TURINYS
ĮVADAS……………………………………………………………………………………………………………………..21. PEDAGOGIKOS RYŠIO SU KITAIS MOKSLAIS ESMĖ……………………………………………32. PEDAGOGIKOS RYŠIAI SU KITAIS SOCIALINIAIS MOKSLAIS…………………………….52.1. Ryšys su filosofija……………………………………………………………………………………………….52.2. Ryšys su sociologija…………………………………………………………………………………………….62.3. Ryšys su etika……………………………………………………………………………………………………..62.4. Ryšys su estetika………………………………………………………………………………………………….73. PEDAGOGIKA IR PSICHOLOGIJA, JŲ SĄVEIKOS PROBLEMOS…………………………….83.1. Ypatinga psichologijos svarba pedagogikai……………………………………………………………..83.2. Psichologija netapatinama su pedagogika………………………………………………………………..94. RYŠYS SU BIOMEDICINOS (GAMTOS) IR TECHNOLOGIJOS MOKSLAIS…………….104.1. Bendrosios ir aukštosios nervinės veiklos fiziologijos įtaka………………………………………104.2. Higienos žinių būtinumas……………………………………………………………………………………..104.3. Kibernetikos ryšiai su pedagogika………………………………………………………………………….11IŠVADOS…………………………………………………………………………………………………………………….12LITERATŪRA……………………………………………………………………………………………………………..13ĮVADASŽmogus – visuomenės narys. Kiekvieno atskiro žmogaus padėtį ir vaidmenį visuomenėje lemia daugybė sąlygų, iš kurių viena svarbiausių – žinios ir profesinė kompetencija, asmenybės kūrybingumas, gebėjimas bendrauti, jo išsivystymo lygis. Visa tai didele dalimi nulemia jaunosios kartos rengimo gyvenimui pobūdis tiek šeimoje, tiek ugdymo įstaigose. Ugdymas atsirado kartu su žmogumi ir visuomet buvo labai reikšminga visuomeninio gyvenimo funkcija. Pamažu kaupta ir perduodama iš kartos į kartą jaunosios kartos ugdymo patirtis, apibendrinta liaudies žodinėje kūryboje, kiek vėliau atsispindėjo teologijos, filosofijos, politikos, retorikos veikaluose. Ir tik kaupiantis visuomenės patyrimui, vystantis mokslui, plečiantis mokyklų tinklui, išryškėjus ugdymo svarbai, nuo filosofijos atsiskyrė vaikų rengimo gyvenimui mokslas – pedagogika. Pedagogikos objektas – žmogaus ugdymas. Ugdymas prasideda vaikystėje, kai žmogus pradeda lankyti ugdymo įstaigą. Čia iškyla daugybė problemų: ne kiekvienas vaikas vienodai fiziškai išsivystęs, ateina iš skirtingos socialinės, kultūrinės aplinkos, kartais turi psichologinių problemų. Ugdytojams rūpi, kaip perteikti žinias, kad vaikai kuo daugiau jų pasisavintų, t. y. kokia yra nervinės veiklos fiziologija. Taip pat kokias technologijas panaudoti, kad ugdymo procesas būtų efektyvesnis. Ugdymo procesas apima gana įvairaus amžiaus vaikus, tad ir žinių ugdytojams reikia turėti apie kiekvieno amžiaus tarpsnio ugdytinius. Kaip sugebėti vienodai gerai išmanyti ir ugdymą, ir turėti pakankamai kitų reikalingų mokėjimų bei gebėjimų? Tokių žinių turi mokslai, kurie specialiai tuo domisi, nagrinėja, tyrinėja ir kaupia įvairius savo srities duomenis.
Šiame darbe plačiau apžvelgsiu:• pedagogikos ryšius su socialiniais mokslais;• pedagogikos ir psichologijos ryšius;• pedagogikos sąveiką su biomedicinos ir technologijos mokslais.1. PEDAGOGIKOS RYŠIO SU KITAIS MOKSLAIS ESMĖNors pedagogika savarankiška, sėkmingai vystytis ji gali tik glaudžiame ryšyje su kitais mokslais, nes jos objektu domisi įvairūs mokslai. Jie turi sukaupę specialios informacijos ugdymo mokslui svarbiais klausimais. Taip pat ir kiti mokslai neapsieina be pedagogikos sukauptų žinių, naudojasi jos mokslinių tyrimų metodais. Todėl, kaip teigia V. Rajeckas , „pedagogika, remdamasi kitų mokslų duomenimis, plėtojasi, stiprėja ir tobulėja – taip tuo pačiu ji siekia kuo efektyviau padėti ugdymo praktikai, visų pirma mokyklai, jos veiklos tobulinimui.“ (3, 2004, p.84) Pedagogikos ryšius su kitais mokslais galima apibūdinti keleriopai: vieni mokslai turi lemiamą reikšmę pedagogikai, kiti – grindžiamąją, treti – pagalbinę. S. Šalkauskis pagal reikšmingumą pedagogikai juos skirsto į :• vedamuosius, tai yra pasaulėžiūros mokslai (logika, etika, estetika, prigimties filosofija, kultūros filosofija, religijos filosofija, sociologija, teologija);• grindžiamuosius, kuriems priklauso antropologiniai mokslai (somatologiniai – anatomija, fiziologija, biologija, higiena, medicina; psichologiniai – bendroji psichologija, eksperimentinė arba empirinė psichologija, diferencinė psichologija, genetinė psichologija; psichofiziniai – fiziologinė psichologija su psichofizika, psichopatologija);• padedamuosius (tai ir vedamieji ir grindžiamieji mokslai).Kiti autoriai skirsto į mažesnes grupes, tačiau visi pabrėžia, kad ypač svarbūs pedagogikos ryšiai su filosofija, „nes ji ne tik padeda suprasti žmogaus gyvenimo bei ugdymo tikslus, pažinimo procesus ir kt., bet ir išaiškina įvairių pedagoginių krypčių metodologinius pagrindus.“(V. Savickytė, 1997, p.33) Glaudūs ryšiai pedagogiką sieja su kitais socialiniais mokslais, tokiais kaip sociologija, etika, estetika, istorija, ekonomika (V. Rajeckas, 2004, p.84). Kiti autoriai, pvz.: V. Jakavičius, A. Juška savo knygoje „Mokyklos pedagogika“ dar mini ir politiką, nes jei pedagogika remiama valdžios, tai ji vadovaujasi jos politiniais reikalavimais. Taip pat jie teigia, kad pedagogikai svarbūs ryšiai ir su logika, nes būtina suprasti mąstymo dėsningumus. Tačiau aišku, kad pedagogika nagrinėdama mokymo ir auklėjimo metodus, numatydama mokymo turinį, remiasi ne tik išvardintais mokslais, bet ir biomedicinos (gamtos) bei technologijos mokslais. Juk labai svarbu parinkti įvairią mokymuisi medžiagą, atrinkti tai, kas svarbiausia, pateikti tai įdomiai ir šiuolaikiškai, panaudojant visas galimas priemones. Tam, suprantama, reikalinga dalykinė ir pedagoginė kompetencija. Pedagogikos ryšys su kitais mokslais jai duoda kažką naują, papildomą. Kitų mokslų duomenis pedagogika integruoja vieningoje savo teorijos sistemoje. Būdama savarankiška socialinių mokslų šaka, ji tampa integraliniu mokslu.2. PEDAGOGIKOS RYŠIAI SU SOCIALINIAIS MOKSLAIS
Filosofija, ypač tokios jos pagalbinės šakos, kaip etika – dorovės teorija, estetika – grožio teorija, sociologija (mokslas apie visuomenės vystymąsi) vadovauja visiems pedagoginiams tyrimams. Šios mokslo sritys labai svarbios nustatant ugdymo tikslus ir uždavinius, sudarant auklėjimo turinį, atrenkant metodus, juos tobulinant ir kuriant naujus.2.1. Ryšys su filosofija„Pedagogiką sieja glaudūs ryšiai su filosofijos mokslu (gr. phileo – myliu ir sophia – išmintis, mokslas apie visuotinius būties – gamtos ir visuomenės, žmogaus mąstymo, pažinimo proceso – dėsnius), iš kurio ji ir išsirutuliojo“. (V. Jakavičius, A. Juška, 1996, p.15) Ten pat šie autoriai teigia, kad „vienoks ar kitoks filosofinis mokymas savaip nusako žmogaus gyvenimo tikslą, pasaulio, taip pat ir ugdymo proceso, pažinumą. Skirtingos pedagogikos kryptys (humanistinė, pragmatinė, neotomistinė, egzistencionalistinė) pagrįstos skirtingomis filosofijomis. Tai vadinama atitinkamos pedagogikos krypties metodologijos pagrindu.“ Kadangi pedagogika kilo iš filosofijos, ilgą laiką tiesiog buvo filosofijos dalis, galima teigti, kad pedagogika – tai filosofija praktikoje. „Iš tikrųjų, bet kuri pedagoginė teorija remiasi viena ar kita filosofijos kryptimi ar šaka. Pavyzdžiui, J. Komenskio pedagoginių pažiūrų pagrindas – empirizmas, J. Herbarto, J. Pestalocio, Ž. Ruso – realizmas, D. Diujo – pragmatizmas, S. Šalkauskio – neotomizmas ir pan.“ (V. Rajeckas, 2004, p.85) Specialioji pedagogikos metodologija tyrinėja įvairių sričių mokslinio darbo tikslus, principus, metodus. Bet šiuos metodus reikia panaudoti labai apgalvotai ir atsargiai, kad nesuprastėtų bei netaptų schemomis sudėtingi psichologiniai ir pedagoginiai procesai.2.2. Ryšys su sociologijaSociologija – tai mokslas apie socialinių sistemų raidą ir funkcionavimo dėsnius, atskleidžiantis visuomenėje vykstančius socialinius reiškinius ir procesus. Todėl šio mokslo sukaupti duomenys bei atlikti tyrimai leidžia suprasti, kokią įtaką ugdymui turi visuomenės raida, vaiką supanti socialinė aplinka.
Įvairių lygių ir tipų šeimų, mikrogrupių narių tarpusavio santykių, dorovės normų, šeimų bei mikrogrupių tradicijų tyrimai ir gauti duomenys teikia labai vertingos informacijos pedagogikai apie žmogaus ugdymą, kaip veikti jo protą, jausmus, tobulinti asmenybę. Vadinasi, „Sociologija tiek visuomenės filosofijos prasme, tiek specialaus mokslo prasme turi vedamosios reikšmės visuomeniniam auklėjimui.“ (S. Šalkauskis, 1991, p.261)2.3. Ryšys su etikaEtika, kaip teigia S. Šalkauskis, taip pat vedamosios reikšmės pedagogikai turintis mokslas. Daugiausia įtakos ji turi tai pedagoginės disciplinos daliai, kuri nagrinėja dorinio auklėjimo dalykus. Etikos svarbą pedagogikai išsamiai išdėstė V. Rajeckas: „Etika, kaip filosofinis mokslas, tiria pačius bendriausius moralės klausimus – tai mokslas apie moralę arba dorovę. Kartu tai yra moralės normų visuma, t. y. ji nurodo dorovinio auklėjimo turinį. Kartu ji tiria ir ugdymo reikšmę bei vaidmenį, doroviškai auklėjant jaunąją kartą, visuomenę. Auklėjimo teorijos ir metodikos, kaip pedagogikos mokslo sudedamosios dalies, uždavinys – remiantis etika, parodyti, kokias, kada ir kaip diegti dorovines vertybes jaunosios kartos sąmonėje (kaip formuoti dorovinę sąmonę) ir formuoti atitinkamus elgesio įgūdžius bei įpročius.“ (3, 2004, p.85)2.4. Ryšys su estetika„Estetika, kaip grožio ir dailiosios kūrybos mokslas, turi ypatingos reikšmės estetinio lavinimo mokslui.“ (S. Šalkauskis, 1991, p.260) Tirdama grožio esmę ir jo pasireiškimą, estetika padeda pedagogikai formuoti estetines pažiūras ir pergyvenimus, t. y. kuria estetinio ugdymo sistemą.3. PEDAGOGIKA IR PSICHOLOGIJA, JŲ SĄVEIKOS PROBLEMOSPedagogikos ryšiuose su kitais mokslais, ypač ryškus jos ryšys su psichologija. Be psichologijos neįmanoma pažinti ugdomojo subjekto, ugdytojo, psichologinių jų tarpusavio ryšių, tos reikšmės, kurią ugdytiniui daro žmonės ir aplinka. Nenuostabu, kad daugelis praeities pedagogų buvo žymūs psichologai. Kartais ugdymo procese būna sunku atskirti, kur baigiasi psichologija ir prasideda pedagogika. Žinoma, riba yra, nors „abu mokslai ir turi vieną bendrą objektą – žmogaus psichikos formavimą.“ (V. Rajeckas, 2004, p.86)3.1. Ypatinga psichologijos svarba pedagogikaiS.Šalkauskio teigimu, psichologiniai mokslai (sielotyros) turi „ypatingos grindžiamosios reikšmės psichinių pajėgų lavinimo pedagogikai“ (5, 1991, p.261)Apie pedagogikos ir psichologijos sąveiką išsamiausiai išdėstė V. Rajeckas. Jo teigimu, psichologija yra mokslas apie psichinės veiklos bei psichinio gyvenimo dėsnius, atskleidžiantis dvasinio asmenybės formavimosi dėsningumus, nagrinėjantis, kaip kinta psichinės savybės veikiant aplinkai ir ugdymui. Todėl sprendžiant mokymo organizavimo klausimus, didžiulę reikšmę turi psichologijos išvados apie suvokimą, dėmesį, vaizduotę, poreikius ir kt. Sprendžiant auklėjimo problemas naudingos žinios apie jausmus, charakterį, valią ir pan. Vadinasi, psichologija padeda pedagogikai, kai reikia žinių apie visų amžiaus tarpsnių mokinių mąstymo, dėmesio, atminties ypatybes, kuo jie domisi ir kodėl, kaip perima informaciją ir ją kaupia. Pedagogikai reikia visų šių žinių, siekiant ugdytiniams sužadinti domėjimąsi nauja medžiaga, parenkant optimaliausią laiką ir sąlygas, kad jie geriau suvoktų ir įsimintų, išmoktų geriau taikyti žinias. Ypatingą reikšmę mokymuisi turi dėmesys – individo veiklos sutelktumas, sąlygojantis veiklos sąmoningumą ir aktyvumą. Mokantis ypač reikia sukoncentruoto dėmesio. Kada mokinys išlaiko didžiausią dėmesį? Čia ir padeda psichologijos sukauptos žinios. Pavyzdžiui, įrodyta kad pamokoje mokinių dėmesys labiausiai sukauptas būna pirmoje pamokos pusėje. Per pirmąsias pamokos minutes viduriniųjų klasių mokiniai perima apie 60%, per 5 – 23 min. – apie 80%, per 24 – 30 min. – apie 50%, o per paskutiniąsias pamokos minutes – tik 6% naujos informacijos. Panaudojant šių tyrimų duomenis, pamoka turi būti tokios struktūros, kad pagrindinio didaktinio tikslo būtų siekiama pamokos pradžioje.3.2. Psichologija netapatinama su pedagogikaTo negalima daryti todėl, kad psichologija nagrinėja vidinį bei dvasinį asmenybės pasaulį, jo kaitą ir savybes, tai, kaip jie pasireiškia atspindėdami realybę. Pedagogika tiria patį ugdymo procesą kaip išorinių poveikių sistemą, aiškina, kaip mokyti ir auklėti asmenybę. Ji aiškina, kokiomis sąlygomis, kokių ugdymo priemonių, metodų ir būdų dėka galima suteikti kuo daugiau žinių tikintis, kad jos bus įsisavintos. Šių išorinių poveikių tyrimas bei aiškinimas – pagrindinis pedagogikos uždavinys. To siekdama ji remiasi psichologijos išvadomis apie vaiko psichiką, jos savybes ir raidą.Pastaruoju metu plėtojasi pedagoginė psichologija, tirianti asmenybės formavimosi dėsningumus, psichinius reiškinius ir dėsnius, kurie susidaro ugdymo procese.4. RYŠYS SU BIOMEDICINOS (GAMTOS) IR TECHNOLOGIJOS MOKSLAISNe mažiau svarbūs pedagogikai yra ryšiai ir su biomedicinos (gamtos) mokslais. Juk taip pat svarbu ugdytojams žinoti nervinės veiklos fiziologijos dėsningumus, higienos reikalavimus, kad galėtų užtikrinti ne tik kokybišką žinių perdavimą, bet ir tinkamas sąlygas jas perimantiems augantiems ugdytiniams. Pedagogams taip pat svarbu neatsilikti nuo sparčiai tobulėjančio technologijos mokslo, naudotis ir mokyti naudotis šio mokslo teikiamais privalumais.4.1. Bendrosios ir aukštosios nervinės veiklos fiziologijos įtakaS. Šalkauskis teigė: „Somatologiniai mokslai, arba kūnotyros mokslai (soma – kūnas, logos – mokslas,) turintys ypatingos grindžiamosios reikšmės fizinio auklėjimo pedagogikai, yra šie: anatomija, fiziologija, biologija higiena, medicina.“ (5, 1991, p.261) Siekiant sėkmingai vadovauti bet kuriai mokinių veiklai, atskleisti daugelį asmenybės individualių savybių labai padeda bendrosios nervinės veiklos fiziologijos dėsningumų (jaudinimo, slopinimo, pusiausvyros, paslankumo) žinojimas. Vadinasi, šio mokslo dėka galima geriau numatyti sėkmingo mokymo ir auklėjimo sąlygas, suprasti kiekvieną mokinį.4.2. Higienos žinių būtinumasHigiena yra susijusi su medicina. „Mokyklinė higiena tiria sanitarines higienines ugdymo sąlygas, bendruosius mokinių sveikatingumo, jo gerinimo klausimus.“ (V. Rajeckas, 2004, p.88) Labiausiai jai rūpi tie higienos reikalavimai, kurie saugo ir stiprina ugdytinių sveikatą, užkerta kelią sveikatai žalingiems veiksniams. Kitaip sakant, stengiasi sudaryti tokias sąlygas, kurios užtikrintų tinkamą augančio organizmo raidą. „Nagrinėdama vaikų ir paauglių sveikatos raidos ypatumus, ji atsižvelgia į lytį, amžiaus ir socialinius veiksnius, mokymąsi ir kitą veiklą, laisvalaikio sąlygas, mitybą ir visą besiformuojančią asmenybę supančią aplinką.“ (V. Rajeckas, 1999, p.58) Mokyklinė higiena svarbi mokymo – auklėjimo procesui, jos duomenys reikšmingi sprendžiant pedagogines problemas, užtikrinant tinkamą apšvietimą, suolus, įvairias kitas higienines sąlygas.4.3. Kibernetikos ryšiai su pedagogikaPedagogika naudojasi „kibernetikos (gr. kybernetike – valdymo menas, mokslas apie valdymo procesų ir sistemų bendruosius bruožus techniniuose įrengimuose, gyvuose organizmuose ir žmonių organizacijose) laimėjimais.“ (V. Jakavičius, A. Juška, 1996, p.16)Technika, tobulėjantys darbo įrankiai, pažinimo priemonės labai keičia žmogaus santykius su gamta, aplinka, su pačiu savimi. Todėl labai svarbu tirti, stebėti tam tikros visuomenės, jos grupės techninį gyvenimo lygį, kokius darbo įrankius, mašinas naudojo ir naudoja žmonija. Techninis visuomenės, grupės lygis lemia ir ugdymo, ypač mokymo ir lavinimo pobūdį, mokinių veiklą bei santykius ugdymo procese. Technikos panaudojimą asmenybei ugdyti apsprendžia ne tik visos visuomenės laimėjimai šioje srityje, bet ir konkrečių regionų technikos lygis, vietovės, kurioje yra mokykla, o taip pat ir mokyklos turima bazė. Kai kurių kibernetikos metodų naudojimas padeda tobulinti ugdymo procesą, objektyviau tikrinti ir vertinti mokinių mokymosi rezultatus. Su kibernetika susijęs įvairių technologijų konstravimas, naudojimas. Šiuo metu ypač svarbus kompiuterių panaudojimas, nes tai palengvina mokymąsi, jį pagreitina bei padeda sudominti mokinius šia veikla ir informacija, sudaro sąlygas mokymo individualizacijai.IŠVADOS1. Pedagogika „gali sėkmingai vystytis tik palaikydama glaudžius ryšius su kitais mokslais. Išsamiausiai šiuos ryšius yra aprašęs S. Šalkauskis, išskirdamas grindžiamuosius ir vedančiuosius mokslus, nors ir vieni, ir kiti, jo nuomone, turi tik padedamąją, arba pagalbinę reikšmę.“ (V. Savickytė, 1997, p.32)2. Svarbūs pedagogikos ryšiai su socialiniais mokslais. Visi mokslininkai pabrėžia ypatingus pedagogikos ir filosofijos ryšius, kadangi pedagogika ilgą laiką buvo filosofijos dalis. Šis mokslas padeda ugdytojams geriau suprasti pažinimo procesus, žmogaus gyvenimo bei ugdymo tikslus. Sociologijos, etikos ir estetikos žinios taip pat padeda organizuojant tinkamą ugdymo procesą.3. Psichologiją ir pedagogiką sieja labai glaudūs ryšiai, nes kiekvienas pedagogas turi būti ir psichologas. Todėl psichologijos išvados apie vaiko psichiką, jos savybes ir raidą labai reikalingos sprendžiant daugelį ugdytojams iškylančių problemų ugdymo procese. 4. Pedagogikos „ryšiai su žmogaus anatomijos, fiziologijos, psichologijos mokslais yra nusistovėję, t. y. tiek mokslininkai tiek praktikai savo veikloje remiasi šių mokslų pasiekimais.“ (V. Jakavičius, 1998, p.141) Bet sąlytis su logika, sociologija, politika ir kibernetika silpnesnis, nes pedagogikos (edukologijos) teoretikai ir praktikai nėra tinkamai pasirengę jais naudotis, dar ne visos mokyklos turi pakankamą materialinę bazę.5. Skirtingai nuo referate aptartų mokslų, pedagogika nagrinėja ugdymo klausimus. „Kiti mokslai padeda pažinti asmenybę, jos vidinį pasaulį, raidos dėsningumus, suprasti jos ryšį su supančia aplinka, organizuoti ugdymo procesą, kurio šerdį mokykloje sudaro mokymas. Vadinasi, būdingas pedagogikos bruožas – jos integracija su kitais mokslais.“ (V. Rajeckas, 2004, p.89)LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. Jakavičius V. Žmogaus ugdymas K., 19982. Jakavičius V. Juška A. Mokyklos pedagogika K., 19963. Rajeckas V. Pedagogikos pagrindai V., 20044. Savickytė V. Bendrieji ugdymo klausimai Š., 19975. Šalkauskis S. Pedagoginiai raštai K., 1991