Formalus ir neformalus vertinimas

TurinysI. Įvadas.II. Literatūros šaltinių analizė darbo tema. 1. Vertinimo sąvoka. 2. Vertinimo ir pažymio santykis. 3. Vertinimo būdai. 3.1. Formalus vertinimas. 3.2. Neformalus vertinimas. 4. Vertinimo sistema. 4.1. Apibrėžimas. 4.2. Lietuvos mokyklų vertinimo sistema. 5. Pažymių poveikis mokiniams. 5.1. Mokinių apklausos rezultatai (O.Tijūlėnienė “Pažymys 4 kl. mokiniųgyvenime” 1996m.) 6. Tėvų požiūris į formalų ir neformalų vertinimą. 6.1. Tėvų požiūris į formalų vertinimą. 6.2. Tėvų požiūris į neformalų vertinimą. 7. Vertinimo metodika. 7.1. Formalaus vertinimo metodika. 7.2. Neformalaus vertinimo metodika. 8. Vertinimo būdų pakeitimo ir tobulinimo pavyzdžiai. 8.1. Formalaus vertinimo tobulinimo pavyzdžiai. 8.2. Formalaus vertinimo pakeitimo į neformalų pavyzdžiai.III. Tyrimų medžiaga, anketų analizė.IV. Išvados.V. Priedai.VI.Literatūra.

I. Įvadas Lietuvoje, remiantis demokratines tradicijas turinčių šalių patirtimi,rekomenduojama pradinėse klasėse mokinių žinių nevertinti pažymiais.Lietuvos švietimo ir mokslo ministerijos patvirtintame dokumente “1997-1998m.m. bendrąjį lavinimą teikiančių mokyklų mokymo planai”pasakyta:”Mokyklos tarybos sprendimu visų pradinių klasių moksleiviųpasiekimai gali būti nevertinami pažymiais. Apie vaikų sėkmę ir pasiekimusmokytojas turi nuolat informuoti moksleivių tėvus. Baigiant ketvirtą klasę,visų dalykų moksleivių pasiekimai įvertinami.” Ši mokyklos reformosnaujovė sukėlė mūsų šalies mokyklose nemaža sumaišties. Visiems(pedagogams, tėvams, moksleiviams, ir be abejo būsimiems mokytojams) rūpiopi, sudėtinga ir prieštaringa vertinimo pažymiais ar kitais žymenimisproblema. Pedagogų nuomonė šiuo klausimu labai skiriasi. Viena kraštutinybė– visiškas pažymių atmetimas, kita – reikalavimas kuo dažniau mokiniustestuoti ir griežčiau vertinti pažymiais. Bendraujant su mokytojais tenkaišgirsti tokių nuomonių:1)”Mokytojai yra tam, kad padėtų išmokti,o ne gąsdintų pažymiais.”“Vargu bau verta pažymiais skatinti pavydą ir lenktyniavimą.”“Nevertindami pažymiais iki 10-11 vaiko gyvenimo metų brandiname psichiškaisveiką žmogų.”2)”Jei nerašome mokiniams pažymių klasė tampa kurortu.”“Nevertintą pažymiais pradinuką užgrius pažymių lavina 5klasėje.”(“Mokytoja, parašyk man 10”// “Mokykla”, ‘94m., nr.7)Be to ši problema aktuali ir daugeliui tėvų. Jie prašo ir net reikalaujapažymių. Tai jiems labai svarbi informacija apie “atžalą”. Kai mokoma bepažymių tėvai pajunta nerimą. Nors vaikai ir mokosi gerai, bet kai kuriemstėvams atrodo, kad jei būtų rašomi pažymiai, jie mokytųsi dar geriau. Tėvaipageidauja, kad visų mokomųjų dalykų žinios būtų vertinamos pažymiais, nestaip patogu kasdien kontroliuoti, kaip vaikas mokosi Vaikai auga labaiskirtingomis sąlygomis ir į mokyklą ateina nevienodai pasirengę. Toli gražune visi ikimokyklinukai gauna aukščiausią pasirengimo mokyklai įvertinimą.Nors ir prieš ateinant į mokyklą tiriami vaiko: socialinė, biologinėbranda, fizinis ir protinis išsivystymas,pirštų koordinacija, kaip vaikastaria garsus, kaip jis orientuojasi laike, erdvėje, ar raišliai irtaisyklingai kalba. Taigi kai kurie vaikai atitinka visus brandumo mokyklaikriterijus, kai kurie ne visai, tačiau šiaip ar taip dauguma septynmečių,aštuonmečių ateina į mokyklą. Jeigu nuo pirmųjų mokymosi mėnesių pradedamevertiniti mokinių žinias, vaikus tarsi surūšiuojame. Vadinasi taippažeidžiame “mažojo žmogaus” savigarbą, slopiname jo pasitikėjimą savojėgomis. Nuolat lygindami vieno vaiko subebėjimus su kitais, kasdienrašydami pažymius ir juos komentuodami, kai kuriems vaikams išugdysimenepilnavertiškumo kompleksą visam gyvenimui. Taip pat pavydą ir neapykantągeresnius pažymius gaunantiems, nuolat giriamiems klasės draugams.Manau, kad pedagogai, kurie pritaria formaliam vertinimui, ir tie, kurienepritaria, sutinka su tuo, kad vaikas turi teisę mokykloje jaustis saugus,ramus, nepažemintas. Taigi kyla klausimas, kaip panaikiti mokinių įtampądėl pažymių ir kitų įvertinimų? Ar ši mokyklos reforma naudinga mokiniams,jų tėvams ir mokytojams? Tai ir bus plačiau nagrinėjama darbe.Darbo struktūra:I.Įvadas- jame atskleidžiamas temos aktualumas.II.skyrius-išdėstoma literatūros šaltinių analizė darbo tema.III. skyrius- tyrimų medžiaga, anketų analizė.IV.Išvados- išvados, apibendrinančios visą darbą.V.Priedas-pateikiamos mokytojų pildytos anketos.

II. Literatūros šaltinių analizė

1.Vertinimo sąvoka

Mokymo rezultatų vertinimas – tai žinių, mokėjimų ir įgūdžių, kuriuosapibrėžia atitinkamos mokymo programos, taip pat mokinių asmenybės raidoslygio nustatymas tam tikrais simboliais (pažymiais,balais), vertinamaisiaissprendimais ir kitais būdais. Mokytojas, organizuodamas mokymo procesą,visą laiką stebi mokinių darbą, o atskirais mokymo proceso etapais duodaspecialias užduotis ir šitaip renka informaciją apie mokymo rezultatus,siekia nustatyti mokinių išsilavinimo lygį, t.y.vertina.2.Vertinimo ir pažymio santykis.Terminas “vertinimas” neretai tapatinamas su terminu “pažymys” (“balas”).Tačiau vertinimas ir pažymys – ne tos pačios sąvokos, nes vertinimas yraplatesnis. Jis reiškia santykį tarp to, ką moka mokinys, ir to, ką turėtųmokėti vertinimo momentu. O pažymys tėra viena iš šio santykio, t.y.vertinimo, išraiškos formų, bet ne vienintelė. Tiesa, pažymys vaidina itinsvarbų vaidmenį, kadangi laikomas mokinių, ir mokytojo veiklos rodikliu –jis svariai sąlygoja mokytojo ir mokinių santykius, emocinę atmosferąpamokoje. Vertinimas pirmiausia parodo mokytojo požiūrį į mokinio mokymosirezultatus.Vertinimas yra ir procesas ir rezultatas. Kaip procesas, jisįeina į tikrinimą (mokytojo vertinimas formuojasi palaipsniškai, tirianttai, ką mokinys išmoko); kaip rezultatas, jis užbaigia tikrinimą.3.Vertinimo būdaiVertinimas yra mokymo rezultatų pilnumo bei kokybės matas: jis informuoja,visos ar ne visos užduotys atliktos, gerai ar blogai jos įvykdytos. Šiųdarbo rezultatų pilnumo bei kokybės matą galima įvairiais būdais išreikšti.

3.1.Formalus vertinimas

Mokyklai, tėvams ir patiems mokiniams reikia vertinimų, kurie būtųfiksuojami dokumentuose ir parodytų bendrą mokinių laimėjimų kokybę – jųžinių, mokėjimų ir įgūdžių, jų asmenybės raidos lygį. Juos turi žinoti netik mokiniai, bet ir jų tėvai,- jiems reikia informacijos, kiek sėkmingaindividuali jų vaiko raida ir kiek jo išsilavinimas atitinka bendruosiusvalstybės standartus. Vadinasi, privalu mokymo rezultatus vertinti balais.O tai ir yra formalusis vertinimas. Taikant šį vertinimą naudojami įvairūsmokymo rezultatų tikrinimo metodai. Pažymiai, kaip tam tikri simboliai,įrašomi į klasės žurnalą, mokinių pažymių knygutes ir kitus dokumentus,todėl jie išlieka ilgam. Per ilgesnį laiką gauti pažymiai parodo mokiniomokymosi rezultatų dinamiką, kuri leidžia spręsti apie jo intelekto raidą. 3.2. Neformalus vertinimas. Nuolatinį mokytojo reagavimą viso mokymo proceso metu, įvairiaibendraujant su mokiniais ir stebint jų mokymąsi, jų pastangas atliktiįvairias užduotis, tikslinga vadinti neformaliu vertinimu. Šiuo atvejugaunamos tik bendriausios žinios apie mokinį, mokytojas mokytojasdažniausiai nieko neužsirašo, informaciją laiko atmintyje. Šitaip jissusidaro nuomonę apie savo mokinius, jų gebėjimus, darbingumą ir pan., kurinėra išsami ir visapusiška, todėl negali būti nuolatinė. Neformalusvertinimas dažniausiai išreiškiamas vertinamaisiais sprendimais žodžiu arbaraštu.4.Vertinimo sistema4.1.ApibrėžimasVertinimo sistema – tai mokinių mokymo rezultatų išreiškimo ir įforminimotvarkos organizavimas. Vertinimo sistemą turi suprasti ne tik mokytojai irmokiniai, bet ir tėvai, visuomenė. Todėl kaip ir visas mokymo organizavimaspriklauso nuo kiekvienos šalies tradicijų, valstybės raidos, jos socialiniųekonominių sąlygų, taip šios sąlygos ir lemia ir mokymo rezultatų vertinimosistemą; ji atskirose šalyse specifiška.4.2.Lietuvos mokyklų vertinimo sistema Atkūrus Lietuvos valstybę 1918m., iki 1940m. mokinių mokymosi rezultataibuvo vertinami penkiabale skaitmenine sistema, papildant ją pliusais irminusais. Tai iš esmės 17 balų sistema (prie vieneto pliusų ar minusųnebuvo). O ypač geri mokymosi rezultatai vertinami 5+.Iki 1993m. rugsėjo 1d. Lietuvoje laikytasi penkiabalės skaitmeninėsvertinimo sistemos, o tiksliau keturbalės, nes vienetai buvo rašomi itinretai. Mokytojai dažnai papildomai naudodavosi pliusais ar minusais, ypačtais atvejais, kai vertinimus žymėdavosi savo sąsiuviniuose.Pažymys “5” (labai gerai) rašomas tada, kai mokinys programos mokomąjąmedžiagą moka išsamiai ir tvirtai,labai gerai ją supranta; į klausimusatsako teisingai, tvirtai, žinias savarankiškai taiko praktikoje.Pažymys “4” (gerai) rašomas tada, kai mokinys visą programos reikalaujamąmedžiagą moka tvirtai, ją gerai supranta, į klausimus atsako tvirtai,

taisyklinga literatūrine klaida, žinias moka taikyti praktikoje, tačiaudaro nedideles klaidas. Pažymys “3” (patenkinamai) rašomas tada, kai mokinys moka pagrindinęprogramos mokomąją medžiagą,taikydamas žinias praktikoje, susiduria su kaikuriais sunkumais, kuriuos nugali tik padedant mokytojui, daro medžiagosdėstymo ir kalbos klaidų. Pažymys “2” rašomas tuomet, kai mokinys nemoka didesnės dalies programosmedžiagos, atsako dažniausiai tik į pagalbinius mokytojo klausimus irnetvirtai, daro daug stambių klaidų. Pažymys “1” (labai blogai) rašomas tada, kai mokinys visai nemokanagrinėjamos mokomosios medžiagos. Nuo 1993m. Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklose taikoma dešimties balųmokymo rezultatų vertinimo sistema. Teigiami vertinimai – 10-4 balai,neigiami-3-1 balas. 10 balų rašoma tada, kai mokinys obulai žino atitinkamąprogramos medžiagą, laisvai operuoja jos teiginiais, pasakoja sklandžiai,logiškai, teorines žinias geba taikyti praktiškai, jas sieja su savopatirtimi, t.y. yra visiškai įvaldęs žinias; 9 balai-kai įvaldęs 90 proc.mokomosios medžiagos, 8 balai- kai įvaldęs 80 proc. mokomosios medžiagos irt.t. Vadinasi, teigiamam vertinimui mokinys privalo žinoti bent 40 proc.mokomosios medžiagos, o tai nustatyti nėra lengva. Aukštosiose mokyklose 4 balai – neigiamas vertinimas.5. Pažymių poveikis mokiniams Mokymo rezultatų vertinimui bet kurio amžiaus mokiniai nėra abejingi,todėl šiam klausimui reikia skirti ypatingą dėmesį. Nuo seno pedagoginėjeliteratūroje reikalaujama,kad vertinti reikia kuo objektyviau, vertinimągrįsti kuo nuodugnesniu mokinio individualybės pažinimu, padėti mokiniuisuvokti savo mokymosi rezultatus, skatinti tobulėti. Mokymo rezultatųvertinimas mokiniams parodo jų darbo sėkmę. Drauge tai yra priemonė, kuriamokytojas skatina mokinius geriau mokytis, sąmoningai perimti žinias,mokėjimus bei įgūdžius. Vertinimas auklėja ir moko, nuodugniai paliečiamokinio sąmonę ir jausmus. Mokymo rezultatų vertinimas dažnai lemiamokytojo ir mokinių santykius, kurie savo ruožtu turi įtakos mokiniųpožiūriui į atskirą dalyką ir apskritai į mokymąsi. Pažymiai gali būti paskata mokytis. Tačiau vieną ar kitą užduotiesatlikimą gali skatinti ne tik pažymiai, bet ir kiti veiksniai. Vienas išsvarbesnių veiksnių yra tai , ar užduotis yra įdomi ir savaimeskatinanti.`Tačiau tai nereiškia, kad išoriniai apdovanojimai nėra būtini.Jų reikia toms užduotims,kurioms nebūdinga didelė motyvacija. Pažymių poveikis priklauso ir nuo to, kaip mokiniai suvokia tuospažymius, siedami juos su atliktu darbu. Kai kurie mokiniai savo sėkmės arnesėkmės priežastimi laiko atsitiktinumą. Ankstesni mokinio pažymiai taip pat gali turėti įtakos. Pvz. gaudavęgerus pažymius mokiniai, tikriausiai susiformavo teigiamą požiūrį į save,ir toliau sieks bei dirbs, kad gautų gerus pažymius. Kita vertus tiemokiniai, kurie gaudavo prastus pažymius, ima save suvokti kaip nevykėlį, odar vienas neigiamas pažymys tą suvokimą tik patvirtina. O.Tijūnėlienės straipsnyje atskleistas pačių mokinių požiūris įpažymius.5.1.Mokinių apklausos rezultatai (O.Tijūnėlienė “Pažymys ketvirtos klasėsmokinių gyvenime” ‘96m.) 96 ketvirtokams buvo pateikiami tokie klausimai:1.Kokius pažymius laikai gerais? Blogais?2.Kaip jautiesi gavęs(usi) gerus pažymius?3.Ką jauti gavęs(usi) blogus pažymius?4.Ar teisingai įvertina mokytoja tavo žinias pažymiais?5.Ar nebūtų geriau, kad iš viso mokytoja nerašytų pažymių?6.Ar žino apie tavo pažymius tėveliai ir ką tau sako?1)Mokinių atsakymai į pirmą klausimą įvairūs:42,7% gerais pažymiais laiko 8,9,10.16 % –7,8,9,10.17,7 % –9,10.1% –10.1%- 5,6,7,8,9,10.2)Ką mokiniai išgyvena gavę teigiamus pažymius:100% patiria daug teigiamų emocijų.79,1% –džiaugiasi, yra linksmi, laimingi.2% –patenkinti savimi.2% –patenkinti apskritai.4% –jaučiasi labai gerai.3% –jaučiasi gerai.2% –pakyla nuotaika.4,1% –atslūgsta pažymio laukimo baimė.1% –pagerėja santykiai su draugais.1%-pasitiki savimi.2% – abejoja dėl savo darbo kokybės,stebisi,kad pasisekė.2% –gerus rezultatus sieja su gera mokytojos nuotaika.10% -laukia pagyrimų.3% – džiaugiasi,kad galės nudžiuginti tėvus.3)Ką mokiniai išgyvena gavę neigiamus pažymius:95,8% mokinių išgyvena įvairias neigiamas emocijas.52%- jaučiasi blogai, nelaimingi, labai nuliūsta.
3,1% –savo jausmų niekam nerodo.7,2% – patiria baimės jausmą.6,25%–praranda gerą nuotaiką.13,54% –nori verkti.3,1% –nusivilia savimi.6% –pyksta ant savęs.1% – pradeda netikėti savo jėgomis.3%- abejingi blogam pažymiui.4)Ar mokytoja pažymius rašo objektyviai:35,4% mokinių pripažįsta, kad mokytoja pažymius rašo ne visada teisingai.3,1% –teigia, kad vertina neteisingai.5)Ar būtų geriau, kad mokytoja iš vis nerašytų pažymių:44,7% mokinių pasisako už tai,kad būtų geriau, jog pažymių nerašytų.61,45% pasisako už tai,kad būtų rašomi pažymiai.6)Ar žino tėvai apie vaikų gaunamus pažymius:10,4% mokinių konstatuoja, kad tėvai žino ne visus pažymius.51% teigia,kad į teigiamus pažymius tėvai reaguoja teigiamai, o užneigiamus pyksta, o kartai ir baudžia.9,3% teigia,kad už gerus pažymius giria,o už blogus bara.Galima teigti, kad pažymio vaidmuo pradinuko gyvenime gana didelis: -geri pažymiai skatina mokinių pasitikėjimą savo jėgomis, leidžiapatirti darbo džiaugsmą, dalintis džiaugsmu su draugais ir tėvais; -blogi pažymiai mokinius slegia, jiems liūdna, nemalonu, sugendanuotaika, dalis mokinių bijo savo tėvų,o abejingi pažymiui tik pavieniaimokiniai. -daugiau kaip pusė mokinių nori, kad jiems būtų rašomi pažymiai.Pažymius jie sieja su mokymosi motyvais, savo ateitimi, darbu; pažymį jiemskaip asmenybės vertinimo kriterijus. -apie 90 proc. tėvų žino vaikų pažymius.

6.Tėvų požiūris į formalų ir neformalų vertinimą.

6.1.Tėvų požiūris į formalų vertinimą Daugelyje šeimų vaikui grįžus iš mokyklos, pirmas klausimas būna: “Kiekšiandien gavai?” Ko mokėtės, ką naujo šiandien sužinojai paklausiama retai.Kartais klausiama ne “kiek gavai?”, o “kiek ji tau parašė?”. Ir mokiniuiir tėvams vis atrodo, kad parašė per mažai. . Jeigu tirtume tėvųnepasitikėjimo mokykla priežastis , pirmiausia tikrai būtų kalti tie“neteisingi”pažymiai. Pasitaiko ir tokių samprotavimų: “man nesvarbu, komoko. Aš žinau, jis turi gauti gerus pažymius. Už kiekvieną blogesnį –baudžiu.” Vaikų pažymiai rūpi jų tėvams, nes jie geriau už savo vaikus suvokia,kokia svarbi atranka vykdoma mokykloje. Pasitaiko, kad mokytojai reiškianepasitenkinimą tokiu tėvų rūpinimusi, ir kartais tas nepasitenkinimas estipagrįstas. Pavyzdžiui, kai kurių tėvų nerealistiški lūkesčiai savo vaikųatžvilgiu kertasi su profesionaliu mokytojo vertinimu ar sprendimu, koksmokymo lygis jų vaikui tinkamiausias.Kiti tėvai, priešingai,atrodo visai abejingi savo vaikų mokymosi įvertinimui ir namuose vaikusnelabai skatina stengtis gerai dirbti arba gauti gerus pažymius. Tačiaudažniausiai tėvų susirūpinimas yra natūralus ir gali būti naudingas. Gerimokytojai gali tėvų nerimą sumažinti ir panaudoti jį mokinių mokymosilabui. Įtraukiant tėvus į namų darbų atlikimą, pailginamas mokymuisiskirtas laikas. Mokytojams, atsižvelgiantiems į tėvų susirūpinimą irdažniau informuojantiems bei leidžiantiems namie prisidėti prie mokyklosapdovanojimų sistemos, mokiniai dažniau atlieka namų darbus, geriau lanko,labiau įsitraukia į mokymąsi, ir apskritai pažangumas didėja. Kalbant su tėvais ir mokytojais paaiškėja, kad mokinys gavęs dvejetądažniausiai pridengia jį rankute, kad nematytų suolo draugas. Pažymiųknygelę slepia nuo tėvų ir artimųjų. Jau nuo pradinių klasių mokome vaikusnesąžiningumo, būti uždariems. Ir tėvai nueina lengviausiu keliu: patikrinapažymių knygelę-jeigu nepatenkinamų pažymių nėra, vadinasi, vaikas mokosigerai.6.2.Tėvų požiūris į neformalų vertinimąDemokratizuojant ir humanizuojant mokymo procesą, atsisakant pažymiųpradinėse klasėse, susiduriama su kai kuriais iki šiol nebūdingais tėvų irvaikų, tėvų ir mokytojų santykiais. Kadangi tėvams reikalinga informacija apie vaiko pažangumą, todėlatsirado būtynybė klausimą “kiek šiandien gavai?” pakeisti į “ko šiandienmokeisi?”Mokytojai tenka atsakinga užduotis pataisyti kiekvieno mokiniodarbą taip, kad tėvai atsivertę sąsiuvinį suprastų, ko vaikas mokėsi irkaip jam sekėsi, taip pat, kad galėtų matyti vaiko pažangą ar nuosmūkį. Ne

visi tėvai sugeba taip kontroliuoti vaiko žinias, o dalis tėvų iš visneturi laiko, o gal ir noro tuo pasidomėti. Jiems kur kas lengviau apievaiko mokymąsi sužinoti iš konkretaus pažymio, kuris dažnai neatspindirealių mokinio žinių. Daugumos tėvų, paklausus ar nebūtų geriau vaikų žinių pradinėse klasėsenevertinti pažymiais, pirmoji reakcija būna: “O siaube. Kaip mes žinosime,kaip mokosi mūsų vaikai?” Nors pradinėse klasėse pažymiai vaikams didelėsreikšmės neturi, o geriems mokytojos ir mokinių bei tėvų ir vaikųsantykiams turi labai didelės reikšmės. Mokantis be pažymių, mokinių tėvaidaugau laiko skiria pokalbiams su vaikais apie mokyklą, klasę, klausia, nekiek gavai, o kaip sekėsi skaityti, rašyti, skaičiuoti, ko naujo išmokotemokykloje. Norėdami sužinoti, kaip vaikas skaito, rašo, skaičiuoja, tėvaidaugiau pabendrauja su savo vaiku, pasidžiaugia darbo rezultatais.

7.Vertinimo metodika

7.1.Formalaus vertinimo metodika

Vertinimas, ypač formalus, efektyviausias tada, kai jis sutampa su pačiųmokinių savęs vertinimu, kai jam pritaria visa klasė, kai mokiniai jaučiamokytojo rūpestį mokymosi sėkme. Vertinimo teisingumo jutimas ugdo mokiniopagarbą mokytojui, pasitikėjimą, o tai savo ruožtu skatina mokinį siektigeresnių mokymosi rezultatų, ugdo teigiamą požiūrį į mokymąsi. Tačiauobjektyviai įvertinti mokymo rezultatus ir parašyti teisingą pažymį – ypačsudėtinga problema ir labai atsakingas mokytojo uždavinys. Mokinys, kaip irbet kuris kitas asmuo, nėra abejingas savo veiklos vertinimui ir nori būtikuo geriau įvertintas. Todėl mokytojas vertindamas privalo giliai suvoktitikrinimo ir vertinimo principus, reikalavimų esmės supratimas padeda kuoobjektyviau vertinti.Vertinant mokinių mokymosi rezultatus, siekiant, kad vertinimas skatintųgeriau mokytis, padėtų asmenybės raidai, reikia vadovautis tam tikraiskriterijais. Svarbiausi kriterijai- tai žinių, mokėjimų ir įgūdžių normos,t.y. nustatyti valstybiniai standartai, mokytojo asmenybė, jo pedagoginėkompetencija ir atsižvelgimas į mokinio fizinę bei psichinę būklę.1)vertinamas ne mokinys kaip asmenybė, bet jo mokymosi rezultatai.2)vertinant būtina atsižvelgti į fizinę bei psichinę mokinio būklę.3)mokytojas klysta, kai vertindamas mokinių žinias yra per daug liberalus,mažina reikalavimus.4)neleistina ir per griežtai vertinti.5)yra pavojingas ir pažymio rašymo inertiškumas.6)jokiu būdu negalima rašyti blogų pažymių už tai, kad mokinys neatsinešėkokio nors mokymo reikmens, kad jis nedrausmingas per pamoką.7)pažymiai turi būti diferencijuojami, svarbu atsižvelgti ir į pastangassiekiant rezultato.8)pažymys turi būti suprantamas ir aiškus mokiniui.9)vertinant didžiausią dėmesį reika skirti mokinio padarytai pažangailyginant su ankstesniais jo rezultatais.7.2.Neformalaus vertinimo metodikaGana dažnai neformalų vertinimą mokytojas išreiškia vertinamųjų sprendimųforma žodžiu ar raštu (“pasakojai teisingai, nuosekliai, bet reikia pačiamdaryti išvadas”). Tokiais sprendimais mokytojas atskleidžia mokiniųlaimėjimus, visų pirma akcentuodamas teigiamus dalykus, taip pat taktiškainurodydamas taisytinus. Todėl vertinamasis sprendimas išryškinant tai, kaspasiekta, kas gera, padeda mokiniui geriau suvokti, pratina savekontroliuoti, skatina geriau dirbti. Tvirtinama, kad vertinamojo sprendimoneįmanoma pasiekti teigiamų mokymo rezultatų. Neformalus vertinimas yra ir emocinis mokytojo požiūris į mokiniųmokymąsi. Mokytojas vertina, visą laiką bendraudamas su mokiniais. Jis galiabejingai stebėti, kaip mokiniai dirba, gali juos padrąsinti savo šypsenaar pan. Kitaip sakant, emocinis požiūris gali būti išreikštas gestais,mimika, žodžiu: sutinkant (pritariantis galvos linktelėjimas), pritariant(taip, teisingai), pagiriant (šaunuolis), abejojant (kažin, ar taiteisinga), nesutinkant (ne,ne taip, neteisinga), ramiai papeikiant(negerai) ir pan. Taip pat mokytoja gali vartoti ir simbolius, pvz.nupiešia saulutę ar šypsenėlę, nepavykus atlikti užduotį užrašo“oi,oi,oi”,”gelbėk raideles” ir pan. Pastebėta, kad dažnas neigiamasemocinis vertinimas sukelia klasėje tam tikrą įtampą, net neigiamą darboatmosferą. Tuo tarpu teigiamų dalykų akcentavimas, pastebėta net ir

mažiausia pažanga padeda kurti mažorinę darbo atmosferą ir skatina stropiauatlikti savo pareigas, geriau mokytis. Mokiniams labai patinka atsakytimokytojui į ausį, nes išnyksta baimė dėl galimo neteisingo atsakymo.8.Vertinimo būdų pakeitimo ir tobulinimo pavyzdžiai. 8.1.Formalaus vertinimo tobulinimo pavyzdžiai. 1)Kai kuriose mokyklose taikoma kiek kitokia vertinimo sistema , t.y.vertinama 1-2 kartus per trimestrą. Žinoma prie tokios vertinimo sistemosturi priprasti ir mokiniai, ir mokytojai, ir tėvai. Mėginančius tinginiautimokinius juk reikia įtikinti, kad mokosi ne pažymiui, o sau, kadmokydamiesi kuria save. Vertinant tik kartą per trimestrą, mokyklojemokiniai jaučia didesnį konfortą, stiprėja mokytojų ir mokinių ryšiai,mokiniai tampa aktyvesni, mokosi kontroliuoti save, keičiasi mokymosimotyvai.Žinoma dirbti ir mokytojai ir mokiniams tenka daugiau. Mokiniainebebijo pažymių, žino; jei dėl kokių nors priežsčių neišmoko pamokos, taigalės padaryti ir vėliau, nesusigadindami trimestro pažymio. Mokytojairetai rašo pažymius, o pataria, ką dar reikėtų išmokti. 2)Kitas būdas kaip pakeisti vertinimo sistemą: atsisakyti neigiamųpažymių. Blogų ir labai blogų žinių nėra. Yra silpnos, vidutiniškos,patenkinamos, geros ir labai geros. Tik iškyla problema kaip pakeistineigiamus pažymius. Juk pakeisti pavadinimą- nepakanka, niekasnepatikės,kad vienetas rašomas už silpnas žinias. Mokinys nepajėgs įtikintitėvų, senelių, kad tai nereiškia blogai ar labai blogai. Tuomet reikiaiškelti maksimalius ir minimalius programos reikalavimai. Minimumoprogramas sudaro patys mokytojai. Jie geriausiai gali nustatyti, ko ir kiekminimaliam žinių lygiui reikia, o maksimumo programą sudaro valstybė,atsižvelgdama į Europos ir pasaulinį išsilavinimo standartą. Mokinių, kurieneišmoko maksimumo programos, žinios atitinka minimalią programą, ir nėrapagrindo jų už tai bausti. Mokymo procesą reikia organizuoti taip, kadvisi mokiniai galėtų pasiekti maksimalios programos žinių lygį. Taipsudaroma galimybė mokiniams mokytis be baimės būti nubaustam už padarytasklaidas, t.y. sugrąžinama atimta teisė klysti. Mokytojams reikia daugiaulaiko skirti pamokų pasiruošimui, akcentuoti mokiniams, ką minimaliaireikia žinoti, o kas atitinka maksimumo programą. Prastesnį pažymį mokinysturėjo galimybę išsitaisyti atlikęs papildomą užduotį. Trimestre išvedamasgalutinis pažymys, kai jau mokinys išsitaiso prastesnį pažymį (jei jis topats nori).

8.2.Formalaus vertinimo pakeitimo į neformalų pavyzdžiai

Kai kurie mokytojai teigia, kad vis tik galima pradinėse klasėseapsieiti be pažymių. Iš pradžių svarbu vaikus išmokyti dirbti be atlygio,išugdyti kruopštaus darbo supratimą. Svarbu įskiepyti darbo meilę irsuvokimą, jog valią, protą reikia ugdyti, lavinti, tobulinti, kad be darbo,pastangų nieko nepasieksi. Be abejo dirbant kitokiais metodais pasikeičia pasirengimo pamokaipobūdis, dėmesio centre atsiduria atsiduria klasė, mokinių grupė irkiekvienas mokinys. Mokytojui būtina numatyti galimus sunkumus, žiniųperteikimo būdus, kurie padėtų sutrumpinti, palengvintų kelią į siekiamąrezultatą, padarytų jį patrauklų, skatintų teigiamas emocijas. Tammokytojai turėtų naudoti ir žaidybos elementus, grupinio bei individualausdarbo formas. Tokiame darbe remiamasi vaiko patirtimi, pažadinami įvairūsvaiko veiklos motyvai, atsiranda neformalus bendravimas. Yra mokytojų, kurie sugeba panaudoti žaidybos elementus taip, kadvaikai gautų emocinį impulsą mokydamiesi ir sunkesnią medžiagą. O geraipanaudotos grupinio darbo formos leidžia ugdyti teigiamus vaikų bendravimosantykius. Geranoriški santykiai pamokoje vaikams leidžia be baimėsišsakyti savo vertinimus vienu ar kitu klausimu, netgi nesutampančius sumokytojo. Tokiu atveju vaikas realizuoja savo teisę savarankiškai mąstyti.Mokytojas turi skatinti ir specialiai sudaryti tokias situacijas, kadmokiniai dažniau mąstytų ir formuotų savo mintis taip:”…aš manau, kad taiteisinga, nes…”,”…aš abejoju todėl, kad…”,”…tai turėtų būti kitaip…” irt.t. Pamokose mokiniai nelieka be mokytojo dėmesio. Bendraudamas sumokiniais, mokytojas ieško būdų, kad kiekvienas vaikas turėtų galimybękeletą kartų atsakyti ar kitaip pasirodyti, kad pajustų mokytojo pritarimąar padrąsinimą (kartais ir neigiamą) žodžiu, žvilgsniu ar prisilietimu. Kuopamoka humaniškesnė, tuo mažėja būtinybė vertinti pažymiais. Tada dominuoja

pagrįstai motyvuotas vertinimas, kuris leidžia parodyti mokinių pasiekimusir klaidas. Mokinių žinių, gebėjimų ir įgūdžių nevertinant pažymiais būtina mokslųmetų pradžioje supažindinti klasės tėvus su mokslo metų mokymo planu,tikslais, darbo metodais. Norint informuoti tėvus apie mokinių pažangumą,iš anksto reikia parengti anketas, testus, vertinimo (ne pažymiais)sistemą,pergalvoti būdus, kaip reikėtų informuoti tėvus apie vaikų sugebėjimus. Svarbu, kad ir tėvai ir vaikai įsisąmonintų, kad žinios įgyjamos pamažu,nuosekliai mokantis, nepaliekant spragų. Be to kiekvienas dirba pagal savosugebėjimus. Pateikiamas žinias reikia taip susisteminti,kad vėliaulengviau būtų jas analizuoti tiek pačiai mokytojai, itek po to komentuotitėvams. Tam reikia pastovios atliekamų darbų kontrolės, būtina patikrintikiekvieną užduotį. Norint sužinoti vaikų sugebėjimus, reikia kruopščiai užfiksuoti įgytųžinių lygį. Mokytojo atskiro žurnalo pavyzdys:|Eil.|Mokinio |Nosinių |Žodžiai|Klausia|Rišlus|Sakini|Skaitym||nr |pavardė, |raidžių |, |- |pasako|ų |as || |vardas |rašyba |reiškia|mieji |- |sudary| || | |žodžio |ntys |sakinia|jimas |-mas | || | |gale |daiktą |i | | | ||1. |Demenčiūtė |Vns.ką? |Neskiri|Neskiri|Sunkia|Trumpi|Skaito || |Lina | |a |a |i |sakini|žodžiai|| | | | |intonac|rezga |ai |s || | | | |ijos |sak. | | ||2. |Jaškina | | |Ženklas|Atsako|Neišra|Kirčio || |Lorana | | |sakinio|tik į |iš- |klaidos|| | | | |gale |klausi|kingi | || | | | | |mą |sa-kin| || | | | | | |iai | ||3. |Juščius |Dgs.ko? | | | | |Intonac|| |Vytas | | | | | |ija ||4. |Imenikaitė | |Painioj| | | |Skaito || |Giedrė | |a su | | | |sakinia|| | | |požymio| | | |is || | | |žodžiai| | | | || | | |s | | | | |

Tokia vaikų žinių analizė atima daug laiko, reikalauja daug darbo, betpadeda sudaryti savarankško darbo užduotis, informuoti tėvus, o svarbiausiadiferencijuoti mokinių darbą. Savaitės pabaigoje pasiekimų knygelėje įrašomi atsiliepimai tėvams apiemokinių žinių lygį. Po kiekvieno trimestro taip pat užpildomos anketostėvams, kur pažymima, kokias temas vaikas įsisavino gerai, ko dar reikiapasimokyti.

Anketų analizė: Dauguma mokytojų pritaria formaliam vertinimo metodui- 66,7% . Jųpasirinkimo motyvai tokie:tokį vertinimą geriau supranta ir tėvai irvaikai, pažymiu objektyviau galima įvertinti mokinių žinias, pažymiaidrausmina mokinius, padeda mokytojui kontroliuoti mokinių žinias, vaikasžino savo realų žinių lygį, be to geri pažymiai suteikia džiaugsmo, nebusemocinės traumos pradinukui pradėjus lankyti 5 klasę. 11% yra už tai, kad pradinukai būtų vertinami ir formaliu ir neformaliuvertinimo būdu ir tik 6.7% –norėtų, kad pradinėse klasėse vaikai būtųnevertinami pažymiais, nes taip netraumuojami vaikai. Mokytojams naudojant formalųjį vertinimo metodą iškyla sunkumų, kaireikia įvertinti dailės, muzikos, kūno kultūros sugebėjimus(20%), specialiųporeikių turinčius mokinius (6,7%), taip pat blogi balai sukelia vaikamsliūdesį(6,7%), kai kurie pradeda mokytis tik dėl pažymių(6,7%). Daugumamokytojų teigia, kad jokių sunkumų vertinant pažymiais neiškyla(60%). Daug daugiau sunkumų iškyla naudojant neformalųjį vertinimo metodą:mokinys ir tėvai nežino realaus įvertinimo(53%), papildomas darbasmokytojui(6,7%), tėvai mažiau rūpinasi vaiko mokslais(13%), pradinukaimažiau stengiasi mokytis(27%), nes girdi tik pagyrimus, neformaliai galimavertinti tik argumentus, nuomonę(6,7%). Dauguma tėvų vis tik norėtų, kad jų vaikai pradinėse klasėse būtųvertinami pažymiais(60%), kiti pritaria, kad būtų vertinamos tik lietuviųkalbos, matematikos ir užsienio kalbos žinios(13%), dar kiti norėtų, kadiki 5 klasės nebūtų rašomi pažymiai(13%). 40% mokinių norėtų būti vertinami pažymiais , 6,7% nori būti vertinamivyresnėse klasėse. Mokytojai teigia, kad iš jų klasės tik kai kuriemokiniai nori būti nevertinami (27%), kad tie, kurie nenoriai mokosi,nenori būti ir vertinami pažymiais(6,7%)… Štai kokius sunkumus sukėlė vertinimo sistemos pakeitimas pradinėseklasėse (mokytojų nuomonė) : sunku prisitaikyti 5 klasėje(6,7%), mokytojuireikia užpildyti daug pasiekimo knygelių(40%), mokiniai nebesistengiamokytis, nes girdi tik pagyrimus (6,7%), tėvai ir vaikai nepatenkintineformaliu vertinimu(6,7%). 20% mokytojų atsako, kad nertinimo sistemospasikeitimas sukelia daug sunkumų, bet nenurodo kokių, 13% savo nuomonėsneturi. Išanalizavus anketas galima teigti, kad dauguma mokytojų, tėvų, mokinių

yra prieš vertinimo sistemos pakeitimą pradinėse klasėse, kad vis tikvykdant mokyklų reformą nebuvo atsižvelgta į nuomonę tų, kuriems reikėsprisitaikyti prie pakeitimų. Be abejo apklaustieji mokytojai- tai tikmažuma visų Lietuvos pedagogų, tačiau anketos buvo pateiktos skirtingoseŠiaulių mokyklose, todėl tyrimas atspindi realią situaciją.

IV. Išvados Gerbdami vaiko asmenybę, stipriname jo fizines, protines, dvasinesjėgas. Ypač pagarbos reikia vertinant mokinius. Nuo 1992m. buvo pereitaprie interpretacinio mokymo, ir vertinant mokinį lyginama jau nebe su kitųmokinių pasiekimais, o su jo paties. Vertinama ne apibendrintai,konkrečiai, nurodant, ką mokinys moka ir ko dar reikia pasimokyti.Neformalus vertinimas gali būti reiškiamas vertinamuoju sprendimu,emociškai, o formalusi – pažymiu(balu).Literatūroje teigiama, kadvertinimas pažymiais nepakankamai skatina mokinių pažintinę veiklą. Dažnaibūna, kad aukštų balų siekimas tampa svarbiausiu mokymosi tikslu ir motyvu.Kai kurie mokiniai siekia gauti aukščiausius balus turėdami tikslą šitaipkelti autoritetą, o kiti, kurie negali gauti gerų įvertinimų pradedanebepasitikėti savo jėgomis ir nebereaguoja į neigiamus pažymius. Taip patteigiama, kad pažymiai slopina mokinių kūrybiškumą ir iniciatyvą. Kaip rodošie ir kiti neigiami reiškiniai, pažymių sistema nėra tobula. Literatūrojekritikuojamas formalus vertinimas, o mokytojų nuomonė, kaip parodėapklausa, priešinga. Mokytojai teigia, kad vis tik daugiau sunkumų iškylavertinant neformaliai: šis vertinimo metodas nėra pakankamai konkretus,neaiškus tėvams ir mokiniams, vaikai mažiau stengiasi gerai mokytis, nespasiekimų knygelėse rašomi tik pagyrimai, be to padidėja darbo krūvismokytojams, kadangi pasiekimų knygeles reikia pildyti kiekvieną mėnesį, oparašytos pastabos neatspindi realios situacijos. Taigi, kadangi taip išsiskiria literatūros ir pedagogų, dirbančiųmokyklose nuomonė, galima teigti, kad mokyklos reforma, pakeitusiformaliąją vertinimo sistemą į neformalią pradinėse klasėse, buvo perankstyva. Naujovėms nebuvo paruošti nei mokytojai, nei tėvai nei mokiniai. Vis tik reikėtų pagalvoti apie abiejų šių vertinimo metodų derinimą.Abušie būdai yra reikšmingi, susiję, todėl kūrybingas, gera linkintis ir kartuprincipingas jų taikymas turi padėti visapusiškai ugdyti mokinius.

Keliose Šiaulių miesto mokyklose mokytojams buvo pateiktos anoniminėsanketos, kuriose jie išsakė savo požiūrį į formalų ir neformalų vertinimą,kebliausius vertinimo aspektus, tėvų ir vaikų nuomonę apie pažymiųatsisakymą pradinėse klasėse. Ši lentelė atspindi apklaustųjų mokytojųnuomonę:

|1 |2 |3 |4 |5 |6 |7 |8 |9 |10 |11 |12 |13 |14 |15 | |1.Koks vertinimasjums priimtinesnis-formalus ar neformalus? | | | | | | | | | | | | | | | ||*formalus | | |+ |+ |+ |+ |+ |+ |+ |+ |+ |+ |+ | |+ | |*neformalus | |+ || | | | | | | | | | | | | |*ir formalus ir neformalus |+ | | | | | | | | || | | |+ | | | Kodėl būtent toks vertinimo būdas priimtinesnis? | | | | | || | | | | | | | | | |*netraumuojami vaikai |+ |+ | | | | | | | | | | | | || |*geri pažymiai džiugina, o blogi dar nerašomi | | |+ | | | | | | | | | || | | |*tokį vertinimą geriau supranta tėvai,labiau rūpinasi vaikų mokslu || | |+ | | | | | | |+ | | | | | |*pažymiu objektyviau galima įvertintižinias | | | | |+ | |+ | | | |+ | | | | | |*aiškiau ir mokiniui ir tėvams || | | | |+ | | | |+ | | | |+ | | |*pažymiai drausmina mokinius | | | | | ||+ | | | | | | | | | |*mokytojui paprasčiau kontroliuoti mokinių žinias | || | | | | |+ | | | | | | | | |*vaikas turi žinoti realų įvertinimą ne vienpagyrimus | | | | | | | | | | | |+ | | |+ | |*vyresnėse klasėse mokiniaivertinami pažymiais, 5 klasėje sunku prisitaikyti | | | | | | | | | | | ||+ | | | |2.Kokie formalaus vertinimo aspektai Jums atrodo kebliausi? | | || | | | | | | | | | | | | |*jokių keblumų nėra |+ |+ | | |+ |+ |+ |+ |+ | || | |+ |+ | |*sunku įvertinti dailės, muzikos, kūno kultūros sugebėjimus || |+ | | | | | | | | |+ |+ | | | |*blogus pažymius gaunantys vaikai liūdi || | |+ | | | | | | | | | | | | |*mokiniai pradeda mokytis tik dėl pažymių || | | | | | | | |+ | | | | | | |*sunku vertinti spec. poreikius turinčiusmokinius | | | | | | | | | | |+ | | | | | |3.Kokie neformalaus vertinimoaspektai atrodo kebliausi? | | | | | | | | | | | | | | | | |*mokinys irtėvai nežino realaus įvertinimo,nes girdi tik pagyrimus | | | | | |+ | |+ ||+ |+ |+ |+ |+ |+ | |*sunku buvo pradėti nevertinti pažymiais,dabar jokiųsunkumų nėra |+ | | | | | | | | | | | | | | | |*papildomas darbas mokytojui| |+ | | | | | | | | | | | | | | |*tėvai mažiau rūpinasi savo vaikųmokslais | | |+ |+ | | | | | | | | | | | | |*mokiniai mažiau stengiasimokytis, pagyrimai jiems mažiau svarbūs nei pažymiai | | |+ |+ |+ | | | |+| | | | | | | |*neformaliai galima vertinti tik mokinio nuomonę, argumentus| | | | | | |+ | | | | | | | | | |4.Ar jūsų klasės tėvai pritaria, kad iki5 klasės vaikai nebūtų vertinami pažymiais? | | | | | | | | | | | | | | | ||*pritaria,nes neigiami pažymiai traumuoja vaikus |+ | | |+ | | | | | | | || | | | |*tėvų nuomonės nežinau | |+ | | | | |+ | | | | | | | | ||*nori,kad būtų vertinamos lietuvių k.,matematikos ir užsienio k. žinios || |+ | | | | | | | | | |+ | | | |*nepritaria | | | | |+ |+ | |+ |+ |+ |+ |+| |+ |+ | |5.Ar jūsų klasės mokiniai nori būti nevertinami pažymiais? | | | | | | | || | | | | | | | |*ne , jie nori būti vertinami pažymiais | | |+ | |+ | |+ |

|+ | | | | |+ |+ | |*norėtų būti nevertinami vyresnėse klasėse |+ | | | | || | | | | | | | | | |*pradinukai dar nesupranta, kas yra pažymys, todėlneturi savo nuomonės | |+ | | | | | | | | | | | | | | |*tik kai kurienenori būti vertinami | | | |+ | |+ | |+ | | |+ | | | | | |*tik tie, kurietingi mokytis,nėra stropūs, kurių nekontroliuoja tėvai | | | | | | | | | |+| | | | | | |*nori, kad būtų nevertinami dalykai, kurie prasčiau sekasi | || | | | | | | | | |+ | | | | |* nori, kad būtų nevertinami meninio profiliodalykai bei kūno kultūra | | | | | | | | | | | | |+ | | | |6.Ar daugsunkumų sudaro vertinimo sistemos pasikeitimas pradinėse klasėse? | | | | || | | | | | | | | | | |*daug sunkumų pradinukui sukelia prisitaikymas 5klasėje |+ | | | | | | | | | | | | | | | |*taip | |+ | | | | | |+ |+ | | || | |+ | |*mokytojui reikia užpildyti daug pasiekimų knygelių | | |+ | |+ || | | |+ | |+ |+ |+ | | |*mokiniai nebesistengia mokytis, nes girdi tikpagyrimus | | | |+ | | | | | | | | | | | | |*nežinau | | | | | |+ |+ | | || | | | | | |*sunkumų sukelia tėvų ir vaikų nepasitenkinimas neformaliuvertinimu | | | | | | | | | | |+ | | | | | |Anketų analizė: Dauguma mokytojų pritaria formaliam vertinimo metodui- 66,7% . Jųpasirinkimo motyvai tokie:tokį vertinimą geriau supranta ir tėvai irvaikai, pažymiu objektyviau galima įvertinti mokinių žinias, pažymiaidrausmina mokinius, padeda mokytojui kontroliuoti mokinių žinias, vaikasžino savo realų žinių lygį, be to geri pažymiai suteikia džiaugsmo, nebusemocinės traumos pradinukui pradėjus lankyti 5 klasę. 11% yra už tai, kad pradinukai būtų vertinami ir formaliu ir neformaliuvertinimo būdu ir tik 6.7% –norėtų, kad pradinėse klasėse vaikai būtųnevertinami pažymiais, nes taip netraumuojami vaikai. Mokytojams naudojant formalųjį vertinimo metodą iškyla sunkumų, kaireikia įvertinti dailės, muzikos, kūno kultūros sugebėjimus(20%), specialiųporeikių turinčius mokinius (6,7%), taip pat blogi balai sukelia vaikamsliūdesį(6,7%), kai kurie pradeda mokytis tik dėl pažymių(6,7%). Daugumamokytojų teigia, kad jokių sunkumų vertinant pažymiais neiškyla(60%). Daug daugiau sunkumų iškyla naudojant neformalųjį vertinimo metodą:mokinys ir tėvai nežino realaus įvertinimo(53%), papildomas darbasmokytojui(6,7%), tėvai mažiau rūpinasi vaiko mokslais(13%), pradinukaimažiau stengiasi mokytis(27%), nes girdi tik pagyrimus, neformaliai galimavertinti tik argumentus, nuomonę(6,7%). Dauguma tėvų vis tik norėtų, kad jų vaikai pradinėse klasėse būtųvertinami pažymiais(60%), kiti pritaria, kad būtų vertinamos tik lietuviųkalbos, matematikos ir užsienio kalbos žinios(13%), dar kiti norėtų, kadiki 5 klasės nebūtų rašomi pažymiai(13%). 40% mokinių norėtų būti vertinami pažymiais , 6,7% nori būti vertinamivyresnėse klasėse. Mokytojai teigia, kad iš jų klasės tik kai kuriemokiniai nori būti nevertinami (27%), kad tie, kurie nenoriai mokosi,nenori būti ir vertinami pažymiais(6,7%)… Štai kokius sunkumus sukėlė vertinimo sistemos pakeitimas pradinėseklasėse (mokytojų nuomonė) : sunku prisitaikyti 5 klasėje(6,7%), mokytojuireikia užpildyti daug pasiekimo knygelių(40%), mokiniai nebesistengiamokytis, nes girdi tik pagyrimus (6,7%), tėvai ir vaikai nepatenkintineformaliu vertinimu(6,7%). 20% mokytojų atsako, kad nertinimo sistemospasikeitimas sukelia daug sunkumų, bet nenurodo kokių, 13% savo nuomonėsneturi. Išanalizavus anketas galima teigti, kad dauguma mokytojų, tėvų, mokiniųyra prieš vertinimo sistemos pakeitimą pradinėse klasėse, kad vis tikvykdant mokyklų reformą nebuvo atsižvelgta į nuomonę tų, kuriems reikėsprisitaikyti prie pakeitimų. Be abejo apklaustieji mokytojai- tai tikmažuma visų Lietuvos pedagogų, tačiau anketos buvo pateiktos skirtingoseŠiaulių mokyklose, todėl tyrimas atspindi realią situaciją.

VI. Literatūra

1. Ž.Jonuškienė. Kai mokiniai nebijo pažymių.//Dialogas. 1995 11 10, Nr.45.2. N.L.Gage, D.C.Berliner. Pedagoginė psichologija. V. 1994.3. B.Lapinskienė. Ar rašysime pradinukams pažymius?// Dialogas. 1994 08 26,Nr. 34.4. Mokytoja, parašykit man “10”.// Mokykla. 1994, Nr.7.5. R.Rajeckas. Mokymo organizavimas. K. 1999.6. A.Rašytienė. Darbas be atlygio?// Mokykla. 1995. Nr.3.7. A.Rašytienė. Mokomės be pažymių.// Dialogas. 1995 11 17, Nr.46.8. A.Šventickas. Mokymosi rezultatų tikrinimo ir vertinimo teorinės beipraktinės prielaidos. Pedagogika. 1995.9. O.Tijūnėlienė. Pažymys ketvirtos klasės mokinio gyvenime. Pradinisugdymas: retrospektyva ir perspektyva. Š. 1996.