Si knyga yra tarsi supažindinimas su pradinių klasių programa ,,Gera pradžia’’. Joje yra tos programos pristatymas, jos tikslai, uždaviniai, įgyvendinimas ir tos programos ugdymo standartai. Tai tarsi ugdymas, atsižvelgiant į dvidešimt pirmą amžių, į naujus dabartinius vaikų poreikius. Tačiau tai nėra knyga skirta vien tik mokytojams dirbantiems pradinėse klasėse ir susijusiems su šia programa.Ši knyga yra siūloma visiems mokytojams, trokštantiems atsinaujinti, papildyti savo pedagoginį ,,arsenalą’’ naujomis idėjomis, sumanymais, netikėtais impulsais. Leidinyje pateikiama ugdymo kryptis – ir moderni, šiuolaikiška, atliepianti laisvėjančio, demokratėjančio pasaulio lūkesčius, ir sena kaip pasaulis, grįžta amžinomis žmoniškosiomis vertybėmis: besąlygiška pagarba asmeniui, jo unikalumui; tolerancija skirtingai nuomonei, vertinimui, pasaulėžiūrai; pasirinkimo, apsisprendimo, minties laisve ir t.t. Ugdymo metodas, kuris skleidžiasi Lietuvos mokytojams siūlomoje knygoje, grindžiamas iškiliausiais pedagogikos bei psichologijos pasiekimais. Jo išraiškos – Europos pedagogikos klasikų Pestalozzi, Froebelo, Rousseau, taip pat šio amžiaus tyrinėtojų Piaget, Vygotskio, Dewey ir kitų darbai, jų filosofinės nuostatos.Knygoje aprašoma ,,Geros pradžios’’ projekto diegiama metodologinė sistema, kuri yra labai atvira ir lanksti; ji nėra dogmatiška, neteikia išbaigtų tiesų ar receptų, nereikalauja siūlomų priemonių taikyti paraidžiui, besąlygiškai. Pagrindinė sistemos nuostata – kūrybiškumas, galimybių asmeninei iniciatyvai bei veiklai sudarymas. Ši programa atsižvelgia į vaikų intelektualines, socialines ir išsivystymo reikmes. Kiekvienai amžiaus grupei keliami tikslai skiriasi, tačiau atitinka bendrus vaikų raidos ypatumus. Pavyzdžiui, šešerių septynerių metų vaikų mokymasis orientuotas į žinių kaupimą socialinėje, emocinėje ir estetinėje srityse, todėl, mokytojui darant sprendimus dėl ugdymo turinio, mokymo ir siektinų rezultatų, bus visapusiškai atsižvelgta į vaiką. Tiksliai apibrėždama ir vykdydama keliamus reikalavimus, ,,Geros pradžios’’programa užtikrina mokymosi ir išmokimo kokybę.
Tokios pradinių klasių programos ugdymo turinys sudaromas atsižvelgiant į vaikų reikmes. Asmenybės sklaidą skatinančioje klasėje vaikų pomėgiai ir poreikiai padeda nuspręsti, ko bus mokama. Vaikų domėjimasis kruopščiai derinamas su naujausiais duomenimis apie vaiko raidą ir normalaus vystymosi ypatumus. Mokytojai pritaiko ir individualizuoja programą pagal tai, kaip jie suvokia žinojimo lygmenis.Vienas svarbiausių programos ,,Gera pradžia’ tikslų – puoselėti vaikų smalsumą, gebėjimą stebėtis, vaizduotę, kritinį mąstymą, spontaniškumą ir estetinius pojūčius. Visi maži vaikai apdovanoti šiomis savybėmis, bet dažnai jas praranda per pirmuosius dešimt gyvenimo metų. Mokytojai dirbantys pagal šią programą, vertina šias savybes, kadangi jos ugdo vaikų gebėjimą suvokti esmę ir būti originaliems.Knyga sudaryta iš trijų dalių: tai ,,Geros pradžios ‘’programos pristatymas, įgyvendinimas ir ugdymo standartai. Kiekviena dalis yra labai plačiai pakomentuota, jose daug teorinių ir praktinių dalykų.Perskaičiusi šią knygą supratau , kad yra labai daug būdų ir įvairių programų kaip galima įdomiau ir suprantamiau, netgi labiau gyvenimiškiau pateikti naują ir kartais tikrai nuobodžią nauja temą. Kaip galima padaryti tai , kad vaikai norėtų eiti į mokyklą, kad jiems ten būtu įdomu. Juk tikrai , pavyzdžiui , kaip tokią nuobodžią temą apie vaistažolių pavadinimų išmokimą galima pakeisti tokiu maloniu ir jaukiu klasės vaikų pasisėdėjimu prie vaistažolių arbatos puodelio ir tarsi lengvabūdišku pasikalbėjimu apie tos arbatos pavadinimą ar skonį. Ir tikrai manau , kad po tokio pasisėdėjimo jie be vargo prisimins kokių vaistažolių arbatą jie gėrė.
Daugiausia abejonių skaitant šią knygą man sukėlė tai, kad ar vaikai mokydamiesi pagal tokią programą pradinėse klasėse, gali lengvai prisitaikyti prie bendros vidurinės mokyklos programos. Nes aš iš savo pedagoginės patirties žinau, kad vaikai, kurie mokosi pagal šią programą savo elgesiu ir galbūt netgi mąstymu pradeda skirtis nuo besimokančių pagal įprastą programą. Ir jiems manau sunku yra priprasti prie visai kitokios atmosferos , kuri vyrauja bendrojo lavinimo mokykloje. Nes tokiems vaikams yra sunkiau paklusti prie bendros tvarkos, prie kažkokių taisyklių, jiems yra sunku jei mokytojas pradeda daugiau dėmesio skirti žinių rezultatui, o ne pačiam kūrybiniam procesui. Ši programa manau labiau pasiteisintų jei ji būtų tęsiama iki pat vaiko vidurinės mokyklos baigimo, o tai, kad ji yra nutraukiama vaikui baigus pradinę mokyklą manau yra labai neteisinga. Nes vaikas keturis metus dirbęs pagal tą programą gali netgi patirti šiokį tokį stresą atėjęs į penktą klasę, kur tuo metodu jau nebedirbama. Taigi pagrindinis klausimas buvo kilęs skaitant šią knygą, kaip reikia padaryti, kad vaikams nebūtų jokio streso pereinant nuo vienos darbo programos prie kitos.
Savo pedagoginiame darbe pirmiausia pasinaudosiu būtent teorinėmis žiniomis apie tai kaip vaikai yra ugdomi ir auklėjami naudojantis šia programa. Nes kaip tik savo darbe susidūriau su vaikais kurie ankščiau pradinėse klasėse dirbo pagal tą programa ir dabar matau kaip jie vidurinėje mokykloje susiduria su tam tikromis problemomis. Todėl perskaičiusi šią knygą manau bent jau supratau iš kur ir kodėl jiems tos problemos kyla. Taip pat gavau pakankamai daug naudingų ir labai praktiškų patarimų susijusių su pamokos eiga : kaip galima iš šalies žiūrint tam tikrus rimtus dalykus paversti labai linksmais ir greitai įsimenančiais. Taip pat manau pasinaudosiu patarimais kaip vadovauti klasei, kaip vertinti vaikus, motyvuoti jų darbą.
Mokytojams šitoje knygoje rekomenduočiau perskaityti ypač tuos skyrius, kuriuose pateikiama labai daug praktinių patarimų, nes mano manymu mes teorinių žinių ir taip pakankamai gavome studijuodami. Šitoje knygoje yra netgi atskiri skyriai su konkrečiomis pamokomis, su jų planais – konspektais ir tikrai kiekvienas ras tai ko jam reikia. Tuo labiau, kad visi patarimai yra labai praktiški, nurodoma kaip vesti pamokas taip, kad mokiniams būtų kuo įdomiau, kad jie sugebėtų įgyti kuo daugiau žinių. Mokytojams pravartu yra tai, kad yra pateikiamos visos mokymo ir demonstravimo priemonės, viskas iki smulkmenų nurodoma ką ir kaip būtų galima panaudoti pamokoje. Mokyklos vadovui rekomenduočiau perskaityti tuos skyrius, kuriuose yra pristatomas pats ,,Geros pradžios’’ projektas, jo tikslai, turinys ir kaip jį įgyvendinti, tam , kad jis būtų su tuo susipažinęs ir galėtų nuspręsti ar jo vadovaujamoje įstaigoje reikia realizuoti šį projektą ar ne. Tėvams ypač naudinga būtų perskaityti skyrių,, Šeimos dalyvavimas’’, nes jie irgi kartu su mokytoju turi atsakyti už visapusišką kiekvieno vaiko sėkmę. Kai vaikai mato savo tėvus įsitraukusius į mokyklos veiklą ir dirbančius kartu su mokytojais, išauga jų pasitikėjimas. Teigiami ir draugiški šeimos bei mokyklos santykiai labai gerai veikia vaikus. Jie ima aiškiau suvokti, kad suaugusieji jais rūpinasi. Matydami savo tėvus aktyviais mokytojų padėjėjais, vaikai stengiasi geriau mokytis. Mokiniai turi jausti, kad abi pusės – ir mokykla, ir tėvai – trokšta jiems gero.
Aš šią knyga tikrai rekomenduočiau visiems mokytojams perskaityti, nesvarbu ar jie dirba su mokiniai iš ,,Geros pradžios’’ ar ne. Nes joje yra labai daug teorinių ir praktinių patarimų, kurie tikrai palengvins kiekvieno mūsų darbą. Jau vien tai, kad joje yra netgi pamokų planai – konspektai, visos pamokos eigos aprašymas, gali mums kiekvienam pasitarnauti. Joje galima rasti labai daug paprastų, lengvai įgyvendinamų idėjų, kurias galima pritaikyti bet kur ir bet kada. Mano nuomone tai yra labai įdomi,labai praktiška , lengvai skaitoma ir tikrai kiekvienam mokytojui reikalinga knyga.