Mokyklos bendruomenės ypatumai

TURINYS

Įžanga..............................2 psl.
Mokyklos bendruomenės gyvenimas............................3 psl.
Mokyklos bendruomenės organizacijos modelis.....................5 psl.
Mokyklos bendruomenės organizacijos požymiai....................5 psl.
Mokyklos savivalda..............................6 psl.
Pedagogai mokyklos bendruomenėje...........................7 psl.
Moksleiviai ir jų tėvai mokyklos bendruomenėje.....................8 psl.
Išvados..............................9 psl.
Literatūros sąrašas..............................10 psl.

ĮŽANGA

Bendruomenė – fizinių, biologinių, socialinių veiksnių junginys. Tie veiksniai yra tarpusavyje susiję, priklauso nuo žmonių bendradarbiavimo, siekiant tikslo. Mokykla – specifiškai organizuota bendruomenė, nes ji – jaunosios kartos visapusiško mokymo ir lavinimo veiksnys, susijęs su socialine aplinka, kurioje mokykla kaip bendruomenė egzistuoja.
Mokykla – veiklus vietinės bendruomenės kultūros židinys, stiprinantis ryšius tarp mokinių, jų tėvų, mookytojų ir kitų vietinių bendruomenės narių. Tai yra, mokykla svarbi visuomenėje ne tik savo mokomaisiais, ugdomaisiais ir kitais principais, bet kaip bendruomenė, jungianti kitų bendruomenių narius.
Mokykla nėra tik „sutelktinio lavinimo įstaiga“, ji kartu yra ir pedagoginė bendruomenė. Mokykla labiausiai veikia jaunimą tada, kai ji tampa ugdomąja benduomene, pagrįsta meile, pagarba, dėkingumu, aukštų gyvenimo idealų siekimu ir bendro darbo tikslais, solidarumo jausmais ir santvarkos normomis, bendradarbiavimu ir bendravimu.
Išskiriamos kelios mokyklos bendruomenės ypatybės. Visų pirma, mokykla – „pergyvenimų“ bendruomenė, nes emocinis mookyklos gyvenimas sudaro sąlygas bendriems mokinių išgyvenimams. Antra – tai „darbo bendruomenė“, nes mokyklinėje bendruomenėje atskiri nariai susieti ne tik subjektyviais išgyvenimais, bet ir darbo tikslais, solidarumo jausmais ir mokyklos tvarkos normomis. Trečia – tai susižinojimo, savitarpio supratimo, susigyvenimo ir susibičiuliavimo bendruomenė.

br />Kad mokylos gyvenimas turėtų įtakos asmenybės ugdymui, reikia jį organizuoti. Mokyklos gyvenimo organizavimas – viena iš privalomų funkcijų. Gerai organizuojant mokyklos gyvenimą, nėra galimybių mokykliniam formalizmui pasireikšti, mokiniams sudaromos sąlygos produktyviai dirbti, įdomiai praleisti laisvalaikį.

MOKYKLOS BENDRUOMENĖS GYVENIMAS

Mokyklos gyvenimas apibrėžiamas kaip tikslingas ugdymo veiksnys, apimantis specifinius mokyklos tikslus, veiklos ir santykių procesus, jos kultūrinį, dvasinį, organizacinį būvį.
Mokyklos gyvenimo organizavimas – tai įvairių procesų jungimas į visumą, darnią veiklos sistemą tikslams pasiekti.
Mokyklos gyvenimo atvirumas aplinkos įtakoms, kultūrai akcentuojamas Lietuvos mokyklos pertvarkos dokumentuose. „Ugdo ne vien pamokose perteikiamas ugdymo turinys, bet ir visas mokyklos gyvenimas: jos klimatas, kurį sudaro mokyklos narių santykių įvairovė, mokytojo etosas, santykiai su visuomene, pats mokyklos darbo organizavias, tinkamai sukurta mokyklos ervdė, auklėjimo bei mokymo būdai ir metodai“. Nauja Lietuvos mookyklos samprata orientuota į mokyklos atmosferos priartinimą prie šeimos atmosferos, prie įprastinio žmogaus gyvenimo, bendravimo ir darbo formų. Nors valstybinės mokyklos veikia kaip įstaigos, tačiau vaiko asmenybę į tam tikrą centrą gali iškelti tik demokratinė mokykla.
Leonas Jovaiša mokyklos gyvenimą pristato kaip mokyklos bendruomenės veiklos ir santykių procesą, atspindintį jo kultūrinį, dvasinį, organizacinį būvį. Taigi, mokyklos dvasios bei gyvenimo formas lemia mokyklos bendruomenės veiklos ir santykių stilius, sąlygos, pedagoginės idėjos ir jų realizavimo pobūdis, mokytojų nusiteikimas ir kvalifikacijos, tėvų interesai. Remiantis pedagogikos mo

okslu ir mokyklos praktika, galima nusakyti tokius mokyklos gyvenimo bruožus:
1. Pedagogai, moksleiviai ir tėvai sudaro mokyklinę bendruomenę, tvarkomą sąveikaujančių ir savivaldžių atskirų bendruomenės grupių institucijų.
2. Bendruomenės gyvenimas – veiklus, savarankiškas ir orus.
3. Ypatingą vaidmenį mokyklinės tvarkos, buities, kultūros, užklasinio ir užmokyklinio darbo organizacijoje vaidina mokinių savivalda. Pedagogai šiuo atveju – tik patarėjai, pagalbininkai.
4. Mokytojų ir mokinių santykiai grindžiami lygiateise partneryste, pagalba.
5. Pedagoginėje veikloje dominuoja mokytojų pagalba mokinio individualybės saviraiškai įveikiant laisvos veiklos ir santykių pasirinkimo sunkumus. Saviraiškos laimėjimai pastebimi, jais bendrai džiaugiamasi, taikomi įvairūs skatinimo metodai, todėl lengviau atsiskleidžia mokinių gebėjimai, veiklos kompetencija. Mokykloje kaupiami ir demonstruojami geriausi mokinių veikl os pavyzdžiai, rezultatai.
6. Intensyvus mokymasis derinamas su žaidimais, šventėmis, vakarais ir kitomis rekreacijos formomis. Mokykla gyvena margaspalvį kultūrinį gyvenimą.
7. Mokykla orientuoja mokinius kūrybiškai dalyvauti pamokinėje ir popamokinėje veikloje.
8. Mokyklos gyvenimas susietas su jos istorija ir aplinkos praeitimi, taip pat su miesto ir rajono socialinio, ekonominio ir dvasinio gyvenimo aktualijomis, su religinėmis bendruomenėmis.
Lietuvos mokyklos reformos dokumentuose akcentuojama humanistinė kiekvieną bendruomenės narį ugdanti mokyklos gyvenimo esmė. Tik tinkamai organizuotas mokyklos gyvenimas gali teigiamai veikti asmenybės ugdymą.

MOKYKLOS BENDRUOMENĖS ORGANIZACIJOS MODELIS

1. Mokyklos paskirties, visuomeninių ir asmeninių tikslų derinimo, mokyklos tikslų įprasminimo ir visuotinumo svarba;
2. Mokyklos bendruomenės komunikacinė sistema (bendradarbiavimo, susižinojimo būdai ir ypatybės, formalių ir ne

eformalių grupių ryšiai, normos ir kt.);
3. Aplinkos reikšmė: atmosferos, mokyklos organizacijo kultūros bruožai;
4. Pagrindinių mokyklos bendruomenės grupių ypatybės (suaugusiųjų ir mokinių vieta mokyklos bendruomenėje, statusas, pažiūros, mažųjų grupių – klasių – reikšmė mokyklos bendruomenės klimatui);
5. Išorinės mokyklos bendruomenės charakteristikos (žmonių skaičius, socialinė kontrolė, įtakos);
6. Vidiniai mokyklos organizacijos procesai (mokinių pageidavimai, pedagoginiai santykiai, organizacinė struktūra ir jos kūrimas).

MOKYKLOS BENDRUOMENĖS ORGANIZACIJOS POŽYMIAI

Pagrindiniai mokyklos bendruomenės organizacijos požymiai yra šie:
1. Vertybės (tradicinės ir personalo,vadovų, moksleivių pateiktos);
2. Aplinka (administraciniai ryšiai su mokyklų vadžia, santykiai su mokinių tėvais, kitomis organizacijomis, institucijomis);
3. Struktūra (mokyklos darbo organizavimas: kokiais pagrindais organizuota mokyklos bendruomenė, kaip paskirstomos užduotys; kiek pastovi ir lanksti struktūra darbo ritmams ir mokyklos kaitai; ar yra galimybės bendravimui, o kartu ir laisvės kūrybiškai veikti ir kt.);
4. Santykiai:
a) vidiniai: moksleivių, mokytojų, vadovų – pamokose, užklasiniuose užsiėmimuose, poilsio metu mokyklos patalpose ir jos aplinkoje;
b) moksleivių santykiai grupėse, tarp grupių, vadovų santykiai su tais, kuriems vadovaujama (šių santykių derinimas, kūrimas, visų santykių žmoniškumas – ypač svarbu mokyklos bendruomenės veiklos kokybei, organizacijos sėkmei)
5. Strategija (apibūdina lėšų skirstymo būdus, bendrą mokyklos programą, mokymo ir mokymosi pakraipas)
Vertybės – mokyklos bendruomenės organizavimo pagrindas. Taip sudaromos galimybės asmens individualybės plėtotei, kūrybos galioms ir gebėjimams pasireikšti, prigimtinėms reikmėms (saviraiškos, meilės, pagarbos, prasmės, kūrybos, tvarkos ir darnos poreikiams) patenkinti. Vertybės lemia mokyklos gyvenimo dvasią, bendruomenės įs

sitikinimus, padeda paremti juos pagrindiniais švietimo principais, buria veiklai bendruomenės narius.
Lietuvos mokyklos sampratoje akcentuojama, jog mokyklos veikla grindžiama pagrindinėmis žmonių bendrosiomis ir krikščioniškomis vertybėmis: asmens, jo sąžinės ir minties laisve, artimo meile, prigimtine žmonių lygybe, solidarumu, tolerancija, pagarba tiesai ir išminčiai.

MOKYKLOS SAVIVALDA

Mokyklos savivalda – vienas iš svarbiausių mokyklos bendruomenės organizavimo metodų. Mokyklos savivaldos tikslas – sukurti demokratišką, humanišką, atvirą mokyklos gyvenimą, sudaryti galimybes mokinių savarankiškumui, kūrybingumui ir iniciatyvai plėtotis. Savivaldos efektyvumą sąlygoja ištisas veiksnių ir aplinkybių kompleksas. Pirmiausia, tai kruopštus ir sistemingas mokyklos veiklos planavimas, kuriuo konkretizuojami mokyklos gyvenimo tikslai, randami optimalūs būdai, orientuojantys į mokinių savarankiškos kūrybinės veiklos plėtojimą.
Svarbūs mokyklos savivaldos dalyviai yra ir patys mokiniai. Viena iš efektyvių mokinių savivaldos organizavimo ypatybių – didelė saviraiškos priemonių ir formų pasirinkimo galimybė: nuo dalyvavimo būrelyje ar susivienijime iki vadovavimo jam. Mokinių savivalda gali būti naudojama kaip mokyklos bendruomenės organizavimo metodas, kai jos idėjos jungiamos su konkrečiu darbu, kai į savivaldą įtraukiami visi mokiniai.
Savivalda mokykloje reikšminga tada, kai organizacinė veikla yra paremta praktiniu darbu, kai matomi konkretūs šio darbo rezultatai.
Prieš įgyvendinant mokyklos savivaldą, būtina pertvarkyti vadovavimą mokyklai, įtvirtinant demokratinius santykius, pagalbos pedagogiką, patarimo metodiką; numatyti mokyklos bendruomenės savivaldos statusą ir savivaldos veiklos kryptis, dalyvaujant mokyklos valdyme, planuoti grupių tarpusavio saveiką, savivaldos mokymosi formas bei būdus.
Ruošiantis vykdyti mokyklos savivaldą, reikia numatyti, kaip bus kuriamos mokyklos savivaldos tradicijos ir bendradarbiavimas.
Mokyklos savivaldos pamatas – pedagoginis vadovavimas jai. Kiekvienas pedagogas turi gerai išsianalizuoti ir suvokti mokyklos savivaldos sąvoką. Jis turi suvokti, kad įgyvendinant savivaldą, būtini demokratiški santykiai, taip pat reikalingos žinios ir įgūdžiai suburiant vaikus vieningiems tikslams bei mokant jų siekti mokyklos gyvenime.
Apibrėžiamos tokios mokyklos savivaldos formos:
• pedagogų taryba;
• mokyklos taryba;
• mokinių taryba;
• tėvų komitetas.
Mokyklos savivaldai vadovauja direktorius arba vienas iš pavaduotojų. Mokyklos savivaldoje nagrinėjami bendro vadovavimo, santykių derinimo ir kūrimo, bendravimo ir bendradarbiavimo, oratorystės pagrindai, sprendžiamos mokinių konfliktinės situacijos. Užsiėmimus veda mokyklos direktorius ar pavaduotojas, mokytojai, patys mokiniai. Vyksta individualios konsultacijos, kasdienis komisijos ir tarybos narių mokymas bendraujant ir bendradarbiaujant.

PEDAGOGAI MOKYKLOS BENDRUOMENĖJE

Mokyklos vadovas – svarbiausias vaikų mokymo ir auklėjimo organizatorius, auklėtojas, vadovaujantis žmonių kolektyvui, kuriam patikėta visuomenės viltis ir ateitis – vaikai. Jis teikia kolektyvo darbui kryptį ir pobūdį, sudaro sąlygas kūrybiškam darbui, telkia mokytojus į vieningą darbštų kolektyvą, gerai suvokusį mokyklos darbo tikslus ir uždavinius.

Mokytojas, kaip ugdymo proceso vadovas, mokyklos bendruomenėje turi sudaryti sąlygas vaiko mokymosi aktyvumui reikštis, mokyti aktyvumo formų, mokymosi metodikos, pats dirbti metodiškai, moksliniais pagrindais organizuoti savo veiklą. Bendravimas – esminis ugdymo proceso elementas. Savo veikloje mokytojas įgyvendina ugdymo tikslus ir plačiąja prasme (perduodamas iš vienos kartos kitai kultūrinį paveldą, suteikdamas ugdytiniams įgūdžių), ir konkrečius kasdienius tikslus: mokyklos bendruomenės, dalyko, ar papildomo ugdymo.
Profesionali mokytojo veikla daro įtaką visam mokyklos gyvenimui, jo organizavimui, mokinio asmenybės brandai, padeda siekti darnos, ugdyti pilietiškumą. Mokytojo pasirengimas, savišvieta, saviugda, dalyvavimas visuomeninėje kultūrinėje veikloje turi didelę reikšmę bendrakultūriniam bendruomenės gyvenimui.

MOKSLEIVIAI IR JŲ TĖVAI MOKYKLOS BENDRUOMENĖJE

Mokyklos bendruomenė gyvuoja ant dviejų subkultūrų ribos: joje ryškėja ne tik suaugusiųjų, bet ir vaikų bendruomenės sukurti įstatymai, normos. Moksleivių gyveniams mokykloje kupinas problemų, kurių sprendias dažnai nepriklauso nuo jų norų ir galimybių. Demokratiškai organizuotas mokyklos gyvenimas, pagrįstas visai bendruomenei reikšminga veikla ir bendradarbavimo santykiais siekiant bendrų tikslų, bendravimo kultūra, partnerystė ir draugystė tarpasmeniniuose santykiuose – realios galimybės padedant moksleiviams išspręsti jų problemas.

Viena svarbiausių antisocialinių paauglių elgesio priežasčių – nesugebėjimas, nemokėjimas bendrauti. Todėl bendravimo ugdymui mokyklos bendruomenėje turėtų būti skiriama ypač daug dėmesio. Santykiai mokyklos bendruomenėje grindžiami draugyste. Mokyklos bendruomenė yra darnesnė, jei kuo daugiau jos narių susieti draugystės santykiais. Kuo bendravimas mokyklos bendruomenėje visapusiškesnis ir darnesnis, tuo bendruomenės gyvenimas sėkmingesnis.

Mokyklos gyvenimo organizavimas remiasi bendruomenės tikslais. Norint organizuoti bendruomenę, būtina derinti mokyklos paskirtį ir tikslus. Tėvai yra neatskiriama mokyklos bendruomenės dalis, kurios įjungimas į mokyklos bendruomenę yra pagrindinis mokyklų tobulinimo proceso tikslas. Mokyklos bendruomenėje būtina darni sąveika tarp mokytojų, mokinių ir jų tėvų.
Sociologiniai tyrimai ir mokyklų praktika rodo, jog nėra tėvų, nenorinčių bendradarbiauti su mokykla ir mokytojais – yra tik neatrastos priemonės, veiklos būdai, kaip įtraukti tėvus į šį bendradarbiavimą. Būtina nuolat stiprinti tėvų ir mokyklos pasitikėjimo atmosferą, bendradarbiavimo santykius. Pozityvių mokytojų, mokinių ir jų tėvų santykių įvertinimas – sėkmingas mokyklos bendruomenės veiklos pagrindas.
Tėvai tampa mokyklos bendruomenės gyvenimo dalyviai ir organizatoriai tada, kai gerai tam pasirengiama: ištiriama mokyklos organizacijos aplinka, gyventojų požiūris į mokyklą, poreikiai, kuriuos mokykla galėtų patenkinti, tariamasi su tėvais dėl mokyklos tikslų, uždavinių, veiklos krypčių, tradicijų.

Šeimoje vaikas įgyja pirmąją gyvenimiškąją patirtį, šeimoje klojami charakterio ir moralės pamatai. Nuo šeimos daug priklauso augančio žmogaus interesų ir polinkių kryptingumas. Be tėvų pasitelkimo tvarkyti mokykos reikalus pedagogai negali tikėtis sėkmės nei vaikų mokymo, nei jų auklėjimo srityje.

IŠVADOS

Mokyklos bendruomenės organizavimo siekis – suorganizuoti visumą, įkūnijančią ir naujas, ir nekintančias vertybes. Organizuojant mokyklos bendruomenę, būtina jos sąveika su aplinka, reikalingas parengiamasis darbas, gerai pasirengę pedagogai. Mokyklos bendruomenės gyvenimą organizuoti turi padėti mokinių tėvai.

Mokyklos bendruomenės gyvenimo dvasia ir turinys grindžiamas bendravimo ir bendradarbiavimo santykiais, panaudojamomis tradicijomis, informacija, konkrečia bendruomenės narių veikla mikrosociume, įvairiomis formomis įvertinant pokyčius mokyklos gyvenime, bendruomenės grupių ir kiekvieno jos nario gerus darbus.
Mokyklos gyvenimo organizavimas pagrįstas vadovavimo mokyklai samprata, kiekvieno bendruomenės nario skatinimu, bendrų tikslų ir uždavinių įgyvendinimui, kartu padedant individualybės saviraiškai, brandinančiai asmenbės išmintį bei protą, kūrybines jėgas ir dorovinę kultūrą. Mokyklos gyvenimo organizavime reikšmingos perspektyvų numatymo, veiklos koordinavimo ir motyvacijos, paskaitos, analizės, kontrolės funkcijos; socialiniai-psichologiniai bendruomenės įtraukimo į organizavimą metodai. Vienas iš efektyviausių mokyklos bendruomenės organizavimo metodų – savivalda, kuri apima visas mokyklos gyvenimo sritis.

Mokyklos bendruomenės vadybos tikslas – sukurti demokratišką, humanišką, savarankišką, orų ir veiklų mokyklos bendruomenės gyvenimą. Norint, kad mokyklos bendruomenės gyvenimas būtų pilnavertis ir įvairiapusis, būtinas visų mokyklos bendruomenės grupių bendradarbiavimas.

LITERATŪROS SĄRAŠAS

1. Chozė S. Mokyklos direktorius. – Kaunas: Šviesa, 1981.
2. Dobranskienė R. Mokyklos bendruomenės vadyba: monografija. – Šilutė: Prūsija, 2002.
3. Dobranskienė R. Mokyklos gyvenimo tvarkymas. – Klaipėda: Klaipėdos univ. l-kla, 1996.
4. Miškinis K. Vadovavimo mokyklai pagrindai. – Vilnius: Mokslas, 1987.
5. Želvys R. Švietimo vadyba ir kaita: monografija. – Vilnius: Garnelis, 1999.

Leave a Comment