Ikimokyklinis ugdymas

Nepasitvirtino nuomonė, kad ateityje visai nebereikės vaikų lopšelių-darželių. Pastaraisiais metais jie sparčiai pilnėja. Negąsdina tėvų padidėję mokesčiai, nebepadeda ir kalbos apie auklėjimo šeimoje privalumus. Dabar vaikai privalo likti šeimose dėl kitos priežasties – darželiuose nebėra vietų. Tokie nesenų reformų padariniai.

‘’Diena’’, 1996 12 11

Darželiai vėl reikalingi. Mažėjant gimstamumui, toliau mažėja ikimokyklinio amžiaus vaikų. 1991 m. pradžioje 1-6 metų amžiaus vaikai sudarė 9,5% visų gyventojų skaičiaus, o 1997 m. – 8,3%. Tačiau pastaruoju metu vėl sparčiai didėja ikimokyklinių įstaigų populiarumas, vis daugiau ikimokyklinio amžiaus vaikų lanko lopšelius-darželius: 1993 m. – 21%, 1995 m. – 30%, 1996 m. – 31%.

Tačiau šiiandien, palyginti su pirmaisiais Nepriklausomybės metais, neliko nė pusės visų buvusių ikimokyklinių įstaigų (1990 m. – 1681, 1996 m. – 729). Dalis ikimokyklinių įstaigų reorganizuota į pradines mokyklas, vaikų globos namus, kaimo kultūros centrus, 15% pastatų iki šiol visai nenaudojami.

Vis didesnė problema – gauti vietą ikimokyklinėje ugdymo įstaigoje, ypač didžiuosiuose miestuose. Neretai darželio grupės perpildytos, jas lanko ne 15 vaikų, kaip rekomenduojama, bet 20-25.

Viena svarbiausių priežasčių, dėl kurios labai padidėjo ikimokyklinių ugdymo įstaigų poreikis, yra moters, auginančios vaiką, noras išsaugoti darbo vietą. Tačiau ryškėja ir nauja tendencija – vis daugiau tėvų, rūūpindamiesi vaiko ateitimi, stengiasi leisti vaikus į tas ikimokyklines įstaigas, kuriose diegiami netradiciniai ugdymo metodai (ekologinio ugdymo, etnokultūrinės pakraipos, katalikiški, sveikos gyvensenos).

Darželių pedagogai, auklėdami vaikus pagal valstybinę ugdymo programą, turi teisę kartu su tėvais pasirinkti savitą įstaigos pakraipą bei ugdymo programą, al

lternatyvaus ugdymo metodus (Montessori, Waldorfo). Jau keletą metų, remiantis Atviros Lietuvos fondui, vyksta Egmonto bei Žingsnis po žingsnio projektai. Didelis dėmesys skiriamas vaikams su negalia, sudaromos sąlygos įvairių tautybių vaikams integruotis į visuomenės gyvenimą, neprarandant etninio savitumo ir kultūros.

Egmonto projektas ‘’Ikimokyklinio ugdymo sistemos demokratizavimas’’. Pagrindinis Atviros Lietuvos Fondo (ALF) ir E.Peterseno fondo (Danija) finansuojamo Egmonto projekto tikslas – spartinti ikimokyklinio ugdymo sistemos reformos plėtrą ir demokratinius pokyčius, skatinti vaikų individualumą, savarankiškumą, kūrybingumą, stiprinti ryšius tarp vaikų ugdymo teorijos ir praktikos, skatinti pedagogų aktyvumą ir iniciatyvą. Ši programa veikia nuo 1992 m. Projektui finansinę, teorinę ir metodinę pagalbą teikia Jutlando (Danija) pedagoginė seminarija.

1996 m. projekte dalyvavo 30 vaikų darželių, dalis jų aktyviai veikia kaip metodiniai centrai ir skleidžia savo patirtį kitiems darželiams. Prioritetinė projekto veiklos kryptis 19996 m. buvo naujos metodologijos įdiegimas pedagoginėse aukštosiose ir aukštesniosiose mokyklose. Surengtas dėstomų dalykų programų atnaujinimo ir tobulinimo konkursas šių mokyklų dėstytojams, geriausi darbai paskatinti premijomis.

Buvo siūlomi nauji veiklos modeliai, teikiama pagalba juos realizuojant. Dirbta keliomis kryptimis:
ü inicijuoti ikimokyklinio ugdymo specialistų rengimo aukštesniosiose pedagogikos mokyklose ir universitetuose pokyčiai – į studijų planus įvesti nauji mokymo kursai, keičiama studentų atsiskaitymų forma, studentai ir dėstytojai tobulinasi tarptautinėse stažuotėse, jau veikia keli Egmonto klubai;
ü inicijuoti ikimokyklinio ugdymo specialistų perkvalifikavimo sistemos pokyčiai;
ü siekta ikimokyklinio ugdymo praktikos pokyčių. Kartu su humanistinio, de
emokratinio vaikų ugdymo nuostatų diegimu skatintas atviros švietimo institucijos – vaikų darželio – kūrimas, darželio bendruomenės būrimas, pedagogų kultūrinio tapatumo, savarankiškumo, pilietiškumo, aktyvumo paieškos.
Minėtos veiklos kryptys atsispindi leidybinėje Egmonto projekto programoje. Išleista knygos ‘’Artyn vaiko’’ II dalis, periodiškai spausdintas ‘’Egmontukas’’ – pedagoginio laikraščio ‘’Dialogo’’ priedas ir t.t. Pagrindinis projekto partneris – Egmonto Peterseno fondas 1998 metais skyrė 287500 JAV dolerių paramą.

Pedagoginio instituto sektorių darbo ataskaita. Ikimokyklinio ir pradinio ugdymo sektorius dirbo pagal tris bendras instituto temas:
Ø Ikimokyklinio ugdymo pertvarkos tyrimai.
Buvo tiriama ugdymo programų ir metodų diegimo būklė (V.Gražienė, O.Monkevičienė), kūrybinės kompleksinio ugdymo metodinės sistemos efektyvumas (O.Monkevičienė), parengtos meninio ugdymo tyrimo programos ir metodikos (R.Matlašaitienė, V.Kazragytė) ir t.t.
Ø Ikimokyklinio ugdymo pertvarkos teorinių metodinių pagrindų plėtotė ir sklaida.
Buvo tobulinamas ugdymo ikimokyklinėse įstaigose teorinis modelis bei metodai, pedagogams atskleidžiami mokomosiose ir metodinėse priemonėse, vedant autorinius seminarus, plėtojant tarptautinius ir kitus bendradarbiavimo projektus, publikuojant straipsnius. Buvo išleista net 10 šių darbuotojų mokomosios medžiagos ir kitų leidinių.
Ø Pradinio ugdymo pertvarka: teorinių ir metodinių pagrindų tobulinimas.

Ona Monkevičienė tęsė emocinio klimato, auklėtojos ir vaiko sąveikos demokratiškumo, vaiko saviraiškos ir kūrybos žadinimo metodų, patirties kaupimo aktyviais būdais, ugdymo individualizavimo galimybių tyrimą kūrybinėje kompleksinio ugdymo sistemoje. Individualiai stebėjo daugiau nei 300 vaikų. Tyrimo duomenis apibendrino ir paskelbė 4 mokslinėse publikacijose. Tobulino ugdymo ikimokyklinėse įstaigose modelį, paregė ir įteikė leidybai patarėją darželio pe

edagogams ir tėvams ‘’VĖRINĖLIO METAI. Pavasaris. Idėjos vaikų saviraiškai ir kūrybai’’.

Virginija Bortkevičienė studijavo literatūrą fizinės vaikų brandos ir sveikatos klausimais, tinkamų ugdymo sąlygų sudarymo, fizinių ir judėjimo sutrikimų kompensavimo klausimais. Tyrė ikimokyklinio ugdymo pedagogų sampratą apie sveikatą (fizinę, emocinę, psichinę, socialinę ir kt.). Drauge su Kauno visuomeniniu sveikatos centru (gyd. N.Murauskiene) tyrinėjo vaikų su fiziniais bei judėjimo sutrikimais Kauno mieste ir apskrityje būklę. Tyrinėjo šešiamečių brandumą mokyklai. Drauge su Kauno medicinos universiteto prof. A.Zaborsku parengė programą ‘’Sveikas darželis’’. Kūrė vaikų darželių kūno kultūros programą, skirtą darbui su Wesco ir Gimnic priemonėmis. Sukaupė medžiagą straipsnių rinkiniui ‘’Sveikas darželis’’. Paskelbė 5 straipsniuws, skaitė 80 paskaitų, dirbo pedagoginį darbą.

Vitalija Gražienė studijavo užsienio periodinius leidinius ir literatūrą ikimokyklinio ugdymo klausimais. Stebėjo vaikus pagal R.Rimkienės ‘’Auklėtojos dienyne’’ pateiktą metodiką, analizavo ir apibendrino duomenis. Inicijavo darželių pedagogių projektų rengimą, jiems vadovavo, konsultavo, ruošė leidybai – sudarė ir publikavo knygą ‘’Artyn vaiko’’ II, parengė įvadinį staipsnį. Organizavo 8 ‘’Egmontuko’’ numerių leidybą, parinko ir rengė tekstus.

Rimanta Matlašauskienė atliko sisteminę literatūros analizę, studijavo ugdymo tyrimų metodologiją, metodus, duomenų kiekybinės analizės ypatumus. Rinko straipsnius rinkiniui ‘’Vaikų ugdymas daile’’, juos recenzavo, konsultavo autorius, leidybai parengė 30 straipsnių. Ugdymo daile idėjas skleidė autoriniame seminare ir skaitydama paskaitas ikimokyklinėse įstaigose.

Regina Rimkienė studijavo literatūrą edukologijos ir švietimo vadybos klausimais. Ek
ksperimentavo parengtą ‘’Auklėtojos dienyną’’, siekdama paskatinti įstaigų pedagoges dalyvauti jo tobulinimo darbe, pasinaudoti vertingais praktikų pasiūlymais, parengti II dienyno dalį, pritaikytą darbui pagal ‘’Ikimokyklinio ugdymo gaires’’. Auklėtojų darbo planavimo klausimais skaitė paskaitas, organizavo susitikimus.

Naudotasi:

1. Pedagoginio instituto sektorių darbo ataskaita, 1999 10 14. Intenetinis adresas:
http://www.elnet.lt/pi

2. Pranešimas apie žmogaus socialinę raidą 1997. JTVP – Jungtinių Tautų Vystymo programa Lietuvoje. Internetinis adresas: http://www.undp.lt/HDR/1997/LT/skyrius4/sk43.htm

3. Švietimo programos. Internetinis adresas: http://www.osf.lt/lt/ataskait/1998/Svietimo_programos.htm

Leave a Comment