Kalėdinių giesmių vakaro scenarijus

Pensionato salė papuošta ar- -16-
tėjančioms šv.Kalėdoms.Salės
kairiojoje pusėje stovi nedide-
lis stalas, uždengtas balta lini-
ne staltiese, po kuria – šienas.
Ant šio stalo sudėti pačių pen-
sionato gyventojų ruošti
Kūčių patiekalai.
Dešinėje salės pusėje prie šie-
nu apibarstyto pianino pasta- –
tyta nedidelė prakartėlė.Daug
kur kabo pensiono gyventojų
iš šiaudų padaryti paukšteliai,
širdelės, kitokie papuošimai.
Kai jau žiūrovai susirenka,
pianinu “ Tyli naktis” ima
skambinti praktikos studentė
Evelina Petrauskaitė.
Tebeskambant muzikai pro
salės duris įeina du pensionato
gyventojai vyrai, apsivilkę iš-
virkščiais kailiniais, susijuosę
rankšluosčiais, užsidėję aukštą
kailinę kepurę ir ant nugaros iš
pagalvės padarytą kuprą. Abu
seneliai pasiėmę po krepšį ir
šakotą lazdą.

1 SENELIS – KALĖDA : “ Aš Kalėda, atėjau iš ano krašto, kur miltų kalneliai, medaus
(artėdamas į salės vidurį) upeliai, alaus ežerėliai, saldainiais lija, baronkomis sninga”.

2 SENELIS – KALĖDA : “ Nešu skarbų pilną tarbą, laimę, derlių ir kitokį labą, prašau
(sekdamas 1 senelį ) dureles atidaryti ir į aną kraštą nevaryti”.

Į salę iš užkulisių įeina ren-
ginio vedančioji – praktikos
studentė Kristina Gerybaitė
ir pavadina senelius prisėsti
už anksčiau minėto stalo.

VEDANČIOJI: “ ….Tyliau, tyliau, naktie, dvelkimą švelnų
Nešk čia pro palmių miegančius lapus
Ir vėjas te nepūs čia nuo Libano kalno,
Ir ant Jordano te rasa lyg ryto bus.

Tyliau, tyliau giedokit, serafimai,
Ir žvaigždės jūs plazdenkite tyliau, –
Ir aš be atdūsio prie Jo, prie mano džiaugsmo rymau,
Kol rytmečio šviesi žara išauš.
-17-

Po nuodėmės Adomo ir po Kaino
Te savo sėklos pragaras daugiau nesės,
Tegul tyloj viena šventa naktis praeina.
Te Jis prieš pirmą savo žemės dieną pasilsės.

Tepailsės jo mažos kojos po kelionės,
Po tiekos amžių, tiek juodų sunkių dienų…
Nešaukit jūs, aukšti kalnai Ermono,
Mažos širdies nežadinkit iš dangiškų sapnų.

Tyliau, tyliau… tyliau, tyliau giedokit, serafimai,
Ir, žvaigždės, jūs, plazdenkite iš tolo ir tyliau, –
Ir aš be atdūsio prie Jo, prie mano džiaugsmo rymau,
Kol rytmečio šviesi žara išauš, kol pagaliau…”

“ Malonu, kad jūsų čia susirinko tiek daug. Noriu pakviesti
kartu laukti tos išauštančios Kalėdų ryto žaros ir švenčiau-
siojo kūdikėlio Jėzaus gimimo. Pamėginkime pagyventi
artėjančių Šv. Kalėdų nuotaikomis prisimindami kalėdines
giesmes ir dainas, papročius ir žaidimus “.

O dabar kviečiu pasiklausyti dainininkės Ievos Biliūnaitės .

DAINININKĖ IEVA
BILIŪNAITĖ: Kalėdinė giesmė “Seni giedokit”.

VEDANČIOJI: “ Beveik dvi savaites moterų ansamblis, kartu su šiame
pensionate atliekančia praktiką studente Evelina, ruošiesi
mums sudainuoti kalėdinių dainų. Tai gal paklausom kaip
joms sekėsi? “

MOTERŲ ANSAMBLIS: Kalėdinė daina “ Ir atvažiavo šventa kalėda “.

VEDANČIOJI: “ Kalėdų giesmės paprastai pranašauja artėjantį saulės
sugrįžimą, t.y. dienas, kuomet saulelė patekės anksčiau ir
nusileis vėliau. Kaip girdėjome dainoj saulelė – tai Kalėda,
kuri atvažiuoja auksiniais ratais, šilkų botagais pliekdama.
O dar esu girdėjus, kad Kalėda ne tik auksiniais, bet ir
geležiniais, ažuoliniais ar netgi moliniais ratais atvažiuoja..
Vienam krašte ji pasikinkius vaško kumelaite kanapine
uodegaite, o kaikur ją veža šyvas arklys.
O gal reiktų paklaust mūsų Kalėdos, kur už balto stalo sėdos,
kaipgi visdėlto su tais ratais?”

1 SENELIS – KALĖDA: “ Senas esu, daug ko nepamenu, bet va kaip Kūčias valgy-
davome mudu su broliu ( rodo į 2 Senelį – Kalėdą ) mūsų
-18-

tėviškėje ( Pakruojo apyl. ), kol dar gyvas Mamytės tėtė –
mano senelis buvo, tai gerai pamenu.
Trys dienos prieš Kūčias – didžiausias vargas kojoms:reikia
apeiti visus artimuosius ir tolimesnius kaimynus, arčiau gy-
venančius giminaičius ir visų atsiprašyti : “ Jei turi ką širdy
prieš mane, gal ne taip pasakiau ar padariau – atleisk, kad ga-
lėtume ramiai švęsti Kalėdas”…
– Atleidžiu. Ir tu man atleisk….- sakydavo.
Iki Kūčių vakarienės stengdavomės atiduoti visas skolas. Ir
mes, mokinukai, mokykloje atsiprašdavom draugų, mokyto-
jos. Žinoma, ne visi. Tie, kurių seneliai atėję iš baudžiavos
laikų , kurių namuose toks paprotys išsilaikė. O tai – vis
Plikelių, Gegiedžių, Ratkūnų kaimų šeimos, čia gyvenę nuo
neatmenamų laikų.“

2 SENELIS – KALĖDA: “ Pamenu, pamenu ir aš…Kūčių dieną nuo vidurnakčio –
jokio maisto nė į burną, iki pat vakarienės. Šeimininkėms –
senelei, tetai – darbo galybės, kaip ir visur per Kūčias. Dėdė
sumala girnomis rūgių. Dar kelios dienos iki Kūčių , kad
duonutė spėtų įrūgti. Kepdami duoną, iškepa atskirai vieną
nedidelį kepaliuką – supjausto jį ( kad kiekvienam šeimos
nariui tektų po riekutę ), bet taip, kad riekutė su riekute jung-
tųsi plonyčiu sluoksneliu. Duonutę padeda vidury stalo ant
sulankstyto rankšluosčio. Šalia lėkštutė su kalėdaičiais, ąsotis
raugintos beržo sulos. O daugiau – dvylika Kūčių patiekalų.
Kai jau viskas priruošta, visi sustojame poterių.Pradeda sene-
lis, kartojam garsiai visi. Kalbant “ Tėve mūsų”, kai ištariami
žodžiai “kasdienės mūsų duonos duok mums šiandien” sene-
lis paima kepaliuką, peržegnoja, atlaužia riekutes kiekvienam
į rankas; duonutę padėję priešais save, tęsiame maldą.
Ją pabaigę, einame viens po kito prie senelio,bučiuojam
ranką, senelis žegnoja kiekvieno galvą ir sako “ atleista” “.

VEDANČIOJI: “ Ačiū jums už gražius prisiminimus, esu tikra dar ne viena
močiūtė ar senelis iš čia esančių, mums visokiausių įdomybių
papasakos, tik prieš tai paklausykim vyrų trio”.

VYRŲ TRIO: Kalėdinė giesmė “ Ant Metų Naujų apsiliejo krauju ”.

VEDANČIOJI: “ O dabar gal paprašysiu mūsų mielos močiutės Janinos, kuri
atvyko čia iš Joniškio, pasidalinti prisiminimais apie Kalėdų
šventimą”.

MOČIUTĖ JANINA: Pasakoja apie Kalėdų papročius Joniškyje .

-19-

VEDANČIOJI: “ Be galo įdomios Kalėdos Joniškyje. Manau, po trumputės
muzikinės pertraukėlės mes pratęsim pokalbį, o dabar kviečiu
pasiklausyt moterų ansamblio “.

MOTERŲ ANSAMBLIS: Kalėdinė daina “ Oj kalėda, kalėda”.

VEDANČIOJI: “ Ar sutinkat su manim, kad mūsų moterų choras dainuoja
itin gražiai?
Jei taip, tai mes dar turėsim progą pasidžiaugt jų atliekamo-
mis kalėdinėmis giesmėmis. O dabar noriu paragint močiutę
Staselę papasakot apie šv. Kalėdų ir Kūčių papročius jos
gimtojoje Papilėje “.

MOČIUTĖ STASELĖ: Pasakojimas apie šv.Kalėdų ir Kūčių papročius Papilėje.

VEDANČIOJI: “ O dabar jums dainuoja mišrus choras “.

MIŠRUS CHORAS: Kalėdinė giesmė “ Kas nori Panai Marijai slūžyti”.

VEDANČIOJI: “ Dar viena mūsų močiutė sutiko papasakot apie Kalėdų
papročius. Esu tikra, kad mažai žinot apie to krašto šventes,
nes močiutė Tatjana pasakos apie Kalėdas Rusijoje “.

MOČIUTĖ TATJANA: Pasakojimas apie Kalėdų papročius Rusijoje .

VEDANČIOJI: “Ačiū brangiai močiutei Tatjanai, kad sutiko pasidalinti savo
prisiminimais, kad atskleidė Rusiškų Kalėdų savitumą . Da-
bar kalėdinę dainą kviečiu atlikti moterų ansamblį “.

MOTERŲ ANSAMBLIS: Kalėdinė daina “ Viduje lauko grūšelė žydi” .

VEDANČIOJI: “ Manau, kad ir mes visi nesam prasti daininkai, todėl galim
kartu padainuoti ir tuo pat metu Advento žaidimą pažaist “.

Vedančioji kartu su kita prak-
tikos studente Evelina norin-
-20-

čius įsijungti į žaidimą su-
skirsto į vyrų ir moterų eilę.
Evelina vadovauja moterims,
o vedančioji vyrams. Žaidimo
esmė ta, kad vyrų eilė dai-
nuoja prieš moterų ir at-
virkščiai. Įprastinių šokio ju-
desių beveik nėra. Vyrų eilė
sustoja prieš moterų eilę ir
kai vyrai pasako : “ Leisim
perleisim…”, tada ir vyrai ir
moterys eina pirmyn. Susiti-
kus vyrai paima vieną moterį
į savo tarpą ir eina į moterų
vietą, o moterys į vyrų vietą.
Tada vėl pradedama dainuoti
iš pradžios, ir taip kartojama
tol, kol visos moterys paima-
mos pas vyrus. Tuo žaidimas
ir baigiamas.
Kalėdų – advento žaidimas “ Jievaro tiltas”

Moterys: Grįskime, mergos, jievarėlio tiltą,
Aleliuma rūtele, jievarėlio tiltą.

Vyrai: Iš ko mes grįsim jievarėlio tiltą,
Aleliuma rūtele, jievarėlio tiltą?

Moterys: Berželio lapai, jievarėlio šakos,
Aleliuma rūtele, jievarėlio šakos.

Moterys: Oi ar perleisit, jievarėlio žmonės,
Aleliuma rūtele, jievarėlio žmonės?

Vyrai: Leisim perleisim, sau vieną pasiliksim,
Aleliuma rūtele, sau vieną pasiliksim.

Moterys: Oi jūs paėmėt pačią negražiausią,
Aleliuma rūtele, pačią negražiausią.

Vyrai: Oi mes paėmėm pačią gražiausią ,
Aleliumai rūtele, pačią gražiausią.

VEDAČIOJI: “ Manau visai smagus žaidimas ir truputėli kaulelius pra-
mankštinom . Beje, girdėjau, kad viena senutė dainininkė yra
aiškinus, kad tas tiltas jungiąs pavasarį su žiema: šiuo tiltu iš
-21-

Užnemunės ateinąs pavasaris.
Taigi , kad ne tik pavasaris , bet svarbiausia Kalėdos pasku-
bėtų pas mus ateit, pabaigai mišrus choras jums atliks viena
kalėdinę giesmę.

MIŠRUS CHORAS: Kalėdinė giesmė “ Balsas širdies”.

Skamba pianinu atliekama
daina” Tyli naktis”. Ją
atlieka praktikos studentė
Evelina Petrauskaitė.

VEDANČIOJI: “ Kristus tarė – Šviesa dar lydės jus.
Ką bedarytumėte, darykite Šviesoje.
Kol ją turėsitė, kol jūsų nepraris tamsa.
Gyvenkite Šviesoje, kol diena dar
Kol jumyse ir aplink jus – Šviesa.
Tavo Šviesa visuose daiktuose, Viešpatie.
Žvaigždėse ir žibintuose, kuriuos padarė mūsų rankos.
Ugnyje ir spindinčiame vandenyje.
Duok mūsų širdims tos Šviesos ilgesį.
Kad galėtume tavo daiktų paslaptį pažinti.
Kad suprastume pasaulį, kurį imame iš tavo rankų
Ir kurį keičiame, kad tavo paslaptį
Kuri su Kristumi pas mus ateina, suvoktume.
Nes tavo yra Gailestingumas,
Tavo yra Vaiskumas, tavo yra Šviesa.
Tavo spindėjimo Šviesa nušviečia naktį.
Kas gali tai pamatyti? ŠIRDIS, KURI REGI IR BUDI “ .

Praktikos studentės
K.Gerybaitė ( vedan-
čioji ) ir E.Petrauskai-
tė (muzikinės dalies
režisierė ) kartu : Ačiu visiems dalyvavusiems.
Ramaus Kūčių vakaro ir džiaugsmingų šventų Kalėdų.