Darbo sauga soc pedagogo darbo vietoje

1443 0

Turinys

1. Įvadas

2. Triukšmas

3. Stresas ir emocinis išsekimas

4. Darbo vietų apšvietimas

5. Kompiuterizuotos darbo vietos organizavimas

6. Išvados

7. Naudota literatūra

1. Įvadas

Darbuotojų sauga ir sveikata – visos prevencinės priemonės, skirtos darbuotojų darbingumui, sveikatai ir gyvybei darbe išsaugoti, kurios naudojamos ir planuojamos visuose įmonės veiklos etapuose, kad darbuotojai būtų apsaugoti nuo profesinės rizikos arba ji būtų kiek įmanoma sumažinta.

Šiam tikslui įgyvendinti sprendžiami tokie uždaviniai ir numatomos šios priemonės:

 darbuotojų saugos ir sveikatos, gamybinės buities gerinimas, darbo vietų tobulinimas techniniu ir organizaciniu požiūriu,

 darbų saugos ir darbo medicinos teisinio reguliavimo sistemos kūrimas,

 darbuotojų saaugos ir sveikatos mokymo sistemos kūrimas ir mokslo plėtra,

 darbuotojų saugos ir sveikatos valdymo sistemos kūrimas.

.

2. Triukšmas

Triukšmas – tai žmogui nepageidaujamas, nemalonus garsas arba garsų kompleksas. Garsai skiriasi intensyvumu, dažniu ir sklidimo kryptimi. Žmogus gali girdėti nuo 16 iki 20000 Hz dažnio garsus. Ausis jautriausia vidutinio dažnio (800-400 Hz) virpesiams. Mažesnio kaip 16 Hz dažnio virpesių žmogus negirdi (infragarsas), o junta kaip sukrėtimą. Didesnio kaip 2000 Hz dažnio (ultragarso) virpesių žmogus taip pat negirdi.

Triukšmo poveikis žmogui ir normavimas.

Triukšmo poveikį žmogui galima suskirstyti į dvi grupes:

» triukšmo įtaka klausai;

» triukšmo pooveikis visam organizmui, žmogaus veiklai.

Žmogaus klausą neigiamai veikia vidutinio ir aukšto dažnio pastovūs siaurajuosčiai ir impulsiniai triukšmai.

Klausos pažeidimas dėl triukšmo poveikio darbe sukelia daugiau negu trečdalį visų profesinių ligų. Pagrindinis šios ligos simptomas yra girdimumo ribos padidėjimas, kuris apibūdinamas kaip ku

urtumas. Klausos praradimas yra skirtingas įvairiais dažnių intervalais. Jis gali būti laikinas ir pastovus. Tai priklauso nuo triukšmo charakteristikos, individualių žmogaus savybių ir pan.

Klausos apsaugos įtaisai sumažina triukšmo lygį iki leistinų normų. Yra žinomi du klausos apsaugos būdai: ausinės, kurios uždengia ausį, ir ausies kamštukai, kurie įstatomi į ausies kanalą.

Klausos apsaugos priemonės turi tokia triukšmo slopinimo galią: ausinės – 15-25 dB; daugkartinio naudojimo kamšteliai – 10-25 dB; kamšteliai iš putplasčio – 29 dB; vienkartiniai kamšteliai – 20 dB.

Triukšmas veikia ne tik klausą, bet ir visą organizmą. Tokios ligos, kaip hipertonija, opaligė, neurozė, o kartais virškinimo sistemos sutrikimai, odos ligos susijusios su nervų sistemos nusilpimu. Triukšminga aplinka darbo ar poilsio metu erzina, sukelia nuovargį, susilpnina dėmesį, sulėtina psichines reakcijas, vargina nervų sistemą ir gali būti minėtų ligų ar nelaimingų attsitikimų priežastis.

Triukšmingoje aplinkoje sunku bendrauti, girdėti garsinius signalus, įsiminti reikšmingą informaciją, susikaupti. Triukšmas slopina norą suteikti pagalbą, padidina agresyvaus elgesio tikimybę.

Triukšmą normuoja techninės ir higienos normos. Techninės normos nustato leistinąjį įrenginių garso slėgio lygį. Leidžiamus triukšmo lygius darbo ir gyvenamojoje aplinkoje bei triukšmo matavimą nustato Lietuvos higienos norma HN 33-2001 „Akustinis triukšmas. Leidžiami lygiai gyvenamojoje ir darbo aplinkoje. Matavimo metodikos bendrieji reikalavimai“. Darbo vietoje garso lygis negali viršyti 85 dBA. Gyvenamuosiuose kambariuose, poilsio namuose, viešbučiuose dieną garso lygis negali viršyti 40 dBA, naktį (n
nuo 23 iki 7 val.) – 30 dBA ir pan.

Triukšmo mažinimo būdai yra tokie:

» triukšmo mažinimas pačiame jo kilimo šaltinyje;

» garso sugertis arba absorbcija;

» garso izoliacija;

» aktyvus triukšmo mažinimas;

» organizaciniai administraciniai;

» architektūrinės statybinės priemonės;

» asmeninės apsauginės priemonės.

3. Nuovargis

Nuovargis – organizmo darbingumo sumažėjimas po tam tikrą laiką trukusios veiklos (fizinis, protinis, emocinis). Požymiai – pakinta širdies veikla, kvėpavimo, raumenų, nervų sistemos veikla, reakcijos greitis, sutrinka judesių koordinacija, nusilpsta regėjimas, klausa, pablogėja atmintis, dėmesys, sulėtėja mąstymas ir orientacija, kyla neigiamos emocijos

Psichologinėje literatūroje skiriamos trys nuovargio rūšys

» fiziologinis nuovargis, kai ilgai dirbant sutrinka žmogaus fiziologinės funkcijos. Darbo našumui jis gali neturėti įtakos;

» psichologinis nuovargis, kai pavargimas jaučiamas subjektyviai; jis nebūtinai susijęs su fiziologiniu nuovargiu;

» gamybinis nuovargis, kai mažėja darbo našumas, intensyvumas, blogėja darbo kokybė.

Yra ir toks nuovargio skirstymas:1) fizinis, kuris kyla atliekant fizinį darbą; 2) protinis, kuris kyla sprendžiant protinius uždavinius; 3) emocinis, kuris kyla dėl intensyvaus dėmesio, susirūpinimo, baimės padaryti klaidą

Socialiniams pedagogams yra būdingas protinis ir emocinis nuovargis.

Nuovargį sukeliantys veiksniai

» mikroklimato sąlygos: deguonies trūkumas, per didelė kenksmingų dujų koncentracija, aukšta temperatūra, didesnis už normalų oro drėgnumas, atmosferos slėgio pakitimas ir t.t.;

» oro užterštumas, vibracija, triukšmas, blogas apšvietimas, nepatogi darbo poza ir kt.;

» neapgalvotas darbo ir poilsio režimas, nepakankamas poilsio laikas, poilsiui skirto laiko netinkamas panaudojimas, miego režimo pažeidimas.;

» dažni ar stiprūs išgyvenimai;

» nervų sistemos liguista būklė, anksčiau patirtos traumos, alkoholio vartojimas ir

r kt.;

» netobuli darbo įgūdžiai.

Aš dar pridėčiau nepakankamą poilsį kaip tolesnio nuovargio priežastį. Jei žmogus vieną kartą nepailsi, neišsimiega, jis ir toliau jausis nuvargęs.

Nuovargis ir darbingumas

Nuovargis yra fiziologinis, laikinasis darbingumo ir organizmo funkcinių galimybių sumažėjimas po sunkaus ar įtempto darbo. Nuovargis yra sudėtingas fiziologinis procesas, kuris apima visas organizmo sistemas, bet daugiausia centrinę nervų sistemą. Ilgas, sunkus ir įtemtas darbas mažina organizmo darbingumą ir darbo našumą, blogėja bendra savijauta, dėmesys, atmintis, sunkiau susikoncentruoti, žmogus subjektyviai jaučiasi pavargęs.Pavargus mažėja raumenų jėga ir jų ištvermė, blogėja judesių koordinacija ir tikslumas, judesiai tampa vangesni, jaučiamas nedidelis raumenų skausmas. Mažėja regos, klausos, lytėjimo ir kitų analizatorių jautrumas, pablogėja regos, klausos sensomotorinių reakcijų greitis. Gerai pailsėjus, nuovargis praeina, atsistato savijauta ir darbingumas

Nuovargio profilaktika.

Didžiausią įtaką nuovargiui atsirasti ir jo dydžiui turi darbo organizavimas, higienos bei ergonominės darbo sąlygos. Sunkų fizinį darbą svarbu mechanizuoti, o gamybos procesus – automatizuoti, įrengti nuotolinį valdymą. Tai mažina darbo sunkumą ir jo trukmę sveikatai kenksmingomis sąlygomis.

Didelės įtakos turi darbuotojų treniruotumas konkrečiam darbui, t.y. jie nedaro nereikalingų, o tik racionalius ir tikslingus judesius, dirba ritmiškai, operacijas atlieka tiksliai, mažiausiomis pastangomis, tarsi automatiškai. Kūno padėtis darbo metu turi būti patogi, darbo vietos įrengimas turi atitikti ergonomikos reikalavimus: sėdėti reikia dirbti pritaikytame krėsle, kuris turi at
tlošą nugarai, atramą kojoms, alkūnėms, reguliuojamą aukštį ir kt. Darbo objektas, priemonės ir įrankiai turi būti pasiekiami. Didelis darbo intensyvumas didina nuovargį ir mažina darbo kokybę.

Daugumos profesijų darbuotojų darbo dienos trukmė neturi būti ilgesnė kaip 8 darbo valandos, o per savaitę – 40 valandų. Per darbo dieną ir savaitę svarbu tiksliai laikytis darbo ir poilsio režimo bei racionalios jų kaitos principų. Norint sumažinti nervinę ir emocinę įtampą ir pervargimo profilaktikai svarbu racionalus aktyvus poilsis: sportas, turizmas, teatrų, parodų lankymas, darbas sode, išvykos į gamtą, žvejyba ir kt. Svarbu turėti mėgstamų užsiėmimų. Rekomenduotina perprasti ir naudoti autotreningo principus. Dirbant svarbu daryti reguliarias pertraukas, atlikti fizinius pratimus, atsipalaiduoti poilsio arba specialiai įrengtose relaksacijos patalpose.

Emociniai veiksniai – darbo motyvacija, domėjimasis atliekamu darbu, jo prasmingumas, pasitenkinimas, iniciatyva ir kt. gali sumažinti subjektyvų nuovargio pojūtį, tačiau tik laikinai.

Monotoniškumas taip pat didina nuovargį. Norint jo išvengti, rekomenduojama periodiškai kaitalioti darbo ritmą, darbo užduotis, keisti konvejerio juostos judėjimo greitį, mokyti darbuotojus artimų profesijų, darbo metu pasitelkti pašalinius dirgiklius, pvz., muziką, dainavimą, daryti trumpas pertraukas.

Didelės įtakos nuovargio profilaktikai turi higienos ir ergonomikos sąlygos. Svarbu kiek galima sumažinti kenksmingų gamybos veiksnių poveikį – nepalankų mikroklimatą, triukšmą, vibraciją, spinduliavimą, dulkių, cheminių medžiagų koncentraciją, įrengti tinkamą vėdinimą, apšvietimą, sukurti estetines darbo aplinkos sąlygas.

Nuovargio profilaktikai gali būti rekomenduojamos tam tikros fiziologinės procedūros. Tai vandens procedūros, masažas, gamybinė mankšta, elektrinis raumenų stimuliavimas, biologiškai aktyvių taškų masažas ir kt. Kartais taikomi skonio dirgikliai, vartojami vitaminizuoti ir mineralizuoti gėrimai. Nuovargio profilaktikai galima saikingai išgerti arbatos ar kavos.

3. Stresas ir emocinis išsekimas

Stresas, emocinis išsekimas ir kiti rizikos veiksniai neigiamai veikia socialinių pedagogų sveikatą ir darbą. Panagrinėsiu streso poveikį ir apsisaugojimo būdus.

Daugybė priežasčių gali sąlygoti stresines reakcijas. Šie stimulai yra vadinami stresoriais ir jie gali būti fiziologinės, psichologinės, cheminės ar fizinės kilmės. Šviesa, triukšmas, temperatūra yra fiziniai stresoriai, jei jų lygis aplinkoje viršija tam tikras normas. Skausmas, neadekvati dieta – tai fiziologinių stresorių pavyzdžiai. Atskirų veiksnių poveikis sumuojasi, todėl kuo daugiau stresorių, tuo didesnis kumuliacinis efektas. Streso vystymosi tikimybė yra tuo didesnė, kuo didesnis skirtumas ir neatitikimas tarp poreikių ir galimybių. Todėl lemiamą reikšmę turi individo psichologinės ir fiziologinės galimybės. [1].

Kuo didesnis neatitikimas tarp žmogaus fizinių bei psichinių poreikių ir visuomenės galimybių tuos poreikius tenkinti, tuo didesnį stresą patiria žmogus. Vadinasi, stresas – tai ergonominės sistemos „žmogus – mašina – darbo aplinka“ neatitikimo rezultatas. [6, p. 97].

Ilgas valandas trunkantis darbas prie kompiuterio turi įtakos stresui.

Pagrindinės stresą sąlygojančių veiksnių grupės, dirbant kompiuteriu, yra šios:

 psichosocialiniai veiksniai;

 profesiniai veiksniai;

 ergonominiai darbo aplinkos veiksniai;

 asmeniniai ir paveldėti veiksniai.

Pagrindinės priemonės padedančios dirbantiesiems kompiuteriu minimizuoti stresinių veiksnių poveikį bei sumažinti streso įtaką organizmui, yra šios:

 optimalių ergonominių darbo sąlygų užtikrinimas, siekiant sumažinti organizmo psichofiziologinę įtampą darbo metu. Taip pat svarbu iki minimumo sumažinti kenksmingų darbo aplinkos veiksnių poveikį, sukurti ergonomiškas ir estetines darbo aplinkos sąlygas.

 nervinės ir emocinės įtampos darbo metu mažinimas, taikant darbuotojų kvalifikacijos kėlimo, profesinio mokymo programas, siekiant išvengti darbuotojų adaptacijos problemų, kylančių dėl naujų darbo technologijų bei darbo kompiuterizavimo įdiegimo.

 profilaktiniai darbuotojų sveikatos patikrinimai, darbo ir poilsio režimo reglamentavimas bei racionalus jų kaitaliojimas

 darbo ir poilsio režimo diferencijavimas priklausomai nuo darbinės veiklos pobūdžio. Rekomenduojama maksimali darbo dienos trukmė dirbant kompiuteriu yra 8 valandos. Pietų pertrauka turi būti daroma praėjus 4 valandoms nuo darbo pradžios, jos trukmė – ne trumpesnė kaip 1 valanda. Nepertraukiamo darbo kompiuteriu trukmė priklauso nuo darbo pobūdžio. Dirbantiems dialogo režimu, atliekantiems duomenų įvedimą, teksto surinkimo ir redagavimo darbus, rekomenduojamos 15 min. trukmės pertraukėlės po kiekvienos darbo valandos. Nuovargiui ir raumenų įtampai mažinti pertraukėlių metu rekomenduojama atlikti specialius fizinius pratimus darbo vietoje arba rekreacijos patalpoje.

Pagrindinės profilaktinės streso priemonės yra dvasinis atsipalaidavimas, tinkamas darbo ir poilsio režimas. Dvasiniam atsipalaidavimui reikia ramybės, atitinkamos aplinkos ir laiko. Tai ne tik natūrali streso kompensacija, bet ir gydymas, suteikiantis naujų jėgų darbui, kūrybai ir mokslui.

Emocinis pervargimas

Ilgalaikis stresas ilgainiui išsekina emociškai, mažėja teigiamų emocijų, nėra susidomėjimo aplinka, darbu, vystosi apatija.

Emocinis pervargimas – tai stresą sukeliančių veiksnių susikaupimas darbo vietoje. Jis neleidžia blaiviai mąstyti, kritiškai vertinti aplinkybių, tinkamai spręsti. Emociškai pervargęs žmogus nepakelia normalaus darbo krūvio ir ima ieškoti nusiraminimo, kartais ima vartoti vaistus, pradeda gerti, rūkyti ar vartoti narkotikus.

Norint atsikratyti emocinio pervargimo, reikia pačiam sau prisipažinti, kad jis yra. Tai ne visuomet lengva.

Kartais kolegos pastebi, kad žmogus staiga pasikeitė, o tai yra gera proga pasikalbėti apie slegiančias problemas.

Emocinio pervargimo požymiai, priežastys, profilaktika

Emocinis pervargimas yra fizinio, protinio ir dvasinio sudirginimo sindromas, kai vis daugiau prarandama energijos, tikslo. Taip gali atsitikti tiems, kurie dirba su žmonėmis, kurių darbas intensyvus, atsakingas, ar kurie pavestą darbą atlieka labai sąžiningai.

Požymiai

Išskiriamos trys emocinio išsekimo dalys.

Pirmasis komponentas – fizinis nuovargis, kai jaučiamas energijos trūkumas, lėtinis nuovargis bei bendras išsekimas. Pasirodo somatiniai požymiai: dažni galvos skausmai, pečių juostos ir kaklo raumenų įtempimas, nugaros skausmai, pakinta apetitas ir svoris, sutrinka miegas, dieną žmogus jaučiasi pavargęs, o naktį negali užmigti.

Antrasis komponentas yra emocinis nuovargis, kuris pasireiškia depresija, bejėgiškumu ir beviltiškumu. Nerandant užuojautos ir supratimo šeimoje ar tarp draugų, gali turėti suicidinių paskatų.

Trečiasis komponentas yra psichinis nuovargis. Asmuo pradeda save smerkti, neigiamai žiūrėti į darbą ir kitus žmones. Atsiradus keliems iš šių požymių ar visiems simptomams, reikia susirūpinti.

Emocinis išsekimas gali vystytis iš lėto, pereidamas kelis tipinius etapus: nerimo, pasipriešinimo ir išsekimo.

Nerimo etapo metu įsijungia apsauginiai mechanizmai, žmogus stengiasi susidoroti su kasdieninį stresą sukeliančiais veiksniais ir išlaikyti profesinį lygį. Atsiradus konfliktui, frustracijai, prasideda pasipriešinimo etapas.

Žmogus tampa ciniškas, rigidiškas, stengiasi atsiriboti nuo kitų. Trečiasis etapas pasireiškia ekstremaliais išsekimo požymiais.

Priežastys

Emocinį išsekimą gali skatinti:

• negalėjimas atlikti profesinių reikalavimų dėl per didelio darbo krūvio;

• nuolatinis spaudimas atlikti užduotis kaip galima greičiau;

• darbo aplinkoje vyraujantys neigiami faktoriai;

• rutininis ar monotoniškas darbas;

• stresas dėl baimės, kad negalėsite prisitaikyti prie greitai besikeičiančios tobulėjančios technikos.

Kaip apsisaugoti nuo emocinio išsekimo

Jeigu yra patiriamas emocinis išsekimas, reikėtų įvertinti ir kitus gyvenimo aspektus, kurie gali didinti emocinį išsekimą (santuokiniai nesklandumai).

Nurodomi du pervargimo mažinimo mechanizmai – įtampos mažinimas ir problemų sprendimas. Problemų sprendimo mechanizmas yra daug efektyvesnis, nes jis pašalina streso priežastį. Įtampos mažinimas nėra toks efektyvus, nes jis pašalina tik emocinį streso aspektą.

Tam tikros darbinės situacijos galėtų pašalinti ar sumažinti stresą. Teigiamą įtaką turi socialinių pedagogų skatinimas tobulėti savo srityje, aiškiai apibrėžta atsakomybė darbe, galimybė pasitarti ir susitikti su administracijos darbuotojais, darbe laikomasi lygybės principo, sudaromos sąlygos tobulėti.

Patys socialiniai pedagogai taip pat turėtų norėti keistis ir tobulėti:

• ieškoti galimybių tobulintis ir tobulėti darbe;

• nusistatyti asmeninius ir profesinius tikslus;

• tinkamai susiplanuoti savo laiką;

• laiką paskirstyti darbui ir asmeniniams poreikiams;

• susitvarkyti savo gyvenimą taip, kad jis teiktų malonumą ir pasitenkinimą.

Kaip atpažinti emocinį išsekimą

Streso sukeltus simptomus reikia atskirti nuo emocinio išsekimo požymių, nes t

. . .

pav. Įrangos išdėstymas kompiuterizuotoje darbo vietoje; čia: 1 – klaviatūra, 2 – sisteminis blokas,3 – displėjus, 4 – spausdintuvas, 5 – apšvietimo lempa, 6 – telefonas-faksas, 7 – kėdė.

Parenkant patalpas kompiuterizuotai darbo vietai įrengti, būtina laikytis tokių reikalavimų, kurie padeda sumažinti elektromagnetinės spinduliuotės lygį:

1. Patalpa turi būti parinkta labiausiai nutolusi nuo išorinių elektromagnetinės spinduliuotės šaltinių (galingų transformatorių, skirstymosi spintų, galingų apkrovų elektros kabelio, radijo perdavimo įtaisų ir t.t.). Visais atvejais rekomenduojama ištirti elektromagnetinių laukų lygius patalpoje, projektuojant čia kompiuterizuotas darbo vietas.

2. Ant langų esančias metalines grotas būtina įžeminti, nes jos gali veikti kaip elektromagnetinę spinduliuotę priimanti antena.

3. Grupines kompiuterizuotas darbo vietas rengti žemutiniuose aukštuose. Tada pastate jų įtaka elektromagnetinės spinduliuotės požiūriu bus mažiausia.

4. Patalpose projektuojant darbo vietų išdėstymą, reikia laikytis tokių reikalavimų:

• kiekvienoje darbo vietoje turi būti užtikrinamas įžeminimas (arba trilaidė linija su trečiuoju laidu, sujungtu su žeme). Kištukinių lizdų įžeminimo kontaktą galima naudoti, jei jo patikimumas patvirtinamas įžeminimo varžos matavimu, o ir eksploatuojant nereikės dažnai įjungti ar išjungti;

• visiškai nepageidautinas maitinimas viena linija, apeinančia patalpą visu perimetru, nes dėl to gali išaugti magnetinio lauko stipris 5 Hz-2kHz dažnių srityje;

• maitinimo linijas pageidautina išvedžioti ekranuojančiuose metaliniuose loveliuose arba vamzdžiuose;

• grupinio jungimo vietose turi būti ekranuoti skydeliai su pakankamu kištukinių lizdų kiekiu; lizdai turi būti daugiausiai ir vienodai nutolę nuo darbo vietų;

• grupinėse vietose jungti ne daugiau 2-3 vartotojų;

• pageidautina, kad kištukiniuose tinklo lizduose būtų galima keisti sisteminio bloko ir displėjaus kištukų poliarumą. Tai leistų parinkti kištukų orientaciją, kad elektromagnetiniai laukai darbo vietose būtų mažiausi.

Neteisingai įrengus elektros maitinimą darbo vietoje, elektrinių ir magnetinių laukų šaltiniais gali būti ne tik displėjus, sisteminio bloko impulsinis maitinimo šaltinis, tinklo maitinimo kabeliai, bet ir išoriniai įrenginiai: klaviatūra, spausdintuvas, modemas.

Darbui prie kompiuterio būdinga, kad tenka stebėti smulkius objektus ekrane, kai akiratyje yra dideli kontrastai, vaizdas neryškus, mirgantis. Dažnai tenka žiūrėti į skirtingu atstumu esančius objektus – klaviatūrą, ekraną, dokumentus. Atlikus matavimus nustatyta, kad žvilgsnis šokinėja nuo 15 iki 50 kartų per minutę. Itin dažnas akies perfokusavimas įvairiems atstumams bei ryškumo kontrastams laikomas vienu iš labiausiai negatyvių darbo su displėjumi veiksnių. Be to, ekrane dažnai atsispindi kiti daiktai. Visa tai labai vargina akis ir kenkia regėjimui.

.

6. Išvados

Darbuotojo sveikatos ir saugumo užtikrinimas didina darbuotojų darbo našumą. Todėl reikia numatyti visas reikiamas kompleksines priemones ryšiui tarp žmogaus, technikos, darbo aplinkos ir veiklos organizavimo gerinti.

Darbas turi būti organizuotas taip, kad darbuotojas nepatirtų fizinių perkrovų, kurios sukelia nuovargį, didina emocinę įtampą ir nelaimingų atsitikimų riziką. Todėl yra siūloma:

» tinkamai organizuoti darbo procesus, kad sumažėtų žmonių nuovargis ir monotonija, nervinė įtampa;

» numatyti streso, emocinės įtampos ir nuovargio profilaktiką planuojant darbo intensyvumą, darbo ir poilsio laiką bei panaudojant tinkamų ergonominių darbo aplinkos veiksnių derinį;

» mažinti triukšmą;

» būtina atsižvelgti į darbo psichologijos ir darbo sociologijos siūlymus, kurie aiškina elgsenos, emocijų, stresų ir kitų procesų įtaką įvairioms darbe pasitaikančioms situacijoms ir nurodo būdus, kaip išvengti profesinių ligų ir nelaimingų atsitikimų. (Čia aiškinama, kaip socialinės grupės struktūra, veikla gali daryti įtaką darbuotojo sveikatai ir saugumui įvairiose darbo situacijose.

Join the Conversation

×
×