Mokymosi visą gyvenimą memorandumo raiška ir pritaikomumas Lietuvoje

Turinys

Įvadas .............................. 1
Memorandumo raiška ir pritaikomumas Lietuvoje ............. 1
Išvados .............................. 5
Literatūra .............................. 5Įvadas
Lietuvai tapus Europos sąjungos nare ypatingai didelis dėmesys skiriamas suaugusiųjų mokymui(si). Mokymasis visą gyvenimą tapo svarbiu dalyku šiandieniniame gyvenime. Didelė konkurencija darbo rinkoje verčia ne tik įgyti tam tikrą kvalifikaciją, bet nuolat ją kelti ir tobulinti. Todėl žmogus, norintis išsilaikyti ir sėkmingai konkuruoti darbo rinkoje, turi mokytis nuolatos. 2000 m. Europos Taryba paskelbė „Mokymosi visą gyvenimą memorandumą“, prie kurio įgyvendinimo prisideda ir Lietuva.
Šio darbo tikslas – išsiaiškinti memorandumo raišką ir pritaikomumą Lietuvoje.
Darbo uždaviniai:
1. Išanalizuoti „MMokymosi visą gyvenimą memorandumo“ dokumentą.
2. Išnagrinėti šio dokumento raišką ir pritaikomumą Lietuvoje.

Metodai. Dokumento analizė, mokslinės literatūros analizė, asmeninės refleksijos analizė.Memorandumo raiška ir pritaikomumas Lietuvoje
Memorandume skelbiamos šešios svarbiausios tezės, kuriose apibūdinamas poveikis mokymuisi visą gyvenimą. Jų pritaikomumas ir raiška Lietuvoje pateikiama šiame skyriuje.
1. Pirma tezė: nauji pagrindiniai įgūdžiai – visiems.
Tikslas: garantuoti visuotinį ir nuolatinį mokymosi prieinamumą, kad būtų įgyjami bei atnaujinami įgūdžiai, reikalingi dalyvaujant žinių visuomenės gyvenime.
Memorandume yra apibrėžti nauji pagrindiniai įgūdžiai, kurie reikalingi aktyviai dalyvaujant šiame gyvenime. Prie jų priskiriami informacinės technologijos, užsienio kaalbos, socialiniai įgūdžiai ir kita.

Mano nuomone, Lietuvoje ši tezė yra įgyvendinama: rengiami kursai, kuriuose galima įgyti kompiuterinio raštingumo pradmenis, mokytis užsienio kalbos. Tačiau dauguma jų yra mokama, tai mažas pajamas turintiems žmonėms ne visada yra prieinama. Kita vertus, Lietuvoje yra įs

steigta Lietuvos darbo rinkos mokymo tarnyba, turinti savo padalinius visuose didžiausiose miestuose. Šiose tarnybose bedarbiai gali įgyti pagrindinius įgūdžius nemokamai. Naujiems įgūdžiams įgyti ir taikyti naudojamos nuotolinio mokymo klasės, įsteigtos laimėjus projektus ir mokymą organizuojančios nemokamai. Norintis įgyti naujų įgūdžių, reikalingų aktyviai dalyvauti žinių visuomenės ir ekonomikos gyvenime žmogus tai gali padaryti ir Lietuvoje, kurioje sudaromos sąlygos tobulinti save. Ypač tai suaktyvėjo po įstojimo į Europos sąjunga: rašomi projektai, naudojamasi ES fondų lėšomis, steigiamos kompiuterinės klasės, nuotolinio mokymo centrai mažesniuose miesteliuose, organizuojami ne tik mokami, bet ir nemokami kursai įvairiomis temomis. Galbūt ne visada pakanka informacijos ir reklamos, tačiau daug kas priklauso nuo kiekvieno žmogaus, jo siekių ir norų.
2. Antra tezė: daugiau investicijų į žmogiškuosius resursus
Tikslas: Pastebimai padidinti investicijas į žmogiškuosius resursus, teikiant prioritetą paagrindiniam Europos turtui – žmonėms.
Mano nuomone, kol ka Lietuvoje nėra ryškiai didinamos investicijos į žmogiškuosius resursus teikiant pirmenybę žmonėms. Šiuo metu Lietuvoje vis dar didelė darbo jėgos pasiūla, todėl darbdaviai turi galimybę kelti savo sąlygas, kurios dažnai varžo žmogaus laisves planuoti savo darbo dieną. Ne visi darbdaviai sudaro palankias sąlygas norintiems mokytis ar studijuoti: neapmoka mokymosi atostogų (net minimaliai), dažnai paprašo mokytis naudojant kasmetines atostogas.
Labai nenoriai remiamos motinystės atostogos, ypač jei mama ar tėvas nori auginti vaiką ilgiau nei tris metus. Dažnai da
arbo vieta saugoma iki vaikui sueis vieni metai, o po to darbo vieta nebesaugoma.
Žmonės, turintys darbo patirtį ir dėl kažkokių priežasčių netekę darbo, jei jiems iki pensijos liko 5-10 ar pan. metų, darbą susiranda labai sunkiai arba nesusiranda iš viso, nors yra savo srities specialistai ir pasirengę tobulėti. Dažniausiai darbdaviai tokiam žmogui tiesiai į akis pasako – tu per senas.
Tik tie darbdaviai, kurie rimtai žvelgia į ateitį, planuoja ją, remia besimokančiuosius suprasdami, jog jų investicijos atsipirks labai netolimoje ateityje. Reikia pripažinti, kad Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą ir atsiradus galimybei judėti ir įsidarbinti bet kurioje šalyje, darbdavių, investuojančių į žmogiškuosius resursus, atsiranda vis daugiau. Jie ne tik brangina jau turimus aukštos klasės specialistus, leidžia jiems tobulintis ir tai remia, bet ir investuoja į jaunimą ir jį „auginasi“ ateičiai nuo universiteto. Manau, kad artimiausiu metu šios tezės įgyvendinimas vyks dar sparčiau ir plačiau Lietuvoje.
3. Trečia tezė: diegti naujoves į mokymą ir mokymąsi
Tikslas: vystyti veiksmingus mokymo ir mokymosi metodus, sudaryti sąlygas nuolatinio ir visaapimančio mokymosi kontinuumui.
Mano nuomone, ši tezė ir iškeltas tikslas yra įgyvendinama Lietuvoje. Pirmiausia, keičiasi santykis tarp mokytojo ir mokinio bendrojo lavinimo mokykloje, kur mokytojai vis dažniau yra patarėjai, tarpininkai, pagalbininkai, naudojantys įvairius aktyviuosius mokymo(si) metodus, kartu su mokiniais kuri.a ir įgyvendina projektinę veiklą, savo darbe taiko naujas kompiuterines ir
r kominikacijos technologijas ir kita.
Įgyvendinant mokymosi visą gyvenimą idėją mokymasis nesibaigia baigus mokymosi įstaigą ar įgijus specialybę. Rengiami įvairūs seminarai atnaujinti ir tobulinti žinias, kelti kvalifikaciją. Įmanoma pakeisti kvalifikaciją, jei turima specialybė yra nepaklausi darbo rinkoje. Vis labiau populiarėja nuotolinis mokymas(is), kuris taikomas tiek formaliame, tiek neformaliame ugdyme. Toks mokymo būdas yra prienamas įvairiose vietose, suteikia galimybę mokytis namuose, atokesniuose šalies kampeliuose. Šiuo metu mažesniuose Lietuvos miesteliuose steigiamos nuotolinio mokymosi klasės, kur gali mokytis įvairaus amžiaus žmonės, namuose neturintys kompiuterių ar priėjimo prie Interneto. Toks mokymo būdas ne tik prieinamas, bet ir grindžiamas naujausiomis kompiuterinėmis bei komunikacinėmis technologijomis.
Vadinamieji „Trečiojo amžiaus“ universitetaisuteikia galimybę mokytis ir tobulėti ir vyresnio amžiaus žmonėms. Daugiausiai juo lanko pensijinio amžiaus žmonės, turintys galimybę gilintis juos dominančioje srityje. Tokie universitetai tęsia nuolatinio ir visaapimančio mokymosi idėją.
Neįgalių žmonių integracija į visuomenę apima ne tik mokymąsi mokyklose lygiateisiai su kitais, bet ir suaugusiųjų mokymą(si) ir grąžinimą į darbo rinką. Lietuvoje pradėti steigti centrai, kuriuose prieinamos naujausios kompiuterinės technologijos įvairią negalę turintiems žmonėms.
Visi aprašyti faktai rodo, jog Lietuvoje, mano nuomone, sparčiai diegiamos naujovės į mokymą ir mokymąsi.
4. Ketvirta tezė: vertinti mokymąsi
Tikslas: tobulinti mokymosi ir jo rezultatų supratimą ir vertinimą, ypač neformaliojo ir informaliojo mokymosi srityse.
Mano nuomone, šia tezę stengiamasi įgyvendinti Lietuvoje. Aukštųjų mokyklų di
iplomai pripažįstami Europos Sąjungoje. Lietuvoje darbdaviai ieško turinčių kuo geresnį išsilavinimą ir kvalifikuotų darbininkų. Darbo rinka yra perpildyta kai kurių sričių kvalifikuotų darbininkų, todėl dar labai dažnai darbdaviai reikalauja ne tik gero išsilavinimo, bet ir patirties.
Reikia pripažinti, jog šiandien mokymosi vertė yra didelė. Šalia formaliojo ugdymo mokomasi neformaliojo ugdymo įstaigose. Lietuvoje dauguma įstaigų, organizuojančių neformalųjį ugdymą, įteikia šalyje pripažįstamus pažymėjimus.
Darbuotojai kvalifikaciją tobulina ir dirbdami. Tai daryti dažnai skatina darbdaviai, kurie suinteresuoti, kad nuolat būtų atnaujinamos žinios, mokėjimai ir įgūdžiai. Kaip kvalifikacijos tobulinimo įrodymas pateikiami kursų, seminarų pažymėjimai, kurie įdedami darbuotojų bylose. Dar labai dažnai darbinantis ar dalyvaujant atrankose į darbą darbdaviai gana skeptiškai vertina kvalifikaciją patvirtinančius pažymėjimus, ypač neformaliojo ugdymo. Ne visada yra tinkamai vertinamas savaiminis mokymasis, kurio negalima įrodyti jokiais pažymėjimais. Todėl labai svarbu ir toliau tobulinti neformaliojo ir, ypatingai, savaiminio mokymosi ir jo rezultatų pripažinimą, svarbą ir reikšmę.
5. Penkta tezė: peržiūrėti, pergalvoti orientavimą ir konsultacijas
Tikslas: užtikrinti, kad kiekvienam būtų lengvai prieinamos kokybiškos žinios ir patarimai apie mokymosi galimybes visoje Europoje visą gyvenimą.
Manau, šiai tezei dabar Lietuvoje kreipiamasypatingai didelis dėmesys. Yra įsteigta Lietuvos darbo rinkos mokymo tarnyba, turinti savo padalinius 6 didžiausiuose miestuose. Mokymo ir konsultavimo tarnybose teikiamos individualios ir grupinės profesinio informavimo bei konsultavimo paslaugos. Orientuojamasi į iškritusius iš švietimo sistemos bei darbo rinkos klientus siekiant sugrąžinti atgal, padėti apsispręsti, suplanuoti savo karjerą plačiąja prasme. Konsultavimo paslaugas (nemokamas) gauna bedarbiai, mokiniai, tėvai, pedagogai
Be to parengta ir pradėta šgyvendinti profesinio orientavimo strategija, kurioje numatoma dar labiau plėsti orientavimo ir konsultavimo paslaugas, jas padaryti dar labiau prieinamas. Šiuo tikslu steigiami konsultavimo .tarnybos ir centrai. Strategijoje numatyta ruošti ir bendrojo lavinimo mokyklose steigti profesijos patarėjo bei profesijos konsultanto etatus. Tokiu būdu ši paslauga bus išplėsta ir labiau prieinama mokyklose renkantis profesiją, planuojant darbinę karjerą.
Profesinio orientavimo strategijoje numatoma ir suaugusiųjų, ypatingai iškritusių iš darbo rinkos (ilgalaikių bedarbių, motinų, auginančių vaikus, grįžusių iš įkalinimo įstaigų ir pan.), profesinio orientavimo paslaugų sklaida ir prieinamumas. Taigi, Lietuvoje ši tezė yra ir, manau, ateityje bus įgyvendinama dar labiau.
6. Šešta tezė: priartinti mokymąsi prie namų
Tikslas: sudaryti mokymosi visą gyvenimą sąlygas kuo arčiau besimokančiųjų, jų bendruomenės, kur įmanoma, įrengiant kompiuterines technologijas.
Manau, ši tezė yra įgyvendinama Lietuvoje. Naujausios kompiuterinės ir komunikacijų technologijos priartina mokymąsi net atokiausiuose kampeliuose. Mažuose miesteliuose ir kaimuose bibliotekose, mokyklose steigiami kompiuterizuot centrai, kurie yra prieinami visiems norintiems mokytis, ieškoti informacijos Internete.
Mažuose miesteliuose steigiamos nuolatinio mokymosi klasės, kuriuose galima mokytis internetu, o baigus kursus gauti kvalifikaciją patvirtinantį pažymėjimą.
Šiuo metu vis daugėja žmonių, turinčių kompiuterius ir Internetą namuose. Nuotolinis mokymasis sudaro galimybes mokytis namuose ar darbe patogiausiu laiku. Todėl, manau, toks mokymosi būdas populiarės vis labiau. Tuo labiau, jog universitetai savo studijas taip pat pradeda organizuoti nuotoliniu būdu, taip priartindami ir formalųjį ugdymą prie namų.Išvados
1. Išanalizavus „Mokymosi visą gyvenimą memorandumą“ paaiškėjo, jog mokymasis neapibrėžiamas labai siaurai ir nebesiejamas tik su mokykla. Mokomasi bet kokiame amžiuje, vis didesnią reikšmę teikiant neformaliam ir savaiminiam mokymuisi. Memorandume išskirtos šešios svarbios tezės, kuriose apibrėžiamas ir apibūdinamas poveikis mokymuisi visą gyvenimą. Kiekviena tezė turi savo tikslą.

2. Išnagrinėjus memorandumo raišką ir tezių pritaikomumą Lietuvojegalima teigti, jog beveik visų tezių įgyvendinimas, mano nuomone, vyksta mūsų gyvenime. Vienos tezės įgyvendinamos mažiau, kitos stipriau, bet, mano nuomone, Lietuvoje visom tezių įgyvendinimui skiriamas vis didesnis dėmesys ir ateityje bus dar sparčiau įgyvendinamosLiteratūra
1. Mokymosi visą gyvenimą memorandumas / „Nuolatinio mokymosi strategijos“ dalyko studijų paketas.Kaunas, VDU, 2004, p.79-90.
2. „Nuolatinio mokymosi strategijos“ dalyko studijų paketas. Kaunas,VDU, 2004.

Leave a Comment