Prevencinį švietimą pradėjo Kauno Raudonojo Kryžiaus jaunimas 1996 metais, po to, kai pirmieji projekto nariai buvo apmokyti Kauno klinikinės infekcinės ligoninės AIDS skyriuje. Iš pradžių buvo skaitomos paskaitos moksleiviams, vėliau, daugėjant savanorių, pradėta gilintis ir į lytinį švietimą, kitas lytiškai plintančias ligas, narkotikus. Nuo 1998 metų LRKJ dalinasi patirtimi su Vokietijos RKJ, kasmet rengdami bendras stovyklas-apmokymus AIDS ir lytinio švietimo tema
NARKOMANIJOS PREVENCIJOS YPATUMAI MOKYKLOSEKalbedamiesi su moksleiviais apie narkotikus šiandien jau nebegalime apsiribotipaprasta paskaita. Per kelerius metus vaikai labai pasikeite, daugelis pabande narkotikuarba tam pritare. Kai kuriose klasese tokiu vaiku gali buti apie 10-20 proc. Tyrimuduomenys rodo, kad kartais moksleiviai apie narkotikus žino daugiau negu suaugusieji –mokytojai, tevai ir gydytojai. Tai naturalu. Narkotiku vartojimas – ju laikmečio problema.Ivairiu apklausu duomenys rodo, kad moksleiviai domisi šiuo klausimu, turi narkotikusvartojančiu draugu, buna kompanijose, kuriose vartojami narkotikai.Narkotikai – populiari ivairiausiu moksleiviu vakareliu, pertrauku pokalbiu tema.Narkotikai ypač dažnai vartojami diskotekose.
Dabar dažnai yra rengiamios paskaitos apie narkotikus ir jų poveikį. Kartais kylaklausimas, ar verta tai daryti? Lektoriai pastebi, kad paskaita ar pokalbis apie narkotikusneduoda laukiamo rezultato, vaikai triukšmauja ir nesiklauso arba stengiasi paneigtikiekvieną pasakytą sakini. Labai dažnai vaikai sako, kad jie nori paskaitos apie AIDS,lytiškai plintančias ligas, apsisaugojimo nuo ju priemones, apvaisinimo išvengimą, bet tikne apie narkotikus. žinios apie narkotikuslabai savotiškos: jos nera paviršutines, bet isidemimos tik patinkamos: vaikai žino tik tai,ką nori žinoti, o apie narkotikus – tik prekeiviu peršamą tiesą. Pavyzdžiui, išgirdę apiemalonius pojučius, kuriuos teikia narkotiku vartojimas, vaikai galvoja, kad „lengvieji“-tabletes, milteliai, cigaretes ir pan. – tai kaip ir ne narkotikai, o tie, kurie uostomi, rukomi,dedami ant liežuvio – nelabai pavojingi. Be to, apie narkotikus sklinda daug mitu, kuriuos
isidemi vaikai, pvz., „jei vartosi ne kasdien, narkomanu netapsi“, „vienas kartas tikrainepakenks“, „jeigu tik rukysi, bet nesileisi i veną, narkomanu netapsi“ ir t.t. Beveik visi vyresniuju klasiu moksleiviai galvoja, kad prie „žoles“ (t.y. prie marihuanos)rukymo nepriprantama, nes kodel gi tuomet ji butu legalizuota Olandijoje ir t.t. Kol gydytojai ir pedagogai svarste, kokius šviečiamojo darbo metodus pasirinkti,vaiku sąmoneje susiformavo tokia tvirta nuostata del narkotiku, kad dažnam lektoriuipaskaitos metu (ypač jeigu jis toje klaseje vienintelis) telieka tik gintis nuo klausimu,kuriuose girdeti pritarimas narkotiku vartotojams ar ju pateisinimas. Šiandien lektorius,einantis i mokyklas skaityti narkomanijos prevencijos paskaitu, turi buti labai gerai tampasiruošęs: žinoti naujas nelegaliu narkotiku rušis, naujas ju prekines formas, naujuspasiulos ir vartojimo budus bei orientuotis, kokiu tiketis klausimu. Lektorius paskaitoje gali patirti ivairiu trukdymu, kuriu dažniausiai griebiasi jauvartojantieji, išbandžiusieji arba tam pritariantys vaikai. Ką besakytu lektorius, narkotikusvartojantys vaikai viską neigs. Tai gynyba. Šitokiu budu jie bando apsiginti, pasiteisintiklases draugams, o gal ir sau, nes gindamiesi jaučiasi saugiau. Suprasdami, kad lektoriausteiginiai griauna ju autoritetą bendraklasiu akyse, nenori girdeti tiesos apie narkotikus,visokeriopais budais gina savo nuomonę, svaido replikas, neigia arba bando viską nuleistijuokais, sudarydami auditorijoje netinkamą atmosferą. Kuo geriau pasikaustęs lektorius,tuo didesnis bus pasipriešinimas ir gynyba.Jeigu i vieną paskaitą sukviečiami visos mokyklos vadinamieji sunkus vaikai,paprastai paskaita nepasiekia tikslo arba lektorius turi iš kailio nertis, kad klausytojussudomintu.