyvenate su kambario kaimynu?” 20 apklaustųjų atsakė “taip” ir 5 – “ne”.Visi respondentai yra patenkinti Jotainių pensionate teikiamomis medicininėmis paslaugomis ir visi iš 25 gali pasirūpinti asmens higiena.

Ieškodami pagalbos 20 apklaustųjų dažniausiai kreipiasi į socialinį darbuotoją , 5 – į globos darbuotojus.Dažniausios priežastys dėl kurių kreipiamasi į socialinį darbuotoją yra pagalba apsiperkant (10 respondentų), asmeninės problemos (11 respondentų), informacijos klausimai (4 respondentai). 23 apklausos dalyvius tenkina tai , ką daro socialinis darbuotojas , o 2 apklausos dalyviai nėra patenkinti jų darbu.Iš dviejų nepatenkintųjų vienas teigia , kad jie neatsižvelgia į jo poreikius, o kitas sako , kad jie dirba nereikalingą darbą. Į klausimą “ ar patinka bendrauti su socialiniu darbuotoju ?” 20 respondentų atsakė “taip” ir 5 “ne”.

15 apklaustųjų mėgsta dainuoti, šokti , o 10 apklaustųjų užsiimti šia veikla neturi jokio noro. Į klausimą “kokius renginius labiausiai mėgstate?” 10 respondentų paminėjo diskotekas, 10 – koncertus ir 5 – spektaklius. 3 apklausos dalyviai dažniausiai norėtų dirbti darbelius iš popieriaus, 6 – dainuoti, 1 – sportuoti, 4 – lipdyti iš molio, 6 – vaidinti, o 4 respondentai nenorėtų veikti nieko. 23 apklaustieji mano , kad jų poreikiai Jotainių pensionate yra tenkinami, o 2 apklaustieji yra priešingos nuomonės.

18 apklausos dalyvių pensionate jaučiasi kaip tikruose namuose , o 7 apklaustieji mano priešingai. Į klausimą “ar lengvai pripratote prie naujų gyvenimo salygų ?” 20 atsakė “taip” ir 5 – “ne”. 17 respondentų jaučiasi likimo nuskriausti , kad gyvena pensionate , o ne namuose, o 6 galvoja priešingai. 2 apklaustieji teigia , kad juos artimieji lanko vieną kartą per mėnesį, 15 – kartą per metus ir 6 teigia, kad artimieji jų nelanko visai.3 respondentams Jotainių pensionate labiausiai trūksta ramybės, 2 – bendravimo su artimaisiais , o 20 gyventojų nežino ką atsakyti į šį klausimą.

IŠVADOS
1. Paanalizavus žmogaus poreikių sampratą, galima teigti, kad poreikis yra tai, kas būtinai reikalinga normaliai žmogaus veiklai. Populiariausia poreikių klasifikacija yra :pirminiai(fiziologiniai) ir antriniai (socialiniai bei psichologiniai) poreikiai .
2. Apžvelgus poreikių teorijas, galima būtų išskirti Ch. Towle, A. Maslow ir C. Alderfer darbus. Ch. Towle poreikį nagrinėja santykyje su veiksniais, turinčiais įtakos žmogaus vystymuisi. . Remiantis A. Maslow teorija, žmogaus poreikiai gali būti klasifikuojami į grupes pagal penkis hierarchijos lygius. Praplėsdamas A. Maslow poreikių teoriją, C. Alderfer suformulavo naują poreikių skirstymo modelį. Savo teoriją mokslininkas pavadino ERG teorija.
3. Panagrinėjus institucijos įsikūrimo prielaidas ir raidą paaiškėja , kad 1991 m. Jotainių psichoniaurologinis pensionatas buvo pavadintas tiesiog Jotainių pensionatu, kuriame šiuo metu gyvena 210 gyventojų nuo18 m. iki gilios senatvės. Įstaigoje jiems ištisą parą užtikrinama būtina nuolatinė priežiūra bei slauga.

4. Paanalizavus Jotainių pensionato gyventojų bendruomenės įvairovę, paaškėjo, kad jos įvairumą sąlygoja: skirtingas gyventojų amžius;skirtingos gyventojų ligų diagnozės;skirtingas išsilavinimo lygis;skirtingi interesai.

5. Panagrinėjus socialinio darbuotojo veiklą Jotainių pensionate, paaiškėja, kad pagrindinis vaidmuo tenkinant Jotainių pensionato gyventojų bendruomenės poreikius tenka socialiniams darbuotojams. Gyventojų poreikių tenkinimas yra pagrindinė socialinio darbuotojo funkcija ir pagrindinė atsakomybė už poreikių tenkinimo kokybę tenka jiems, todėl būtina kelti socialinių darbuotojų kvalifikaciją, suteikti jiems žinių ir įgūdžių šiam darbui atlikti.

6. Išanalizavus Jotainių pensionato gyventojų poreikių tyrimo apklausos rezultatus galima daryti išvadą, kad gyventojų poreikiai yra labai įvairūs, nes institucijoje gyvena įvairaus amžiaus, skirtingų diagnozių, įvairaus išsilavinimo gyventojai ir nors tyrimas buvo atliekamas ne su visais, o tik su 25 gyventojais, anketinė apklausa parodė, kad dauguma jų patenkina savo poreikius. Dažniausiai yra nepatenkintas saviraiškos poreikis, nors sąlygos užsiimti mėgstama veikla yra sudarytos.

LITERATŪRA

1. Bučiūnienė I. Personalo motyvavimas.- Kaunas: Technologija,1996.

2. Jodienė R. Socialinis darbas bendruomenėje.Konspektas.- Utena,1998.

3. Johnson L.C. Socialinio darbo praktika.Bendrasis požiūris.- Vilnius:VU Specialiosios psichologijos laboratorija, 2001.

4. Jucevičienė P. Organizacijos elgsena.-Kaunas: Technologija,1996.

5. Laužackas R. Profesinio ugdymo turinio reforma:Didaktiniai bruožai.-Kaunas,1997.

6. Leonavičius J. Sociologijos žodynas.- Vilnius:Academia,1993.

7. Seilius A. Organizacijų tobulinimo vadyba.- Klaipėda,1998.

8. Sutton C. Socialinis darbas, bendruomenės veikla ir psichologija.Vilnius:VU Specialiosios psichologijos laboratorija,1999.

9. Tamulevičiūtė J. Įvadas į socialinį darbą.Konspektas.- Utena,1998.

10. Jotainių pensionatas. Socialinio darbuotojo pareiginė instrukcija.- Jotainiai, 2000.

11. Jotainių pensionatas. Teikiamų paslaugų sąrašas. – Jotainiai,2000.

PRIEDAS NR.1

Jotainių pensionato gyventojų sudėtis pagal lytį
Lentelė Nr.1
EIL.NR LYTIS SKAIČIUS PROCENTAI
1. Vyrai 108 51,4
2. Moterys 102 48,6

Jotainių pensionato gyventojų sudėtis pagal amžių
Lentelė Nr.2
AMŽIUS
IKI 40metų 41-65 metų virš 65 metų
GYVENTOJŲ
SKAIČIUS 64 87 59
SKAIČIUS
PROCENTAIS 30,5 41,2 28,1

Jotainių pensionato gyventojų sudėtis pagal tautybę
Lentelė Nr.3

TAUTYBĖ

LIETUVIAI LIETUVIAI LENKAI BALTARUSIAI
GYVENTOJŲ
SKAIČIUS 180 20 8 2
SKAIČIUS
PROCENTAIS 85,6 9,5 3,8 1,1

PRIEDAS NR.2

Jotainių pensionato gyventojų sudėtis pagal išsilavinimą
Lentelė Nr.4

IŠSILAVINIMAS

bemokslai Pradinis vidurinis aukštesnysis aukštasis
Gyventojų
skaičius 155 12 20 8 15
Skaičius
procentais 73,8 5,7 9,5 3,8 7,2

Jotainių pensionato gyventojų sudėtis pagal atvykimo vietovę
Lentelė Nr.5
VIETOVĖ IŠ KUR
ATVYKO GYVENTOJŲ
SKAIČIUS GYVENTOJŲ SKAIČIUS
PROCENTAIS
Panevėžio
miestas 43 20,7
Panevėžio
rajonas 49 23,6
Biržai

3 1,4
Kupiškis

1 0,5
Pasvalys

5 2,4
Rokiškis

5 2,4
Kitos ne apskrities teritorijoje esančios savivaldybės 102 49

PRIEDAS NR.3

Jotainių pensionato gyventojų sudėtis pagal diagnozę
Lentelė Nr.6
DIAGNOZĖ GYVENTOJŲ SKAIČIUS SKAIČIUS PROCENTAIS
OLIGOFRENIJA

88 42
ŠIZOFRENIJA

82 39
KITI PSICHIKOS SUTRIKIMAI 40 19
IŠ JŲ:
DAUNO LIGA 3 0,1
ORGANINIS AMNEZINIS SINDROMAS 4 2
EPILEPSIJA 6 2,9
ORGANINIŲ KLIEDESIŲ SINDROMAS 3 0,1
VASKULINĖ DEMENCIJA 3 0,1
CVP 2 1,1
ATEROSKLEROTINĖ DEMENCIJA 2 1,1
LIEKAMIEJI REIŠKINIAI PO GALVOS SMEGENŲ TRAUMOS 3 0,1
STOVIS PO IŠEMINIO INSULTO 2 1,1
ORGANINIS NUOTAIKOS
SUTRIKIMAS 1 0,04
ECIFALOPATIJA 1 0,04

PRIEDAS NR.4

Jotainių pensionato gyventojų sudėtis pagal invalidumo grupę
Lentelė Nr.7
INVALIDUMO GRUPĖ GYVENTOJŲ SKAIČIUS SKAIČIUS PROCENTAIS
SOCIALINĖ PENSIJA 4 2
SENATVĖS PENSIJA 5 2,4
III 1 0,5
II 159 75,6
I 41 19,5

PRIEDAS NR.5
Jotainių pensionato gyventojų poreikių tyrimo anketa
1.Vardas, pavardė.
2.Jūsų amžius(nurodyti metų skaičių).
3.Jūsų lytis:
Vyras;
Moteris.
4.Jūsų išsilavinimas:

neturiu;

pradinis;

vidurinis;

aukštesnysis;

aukštasis.
5.Kokia jums nustatyta invalidumo grupė:

I;

II;

III;

Nenustatyta.
6.Kiek metų gyvenate pensionate:

iki 1m.;

1-2;

2-5;

5-10;

10 ir daugiau.
7.Jūsų šeimyninė padėtis:

nevedęs;

vedęs;

išsiskyręs.
8.Ar turite vaikų:

taip;

ne.
9.Ar pakanka jums maisto:

taip;

ne.
10.Ar reikalinga socialinio darbuotojo pagalba apsirūpinant maistu:

taip;

ne.
11.Ar patenkintas gyvenamuoju kambariu:

taip;

ne.
12.Jei nepatenkintas, tai kodėl:

per mažas kambarys;

per didelis kambarys;

trūksta inventoriaus;

per daug gyventojų.
13.Ar gerai sugyvenate su kambario kaimynu:

taip;

ne.
14.Ar jus tenkina teikiamos medicininės paslaugos:

taip;

ne.
15.Ar jūs galite pats pasirūpinti asmens higiena:

taip;

ne.
16.Į ką dažniausiai kreipiatės pagalbos gyvendamas pensionate:

medicinos darbuotoją;

globos darbuotoją;

administracijos darbuotoją;

socialinį darbuotoją.
17.Nurodykite priežastis, dėl kurių dažniausiai kreipiatės į socialinį darbuotoją:

asmeninės problemos;

pagalba susisiekiant su artimaisiais;

pagalba apsiperkant;

informacijos klausimai.
18.Ar jus tenkina tai, ką daro socialinis darbuotojas :

taip;

ne.
19.Jei netenkina, tai kodėl:

neatsižvelgia į mano poreikius;

neskiria reikiamo dėmesio;

dirba nereikalingą darbą.
20.Ar patinka bendrauti su socialiniu darbuotoju:

taip;

ne.
21.Ar mėgstate dainuoti, šokti, vaidinti:

taip;

ne.
22.Kokius renginius labiausiai mėgstate:

diskotekas;

koncertus;
spektaklius.

23.Ką dažniausiai norėtumėte veikti:

lipdyti iš molio;

dirbti darbelius iš popieriaus;

vaidinti;

sportuoti;

dainuoti;

nieko.

24.Ar manote , kad pakankamai tenkinami jūsų poreikiai :

taip;

ne.

25.Ar jaučiatės pensionate kaip namuose:

taip;

ne.

26.Ar lengvai pripratote prie naujų gyvenimo sąlygų pensionate:

taip;

ne.

27.Ar nesijaučiate likimo nuskriaustas, kad gyvenate pensionate,o ne namuose:

taip;

ne.

28.Kaip dažnai jus lanko artimieji:

nelanko;

kartą į mėnesį;

kartą į metus.

29.Ko labiausiai trūksta pensionate:

ramybės;

bendravimo su darbuotojais;

nežinau.

Leave a Comment