Lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Irena KepalienėVilniaus technologijų ir verslo profesinio mokymo centras
Įvadas
Kalbant apie kompetencijų ugdymą svarbu remtis Vidurinio ugdymo bendrosiomis programomis (10 priedas), kurios apibrėžia benųjų kompetencijų ugdymo nuostatas, tikslus ir įgyvendinimo aspektus. Programoje teigiama, jog šios ugdymo srities programos paskirtis – ugdyti bendrąsias kompetencijas, kurios yra svarbi sudedamoji visų dalykų kompetencijų dalis ir sparčios visuomenės kaitos sąlygomis itin reikšmingos asmens brandai, rengimuisi tolimesniam mokymuisi ir profesinei karjerai. Ugdymo srities tikslas – padėti mokiniams ugdytis gyvenimui žinių visuomenėje būtinas mokėjimo mokytis, komunikavimo, pažinimo, socialinę pilietinę, iniciatyvumo ir kūrybingumo, asmeninę ir kultūrinę kompetencijas, praturtinti ugdymo turinį aktualiomis mokiniams ir visuomenei ugdomosiomis užduotimis ir veiklomis. Bendrųjų kompetencijų apibrėžtys: Mokėjimo mokytis: savarankiškas, už savo mokymąsi atsakingas žmogus, kuris geba kelti ir pasiekti mokymosi tikslus, suvokti mokymosi visą gyvenimą svarbą. Komunikavimo: mokantis bendrauti, gebantis keistis informacija žmogus, valdantis žodinius ir nežodinius informacijos perteikimo, gavimo ir supratimo būdus. Pažinimo: smalsus žmogus, kuriam rūpi patirti pažinimo džiaugsmą, perprasti naujoves. Socialinė pilietinė: sąmoningas, atsakingas ir aktyvus bendruomenės narys, gerbiantis kitus asmenis, mokantis tinkamai bendrauti ir bendradarbiauti. Iniciatyvumo ir kūrybingumo: žmogus, pasitikintis savo kūrybinėmis galiomis, gebantis naujai pritaikyti turimą informaciją, kelti naujas idėjas ir jas realizuoti. Asmeninė: orus, savimi pasitikintis, sąžiningas ir atsakingas žmogus, nebijantis susidurti su sunkumais, mokantis juos įveikti, vertinti save ir savo poelgius. Kompetencijų ugdymo tikslai.1. Mokėjimo mokytis kompetencijos ugdymo tikslas – išugdyti atsakingą už savo mokymąsi, gebantį reguliuoti mokymosi procesus, įvaldžiusį svarbiausius mokymosi gebėjimus ir pasirengusį tobulinti savo mokymąsi asmenį.2. Komunikavimo kompetencijos ugdymo tikslas – išugdyti gebantį veiksmingai bendrauti ir bendradarbiauti įvairiose komunikacinėse situacijose asmenį.3. Pažinimo kompetencijos ugdymo tikslas – išugdyti kritiškai mąstantį, pasirengusį spręsti problemas ir tyrinėti asmenį.
4. Socialinės pilietinės kompetencijos ugdymo tikslas – išugdyti atsakingą, sąžiningą, aktyvų, demokratinėmis nuostatomis besivadovaujantį, tėvyne mylintį pilietį.5. Iniciatyvumo ir kūrybingumo kompetencijos ugdymo tikslas – išugdyti nebijantį rizikuoti, atkaklų, vertinantį autentiškumą, gebantį veiksmingai realizuoti idėjas, atsakingą kūrėją ir novatorių6. Asmeninės kompetencijos ugdymo tikslas – išugdyti pozityviai mąstantį, garbingą, sąžiningą, sunkumus įveikti gebantį, atsakingą savo gyvenimo kūrėją.7. Kultūrinės kompetencijos ugdymo tikslas – išugdyti sąmoningą kultūros puoselėtoją ir kūrybingą kultūros procesų dalyvį.Iš šių apibrėžimų formuojami tikslai ir uždaviniai: supažindinti, atskleisti, pabrėžti, išnagrinėti, išskirti, iliustruoti, išspręsti, kontroliuoti, palyginti, ugdyti, pritaikyti, koreguoti, įtvirtinti, apibendrinti, įprasminti, tobulinti, sukurti… Siekiant juos įgyvendinti, kartu ugdant mokinių esminius dalykinius gebėjimus, svarbu ypatingą dėmesį sutelkti mokinių mokymosi motyvacijai, o motyvacijos pagrindas yra žinojimas, ko aš noriu, ko aš siekiu, kam man to reikia, kokia nauda ir prasmė. Svarbu, ar mokinys pasiryžęs atsakyti už savo mokymosi rezultatus, tai yra ar mokinys savarankiškas, ar jo asmeninės savybės leidžia kritiškai pažvelgti į mokymosi procesą ir numatyti tam tikrus saviugdos procesus. Norėdami išsiaiškinti grupės ar klasės mokinių motyvacijos pagrindus, privalome išsiaiškinti, ko mokiniai nori ir siekia, koks jų kompetencijų lygis, ką ir kaip galime keisti, koreguoti, tobulinti. Šiam tikslui sukūrėme anketą ir išsiaiškinome: 1) motyvacijos pagrindas yra siekis tobulėti; 2) tobulėjimo pagrindas yra: tikslai ir jų įgyvendinimas, ateities planų ir perspektyvų kūrimas, naujovės ir veiklos įdomumo, patrauklumo aspektas. Gaila, tačiau niekas neįvardino, kad tobulėjimo pagrindas yra darbas arba mokymasis, nors mokiniai puikiai žino, jog savivaldaus mokymosi pagrindas yra asmeninė atsakomybė už savo rezultatus, bet ar tam yra poreikis? Taigi, dar vienas motyvacinis klausimas: ko man reikia, ko man trūksta ir ką aš galiu pakeisti? Bandydami koreguoti mokinių motyvacijos trūkumus, pamokos pradžioje bendrai suformuluojame tikslą, ką jie galėtų šiandien sužinoti, išmokti, patobulinti ir ko šiam tikslui reikia, kokios veiklos formų ir kokių gebėjimų, kad rezultatas tenkintų abi puses. Neužmirštamas ir savianalizės klausimas, siekiant išsiaiškinti, kaip mokinys vertina savo veiklą 10 balų sistemoje ir ko pritrūko iki optimalaus vertinimo. Tai tarsi patarimai sau, kurie gali sudaryti dienoraščio pagrindus. Mokėjimo mokytis kompetencijos pagrindas būtent yra savarankiškumas ne tik mokantis, bet ir keliant sau tikslus ir uždavinius, siekiant norimų rezultatų.
Kitas mokėjimo mokytis kompetencijos orientyras yra veiklos planavimas bei ateities planų ir perspektyvų kūrimas, žinant įgyvendinimo galimybes. Šiame procese iškyla siekių ir galimybių priešprieša, kai galimybės ribotos, o planai beveik milžiniški. Taigi, čia svarbiausias savęs vertinimo aspektas ir gairės, numatančios veiklos, tai yra mokymosi būdų įvairovę ir rezultatų tobulinimą, siekiant keisti mokinių požiūrį į mokymąsi ir į savęs realizavimo galimybes. Šiuo klausimu mokiniai teigia: 1)veiklos būdus ir ateities perspektyvas lemia mokytojai, remdamiesi programomis bei taikydami bendrus mokymo metodus bei artimieji (tėvai), skatindami mokytis, būti pažangiais; 2) įgytos žinios yra gan spontaniškos, ir daug kas nesieja jų su realiomis savęs realizavimo galimybėmis; 3) veikla (darbas mokykloje) dažnai yra pagrindinis žinių šaltinis ir žmogaus pasiekimų vertinimo kriterijus; 4) mokymosi būdai ir priemonės yra panaudojamos tik iš dalies, atsižvelgiant į laiko, gebėjimų ir galimybių išteklius. Tačiau mokiniai nurodo, kad motyvaciją ir veiklumą skatina: 1) temų aktualumas; 2) savarankiški, grupiniai ir kiti praktiniai darbai; 3) interaktyvios ir integruotos pamokos; 4) diskusijos, svarstymai, imitacijos. Taip pat mokiniai nurodo, jog siekiant keisti mokymosi procesą reikia keisti nuostatas: 1) keisti požiūrį į mokymosi galimybes (ribų nėra); 2) būti reiklesniam sau; 3) keistis pačiam, siekti savarankiškumo ir pozityvumo (siekti žinių, tobulėjimo, drąsiau reikšti savo mintis, įrodyti, ką moki, ką gali); 4) daugiau pragmatiškumo ( žinoti, ko tau reikia, ko sieki, kokia veikla tau patinka). Į klausimą, ką reikėtų keisti, siekiant įgyvendinti savo uždavinius, numatant veiklos rezultatus bei perspektyvas, skatinant domėjimąsi, mokiniai teigia: 1) taikyti tam tikrą sistemą, kuri skatintų pozityviai mąstyti, kurti ateities planus, įvardijant pasiekimus; 2) daugiau dirbti savarankiškai, pasiremti kitais šaltiniais ( ne tik vadovėliu), bendraujant ir bendradarbiaujant su mokytojais ir draugais; 3) kreiptis į mokytojus, kad padėtų įgyvendinti norus, siekius, kad patartų, kaip įveikti sunkumus, ir paskatintų; 4) įvairiais būdais ir priemonėmis siekti geresnių rezultatų, daugiau dirbti, domėtis kitų pasiekimais ir keisti savo požiūrį; 5) vykdyti mokytojų rekomendacijas ir patarimus, įsigilinti į klaidas ir vengti jų ateityje, stengtis suvokti savo trūkumus ir keistis, nepamirštant įsivertinti. Juk džiugu, kai veiklos rezultatai keičiasi ne mėnesiais ar metais, o savaitėmis ar dienomis. Geras rezultatas, geras įvertinimas (pagyrimas, pastaba, pažymys) skatina ne tik pasitikėjimą, bet ir norą eiti pirmyn, tapti teigiamu ar net pirmaujančiu. Visiems galime suteikti savęs atradimo džiaugsmą. Siekiant įgyvendinti programos tikslus bei uždavinius, ugdant mokinių esminius dalykinius gebėjimus ir bendrąsias kompetencijas, svarbu ypatingą dėmesį sutelkti mokinių mokymosi motyvacijai. Tikėtina, kad kompetencijų ugdymosi rezultatai bus geresni, jei mokiniai supras gebėjimų ir kompetencijų svarbą jų gyvenimui, mokymuisi, būsimai darbinei karjerai ir jausis atsakingi už savo kompetencijas. Mokiniams reikia padėti suprasti, kaip kompetencijos susiformuoja, kaip jas galima ugdytis ir kokius kompetencijų ugdymosi tikslus jie galėtų sau kelti, atsižvelgdami į savo mokymosi pasiekimus. Norint pasiekti pastebimų kompetencijos ugdymo rezultatų, dažnai neužtenka vienos arba kelių pamokų, o reikia daug daugiau mokymosi laiko. Todėl keliant kompetencijų ugdymo tikslus atskiriems mokymosi etapams, planuojant ugdymo procesą ir numatant pasiekimų vertinimą, naudinga kompetenciją išskaidyti į smulkesnes sudėtines dalis – subkompetencijas ir gebėjimus. Kompeten¬cijų ugdymas – tai ne tik žinių įsimini¬mas, bet ir jų apmąstymas bei išbandy¬mas praktikoje. Veiksmingai ugdyti kompetencijas galima tik kokybiškai patobulinus ugdymo procesą. Ekspertai pabrėžia šiuos į kompetencijas orientuoto ugdymo ypatumus: • Mokymo ir mokymosi rezultatų ko¬kybė vertinama atsižvelgiant į mo¬kinių įgyto žinojimo praktinį nau¬dingumą ir integralumą. • Mokiniai mokymo ir mokymosi pro¬cese yra aktyvūs. • Mokomasi kuo autentiškesnėmis aplinkybėmis ir sąlygomis. • Mokymo ir mokymosi procese daug dėmesio skiriama bendravimui ir bendradarbiavimui. • Mokymasis grindžiamas dalyvavi¬mu veiklose ir patirties kaupimu. • Patirčiai transformuoti į žinojimą naudojamas reflektavimo (vertini¬mo, apgalvojimo ir / ar apsvarsty-mo) procesas. • Mokiniai supranta mokymo tikslus ir rezultatų vertinimo kriterijus. • Taikomi labai įvairūs vertinimo me¬todai. Jie priklauso nuo aplinkybių ir vertinimo objekto. Iš šių ypatumų akivaizdu, kad į kompe¬tencijas orientuotas ugdymas turi daug bendra su metakognityvinių gebėjimų ugdymu, mokymusi mokytis. Esminės kompetencijos – tai visų žmonių asmeninei gerovei, asmenybės vystymui¬si, aktyviam pilietiškumui, socialinei in¬tegracijai ir užimtumui reikalingos kom¬petencijos. Mokytojas privalo labai atsakingai pa¬sirengti darbui, ypač mokinių mokymui mokytis. Pirmiausia pedagogui reikia apmąstyti pamokos tikslus, laukiamus rezultatus, mokymo būdus, numatyti pa¬ramos priemones, o paskui mokiniams aiškia ir suprantama kalba pasakyti, ko ir kodėl jie mokysis, kokius rezultatus ir kaip turi pasiekti. Jeigu norime, kad mokiniai mokytųsi konstruktyviai, turėtume parinkti tokių užduočių, kurias jie galėtų nesunkiai su¬prasti, t. y. turėtų būti aiškiai pasakyta, ką ir kaip reikia atlikti, koks yra laukiamas rezultatas. Taip pat labai svarbu mokiniui paaiškinti, kodėl jam reikia atlikti būtent šią užduotį, kokia šios veiklos prasmė, kam mokiniui to reikia. Be jokios abejo¬nės, užduotys turėtų būti ne tik svarbios, reikšmingos, bet ir įdomios, atitinkančios pasirengimo lygį, patirtį. Prasmingų užduočių paskirtis – skatinti mokinį aktyviai mąstyti, įsisavinti esminėms kompetencijoms būtinas ži¬nias, gebėjimus, nuostatas. Kaip reikėtų organizuoti mokymą, kad medžiaga būtų suprasta? Tai galima pa¬daryti visiškai nesudėtingai – paprašyti mokinių, kad jie:• paaiškintų tai, ką suprato (tai, ko mokosi) savais žodžiais (kaip su¬prato);• pateiktų pavyzdžių, kurie iliustruo¬tų mokomąją medžiagą;• išspręstų kilusią problemą, susiju¬sią su mokomąja medžiaga;• rastų panašumų ir skirtumų, paly¬gintų, apibendrintų tam tikrą me¬džiagą, padarytų išvadas. Mokytojams siūloma, kaip galima pa¬dėti mokiniams suprasti ir atlikti užduo¬tis:• Iš karto nenagrinėkite daug temų. Duokite mokiniams laiko suprasti naują informaciją.• Sudarykite mokiniams sąlygas mąstyti praktinėje veikloje ir kon¬troliuokite individualų mokymąsi.• Sudarykite galimybes mokiniams pasirinkti tinkamą informaciją ir iš įvairių šaltinių.Mokytojas privalo labai atsakingai pa¬sirengti darbui, ypač mokinių mokymui mokytis. Pirmiausia pedagogui reikia apmąstyti pamokos tikslus, laukiamus rezultatus, mokymo būdus, numatyti pa¬ramos priemones, o paskui mokiniams aiškia ir suprantama kalba pasakyti, ko ir kodėl jie mokysis, kokius rezultatus ir kaip juos turi pasiekti, kaip jie gali įgyvendinti savo siekius ir jaustis patenkintais. Mokymas ir mokytojo teikiama parama bus naudinga, jei realiai bus atsižvelgia¬ma į mokinio individualumą, parenkant atitinkamą mokymosi (-si) turinį, mo¬kymo būdus, metodus, pasirenkant ir taikant tinkamas strategijas. Metakogni¬tyvinio mąstymo ugdymo ypatumai labai individualūs ir priklauso nuo mokinio tu¬rimos patirties, gebėjimų lygmens. Ar tikrai yra išnaudotos visos galimybės tobulėjimo kelyje?…
Individualus požiūris į mokėjimo mokytis kompetencijos aktualijasLietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Irena KepalienėVilniaus technologijų ir verslo profesinio mokymo centras
Įvadas
Kalbant apie kompetencijų ugdymą svarbu remtis Vidurinio ugdymo bendrosiomis programomis (10 priedas), kurios apibrėžia benųjų kompetencijų ugdymo nuostatas, tikslus ir įgyvendinimo aspektus. Programoje teigiama, jog šios ugdymo srities programos paskirtis – ugdyti bendrąsias kompetencijas, kurios yra svarbi sudedamoji visų dalykų kompetencijų dalis ir sparčios visuomenės kaitos sąlygomis itin reikšmingos asmens brandai, rengimuisi tolimesniam mokymuisi ir profesinei karjerai. Ugdymo srities tikslas – padėti mokiniams ugdytis gyvenimui žinių visuomenėje būtinas mokėjimo mokytis, komunikavimo, pažinimo, socialinę pilietinę, iniciatyvumo ir kūrybingumo, asmeninę ir kultūrinę kompetencijas, praturtinti ugdymo turinį aktualiomis mokiniams ir visuomenei ugdomosiomis užduotimis ir veiklomis.
Bendrųjų kompetencijų apibrėžtys: Mokėjimo mokytis: savarankiškas, už savo mokymąsi atsakingas žmogus, kuris geba kelti ir pasiekti mokymosi tikslus, suvokti mokymosi visą gyvenimą svarbą. Komunikavimo: mokantis bendrauti, gebantis keistis informacija žmogus, valdantis žodinius ir nežodinius informacijos perteikimo, gavimo ir supratimo būdus. Pažinimo: smalsus žmogus, kuriam rūpi patirti pažinimo džiaugsmą, perprasti naujoves. Socialinė pilietinė: sąmoningas, atsakingas ir aktyvus bendruomenės narys, gerbiantis kitus asmenis, mokantis tinkamai bendrauti ir bendradarbiauti. Iniciatyvumo ir kūrybingumo: žmogus, pasitikintis savo kūrybinėmis galiomis, gebantis naujai pritaikyti turimą informaciją, kelti naujas idėjas ir jas realizuoti. Asmeninė: orus, savimi pasitikintis, sąžiningas ir atsakingas žmogus, nebijantis susidurti su sunkumais, mokantis juos įveikti, vertinti save ir savo poelgius. Kompetencijų ugdymo tikslai.1. Mokėjimo mokytis kompetencijos ugdymo tikslas – išugdyti atsakingą už savo mokymąsi, gebantį reguliuoti mokymosi procesus, įvaldžiusį svarbiausius mokymosi gebėjimus ir pasirengusį tobulinti savo mokymąsi asmenį.2. Komunikavimo kompetencijos ugdymo tikslas – išugdyti gebantį veiksmingai bendrauti ir bendradarbiauti įvairiose komunikacinėse situacijose asmenį.3. Pažinimo kompetencijos ugdymo tikslas – išugdyti kritiškai mąstantį, pasirengusį spręsti problemas ir tyrinėti asmenį.4. Socialinės pilietinės kompetencijos ugdymo tikslas – išugdyti atsakingą, sąžiningą, aktyvų, demokratinėmis nuostatomis besivadovaujantį, tėvyne mylintį pilietį.5. Iniciatyvumo ir kūrybingumo kompetencijos ugdymo tikslas – išugdyti nebijantį rizikuoti, atkaklų, vertinantį autentiškumą, gebantį veiksmingai realizuoti idėjas, atsakingą kūrėją ir novatorių6. Asmeninės kompetencijos ugdymo tikslas – išugdyti pozityviai mąstantį, garbingą, sąžiningą, sunkumus įveikti gebantį, atsakingą savo gyvenimo kūrėją.7. Kultūrinės kompetencijos ugdymo tikslas – išugdyti sąmoningą kultūros puoselėtoją ir kūrybingą kultūros procesų dalyvį.Iš šių apibrėžimų formuojami tikslai ir uždaviniai: supažindinti, atskleisti, pabrėžti, išnagrinėti, išskirti, iliustruoti, išspręsti, kontroliuoti, palyginti, ugdyti, pritaikyti, koreguoti, įtvirtinti, apibendrinti, įprasminti, tobulinti, sukurti… Siekiant juos įgyvendinti, kartu ugdant mokinių esminius dalykinius gebėjimus, svarbu ypatingą dėmesį sutelkti mokinių mokymosi motyvacijai, o motyvacijos pagrindas yra žinojimas, ko aš noriu, ko aš siekiu, kam man to reikia, kokia nauda ir prasmė. Svarbu, ar mokinys pasiryžęs atsakyti už savo mokymosi rezultatus, tai yra ar mokinys savarankiškas, ar jo asmeninės savybės leidžia kritiškai pažvelgti į mokymosi procesą ir numatyti tam tikrus saviugdos procesus. Norėdami išsiaiškinti grupės ar klasės mokinių motyvacijos pagrindus, privalome išsiaiškinti, ko mokiniai nori ir siekia, koks jų kompetencijų lygis, ką ir kaip galime keisti, koreguoti, tobulinti. Šiam tikslui sukūrėme anketą ir išsiaiškinome:
1) motyvacijos pagrindas yra siekis tobulėti; 2) tobulėjimo pagrindas yra: tikslai ir jų įgyvendinimas, ateities planų ir perspektyvų kūrimas, naujovės ir veiklos įdomumo, patrauklumo aspektas. Gaila, tačiau niekas neįvardino, kad tobulėjimo pagrindas yra darbas arba mokymasis, nors mokiniai puikiai žino, jog savivaldaus mokymosi pagrindas yra asmeninė atsakomybė už savo rezultatus, bet ar tam yra poreikis? Taigi, dar vienas motyvacinis klausimas: ko man reikia, ko man trūksta ir ką aš galiu pakeisti? Bandydami koreguoti mokinių motyvacijos trūkumus, pamokos pradžioje bendrai suformuluojame tikslą, ką jie galėtų šiandien sužinoti, išmokti, patobulinti ir ko šiam tikslui reikia, kokios veiklos formų ir kokių gebėjimų, kad rezultatas tenkintų abi puses. Neužmirštamas ir savianalizės klausimas, siekiant išsiaiškinti, kaip mokinys vertina savo veiklą 10 balų sistemoje ir ko pritrūko iki optimalaus vertinimo. Tai tarsi patarimai sau, kurie gali sudaryti dienoraščio pagrindus. Mokėjimo mokytis kompetencijos pagrindas būtent yra savarankiškumas ne tik mokantis, bet ir keliant sau tikslus ir uždavinius, siekiant norimų rezultatų. Kitas mokėjimo mokytis kompetencijos orientyras yra veiklos planavimas bei ateities planų ir perspektyvų kūrimas, žinant įgyvendinimo galimybes. Šiame procese iškyla siekių ir galimybių priešprieša, kai galimybės ribotos, o planai beveik milžiniški. Taigi, čia svarbiausias savęs vertinimo aspektas ir gairės, numatančios veiklos, tai yra mokymosi būdų įvairovę ir rezultatų tobulinimą, siekiant keisti mokinių požiūrį į mokymąsi ir į savęs realizavimo galimybes. Šiuo klausimu mokiniai teigia: 1)veiklos būdus ir ateities perspektyvas lemia mokytojai, remdamiesi programomis bei taikydami bendrus mokymo metodus bei artimieji (tėvai), skatindami mokytis, būti pažangiais; 2) įgytos žinios yra gan spontaniškos, ir daug kas nesieja jų su realiomis savęs realizavimo galimybėmis; 3) veikla (darbas mokykloje) dažnai yra pagrindinis žinių šaltinis ir žmogaus pasiekimų vertinimo kriterijus; 4) mokymosi būdai ir priemonės yra panaudojamos tik iš dalies, atsižvelgiant į laiko, gebėjimų ir galimybių išteklius. Tačiau mokiniai nurodo, kad motyvaciją ir veiklumą skatina: 1) temų aktualumas; 2) savarankiški, grupiniai ir kiti praktiniai darbai; 3) interaktyvios ir integruotos pamokos; 4) diskusijos, svarstymai, imitacijos. Taip pat mokiniai nurodo, jog siekiant keisti mokymosi procesą reikia keisti nuostatas: 1) keisti požiūrį į mokymosi galimybes (ribų nėra); 2) būti reiklesniam sau; 3) keistis pačiam, siekti savarankiškumo ir pozityvumo (siekti žinių, tobulėjimo, drąsiau reikšti savo mintis, įrodyti, ką moki, ką gali); 4) daugiau pragmatiškumo ( žinoti, ko tau reikia, ko sieki, kokia veikla tau patinka). Į klausimą, ką reikėtų keisti, siekiant įgyvendinti savo uždavinius, numatant veiklos rezultatus bei perspektyvas, skatinant domėjimąsi, mokiniai teigia: 1) taikyti tam tikrą sistemą, kuri skatintų pozityviai mąstyti, kurti ateities planus, įvardijant pasiekimus; 2) daugiau dirbti savarankiškai, pasiremti kitais šaltiniais ( ne tik vadovėliu), bendraujant ir bendradarbiaujant su mokytojais ir draugais; 3) kreiptis į mokytojus, kad padėtų įgyvendinti norus, siekius, kad patartų, kaip įveikti sunkumus, ir paskatintų; 4) įvairiais būdais ir priemonėmis siekti geresnių rezultatų, daugiau dirbti, domėtis kitų pasiekimais ir keisti savo požiūrį; 5) vykdyti mokytojų rekomendacijas ir patarimus, įsigilinti į klaidas ir vengti jų ateityje, stengtis suvokti savo trūkumus ir keistis, nepamirštant įsivertinti. Juk džiugu, kai veiklos rezultatai keičiasi ne mėnesiais ar metais, o savaitėmis ar dienomis. Geras rezultatas, geras įvertinimas (pagyrimas, pastaba, pažymys) skatina ne tik pasitikėjimą, bet ir norą eiti pirmyn, tapti teigiamu ar net pirmaujančiu. Visiems galime suteikti savęs atradimo džiaugsmą. Siekiant įgyvendinti programos tikslus bei uždavinius, ugdant mokinių esminius dalykinius gebėjimus ir bendrąsias kompetencijas, svarbu ypatingą dėmesį sutelkti mokinių mokymosi motyvacijai. Tikėtina, kad kompetencijų ugdymosi rezultatai bus geresni, jei mokiniai supras gebėjimų ir kompetencijų svarbą jų gyvenimui, mokymuisi, būsimai darbinei karjerai ir jausis atsakingi už savo kompetencijas. Mokiniams reikia padėti suprasti, kaip kompetencijos susiformuoja, kaip jas galima ugdytis ir kokius kompetencijų ugdymosi tikslus jie galėtų sau kelti, atsižvelgdami į savo mokymosi pasiekimus. Norint pasiekti pastebimų kompetencijos ugdymo rezultatų, dažnai neužtenka vienos arba kelių pamokų, o reikia daug daugiau mokymosi laiko. Todėl keliant kompetencijų ugdymo tikslus atskiriems mokymosi etapams, planuojant ugdymo procesą ir numatant pasiekimų vertinimą, naudinga kompetenciją išskaidyti į smulkesnes sudėtines dalis – subkompetencijas ir gebėjimus. Kompeten¬cijų ugdymas – tai ne tik žinių įsimini¬mas, bet ir jų apmąstymas bei išbandy¬mas praktikoje. Veiksmingai ugdyti kompetencijas galima tik kokybiškai patobulinus ugdymo procesą. Ekspertai pabrėžia šiuos į kompetencijas orientuoto ugdymo ypatumus: • Mokymo ir mokymosi rezultatų ko¬kybė vertinama atsižvelgiant į mo¬kinių įgyto žinojimo praktinį nau¬dingumą ir integralumą. • Mokiniai mokymo ir mokymosi pro¬cese yra aktyvūs. • Mokomasi kuo autentiškesnėmis aplinkybėmis ir sąlygomis. • Mokymo ir mokymosi procese daug dėmesio skiriama bendravimui ir bendradarbiavimui. • Mokymasis grindžiamas dalyvavi¬mu veiklose ir patirties kaupimu. • Patirčiai transformuoti į žinojimą naudojamas reflektavimo (vertini¬mo, apgalvojimo ir / ar apsvarsty-mo) procesas. • Mokiniai supranta mokymo tikslus ir rezultatų vertinimo kriterijus. • Taikomi labai įvairūs vertinimo me¬todai. Jie priklauso nuo aplinkybių ir vertinimo objekto. Iš šių ypatumų akivaizdu, kad į kompe¬tencijas orientuotas ugdymas turi daug bendra su metakognityvinių gebėjimų ugdymu, mokymusi mokytis. Esminės kompetencijos – tai visų žmonių asmeninei gerovei, asmenybės vystymui¬si, aktyviam pilietiškumui, socialinei in¬tegracijai ir užimtumui reikalingos kom¬petencijos. Mokytojas privalo labai atsakingai pa¬sirengti darbui, ypač mokinių mokymui mokytis. Pirmiausia pedagogui reikia apmąstyti pamokos tikslus, laukiamus rezultatus, mokymo būdus, numatyti pa¬ramos priemones, o paskui mokiniams aiškia ir suprantama kalba pasakyti, ko ir kodėl jie mokysis, kokius rezultatus ir kaip turi pasiekti. Jeigu norime, kad mokiniai mokytųsi konstruktyviai, turėtume parinkti tokių užduočių, kurias jie galėtų nesunkiai su¬prasti, t. y. turėtų būti aiškiai pasakyta, ką ir kaip reikia atlikti, koks yra laukiamas rezultatas. Taip pat labai svarbu mokiniui paaiškinti, kodėl jam reikia atlikti būtent šią užduotį, kokia šios veiklos prasmė, kam mokiniui to reikia. Be jokios abejo¬nės, užduotys turėtų būti ne tik svarbios, reikšmingos, bet ir įdomios, atitinkančios pasirengimo lygį, patirtį. Prasmingų užduočių paskirtis – skatinti mokinį aktyviai mąstyti, įsisavinti esminėms kompetencijoms būtinas ži¬nias, gebėjimus, nuostatas. Kaip reikėtų organizuoti mokymą, kad medžiaga būtų suprasta? Tai galima pa¬daryti visiškai nesudėtingai – paprašyti mokinių, kad jie:• paaiškintų tai, ką suprato (tai, ko mokosi) savais žodžiais (kaip su¬prato);• pateiktų pavyzdžių, kurie iliustruo¬tų mokomąją medžiagą;• išspręstų kilusią problemą, susiju¬sią su mokomąja medžiaga;• rastų panašumų ir skirtumų, paly¬gintų, apibendrintų tam tikrą me¬džiagą, padarytų išvadas. Mokytojams siūloma, kaip galima pa¬dėti mokiniams suprasti ir atlikti užduo¬tis:• Iš karto nenagrinėkite daug temų. Duokite mokiniams laiko suprasti naują informaciją.• Sudarykite mokiniams sąlygas mąstyti praktinėje veikloje ir kon¬troliuokite individualų mokymąsi.• Sudarykite galimybes mokiniams pasirinkti tinkamą informaciją ir iš įvairių šaltinių.Mokytojas privalo labai atsakingai pa¬sirengti darbui, ypač mokinių mokymui mokytis. Pirmiausia pedagogui reikia apmąstyti pamokos tikslus, laukiamus rezultatus, mokymo būdus, numatyti pa¬ramos priemones, o paskui mokiniams aiškia ir suprantama kalba pasakyti, ko ir kodėl jie mokysis, kokius rezultatus ir kaip juos turi pasiekti, kaip jie gali įgyvendinti savo siekius ir jaustis patenkintais. Mokymas ir mokytojo teikiama parama bus naudinga, jei realiai bus atsižvelgia¬ma į mokinio individualumą, parenkant atitinkamą mokymosi (-si) turinį, mo¬kymo būdus, metodus, pasirenkant ir taikant tinkamas strategijas. Metakogni¬tyvinio mąstymo ugdymo ypatumai labai individualūs ir priklauso nuo mokinio tu¬rimos patirties, gebėjimų lygmens. Ar tikrai yra išnaudotos visos galimybės tobulėjimo kelyje?…