Neįgaliųjų vaikų globa ir ugdymas

Turinys

I. Neįgaliųjų vaikų Globa ir jos rūšys.....................2

II. Neįgaliųjų vaikų Ugdymas..........................3

III. Globa ir neįgaliųjų vaikų Ugdymas JAV...................5
1. Protiniai atsilikimai..........................5
2. Klausos sutrikimai............................6
IV. Neįgaliųjų vaikų Globa ir ugdymas Lietuvoje ................10
1. Vaikai, turintys regos sutrikimų ...................13
2. Vaikai su fizine negalia (cerebriniu paralyžiumi) ............14
3. Vaikai su klausos sutrikimais........................15

Literatūra ir Šaltiniai .............................18

I. Neįgaliųjų vaikų Globa ir jos rūšys

Yra žinoma,jog pagrindinis visų rūšių globos tikslas – palengvinti tėvų rūpesčių naštą auginant vaiką su negalia, kad tokio vaiko gyvenimas būtų kuo panašesnis į kitų.
Daugeliui tėvų yra reikalinga pastovi, nuolatinė informacija, patarimai, parama, kurią gali suteikti socialiniai darbuotojai ir psichologai. Norint paadėti vaikui būtina sužinoti ne tik apie vaiko sveikatos būklę, bet ir apie socialinius bei psichologinius poreikius, situaciją šeimoje.
Vienas iš būdų padėti neįgaliajam vaikui – reabilitacija, kurios tikslas padėti jam gyventi su negalia, lavėti ir socialiai prisitaikyti.Tai gali būti: medicininė, psichologinė ir socialinė parama.
Specialistų pagalba vaikui priklauso nuo jo pagrindinės ir galimos šalutinės negalios. Kuo labiau sutrikusi funkcija, tuo svarbiau, kad būtų lavinami ir jau egzistuojantys įgūdžiai. Atspirties taškas turėtų būti jau esami sugebėjimai.Būtina atsižvelgti į vaiko poreikius, jo emocinę raidą, o reeabilitacijos tikslas-siekti, kad vaikas taptų harmoningu ir saugiai besijaučiančiu, galinčiu tobulinti savo sugebėjimus. Svarbus yra sveikatos apsaugos ir slaugos įnašas dėl kitų negalių (čia jau kalbama apie funkcinius sutrikimus)
Svarbiausia sveikatos apsaugos ir slaugos užduotis-diagnozuoti ligas ir funkcinius sutrikimus, nes jie st

tabdo proto raidą ir dažnai gali būti išgydomi.
Yra tam tikri globos būdai :
1. Ateinantis padėjėjas.Tai asmuo, laikinai atsakingas už žmogaus su negalia priežiūrą namie.
2. Pagalbinė šeima.Tai šeima,kuri priima negalės ištiktą vaiką į savo šeimą tam tikram laikui.
3. Kontaktinis asmuo.Tai ligoniui artimas asmuo, kuris paliko su juo ryšius, lanko, duoda patarimų, gali atstovauti įvairiomis situacijomis. Kontaktinis asmuo gali būti artimas žmogus ir už įstaigos ribų.
4. Asmeninis globėjas. Jo tikslas padėti vienam žmogui su negalia. Dažniausiai tai yra tokiais atvejai kai žmogui sunku bendrauti (autizmo,ryškaus protinio atsilikimo,baimės,nerimo,savidestrukcijos atveju). Specialistas neįgaliajam padeda išmokti gyventi su kitais. Globėju tampa dažniausiai artimas žmogus, mylintis tą neįgalųjį ar atvirksčiai.

Taip pat yra žinoma,jog šeimoms,norinčioms įvaikinti neįgalų vaiką yra įsteigtos specialiosios mokyklos,kurios parengia specialiuosius kursus,seminarus,užsiėmimus ir apmoko kaip auklėti ir prižiūrėti tokį vaiką.
Egzistuoja tookie kursai: juridiniai kursai,kurie jungia žinotinų įstatymų, globėjų teisių ir atsakomybės konsultacijas; medicininiai kursai (vaiko fziologijos ir sveikatos prognozės); psichologiniai kursai (psichologinis globėjų paruošimas įvaikinimui); psichopedagoginiai kursai (vaiko elgesio interpretacijos ir auklėjimo metodai); individualios konsultacijos su pedagogais ir psichologais; susitikimai su patirtį turinčiais globėjais ir jų globotiniais.
Tokie kursai gali skatinti neigaliųjų vaikų įvaikinimą.

II. Neįgaliųjų vaikų Ugdymas

Specialusis ugdymas – tai specialiai organizuotas mokymas,atitinkantis neįgaliojo (neįprasto) vaiko poreikius. Tam gali prireikti specialiųjų mokymo priemonių, mokymo metodų arba įrangos, kartais net patalpų. Siekiant, kad specialusis ug

gdymas duotų norimų rezultatų, gali prireikti papildomų paslaugų-specialiojo transporto, psichologinio įvertinimo, kineziterapijos ir užimtumo terapijos, medicininio gydymo bei konsultacijų.
Vienintelis ir svarbiausias specialiojo ugdymo tikslas- atrasti ypatingojo vaiko gebėjimus ir juos atskleist.Yra žinoma daugelis atvejų,kai negalią turintys vaikai turi ypatingų gabumų kai kurioms dalykams (pvz: gabumai piešti,dainuoti,groti).
Ugdymo paskirimas priklauso nuo 2 veiksnių: 1) kuo ir kiek vaikas skiriasi nuo vidutinio moksleivio ir 2) nuo mokyklos ir bendruomenės turimų išteklių.
Yra įvairios ugdymo įstaigos,priklausomai nuo negalės ir sugebėjimų bei amžiaus:
1. Darželis/parengiamoji mokykla, kuri užsiema vaiko užimtumu nuo 1 metų iki tol, kol jie pradeda lankyt mokyklą.Daugelyje Europos šalių yra įsteigti specialieji darželiai, žaidymų mokyklos.Yra netgi vadinamųjų šeimyninių darželių,kuriuose tam tikrą dienos dalį vaikais rūpinamasi privačiame bute ar name. Darželio ar parengiamosios mokyklos tikslai: palengvinti šeimai prižiūrėti vaiką, mokyti vaiką bendrauti su kitais vaikais ir be to, vaikas specialiai mokamas, gydomas.
2. Kitas etapas, kai mažos vaikų grupės sudaromos sveikų vaikų darželyje/parengiamojoje mokykloje (grupinė integracija). Tai suteikia progą abiejų grupių vaikams bendrauti bei žaisti. Dar geresnė alternatyva, kai pavieniai vaikai su negalia lanko įprastas grupes.
3. Specialiosios mokyklos. Jų tikslas yra skatinti kiekvieną mokinį, kad jis įgytų pagal jo gebėjimus įmanomų įgūdžių ir žinių. Kartu siekiama lavinti mokinio jausmų pasaulį ir ugdyti valią.
4. Individuali integracija. Tai neįgalių vaikų integracija į įprastines klases. Siekmingai individualiai integracijai tu
uri būti tinkamos sąlygos: teigiamas požiūris iš mokytojų ir klasės draugų. Daugeliui mokinių čia turėtų padėti asmeninis padejėjas.
5. Specialios profesinės mokyklos, kurios yra skirtos žmonėms,turintiems protinę negalią. Čia jie mokosi įvarių profesinių dalykų. Šis mokymas nuo kitų skiriasi tuo, jog čia daugiau dėmesio skiriams praktiniam, o ne teoriniam mokymui. Galimas ir parengiamasis treniravimas prieš pradedant dirbti specialiuose dirbtuvėse. (juose dirba žmonės su negalia)
6. Dienos centrai, kuriose užsiemama neįgaliųjų treniravimu, aktyvia veikla, bendravimu su kitais žmonėmis. Centras pirmiausia skirtas turintiems didžiausią negalią, o užsiemimai turėtų būti individualūs ir kuo įvairesni. Jiems turėtų vadovauti darbo terapeutai ir kiti specialistai. Dieninių centrų veiklai ypač svarbus glaudus artimųjų ir specialiosios įstaigos personalo bendradarbiavimas. Šis centras gali egzistuoti kaip atskiras vienetas arba būti įrengtas prieglaudoje ar internate.

III. Globa ir neįgaliųjų vaikų Ugdymas JAV

Yra žinoma, jog JAV yra viena iš labiausiai išsivysčiusių šalių globos ir socialinės srities atžvilgiu.Įvairios valstijos yra įkūrusios specialiąsias ligonines „Mentally Retarded“, panašiai kaip ir Anglijoje. Tos ligoninės buvo labai kritikuojamos dėl blogų sąlygų. Nemažai valstijų yra priėmusios specialiųjų įstaigų atsisakymo programą, ir JAV teismai gali nurodyti valstybei sudaryti atskirų asmenų reabilitacijos programas. Šioje šalyje taip pat toliausiai pažengta sutrikusio intelekto vaikų integruoto mokymo srityje (JAV tai vadinama mainstreaming – pagrindnis nukreipimas). Valstijos yra atsakingos už at

tvirąją globą, tačiau netgi ji yra gerokai kritikuojama, ypač didžiuosiuose miestuose.
JAV sutrikusio intelekto žmonių yra kelis kartus daugiau negu Švedijoje. Ypač skiriasi neryškiai sutrikusio intelekto žmonių skaičius. Tai priklauso nuo reiškinio, JAV vadinamo „social – cultural depreviation“ – socialine-kultūrine deprivacija.
Kai kuriose valstyjose pernelyg paskubėta uždaryti prieglaudas, ir sutrikusio intelekto žmonės atsidurė gatvėje. Neretai tenka pamatyti juos vaikštančius su visais asmeniniias daiktais, sukrautais į plastmasinį maišelį. Dar taip seniai paplitusios prieglaudos buvo kritikuojamos ir palaipsniui išskaidomos. Steigiami maži gyvenamieji namukai, kurių orumo nežeidžiančios sąlygos ir gana jauki aplinka padėdavo negalę turintiems žmonėms sėkmingai integruotis į visuomenę. Apie panašias prieglaudas, turinčias nežmoniškas sąlygas ir žeidžiančias žmogaus orumą parašė Amerikos rašytojai fotografai Burton Blatt and Fred Kaplan. Jie akivaizdžiai kritikavo tokias prieglaudas. Jų albumas su daugiau nei 150 nuotraukų padarytas per pačias Kalėdas liūdija apie nežmoniškas gyvenimo sąlygas. Neveltui jų darbas taip ir vadinamas „Christmas in Purgatory“ (Kalėdos skaistykloje)
Bet vis dėlto JAV psichinis intelekto sutrikimas yra tyrinėjamas plačiau nei visose kitose pasaulio šalyse paėmus kartu.

1. Protiniai atsilikimai
Vaikai su protiniais atsilikimai visada gimdavo ir gims ateityje bet kurioje šalyje. Tik,deja,ne kiekviena valstybė gali pasirūpinti tais vaikais,arba padėti kitam pasirūpinti jais. Dar senovė Graikijoje,Atėnuose,kur sudievinamas buvo gražus, sveikas kūnas, negalė nebuvo pasmerkta. Vaikai,gimę su protiniais ar fiziniais atsilikimais iš karto buvo atimami iš motinų ir metami nuo uolos. O ką kalbėti apie Sovietų sąjungoje vyraujančią nuostatą? Tais laikais negalė taip pat buvo nepripažįstama. Buvo propoguojama atiduoti tokius vaikus į prieglaudą,atsisakyti jų. Jeigu vaiko tėvai bandydavo atsispirti bei palikti vaką pas save,auginti jį patys,-tokia šeima buvo visuomenės smerkiama.
Sunkiai protiškai atsilikę vaikai nustatomi dar prieš jiems einant į mokyklą,o lengvai protiškai atsilikę – dažniausiai pirmiausiais mokyklos lankymo metais.Lengvą protinį atsilikimą pirmiausia rodo suletėjusi motorinių,kalbos,socialinių ir savarankiškumo įgūdžių raida.Lengvai protiškai atsilikę moksleiviai gali įgyti šiuos įgūdžius,tačiau jie mokosi labai lėtai,todėl jų išvystymo lygis prilygsta jaunesnių už juos vaikų išsivystymų lygiui.
Negana to,daug lengviau protiškai atsilikusių moksleivių turi trumpalaikės atminties problemų ir nežino,kaip naudotis mokymosi strategijomis,kurias be jokio vargo taiko negalių neturintys moksleiviai.Taigi,mokslieviams,turientiems negalę iškyla problemų visose mokymosi srityse.
Nuo 1950m. Amerikos protinio atsilikimo asociacija (APAA; American Association on Mental Retardation)- pagrindinė profesinė organizacija,skirta protiškai atsilikusių žmonių problemoms spręsti.
Mokymosi pasiekimai irgi nestebina. Protiškai atsilikę moklsieviai smarkiai atsilieka nuo negelių neturinčių savo bendraamžių visose srityse.Jie turi problemų,susisjusių su dėmesiu,atmintimi,savireguliacija,kalbos raida,mokymosi pasiekimais,socialine raida ir motyvacija. Bet reiktų pasakyti,jog žmonės dažnai neįvertina ir draugystės svarbos.Labai didelį vaidmenį protiškai atsilikusių vaikų gyvenime gali atlikti draugystė. Draugystė leidžia vaikui pajusti, kad jis yra priklausomas, priimamas ir vertinamas, taip atsiranda ryšys tarp žmonių. Draugystė užtikrina saugumo jausmą. Santykiai su kitais žmonėmis yra gyvybiškai svarbūs. Protiškai atsilikę vaikai nori draugauti; draugystės jiems reikia lygiai kaip ir visiems kitiems. Tačiau jie dažnai neturi galimybių užmegzti draugiškų santykių ar įgyti reikiamų įgūdžių socialiniams ryšiams palaikyti. Jie mažai laiko praleidžia su savo bendraamžiais, nes dažnai gyvena atskiroje ar izoliuotoje aplinkoje. Nors JAV (taip pat ir Lietuvoje) įsteigta begalo daug dienos centrų, vaikai su atsilikimais gali bendrauti tarpusavyje, o taip pat ir su kitais, norinčias jiems padėti savanoriais.Bet, deja, daugelis žmonių vengia protiškai atsilikusius.
Bruce‘as G. Wojickas (dirbantis Niujorko vidurinėje mokykloje specialiu pedagogu) ir Theone Thomas Hug teigia,jog protiškai atsilikę mokiniai visada turi gauti daug teigiamo pastiprinimo tiek iš bendros klasės,tiek iš mokytojo ir kitos socialinės aplinkos.
JAV protiškai atsilikę moksleiviai ugdomi įvairiose įstaigose,pradedant bendrojo ugdymo klasėms ir baigiant internatinėmis įstaigomis.(Inrenatinės įstaigos vis retėja JAV) Specialiosios klasės JAV valstybinės mokyklose yra dažnas reiškinys. Manoma, jog dabar ryškėja tendencija kurti mažas bendruomenines įstaigas,vadinamas bendruomenės namais. (BN). Bendruomenės namų tikslas – ugdyti savarankiško gyvenimo įgūdžius sudarant kuo tinkamesnes sąlygas, t.y. kitokias nei didelėse įstaigose.
Ikimokyklinio amžiaus vaikų ugdymo programų tikslai JAV skiriais priklausomai nuo to, ar programa skirta protinio atsilikimo prevencijai, ar vaiko, jau pripažinto protiškai atsilikusiu, raidos skatinimu.
JAV pedagogai iki šiol nesutaria, kuris požiuris yra palankesnis atsilikusiems moksleiviams: ar tas, kuris siejamas su integruotu mokymu drauge su negalių neturinčiais bendraamžiais, ar tas, kuris siejamas su ugdymu tarp kitų protiškai atsilikusių vaikų. Siulomos išbandyti įvairios mokymo technikos, pvz: mokytojas, taikydamas tam tikrą metodą, analizuoja konkrečią užduotį, bei nustato, kokiems moklsleivio gebėjimamas reiktų skirti ypatingą dėmesį, siekiant išmokyti jį šių įgūdžių iki galo.Taikytini yra: modeliavimas, pakopis mokymas, bendraamžių tarpininkavimo, meistriškumo mokymo, mokymosi bendradarbiauti būdai.
Yra tam tikros JAV organizacijos, besirūpinančios neįgaliųjų ugdymu bei globa: Mental Reatardation Associacion of America; Mental Retardation Division of the Council for Exceptional Children;National Association for Down Syndrome.Visos šios organizacijos siekia vienų tikslų: atstatyti pačių protiškai atsilikusių žmonių gebėjimą rūpintis savimi bei integruotis į visuomenę, padėti tokių asmenų artimiesiems psichiškai bei morališkai, išmokyti bei ugdyti tokius asmenys, stengtis sudaryti šių vaikų kuo palankesnes gyvenimo sąlygas.

2. Klausos sutrikimai
Klausos sutrikimas – tai yra bendras terminas, apibrėžiantis klausos sutrikimą (tai gali būti labai įvairaus laipsnio – ir lengvas, ir labai sunkus). Šiam terminui priskiriamos kurtumo ir neprigirdimumo sąvokos.
Kai kur sakoma,jog kurtumas nėra tokia baisi negalė kaip protinis atsilikimas arba nerega,fizinės negalios. Lou Ann Walker (negirdinti mergaite,kurios abu tėvai yra kurti) sako,jog iš pirmo žvilgsnio kurtumas atrodo paprasta negale. Jei tu kurčias, žmonės mano, kad bendrauji rašteliais, kad laisvalaikiu skaitai knygas, kad gali bendrauti kalbėdamas ir skaitydamas iš lupų. Deja, paprastai viskas būna sudėtingiau, negu atrodo.
Bendrai apžvelgus statistiką,paskaičiuota,jog JAV bendroji populiacija yra 281 milionai žmonių, iš kurių 57 milionai turi įvairių negalių. O mokykloje mokosi tik apie 1 milioną vaikų, turinčių klausos negalę. Palyginus pavyzdžiui su Turkija,kurios mokyklose mokosi tik 57 tūkstančiai tokių vaikų,- tai yra gana daug. Taip pat norėčiau pastebėti, jog Turkijoje yra ir („Anadolu University“) Universitetas kurtiesiems. Tiems studentams yra taikytinos specialios programos, o jų dėstytojai kvalifikuojasi specialiuose koledžuose kurtiesiems.Taigi, po trijų-ketverių metų kurtieji studentai įgauna specialybę. Jiems, be abejo, yra suteikiamos karjeros galimybės: kumpiuterių srityje, keramika, grafinis dizainas ir pan. Šiame Universitete kasmet mokosi apie 150 studentų,o programa buvo priimta 1993 metais. Bet netgi čia dažnai diskutuojama apie ženklų kalbą: ar verta mokytis sakytinės kalbos ir ją naudoti?
Diskusijos, kas geriau – sakytinė ar manualinė kalba virė metų metus JAV bei kitose šalyse. Tačiau daugelis JAV pedagogų jau dabar pradėjo naudoti „totalios“ komunikacijos metodą, kai derinami yra abu šie požiūriai.
Amerikoje taip pat taikomas klausos-žodinis metodas. Tai yra – sakytinės kalbos mokymo, skirto sutrikusios klausos moksleiviams, dalis. Taikant šį metodą, siekiama išmokyti moksleivį kuo geriau panaudoti turimą klausą; akcentuojami garso stiprinimo prietaisai. Žinoma taip pat,jog egzistuoja ir Tarptautinė klausos-žodinio metodo taikymo organizacija JAV (Auditory-Verbal International).
Kenas Alexanderis ir Lynn Pott (kurčiųjų ir neprigirdinčių mokytojai, “totalios“ komunikacijos šalininkai) teigia, jog pedagogas turi žengti pirmąjį žingsnį, bei padėti integruotai ugdyti vaikus. Taip pat šie dėstytojai pasakoja apie sunkumus, išgyvenamus kitų bendrojo lavinimo mokyklos mokytojų, kuriems tenka atsakomybė dirbti su tokiais vaikais. Mokytojo nepasiruošimas, nenusiteikimas tokiam darbui gali sutrukdyti vaiko ugdymui, jo motyvacijai bei sužlugdyti visą integraciją. Todėl jie organizuoja specialiuosius kursus, rengia programas bendrojo lavinimo mokytojams. Bet jie taip pat teigia, jog integracijos sėkmė mokykloje priklauso ir nuo vaiko bendravimo su tėvais (arba globotiniais). JAV steigiami specialieji kursai ženklų kalbai mokyti bei reikalingų įgūdžių gavimui. Juk dažnai atsitinka, jog girdintiems tėvams gimsta kurčias vaikas. Taip pat tyrimais įrodyta, jog kurčiojo vaiko ryšys su neprigirdinčiais tėvais yra žymiai stipresnis negu su girdinčiais.
JAV taikomi du bendraiusi kurčiųjų mokslievių dvikalbio ugdymo modeliai. Pagal vieną jų vaikai skatinami natūraliai išmokti AGK iš kurčiųjų ar dvikalbių mokytojų, ir tik tada pradedama juos mokyti anglų kalbos. Šis požiūris pagrįstas tokia mintimi: vaikui lengviau mokytis anglų kalbos, jei jis turės tvirtus AGK pagrindus. Antrojo modelio šalininkai mano, jog nenaudinga iš pradžių mokyti vienos kalbos, o paskui kitos. Moksleiviai su klausos sutrikimais ugdomi įvairioje aplinkoje – pradedant bendrojo ugdymo klasėms ir baigiant mokyklomis-internatais.1975m. buvo priimtas visų vaikų invalidų ugdymo aktas (VĮ Nr. 94-142), šie moklsieviai pradėjo dažniau lankyti vietines mokyklas, kur yra ugdomi specializuotose, šaltinių arba bendruosiose klasėse. Tiems vaikams yra taikytinos specialiosios programos.Ugdymo programuose, skirtose įvairaus amžiaus bei gebėjimų moksleiviams, yra numatyti kūrybingumą ugdantys užsiemimai. Kurtiesiems vaikams kyla labai daug problemų komunikuojant su kitais visuomenės nariais, tad jie linkę bendrauti tik su tokiais pat kaip ir jie.
E.Jane Nowacek pateikia mokymo rekomendacijas, kur siūlo išbandyti naują mokymo techniką, skirtą moklseiviams su klausos sutrikimais. (Pvz; fizinės aplinkos pakeitimas, mokymo sąlygų modifikavimas) Sutrikusios klausos mokiniams padeda įvairūs technikos pasiekimai. Jie susiję su klausos aparatų, televizijos, telefonų, kompiuterizuoto mokymo tobulinimu. Sukurta daug sutrikusios klausos ikimokyklinio amžiaus vaikams skirtų ugdymo programų. Šiuo metu JAV, šalia Gallaudet universiteto ir Nacionalinio technikos instituto kurtiesiems (aukštosios mokyklos orientuotos į sutrikusios klauos studentus) esama ir kelių vidurines mokyklas baigiusiems moklseiviams skirtų ugdymo programų. Kurti studentai, įstoję į tradicinius koledžus, gali pasinaudoti vertėjų į gestų kalbą paslaugomis bei kitomis universitetų programomis.Šios technikos yra jau ugdomos kai kuriuse valstijų mokyklose.
Taip pat JAV veikia tokios organizacijos, kaip: American Graham Bell Association for Deaf; American Society for Deaf Children; National Foundation for Children‘s Hearing Education and Researches.
Deja, reiktų pastebėti, kad JAV visuomenėje yra akcentuojama sakytinė kalba, tad toks sutrikimas labai sukrečia neprigirdintį vaiką ir jo tėvus.

IV. Neįgaliųjų vaikų Globa ir ugdymas Lietuvoje

Akivaizdu, kad pastaruoju dešimtmečiu Letuvos spec. ugdymo sistemoje susidarė tam tikrų nevienareikšmių ugdymo paradigmų požiūriu situacija. Viena vertus, dar tarybiniais laikais susiformavusi sutrikusio intelekto vaikų ugdymo sistema argumentavo segregacinį (atskyrimo) ugdymo modelį. Vyravo uždaro tipo pagalbinės mokyklos, dabar vadinamos specialiosiomis mokyklomis. Tai buvo vienintelė švietimo sistemos įstaigų rūšys, skirta negalės vaikams. Tačiau vienas iš klasikinių buvusios sistemos absurdų buvo tas, kad būtent negalės vaikams šios įstaigos buvo visiškai nepasiekiamos. Jos buvo skirtos, visų pirma, lengvo protinio atsilikimo vaikams, o ši diagnozė buvo nesunkiai suteikiama vaikams, kuriems iš žemiausio socialkultūrinio sluoksnio, kuomet paaiškėdavo, kad jie neturi šeimos arba motina nesugeba rūpintis vaiku. Taigi pagalbinės mokyklos ilgus metus vykdė globos įstaigų beglobiams vaikams funkciją.
Po nepriklausomybės atgavimo Lietuvoje pradėta vykdyti šių įstaigų decentralizacijos reforma – jiems paslaugas imta teikti jų gyvenamojoje aplinkoje (bendruomenėje)
Šį procesą skatino mažiausiai du motyvai. Pirma, stiprėjantis žmogaus teisių veksnys. Paaiškėjo, kad gyvenimas internatuose sukelia gausius socialinius ir asmenybės vystymosi pažeidimus. Ne paslaptis, kad specialiųjų internatinių mokyklų auklėtiniai turi nemažai elgesio problemų. Iš tiesų, panaudodama defektologijos mokyklos metodologinius pagrindus, specialioji mokykla teikė ir pakankamai rimtų argumentų: teoriškai pagrįsta pedagoginė korekcinė veikla, strukturuotas mokymas, įvairų specializacijų aukštas kvalifikacijos specialistų sutelkimas draugėn, vaikų emocinis saugumas panašių į juos bendraamžių grupėse ir pan. Antra vertus, daugelio specialistų, susižavėjusių integracijos ir dalyvavimo idėjomis, ateinančiomis iš Vakarų šalių, jau nebetenkino tai, jog specialiojo ugdymo sistema, sutelkdama dėmesį į sutrikimo pedagoginę korekciją, paliko nuošalyje vaikų įsiliejimą į socialinės veiklos struktūras, nepajėgė jų parengti savarankiškam gyvenimui. Tokie vaikai, baigę mokyklą, dėl emocinio nebrandos bei socialinės paramos trūkumo dažnai nesugebėdavo įsitvirtinti socialinėje aplinkoje, tuo patvirtindami specialiųjų pedagogų nuogąstavimus dėl jų nesugebėjimo gyventi normalioje visuomenėje ir būti jai naudingiems.
Šiuo metu, kai dauguma internatinio pobūdžio įstaigų perduodamos apskričių administravimui, visgi realiausiai neįgaliųjų reikmėmis ir ugdymu rūpinasi: mažo tipo organizacijos, NVO ir invalidų draugijos. Viena didžiausių ir daugiausiai nuveikusių neįgaliųjų integracijos ir švietimo srityje yra visuomeninė organizacija „Viltis“.
Segregacijos modelį ugdymo sistemoje keičia integracijos modelis.
Šio metu vyraujančios specialiojo ugdymo formos yra šios:
a) Visiškoji integracija (kai specialiųjų poreikių vaikas ugdomas bendrojo ugdymo įstaigos grupėje (klasėje) kartu su kitais bendraamžiais).
b) Dalinė integracija (kai specialiųjų poreikių vaikas ugdomas bendrojo ugdymo įstaigoje sudarytoje specialioje grupėje).
c) Ugymas specialiojo ugdymo įstaigose, skirtose vaikams, turintiems didelių ir labai didelių spec ugdymo poreikių ir negalintiems lankyti bendrojo ugdymo įstaigas, arba tiems, kuriems reikia pasirengti ugdymuisi bendrojo ugdymo įstaigoje.
d) Ugdymo paslagų teikimas namuose, jei vaikas ugdymo įstaigos lankyti negali.

2000 – 2001 m. mokyklas lankė 53308 moksleiviai, turintys įvairaus lygio specialiųjų ugdymo poreikių. Jie sudaro 9 proc. visų šalies moksleivių.
Specialiųjų poreikių moklsievių ugdymas 2000 – 2001 m.

Taigi, didžioji dalis (45,5 tūkstant.) spec poreikių moklseivių ugdomi visiškos integracijos forma. 59proc šių moksleivių turi kalbos sutrikimų, 19proc specifinių pažinimo sutrikimų, 14proc – intelekto sutrikimų, kiti 8proc – regos, raumenų ir judėjimo, klausos sutrikimų.
Dalinės integracijos forma (t.y bendrojo lavinimo mokyklose įsteigtose specialiosiose klasėse) ugdomi 952 specialiųjų poreikių vaikai. Dauguma jų (beveik 6proc) yra sutrikusio intelekto. Dar 6,4 tūkst SPV mokosi specialiosiose moyklose. Dauguma jų (73proc) ugdomi specialiose mokyklose, skirtose sutrikusio intelekto vaikams. Kiti 8proc ugdomi kurtiems ir neprigirdintiems, po 6proc – fizinių sutrikimų turintiems bei akliems ir silpnaregiams, 4proc – kalbos sutrikimų turintiems skirtose mokyklose, o 3proc – ugdymo centruose. Vis daugiau specialiųjų mokyklų ugdytinių stengiamasi integruoti į bendrojo lavinimo mokyklas. Nuo 1990 – 1991 iki 2000 – 2001 m moksleivių specialiose mokyklose sumažėjo ytrečdaliu. Siekiama, jog šiose įstaigose būtų ugdomi tik labai didelių spec.poreikių turintys moksleiviai.
Sutrikusios regos spec. ikimokyklinės įstaigos Lietuvoje

Eil
Nr Miestas Įstaigos
pavadinimas Atidarymo data Gripių skaičius Vietų skaičius Pastabos
1 Kaunas L/d „Liepaitė“ 1971 10 21 6 75 Savarankiškas darželis
2 Šiauliai – 1942 02 01 4 60 Grupės bendro tipo darželyje
3 Vilnius L/d „Spindulėlis“ 1972 04 12 4 48 Savarankiškas darželis
4 Klaipėda – 1972 04 12 3 40 Grupės bendro tipo darželyje
5 Vilnius Darželis 1976 11 01 4 40 Grupės LASUC
6 Utena L/d „eglutė“ 1979 01 3 40 Grupės bendro tipo darželyje
7 Klaipėda L/d „Pelėdžiukas“ 1980 05 19 6 90 Savarankiškas darželis. Grupės bendrojo tipo l/d uždarytos
8 Panevėžys Darželis-mokykla 1981 05 01 4 48 Savarankiška įstaiga
9 Jonava L/d „Lakštingalėlė“ 1981 06 2 60 4rg su regos sutrikimais, 4gr su kalbos sutrikimais
10 Alytus 8 L/d 1986 01 4 49 Grupės bendrojo tipo l/d
11 Vilnius L/d „Žibutė“ 1986 09 01 6 90 Savarankiškas darželis
12 Kaunas L/d „Vyturėlis“ 1987 01 29 8 120 Savarankiškas darželis
13 Klaipėda L/d „Žiburėlis“ 1986 06 5 45 Rusų gr bendrojo tipo l/d
14 Kaunas L/d „Panemunės“ 1990 09 2 20 Grupės bendrojo tipo l/d
15 Vilnius L/d „Eglutė“ 1991 09 6 90 1gr lenkų klb,
16 Šiauliai P.Avižonio regos centras 1991 8 120 Savarankiška įstaiga
17 Kėdainiai L/d „Pasaka“ – 4 38 Grupės prie bendro tipo l/d
18 Mažeikiai L/d „Žilvitis“ – 8 118 Grupės prie bendro tipo l/d

Šiuo metu Lietuvoje veikia specializuotų ikimokyklinių įstaigų Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Jonavoje, Šiauliuose, Panevėžyje, darželis sutrikusios regos vaikams Vilniaus LASUC centre bei specialiosios grupės šiems vaikams bendrojo tipo lopšeliose – darželiose: Utenoje, Kalipėdoje, Kėdainiuose, Mažeikiuose, Alytuje.
Švietimo Ministerijos, miestų švietimų skyrių dėka visiems spec darželiems buvo paskirtos bendrojo tipo ikimokyklinių įstaigų patalpos ir po kapitalinio remonto pritaikytos specialių darželių darbui. Kaune pagal specialų projektų naujai pastatytas darželis.
Ypatingai didelis indėlis spec darželiams kurti priklauso Lietuvos aklųjų draugijai. LAD pradėjo materialiai visiems Respublikos spec darželiams. Ir kasmet skyrė piniginių lėšų pagal vedėjų paraiškas. Dėl to stiprėjo specialių ikimokyklinių įstaigų materialinė bazė, gausėjo mokymo priemonių, med aparatūros, pagerėjo vaikų maitinimas. Vedėjų prašymai buvo patenkinami iš esmės.
Visuose spec darželiuose sąlygos vaikams auklėti, ugdyti, gydyti sudarytos pagal pagrindinius tiflopedagoginius, sanitarinius – higieninius bei medicininius reikalavimus. Prie visų grupių įrengti miegamieji, pedagoginių gydomųjų procedurų kabinetai, būtiniausia medicininė aparatūra, kuriai dabar atnaujinti ar papildyti nėra jokių galimybių.
Visi darželiai – kiek leidžia galimybės – turi įsirengę atskiras sporto sales, įvairių papildomų patalpų vaikams ugdyti (Lego dactos kab. kompiuterių kab.,baseinas, seklyčia, piešimo studija ir kt.).

1. Vaikai, turintys regos sutrikimų
Mūsų šalyje yra per 1000 aklųjų ir silpnaregių vaikų, iš kurių aklųjų priskaičiuojama apie 9%. Nors vyriausybės priimta ir patvirtinta invalidų socialinė, darbinė ir medicininė reabilitacijos programa, bet dėl sudėtingos šalies ekonominės situacijos šio vaikų kontingento padėtis mažai tepasikeitė. Integraciją stabdo specialių žinių, patyrimo stoka. Tam trukdo ir optinės korekcijos priemonių nebuvimas, aklų bei silpnaregių baikų bendra sveikatos būklė, menkas tėvų išsilavinimas ir supratimas apie būtinybę aktyviai įsijungti į vaiko su negalia reabilitaciją bei integraciją. Metams bėgant žmonėms, turintintims tokią negalią, sąlygos gerėjo. Tam didelę reikšmę turėjo kaune įsteigta vadovėlių akliesiems redakcija ir knygų Brailio raštu spaustuvė, 1994m Vilniaus A.Jonyno aklųjų ir silpnaregių internatinė socialinio ugdymo mokykla perorganizuotos į Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centrą. Tiek aklųjų ir silpnaregių soc ugdymo mokyklų, tiek įkurtų naujų centrų funkcijos prasiplėtė:
1. Ankstyvojo amžiaus sutrikusios regos vaikų (nuo 0 iki 3 metų) ugdymas bei tėvų konsultavimas
2. ikimokyklinio amžiaus sutrikusios regos vaikų, turinčių papildomų negalių ir negalinčių lankyti darželio, ugdymas namuose
3. tiftologinė pagalba pedagogams bei silpnaregiams ir akliesiems mokiniams, besimokantiems bendrojo lavinimo mokyklose
4. tiftologinė pagalba neseniai netekusiems regėjimo suausiesiems: orientacijos erdvėje ir mobilumo ugdymas
5. buitinių įgūdžių formavimas
6. reljefinio Brailio rašto mokymas
Elemantarių žinių apie regos sutrikimus turi turėti tėvai, auginantys tokį vaiką, pedagogai, socialiniai darbuotojai, auklėtijos. Vaiko su negalia ugdymas susideda iš: intensyvios taktilinės stimuliacijos( Apčiuopiant įvairaus dydžio ir formos daiktus, formuoti pilnavertį erdvės), audiacinės sistemos lavinimo( mokoma išgirsti garsą iš arti ir toli, aukštesnį ar žemesnį, nustatyti daiktų skleidžiamus garsus), emocionalios, gausios kalbos stimuliacija( tai viena svarbiausių ugdymo dalių), vestibuliarinio aparato lavinimas, taip pat reiktų lavininti skonio ir uoslės pojūčius.
Ugdydama ikimokyklinio amžiaus vaikus, turinčius regėjimo negalią, auklėtoja turėtų žinoti šių vaikų regėjimo funkcijų būklę. Ikimokyklinių įstaigų auklėtojai ir pedagogai privalo dėmesingai apgalvoti pratybas, kokias užduotis jiems skirti, kaip užtikrinti jų organizuotima, išlaikyti dėmesį ir skatinti susikaupti. Darbingumo užtikrinimui būtinos mankštos pertraukėlės. Labai svarbu, kad vaikas su regėjimo negalia pamokų metu naudotųsi keliais analizatoriais, kad visos vaiko sensorinės funkcijos dalyvautų tiriant ir atpažįstant daiktą, išskirtų jo būdingus bruožus. Pedagogas, drausmindamas vaiką, neturėtų kelti balso. Jo balsas turi būti pakankamai garsus ir emocionalus. Per pratybas pedagogas turi nuolat stebėti vaiko pozą.
Darbuotojas visad turėtų gerai žinoti savo tikslus ir pareigas šeimoje, kad galėtų taktiškai ir konkrečiai pakreipti tėvų ir artimųjų nuostatas, įtraukiant juos į bendrą darbą, ugdant ir lavinant vaiką su regėjimo negalia. Tokiu bendradarbiavimu užtikrinant sėkmingesnį rezultatų pasiekimą. Galime sakyti, jog socialinis darbuotojas teikia įvairiapusę pagalbą šeima, pradedant įvairiomis konsultacijomis ir baigiant dokumentų tvarkymu, leidžiančiu pasinaudoti įvairia socialinia parama( kompensuojamomis maitinimo išlaidomis darželyje, nemokama gydomaja korekcine pagalba.)

2. Vaikai su fizine negalia ( cerebriniu paralyžiumi)
Vaikų cerebrinis paralyžius (toliau VCP) – gana dažna vaikų neįgalumo priežastis. Būtent šis sutrikimas yra vienas dažniausių iš fizinių ir judėjimo sutrikimų grupės. VCP gali pasireikšti vienu ar daugiau šių sutrikimų: raumenų spazmais, eisenos ir judėjimo sutrikimais, suvokimo, kalbos, regos, klausos sutrikimais, protiniu atsilikimu. Taigi vaikams, sergantiems VCPir turintiems vienokius ar kitokius sutrikimus, reikalinga kompleksinė kelių specialistų pagalba. Tai neprogresuojantis sutrikimas, jo negalima visškai išgydyti tikrąja to žodžio prasme. Tačiau tinkamas gydymas, ugdymas, terapija, kompensacinės technikos pritaikymas gali padėti vaikui, turinčiam šią negalią, gyventi visavertį gyvenimą. Pagalba, jos teikimo būdai priklauso nuo to, kokia ligos stadija. Taigi ti pastovus vaiko stebėjimas leidžia sužinoti visus ligos ypatumus ir teisingai taikyti reabilitacinę veiklą.
Vaikui, sergančiam cerebriniu paralyžiumi, turi būti teikiama tokia pagalba: meddicininis gydymas, psichologo ir socialinio darbuotojo pagalba, logopedo paslaugos, kineziterapija, ankstyvasis korekcinis ugdymas, įvairių tarnybų pagalba šeimai, kompensacinė technika, aplinkos ir būsto pritaikymas. Visa ši pagalba apima ne tik medicinine, bet ir socialinę-psichologinę reabilitaciją. Kalbant apie reabilitaciją, čia ji skirstoma pagal vaiko amžių. Vaikams nuo gimimo iki3 metų realibitacinę pagalbą teikia Ankstyvosios reabilitacijos korekcijos tarnybos, kurios paprastai yra įsikūrusios prie miesto vaikų poliklinikų. Vaikams, sulaukusiems 3metų, nuolatinę reabilitacinę pagalbą paprastai teikia specializuotos ugdymo įstaigos. Šiose įstaigose vaikai ugdomi, gauna reikiamą specialistų pagalbą. Šiose įstaigose ugdomoji ir reabilitacinė veikla derinama siekiant, kad nebūtų pažeisti vaikų vystymosi raidos ir didaktikos principai. Trumpalaikė reabilitacinė pagalba teikiama ir sveikatos apsaugai priklausančiose įstaigose.

3. Vaikai su klausos sutrikimais
Vaikų ugdymas organizuojamas įvertinant jų ypatingumą, derinant bendrąjį ugdymą su vaikų specialiosiomis reikmėmis, didinant jų savarankiškumą ir pasirinkimo galimybę. Kiekvienas vaikas turi galimybę būti ugdomas pagal tokią programą, kuri yra artima jo gebėjimams ir reikmėms, veikla individualizuojama.
Daugelių miestuose yra įkurtos specialiosios mokyklos vaikams su klausos sutrikimais. Tai yra ir Šiaulių, Kauno ir Panevėžio kurčiųjų mokyklos.
Norėtume trumpai aprašyti Šiaulių mokyklos veiklą bei jos siekius.
“Šioje mokykloje vaikai ugdomi vartojant visas žodinės kalbos formas. Treniruojami klausos likučiai, ugdomi skaitymo iš lūpų įgūdžiai, mokoma taisyklingo tarimo, kaupiamas žodynas.
Vaikai gali naudotis kompiuteriais, dirbti su kompiuterine kalbos programa „Speech Viewer“. Siekiant, kad kurtieji vaikai galėtų realizuoti savo vidinius poreikius pačiu natūraliausiu būdu, t.y. gestų kalba, įstaigoje jau ikimokyklinio amžiaus
vaikams sudaroma galimybė augti gestų kalbos aplinkoje. Veikia gestų kalbos mokykla tėvams.
Centro ugdymo kryptis – meninė kūrybinė saviraiška. Sudarytos sąlygos vaikams pajusti, pažinti, suvokti ir išbandyti įvairias meninio pasaulio sritis. Kiekvienas vaikas gali išreikšti save bet kurioje meno srityje: dailėje, muzikoje, šokyje, teatre. Nors vaikai gyvena tyloje, jų koncertai pilni muzikos garsų, šokio, dainų ir eilių. Muzikos pamokose negirdintys vaikai mokosi skaityti natas, dainuoti, groti dūdelėmis, skudučiais ir kitais instrumentais.
Stengiamasi, kad mokinių popamokinė veikla būtų aktyvi ir įdomi. Centre vyksta choreografijos pamokos, veikia ritminių šokių būrelis, vaikai lanko plaukimo baseiną „Delfinas“.
Įrengus naują kompiuterių klasę, mokiniai gali lankyti kompiuterinio raštingumo būrelį. Čia jie mokosi naudotis kompiuteriu, žaidžia įvairius žaidimus.
Vaikų dailės darbų parodos organizuojamos vaikų bibliotekoje, kultūros centre, Šiaulių universitete, Kurčiųjų reabilitacijos centre, pėsčiųjų bulvaro vitrinose.
Centro šokėjai ir muzikantai drauge su girdinčiais pasirodo miesto kultūros centro bei Šiaulių universiteto scenose, dalyvauja respublikinėse kurčiųjų meno šventėse.”

Jau daugiau kaip 60 metų Kaune žalioje Uosio gatvėje įsikūrusi Kauno neprigirdinčiųjų internatinė mokykla, kurioje ugdomi klausos negalią turintys vaikai. Mokykloje išskirtinis dėmesys skiriamas specialiam, praktine veikla pagrįstam kalbos mokymui, kuris koreguoja negirdičio vaiko vystymąsi, padeda mokytis kitų disciplinų bei pritapti prie girdinčiųjų bendruomenės.
Dėl specifinių vaikų sutrikimų mokykloje mokymosi laikas prailgintas – per 11 metų vaikai įgyja pagrindinį (10 kl.) išsilavinimą.
Ypač gabūs vaikai lanko kai kurias pamokas bendrojo lavinimo mokykloje kartu su bendraamžiais. Taip neįgalus vaikas parengiamas visuomeninei integracijai baigus mokyklą.
Atvykę iš įvairių Lietuvos kampelių, vaikai apgyvendinami prie mokyklos esančiame jaukiame bendrabutyje, nemokamai gardžiai maitinami mokyklos valgykloje.
Su klausos negalią turinčiais vaikais dirba didelis būrys aukštąjį išsilavinimą turinčių surdopedagogų, padedančių pažinti ir įvardinti supančio pasaulio reiškinius. Čia, remiantis naujausiomis technologijomis, formuojama vaikų tartis, lavinama klausa. Naujoje ir erdvioje informatikos klasėje jie mokomi mokytis ir dirbti savarankiškai.
Technologijų (siuvimo, medžio, metalo, namų ūkio) pamokose moksleiviai įgyja darbinius įgūdžius ir gauna profesijos pagrindus.
Ugdytinių laisvalaikiu, pamokų ruoša rūpinasi surdopedagogai auklėtojai.
Mokykloje besimokantiems vaikams sudaromos sąlygos bendrauti su girdinčiais bendraamžiais. Rengiami spektakliai, šventės, darbelių parodos.
Didelis dėmesys skiriamas mokinių saviraiškai. Čia jie šoka, siuva, siuvinėja, drožinėja, vaidina ir net dainuoja.
Ugdytiniai su klausos negalia labai mėgsta sportuoti. Savo sportiniais pasiekimais jie garsina Lietuvos vardą Lenkijoje, Slovakijoje, Švedijoje, Graikijoje, Ispanijoje, Italijoje.
Mokyklos bendruomenė yra atvira visuomenei ir pasauliui, todėl palaiko ryšius ne tik su Lietuvos įvairaus profilio ugdymo įstaigomis, bet ir su Rygos, Talino kurčiųjų mokyklomis, Valmeros, Bydgoščio (Lenkija) neprigirdinčiųjų mokyklomis, sudaryta bendradarbiavimo sutartis su Mikkeli (Suomija) kurčiųjų mokykla.
Baigę Kauno neprigirdinčiųjų internatinę mokyklą, gavę dešimtmečio mokslo baigimo pažymėjimą, jaunuoliai įsidarbina ar tęsia mokslą įvairiose mokyklose: vidurinėse, profesinėse, specializuotose profesinio rengimo įstaigose, skirtose specialiųjų poreikių vaikams, aukštesniosiose ar aukštosiose mokyklose.
Apie mokyklą:
Mokykloje ugdomas 161 moksleivis: 91 – kurčias, 70 neprigirdinčiųjų.
Klasių skaičius – 20, iš jų šešios kurčiųjų, o keturiolika neprigirdinčiųjų.
Minimalus moksleivių skaičius klasėje 5, o maksimalus – 12.
Mokyklos bendrabutyje gyvena 95 moksleiviai, 66 kasdien eina namo.
Mokykloje dirba 84 suaugusieji: 33 mokytojai, 24 auklėtojai ir 27 kiti darbuotojai.

Literatūra ir Šaltiniai

1. Ann Bakk ir Karl Grunewald Globa.-Vilnius,1997.
2. Daniel P.Hallahan, J.M.Kauffman Ypatingieji mokiniai/Specialiojo ugdymo įvadas.- V.2003.
3. Šiaulių Pedagoginis Institutas, Ankstyvojo ir ikimokyklinio amžiaus specialiųjų poreikių vaikų ugdymas.-Š.1997.
4. V.Karvelis Anomalių vaikų mokymas tarybų Lietuvoje.-V.1969.
5. http://innewfamily.narod.ru/scoolProgram.htm
6. http://www.kurtieji.com/ugdymas.html
7. http://www.disabilitymuseum.org/lib/docs/1782.htm

Leave a Comment