Pensionato salė papuošta ar- -16- tėjančioms šv.Kalėdoms.Salės kairiojoje pusėje stovi nedide- lis stalas, uždengtas balta lini- ne staltiese, po kuria – šienas. Ant šio stalo sudėti pačių pen- sionato gyventojų ruošti Kūčių patiekalai. Dešinėje salės pusėje prie šie- nu apibarstyto pianino pasta- – tyta nedidelė prakartėlė.Daug kur kabo pensiono gyventojų iš šiaudų padaryti paukšteliai, širdelės, kitokie papuošimai. Kai jau žiūrovai susirenka, pianinu “ Tyli naktis” ima skambinti praktikos studentė Evelina Petrauskaitė. Tebeskambant muzikai pro salės duris įeina du pensionato gyventojai vyrai, apsivilkę iš- virkščiais kailiniais, susijuosę rankšluosčiais, užsidėję aukštą kailinę kepurę ir ant nugaros iš pagalvės padarytą kuprą. Abu seneliai pasiėmę po krepšį ir šakotą lazdą.
1 SENELIS – KALĖDA : “ Aš Kalėda, atėjau iš ano krašto, kur miltų kalneliai, medaus (artėdamas į salės vidurį) upeliai, alaus ežerėliai, saldainiais lija, baronkomis sninga”.
2 SENELIS – KALĖDA : “ Nešu skarbų pilną tarbą, laimę, derlių ir kitokį labą, prašau (sekdamas 1 senelį ) dureles atidaryti ir į aną kraštą nevaryti”.
Į salę iš užkulisių įeina ren- ginio vedančioji – praktikos studentė Kristina Gerybaitė ir pavadina senelius prisėsti už anksčiau minėto stalo.
VEDANČIOJI: “ ….Tyliau, tyliau, naktie, dvelkimą švelnų Nešk čia pro palmių miegančius lapus Ir vėjas te nepūs čia nuo Libano kalno, Ir ant Jordano te rasa lyg ryto bus.
Tyliau, tyliau giedokit, serafimai, Ir žvaigždės jūs plazdenkite tyliau, – Ir aš be atdūsio prie Jo, prie mano džiaugsmo rymau, Kol rytmečio šviesi žara išauš.-17-
Po nuodėmės Adomo ir po Kaino Te savo sėklos pragaras daugiau nesės, Tegul tyloj viena šventa naktis praeina. Te Jis prieš pirmą savo žemės dieną pasilsės.
Tepailsės jo mažos kojos po kelionės, Po tiekos amžių, tiek juodų sunkių dienų… Nešaukit jūs, aukšti kalnai Ermono, Mažos širdies nežadinkit iš dangiškų sapnų.
Tyliau, tyliau… tyliau, tyliau giedokit, serafimai, Ir, žvaigždės, jūs, plazdenkite iš tolo ir tyliau, – Ir aš be atdūsio prie Jo, prie mano džiaugsmo rymau, Kol rytmečio šviesi žara išauš, kol pagaliau…”
“ Malonu, kad jūsų čia susirinko tiek daug. Noriu pakviesti kartu laukti tos išauštančios Kalėdų ryto žaros ir švenčiau- siojo kūdikėlio Jėzaus gimimo. Pamėginkime pagyventi artėjančių Šv. Kalėdų nuotaikomis prisimindami kalėdines giesmes ir dainas, papročius ir žaidimus “.
O dabar kviečiu pasiklausyti dainininkės Ievos Biliūnaitės .
DAINININKĖ IEVA BILIŪNAITĖ: Kalėdinė giesmė “Seni giedokit”.
VEDANČIOJI: “ Beveik dvi savaites moterų ansamblis, kartu su šiame pensionate atliekančia praktiką studente Evelina, ruošiesi mums sudainuoti kalėdinių dainų. Tai gal paklausom kaip joms sekėsi? “
MOTERŲ ANSAMBLIS: Kalėdinė daina “ Ir atvažiavo šventa kalėda “.
VEDANČIOJI: “ Kalėdų giesmės paprastai pranašauja artėjantį saulės sugrįžimą, t.y. dienas, kuomet saulelė patekės anksčiau ir nusileis vėliau. Kaip girdėjome dainoj saulelė – tai Kalėda, kuri atvažiuoja auksiniais ratais, šilkų botagais pliekdama. O dar esu girdėjus, kad Kalėda ne tik auksiniais, bet ir geležiniais, ažuoliniais ar netgi moliniais ratais atvažiuoja.. Vienam krašte ji pasikinkius vaško kumelaite kanapine uodegaite, o kaikur ją veža šyvas arklys. O gal reiktų paklaust mūsų Kalėdos, kur už balto stalo sėdos, kaipgi visdėlto su tais ratais?”
1 SENELIS – KALĖDA: “ Senas esu, daug ko nepamenu, bet va kaip Kūčias valgy-
davome mudu su broliu ( rodo į 2 Senelį – Kalėdą ) mūsų -18-tėviškėje ( Pakruojo apyl. ), kol dar gyvas Mamytės tėtė – mano senelis buvo, tai gerai pamenu. Trys dienos prieš Kūčias – didžiausias vargas kojoms:reikia apeiti visus artimuosius ir tolimesnius kaimynus, arčiau gy- venančius giminaičius ir visų atsiprašyti : “ Jei turi ką širdy prieš mane, gal ne taip pasakiau ar padariau – atleisk, kad ga- lėtume ramiai švęsti Kalėdas”… – Atleidžiu. Ir tu man atleisk….- sakydavo. Iki Kūčių vakarienės stengdavomės atiduoti visas skolas. Ir mes, mokinukai, mokykloje atsiprašdavom draugų, mokyto- jos. Žinoma, ne visi. Tie, kurių seneliai atėję iš baudžiavos laikų , kurių namuose toks paprotys išsilaikė. O tai – vis Plikelių, Gegiedžių, Ratkūnų kaimų šeimos, čia gyvenę nuo neatmenamų laikų.“
2 SENELIS – KALĖDA: “ Pamenu, pamenu ir aš…Kūčių dieną nuo vidurnakčio – jokio maisto nė į burną, iki pat vakarienės. Šeimininkėms – senelei, tetai – darbo galybės, kaip ir visur per Kūčias. Dėdė sumala girnomis rūgių. Dar kelios dienos iki Kūčių , kad duonutė spėtų įrūgti. Kepdami duoną, iškepa atskirai vieną nedidelį kepaliuką – supjausto jį ( kad kiekvienam šeimos nariui tektų po riekutę ), bet taip, kad riekutė su riekute jung- tųsi plonyčiu sluoksneliu. Duonutę padeda vidury stalo ant sulankstyto rankšluosčio. Šalia lėkštutė su kalėdaičiais, ąsotis raugintos beržo sulos. O daugiau – dvylika Kūčių patiekalų. Kai jau viskas priruošta, visi sustojame poterių.Pradeda sene- lis, kartojam garsiai visi. Kalbant “ Tėve mūsų”, kai ištariami žodžiai “kasdienės mūsų duonos duok mums šiandien” sene- lis paima kepaliuką, peržegnoja, atlaužia riekutes kiekvienam į rankas; duonutę padėję priešais save, tęsiame maldą. Ją pabaigę, einame viens po kito prie senelio,bučiuojam
ranką, senelis žegnoja kiekvieno galvą ir sako “ atleista” “.VEDANČIOJI: “ Ačiū jums už gražius prisiminimus, esu tikra dar ne viena močiūtė ar senelis iš čia esančių, mums visokiausių įdomybių papasakos, tik prieš tai paklausykim vyrų trio”.
VYRŲ TRIO: Kalėdinė giesmė “ Ant Metų Naujų apsiliejo krauju ”.
VEDANČIOJI: “ O dabar gal paprašysiu mūsų mielos močiutės Janinos, kuri atvyko čia iš Joniškio, pasidalinti prisiminimais apie Kalėdų šventimą”.
MOČIUTĖ JANINA: Pasakoja apie Kalėdų papročius Joniškyje .
-19-
VEDANČIOJI: “ Be galo įdomios Kalėdos Joniškyje. Manau, po trumputės muzikinės pertraukėlės mes pratęsim pokalbį, o dabar kviečiu pasiklausyt moterų ansamblio “.
MOTERŲ ANSAMBLIS: Kalėdinė daina “ Oj kalėda, kalėda”.
VEDANČIOJI: “ Ar sutinkat su manim, kad mūsų moterų choras dainuoja itin gražiai? Jei taip, tai mes dar turėsim progą pasidžiaugt jų atliekamo- mis kalėdinėmis giesmėmis. O dabar noriu paragint močiutę Staselę papasakot apie šv. Kalėdų ir Kūčių papročius jos gimtojoje Papilėje “.
MOČIUTĖ STASELĖ: Pasakojimas apie šv.Kalėdų ir Kūčių papročius Papilėje.
VEDANČIOJI: “ O dabar jums dainuoja mišrus choras “.
MIŠRUS CHORAS: Kalėdinė giesmė “ Kas nori Panai Marijai slūžyti”.
VEDANČIOJI: “ Dar viena mūsų močiutė sutiko papasakot apie Kalėdų papročius. Esu tikra, kad mažai žinot apie to krašto šventes, nes močiutė Tatjana pasakos apie Kalėdas Rusijoje “.
MOČIUTĖ TATJANA: Pasakojimas apie Kalėdų papročius Rusijoje .
VEDANČIOJI: “Ačiū brangiai močiutei Tatjanai, kad sutiko pasidalinti savo prisiminimais, kad atskleidė Rusiškų Kalėdų savitumą . Da- bar kalėdinę dainą kviečiu atlikti moterų ansamblį “.
MOTERŲ ANSAMBLIS: Kalėdinė daina “ Viduje lauko grūšelė žydi” .
VEDANČIOJI: “ Manau, kad ir mes visi nesam prasti daininkai, todėl galim kartu padainuoti ir tuo pat metu Advento žaidimą pažaist “.
Vedančioji kartu su kita prak- tikos studente Evelina norin--20-
čius įsijungti į žaidimą su- skirsto į vyrų ir moterų eilę. Evelina vadovauja moterims, o vedančioji vyrams. Žaidimo esmė ta, kad vyrų eilė dai- nuoja prieš moterų ir at- virkščiai. Įprastinių šokio ju- desių beveik nėra. Vyrų eilė sustoja prieš moterų eilę ir kai vyrai pasako : “ Leisim perleisim…”, tada ir vyrai ir moterys eina pirmyn. Susiti- kus vyrai paima vieną moterį į savo tarpą ir eina į moterų vietą, o moterys į vyrų vietą. Tada vėl pradedama dainuoti iš pradžios, ir taip kartojama tol, kol visos moterys paima- mos pas vyrus. Tuo žaidimas ir baigiamas. Kalėdų – advento žaidimas “ Jievaro tiltas”
Moterys: Grįskime, mergos, jievarėlio tiltą, Aleliuma rūtele, jievarėlio tiltą.
Vyrai: Iš ko mes grįsim jievarėlio tiltą, Aleliuma rūtele, jievarėlio tiltą?
Moterys: Berželio lapai, jievarėlio šakos, Aleliuma rūtele, jievarėlio šakos.
Moterys: Oi ar perleisit, jievarėlio žmonės, Aleliuma rūtele, jievarėlio žmonės?
Vyrai: Leisim perleisim, sau vieną pasiliksim, Aleliuma rūtele, sau vieną pasiliksim.
Moterys: Oi jūs paėmėt pačią negražiausią, Aleliuma rūtele, pačią negražiausią.
Vyrai: Oi mes paėmėm pačią gražiausią , Aleliumai rūtele, pačią gražiausią.
VEDAČIOJI: “ Manau visai smagus žaidimas ir truputėli kaulelius pra- mankštinom . Beje, girdėjau, kad viena senutė dainininkė yra aiškinus, kad tas tiltas jungiąs pavasarį su žiema: šiuo tiltu iš -21-
Užnemunės ateinąs pavasaris. Taigi , kad ne tik pavasaris , bet svarbiausia Kalėdos pasku- bėtų pas mus ateit, pabaigai mišrus choras jums atliks viena kalėdinę giesmę.
MIŠRUS CHORAS: Kalėdinė giesmė “ Balsas širdies”.
Skamba pianinu atliekama daina” Tyli naktis”. Ją atlieka praktikos studentė Evelina Petrauskaitė.
VEDANČIOJI: “ Kristus tarė – Šviesa dar lydės jus. Ką bedarytumėte, darykite Šviesoje. Kol ją turėsitė, kol jūsų nepraris tamsa. Gyvenkite Šviesoje, kol diena dar Kol jumyse ir aplink jus – Šviesa. Tavo Šviesa visuose daiktuose, Viešpatie. Žvaigždėse ir žibintuose, kuriuos padarė mūsų rankos. Ugnyje ir spindinčiame vandenyje. Duok mūsų širdims tos Šviesos ilgesį. Kad galėtume tavo daiktų paslaptį pažinti. Kad suprastume pasaulį, kurį imame iš tavo rankų Ir kurį keičiame, kad tavo paslaptį Kuri su Kristumi pas mus ateina, suvoktume. Nes tavo yra Gailestingumas, Tavo yra Vaiskumas, tavo yra Šviesa. Tavo spindėjimo Šviesa nušviečia naktį. Kas gali tai pamatyti? ŠIRDIS, KURI REGI IR BUDI “ .
Praktikos studentės K.Gerybaitė ( vedan- čioji ) ir E.Petrauskai- tė (muzikinės dalies režisierė ) kartu : Ačiu visiems dalyvavusiems. Ramaus Kūčių vakaro ir džiaugsmingų šventų Kalėdų.