Fiziniai pratimai ir žaidimai vaikų gyvenime

Kiekvieni tėvai nori, kad jų vaikas augtų sveikas, stiprus ir gražus. O nuo senovės žinoma, kad visa tai galima įgyti sportuojant. Taigi savo atžalas nuo vaikystės reikia mokyti mylėti sportą. Žinoma, mažiesiems nereikia į rankas duoti hantelius ir liepti juos kilnoti. Taip pakenktumėte ne tik jų fizinei sveikatai, bet galite pažeisti ir psichologiją. Pati geriausia išeitis – žaidimai. Taip vaikai mokosi bendrauti tuo pačiu tvirtindami savo kūną. Vaiko ugdymui labai svarbios yra tam skirtos ugdymo įstaigos: darželiai ir mokyklos. Dar būdamas mažas, vaikas atvedamas į darželį, kur prasideda jo ugdymas. Ar vaikų fizinis lavinimas bus patrauklus , daug lemia žaidimų įvairovė,jų pasirinkimo principai ir mokytojo kūrybingumas. Žaidimai-geros nuotaikos,sveikatos šaltinis. Jie padeda lengvai atlikti įvairius pratimus, sukelia teigiamas emocijas, sudaro geras galimybes patrauklia forma lavinti vaikų turimus judėjimo įgūdžius, kūrybingai taikyti juos įvairiuose žaidimo situacijose.Vien standartinis pratimų karojimas be žaidimų, lenktyniavimo, vaikiškos išmonės, žvalios nuotaikos niekuomet neskatins poreikio fizinei veiklai. Žaidimai ugdo vaiko iniciatyvą, savarankiškumą, padeda geriau suvokti jį supantį pasaulį, įgyti naujų žinių apie darbinius įgūdžius. Žaisdami vaikai išmoksta sutartinai veikti didelėje žaidėjų grupėje, paklusti žaidimo taisyklėms, tiksliai atlikti pareigas. Jie įpranta veikti greitai ir tiksliai, gerai matyti ir stebėti, kas darosi aplink, sekti įvairius vadovo signalus. Žaisdami jie įgyja praktinių, kasdieninėje veikloje reikalingų įgūdžių patirties. Žaidimai kiekvienam vaikui suteikia didelį džiaugsmą. Aktyvi ir geranoriška veikla žaidimo metu efektyviai aktyvina funkcinę organų veiklą, stimuliuoja organizmo augimą. Taip stiprinama sveikata, gerinamas protinis darbingumas. Žaidimas – tai turtingas ir įvairus vaikų poilsis po intensyvesnės protinės veiklos laisvalaikio metu. Žaidimų įvairovė sudaro visas galimybes pasirinkti juos kiekvienam pagal fizinį pajėgumą, turimą patirtį ir žaidimo sąlygas.

Aktyvi veikla, geranoriškos žaidėjų pastangos, siekiant žaidimo tikslų, daro žaidimą tikslinga auklėjimo priemone. Mokytojas gali kryptingai veikti žaidėjus, ugdyti teigiamus asmenybės bruožus: drausmingumą, iniciatyvumą, pagalbą draugui, tikslo siekimą ir kt. Žaidimai padeda pažinti vaikų charakterį, išryškinti jų gabumus. Vaikai kolektyve mokosi draugiškai gyventi. Dažnai tenka nusileisti vienas kitam, tvardytis nesėkmės ar pergalės atveju, priimti optimaliausią sprendimą, kai savarankiškai siekiamas žaidimo tikslas. Vadinasi, jie gali kontroliuoti savo veiksmus, kryptingai ugdyti valią. Išmoksta atidumo, pastabumo, o įdomi veikla net ir pralaimėjusiems žaidėjams sukelia teigiamų emocijų, pasitenkinimą. Sunkumų nugalėjimas, laikantis žaidimo taisyklų, verčia žaidėjus sutelkti pastangas, veikti tiksliai. Net ir didžiausias išdykėlis paklūsta žaidimo taisyklėms ir jaudinasi, suklydęs ar nepasiekęs pergalės. Žaidimai su muzika, šokiu, daina ugdo ritmo pojūtį, muzikinę klausą, judesių kultūrą. Jie suteikia dideles galimybes išryškinti ne tik savo fizinius sugebėjimus, bet ir tobulinti ankstesnius mokėjimus, veiklos nuovoką.

Žaidimai – pagrindinė vaikų sveikatos stiprinimo ir fizinio ugdymo priemonė

Jaunesniojo mokyklinio amžiaus vaikams būdingas polinkis kurti, mėgdžioti, interpretuoti žinomus veiksmus. Jie labiausiai nori žaidimų, kuriuose daugiausia nesudėtingų, natūralių judesių (bėgimas, šuoliai, metimai ir pan.), kadangi šio amžiaus vaikams būdingas biologinis poreikis aktyviai judėti, veikti. Žaisdami vaikai siekia pademonstruoti savo vikrumą, jėgą bei kitus fizinius gebėjimus. Tačiau dėl fizinio pajėgumo ir žaidimų patirties dar ne visuomet tiksliai gali atlikti visų žaidimo (ypač sudėtingesnio) veiksmų. Lėtesni, fiziškai menkiau pasirengę vaikai kai kuriuos žaidimo veiksmus dažnai atlieka klaidingai, vangiai. Patirtis, vikrumas atsiranda pamažu. Todėl pirmieji vaikų žaidimai turi būti paprastesni, taisyklės nesudėtingos, o dėl klaidų nederėtų šalinti žaidėjų iš žaidimo. Geriau tiktų skaičiuoti baudos taškus, bet leisti toliau žaisti visiems žaidėjams.

Pradinių klasių mergaitės ir berniukai dažniausiai žaidžia bendrai, jiems keliami vienodi reikalavimai. Paprastai berniukai žaidžia aktyviau, geriau atlieka didesnių fizinių pastangų reikalaujančias užduotis. Mergaitės noriau žaidžia vien mergaičių kolektyve. Bet kokio žaidimo metu reikia pratinti žaidėjus, kad pagarbiai ir draugiškai elgtųsi su bet kuriuo žaidėju. Vaikiškų žaidimų turinys dažniausiai grindžiamas siužetu imituojant gyvūnus ar įvairius buitinius gyvenimo reiškinius. Tokie žaidimai praplečia mokinių pažintinę veiklą, turtina jų žinias, skatina kūrybingumą. Vaiko noras linksmai judėti sukelia poreikį žaisti kuo dažniau. Kiekvieno vaikų žaidimo pagrindas – veikla, kuri vaikams yra ir jo tikslas. Tačiau mokytojas turi visuomet prisiminti, kad reikia ne tik šiaip žaisti, bet ir siekti geresnių rezultatų. Nors vaikų žaidimai savo turiniu vieni nuo kitų skiriasi, tačiau visi jie turi tam tikrų bendrų bruožų:a) uždavinys, tikslas. Tikslas žadina vaikų norą žaisti, jų interesą. Uždavinys turi atsispindėti žaidimo veikloje. Kiekvienas žaidimas turi konkretų uždavinį, kurį įgyvendinti padeda kryptinga veikla, fizinės bei valios pastangos, pasireiškiančios bendrais žaidėjų veiksmais.b) veiksmas. Tai žaidimo tikslo siekimo praktinis būdas. Žaidimo veiksmai esti labai įvairūs: lėti, greiti, paprasti ar kombinuoti, individualūs ar komandiniai. Veiksmo pobūdis lemia žaidimo paskirtį, jo vietą. Žaidimo veiksmus riboja taisyklės.c) taisyklės. Jos nurodo, kaip žaidėjai turi elgtis žaisdami. Bet kokio žaidimo taisyklės garantuoja žaidėjų pakankamą veiksmų laisvę, savarankiškumą, pasirinkimo galimybę. Taisyklių laikymasis daro žaidimą įdomų ir turiningą, suteikia savitą pobūdį. Taisyklės drausmina mokinius, ugdo jų savitvardą, verčia žaidėjus sutelkti ne tik fizines pastangas, bet ir valią. Kuo mažesni vaikai, tuo paprastesnės žaidimų taisyklės. Žaidimo taisyklės, norint pasunkinti ar palengvinti žaidimą, mokytojo nuožiūra, gali būti keičiamos.
d) rezultatas. Kiekvienas žaidimas parodo tam tikrą rezultatą: išaiškinamas nugalėtojas, įgyvendinami konkretūs mokymo ar ugdymo uždaviniai ir pan. Žinant rezultatą, galima kiekvienu konkrečiu atveju lengviau pasirinkti tinkamiausią žaidimą. Siedamas į vientisą veiksmą įvairias žaidimo dalis, mokytojas organizuoja jį taip, kad vaikai nepastebėtų mokymo ar lavinimo elementų, o paprasčiausiai žaistų. Žaidimo patirtis ateina pamažu, todėl ir žaidimus turėtume pasirinkti tikslingai, siekdami, kad mokiniai laipsniškai tobulėtų fiziškai bei nuosekliai plėstų žaidimo patirtį.Štai keli žaidimai, kurie turėtų patikti vaikams. Žaisdami šiuos žaidimus, vaikai mokysis bendrauti bei tvirtės fiziškai.

Skraidanti skarelė

Vienas žaidėjas rankose turi skarelę su per vidurį užrištu mazgu. Pasigirdus komandai: “Vienas, du, trys”,visi žaidėjai išsibėgioja. Tas žaidėjas, kuriam išsiskaičiuojant buvo lemta būti gaudytoju, stengiasi pagauti žaidėją, kurio rankose, yra skarelė . Bet tai nėra paprasta , bėgdami nuo gaudytojo žaidėjai perduoda skarelę iš rankų į rankas. Jei gaudytojas pagauna,jam atitenka skarelė, o tas, kuris buvo pagautas, sušunka: “Vienas, du, trys”, kad žaidėjai galėtų išsibėgioti, ir pradeda gaudyti. Bet jei taip atsitinka, kad gaudytojas niekaip negali pagauti, tai jis, sušunka:”Visi į ratą!”. Žaidėjai sustoja ratu aplink gaudytoją. Tuomet skarelė keliauja per rankas, galima ją permesti per kelis žaidėjus. Dabar pagauti skarelę lengviau. Vietoj skarelės galima mėtyti vaikišką poroloninį kamuoliuką su varpeliu arba siūlų kamuoliuką su varpeliu arba siūlų kamuolį su užtvirtintu galu ir prikabintu varpeliu.

Olimpiada per lietų

Jeigu norėjote pažaisti lauke, o lietus įkyriai barbena į langus, galima olimpiadą surengti ir kambaryje, klubo salėje. Pirmos varžybos. Kas toliau numes diską. Diskas-tai apskritimas ,kuris iškirptas iš lengvo popieriaus lapo. Žinome, jog popierius blogai lekia, mažiausias skersvėjis pačiumpa popierinį diską. Tad kas numes diską visų toliausiai?

Antros varžybos. Šuoliai į tolį. Ant dviejų gulsčių butelių uždedama lentutė, nuo kurios reikės šokti į tolį. Šokti taip, kad lentutė su buteliais liktų, kur buvę, o žaidėjas kuo toliau nušoktų. Trečios varžybos. Šuoliai į aukštį. Pakabinamas ant sienos didelis popieriaus lapas. Kiekvienas varžybų dalyvis stengiasi kuo aukščiau pieštuku nubrėžti lape brūkšnelį. Reikia stovėti susilenkus nugara į sieną su popierium, o ranka, prakišta tarp kojų, su pieštuku brėžti liniją. Tokioje padėtyje aukštai iššokti nelengva. Ketvirtos varžybos. Rutulio stūmimas. Rutulys-kamuolėlis, padarytas iš laikraščio. Kiekvienas metikas stovi apskritime, nubrėžtame ant grindų. Į tą apskritimą telpa tik viena koja. Rutulys stumiamas tarsi gervei stovint ant vienos kojos. Penktos varžybos. Bėgimas. Sportininkas užrišamos akys, o ant grindų išstatomi kėgliai.Nubėgti reikia penkis metrus užrištomis akimis, nieko nenuvertus. Kas pirmas pasieks kambario sieną?Šitaip galima sugalvoti ir daugiau žaidimų kambarinei olimpiadai.

Miesto sargyba

Žaidžiama miškingoje,gausiai krūmokšniais apaugusioje vietovėje.Padalykite būrį į dvi grupes:po dvi grandis kiekvienoje.Viena grupė vadinsis”mėlynųjų strėlių būrys”,kita-“raudonųjų strėlių būrys”.Žaidėjai nudažo strėles pagal savo būrio pavadinimą. Miško pievelės centre dega laužas.Tai miestas.Aplink jį nearčiau kaip 10m spinduliu (priklausomai nuo vietovės dydžio) iškabinėta 10 taikinių šaudyti iš lanko.Įvairios figūros ant taikinių nupieštos abiejose didelio tvirto kartono lapo pusėse.Tai gali būti telefono stotis,karinė bazė,oro uostas,radijo ir televizijos bokštas ir t.t.Taikiniai nudažyti būrio,kuriam jie priklauso,spalva.Prie medžių pritvirtinami ne žemiau kaip dviejų metrų aukštyje.Be to,jie turi būti iškabinėti įvairiose miesto pakraščių vietose.Vadinasi,kad ir iš kokios pusės sėlintų prie miesto kito būrio žaidėjai,vienam iš taikinių visada grasins.

Už 500 m ,kitoje miško pievelėje,įruošiamas kito būrio miestas su tiek pat taikinių. Kiekvienam būriui skiria tarpininką. Jis nuveda būrius į pasirinktas vietas, prižiūri, kad teisingai būtų išdėlioti taikiniai ir uždegtas laužas. Stebi, kad nebūtų pažeidinėjamos taisyklės. Sprendžia visus ginčytinus klausymus, o pasibaigus žaidimui, skaičiuoja surinktus taškus. Kiekviename būryje yra sargybiniai ir saugo savo miestą nuo priešo. Kiti-šauliai. Jie būna apsiginklavę lankais ir būrio spalvos strėlėmis. Šauliai atlieka ypatingą užduotį. Sargybinių vadas tiesiogiai atsakingas už miesto saugumą. Du sargybinius jis palieka pačiame mieste( prie laužo). Tai vidaus apsauga. Likusieji išsidėsto už miesto ir yra išorinė apsauga. Miesto vidaus apsauga prižiūri laužą ir akylai seka, kad nė vienas iš priešininkų, jeigu jiems pavyktų prasprukti į miestą, nenukabintų taikinių. Pastebėję priešus už miesto ribos, sargybiniai neleidžia jiems apšaudyti taikinių, pradeda priešus persekioti. Toliau už miesto juos persekioja išorinės apsaugos sargybiniai. Išorinės apsaugos sargybiniai sargyba aplink savo miestą(70-100m spinduliu) eina poromis. Jie persekioja ir gaudo priešo šaulius slaptai besiskverbiančius į miestą. O lanku ir strėlėmis apsiginklavę šauliai pavieniui mėgina prasmukti į priešo miestą ir nors kiek arba visiškai sunaikinti taikinius. Taikinys būna visiškai sunaikintas, kai priešo šaulys nukabina(nutraukia)jį. Jei sargybiniai sugautų šaulį po to, kai jis taikinį jau nukabino, šaulys uždavinį vis tiek būtų atlikęs. Į akylai saugomą miestą skverbtis labai rizikinga. Sumanus ir taiklus šaulys bandys iš toliau perverti strėlę taikinį ir laiku pasprukti nuo priešo sargybinių. Jeigu jam pavyksta, taikinys laikomas iš dalies sunaikintas, o šaulys-beveik įvykdęs užduotį. Būrys nugalėtojas nustatomas pagal surinktų taškų skaičių. Nuo medžio nukabinęs taikinį šaulys gauna 5 taškus. Už kiekvieną sulaikytą priešo šaulį būriui priskaičiuojama tiek taškų, kiek pas sulaikytąjį rasta strėlių. Vadinasi šauliui turėti su savimi daug strėlių nepatartina.
Žaidimo taisyklės: 1.Prieš žaidimą abi grupės susitaria, kiek laiko žais. 2.Po pirmo signalo kiekvieno miesto sargybiniai užkuria laužą, tuo nurodydami savo miesto vietą, ir išstato apsaugos postus. Kiekvieno būrio šaulių grandis, orientuodamasi pagal laužą, užima pradinę poziciją aplink priešo miestą ir vykdo savo vado nurodymus. 3.Sargybinio sugautas šaulys nesipriešindamas atiduoda jam savo ginklus-lanką ir strėle-ir toliau žaidime nedalyvauja. Visus sulaikytus priešo šaulius sargybiniai iki žaidimo pabaigos laiko savo mieste. 4.Vienas sargybinis turi teisę sulaikyti iš karto vieną priešo šaulį. Jeigu šaulys iki sulaikant suspės susikibti rankomis su kitu savo būrio žaidėju, vienas sargybinis jau neturės teisės jo sulaikyti. Du priešo šaulius gali sulaikyti du sargybiniai, nors anie ir spėtų susikibti rankomis; trys-tris ir t.t. sargybiniams labai susivilioti šaulių gaudymu neverta: toldami nuo miesto, jie susilpnina jo gynybą. O to galbūt ir telaukia kiti priešo šauliai.

Norėdami išsiaiškinti, ar vaikai daro mankštą, ar mėgsta sportuoti, kokius žaidimus labiausiai mėgsta, atlikome apklausą vienoje iš pradinių klasių. Paaiškėjo štai tokie rezultatai: Mankštą rytais daro 9, jos niekada nedaro 7, o kartais daro 6 mokiniai; Fizinius žaidimus mėgsta beveik visi-21 mokinys, nemėgsta tik 1; Sportuoti patinka taip pat 21, o 1 kartais; Mėgstamiausi žaidimai yra tokie: krepšinis (27.2 %), šokinėjimas per gumelę (18.2%), gaudynės (13.65%), „ali baba“ (13.65%), futbolas (9.1%) ir kiti (18.2%). Kaip matome iš rezultatų, dauguma vaikų mėgsta sportuoti ir jų mėgstamiausi žaidimai yra fizinio tipo. Kad ir kaip bebūtų, žaidimai buvo žaidžiami nuo neatmenamų laikų. Niekas neabejoja jų naudingumu, tai puiki priemonė vaikus mokyti bendrauti kartu suteikiant šiokį tokį fizinį krūvį.