Parama instituciniam ugdymui

Mokyklos turi seną tradiciją pasitelkti išorės konsultantų, paprastai mokyklos programos ar personalo ugdymo ekspertų iš vietos valdžios ar koledžų. Institucinio ugdymo programos (IUP) konsultacijos pagrįstos prielaida, kad dialogas tarp mokyklos ir išorės konsultanto padės sutelkti mokyklos vidaus išteklius; tačiau negalima remtis konsultantu, kuris pasako mokyklao sprendimus. Ką vis dėlto reiškia dirbti “proceso konsultantu”? Kokios IUP konsultacijų fazės? Kaip palengvinti kultūrinius pokyčius?

IUP tikslas plėtoti gebas, esmines toms organizacijoms, kurios mokosi. Daugeliui mokyklų dar toli iki organizacijų, kurios mokosi. Vadybos ugdymo srityje mookykloms tradiciškai nesiūloma nieko. Mokyklos mokymo programos ugdymas ir mokomosios medžiagos plėtra tradiciškai vertinami kaip svarbi “paramos agentūrų” (administracijos, pedagogikos centrų ir t.t.) darbo atšaka.

Kartais mokykla ne itin suvokia savo poreikius, vargiai juos įvardija ar renkasi alternatyvą. Be to, mokyklos kultūra dažnai priešinasi kišimuisi iš šalies, ypač ekspertizei. Sistemiškai ir tolydžio nesimokydamos individo, grupės ir organizacijos lygmeniu, mokyklos kaip organizacijos, kurios mokosi, negalėtų išlikti.

IUP konsultantas rūpinasi mokyklos geba naudotis savais ištekliais ir juos tobulinti, spręsti problemas ir susieti mokyklą su būūtina išorės ekspertize.

Organizacinį mokymąsi trimis skirtingais lygmenimis apibūdino Argyris ir Schön (1974).

1. Mokymasis, susijęs su mokyklos priemonėmis, bet nekeliantis tikslų. Čia svarbu veiksmingumas tokios taikomos praktikos, kurią Argyris ir Schön pavadino vienos kilpos mokymusi.
2. Mokymasis, susijęs su tikslais, ir su priemonėmis; remdamasis da

abarties patirtimi, jis stengiasi išugdyti naują viziją, naujus tikslus ir priemones (kurį Agrysis ir Schön pavadino dviejų kilpų mokymusi, o Amerikos literatūroje kartais vadinama restruktūrizavimu).
3. Mokymasis, kurio svarbiausias tikslas yra mokytis, kaip mokytis; jis padeda mokyklai įvertinti savo praktiką, sutartinai ugdyti naujus tikslus ir programas, spręsti problemas bei konfliktus ir restruktūrizuotis pačiai, kad susidorotų ir su ateities išbandymais.

Per pastaruosius 15 metų IMTEC dirbo su keliomis mokyklomis Europoje ir maždaug su 200 kolegų, kurie buvo mokomi pagal dvimetę konsultacinio mokymo programą IUP konsultantams. Per tą laiką daug ko išmokome, daug ką pradėjome daryti kitaip nei ankstyvose stadijose. Šiandien, mūsų supratimu, svarbios išliko šios IUP prielaidos: 1. Mokykla kaip kaitos vienetas; 2. Mokykla kaip variklis; 3. Subjektyvi ir objektyvi realybė; 4. Kaita kaip bendradarbiavimas; 5. Konfliktai kaip geros progos; 6. Proceso veertybės ir programos tikslai; 7. Veiksmingumas yra situacinis; 8. Manevro laisvė; 9. Planavimas ir įgyvendinimas kaip vienas procesas; 10. Mokyklos gali mokytis.

IUP procesą iš pradžių galima vertinti kaip tiesinę aibę veiksmų, kurie sudaro keletą konkrečių etapų.

Pradžia ir įvadas
Mokyklos imasi ugdymo dėl daugelio priežasčių. Darbas gali prasidėti nuo pastebėtos “problemos”, bet nebūtinai. Kai kurios labai pažangios mokyklos nori toliau ugdyti savo organizaciją ir imasi iniciatyvos išvengti problemų. Šiaip ar taip, paprastai atsiranda labai nestiprus, tačiau juntamas poreikis imtis kaitos. Manome, kad toks ankstyvas “įspėjimas” ar in

ndikatorius yra labai reikšmingas. Tačiau mums žinoma, kad mokykla plėsis ir keis savo poreikius, jei dalyviai įsitrauks į tą procesą. IUP konsultantas pasijunta šiame cikle įsitraukęs į tris skirtingus procesus. Tie procesai yra:

1. Supratimas poreikio keisti ir bandymas grįžtamuoju ryšiu perduoti klientui savo suvokinius.
2. Nustatymas santykių su klientu, tyrimas vaidmenų, numatomų užduočių, įsipareigojimų ir našių santykių galimybės.
3. Rengimas su klientu sutarties, kurioje nurodoma, kas yra klientas, koks jo vaidmuo, kokie ištekliai ir kiek laiko bus skirta procesui.

Jungtinė analizė ir diagnozė
Kai mokykla (dabar jai atstovauja vidaus organizacinis komitetas) pradeda tartis su konsultantu dėl užduočių, paprastai atsiranda keletas problemų. Konsultantas vėl tarsi pradeda ciklą – padeda mokyklai geriau įsisąmoninti poreikius ir plėtoti ryšius. Be to, jau gali būti paaiškėję, jog sutartyje ką nors reikia keisti. Šiame cikle konsultantas paprastai yra talkintojas tam tikroms užduotims atlikti.

Apibrėžti rūpimas sritis, arba problemas, kurios tolesniam mokyklos ugdymui atrodo lemtingos. Tai paprastai reiškia sudaryti sąrašą viešai aptartinų problemų, kurias nuodugniai gvildena organizacinis komitetas. Remiantis tokiomis prielaidomis, žengiami tamtikri žingsniai:
Renkami duomenys: arba renkami ir nagrinėjami turimi duomenys, arba ir renkami nauji, naudojantis standartiniais ir ar specialiais metodais. Organizacinis komitetas nustato kokius duomenis rinkti. Paskui prasideda:
Duomenų analizė, kuri visada esti jungtinė ir atliekama organizaciniame komitete. Dažnai konsultantas tik talkina. Paprastai po to vyksta:
Duomenų grįžtamasis ryšys ir

r dialogas su visais dalyviais (pvz., visais mokytojais), šitaip padedama kiekvienam suprasti duomenis ir analizuoti, ką jie kiekvienam reiškia. Duomenys patys savaime mieko nereiškia. Tik dalyvių susidaryti tų duomenų suvokiniai suteikia prasmę. Tai pirma pakopa, kai dalyviai yra, ir to, kas pageidaujama. Tai gali sukelti įtampą. Tačiau tai irgi proga telkti energiją atsinaujinimui.

Visa tai toks procesas, kuris skatina dalyvius mąstyti sistemiškai, o ne suvokti paskirus reiškinius, epizodus ar problemas. Alternatyvių “vaizdinių”, bandymo duomenų kaupimas iš daugelio šaltinių padeda dalyviams atrasti organizacijos dinamiką.

Tikslų nusistatymas
Tikslų nusistatymas rodo mokyklos gebą formuluoti savo ketinimus ir apsibrėžti alternatyvas. Tai esminė šio ciklo dalis. Iš duomenų analizės paprastai paaiškėja problemų gausa. Šioje proceso dalyje labai svarbu skatinti kūrybiškumą, kuris padeda mokyklai numatyti savo vizijas ir tikslus. Šiame cikle reikšmingos kelios veiklos rūšys.

Prioritetų pasirinkimas iš daugelio alternatyvų yra sunkus. Konsultantas padeda mokyklai formuluoti problemų nuostatas ir šitaip išskiria prasmę iš turimų duomenų gausos.
Vertybių aiškinimasis trunka visą procesą. Tačiau šiame etape tai ypač svarbu, nes mokykla turės nutarti, ką veikti. IUP nėra bendro sutarimo ieškantis procesas. Dėl vertybių reikia derėtis; kartais visų sutarimas pasiekiamas, o kartais mokykla nutaria gyventi turėdama kelias vertybių grupes.
Veiklos planavimas reiškia, kad ketinimai verčiami konkrečiais planais, kurie gali būti mokykloje įgyvendinti. Šiame cikle įprasta tu

urėti keletą “projektų planavimo” būdų ir darbą perduoti užduotį vykdančioms jėgoms.

Tikrinimas ir vertinimas
Norėdama įgyvendinti planus, mokykla paprastai stengsis išbandyti kelias projekto idėjas, o kai kuriems mokytojams ir moksleiviams suteiks progą patikrinti naujus praktinio darbo būdus. Kartais kaitos pobūdis būna toks visapusiškas ir sisteminis, jog savaime aišku, kad visi dalyviai turi keistis (pvz., virsti nauja darbo organizacija). Šiame cikle konsultanto vaidmuo gali kisti, ir toliau aprašomos veiklos rūšys yra svarbiausios.
Mokymas tokiose srityse kaip vadovavimas projektams, vertinimas ir grupinis ugdymas (pvz., grupių sudarymas) yra įprastinė veikla. Be to, gali prireikti ir kokio specialaus mokymo, jei turinys specifinis (pvz., kompiuterinis modeliavimas matematikoje). Tokių dalykų moko kiti asmenys, o ne IUP konsultantas, kurio pareiga sieti mokyklą su jai reikalingais ištekliais išorėje.
Naujų projektų įgyvendinimo stebėjimas ir vertinimas (formuojamasis vertinimas) yra labai svarbus, kadangi akivaizdžių rezultatų nėra, o dar dėl to, jog pirmame etape projektą įgyvendinti dažnai imasi tik keli mokytojai. Konsultantas prireikus padeda mokyklai planuoti stebėjimą ir vertinimą, taip pat pasirūpinti duomenimis, padedant įgyvendinimu, baigiant dalyviais ir nedalyviais.

Apibendrinimas ir institucionalizavimas
Paprastai išbandymas vyksta keliais ciklais, vis daugiau mokytojų bei moksleivių įtraukiama į jį. Tai tolesnis personalo mokymas, neretai mokomosios medžiagos tobulinimas ir kitokios rūšies pagalba. Tam tikrame etape mokykla turės kaitos elementus paversti kasdiene rutina, “normalia mokyklos dalimi. Toliau pateikiamos veiklos rūšys yra svarbiausios.

“Suminio” pobūdžio vertinimas, kai mokykla bando nustatyti naujo praktinio darbo vertę. Labai svarbu, kad toks vertinimas būtų deramai atliekamas (ypač jei iš pat pradžių dėl vertinimo nesutariama). Vertinamųjų duomenų aptarimas gali paakinti geriau suvokti poreikius ir nusistatyti etapą kartotiniam eksperimentui ar visiškai kitokioms išbandymo schemoms.
Struktūrinės pataisos, arba pokyčiai mokyklos organizacijoje, naujų procedūrų kūrimas, normų ir taisyklių modifikavimas gali būti svarbūs.
Išteklių skirstymas, arba bent turimų išteklių perskirstymas, dažnai yra esminė naujosios praktikos pavertimo kasdiene rutina dalis. Retai mokyklos turi daug atliekamų išteklių; paprastai tai tėra vien laiko skirstymas mokomiesiems dalykams ir veiklos rūšims. Personalo ugdymas, arba pagalba personalui, dar nesimokančiam būtinųjų naujosios praktikos įgūdžių, dabar yra esminis dalykas, nes nauja praktika privaloma. Paprastai mokykla šiam procesui gali imti savų darbuotojų, nes projektavimo etape jie jau yra įgiję nemažai patirties.
Konsultantas pasitraukti gali bet kada. Tačiau šiame etape svarbu aptarti jo ir mokyklos santykių baigtį. Ar mokykla jau yra padariusi tai, ką buvo numačiusi? Ar ji įgijo patirties, ar pajėgi susidoroti su naujais reikalavimais? Jei ne, kokiose srityse ji dar norėtų pagalbos?

Svarbu suvokti, kad šios veiklos rūšys nėra išsidėsčiusios tiesiškai, viena paskui kitą. Jos gali iškilti skirtingu proceso laiku; jų gali būti keletą kartų skirtingais pavidalais ir įvairaus intensyvumo. Procesas yra cikliškas. Jei kas nors dirba oficialiai, pavyzdžiui, renka ir analizuoja duomenis, tokia veikla irgi padeda grupei kurtis. Skirtinguose projekto etapuose personalo ugdymas turi būti prioritetinė užduotis, o vertinimas gali duoti progų kelti naujus klausimus, kurie savo ruožtu galėtų modifikuoti programą. Mokyklų ugdymas yra sudėtingas ir platus mokymosi procesas, kuriame mokyklos kultūros pokyčiai yra esminiai momentai.

Nurodyti konkretūs žingsniai svarbūs todėl, kad instituciniam ugdymui sudaro progų formuoti gebas. Mokykla vis labiau įsitraukia į sudėtingą mokymosi procesą, jei veikla apima visą mokyklą. Iš brėžinio matyti proceso mokymosi rezultatai.

1. Brėžinys padeda mokyklai naudotis alternatyviomis perspektyvomis ir sisteminiu mąstymu apie tai, kas suvokiama kaip “problemos”, todėl jis turi daugiau galimybių tikruosius mokyklos poreikius nušviesti.
2. Brėžinys pateikia modelį darbo santykių, paremtų pasitikėjimu, kai bendradarbiauja mokykla ir konsultantas.
3. Brėžinys rodo, kad kuriamos mokymosi grupės, pirmiausia dirbant organizaciniame komitete, vėliau darbo grupėse ir galiausiai nuolatinio darbo grupėse mokykloje.
4. Brėžinys padeda plėtoti bendras vertybes, vizijas ir normas.
5. Brėžinys padeda mokyklai tobulinti savo programas ir veiklą.
6. Brėžinys padeda keisti mokyklos kultūrą siūlydamas naują elgseną, bendrą darbą grupėmis, ugdydamas personalą, kolegišką priežiūrą.
7. Pagaliau brėžinys padeda mokyklai institucionalizuoti naują problemų sprendimo būdą taikant intensyvų mokymąsi, kuris įsitvirtinęs visuose lygmenyse visam ugdymo laikotarpiui.

LITERATŪRA

Dalin Per, Rolff Hans-Gűnter, Kleekamp Bab. Mokyklos kultūros kaita. Vilnius: Tyto alba, 1999 m.,

Leave a Comment