Šiuolaikinės informacijos technologijos priemonės

Šiuolaikinės informacijos technologijos priemonės

Šiuo metu mus supa daugybe informacijos priemonių , į kurias dažnai mes net neatkreipiame dėmesio ar net išvis neįsivaizduojame gyvenimo be jų. Vienos jų yra įprastos kaip asmeninis ar nešiojamasis kompiuteris su priedais – spausdintuvu, skaneriu, modemu ar kitais įrenginiais. Taip pat galime paminėti skaitmeninius fotoaparatus, vaizdo kameras ir interneto kameras (WebCam). Taip pat dar yra labai neišpopuliarėjusių, nelabai įprastų: kišeniniai kompiuteriai, planšetiniai kompiuteriai. Be to prie viso to beveik galime šiek tiek priskirti ir mobiliuosius telefonus, nes jie kartais taampa panašūs į mini kompiuterius.

Asmeninis kompiuteris. Asmeninis kompiuteris jau yra tapęs neatskiriama biurų, įstaigų ir namų dalimi. Be jo jau daug kas nebegalėtų išsiversti. Pirmiausia įstaigose kompiuteriuose yra saugoma informacija, kurią reiktų rašyti į didžiausiais knygas. Juk į vieną kompaktinį diską (CD) galime sutalpinti apie 330 tūkstančių A4 formato lapų. O kiek laiko reiktų norimai informacijai surasti tokioje šūsnyje lapų. Kompiuteriu tai atliekama per kelias sekundes, ir vien tik keliais mygtukų paspaudimais. Dar daugiau laiko prireiktų šiems lapams perkopijuoti, o dabar greičiausi įrenginiai iš viieno kompaktinio disko į kitą perrašo per kelias minutes. O jei kokios nors informacijos prireikia tai ją galima lengvai atsispausdinti. Spausdintuvai taip pat yra patogūs ir kompaktiški. Netgi yra stilingų, kurie tikrai negadina vaizdo stovėdami ant stalo. Jie taip pat turi da

aug priedų ir galimybių, kurios praplečia spausdintuvų galimybes. Profesionalūs spausdintuvai gali spausdinti net ant A1 formato popieriaus lapų. Kai kurie spausdintuvai veikia netgi be asmeninio kompiuterio pagalbos. Vien tik prie jo prijungus skaitmeninį foto aparatą ar į spausdintuvą įdėjus atminties kortelę, tiesiai iš jo yra spausdinamos nuotraukos, net neperkeliant jų į kompiuterį ir visą procesą valdant vien spausdintuvu.

Namuose kompiuteriai naudojami netik įvairiam darbui, bet ir pramogoms – žaidimams žaisti, filmams žiūrėti ar muzikai klausyti .

Kompiuterių galimybės kasdien didėja, nes kasdien didėja procesoriaus darbinis dažnis, operatyviosios atminties talpa, kietojo disko talpa . Taip pat kasdien sukuriama vis daugiau programinės įrangos, įvairiausių programų, kurios padeda išnaudoti kuo daugiau kompiuterio galimybių, palengvinti žmogaus gyvenimą ir paversti kompiuterį „draugiškesniu.

Nešiojamieji kompiuteriai. Nešiojamieji kompiuteriai nuo asmeninių nedaug kuo skiriasi. Didžiausias jųų skirtumas tai dydis. Jie yra žymiai mažesni ir kompaktiškesni už asmeninius kompiuterius. Juos dažniausiai naudoja žmonės, kuriems nekanka asmeninio kompiuterio vien tik stovinčio ant darbo stalo, o jiems reikia jį visada turėti po ranka. O be to patogu jį bet kur perkelti ir patogiai įsitaisius dirbti, ypač kelionėje, sėdint traukinio kupė ar lėktuvo, traukinio, autobuso sėdynėje. Tačiau jie yra šiek tiek brangesni už tokius pačius asmeninius kompiuterius. Nešiojamieji kompiuteriai taip pat tobulėja – kaskart didėja jų galimybės ir mažėja jų dy
ydis ir svoris.

Kišeniniai kompiuteriai. Jeigu nešiojamasis kompiuteris nėra labai reikalingas, o reikia tik keleto jo funkcijų ir, kad būtų galima visada turėti su savimi, tai tiems yra sukurti kišeniniai kompiuteriai. Jie yra pritaikyti judriam gyvenimo būdui ir visada jį turėti po ranka, o tiksliau kišenėje. Nors kišeniniai kompiuteriai yra maži savo apimtimi, tačiau jų atliekamomis funkcijų tikrai nėra mažai. Pirmiausiai juose galima rasti užrašų knygelę, kalendorių, laikrodį, dienotvarkę, adresų knygelę, skaičiuoklį ir dar daug įvairiausių priedų ir priklausomai nuo gamintojo firmos ir modelio, jame gali būti daug įvairių taikomųjų programų, netgi sumažintas populiarių programų versijas (pavyzdžiui Hewlett-Packard gamintuose kišeniniuose kompiuteriuose rasite sumažintas Microsoft© programų Outlook, Word ir Excel, Windows Media Player, Internet Explorer versijas, ir netgi įdiegtą sumažinta Windows operacinės sistemos versiją – Windows CE). Prijungus specialius priedus arba jau esant jiems integruotiems, galima naudotis diktafonu, praplėsti kompiuterių atmintinę, pailginti baterijos veikimo laiką, prisijungti prie interneto, savo kišenių kompiuteriu naudotis kaip mobiliuoju telefonu, tikrini elektroninį paštą ar naršyti po internetą su pridedamu modemu. Taip pat turint universalaus pozicionavimo sistemos imtuvą kišeninis kompiuteris tampa elektroninių žemėlapiu, padedančiu rasti kelią. Taip pat kai kurie modeliai gali keisti dangtelius, taip kišeninį kompiuterį paversdami ne ik praktišku, bet ir stilingu. Taip pat kai kurie naujausi mo
odeliai (pvz. HP iPAQ H3970) turi įdomią naujovę – programą – universalią infraraudonųjų spindulių nuotolinio valdymo pultą. Ši programa padeda kišeniniu kompiuteriu valdyti televizorių, vaizdo grotuvą, muzikinį centrą bei kitus buitinius prietaisus (programa gali suprasti daugiau nei 1,5 tūkstančio gamintojų, 20 skirtingų prietaisų nuotolinių valdymo pultų). Norint suprogramuoti kompiuterį pakanka pasirinkti namuose esančio buitinio prietaiso nuotolinio valdymo pulto grafinę sąsają ir, kompiuterį nukreipti iš šio pulto infraraudonųjų spindulių sąsajos langelį, paeiliui surašyti valdymo mygtukų kodus. Taip pat kišeninį kompiuterį galima pajungti prie asmeninio kompiuterio ir su juo dalintis duomenimis, įrašyti programas ir žaidimus pasiustas iš interneto. Taip pat visi kišeniniai kompiuteriai turi lietimui jautrų ekraną, kuriuo jie dažniausiai ir valdomi, taip pat valdomi ir pasitelkiant kelis greito valdymo mygtukus. O rašant tekstą daugumos kišeninių kompiuterių programinė įranga atpažįsta rankraštį ir jį paverčia redaguojamu tekstu.

Planšetiniai kompiuteriai. Tiems kam netinka nešiojamieji ir kišeniniai kompiuteriai yra sukurti (nors dar neseniai ir nespėję išpopuliarėti) planšetiniai kompiuteriai. Tai aplanko formos nešiojamieji kompiuteriai su lietimui jautriu ir ekranu informacijai įvesti. Juos gaminančios kompanijos juos skiria gydytojams, žurnalistams, draudimo agentams, skubių siuntų kurjeriams ir įvairių kitų profesijų atstovams, kuriems išėjus iš biuro ranka reikia rašyti šūsnis popierinių dokumentų. Planšetiniai kompiuteriai sveria vos daugiau nei vieną kilogramą, todėl juos be vargo galima ne
ešiotis visą dieną ir užsirašinėti informaciją, o vėliau ja redaguoti. Su pieštuku ekrane galima rašyti kaip popieriuje. Į kiekvieną planšetinio kompiuterio skystųjų kristalų ekraną yra įdiegtas elektromagnetinis jutiklis reaguojantis į pieštuko elektromagnetinį lauką arba į jo sukeliamą šio lauko pokytį (veikimo principas primena grafinės lentos veikimo principą). Tačiau dėl mažesnės tikimybės klaidingai įvesti informaciją daugelyje šių kompiuterių yra atsisakyta lietimui jautraus ekrano. Dėl šios priežasties rašant galima ranką laikyti ant ekrano, o kompiuteris reaguos tik į pieštuko judesius. Programinė įranga įdiegta planšetiniame kompiuteryje atpažįsta rankraštį ir paverčia jį redaguojamu tekstu. Tekstą galima įvesti keturiais būdais. Pirmasis – pasirinkus „Write Anywhere“ rėžimą galima rašyti bet kurioje skystųjų kristalų ekrano vietoje. „Writing Pad“ rėžimu tekstas rašomas ant vienos ar dviejų ekrano apatinėje dalyje esančių linijų. Panašiai įvedama ir „Character recognizer“ rėžimu : tekstas rašomas pagal kišeninių kompiuterių trumpinimo taisykles. Ir paskutinis variantas tai „On Screen Keyboard“ rėžimas kai tekstas renkamas spaudžiant kompiuterio ekrane grafiškai pavaizduotos klaviatūros mygtukus. O prireikus tekstą galima redaguoti kartu su planšetiniais kompiuteriais komplektuojama klaviatūra ar ją papildomai įsigijus.

Pagal savo konstrukciją planšetiniai kompiuteriai skirstomi į informacijos įvedimo lentas (į šiuos įrenginius neįdiegta klaviatūra, o informacija dažniausiai įvedama pieštuku) ir transformuojamus nešiojamuosius kompiuterius (šią grupę sudaro tradicinės formos mobilieji nešiojamieji kompiuteriai, kuriu ekraną pasukus 180 laipsniu kampu ir nuleidus ant klaviatūros, įrenginiu jau galima naudotis kaip planšetiniu kompiuteriu). Tačiau didžiausiais planšetinių kompiuterių trūkumas yra jų kaina. Juk jis kainuoja žymiai daugiau nei už jį gerokai galingesnis asmeninis kompiuteris

Mobilusis telefonas. Mobilusis telefonas nė kiek neatsilieka nuo kompiuterių ir jis pakankamai gerai tinka informacija perduoti. Šiuolaikiniai mobilieji telefonai nebeatlieka vien tik telefono funkcijų, bet ir turi vis daugiau galimybių informacijai perduoti ir apdoroti. Vien tik užsisakę įvairių firmų teikiamas paslaugas periodiškai visiems įprastomis SMS žinutėmis galime gauti informaciją apie akcijų, valiutų kursus, orų prognozę, horoskopus ir dar daug kitos reikalingos informaciją. Naudodamiesi WAP internetu su savo telefonu galime naršyti po internetą ir iš įvairių puslapių galima parsisiųsti įvairių žaidimų, taikomųjų programų savo mobiliajam telefonui. O jei telefoną prijungsime prie nešiojamo kompiuterio ar kišeninio kompiuterio galėsime naudotis GPRS (General Packet Radio Service) bevieliu internetu. O jei į telefoną integruotas skaitmeninis fotoaparatas, tai MMS (Multimedia Messaging System) žinučių pagalba galėsime nusiųsti nuotraukas į kitą MMS žinutes palaikantį mobilųjį telefoną ar net į elektroninio pašto dėžutę.

Šiuolaikinės informacijos technologijos priemonės jau yra toli pažengusios ir kasdien jos tobulėja, atsiranda vis geresniu, našesnių, greitesnių prietaisų. Ir jų tobulėjimas niekad nesibaigs, nes žmonės vis sugalvos kaip turimus prietaisus dar patobulinti. O daug net nesusimąsto kaip turimi prietaisai palengvina jų gyvenimą.

Leave a Comment