Formalus ir neformalus vertinimas

Turinys
I. Įvadas.
II. Literatūros šaltinių analizė darbo tema.

1. Vertinimo sąvoka.

2. Vertinimo ir pažymio santykis.

3. Vertinimo būdai.

3.1. Formalus vertinimas.

3.2. Neformalus vertinimas.

4. Vertinimo sistema.

4.1. Apibrėžimas.

4.2. Lietuvos mokyklų vertinimo sistema.

5. Pažymių poveikis mokiniams.

5.1. Mokinių apklausos rezultatai (O.Tijūlėnienė “Pažymys 4 kl. mokinių
gyvenime” 1996m.)

6. Tėvų požiūris į formalų ir neformalų vertinimą.

6.1. Tėvų požiūris į formalų vertinimą.

6.2. Tėvų požiūris į neformalų vertinimą.

7. Vertinimo metodika.

7.1. Formalaus vertinimo metodika.

7.2. Neformalaus vertinimo metodika.

8. Vertinimo būdų pakeitimo ir tobulinimo pavyzdžiai.

8.1. Formalaus vertinimo tobulinimo pavyzdžiai.

8.2. Formalaus vertinimo pakeitimo į neformalų pavyzdžiai.
III. Tyrimų medžiaga, anketų analizė.
IV. Išvados.
V. Priedai.
VI.Literatūra.

I. Įvadas

Lietuvoje, remiantis demokratines tradicijas turinčių šalių patirtimi,
rekomenduojama pradinėse klasėse mokinių žinių nevertinti pažymiais.
Lietuvos švietimo ir mokslo ministerijos patvirtintame dokumente ““1997-
1998m.m. bendrąjį lavinimą teikiančių mokyklų mokymo planai”
pasakyta:”Mokyklos tarybos sprendimu visų pradinių klasių moksleivių
pasiekimai gali būti nevertinami pažymiais. Apie vaikų sėkmę ir pasiekimus
mokytojas turi nuolat informuoti moksleivių tėvus. Baigiant ketvirtą klasę,
visų dalykų moksleivių pasiekimai įvertinami.” Ši mokyklos reformos
naujovė sukėlė mūsų šalies mokyklose nemaža sumaišties. Visiems
(pedagogams, tėvams, moksleiviams, ir be abejo būsimiems mokytojams) rūpi
opi, sudėtinga ir prieštaringa vertinimo pažymiais ar kitais žymenimis
problema. Pedagogų nuomonė šiuo klausimu labai skiriasi. Viena kraštutinybė
– visiškas pažymių atmetimas, kita – reikalavimas kuo dažniau mokinius
testuoti ir griežčiau vertinti pažymiais. Bendraujant ssu mokytojais tenka
išgirsti tokių nuomonių:
1)”Mokytojai yra tam, kad padėtų išmokti,o ne gąsdintų pažymiais.”
“Vargu bau verta pažymiais skatinti pavydą ir lenktyniavimą.”
“Nevertindami pažymiais iki 10-11 vaiko gyvenimo metų brandiname psichiškai
sveiką žmogų.”
2)”Jei nerašome mokiniams pažymių klasė tampa kurortu.”
“Nevertintą pažymiais pradinuką užgrius pažymių lavina 5
klasėje.”(“Mokytoja, pa

arašyk man 10”// “Mokykla”, ‘94m., nr.7)
Be to ši problema aktuali ir daugeliui tėvų. Jie prašo ir net reikalauja
pažymių. Tai jiems labai svarbi informacija apie “atžalą”. Kai mokoma be
pažymių tėvai pajunta nerimą. Nors vaikai ir mokosi gerai, bet kai kuriems
tėvams atrodo, kad jei būtų rašomi pažymiai, jie mokytųsi dar geriau. Tėvai
pageidauja, kad visų mokomųjų dalykų žinios būtų vertinamos pažymiais, nes
taip patogu kasdien kontroliuoti, kaip vaikas mokosi Vaikai auga labai
skirtingomis sąlygomis ir į mokyklą ateina nevienodai pasirengę. Toli gražu
ne visi ikimokyklinukai gauna aukščiausią pasirengimo mokyklai įvertinimą.
Nors ir prieš ateinant į mokyklą tiriami vaiko: socialinė, biologinė
branda, fizinis ir protinis išsivystymas,pirštų koordinacija, kaip vaikas
taria garsus, kaip jis orientuojasi laike, erdvėje, ar raišliai ir
taisyklingai kalba. Taigi kai kurie vaikai atitinka visus brandumo mokyklai
kriterijus, kai kurie ne visai, tačiau šiiaip ar taip dauguma septynmečių,
aštuonmečių ateina į mokyklą. Jeigu nuo pirmųjų mokymosi mėnesių pradedame
vertiniti mokinių žinias, vaikus tarsi surūšiuojame. Vadinasi taip
pažeidžiame “mažojo žmogaus” savigarbą, slopiname jo pasitikėjimą savo
jėgomis. Nuolat lygindami vieno vaiko subebėjimus su kitais, kasdien
rašydami pažymius ir juos komentuodami, kai kuriems vaikams išugdysime
nepilnavertiškumo kompleksą visam gyvenimui. Taip pat pavydą ir neapykantą
geresnius pažymius gaunantiems, nuolat giriamiems klasės draugams.
Manau, kad pedagogai, kurie pritaria formaliam vertinimui, ir tie, kurie
nepritaria, sutinka su tuo, kad vaikas turi teisę mokykloje jaustis saugus,
ramus, nepažemintas. Taigi kyla klausimas, k
kaip panaikiti mokinių įtampą
dėl pažymių ir kitų įvertinimų? Ar ši mokyklos reforma naudinga mokiniams,
jų tėvams ir mokytojams? Tai ir bus plačiau nagrinėjama darbe.
Darbo struktūra:
I.Įvadas- jame atskleidžiamas temos aktualumas.
II.skyrius-išdėstoma literatūros šaltinių analizė darbo tema.
III. skyrius- tyrimų medžiaga, anketų analizė.
IV.Išvados- išvados, apibendrinančios visą darbą.
V.Priedas-pateikiamos mokytojų pildytos anketos.

II. Literatūros šaltinių analizė

1.Vertinimo sąvoka

Mokymo rezultatų vertinimas – tai žinių, mokėjimų ir įgūdžių, kuriuos
apibrėžia atitinkamos mokymo programos, taip pat mokinių asmenybės raidos
lygio nustatymas tam tikrais simboliais (pažymiais,balais), vertinamaisiais
sprendimais ir kitais būdais. Mokytojas, organizuodamas mokymo procesą,
visą laiką stebi mokinių darbą, o atskirais mokymo proceso etapais duoda
specialias užduotis ir šitaip renka informaciją apie mokymo rezultatus,
siekia nustatyti mokinių išsilavinimo lygį, t.y.vertina.
2.Vertinimo ir pažymio santykis.
Terminas “vertinimas” neretai tapatinamas su terminu “pažymys” (“balas”).
Tačiau vertinimas ir pažymys – ne tos pačios sąvokos, nes vertinimas yra
platesnis. Jis reiškia santykį tarp to, ką moka mokinys, ir to, ką turėtų
mokėti vertinimo momentu. O pažymys tėra viena iš šio santykio, t.y.
vertinimo, išraiškos formų, bet ne vienintelė. Tiesa, pažymys vaidina itin
svarbų vaidmenį, kadangi laikomas mokinių, ir mokytojo veiklos rodikliu –
jis svariai sąlygoja mokytojo ir mokinių santykius, emocinę atmosferą
pamokoje. Vertinimas pirmiausia parodo mokytojo požiūrį į mokinio mokymosi
rezultatus.Vertinimas yra ir procesas ir rezultatas. Kaip procesas, jis
įeina į tikrinimą (mokytojo vertinimas formuojasi palaipsniškai, tiriant
tai, ką mokinys išmoko); kaip rezultatas, jis užbaigia tikrinimą.
3.Vertinimo būdai
Vertinimas yra mo

okymo rezultatų pilnumo bei kokybės matas: jis informuoja,
visos ar ne visos užduotys atliktos, gerai ar blogai jos įvykdytos. Šių
darbo rezultatų pilnumo bei kokybės matą galima įvairiais būdais išreikšti.

3.1.Formalus vertinimas

Mokyklai, tėvams ir patiems mokiniams reikia vertinimų, kurie būtų
fiksuojami dokumentuose ir parodytų bendrą mokinių laimėjimų kokybę – jų
žinių, mokėjimų ir įgūdžių, jų asmenybės raidos lygį. Juos turi žinoti ne
tik mokiniai, bet ir jų tėvai,- jiems reikia informacijos, kiek sėkminga
individuali jų vaiko raida ir kiek jo išsilavinimas atitinka bendruosius
valstybės standartus. Vadinasi, privalu mokymo rezultatus vertinti balais.
O tai ir yra formalusis vertinimas. Taikant šį vertinimą naudojami įvairūs
mokymo rezultatų tikrinimo metodai. Pažymiai, kaip tam tikri simboliai,
įrašomi į klasės žurnalą, mokinių pažymių knygutes ir kitus dokumentus,
todėl jie išlieka ilgam. Per ilgesnį laiką gauti pažymiai parodo mokinio
mokymosi rezultatų dinamiką, kuri leidžia spręsti apie jo intelekto raidą.

3.2. Neformalus vertinimas.

Nuolatinį mokytojo reagavimą viso mokymo proceso metu, įvairiai
bendraujant su mokiniais ir stebint jų mokymąsi, jų pastangas atlikti
įvairias užduotis, tikslinga vadinti neformaliu vertinimu. Šiuo atveju
gaunamos tik bendriausios žinios apie mokinį, mokytojas mokytojas
dažniausiai nieko neužsirašo, informaciją laiko atmintyje. Šitaip jis
susidaro nuomonę apie savo mokinius, jų gebėjimus, darbingumą ir pan., kuri
nėra išsami ir visapusiška, todėl negali būti nuolatinė. Neformalus
vertinimas dažniausiai išreiškiamas vertinamaisiais sprendimais žodžiu arba
raštu.
4.Vertinimo sistema
4.1.Apibrėžimas
Vertinimo sistema – tai mokinių mokymo rezultatų išreiškimo ir įforminimo
tvarkos organizavimas. Vertinimo sistemą tu

uri suprasti ne tik mokytojai ir
mokiniai, bet ir tėvai, visuomenė. Todėl kaip ir visas mokymo organizavimas
priklauso nuo kiekvienos šalies tradicijų, valstybės raidos, jos socialinių
ekonominių sąlygų, taip šios sąlygos ir lemia ir mokymo rezultatų vertinimo
sistemą; ji atskirose šalyse specifiška.
4.2.Lietuvos mokyklų vertinimo sistema

Atkūrus Lietuvos valstybę 1918m., iki 1940m. mokinių mokymosi rezultatai
buvo vertinami penkiabale skaitmenine sistema, papildant ją pliusais ir
minusais. Tai iš esmės 17 balų sistema (prie vieneto pliusų ar minusų
nebuvo). O ypač geri mokymosi rezultatai vertinami 5+.
Iki 1993m. rugsėjo 1d. Lietuvoje laikytasi penkiabalės skaitmeninės
vertinimo sistemos, o tiksliau keturbalės, nes vienetai buvo rašomi itin
retai. Mokytojai dažnai papildomai naudodavosi pliusais ar minusais, ypač
tais atvejais, kai vertinimus žymėdavosi savo sąsiuviniuose.
Pažymys “5” (labai gerai) rašomas tada, kai mokinys programos mokomąją
medžiagą moka išsamiai ir tvirtai,labai gerai ją supranta; į klausimus
atsako teisingai, tvirtai, žinias savarankiškai taiko praktikoje.
Pažymys “4” (gerai) rašomas tada, kai mokinys visą programos reikalaujamą
medžiagą moka tvirtai, ją gerai supranta, į klausimus atsako tvirtai,
taisyklinga literatūrine klaida, žinias moka taikyti praktikoje, tačiau
daro nedideles klaidas.

Pažymys “3” (patenkinamai) rašomas tada, kai mokinys moka pagrindinę
programos mokomąją medžiagą,taikydamas žinias praktikoje, susiduria su kai
kuriais sunkumais, kuriuos nugali tik padedant mokytojui, daro medžiagos
dėstymo ir kalbos klaidų.

Pažymys “2” rašomas tuomet, kai mokinys nemoka didesnės dalies programos
medžiagos, atsako dažniausiai tik į pagalbinius mokytojo klausimus ir
netvirtai, daro daug stambių klaidų.

Pažymys “1” (labai blogai) rašomas tada, kai mokinys visai nemoka
nagrinėjamos mokomosios medžiagos.

Nuo 1993m. Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklose taikoma dešimties balų
mokymo rezultatų vertinimo sistema. Teigiami vertinimai – 10-4 balai,
neigiami-3-1 balas. 10 balų rašoma tada, kai mokinys obulai žino atitinkamą
programos medžiagą, laisvai operuoja jos teiginiais, pasakoja sklandžiai,
logiškai, teorines žinias geba taikyti praktiškai, jas sieja su savo
patirtimi, t.y. yra visiškai įvaldęs žinias; 9 balai-kai įvaldęs 90 proc.
mokomosios medžiagos, 8 balai- kai įvaldęs 80 proc. mokomosios medžiagos ir
t.t. Vadinasi, teigiamam vertinimui mokinys privalo žinoti bent 40 proc.
mokomosios medžiagos, o tai nustatyti nėra lengva.

Aukštosiose mokyklose 4 balai – neigiamas vertinimas.
5. Pažymių poveikis mokiniams

Mokymo rezultatų vertinimui bet kurio amžiaus mokiniai nėra abejingi,
todėl šiam klausimui reikia skirti ypatingą dėmesį. Nuo seno pedagoginėje
literatūroje reikalaujama,kad vertinti reikia kuo objektyviau, vertinimą
grįsti kuo nuodugnesniu mokinio individualybės pažinimu, padėti mokiniui
suvokti savo mokymosi rezultatus, skatinti tobulėti. Mokymo rezultatų
vertinimas mokiniams parodo jų darbo sėkmę. Drauge tai yra priemonė, kuria
mokytojas skatina mokinius geriau mokytis, sąmoningai perimti žinias,
mokėjimus bei įgūdžius. Vertinimas auklėja ir moko, nuodugniai paliečia
mokinio sąmonę ir jausmus. Mokymo rezultatų vertinimas dažnai lemia
mokytojo ir mokinių santykius, kurie savo ruožtu turi įtakos mokinių
požiūriui į atskirą dalyką ir apskritai į mokymąsi.

Pažymiai gali būti paskata mokytis. Tačiau vieną ar kitą užduoties
atlikimą gali skatinti ne tik pažymiai, bet ir kiti veiksniai. Vienas iš
svarbesnių veiksnių yra tai , ar užduotis yra įdomi ir savaime
skatinanti.`Tačiau tai nereiškia, kad išoriniai apdovanojimai nėra būtini.
Jų reikia toms užduotims,kurioms nebūdinga didelė motyvacija.

Pažymių poveikis priklauso ir nuo to, kaip mokiniai suvokia tuos
pažymius, siedami juos su atliktu darbu. Kai kurie mokiniai savo sėkmės ar
nesėkmės priežastimi laiko atsitiktinumą.

Ankstesni mokinio pažymiai taip pat gali turėti įtakos. Pvz. gaudavę
gerus pažymius mokiniai, tikriausiai susiformavo teigiamą požiūrį į save,
ir toliau sieks bei dirbs, kad gautų gerus pažymius. Kita vertus tie
mokiniai, kurie gaudavo prastus pažymius, ima save suvokti kaip nevykėlį, o
dar vienas neigiamas pažymys tą suvokimą tik patvirtina.

O.Tijūnėlienės straipsnyje atskleistas pačių mokinių požiūris į
pažymius.
5.1.Mokinių apklausos rezultatai (O.Tijūnėlienė “Pažymys ketvirtos klasės
mokinių gyvenime” ‘96m.)

96 ketvirtokams buvo pateikiami tokie klausimai:
1.Kokius pažymius laikai gerais?

Blogais?
2.Kaip jautiesi gavęs(usi) gerus pažymius?
3.Ką jauti gavęs(usi) blogus pažymius?
4.Ar teisingai įvertina mokytoja tavo žinias pažymiais?
5.Ar nebūtų geriau, kad iš viso mokytoja nerašytų pažymių?
6.Ar žino apie tavo pažymius tėveliai ir ką tau sako?
1)Mokinių atsakymai į pirmą klausimą įvairūs:
42,7% gerais pažymiais laiko 8,9,10.
16 % –7,8,9,10.
17,7 % –9,10.
1% –10.
1%- 5,6,7,8,9,10.
2)Ką mokiniai išgyvena gavę teigiamus pažymius:
100% patiria daug teigiamų emocijų.
79,1% –džiaugiasi, yra linksmi, laimingi.
2% –patenkinti savimi.
2% –patenkinti apskritai.
4% –jaučiasi labai gerai.
3% –jaučiasi gerai.
2% –pakyla nuotaika.
4,1% –atslūgsta pažymio laukimo baimė.
1% –pagerėja santykiai su draugais.
1%-pasitiki savimi.
2% – abejoja dėl savo darbo kokybės,stebisi,kad pasisekė.
2% –gerus rezultatus sieja su gera mokytojos nuotaika.
10% -laukia pagyrimų.
3% – džiaugiasi,kad galės nudžiuginti tėvus.
3)Ką mokiniai išgyvena gavę neigiamus pažymius:
95,8% mokinių išgyvena įvairias neigiamas emocijas.
52%- jaučiasi blogai, nelaimingi, labai nuliūsta.
3,1% –savo jausmų niekam nerodo.
7,2% – patiria baimės jausmą.
6,25%–praranda gerą nuotaiką.
13,54% –nori verkti.
3,1% –nusivilia savimi.
6% –pyksta ant savęs.
1% – pradeda netikėti savo jėgomis.
3%- abejingi blogam pažymiui.
4)Ar mokytoja pažymius rašo objektyviai:
35,4% mokinių pripažįsta, kad mokytoja pažymius rašo ne visada teisingai.
3,1% –teigia, kad vertina neteisingai.
5)Ar būtų geriau, kad mokytoja iš vis nerašytų pažymių:
44,7% mokinių pasisako už tai,kad būtų geriau, jog pažymių nerašytų.
61,45% pasisako už tai,kad būtų rašomi pažymiai.
6)Ar žino tėvai apie vaikų gaunamus pažymius:
10,4% mokinių konstatuoja, kad tėvai žino ne visus pažymius.
51% teigia,kad į teigiamus pažymius tėvai reaguoja teigiamai, o už
neigiamus pyksta, o kartai ir baudžia.
9,3% teigia,kad už gerus pažymius giria,o už blogus bara.
Galima teigti, kad pažymio vaidmuo pradinuko gyvenime gana didelis:

-geri pažymiai skatina mokinių pasitikėjimą savo jėgomis, leidžia
patirti darbo džiaugsmą, dalintis džiaugsmu su draugais ir tėvais;

-blogi pažymiai mokinius slegia, jiems liūdna, nemalonu, sugenda
nuotaika, dalis mokinių bijo savo tėvų,o abejingi pažymiui tik pavieniai
mokiniai.

-daugiau kaip pusė mokinių nori, kad jiems būtų rašomi pažymiai.
Pažymius jie sieja su mokymosi motyvais, savo ateitimi, darbu; pažymį jiems
kaip asmenybės vertinimo kriterijus.

-apie 90 proc. tėvų žino vaikų pažymius.

6.Tėvų požiūris į formalų ir neformalų vertinimą.

6.1.Tėvų požiūris į formalų vertinimą

Daugelyje šeimų vaikui grįžus iš mokyklos, pirmas klausimas būna: “Kiek
šiandien gavai?” Ko mokėtės, ką naujo šiandien sužinojai paklausiama retai.
Kartais klausiama ne “kiek gavai?”, o “kiek ji tau parašė?”. Ir mokiniui
ir tėvams vis atrodo, kad parašė per mažai. . Jeigu tirtume tėvų
nepasitikėjimo mokykla priežastis , pirmiausia tikrai būtų kalti tie
“neteisingi”pažymiai. Pasitaiko ir tokių samprotavimų: “man nesvarbu, ko
moko. Aš žinau, jis turi gauti gerus pažymius. Už kiekvieną blogesnį –
baudžiu.”

Vaikų pažymiai rūpi jų tėvams, nes jie geriau už savo vaikus suvokia,
kokia svarbi atranka vykdoma mokykloje. Pasitaiko, kad mokytojai reiškia
nepasitenkinimą tokiu tėvų rūpinimusi, ir kartais tas nepasitenkinimas esti
pagrįstas. Pavyzdžiui, kai kurių tėvų nerealistiški lūkesčiai savo vaikų
atžvilgiu kertasi su profesionaliu mokytojo vertinimu ar sprendimu, koks
mokymo lygis jų vaikui tinkamiausias.Kiti tėvai, priešingai,
atrodo visai abejingi savo vaikų mokymosi įvertinimui ir namuose vaikus
nelabai skatina stengtis gerai dirbti arba gauti gerus pažymius. Tačiau
dažniausiai tėvų susirūpinimas yra natūralus ir gali būti naudingas. Geri
mokytojai gali tėvų nerimą sumažinti ir panaudoti jį mokinių mokymosi
labui. Įtraukiant tėvus į namų darbų atlikimą, pailginamas mokymuisi
skirtas laikas. Mokytojams, atsižvelgiantiems į tėvų susirūpinimą ir
dažniau informuojantiems bei leidžiantiems namie prisidėti prie mokyklos
apdovanojimų sistemos, mokiniai dažniau atlieka namų darbus, geriau lanko,
labiau įsitraukia į mokymąsi, ir apskritai pažangumas didėja.

Kalbant su tėvais ir mokytojais paaiškėja, kad mokinys gavęs dvejetą
dažniausiai pridengia jį rankute, kad nematytų suolo draugas. Pažymių
knygelę slepia nuo tėvų ir artimųjų. Jau nuo pradinių klasių mokome vaikus
nesąžiningumo, būti uždariems. Ir tėvai nueina lengviausiu keliu: patikrina
pažymių knygelę-jeigu nepatenkinamų pažymių nėra, vadinasi, vaikas mokosi
gerai.
6.2.Tėvų požiūris į neformalų vertinimą
Demokratizuojant ir humanizuojant mokymo procesą, atsisakant pažymių
pradinėse klasėse, susiduriama su kai kuriais iki šiol nebūdingais tėvų ir
vaikų, tėvų ir mokytojų santykiais.

Kadangi tėvams reikalinga informacija apie vaiko pažangumą, todėl
atsirado būtynybė klausimą “kiek šiandien gavai?” pakeisti į “ko šiandien
mokeisi?”Mokytojai tenka atsakinga užduotis pataisyti kiekvieno mokinio
darbą taip, kad tėvai atsivertę sąsiuvinį suprastų, ko vaikas mokėsi ir
kaip jam sekėsi, taip pat, kad galėtų matyti vaiko pažangą ar nuosmūkį. Ne
visi tėvai sugeba taip kontroliuoti vaiko žinias, o dalis tėvų iš vis
neturi laiko, o gal ir noro tuo pasidomėti. Jiems kur kas lengviau apie
vaiko mokymąsi sužinoti iš konkretaus pažymio, kuris dažnai neatspindi
realių mokinio žinių.

Daugumos tėvų, paklausus ar nebūtų geriau vaikų žinių pradinėse klasėse
nevertinti pažymiais, pirmoji reakcija būna: “O siaube. Kaip mes žinosime,
kaip mokosi mūsų vaikai?” Nors pradinėse klasėse pažymiai vaikams didelės
reikšmės neturi, o geriems mokytojos ir mokinių bei tėvų ir vaikų
santykiams turi labai didelės reikšmės. Mokantis be pažymių, mokinių tėvai
daugau laiko skiria pokalbiams su vaikais apie mokyklą, klasę, klausia, ne
kiek gavai, o kaip sekėsi skaityti, rašyti, skaičiuoti, ko naujo išmokote
mokykloje. Norėdami sužinoti, kaip vaikas skaito, rašo, skaičiuoja, tėvai
daugiau pabendrauja su savo vaiku, pasidžiaugia darbo rezultatais.

7.Vertinimo metodika

7.1.Formalaus vertinimo metodika

Vertinimas, ypač formalus, efektyviausias tada, kai jis sutampa su pačių
mokinių savęs vertinimu, kai jam pritaria visa klasė, kai mokiniai jaučia
mokytojo rūpestį mokymosi sėkme. Vertinimo teisingumo jutimas ugdo mokinio
pagarbą mokytojui, pasitikėjimą, o tai savo ruožtu skatina mokinį siekti
geresnių mokymosi rezultatų, ugdo teigiamą požiūrį į mokymąsi. Tačiau
objektyviai įvertinti mokymo rezultatus ir parašyti teisingą pažymį – ypač
sudėtinga problema ir labai atsakingas mokytojo uždavinys. Mokinys, kaip ir
bet kuris kitas asmuo, nėra abejingas savo veiklos vertinimui ir nori būti
kuo geriau įvertintas. Todėl mokytojas vertindamas privalo giliai suvokti
tikrinimo ir vertinimo principus, reikalavimų esmės supratimas padeda kuo
objektyviau vertinti.
Vertinant mokinių mokymosi rezultatus, siekiant, kad vertinimas skatintų
geriau mokytis, padėtų asmenybės raidai, reikia vadovautis tam tikrais
kriterijais. Svarbiausi kriterijai- tai žinių, mokėjimų ir įgūdžių normos,
t.y. nustatyti valstybiniai standartai, mokytojo asmenybė, jo pedagoginė
kompetencija ir atsižvelgimas į mokinio fizinę bei psichinę būklę.
1)vertinamas ne mokinys kaip asmenybė, bet jo mokymosi rezultatai.
2)vertinant būtina atsižvelgti į fizinę bei psichinę mokinio būklę.
3)mokytojas klysta, kai vertindamas mokinių žinias yra per daug liberalus,
mažina reikalavimus.
4)neleistina ir per griežtai vertinti.
5)yra pavojingas ir pažymio rašymo inertiškumas.
6)jokiu būdu negalima rašyti blogų pažymių už tai, kad mokinys neatsinešė
kokio nors mokymo reikmens, kad jis nedrausmingas per pamoką.
7)pažymiai turi būti diferencijuojami, svarbu atsižvelgti ir į pastangas
siekiant rezultato.
8)pažymys turi būti suprantamas ir aiškus mokiniui.
9)vertinant didžiausią dėmesį reika skirti mokinio padarytai pažangai
lyginant su ankstesniais jo rezultatais.
7.2.Neformalaus vertinimo metodika
Gana dažnai neformalų vertinimą mokytojas išreiškia vertinamųjų sprendimų
forma žodžiu ar raštu (“pasakojai teisingai, nuosekliai, bet reikia pačiam
daryti išvadas”). Tokiais sprendimais mokytojas atskleidžia mokinių
laimėjimus, visų pirma akcentuodamas teigiamus dalykus, taip pat taktiškai
nurodydamas taisytinus. Todėl vertinamasis sprendimas išryškinant tai, kas
pasiekta, kas gera, padeda mokiniui geriau suvokti, pratina save
kontroliuoti, skatina geriau dirbti. Tvirtinama, kad vertinamojo sprendimo
neįmanoma pasiekti teigiamų mokymo rezultatų.

Neformalus vertinimas yra ir emocinis mokytojo požiūris į mokinių
mokymąsi. Mokytojas vertina, visą laiką bendraudamas su mokiniais. Jis gali
abejingai stebėti, kaip mokiniai dirba, gali juos padrąsinti savo šypsena
ar pan. Kitaip sakant, emocinis požiūris gali būti išreikštas gestais,
mimika, žodžiu: sutinkant (pritariantis galvos linktelėjimas), pritariant
(taip, teisingai), pagiriant (šaunuolis), abejojant (kažin, ar tai
teisinga), nesutinkant (ne,ne taip, neteisinga), ramiai papeikiant
(negerai) ir pan. Taip pat mokytoja gali vartoti ir simbolius, pvz.
nupiešia saulutę ar šypsenėlę, nepavykus atlikti užduotį užrašo
“oi,oi,oi”,”gelbėk raideles” ir pan. Pastebėta, kad dažnas neigiamas
emocinis vertinimas sukelia klasėje tam tikrą įtampą, net neigiamą darbo
atmosferą. Tuo tarpu teigiamų dalykų akcentavimas, pastebėta net ir
mažiausia pažanga padeda kurti mažorinę darbo atmosferą ir skatina stropiau
atlikti savo pareigas, geriau mokytis. Mokiniams labai patinka atsakyti
mokytojui į ausį, nes išnyksta baimė dėl galimo neteisingo atsakymo.
8.Vertinimo būdų pakeitimo ir tobulinimo pavyzdžiai.

8.1.Formalaus vertinimo tobulinimo pavyzdžiai.

1)Kai kuriose mokyklose taikoma kiek kitokia vertinimo sistema , t.y.
vertinama 1-2 kartus per trimestrą. Žinoma prie tokios vertinimo sistemos
turi priprasti ir mokiniai, ir mokytojai, ir tėvai. Mėginančius tinginiauti
mokinius juk reikia įtikinti, kad mokosi ne pažymiui, o sau, kad
mokydamiesi kuria save. Vertinant tik kartą per trimestrą, mokykloje
mokiniai jaučia didesnį konfortą, stiprėja mokytojų ir mokinių ryšiai,
mokiniai tampa aktyvesni, mokosi kontroliuoti save, keičiasi mokymosi
motyvai.Žinoma dirbti ir mokytojai ir mokiniams tenka daugiau. Mokiniai
nebebijo pažymių, žino; jei dėl kokių nors priežsčių neišmoko pamokos, tai
galės padaryti ir vėliau, nesusigadindami trimestro pažymio. Mokytojai
retai rašo pažymius, o pataria, ką dar reikėtų išmokti.

2)Kitas būdas kaip pakeisti vertinimo sistemą: atsisakyti neigiamų
pažymių. Blogų ir labai blogų žinių nėra. Yra silpnos, vidutiniškos,
patenkinamos, geros ir labai geros. Tik iškyla problema kaip pakeisti
neigiamus pažymius. Juk pakeisti pavadinimą- nepakanka, niekas
nepatikės,kad vienetas rašomas už silpnas žinias. Mokinys nepajėgs įtikinti
tėvų, senelių, kad tai nereiškia blogai ar labai blogai. Tuomet reikia
iškelti maksimalius ir minimalius programos reikalavimai. Minimumo
programas sudaro patys mokytojai. Jie geriausiai gali nustatyti, ko ir kiek
minimaliam žinių lygiui reikia, o maksimumo programą sudaro valstybė,
atsižvelgdama į Europos ir pasaulinį išsilavinimo standartą. Mokinių, kurie
neišmoko maksimumo programos, žinios atitinka minimalią programą, ir nėra
pagrindo jų už tai bausti. Mokymo procesą reikia organizuoti taip, kad
visi mokiniai galėtų pasiekti maksimalios programos žinių lygį. Taip
sudaroma galimybė mokiniams mokytis be baimės būti nubaustam už padarytas
klaidas, t.y. sugrąžinama atimta teisė klysti. Mokytojams reikia daugiau
laiko skirti pamokų pasiruošimui, akcentuoti mokiniams, ką minimaliai
reikia žinoti, o kas atitinka maksimumo programą. Prastesnį pažymį mokinys
turėjo galimybę išsitaisyti atlikęs papildomą užduotį. Trimestre išvedamas
galutinis pažymys, kai jau mokinys išsitaiso prastesnį pažymį (jei jis to
pats nori).

8.2.Formalaus vertinimo pakeitimo į neformalų pavyzdžiai

Kai kurie mokytojai teigia, kad vis tik galima pradinėse klasėse
apsieiti be pažymių. Iš pradžių svarbu vaikus išmokyti dirbti be atlygio,
išugdyti kruopštaus darbo supratimą. Svarbu įskiepyti darbo meilę ir
suvokimą, jog valią, protą reikia ugdyti, lavinti, tobulinti, kad be darbo,
pastangų nieko nepasieksi.

Be abejo dirbant kitokiais metodais pasikeičia pasirengimo pamokai
pobūdis, dėmesio centre atsiduria atsiduria klasė, mokinių grupė ir
kiekvienas mokinys. Mokytojui būtina numatyti galimus sunkumus, žinių
perteikimo būdus, kurie padėtų sutrumpinti, palengvintų kelią į siekiamą
rezultatą, padarytų jį patrauklų, skatintų teigiamas emocijas. Tam
mokytojai turėtų naudoti ir žaidybos elementus, grupinio bei individualaus
darbo formas. Tokiame darbe remiamasi vaiko patirtimi, pažadinami įvairūs
vaiko veiklos motyvai, atsiranda neformalus bendravimas.

Yra mokytojų, kurie sugeba panaudoti žaidybos elementus taip, kad
vaikai gautų emocinį impulsą mokydamiesi ir sunkesnią medžiagą. O gerai
panaudotos grupinio darbo formos leidžia ugdyti teigiamus vaikų bendravimo
santykius. Geranoriški santykiai pamokoje vaikams leidžia be baimės
išsakyti savo vertinimus vienu ar kitu klausimu, netgi nesutampančius su
mokytojo. Tokiu atveju vaikas realizuoja savo teisę savarankiškai mąstyti.
Mokytojas turi skatinti ir specialiai sudaryti tokias situacijas, kad
mokiniai dažniau mąstytų ir formuotų savo mintis taip:”.aš manau, kad tai
teisinga, nes.”,”.aš abejoju todėl, kad.”,”.tai turėtų būti kitaip.” ir
t.t. Pamokose mokiniai nelieka be mokytojo dėmesio. Bendraudamas su
mokiniais, mokytojas ieško būdų, kad kiekvienas vaikas turėtų galimybę
keletą kartų atsakyti ar kitaip pasirodyti, kad pajustų mokytojo pritarimą
ar padrąsinimą (kartais ir neigiamą) žodžiu, žvilgsniu ar prisilietimu. Kuo
pamoka humaniškesnė, tuo mažėja būtinybė vertinti pažymiais. Tada dominuoja
pagrįstai motyvuotas vertinimas, kuris leidžia parodyti mokinių pasiekimus
ir klaidas.

Mokinių žinių, gebėjimų ir įgūdžių nevertinant pažymiais būtina mokslų
metų pradžioje supažindinti klasės tėvus su mokslo metų mokymo planu,
tikslais, darbo metodais. Norint informuoti tėvus apie mokinių pažangumą,
iš anksto reikia parengti anketas, testus, vertinimo (ne pažymiais)sistemą,
pergalvoti būdus, kaip reikėtų informuoti tėvus apie vaikų sugebėjimus.

Svarbu, kad ir tėvai ir vaikai įsisąmonintų, kad žinios įgyjamos pamažu,
nuosekliai mokantis, nepaliekant spragų. Be to kiekvienas dirba pagal savo
sugebėjimus. Pateikiamas žinias reikia taip susisteminti,kad vėliau
lengviau būtų jas analizuoti tiek pačiai mokytojai, itek po to komentuoti
tėvams. Tam reikia pastovios atliekamų darbų kontrolės, būtina patikrinti
kiekvieną užduotį.

Norint sužinoti vaikų sugebėjimus, reikia kruopščiai užfiksuoti įgytų
žinių lygį. Mokytojo atskiro žurnalo pavyzdys:
|Eil.|Mokinio |Nosinių |Žodžiai|Klausia|Rišlus|Sakini|Skaitym|
|nr |pavardė, |raidžių |, |- |pasako|ų |as |
| |vardas |rašyba |reiškia|mieji |- |sudary| |
| | |žodžio |ntys |sakinia|jimas |-mas | |
| | |gale |daiktą |i | | | |
|1. |Demenčiūtė |Vns.ką? |Neskiri|Neskiri|Sunkia|Trumpi|Skaito |
| |Lina | |a |a |i |sakini|žodžiai|
| | | | |intonac|rezga |ai |s |
| | | | |ijos |sak. | | |
|2. |Jaškina | | |Ženklas|Atsako|Neišra|Kirčio |
| |Lorana | | |sakinio|tik į |iš- |klaidos|
| | | | |gale |klausi|kingi | |
| | | | | |mą |sa-kin| |
| | | | | | |iai | |
|3. |Juščius |Dgs.ko? | | | | |Intonac|
| |Vytas | | | | | |ija |
|4. |Imenikaitė | |Painioj| | | |Skaito |
| |Giedrė | |a su | | | |sakinia|
| | | |požymio| | | |is |
| | | |žodžiai| | | | |
| | | |s | | | | |

Tokia vaikų žinių analizė atima daug laiko, reikalauja daug darbo, bet
padeda sudaryti savarankško darbo užduotis, informuoti tėvus, o svarbiausia
diferencijuoti mokinių darbą.

Savaitės pabaigoje pasiekimų knygelėje įrašomi atsiliepimai tėvams apie
mokinių žinių lygį. Po kiekvieno trimestro taip pat užpildomos anketos
tėvams, kur pažymima, kokias temas vaikas įsisavino gerai, ko dar reikia
pasimokyti.

Anketų analizė:

Dauguma mokytojų pritaria formaliam vertinimo metodui- 66,7% . Jų
pasirinkimo motyvai tokie:tokį vertinimą geriau supranta ir tėvai ir
vaikai, pažymiu objektyviau galima įvertinti mokinių žinias, pažymiai
drausmina mokinius, padeda mokytojui kontroliuoti mokinių žinias, vaikas
žino savo realų žinių lygį, be to geri pažymiai suteikia džiaugsmo, nebus
emocinės traumos pradinukui pradėjus lankyti 5 klasę.

11% yra už tai, kad pradinukai būtų vertinami ir formaliu ir neformaliu
vertinimo būdu ir tik 6.7% –norėtų, kad pradinėse klasėse vaikai būtų
nevertinami pažymiais, nes taip netraumuojami vaikai.

Mokytojams naudojant formalųjį vertinimo metodą iškyla sunkumų, kai
reikia įvertinti dailės, muzikos, kūno kultūros sugebėjimus(20%), specialių
poreikių turinčius mokinius (6,7%), taip pat blogi balai sukelia vaikams
liūdesį(6,7%), kai kurie pradeda mokytis tik dėl pažymių(6,7%). Dauguma
mokytojų teigia, kad jokių sunkumų vertinant pažymiais neiškyla(60%).

Daug daugiau sunkumų iškyla naudojant neformalųjį vertinimo metodą:
mokinys ir tėvai nežino realaus įvertinimo(53%), papildomas darbas
mokytojui(6,7%), tėvai mažiau rūpinasi vaiko mokslais(13%), pradinukai
mažiau stengiasi mokytis(27%), nes girdi tik pagyrimus, neformaliai galima
vertinti tik argumentus, nuomonę(6,7%).

Dauguma tėvų vis tik norėtų, kad jų vaikai pradinėse klasėse būtų
vertinami pažymiais(60%), kiti pritaria, kad būtų vertinamos tik lietuvių
kalbos, matematikos ir užsienio kalbos žinios(13%), dar kiti norėtų, kad
iki 5 klasės nebūtų rašomi pažymiai(13%).

40% mokinių norėtų būti vertinami pažymiais , 6,7% nori būti vertinami
vyresnėse klasėse. Mokytojai teigia, kad iš jų klasės tik kai kurie
mokiniai nori būti nevertinami (27%), kad tie, kurie nenoriai mokosi,
nenori būti ir vertinami pažymiais(6,7%).

Štai kokius sunkumus sukėlė vertinimo sistemos pakeitimas pradinėse
klasėse (mokytojų nuomonė) : sunku prisitaikyti 5 klasėje(6,7%), mokytojui
reikia užpildyti daug pasiekimo knygelių(40%), mokiniai nebesistengia
mokytis, nes girdi tik pagyrimus (6,7%), tėvai ir vaikai nepatenkinti
neformaliu vertinimu(6,7%). 20% mokytojų atsako, kad nertinimo sistemos
pasikeitimas sukelia daug sunkumų, bet nenurodo kokių, 13% savo nuomonės
neturi.

Išanalizavus anketas galima teigti, kad dauguma mokytojų, tėvų, mokinių
yra prieš vertinimo sistemos pakeitimą pradinėse klasėse, kad vis tik
vykdant mokyklų reformą nebuvo atsižvelgta į nuomonę tų, kuriems reikės
prisitaikyti prie pakeitimų. Be abejo apklaustieji mokytojai- tai tik
mažuma visų Lietuvos pedagogų, tačiau anketos buvo pateiktos skirtingose
Šiaulių mokyklose, todėl tyrimas atspindi realią situaciją.

IV. Išvados

Gerbdami vaiko asmenybę, stipriname jo fizines, protines, dvasines
jėgas. Ypač pagarbos reikia vertinant mokinius. Nuo 1992m. buvo pereita
prie interpretacinio mokymo, ir vertinant mokinį lyginama jau nebe su kitų
mokinių pasiekimais, o su jo paties. Vertinama ne apibendrintai,
konkrečiai, nurodant, ką mokinys moka ir ko dar reikia pasimokyti.
Neformalus vertinimas gali būti reiškiamas vertinamuoju sprendimu,
emociškai, o formalusi – pažymiu(balu).Literatūroje teigiama, kad
vertinimas pažymiais nepakankamai skatina mokinių pažintinę veiklą. Dažnai
būna, kad aukštų balų siekimas tampa svarbiausiu mokymosi tikslu ir motyvu.
Kai kurie mokiniai siekia gauti aukščiausius balus turėdami tikslą šitaip
kelti autoritetą, o kiti, kurie negali gauti gerų įvertinimų pradeda
nebepasitikėti savo jėgomis ir nebereaguoja į neigiamus pažymius. Taip pat
teigiama, kad pažymiai slopina mokinių kūrybiškumą ir iniciatyvą. Kaip rodo
šie ir kiti neigiami reiškiniai, pažymių sistema nėra tobula. Literatūroje
kritikuojamas formalus vertinimas, o mokytojų nuomonė, kaip parodė
apklausa, priešinga. Mokytojai teigia, kad vis tik daugiau sunkumų iškyla
vertinant neformaliai: šis vertinimo metodas nėra pakankamai konkretus,
neaiškus tėvams ir mokiniams, vaikai mažiau stengiasi gerai mokytis, nes
pasiekimų knygelėse rašomi tik pagyrimai, be to padidėja darbo krūvis
mokytojams, kadangi pasiekimų knygeles reikia pildyti kiekvieną mėnesį, o
parašytos pastabos neatspindi realios situacijos.

Taigi, kadangi taip išsiskiria literatūros ir pedagogų, dirbančių
mokyklose nuomonė, galima teigti, kad mokyklos reforma, pakeitusi
formaliąją vertinimo sistemą į neformalią pradinėse klasėse, buvo per
ankstyva. Naujovėms nebuvo paruošti nei mokytojai, nei tėvai nei mokiniai.

Vis tik reikėtų pagalvoti apie abiejų šių vertinimo metodų derinimą.Abu
šie būdai yra reikšmingi, susiję, todėl kūrybingas, gera linkintis ir kartu
principingas jų taikymas turi padėti visapusiškai ugdyti mokinius.

Keliose Šiaulių miesto mokyklose mokytojams buvo pateiktos anoniminės
anketos, kuriose jie išsakė savo požiūrį į formalų ir neformalų vertinimą,
kebliausius vertinimo aspektus, tėvų ir vaikų nuomonę apie pažymių
atsisakymą pradinėse klasėse. Ši lentelė atspindi apklaustųjų mokytojų
nuomonę:

|1 |2 |3 |4 |5 |6 |7 |8 |9 |10 |11 |12 |13 |14 |15 | |1.Koks vertinimas
jums priimtinesnis-formalus ar neformalus? | | | | | | | | | | | | | | | |
|*formalus | | |+ |+ |+ |+ |+ |+ |+ |+ |+ |+ |+ | |+ | |*neformalus | |+ |
| | | | | | | | | | | | | |*ir formalus ir neformalus |+ | | | | | | | | |
| | | |+ | | | Kodėl būtent toks vertinimo būdas priimtinesnis? | | | | | |
| | | | | | | | | | |*netraumuojami vaikai |+ |+ | | | | | | | | | | | | |
| |*geri pažymiai džiugina, o blogi dar nerašomi | | |+ | | | | | | | | | |
| | | |*tokį vertinimą geriau supranta tėvai,labiau rūpinasi vaikų mokslu |
| | |+ | | | | | | |+ | | | | | |*pažymiu objektyviau galima įvertinti
žinias | | | | |+ | |+ | | | |+ | | | | | |*aiškiau ir mokiniui ir tėvams |
| | | | |+ | | | |+ | | | |+ | | |*pažymiai drausmina mokinius | | | | | |
|+ | | | | | | | | | |*mokytojui paprasčiau kontroliuoti mokinių žinias | |
| | | | | |+ | | | | | | | | |*vaikas turi žinoti realų įvertinimą ne vien
pagyrimus | | | | | | | | | | | |+ | | |+ | |*vyresnėse klasėse mokiniai
vertinami pažymiais, 5 klasėje sunku prisitaikyti | | | | | | | | | | | |
|+ | | | |2.Kokie formalaus vertinimo aspektai Jums atrodo kebliausi? | | |
| | | | | | | | | | | | | |*jokių keblumų nėra |+ |+ | | |+ |+ |+ |+ |+ | |
| | |+ |+ | |*sunku įvertinti dailės, muzikos, kūno kultūros sugebėjimus |
| |+ | | | | | | | | |+ |+ | | | |*blogus pažymius gaunantys vaikai liūdi |
| | |+ | | | | | | | | | | | | |*mokiniai pradeda mokytis tik dėl pažymių |
| | | | | | | | |+ | | | | | | |*sunku vertinti spec. poreikius turinčius
mokinius | | | | | | | | | | |+ | | | | | |3.Kokie neformalaus vertinimo
aspektai atrodo kebliausi? | | | | | | | | | | | | | | | | |*mokinys ir
tėvai nežino realaus įvertinimo,nes girdi tik pagyrimus | | | | | |+ | |+ |
|+ |+ |+ |+ |+ |+ | |*sunku buvo pradėti nevertinti pažymiais,dabar jokių
sunkumų nėra |+ | | | | | | | | | | | | | | | |*papildomas darbas mokytojui
| |+ | | | | | | | | | | | | | | |*tėvai mažiau rūpinasi savo vaikų
mokslais | | |+ |+ | | | | | | | | | | | | |*mokiniai mažiau stengiasi
mokytis, pagyrimai jiems mažiau svarbūs nei pažymiai | | |+ |+ |+ | | | |+
| | | | | | | |*neformaliai galima vertinti tik mokinio nuomonę, argumentus
| | | | | | |+ | | | | | | | | | |4.Ar jūsų klasės tėvai pritaria, kad iki
5 klasės vaikai nebūtų vertinami pažymiais? | | | | | | | | | | | | | | | |
|*pritaria,nes neigiami pažymiai traumuoja vaikus |+ | | |+ | | | | | | | |
| | | | |*tėvų nuomonės nežinau | |+ | | | | |+ | | | | | | | | |
|*nori,kad būtų vertinamos lietuvių k.,matematikos ir užsienio k. žinios |
| |+ | | | | | | | | | |+ | | | |*nepritaria | | | | |+ |+ | |+ |+ |+ |+ |+
| |+ |+ | |
5.Ar jūsų klasės mokiniai nori būti nevertinami pažymiais? | | | | | | | |
| | | | | | | | |*ne , jie nori būti vertinami pažymiais | | |+ | |+ | |+ |
|+ | | | | |+ |+ | |*norėtų būti nevertinami vyresnėse klasėse |+ | | | | |
| | | | | | | | | | |*pradinukai dar nesupranta, kas yra pažymys, todėl
neturi savo nuomonės | |+ | | | | | | | | | | | | | | |*tik kai kurie
nenori būti vertinami | | | |+ | |+ | |+ | | |+ | | | | | |*tik tie, kurie
tingi mokytis,nėra stropūs, kurių nekontroliuoja tėvai | | | | | | | | | |+
| | | | | | |*nori, kad būtų nevertinami dalykai, kurie prasčiau sekasi | |
| | | | | | | | | |+ | | | | |* nori, kad būtų nevertinami meninio profilio
dalykai bei kūno kultūra | | | | | | | | | | | | |+ | | | |6.Ar daug
sunkumų sudaro vertinimo sistemos pasikeitimas pradinėse klasėse? | | | | |
| | | | | | | | | | | |*daug sunkumų pradinukui sukelia prisitaikymas 5
klasėje |+ | | | | | | | | | | | | | | | |*taip | |+ | | | | | |+ |+ | | |
| | |+ | |*mokytojui reikia užpildyti daug pasiekimų knygelių | | |+ | |+ |
| | | |+ | |+ |+ |+ | | |*mokiniai nebesistengia mokytis, nes girdi tik
pagyrimus | | | |+ | | | | | | | | | | | | |*nežinau | | | | | |+ |+ | | |
| | | | | | |*sunkumų sukelia tėvų ir vaikų nepasitenkinimas neformaliu
vertinimu | | | | | | | | | | |+ | | | | | |
Anketų analizė:

Dauguma mokytojų pritaria formaliam vertinimo metodui- 66,7% . Jų
pasirinkimo motyvai tokie:tokį vertinimą geriau supranta ir tėvai ir
vaikai, pažymiu objektyviau galima įvertinti mokinių žinias, pažymiai
drausmina mokinius, padeda mokytojui kontroliuoti mokinių žinias, vaikas
žino savo realų žinių lygį, be to geri pažymiai suteikia džiaugsmo, nebus
emocinės traumos pradinukui pradėjus lankyti 5 klasę.

11% yra už tai, kad pradinukai būtų vertinami ir formaliu ir neformaliu
vertinimo būdu ir tik 6.7% –norėtų, kad pradinėse klasėse vaikai būtų
nevertinami pažymiais, nes taip netraumuojami vaikai.

Mokytojams naudojant formalųjį vertinimo metodą iškyla sunkumų, kai
reikia įvertinti dailės, muzikos, kūno kultūros sugebėjimus(20%), specialių
poreikių turinčius mokinius (6,7%), taip pat blogi balai sukelia vaikams
liūdesį(6,7%), kai kurie pradeda mokytis tik dėl pažymių(6,7%). Dauguma
mokytojų teigia, kad jokių sunkumų vertinant pažymiais neiškyla(60%).

Daug daugiau sunkumų iškyla naudojant neformalųjį vertinimo metodą:
mokinys ir tėvai nežino realaus įvertinimo(53%), papildomas darbas
mokytojui(6,7%), tėvai mažiau rūpinasi vaiko mokslais(13%), pradinukai
mažiau stengiasi mokytis(27%), nes girdi tik pagyrimus, neformaliai galima
vertinti tik argumentus, nuomonę(6,7%).

Dauguma tėvų vis tik norėtų, kad jų vaikai pradinėse klasėse būtų
vertinami pažymiais(60%), kiti pritaria, kad būtų vertinamos tik lietuvių
kalbos, matematikos ir užsienio kalbos žinios(13%), dar kiti norėtų, kad
iki 5 klasės nebūtų rašomi pažymiai(13%).

40% mokinių norėtų būti vertinami pažymiais , 6,7% nori būti vertinami
vyresnėse klasėse. Mokytojai teigia, kad iš jų klasės tik kai kurie
mokiniai nori būti nevertinami (27%), kad tie, kurie nenoriai mokosi,
nenori būti ir vertinami pažymiais(6,7%).

Štai kokius sunkumus sukėlė vertinimo sistemos pakeitimas pradinėse
klasėse (mokytojų nuomonė) : sunku prisitaikyti 5 klasėje(6,7%), mokytojui
reikia užpildyti daug pasiekimo knygelių(40%), mokiniai nebesistengia
mokytis, nes girdi tik pagyrimus (6,7%), tėvai ir vaikai nepatenkinti
neformaliu vertinimu(6,7%). 20% mokytojų atsako, kad nertinimo sistemos
pasikeitimas sukelia daug sunkumų, bet nenurodo kokių, 13% savo nuomonės
neturi.

Išanalizavus anketas galima teigti, kad dauguma mokytojų, tėvų, mokinių
yra prieš vertinimo sistemos pakeitimą pradinėse klasėse, kad vis tik
vykdant mokyklų reformą nebuvo atsižvelgta į nuomonę tų, kuriems reikės
prisitaikyti prie pakeitimų. Be abejo apklaustieji mokytojai- tai tik
mažuma visų Lietuvos pedagogų, tačiau anketos buvo pateiktos skirtingose
Šiaulių mokyklose, todėl tyrimas atspindi realią situaciją.

VI. Literatūra

1. Ž.Jonuškienė. Kai mokiniai nebijo pažymių.//Dialogas. 1995 11 10, Nr.45.
2. N.L.Gage, D.C.Berliner. Pedagoginė psichologija. V. 1994.
3. B.Lapinskienė. Ar rašysime pradinukams pažymius?// Dialogas. 1994 08 26,
Nr. 34.
4. Mokytoja, parašykit man “10”.// Mokykla. 1994, Nr.7.
5. R.Rajeckas. Mokymo organizavimas. K. 1999.
6. A.Rašytienė. Darbas be atlygio?// Mokykla. 1995. Nr.3.
7. A.Rašytienė. Mokomės be pažymių.// Dialogas. 1995 11 17, Nr.46.
8. A.Šventickas. Mokymosi rezultatų tikrinimo ir vertinimo teorinės bei
praktinės prielaidos. Pedagogika. 1995.
9. O.Tijūnėlienė. Pažymys ketvirtos klasės mokinio gyvenime. Pradinis
ugdymas: retrospektyva ir perspektyva. Š. 1996.

Leave a Comment