PAMOKOS PLANAS – politologija

Vilnius 2007
Pamokos motyvacija: ši pamoka skirta tam, kad moksleiviai susipažintų su viena pagrindinių valdžios institucijų – parlamentu.

Pagrindinis didaktinis tikslas: supažindinti moksleivius su nauja medžiaga ir ją įtvirtinti.

Pamokos tipas: žinių perteikimas ir įtvirtinimas.

Pamokos tikslai:

Mokomieji:
a) po pamokos mokiniai turėtų mokėti paaiškinti pagrindines šios temos sąvokas.
b) po pamokos mokiniai turėtų mokėti svarbiausius apibrėžimus.
c) po pamokos mokiniai turėtų žinoti parlamento struktūrą, funkcijas.

Lavinamieji:
a) po pamokos mokiniai turėtų suvokti parlamento reikšmę visuomenės gyvenime.
b) po pamokos mokiniai turėtų žinoti įvairių šalių parlamentų struktūrą ir suvokti kaip parlamentas funkcionuoja.

Auklėjamieji:
a) poo pamokos mokiniai turėtų domėtis Lietuvos parlamento veikla bei kitų šalių parlamentais.

Pamokos uždaviniai:

a) Išsiaiškinti pagrindinius apibrėžimus, kuriuos vartosime pamokos metu.
b) Išsiaiškinti palamento struktūrą, darbo organizavimą, funkcijas.
c) Paiškinti kuo svarbus parlamentas.

Mokymo metodai: paskaita (naujos medžiagos pateikimas), individualus darbas.

Mokymo priemonės: lenta, vaizdinė medžiaga (skaidrės), dalomoji medžiaga (užduoties lapai).

Vertinimo sistema: kadangi pamokos metu bus pateikiama nauja medžiaga, mokiniai pažymiais nebus vertinami. Pamokos pabaigoje, mokytojas aptars su mokiniais darbo rezultatus, ką išmoko. Aktyviai pamokoje dalyvavusiems mokiniams, mokytojas savo sąsiuvinyje pasižymi pliusiuką.

Pamokos eiga:
1.Pamokos pradžia (22-3min.).Mokytojas pasisveikina su mokiniais ir užpildo klasės žurnalą, bei pažymi pamokoje nedalyvaujančius mokinius. Pristatau ir užrašau naują temą ant lentos : Parlamentas.
2.Naujos medžiagos dėstymas (25 min.). Supažindinu su parlamento raida, struktūra, darbo organizavimu. Išdėsčius visą medžiagą paklausiu mokinių kokie kyla klausimai.
3.Savarankiškas darbas 10

0 min. (Klausimai).
4.Žinių įvertinimas. Aptariame klausimų atsakymus. Gerai atsakiusiems mokiniams sudedu pliusiukus.
5.Pamokos pabaiga. (2 min.) Užduodu pasikartoti šios pamokos medžiagą. Padėkoju už dalyvavimą pamokoje. Atsisveikinu.
Užsirašome pagrindinius apibrėžimus, kuriuos naudosime pamokos metu.

Parlamentas (prancūziškai parler-kalbėti)-vyriausybės organas, turintis įstatymų leidimo valdžią ir sudarytas iš rinkimus laimėjusių tautos atstovų.
Opozicija (lot. Oppositio-prieštaravimas, priešprieša)-frakcijų ar partijų koalicija parlamente, sudaranti mažumą ir nepritarianti daugumos sudarytos vyriausybės politinei linijai.
Pozicija (lot. positio-padėtis, išdėstymas)-daugumą sudaranti ir vyriausybę formuojanti frakcijų ar partijų koalicija parlamente.
Parlamento statusas-parlamento vidaus darbo tvarką reguliuojantis specialus dokumentas.
Skiperis (angl. to speak-kalbėti)-kai kuriose valstybėse (pavyzdžiui Dižiojoje Britanijoje) parlamento arba parlamento žemųjų rūmų pirmininkas.
Interpeliacija-pareikštas nepasitikėjimas atskiru ministru, premjeru arba visa vyriausybe.
Frakcija (lot. frakctio-laužymas)-arba organizuota partijos narių grupė, veikianti parlamente ir vykdanti savo partijos politiką, arba politikų grupuotė partijos viduje, atsiradusi dėl nesutarimo suu bendrąja politine partijos linija.

DĖSTOMOJI MEDŽIAGA: Parlamentas yra pagrindinė politinio gyvenimo institucija. Jo narius išrenka visi šalies gyventojai, parlamentarai yra tautos atstovais. Į parlamentą gali būti išrinktas bet kuris šalies gyventojas. Jame yra svarstomi patys svarbiausi ir aktualiausi visuomenės gyvenimo klausimai.
Žodis parlamentas šiuo metu turi apibendrinančią prasmę. Įvairiose pasaulio valstybėse tautos atstovų institucijos vadinamos skirtingai: kongresu JAV, nacionaliniu susirinkimu Prancūzijoje, medžlisu Turkijoje, atstovų rūmais Japonijoje, parlamentu Didžiojoje Britanijoje, Singapūre ir kitose šalyse, seimu Lietuvoje, Lenkijoje ir tt.
Parlamento kilimas. Tam, kad suprastume pa

arlamento kaip politinės institucijos reikšmę ir svarbą, pravartu prisiminti jo atsiradimo istoriją. Parlamento šaknys yra viduramžių Europoje. Parlamentų tikslas buvo atstovauti svarbiausius visuomenės sluoksnius-dvasininkus, pasaulietinius feodalus ir miestiečius (visų kitų gyventojų sluoksnių atstovavimas parlamentuose prasidėjo tik 18 a. pabaigoje ir įsigalėjo 19a.). Pirmasis istorijoje parlamentas atsirado Anglijoje 1265 m. Stiprėjant paminėtiems gyventojų sluoksniams ir augant jų reišmei, karaliai buvo priversti tartis su jais mokesčių, karo paskelbimo ar taikos sudarymo bei valdymo klausimais. Vėliau parlamentų vaidmuo nuolatos augo, o galiausiai jie tapo svarbiausiomis politinėmis institucijomis. Kiekvienoje šalyje šis procesas vyko skirtingai ir šio proceso priežastis bei jo raidą aiškina istorijos mokslas.
Parlamento struktūra. Šiuo metu visose pasaulio valstybėse egzistuojančius parlamentus galima apibūdinti dviem bendrais bruožais:
1.kiek rūmų (vieneri ar dveji-aukštesnieji ar žemesnieji) sudaro šalies parlamentą; 2.kiek juose yra narių ir kokiu būdu šie nariai tampa parlamentarais.

Pirmas bruožas.Absoliuti dauguma parlamentų, egzistuojančių dabartiniame pasaulyje, yra vienerių rūmų parlamentai. Vienas ketvirtadalis šiuolaikinių parlamentų turi dvejus rūmus. Ar vienerių, ar dviejų rūmų parlamentas egzistuoja šalyje, priklauso nuo dviejų dalykų. Pirma, kai kuriose šalyse dviejų rūmų parlamentas yra istorinė tradicija. Akivaizdžiausias to pavyzdys yra Didžioji Britanija. Antroji priežastis yra šalies struktūra. Valstybė gali būti unitarinė (Lietuva, Lenkija), kurioje visos pagrindinės kompetencijos priklauso centrinei vyriausybei, o ji savo ruožtu suteikia įgaliojimus vi

ietinės savivaldos institucijoms. Tokiose šalyse paprastai egzistuoja vienerių rūmų parlamentai. Valstybėse, kurios yra federacinės ir kurias sudaro gana savarankiškų teorijų sąjunga (JAV, Vokietija, Indija) parlamentą sudaro dveji rūmai. Būtina paminėti ir kitą svarbų momentą-po Antrojo pasaulinio karo kai kurios šalys panaikino aukštesniuosius parlamento rūmus, laikydamos juos atgyvenusiais ir neatitinkančiais demokratinės pasaulio raidos. 1950 m. tai padarė Naujoji Zelandija, 1954 m.Danija, 1971 m. Švedija.

Skaidrė Nr. 1 Dviejų parlamento rūmų priežastys.

Šalis Žemesnieji rūmai Aukštesnieji rūmai Priežastis
Jungtinė Karalystė Bendruomenių rūmai Lordų rūmai Tradicija
Kanada Bendruomenių rūmai Senatas Federacinė struktūra
Jungtinės Amerikos Valstijos Atstovų rūmai Senatas Federacinė struktūra
Vokietija Bundestagas Bundesratas Federacinė struktūra
Japonija Atstovų rūmai Tarėjų rūmai Tradicija

Antrasis bruožas. Žemesnieji parlamento rūmai paprastai visur yra išrenkami tiesioginiuose rinkimuose. Auštesniųjų rūmų sudarymo tvarka įvairiose šalyse yra skirtinga.
Skaidrė Nr. 2.Aukštesniųjų parlamento rūmų sudarymo tvarka.

Šalis Aukštesniųjų parlamento rūmų pavadinimas Deputatų skaičius Rinkimo tvarka
Austrija Senatas 76

Tiesioginiai rinkimai kiekvienoje valstijoje
Didžioji Britanija Lordų rūmai Apie 1200 Tampa nariais paveldėjimo tvarka arba yra vyriausybės paskiriami
Kanada Senatas 104 Skiria ministras pirmininkas
Prancūzija Senatas 321 Netiesiogiai renkami departamentuose
Vokietija Bundesratas 69 Skiria žemių vyriausybės
Indija Valstijų taryba 245 Aštuonis narius skiria prezidentas, kitus netiesiogiai renka valstijų parlamentarai

Aukštesniųjų rūmų atstovų skaičius visur yra mažesnis negu žemesniųjų. Pastarųjų deputatų skaičius priklauso nuo susiklosčiusių tradicijų arba nustatytų taisyklių. Pats mažiausias parlamentas egzistuoja Tuvalu saloje. Jame iš viso yra 12 deputatų. Didžiausias parlamentarų skaičius yra Kinijos Liaudies Respublikoje. Kinijos nacionaliniame kongrese posėdžiauja 2970 deputatų. Brazilijoje yra 517 parlamentarai, Lietuvoje 141, Didžiojoje Britanijoje 659 bendruomenių rūmų nariai. Parlamentarų skaičius iš dalies yra sąlygotas bendro gyventojų skaičiaus šalyje.
Parlamento struktūra ir jo darbo organizavimas. Pa

arlamentai renkami konstitucijos numatytam laikui, kuris yra vadinamas legislatūra. Parlamentai veikia sesijomis, kurių būna ne mažiau kaip dvi per metus. Be vadinamųjų eilinių parlamento sesijų gali būti sušaukiamos ir neeilinės sesijos, jeigu valstybei iškyla labai svarbių problemų. Parlamento vidaus darbo tvarką reguliuoja specialus dokumentas-parlamento statusas. Jo posėdžiams vadovauja parlamento skiperis, paprastai renkamas visam legislatūros laikui.Politine prasme parlamentai susideda iš frakcijų-politinių partijų atstovų grupių. Gausiausai parlamente atstovaujama politinė partija arba partijų koalicija vadinama pozicija, o kitų partijų atstovai yra opozicija.
Konkrečiam parlamento darbui organizuoti yra sudaromos komisijos ir komitetai. Komitetai sudaromi įvairiai. Jų partinė sudėtis nustatoma remiantis proporcinio atstovavimo principu. Tai reiškia, kad daugiausiai vietų gauna tos partijos, kurios gausiausiai atstovaujamos parlamente. Komitetui vadovauja jo pirmininkas. Komitetai gali būti nuolatinai ir laikini, sudaromi vienam ar kitam klausimui išspręsti . Nuolatiniai komitetai paprastai būna užsienio reikalų, nacionalinio saugumo, finansų ir biudžeto ir t.t.
Parlamento funkcijos.Pagrindinė parlamento funkcija yra įstatymų leidimas. Įstatymų leidimo procedūra įvairiose šalyse yra skirtinga (įstatymus gali sumanyti ne tik parlamentarai, bet ir vyriausybė, įvairios piliečių grupės), bet jie gali įsigalioti visoje šalyje tik tokiu atveju, jeigu yra apsvarstyti ir priimti parlamente. Įstatymų priėmimas parlamente vyksta pagal tam tikras taisykles. Parengtas įstatymo projektas yra svarstomas ir tai vadinama skaitymais. Gali vykti trys skaitymai. Pirmuoju skaitymu susipažįstama su pagrindiniais įstatymo teiginiais ir principais, antruoju skaitymu įstatymas yra svarstomas papunkčiui, o trečiuoju apsvarstomas galutinis įstatymo tekstas su visais pataisymais bei pastabomis ir tada yra balsuojama. Galimi atvejai, kai įstatymas yra priimamas pirmuoju ir antruoju skaitymu, priklausomai nuo to, kaip greitai parlamentarams pavyksta susitarti.Vienas svarbiausių parlamento darbų yra šalies biudžeto tvirtinimas. Biudžeto tvirtinimas yra pati seniausia parlamento funkcija. Parengti biudžeto projektą yra vyriausybės uždavinys, bet įstatymo galią jis igauna tik patvirtintas parlamento.Parlamentinėse valdymo sistemose parlamentui priklauso ir vyriausybės kontrolės funkcija. Parlamento vykdoma vyriausybės kontrolė yra įvairi. Tai gali būti deputatų žodiniai paklausimai premjerui ir jo kabineto nariams. Kita svarbi kontrolės forma interpeliacija-vieno deputato arba deputatų grupės paklausimas vyriausybei arba atskiram ministrui kokiu nors konkrečiu jų veiklos klausimu. Ministras arba premjeras privalo atsakyti į jam pateiktus klausimus. Galiausiai parlamentas gali pareikšti nepasitikėjimą atskiru ministru, premjeru arba visa vyriausybe. Jeigu vyriausybei nepavyksta užsitikrinti parlamento pritarimo savo vykdomai politikai, ji turi atsistatydinti. Parlamentai vaidina atstovaujantį vaidmenį ir yra pagrindinis ryšys tarp valstybinės valdžios ir žmonių. Jie yra tas pagrindinis komunikacijos kanalas, kuris palaiko valdžią, legitimuoja (įteisina) politinį režimą ir tuo pačiu metu verčia valdžią atsižvelgti į visuomenės poreikius, lūkesčius ir juos tenkinti. Parlamentarai yra mūsų išrinkti atstovai, kuriems patikime atstovauti mūsų interesams. Pastaruoju laikotarpiu daugelis politologų konstatuoja, kad parlamento vaidmuo labai sumažėjo. Parlamentas ne pats kuria įstatymus, o tik svarsto vyriausybės jam pateiktus įstatymų projektus. Realūs sprendimai yra priimami ne parlamento, o kitų politinių institucijų. Parlamentas priima tik tuos nutarimus ir įstatymus, kurie reikalingi valdančiai daugumai, todėl realiai nebėra atstovaujanti institucija. Ši abejonė dėl parlamento reikšmės yra pagrįsta, tačiau nepaisant to jis yra savarbiausia politinė institucija. Būtent parlamente yra viešai diskutuojami ir analizuojami patys aktualiausi visuomenei klausimai, todėl pati seniausia parlamento funkcija-atstovauti-nenyksta.Reali parlamentų galia šiuolaikinėje politinėje sistemoje nėra tolygi. Politologai klasifikuoja juos į politiką formuojančius parlamentus, politiką veikiančius parlamentus ir vykdomosios valdžios veikiamus parlamentus. Pirmosios grupės-politiką formuojančiais parlamentais-laikomi JAV Kongresas ir Italijos senatas, vykdomosios valdžios įtakojamu parlamentu laikomi Bendruomenių rūmai, Vokietijos Bundestagas ir Skandinavijos parlamentas laikomi politiką įtakojančiais parlamentais. Realias parlamento galias lemia daug faktorių. Tai priklauso nuo valdymo sistemos pobūdžio (parlamentinė ar prezidentinė), nuo partinės sistemos pobūdžio ir nuo paties parlamento susiorganizavimo laipsnio-komitetų veiklos profesionalumo ir efektyvumo.Kaip jau minėta, daugelis politologų konstatuoja parlamentų vaidmens mažėjimą. Jie teigia, kad vykdomosios valdžios gebėjimai formuoti politiką, biurokratijos vaidmens augimas, interesų grupių įtaka mažina parlamentų reikšmę. Visi šie teiginiai pagrįsti, tačiau akivaizdu ir tai, kad būtent parlamentai, jų galia garantuoja politinės sistemos teisėtumą ir stabilumą.

UŽDUOTYS

1. Kodėl parlamentas yra viena reikšmingiausių visuomenės politinių institucijų?
2. Kaip organizuojamas parlamento darbas?
3. Kaip vyksta įstatymų priėmimo procedūra parlamente?
4. Kodėl šiuolaikinėse valstybėse parlamento institucijos įtaka mažėja?
5. Parlamento bruožai?
6. Parlamento funkcijos?
7. Kiek parlamentarų yra Lietuvoje?
8. Kaip renkami Žemesniųjų parlamento rūmų parlamentarai?
9. Kaip renkami Aukštesniųjų parlamento rūmų parlamentarai?

Leave a Comment