verslo ekonomikos kursinis darbas

Turinys

Turinys
Įvadas
Gamybos programa
Reikalingų įrengimų ir darbo vietų skaičius
Darbininkų, administracijos ir pagalbinių dabininkų skaičius
Tiesiogiai priskiriamas darbuotojų atlyginimas ir socialinis draudimas tenkantis atitinkamai vienam gaminiui ir visiems gaminiams
Pagalbinių darbininkų ir administracijos darbo užmokestis bei įmokos soc.draudimui
Tiesioginės išlaidos medžiagoms atitinkamai vienam gaminiui, medžiagų poreikis ir išlaidos metinei gamybos programai
Tiesioginės gamybos išlaidos vienam gaminiui ir visai gamybos programai
Einamųjų (ciklinių) atsargų ir draustinių (apsaugos) medžiagų atsargos bei gautinų medžiagų kiekis ir vertės litais per metus
Gamybinis plotas
Bendras pastatų plotas ir vertė litais
Reikalingas elektros energijos kiekis varikliams ir jos vertė
Įrengimų ir pastatų nusidevėjimas
Netiesioginės gamybos išlaidos
Vienam gaminiui priskiriama netiesioginių gamybos išlaidų suma, vieno gaminio savikaina ir kaina litais
Gatavos ir parduotos produkcijos per metus vertės litais
Veiklos sąnaudos
Bendrasis ir grynasis pelnas
Pardavimų pelningumas
Įmonės statusas
Išvados

VILNIAUS KOLEGIJA

EKONOMIKOS FAKULTETAS

VERSLO EKONOMIKOS

Kursinis darbas

Darbo vadovė dėst.

Vilnius

2002

Įvadas

Šiais laikais gyvenimas neįsivaizduojamas be įmonių. Jos gali būti visokios mažos arba didelės , labai mažos arba labai didelės. Bet visas įmones vienija tai, kad jos užsiima kokia nors veikla ir už tai gauna pajamas. Kiekvienos įmonės tikslas yra, kad tos pajamos viršytų patirtas sąnaudas. Tam, kad būtų gautas pelnas reikia atlikti labai daug darbų.

Jeigu tai gamybinė įmonė, tai reikalingos patalpos, kuriose bus gaminama, saugoma produkcija, žaliavos ir jas perdirbti reikalingi įrengimai, darbuotojai gaminantys produkciją ir dar daug kitų dalykų. Be to dar turėtų būti sukurta ir gera valdymo sistema, kuri garantuotų aukštą darbo našumą, darbo kokybę, organizuotumą ir t.t.

Nors įmonė yra savarankiška organizacija, ji negali gaminti to ko nori ir kiek nori, nes paprasčiausiai gali neatsirasti pirkėjų gaminamai produkcijai. Įmonės turėtų nepamiršti, kad jos gamina rinkai ir pardavimų apimtis priklauso nuo paklausos, o ne nuo pasiūlos.

Verslo ekonomikos paskaitų metu įgijome nemažai teorinių žinių apie įmonės darbo organizavimą. Tačiau galimybę gavome praktiškai panaudoti tas žinias tik atlikę šį darbą.

Gamybos programa

Gamybos mastas = parduota produkcija – pagamintos produkcijos likučiai sandėlyje metų pradžioje + pagamintos produkcijos likučiai metų pabaigoje –

nebaigtos gamybos likučiai metų pradžioje + nebaigtos gamybos likučiai metų pabaigoje.

GM = GP + NPprilyg. baigtai GM – gamybos mastas;

GPlik. pabag.= PP*ST/T GP – gatava produkcija;

NP = GP*TPT/T ST – saugojimo laikas ;

NPekvivalentibaigt.= NP*K T – metų dienų skaičius;

GPlik.pradžiai – gatavos produkcijos likučiai metų pradžiai;

GPlik.pabaigai – gatavos produkcijos likučiai metų pabaigai;

PP – parduotina produkcija;

NPekvivalenti baigtai – nebaigta produkcija ekvivalenti baigtai;

NP – nebaigta gamyba;

TPT – technologinio proceso trukmė;

K – išlaidų augimo koeficientas

(0,65)

1 lentelė

Gamybos programa

|.Nr| |vienetai|i |i |s |-zonai |

|1. |Parduotina produkcija |Vnt |1288 |1020 |1042 |454 |

|2. |Gatavos produkcijos |d. |5 |5 |5 |8 |

|3. |Gatavos produkcijos |vnt |15 |- |10 |20 |

|4. |Gatavos produkcijos |vnt |18 |15 |15 |10 |

|5. |Gamybos ciklo trukmė |d. |7 |7 |12 |7 |

|6. |Nebaigta produkcija |vnt |25 |20 |35 |9 |

|7. |Nebaigta produkcija |vnt |17 |13 |23 |6 |

|8. |Gamybos mastas |vnt |1308 |1048 |1070 |450 |

1) parduotinos produkcijos vertės buvo pateiktos sąlygoje

2) gatavos produkcijos saugojimo laikas taip pat buvo pateiktas sąlygoje

3) gatavos produkcijos likučiai metų pradžiai buvo pateikti sąlygoje

4) gatavos produkcijos likučių metų pabaigai apskaičiavimas:

Švarkai = 1288*5/360 = 18 vnt.

Sijonai = 1020*5/360 = 15 vnt.

Suknelės = 1042*5/360 = 15 vnt.

Kombinezonai = 454*8/360 = 10 vnt.

5) gamybos ciklo trukmė pateikta sąlygoje

6) nebaigtos produkcijos apskaičiavimas:

Švarkai = 1288*7/360 = 25 vnt.

Sijonai = 1020*7/360 = 20 vnt.

Suknelės = 1042*12/360 = 35 vnt.

Kombinezonai = 454*7/360 = 9 vnt.

7) nebaigta produkcija ekvivalenti baigtai

Švarkai = 25*0,65 = 17 vnt.

Sijonai = 20*0,65 = 13 vnt.

Suknelės = 35*0,65 = 23 vnt.

Kombinezonai = 9*0,65 = 6 vnt.

8) gamybos masto apskaičiavimas:

Švarkai = 1288-15+18+17 = 1308 vnt.

Sijonai = 1020+15+13 = 1048 vnt.

Suknelės = 1042-10+15+23 = 1070 vnt.

Kombinezonai = 454-20+10+6 = 450 vnt.

Reikalingų įrengimų ir darbo vietų skaičius

[pic] Aįr – įrengimų ar darbo vietų skaičius;

Q – tam tikro laikotarpio gamybos programos darbo imlumas;

N – atitinkamų gaminių gamybos programa, vnt;

tvnt – laiko norma atlikti darbui;

Tn – naudingas metinis laikas;

Kišd – išdirbio normų įvykdymo koeficientas.

2 lentelė

Reikalingų įrengimų ir darbo vietų skaičius

|. | |i |i | |nai |vietos|

|Nr.| | | | | | |

|1. |Gamybos mastas (vnt)|1308 |1048 |1070 |450 |x |

|2. |Naudingas metinis |1946 |1946 |1946 |1946 |x |

|3. |Laiko norma |1,2 |0,45 |0,75 |0,9 |x |

|4. |Normų vykdymo |1,02 |1,04 |1,01 |1 |x |

|5. |Darbo vietos |x |x |x |x |2 |

|6. |Laiko norma siuvimui|5,5 |1,5 |4,2 |2,5 |x |

|7. |Normų vykdymo |1,02 |1,04 |1,01 |1 |x |

|8. |Darbo vietos |x |x |x |x |8 |

|9. |Laiko norma |- |- |3,6 |- |x |

|10.|Normų vykdymo |- |- |1,01 |- |x |

|11.|Darbo vietos |x |x |x |x |2 |

|12.|Darbo vietos |x |x |x |x |1 |

|13.|Darbo vietos |x |x |x |x |1 |

|14.|Darbo vietos saginei|x |x |x |x |1 |

|15.|Darbo vietos |x |x |x |x |2 |

|16.|Iš viso darbo vietų:|x |x |x |x |17 |

1) Naudingą metinį laiką apskaičiavau taip:

T = 258*8*0,95=1946 val.

2) Gamybos mastas apskaičiuotas 1 lentelėje

3) Laiko normos ir normų vykdymo koeficientai buvo pateikti sąlygoje

4) Darbo vietų apskaičiavimas:

Sukirpimo darbo vietos = [pic]

Siuvimo darbo vietos = [pic]

Siuvinėjimo darbo vietos = [pic]

5) Sąlygoje taip pat pasakyta, kad apmėtymo, kilpinė ir saginė mašinos suteikia po vieną darbo vietą, o lyginimo stalams – dvi darbo vietos.

Darbininkų, administracijos ir pagalbinių darbininkų skaičius

DS = GM*t(T*K) DS – darbuotojų skaičius

GM – gamybos mastas t – laiko norma, atlikti darbai

T – naudingas metinis laikas

K – normų vykdymo koeficientas

3 lentelė

Darbuotojų skaičius

|lN| |kai |i |s |-nai |jų |

|r | | | | | |skaičius|

|1.|Gamybos mastas (vnt) |1308|1048 |1070 |450 |x |

|2.|Naudingas metinis laikas|1752|1752 |1752 |1752 |x |

| |(val.) | | | | | |

|3.|Laiko norma sukirpimui |1,2 |0,45 |0,75 |0,9 |x |

|4.|Normų vykdymo |1,02|1,04 |1,01 |1 |x |

|5.|Darbuotojų skaičius |x |x |x |x |2 |

|6.|Laiko norma siuvimui |5,5 |1,5 |4,2 |2,5 |x |

|7.|Normų vykdymo |1,02|1,04 |1,01 |1 |x |

|8.|Darbuotojų skaičius |x |x |x |x |9 |

|9.|Laiko norma siuvinėjimui|- |- |3,6 |- |x |

|10|Normų vykdymo |- |- |1,01 |- |x |

|. |koeficientas | | | | | |

|11|Darbuotojų skaičius |x |x |x |x |3 |

|. |siuvinėjimui | | | | | |

|12|Pagrindinių darbuotojų |x |x |x |x |14 |

|. |skaičius | | | | | |

|13|Pagalbinių darbuotojų |x |x |x |x |2 |

|. |skaičius | | | | | |

|14|Administracijos |x |x |x |x |3 |

|, |darbuotojų skaičius | | | | | |

Šioje lentelėje buvo daromi analogiški skaičiavimai kaip 2 lentelėje, tik 3

lentelėje skiriasi metinis naudingas laikas, nes įrengimai dirba ištisus metus, o darbuotojai – su tam tikromis pertraukomis.

T=(256-30-5-2)*8=1752 val.

1) Gamybos mastas apskaičiuotas 1 lentelėje;

2) Darbuotojų skaičius sukirpimui=[pic]

siuvimui=[pic]

siuvinėjimui= [pic]

3) Sąlygoje pasakyta, kad pagalbiniai darbuotojai sudaro 10%

pagrindinių darbuotojų skaičiaus, tad pagalbinių darbuotojų skaičių sužinosime pagrindinių darbuotojų skaičių padauginę iš 10%

Pagalbiniai darbuotojai = 14*0,1=1,4[pic]2

4) Sąlygoje taip pat pasakyta, kad įmonės administracija sudaro 15% nuo visų darbuotojų skaičiaus

Administracijos darbuotojai = (14+2)*0,15=2,4[pic]3

Tiesiogiai priskiriamas darbininkų atlyginimas ir socialinis draudimas, tenkantis atitinkamai vienam gaminiui ir visiems gaminiams

DU = t*Va DU – darbo užmokestis t – laiko norma

Va – valandinis atlygis

4 lentelė

Tiesiogiai priskiriamas darbininkų atlyginimas ir socialinis draudimas, tenkantis atitinkamai vienam gaminiui ir visiems gaminiams

|l.| |i | |ės |ai |

|Nr| | | | | |

|1 |Sukirpim|Laiko norma |1,2 |0,45 |0,75 |0,9 |

| |as |(val.) | | | | |

| | |Valandinis |6,9 |5,2 |6,9 |4,9 |

|2 |Siuvimas|Laiko norma |5,5 |1,5 |4,2 |2,5 |

| | |(val.) | | | | |

| | |Valandinis |6,2 |4,2 |4,8 |5,2 |

|3 |Siuvinėj|Laiko norma |- |- |3,6 |- |

| |imas |(val.) | | | | |

| | |Valandinis |- |- |5,8 |- |

|4 |Vienam gaminiui tenkantis |42,38 |8,64 |46,22 |17,41 |

| |(Lt) | | | | |

|5 |Premijos procentas |15 |15 |18 |15 |

|6 |Premijos suma |6,36 |1,3 |8,32 |2,61 |

| |(Lt) | | | | |

|7 |Darbo užmokestis su premija|48,74 |9,94 |54,54 |20,02 |

| |(Lt) | | | | |

|8 |Socialinis draudimas |15,11 |3,08 |16,91 |6,21 |

| |(Lt) | | | | |

|9 |Gamybos mastas |1308 |1048 |1070 |450 |

| |(vnt.) | | | | |

|10|Darbo užmokestis gamybos |63751,|10417,1|58357,|9009,0 |

| |programai (Lt) |92 |2 |8 | |

|11|SOC draudimas visai |19763,|3227,84|18093,|2794,5 |

| |programai (Lt) |88 | |7 | |

1) Gamybos programa apskaičiuota 1 lentelėje;

2) Laiko norma ir valandinis atlygis buvo pateikti sąlygoje;

3) Vienam gaminiui tenkantį darbo užmokestį paskaičiavau taip:

Švarkai= 1,2*6,9+5,5*6,2=42,38 Lt

Sijonai= 0,45*5,2+1,5*4,2=8,64 Lt

Suknelės=0,75*6,9+4,2*4,8+3,6*5,8=46,22 Lt

Kombinezonai=0,9*4,9+2,5*5,2=17,41 Lt

4) Premijos apskaičiavimai:

Švarkai=42,38*0,15=6,36 Lt

Sijonai=8,64*0,15=1,3 Lt

Suknelės=46,22*0,18=8,32 Lt

Kombinezonai =17,41*0,15=2,61 Lt

5) Darbo užmokestis su premija lygus:

Švarkai= 42,38+6,36=48,74 Lt

Sijonai =8,64+1,3=9,94 Lt

Suknelės=46,22+8,32=54,54 Lt

Kombinezona=17,41+2,61=20,02 Lt

6) Socialinis draudimas:

Švarkai= 48,74*0,31=15,11 Lt

Sijonai =9,94*0,31=3,08 Lt

Suknelės= 54,54*0,31=16,91 Lt

Kombinezonai= 20,02*0,31=6,21 Lt

7) Darbo užmokestis gamybinei programai apskaičiuojamas, gaminio darbo užmokestį padauginus iš gamybos masto:

Švarkai= 48,74*1308=63751,92 Lt

Sijonai= 9,94*1048=10417,12 Lt

Suknelės= 54,54*1070=58357,8 Lt

Kombinezonai= 20,02*450=9009,0 Lt

8) Socialinis draudimas gamybinei programai apskaičiuojamas, gaminio soc.

draudimą padauginus iš gamybos masto:

Švarkai= 15,11*1308=19763,88 Lt

Sijonai= 3,08*1048=3227,84 Lt

Suknelės=16,91*1070=18093,7 Lt

Kombinezonai= 6,21*450=2794,5 Lt

Pagalbinių darbininkų ir administracijos darbo užmokestis bei įmokos socialiniam draudimui

DU = T*VAvid.*darbuotojų skaičius DU – darbo užmokestis

DU su premija = DU+premijos suma T – naudingas metinis laikas

SOC. draudimo įmokos = DU su premija*0,31 VAvid. – vidutinis valandinis

atlygis

Vieno administracijos darbuotojo vidutinė mėnesio alga sudaro 90%

vidutinės respublikoje nustatytos uždarbio sumos. 2002 metais I ketvirtį vidutinis atlygis respublikoje buvo 1087 Lt. Soc. draudimo įmokos skaičiuojamos administracijai analogiškai kaip ir pagalbiniams darbuotojams, t.y. darbo užmokestį dauginant iš 31%.

5 lentelė

Pagalbinių darbininkų ir administracijos darbo užmokestis bei įmokos socialiniam draudimui

|l.| |jų |is |as |vieno |užmokes|draudim|

|Nr| |skaičius|valandi|laikas |darbuotojo|-tis |as |

|. | | |nis | |mėnesio |(Lt) | |

| | | |(Lt) | |(Lt) | | |

|1 |Pagalbiniai|2 |4,19 |1752 |x |14681,7|4551,35|

| |darbuotojai| | | | |6 | |

|2 |Administrac|3 |x |12 |978,3 |35218,8|10917,8|

| |ijos | | | | | |3 |

1) Darbuotojų skaičius apskaičiuotas 3 lentelėje;

2) Apskaičiuojame vidutinį valandinį atlygį. Žinome, kad vidutinė darbų kategorija yra 2,8;

VAvid.=3,42+(4,38-3,42)*0,8=4,19 Lt

3) Pagalbinių darbuotojų darbo užmokestis = 4,19*1752*2=14681,76 Lt

4) Pagalbiniams darbuotojams priskiriamas soc. draudimas= 14681,76*0,31=

4551,35 Lt

5) Vidutinė vieno administracijos darbuotojo mėnesio alga = 1087*0,9=978,3

6) Visų administracijos darbuotojų metinis atlyginimas = 978,3*3*12=35218,8

7) Administracijos darbuotojams priskiriamas soc.

draudimas=35218,8*0,31=10917,83Lt

Tiesioginės išlaidos medžiagoms atitinkamai vienam gaminiui, medžiagų poreikis ir išlaidos metinei gamybos programai

Medžiagų vertė vienam gaminiui = medžiagos poreikis gaminiui*vieneto kaina

Medžiagų poreikis metinei programai = medžiagos poreikis vienetui*gamybos mastas

Metinės programos medžiagų vertė = medžiagų poreikis metinei programai*vieneto kaina

6 lentelė

Tiesioginės išlaidos medžiagoms atitinkamai vienam gaminiui, medžiagų poreikis ir išlaidos metinei gamybos programai

| |pavadinima|-vim|gos |to |nės |s |ų |s |

| | |vien|s |(Lt) |medžiago| |s |program|

| | |e- |vienetu| |ms | |metinei|ai |

| | |tas |i | |vienam | |program| |

| | | | | |gaminiui| |ai |(Lt) |

| | | | | |(Lt) | | | |

| |Pusvilnė |m |2,6 |35 |x |1308 |3400,8 |119028 |

| |Pamušalini|m |2,2 |12,5 |x |1308 |2877,6 |35970 |

| |Petukai |vnt.|2 |2 |x |1308 |2616,0 |5232 |

| |Sagos |vnt.|8 |2,5 |x |1308 |10464,0|26160 |

|Tiesioginės |Lt |x |x |142,5 |x |x |x |

| |Šilkas |m |2,8 |25 |x |1070 |2996,0 |74900 |

| |Pamušalini|m |0,7 |10,5 |x |1070 |749,0 |7864,5 |

| |Petukai |vnt.|2 |1,5 |x |1070 |2140,0 |3210 |

| |Siuvinėjim|Lt |5 |5 |x |1070 |x |5350 |

| |Sagos |vnt.|7 |1,5 |x |1070 |7490,0 |11235 |

|Tiesioginės |Lt |x |x |115,85 |x |x |x |

| |Pusvilnė |m |1 |42 |x |1048 |1048 |44016 |

| |Pamušalini|m |1,2 |12 |x |1048 |1257,6 |15091,2|

| |Užtrauktuk|vnt.|2 |1,5 |x |1048 |2096 |3144 |

| |as | | | | | | | |

| |Sagos |vnt.|1 |0,35 |x |1048 |1048 |366,8 |

| |Kitos |Lt |2,5 |2,5 |x |1048 |2620 |6550 |

|Tiesioginės |Lt |x |x |66,0 |x |x |x |

| |Audinys |m |3,1 |18 |x |450 |1395 |25110 |

| |Petukai |vnt.|2 |3 |x |450 |900 |2700 |

| |Užtrauktuk|vnt.|1 |1,2 |x |450 |450 |540 |

| |as | | | | | | | |

| |Kitos |Lt |5,6 |5,6 |x |450 |2520 |14112 |

|Tiesioginės |Lt |x |x |94,36 |x |x |x |

1) Medžiagos poreikis vienetui ir vieneto kaina buvo pateikti sąlygoje;

2) Gamybos mastas apskaičiuotas 1 lentelėje;

3) Medžiagų vertės gaminiui apskaičiavimas:

Švarkas = 2,6*35+2,2*12,5+2*2+8*2,5=142,5 Lt

Suknelė = 2,8*25+0,7*10,5+2*1,5+5*5+7*1,5=115,85 Lt

Sijonas = 1*42+1,2*12+2*1,5+1*0,35+2,5*2,5=66,0 Lt

Kombinezonas = 3,1*18+2*3+1*1,2+5,6*5,6=94,36 Lt

4) Medžiagų poreikis metinei programai apskaičiavimas:

Pusvilnė = 2,6*1308=3400,8

Pamušalinis šilkas = 2,2*1308=2877,6

Petukai = 2*1308=2616,0

Sagos= 8*1308=10464 ir t.t.

5) Išlaidų metinei programai apskaičiavimas:

Pusvilnė = 3400,8*35=119028 Lt

Pamušalinis šilkas = 2877,6*12,5=35970 Lt

Petukai= 2616*2=5232 Lt

Sagos = 10464*2,5=26160 Lt ir t.t.

Tiesioginės gamybos išlaidos vienam gaminiui ir visai gamybos programai

Tiesioginės vieno gaminio išlaidos = medžiagų vertė +pagrindinio darbuotojo darbo užmokestis + soc. draudimas

Tiesioginės gamybinės programos išlaidos = tiesioginės vieno gaminio išlaidos*gamybos mastas

7 lentelė

Tiesioginės gamybos išlaidos vienam gaminiui ir visai gamybos programai

|ai |s |Lt |užmokestis Lt|Lt |išlaidos |

| |mastas| | | |Lt |

|1 |Sukirpimo |2 |4 |2 |6 |12 |0,7 |17 |

|2 |Siuvimo |8 |2,5 |1,25 |3,75 |30 |0,7 |43 |

|3 |Siuvinėjimo |2 |2,5 |1,25 |3,75 |7,5 |0,5 |15 |

|4 |Apmėtymo |1 |2 |1 |3 |3 |- |3 |

|5 |Kilpinė mašina|1 |2 |1 |3 |3 |- |3 |

|6 |Saginė mašina |1 |2 |1 |3 |3 |- |3 |

|7 |Lyginimo |2 |3 |1,5 |4,5 |9 |- |9 |

|8 |Pagalbinių |2 |3,5 |1,75 |5,25 |10,5 |- |11 |

|Visas gamybinis | | | | | | |104 |

1) Įrengimų skaičius apskaičiuotas 2 lentelėje; įrengimų užimamas plotas be aptarnavimo zonos ir panaudojimo koeficientas buvo pateikti sąlygoje

2) Papildomas zonos aptarnavimo plotas sudaro 50% įrengimo užimamo ploto:

Sukirpimo vieta = 4*0,5=2 m2

Siuvimo mašinos = 2,5*0,5=1,25 m2

Siuvinėjimo mašinos = 2,5*0,5=1,25 m2

3) Įrengimo užimamas plotas su aptarnavimo zona:

Sukirpimo vieta = 4+2=6 m2

Siuvimo mašinos = 2,5+1,25=3,75 m2

Siuvinėjimo mašinos = 2,5+1,25=3,75 m2 ir t.t.

4) Visų darbo vietų užimamas plotas:

Sukirpimo vieta = 6*2=12 m2

Siuvimo mašinos =3,75*8=30 m2

Siuvinėjimo mašinos = 3,75*2=7,5 m2 ir t.t.

5) Gamybinis plotas:

Sukirpimo vieta = 12/0,7=17 m2

Siuvimo mašinos = 30/0,7=43 m2

Siuvinėjimo mašinos = 7,5/0,5=15 m2

Bendras pastatų plotas ir vertė litais

Sandėlių plotas = gamybinis plotas * 0,15

Buitinių ir administracinių patalpų plotas = gamybinis plotas *0,18

Sandėlių vertė = sandėlių plotas * 1 m2 kaina

Buitinių ir administracinių patalpų vertė = buitinių bei administracinių patalpų plotas * 1 m2 kaina

10 lentelė

Bendras pastatų plotas ir vertė litais

| |m2 |Lt |Lt |

|Sandėliavimo patalpos |16 |660 |10560 |

|Gamybinės patalpos |102 |660 |67320 |

|Buitinės bei |19 |660 |12540 |

|Bendras pastatų plotas |137 |660 |90420 |

1) Gamybinių patalpų plotas apskaičiuotas 9 lentelėje; pastatų 1 m2 kaina

660 litų

2) Sandėlių, buitinių ir administracinių patalpų plotas:

Sandėliavimo patalpos = 102*0,15=16 m2

Buitinės bei administracinės patalpos = 102*0,19 =19 m2

Bendras pastatų plotas = 16+102+19=137 m2

3) Pastatų plotų vertė:

Sandėliavimo patalpos =16*660=10560 Lt

Gamybinės patalpos = 102*660=67320 Lt

Buitinės bei administracinės patalpos = 19*660=12540 Lt

Bendra pastatų vertė = 137*660=90420 Lt

Reikalingas elektros energijos kiekis varikliams ir jos vertė

Elektros energijos kiekis = Įsk*Pv*Tu*Kp

Įsk – įrengimų skaičius

Pv – įrengimų variklių galingumas

Tu – įrengimų darbo laiko trukmė

Kp – energijos paklausos koeficientas

Energijos vertė = energijos kiekis * kilovatvalandės kaina

11 lentelė

Reikalingas elektros energijos kiekis varikliams ir jos vertė

|(darbo vietų) |ų |elektros|as |ų |valandės|os |jos |

| |s |galingum| |mo | | | |

| | |as kW| |paklaus|Lt |KW |Lt |

| | | | |os | | | |

|Sukirpimo |2 |0,3 |1946 |0,6 |0,27 |701 |189,27|

|Siuvimo |8 |0,4 |1946 |0,6 |0,27 |3737 |1008,9|

|mašinos | | | | | | |9 |

|Siuvinėjimo |2 |0,4 |1946 |0,6 |0,27 |935 |252,45|

|Apmėtymo |1 |0,5 |1946 |0,6 |0,27 |584 |157,68|

|Kilpinės |1 |0,3 |1946 |0,6 |0,27 |351 |94,77 |

|Saginės |1 |0,3 |1946 |0,6 |0,27 |351 |94,77 |

|Lyginimo |2 |0,4 |1946 |0,6 |0,27 |935 |252.45|

|Pagalbinių |2 |0,2 |1946 |0,6 |0,27 |467 |126,09|

Naudingas laikas T = 256*8*0,95=1946 h

1) Energijos kiekis apskaičiuojamas:

Sukirpimo vieta = 2*0,3*1946*0,6=701 kW

Siuvimo mašinos = 8*0,4*1946*0,6=3737 kW

Siuvinėjimo mašinos = 2*0,4*1946*0,6=935 kW

2) Energijos vertės apskaičiavimas:

Sukirpimo vieta = 701*0,27=189,27 Lt

Siuvimo mašinos = 3737*0,27=1008,99 Lt

Siuvinėjimo mašinos = 935*0,27=252,45

Gamybinės paskirties įrengimų ir pastatų metinės nusidevėjimo sąnaudos

Įrengimų (patalpų) nusidevėjimas = [pic]

V1 – pradinė vertė

V2 – likvidacinė vertė t – tarnavimo laikas

Įrengimų nusidevėjimas = irengimo nusidevėjimas * įrengimų skaičius

Likvidacinė vertė sudaro 10% pradinės vertės

12 lentelė

Gamybinės paskirties įrengimų ir pastatų metinės nusidevėjimo sąnaudos

|pavadinimas |skaičiu|Lt |t |Lt |as Lt |

| |s | | | | |

|Sukirpimo vieta|2 |780 |5 |78 |281 |

|Siuvimo mašinos|8 |4500 |5 |450 |6480 |

|Siuvinėjimo |2 |4500 |5 |450 |1620 |

|Apmėtymo |1 |1300 |5 |130 |234 |

|Kilpinė mašina |1 |1100 |5 |110 |198 |

|Saginė mašina |1 |950 |5 |95 |171 |

|Lyginimo stalai|2 |600 |5 |60 |108 |

|Pagalbinių |2 |350 |2 |35 |315 |

|Gamybinės |x |67320 |15 |6732 |4039 |

|Iš viso: |x |x | |x |13446 |

|Sandėliavimo |x |10560 |15 |1056 |633,6 |

|Buitinės bei |x |90420 |15 |9042 |5425,2 |

1) Įrengimų skaičius apskaičiuotas 2 lentelėje; vieno įrengimo kaina pateikta sąlygoje

2) Nusidevėjimo skaičiavimas:

Sukirpimo vieta = [pic]

Siuvimo mašinos = [pic]

Gamybinės patalpos = [pic]

Pagalbinių darbininkų darbo vieta = [pic]

3) Skiltyje “iš viso” sudėjau įrengimų ir gamybinių patalpų metinį nusidevėjimą, nes ši suma bus reikalinga skaičiuojant netiesiogines išlaidas.

Netiesioginės gamybos išlaidos

Netisioginės gamybos išlaidos = gamybinių įrengimų nusidevėjimas +

gamybinio ploto nusidevėjimas + pagalbinių darbininkų darbo užmokestis +

įmokos soc. draudimui nuo pagalbinių darbininkų darbo užmokesčio + išlaidos elektros energijai +pagalbinės medžiagos + ryšių išlaidos + kitos netiesioginės išlaidos.

13 lentelė

Netiesioginės gamybos išlaidos

|Išlaidų rūšys |Įšlaidų suma Lt |

|Pagalbinių darbuotojų darbo užmokestis |19526,74 |

|Pagalbinių darbuotojų priskiriamas soc. |6053,29 |

|draudimas | |

|Gamybinių pastatų ir įrengimų nusidevėjimas|13446,00 |

|Elektros energijos išlaidos |2050,11 |

|Išlaidos pagalbinėms medžiagoms |21000,0 |

|per mėnesį sunaudotos medžiagos |1750 |

|laikas (mėn.) |12 |

|Ryšių gamybiniam personalui išlaidos |1468,8 |

|mėnesinis abonentinis mokestis |36 |

|metinis abonentinis mokestis |432 |

|mokestis už pokalbius per mėnesį |86,4 |

|mokestis už pokalbius per metus |1036,8 |

|Netiesioginės išlaidos |63544,94 |

1) Pagalbinių darbuotojų darbo užmokestis ir priskiriamas soc.draudimas apskaičiuotas 5 lentelėje

2) Gamybinių pastatų ir įrengimų nusidevėjimas apskaičiuotas 12 lentelėje

3) Elektros energijos išlaidos apskaičiuotos 11 lentelėje

4) Išlaidos pagalbinėms medžiagoms pateiktos sąlygoje: per mėnesį pagalbinėms medžiagoms išleidžiama 1750 Lt, tad per metus ši suma lygi

1750*12=21000 Lt

5) Ryšių gamybiniam personalui išlaidų apskaičiavimas:

Žinome, kad per mėnesį gamybinio personalo pokalbiai trunka 12

valandų, tad per metus bendrovė turi sumokėti ne tik už pokalbių laiką, bet ir abonentinį mokestį. Taigi ryšių išlaidų apskaičiavimas:

Ryšių išlaidos = 12*36+0,12*12*60*12=1468,8 Lt

6) Netiesioginės išlaidos gaunamos sudėjus visas išlaidų sumas:

Netiesioginės išlaidos =

19526,74+6053,29+13446+2050,11+21000+1468,8=63544,94

Vienam gaminiui priskiriama netiesioginių gamybos išlaidų suma, vieno gaminio savikaina ir kaina litais

Netiesioginės gamybos išlaidos vienam gaminiui paskirstomos proporcingai tiesioginėms išlaidoms

Netiesioginių išlaidų dalis tenkanti tiesioginėms išlaidoms (koeficientas)

= netiesioginės išlaidos/tieioginės išlaidos

Vieno gaminio netiesioginės išlaidos = koeficientas * vieno gaminio tiesioginės išlaidos

Vieno gaminio savikaina = tiesioginės išlaidos vienam gaminiui +

netiesioginės išlaidos vienam gaminiui

Vieno gaminio kaina = vieno gaminio savikaina/gaminio savikainos dalis kainoje

14 lentelė

Vienam gaminiui priskiriama netiesioginių gamybos išlaidų suma, vieno gaminio savikaina ir kaina litais

| | | | | |ina |dalis |Lt |

| | | | | |Lt |kainoje| |

|Švarkai |1323 |1288 |221,59|295,45|390880,3|293163,5|380539,6|285407,9|

| | | | | |5 |7 | |2 |

|Sijonai |1048 |1020 |86,12 |114,83|120341,8|90253,76|117126,6|87842,4 |

| | | | | |4 | | | |

|Suknelės |1080 |1042 |198,31|305,09|329497,2|214174,8|317903,7|206639,0|

| | | | | | | |8 |2 |

|Kombinezo|470 |454 |130,72|201,11|94521,7 |61438,4 |91303,94|59346,88|

|nai | | | | | | | | |

|Iš viso: |x |x |x |x |935241,0|659030,5|906873,9|639236,2|

| | | | | |9 |3 |2 |2 |

1) Gatavos produkcijos likučiai metų pradžiai pateikti 1 lentelėje

Gatava produkcija :

Švarkai = 1308+15=1323 vnt.

Sijonai = 1048, nes likučių metų pradžiai nėra

Suknelės = 1070+10=1080 vnt.

Kombinezonai = 450+20=470 vnt.

2) Parduotos produkcijos apimtys pateiktos sąlygoje

3) Gaminio savikaina ir kaina apskaičiuota 14 lentelėje

4) Gatavos produkcijos pardavimo vertė:

Švarkai = 1323*295,45=390880,35 Lt

Sijonai = 1048*114,83=120341,84 Lt

Suknelės = 1080*305,09=329497,2 Lt

Kombinezonai = 470*201,11=94521,7 Lt

5) Gatavos produkcijos savikainos vertė:

Švarkai = 1323*221,59=293163,57 Lt

Sijonai = 1048*86,12=90253,76 Lt

Suknelės = 1080*198,31=214174,8 Lt

Kombinezonai = 470*130,72=61438,4 Lt

6) Parduotos produkcijos pardavimo vertė:

Švarkai = 1288*295,45=380539,6 Lt

Sijonai = 1020*114,83=117126,6 Lt

Suknelės = 1042*305,09=317903,78 Lt

Kombinezonai = 454*201,11=91303,94 Lt

7) Parduotos produkcijos savikainos vertė:

Švarkai = 1288*221,59=285407,92 Lt

Sijonai = 1020*86,12=87842,4 Lt

Suknelės = 1042*198,31=206639,02 Lt

Kombinezonai = 454*130,72=59346,88 Lt

Veiklos sąnaudos

Veiklos sąnaudos = administracijos darbuotojų darbo užmokestis + įmokos soc.draudimui nuo administracijos darbuotojų darbo užmokesčio + šalto vandens sąnaudos + karšto vandens sąnaudos + ryšių sąnaudos + šiukšlių išvežimas + kitos veiklos sąnaudos

16 lentelė

Veiklos sąnaudos

|Veiklos sąnaudos |Išlaidų suma per |Išlaidų suma per |

| |mėnesį Lt |metus Lt |

|Administracijos darbuotojų darbo |- |35218,8 |

|užmokestis | | |

|Priskaičiuotas soc.draudimas |- |10917,83 |

|Šalto vandens sąnaudos |20,60 |247,2 |

|Karšto vandens sąnaudos |10,69 |128,28 |

|Ryšių sąnaudos | |1123,2 |

|abonentinis mokestis |36,0 |432,0 |

|mokestis už pokalbius |57,60 |691,2 |

|Šiukšlių išvežimas |36,0 |108,0 |

|Kitos ūkinės veiklos sąnaudos |- |18200,0 |

|Iš viso: |x |65943,31 |

1) Administracijos darbuotojų darbo užmokestis ir soc.draudimas apskaičiuotas 5 lentelėje

2) Šalto vandens sąnaudos mėnesiui pateiktos sąlygoje, o metines apskaičiuojame (1 m3 kaina 4,12 Lt)

Metinės šalto vandens sąnaudos = 5*4,12*12=247,2 Lt

3) Karšto vandens sąnaudos pateiktos sąlygoje, metines sąnaudas apskaičiuojame

Metinės karšto vandens sąnaudos = 10,69*12=128,28 Lt

4) Ryšių sąnaudų apskaičiavimas:

Per mėnesį administracijos darbuotojų pokalbiai trunka 8 valandas

Metinės ryšių sąnaudos = 36*12*8*60*0,12*12=1123,2 Lt

5) Šiukšlių išvežimo sąnaudos kas ketvirtį = 36*12/4=108 Lt

6) Kitos ūkinės veiklos sąnaudos pateiktos sąlygoje

Bendrasis ir grynasis pelnas

Bendrasis pelnas = parduota produkcija – parduotos produkcijos savikaina

Veiklos pelnas (pelnas prieš apmokestinimą) = bendrasis pelnas – veiklos sąnaudos

Pelno mokestis = pelnas prieš apmokestinimą * 0,15

Grynasis pelnas = pelnas prieš apmokestinimą – pelno mokestis

17 lentelė

Bendrasis ir grynasis pelnas

|Rodikliai |Suma Lt |

|Parduota produkcija |906873,92 |

|Parduotos produkcijos |639236,22 |

|savikaina | |

|Bendrasis pelnas |267637,7 |

|Veiklos sąnaudos |65943,31 |

|Pelnas prieš apmokestinimą |201694,39 |

|Pelno mokestis (15%) |30254,16 |

|Grynasis pelnas |171440,23 |

1) Parduota produkcija ir parduotos produkcijos vertė apskaičiuota 15

lentelėje

2) Bendras pelnas = 906873,92-639236,22=267637,7 Lt

3) Veiklos sąnaudos apskaičiuotos 16 lentelėje

4) Pelnas prieš apmokestinimą = 267637,7-65943,31=201694,39 Lt

5) Pelno mokestis = 201694,39*0,15=30254,16 Lt

6) Grynasis pelnas = 201694,39-30254,16=171440,23 Lt

Pardavimų pelningumas

Pardavimų pelningumas = bendrasis pelnas/pardavimų apimtis * 100

18 lentelė

Pardavimų pelningumas

|Rodikliai |Suma |

| |Lt |

|Bendrasis pelnas |267637.|

| |7 |

|Pardavimų apimtis |906873.|

| |92 |

|Pardavimų (bendrasis) |30 |

|pelningumas % | |

|Grynasis pelnas |171440.|

| |23 |

|Pardavimų (grynasis) |19 |

|pelningumas % | |

1) Bendrasis pelnas apskaičiuotas 17 lentelėje

2) Pardavimų apimtis apskaičiuota 15 lentelėje

3) Bendrasis pardavimų pelningumas = 267637,7/906873,92*100=30%

4) Grynasis pelnas apskaičiuotas 15 lentelėje

5) Grynasis pardavimų pelningumas = 171440,23/906873,92*100=19%

Įmonės statusas

Įmonė turi smulkaus ir vidutinio verslo statusą, nes darbuotojų skaičius yra mažiau negu 50 per metus ir metinė apyvarta yra mažesnė nei 5000000 Lt.

Išvados

Pagal atliktus paskaičiavimus matome, kad bendrovė nėra nuostolinga t.y. galutinį įmonės veiklos rezultatą apibūdina pelnas, pajamos, produkcijos pelningumas ir t.t., kurie priklauso nuo įmonės turimų išlaidų.

Kad padidėtų bendrovės pelnas turėtų sumažėti gaminamų prekių savikaina.

Jeigu savikainai mažinti, reikia mažinti pagrindinių darbuotojų skaičių.

Sumažėjus pagrindinių darbuotojų skaičiui sumažėtų netiesioginės gamybos išlaidos, o tai sumažintu gaminių savikainą. Sumažinus gaminių savikainą galima sumažinti ir gaminio kainą, tada padidės apyvarta ir iš to padidės bendras pelnas.

Dar reikėtų sumažinti patalpų gamybinį plotą, paskirstymo koeficientą ir pagalbinius darbuotojus.

Atitinkamai pagal darbuotojų skaičių reikalinga bus mažiau irengimų, tada sumažėja bendra įrengimų suma ir nusidevėjimo suma.

Pagal visus skaičiavimus gaunama mažesnė gaminių savikaina, kadangi sumažėja tiesioginės išlaidos ir netiesioginės išlaidos, kuo pasekoje sumažėja vieno gaminio tiesioginės išlaidos, iš ko seka mažesnės netiesioginės išlaidos tenkančios vienam gaminiui.

Padidinti pelną galima didinant gamybos ir pardavimų apimtis. Gamybos apimtis didinant gali padidėti įvairių nuolaidų suteikimas klientams. Tik nuo įmonės vadovų organizuotumo ir sumanumo priklausys ar bendrovė klestės ar ne. taip pat reikėtų nepamiršti, kad klientus padeda pritraukti nauji gaminiai ir naujas prekių asortimentas.

Įvadas

Gamybos programa

Reikalingų įrengimų ir darbo vietų skaičius

Tiesioginės išlaidos medžiagoms atitinkamai vienam gaminiui, medžiagų poreikis ir išlaidos metinei gamybos programai

Tiesioginės gamybos išlaidos vienam gaminiui ir visai gamybos programai

Bendras pastatų plotas ir vertė litais

Reikalingas elektros energijos kiekis varikliams ir jos vertė

Netiesioginės gamybos išlaidos

Vienam gaminiui priskiriama netiesioginių gamybos išlaidų suma, vieno gaminio savikaina ir kaina litais

Veiklos sąnaudos

Bendrasis ir grynasis pelnas

Pardavimų pelningumas

Įmonės statusas

Išvados

Panašūs darbai

Ekonomikos Nuostatu Modeliavimas

LIETUVOS EKONOMIKOS AUGIMAS: RAIDA, IŠORINĖ APLINKA IR PERSPEKTYVOS

EKONOMIKOS AUGIMO IR JOS STRUKTŪROS PLĖTOTĖS STRATEGIJA

Valstybės ekonominė politika

Lyciu ekonomikos konspektas

Lyciu ekonomikos konspektas