Turinys
ĮVADAS 3ŠALIES APIBŪDINIMAS………………………………………………………………………………………………4IKIMOKYKLINIS UGDYMAS………………………………………………………………………………………6PRADINIS MOKYMAS…………………………………………………………………………………………………6PRIVALOMAS VIDURINIS MOKYMAS……………………………………………………………………….7BENDROJO LAVINIMO PILNASIS VIDURINIS MOKYMAS…………………………………………9PROFESINIS MOKYMAS…………………………………………………………………………………………….10AUKŠTASIS MOKSLAS………………………………………………………………………………………………11PEDAGOGŲ RENGIMAS…………………………………………………………………………………………….14SUAUGUSIŲJŲ ŠVIETIMAS……………………………………………………………………………………….14IŠVADOS…………………………………………………………………………………………………………………….17NAUDOTA LITERATŪRA……………………………………………………………………………………………18PRIEDAI………………………………………………………………………………………………………………………19ĮvadasKiekvienos pasaulio šalyje yra skirtinga švietimo sistema. Tad šiame referate stengsiuosi pažvelgti ir įžvelgti tarp Austrijos ir Lietuvos didžiausius skirtumus. Švietimo sistema parodo kiekvienos šalies lygį. Tik nuo švietimo sistemos priklauso šalies ateitis, nes tik nuo to, kokias galimybes jaunuoliai turi mokytis, koks mokymo lygis, priklauso busimų specialistų parengimas, ir kaip jie pabaigę dirbs savo darbą.ŠALIES APIBŪDINIMASAustrija
Austrija – valstybė Europos centrinėje dalyje, užimanti 84 tūkstančių kvadratinių kilometrū plotą ir turinti 7,5 milijonų gyventojų. Nuo 1156 metų, kurie laikomi austrijos valstybės įkūrimo metais, įvairūs istoriniai posūkiai ne kartą keitė šalies veidą. Nuo XIII amžiaus Austrija juto Vokietijos tiesioginę įtaką – ir viešpataujant habsburgų dinastijai, ir 1867 metais susikūrus dualistinei Austrijos – Vengrijos monarchijai,žlugusiai po Pirmojo pasaulinio karo. 1929 – 1933 metais, Austriją palietus ekonomikos krizei, pasukama fešizmo įsigalejomo keliu. Bandymas jį sustabdyti 1938 metais baigėsi nesėkmingai ir pagreitino vokiečių kariuomenėsįžengimą į Austriją. Po Antrojo pasaulinio karo (1945 metais) Austrija buvo padalyta į keturias okupacines zonas(JAV, Didžiosios Britanijos, Prancūzijos ir SSRS) ir tik 1955 metais atgavo nepriklausomybę.Šių dienų Austrija- neutrali, išsivysčiusi šalis, gaminanti vos ne dešimtadalį visos Europoje pagaminamos produkcijos. Austrija – federacinė respublika, suskirstyta į devynias žemes. 92 procentai yra austrai. Valstybinė kalba – vokiečių; dauguma tikinčiųjų – katalikai.Austrijoje švietimo uždaviniai ir įstatiminis pagrindas. Austrijos Respublikos Konstitucijoje yra įtvirtinta kiekvieno piliečio teisė į bet kurio lygio sugebėjmus atitinkantį išsilavinimą. Šios teisės įgyvendinimą užtikrina šalies valstybinė švietimo sistema, kurios teisinis pagrindas yra konstitucinio pobūdžio įstatymai.Privalomasis mokymas šiuo įstatymu pratęstas nuo 6 – 8 metų.Bendrojo lavinimo mokykla tapo realiai prieinama 10-14 metų vaikams ir iš žemesnių socialinių sluoksnių. Turintiems fizinių ir psichinių sutrikimų vaikams įsteigtos specialiosios mokyklos.
Mokyklos Įstatyme skelbiama: „Tinkamu ugdymu padėti jaunimui išplėtoti savo polinkius ir gabumus, perimant Tiesos, Gėrio ir Grožio vertybes, išaugti sveikiems, darbingiems, turintiems atsakomybės jausmą, savarankiškai mąstantiems demokratinės Austrijos piliečiam, sugebantiems dalyvauti savo šalies, Europos ir pasaulio ekonominiame ir kultūriniame gyvenime“. Labai panašūs švietimo uždaviniai formuluojami dabartinėje Lietuvos, kuriančios demokratinę visuomenę, švietimo konsepcijoje.7 – o dešimtmečio pabaigoje Austrijoje iškolo mokyklų naujos reformos būtinybė. Iš esmės tai sąlygoja trys momentai:• Sparti ekonominė šalies raida;• Tuometinės mokyklos veiklos visuomeninio politinio pobūdžio problemos;• Nauji pedagogikos mokslo laimėjimai ir edukacinių tyrimų rezultatai.Svarbiausias impulsas reformuoti Austrijos mokylą buvo intensyvi šalies ekonominė raida, iškėlusi naujus reikalavimus aukštesnės kvalifikacijos darbo jėgai.“Ugdymo planavimas ir ekonominė plėtra 1965 – 1975 metais”. Šis pranešimas tapo vienu svrbiausiu mokyklos atnaujinimo konceptualiu pagrindu.1970 metais Austrijoje Kanclerio padarytame vyriausybiniame pareiškime paskelbta Švietimo sistemos pertvarkymo koncepcija, taip pat numatytas atskirū struktūrinių ir kitokių švietimo sistemos pakeitimų išbandymas eksperimento forma.Taip pat buvo išleisti ir šie įstatymai:• Profesinio lavinimo įstatymas;• Mokyklos įstatymo papildai(1971-1980) ;• Mokyklinio mokymo įstatymas;• Bendrasis aukštojo mokslo įstatymas(1966 metais) ;• Universiteto organizacijos įstatymas(1975 metais) ;1979 metais Austrijos Kanclerio padarytame naujame vyriausybės pareiškime išdėstyti tolesni švietimo politikos reikalavimai ir uždavinaiai:• Kurti modernią ir humanišką Austrijos mokyklą: skatinančią asmenybės tobulėjimą, rengiančią profesinei veiklai, mokančią įveikti gyvenimo sunkumus, teikiančią džiaugsmą, prisiderinančią prie vaiko galimybių, realizuojančią partnerystės principą• Visiškai įgyvendinti “ lygių mokymosi galimybių“ politikąt.y. sudaryti vienodas galimybes mokytis miesto bei atokių kaimo vietovių, į vairių socialinių sluoksnių vaikams – ir mergaitėms bei berniukams;• Kaip vieną svarbiausių švietimo sistemos plėtros ir atnaujinimo priemonių pasitelkti mokyklos eksperimentą;…• Dar labiau išplėtoti profesinio lavinimo sistemą, padaryti ją lygiaverte švietimo sistemos dalimi;• Itin rūpintis suaugusiųjų švietimu, kooperuoti jį su mokykla, jaunimo ugdymu ir kultūra.Svarbiausias austrijos švietimo uždavinys yra sveiko ir darbštaus, atsakomybės jausmą turinčio ir savarankiškai mąstančio, sugebančio dalyvauti visuomenės gyvenime piliečio ugdymas. Pagrindines mokyklos funkcijas – mokymo, auklėjimo ir socialinę – siekiama realizuoti remiantis humanizmo ir demokratiškumo principais.Ikimokyklinis ugdymasPirmoji parengiamoji švietimo grandis apima vaikų darželių tinklą ir eksperimento stadiją praėjusias parengiamąsias klases. Pastarosios sudarytos tik mokyklai nepakankamai subrendusiems vaikams ir egzistuoja vaikų darželių ir mokyklų bazėje. Skirtingai negu visos kitos mokymo įstaigos, funkcionuojančios federacinės švietimo ministerijos žinioje, vaikų darželiai neturi vientisos valdymo sistemos: valdymas žemių lygyje; vaikų darželius išlaiko municipalitetai(70 procentų) , įvairios religinės bendruomenės, organizacijos ir privatūs asmenys(30 procentų).Mokestis už darželių lankimą gana aukštas; ypač privačiuose darželiuose, kuriuos lanko 37 ℅, ikimokyklinio amžiaus vaikų. Vaikų lavinimas orientuotas į bendrąjį ugdymą ir pažintinio aktyvumo plėtotę, naujų įgūdžių formavimą Tam naudojamos 3 mokymo formos: žaidimas, mokymas ir darbas.Į parengiamųjų klasių ir grupių mokomąją programą įtraukta vienuolika įvairaus tipo užsėmimų: 1) religija, 2) “susitikimas su aplinkinio pasaulio daiktais”; 3) eismo taisyklių mokymasis; 4) gimtoji kalba ir kalbejomo įgūdžių lavinimas; 5) ankstivasis matematinis parengimas; 6) dainavimas ir muzika; 7) ritmika; 8) darbo; 9) fizkultūra; 10) meninis auklėjimas; 11) žaidimas.Austrijos specialistai pažymi kad, parengiamosios grandies įvedimas leido leido pasiekti aukštesnį vaikų ugdymo lygį bei išryškinti startines jų galimybes.Pradinis mokymasVisi vaikai Austrijoje mokyklą pradeda lankyti nuo 6 metų. O Lietuvoje nuo 7 metų.Šalia pagrindinių pradinės mokyklos tikslų – suteikia elementarius pradinius rašymo, skaitymo ir skaičiavimo įdūdžius – naujajame mokymo plane – labai detalus moksleivių užklasinio laiko planavimas( žaidimas, vaikų kūryba, fizinis lavinimas).Paskutiniu metu pastebima tendencija jau pradinėje mokykloje skirstyti mokymo medžiagą į privalomąjį ir neprivalomąjį.Privalomieji dalykai: matematika, vokiečių kalba, religija (pastaruoju metu vyresniems kaip 13 metų suteikiama teisė atsisakyti lankyti religines pamokas, tačiau faktiškai religijos pamokos vyksta visur(, vaizdinis mokymas, muzikinis auklėjimas, meninis ugdymas, fizkultūra, darbas.Neprivalomieji dalykai: choras, muzikiniai žaidimai, vaidyba, fizinė kultūra beifakultatyviniai užsiėmimai.Labai didelis dėmesys skiriamaskomunikacinių įgūdžių bei emociolumo ugdymui.Visoje Austrijoje 8-e dešimtmetyje vyko plačios diskusijos dėl pradinių mokyklų struktūros bei paties pavadinimo(liaudies mokykla) pakeitimo. Tačiau pavadinimas išliko nepakitęs.Baigę 4 klases vaikai, priklausomai nuo jų sugebėjimų, interesų, gyvenamosios vietos, tėvu socialinės padėties, pradeda mokytis įvairaus tipo mokyklose. Gavę aukštus testavimo balus, jie patenka į prestižinę mokymo įstaigą: vidurinę bendrojo lavinimo mokyklą – gimnaziją.Kiti pradeda mokytis arba pagrindinėje mokykloje, srba aukštesniosios pakopos liaudies mokykloje. Abu mokyklų tipai apima 5-8 klases.Atskirai reikia paminėti specialiąją mokyklą, skirta vaikams, turintiems fizinių ir psichinių sutrikimų. Baigus pradinę specialiąją mokyklą, toliau mokslas tęsiamas aukšteniojoje specialios mokyklos pakopoje. Šio mokyklos Austrijoje labai gerai įrengtos, privalomasis mokslas čia atitinka vaikų fizinį ir psichinį pajėgumą. Šalyje veikia specialiosios kurčnebilių, aklųjų ir silpnaregių, turinčių kalbos, fizinių trūkumų, sunkiai auklėjamų vaikų mokyklos.Privalomasis vidurinis bendrasis lavinimasPrivalomasis vidurinis bendrasis mokymas trunka 5 metus: 1) pagrindinė mokykla:a)aukštesniosios pakopos liaudies mokykla;b)aukštesniosios pakopos specialioji mokykla;c)žemesnioji gimnazijos pakopa;2) politechnikos kursas(1 metai)Aukštesnioji liaudies mokyklų pakopa – tai 5-8 kalsės. Jų daugiausia yra kalnų rajonuose arba nedidelėse gyvenvietėse, kur dėl mažo mokinių skaičiaus nėra galimybių sukuri pagrindinės mokyklos.Dėstomųjų dalykų procentinė išraiška atrodytų taip: humanitariniam ciklui skiriama 16 procentų visos mokamosios medžiagos, matematiniam – 21,5 procentų, meniniam, estetiniui – 8,8 procentų, darbo – 12 procentų, fiziniai kultūrai – 4.4 procentų. Bendras savaitinis valandų skičius berniukams 27 valandos, o mergaitems 29 valandos( 2 valandos papildomai – namų ūkio vedimui) .
Aukštesniosios pakopos liaudies mokykla analogiška antrajam pagrindinės mokyklos tipui. Mokymą čia sąlygoja kaimo vietovėse gyvenančių vaikų specifinės buities sąlygos.Nemažas dėmesys šiose mokyklose skiriamas matematinėms disciplinoms, darbo ciklui, muzikiniam ir meniniam auklėjimui. Kryptingai mokama folkloro, skatinama studijuoti ir palaikyti liaudies papročius, tradicijas, skatinamas liaudies amatų mokymasis.Pagrindinė mokykla:5 – 8 klasės. Jos svarbiausiastikslas – suteikti bendrą bazinį išsilavinimą ir, priklausomai nuo besimokančiųjų interesų, polinkių ir gabumų, rengti juos profesiniamgyvenimui. Taip pat čia sudaromos sąlygos norintiems pereiti į kito tipo bendrojo lavinimo mokyklą. Dėstomųjų dalykų teorinis lygis čia žemesnis negu gimnazijoje. Daugiausia šio tipo mokymo įstaigas baigia būsimiejio viduriniosios greandies specialistai.1962 metais priėmus Mokyklų įstatymą, pagrindinės mokyklos struktūroje mažai kas pakito. Ji liko keturklasė. Atsisakyta mokyklinių srautų(I ir II) , kurie skyrėsi pagalbendrųjų disciplinų paskirtį. Vietoj jų 1985 metais įvestanauja organizacinė pagrindinės mokyklos forma – pažangumo grupės. Jų yra trys: 1 – stipriausia…, 2 – vidurinė, 3 – silpna. Mokiniai diferencijuojami tik mokantis pagrindinių dalykų: vokiečių ir užsienio kalbų bei matematikos.Oficialioji pedagogika laikosi nuomonės, kad ” naujoji pagrindinė mokykla” geriau išryškina mokinių gabumus bei interesus, opažangumo grupės parodo ne tik dėstymo ir mokymo lygį, bet pirmiausia visos mokyklinės sistemos dinamizmą, atverentį kelius naujai metodikai ir didaktikai. Tačiau demikratinė Austrijos visuomenė naująją mokyklinės selekcijos formą – diferencijaciją pagal pažangumą – laiko lemtinga patiems besimokantiems. Mokiniai ir jų tėvaipažangumo grupių sukūrimą sutiko be entuziazmo; jų nuomone, jos nepadeda mokytis, tai tik “negailestingas atrankos mechanizmas” , tik pagilinantis mokyklos problemas.Naujosios pagrindinės mokyklos mokymo plane (1986 m. ) yra 14 privalomųjų dalykų, numatyti privalomieji ir fakultatyvai. Privalomosios disciplinos: religija, vokiečių kalba, užsienio kalba( šiuolaikinė), istorija politika, geografija, ekonomika, martematika, braizomoji geometrija, biologija, fizika ir chemija, muzika, braižyba, darbas, namų ruoša( mergaitėms), fizinė kultūra.Privalomieji dalykai pagal pasirinkimą: lotynų, užsienio kalba, namų ruoša, mašinraštis, stenografija.Neprivalomieji dalykai: choras, mokymasis groti muziniais instrumentais, darbas, meninė kūryba, žaidimas, šachmatai, susipažinimas su profesijomis, kelių eismo taisyklių mokymasis, fizkultūra.Politechnikos kursas(9 – ieji mokymosi metai). Šis kursas yra privalomas. Dėl to Austrijoje kilo daug aštrių diskusijų, privalomąjį mokslą pailginusių vieneriais metais. Bet vėliau diskotuojant, ši mokymo forma buvo supaprastinta, 1980 metais buvo priimta mokyklinio įstatymo pataisa: įvesta pereinamoji pakopa, t.y., politechnikos kursas. Po poros metų eksperimentas įsitvirtino praktikoje.Pagrindinei vaikų daliai 9 klasė yra pereinamieji metai iš mokyklinio gyvenimo į profesiją. Politechnikos kursą leidžiama kurti arba kaip atskirą klasęvisose privalomosiose mokyklose, arba kaip savarankišką mokyklą. Kurso tikslas – susieti bendrąjį pagringinį išsilavinimą su praktika, su darbo pasauliu, o mergaites apmokyti vesti namų ūkį. Baigus politechnikos kursą, laikomas specilybės egzaminas. Šita mokyklinė grandis taip pat neišvengė diferenciacijos pagal pažangumą. Trys grupės išskiriamos mokantis 2 dalykų – vokiečių kalbos ir matematikos.Bendrojo lavinimo pilnasis vidurinis mokymasVidurinėje bendrojo lavonimo mokykloje( gimnazijoje) mokomasi 8 metus po keturmetė pradinės mokyklos. Ji užbaigiama baigiamaisiai egzaminai( gaunany brandos atestatą), teikiančiais teisę be egzaminų stiti į universitetą ar bet kurio tipo aukštąją mokyklą. Baigiamasis egzaminas taip pat suteikia teisę ir galimybępradėti valstybinę tarnybą.Šio tipo mokyklų tikslas – rengti aukštojo mokslostudijoms bei tolimesniam gyvenimui visuomenėje.Mokyklos yra diferencijuojamos pagal žinių lygį ir skirtomos į jaunesniųjų (1 – 4 klasės) ir vyresniųjų(5 – 8 klasės) grupes (pakopas).Pirmos ir antros vidurinės mokyklos klasės( 5 – 6 mokyklinis laiptelis) – tai stebėjimo ir orientacijos fazė. Šitam etape stebimi vaikų gabumai, aiškinami jų interesai, siekiant toliau numatyti ir parinkti tinkamą mokymosi formą. Bet iš esmės mokymo planas čia dar atitinka pagrindinę mokyklą.Trečioje klasėje (7 mokymosi metai) prasideda pirmasis pasiskirstymas į vieną iš trijų pagrindinių vidurinės mokyklosformų: gimnazija( su lotynų kalba), realinė gimnazija, ekonominė realinė mergaičių gimnazija. Mokymasis čia trunkaiki ketvirtos klasės.Be to, Austrijoje esama ir ypatingų vidurinio bendrojo lavinimo mokyklų: muzikos ar sporto profilio gimnazijų, vakarinių realinių gimnazijų, gamybinių internatinių mokyklų ir kitų.Veikia ir privačių mokyklų; didžioji jų dalis – konfesinės. Jos visiškai išlaikomos valstybės.Paskutiniajame dešimtmetyje Austrijoje pradėjo kurtis naujo tipo privačios mokyklos, pavadintos “alternatyvinėmis”. Tarp jų – namų mokymo mokyklos. Austrijos pedagogai vylėsi, kad naujų alternatyvinių mokyklų sukūrimas padės pakelti valstybinių mokyklų mokymo lygį. Alternatyvinės mokyklos turi daug bendro su visuomeninio tipo mokyklomis. Joms nebūdingas aukštasakademinis lygis, bet šiose mokyklose nėra griežtos atrankos ir diferenciacijos. Ugdymas vyksta partnerystės dvasia. Labai daug dėmesio skiriama individualiam darbui su mokiniu. Deja, praktika parodė, kad alternatyvinės mokyklos pirmiausia nesugebėjo užtikrinti reikiamos žinių kokybės( pedagogų kompetencijos stoka) ir išvesti tradicinės mokyklos iš aklavietės.Apibendrinant mokyklinės sistemos apžvalgą, galimapaskyti, kad Austrijos švietimo sistemai būdingos plačios bendrojo lavinimo galimybės ir didelė bendrojo lavinimo mokyklų įvairovė. 7- e dešimtmetyje prasidėjusio Austrijos mokyklos reformavimo ir modernizavimo rezultatas buvo pagrindinių jos funkcijų – mokymo, auklėjimo ir socialinės – išplėtimas ir sustiprėjęs ryšys tarp mokyklos ir gyvenimo. Didaktikoje sustiprinta mokymo diferenciacija ir individualizacija bei mokamųjų dalykų integracija. Austrijos mokykla jai iškeltus uždavinius stengiasi realizuoti, remdamasi humanistiniais ir demokratiniais principais.Profesinis mokymasProfesinis auklėjimas Austrijoje vyksta dviem būdais: 1)mokyklose: profesinio lavinimo vidurinėse aukštesniosiose mokyklose, pedagogų rengimo įstaigose; 2) dualinėje profesinio lavinimo sistemoje, apimančioje mokymąsi privalomojoje profesinėje mokykloje ir darbą įmonėje.Kai kurios specialybės įgyjamos tik pirmuoju, “mokykliniu” būdu ( pavyzdžiui: dažytojo, gėlininko), o kai kurias galima įgyti ir vienu, ir kitu būdu( pavyzdžiui ryšininko, laikrodininko).Dualinė profesinio lavinimo sistema. Po politechnikos kurso, devintaisiais, paskutiniaisiais privalomo mokymo metais, jaunuoliai toliau gali siekti įsigyti profesiją, lankydami privalomąją profesinę mokyklą( 20 procentų mokymosi laiko) ir kartu dirbdami įmonėje(80 procentų mokymosi laiko).Profesinio lavinimo vidurinės mokyklos. Jos suteikia profesinį išsilavinimą ir kartu tęsia moksleivių bendrąjį lavinimą. Į šias mokyklaspriimama( nustačius fizinį tinkamumą ir atlikus specialų testą) sėkmingai baigus 8 klases pagrindinėje arba liaudies mokykloje arba 4 metus pasimokius gimnazijoje. Priklausomai nuo specialybės, mokslas trunka nuo 1 iki 4 metų:• technikos, amatų ir taikomosiosdailės mokyklos – 4 metus;• vadybos mokyklos – 2 metus;• viešbučių, turizmo ir aptarnavimo sferos profesijų mokyklos – 3 metus;• socialinių profesijų mokyklos – 1 -3 metus;• žemės ūkio ir miškininkystės mokyklos- 2 – 4 metus;Profesinio lavinimo aukštesniosios mokyklos. Šiose mokyklose įgyjamas aukštesnio lygio profesinis vidurinis bendrasisi išsilavinimas. Pastarąjį liudija pilnojo vidurinio išsilavinimo( brandos) atestatas, suteikiantis teisę( kaip ir gimnazijų absolventams) stoti į universitetą( kai kurių specilybių laikant papildomus egzaminus).Į vidurines ir į aukštesniąsias profesines mokyklas įstojama sėkmingai baigus 8 klases pagrindinėje ar liaudies mokykloje arba 4 gimnazijos klases, išlaikius priėmimo testą bei praėjus fizinio tinkamumo patikrinimą.Mokslas čia paprastai trunka 5 metus. Be dieninio yra organizuojamas ir vakarinis mokymas, Austrijoje vadinamas ” antruoju lavinimo keliu”.Pagrindiniai aukštesniųjų profesinio lavinimo mokyklų tipai yra šie:• aukštesniosios technikos ir verslų mokymo įstaigos;• aukštesniosios rūbų modelevimo ir konstravimo mokymo įstaigos;• aukštesniosios ekonominių specialybių mokymo įstaigos;• aukštesniosios užsienio turizmo profesijų mokymo įstaigos;• prekybos akademijos;• aukštesniosios žemės ūkio ir miškininkystės mokymo įstaigos.Taigi įvairios ir gausios profesinio mokymo įstaigos Austrijoje užtikrina plačias ir įvairepuses jaunimo profesinio lavinimo galimybes. Išsamią informaciją apie profesinio lavinimosi galimybes moksleiviams suteikia mokinių patarėjai bei psichologai konsultantai pagrindinėse, liaudies mokyklose ir gimnazijose, taip pat mokymo konsultantai vidurinėse ir aukštesniosiose profesinio lavinimo mokyklose.Aukštasis mokslas
1365 metais dabartinės Austrijos teritorijoje buvo įkurta pirmoji aukštoji mokykla – Vienos universitetas, kuriame vyravo teologinių ir filosofinių disciplinų studijos. 1585 metais įsteigtas gracės, vėliau (17 amžiui) – Zalcburgo ir Insbruko universitetas. Todėl galima sakyti, kad Austrijos aukštoji mokykla turi gilias universitetines šaknis, nors įkurta ji šiek tiek vėliau, nei daugelyje kitų vakarų Europos šalių.Iki 18 amžiaus pabaigos universitetai priklausė bažnyčiai. Pagrindinė jų paskirtis – privilegijuotųjų visuomenės sluoksnių jaunimo religinis ugdymas. Tik 18 amžiaus pabaigoje, perėmus aukštųjų mokyklų valdymą valstybei, jų veiklapapildyta pasaulietiniais ir mokslo elementais.Aukštojo mokslo problemoms spręsti įkurta Aukštųjų mokyklų taryba ir Aukštosios mokyklos plėtros problemų tyrimo komisija. 1975 metais buvo priimtas Universiteto reorganizacijos. Įstatymas kuriame iškelta aukštosios mokyklos demokratizavimo būtinybė.Pagrindiniai Austijos mokyklos uždaviniai yra šie:• mokslų žinių plėtotė;• žinių perdavimas mokslinės tiriamosios veiklos ir dėstymo pagalba;• m…okslininkų rsngimas;• aukštos kvalifikacijos specialistų rengimas;• mokslo ir studijų koordinavimas.Taigi šalies aukštosios mokyklos svarbiausiomis funkcijomis galima laikyti studijas ir mokslinę veiklą. Be to, aukštoji mokykla užsiima ir moksline konsultacine bei kultūrine veikla. Visa tai atitinka pasaulio šalių aukštojo mokslo įstaigų svarbiausius uždavinius ir funkcijas.Šalies aukštosios mokyklos veikla grindžiama atitinkančiais šiuolaikines pasaulio aukštojo mokslo tendencijas principais: Vilhelmo von Humboldto suformuluotu mokslo ir studijų vienivės principu, universitetų autonomija, studentų ir dėstytojų bendradarbiavinu, akademine laisve.Valstybės vaidmuo aukštojo mokslo valdyme reiškiasi aukštojo mokslo įstaigų finansavimu, suteikiant joms tam tikrą autonomiją ir akademinę laisvę. Visgi Austijos universitetai turi mažesnę autonomiją, nei daugelio kitų demokratinių šalių, t.y šiuo aspektu Austrija šiek tiek atsilieka nuo pasaulinių tendencijų.Federacinės vyriausybės Mokslo ir tyrimų ministerija reguliuoja universitetinio sekretoriaus aukštųjų mokyklų veikla kontroliujama kitų federalinės vyriausybės ministerijų ir žinybų arba provincijos bei vietinės valdžios organų.
Austrijos aukštojo mokslo sistema apima dviejų lygių institucijas:• 18 universitetinio lygio mokymo įstaigų: 12 universitetų ir 6 aukštąsias meno mokyklas;• Neuniversitetinio lygio aukštąsias mokyklas, kurioms priklauso pedagoginės akademijos, taip pat medicinos, komercijos ir kitos mokyklos, neteikiančios akademinių laipsnių.Priėmimas į aukštąsias mokyklas ir studentų kontingentasKiekvienam Austrijos piliečiui šalies įstatymai suteikia teisę stoti į bet kurią aukštąją mokyklą, jei jis yra 17 ar daugiau metų ir turi pilnojo vidurinio išsilavinimo atestatą( ar kitą lygevertį dokumentą) . Brandos atestatas dažniausiai įgyjamas baigus 8 gimnazijos klases ir sėkmingai išlaikius valstybinius baigiamuosius egzaminus. Šis dokumentas gimnazijų abiturintams suteikia teisę stoti į aukštąją mokyklą be egzaminų. 70 procentų šalies aukštųjų mokyklų kontingento komplektuojama iš gimnazijos abiturientų, kita dalis – iš kitų pilnąjį vidurinį išsilavinimą suteikiančių mokymo įstaigų absolventų.Dabartinė Lietuvos priėmimo į aukštąsias mokyklas sistema skiriasi nuo Austrijos, tačiau jau ir lietuvoje pastebima tendencija mažinti stojamųjų egzaminų daugiau remtis brandos atestatu. Austrijos universitetinio lygio aukštosiose mokyklose didžiausią dalį sudaro studijuojantys teisę, vadybą ir administravimą, humanitarinius bei teologinius dalykus, mediciną.Studijos Austrijoje aukštosiose mokyklose vyksta 3 pakopom, kurių pirmosios dvi organizacine prasme yra sujungtos ir vyksta nepertraukiamai:• Pirmoji pakopa (2 metų) – bendramokslinio universitetinio parengimo – baigiama valstybiniu egzaminu, apimančiu keletą disciplinų; šis egzaminas panašus į Vokirtijos universitetuose po pirmų dviejų bazinio parengimo metų laikomus egzaminus;• Antroji pakopa (2-3 metų) – specialybinio lavinimo – baigiama valstybiniais egzaminais ir diplominiu darbu.• Sėkmingai baigus universitetų antrosios pakopos studijas, suteikiamas magistro laipsnis, o baigus specializuotąsias aukštojo mokslo studijas – lygevertis specilisto diplomas. Lietuvoje magistro laipsnis ir specialisto diplomas turi skirtingą svorį. Austrijoje kai kurių specialybių( medicinos, teisės, inžinerinėse ir kt.) įgytas magistro laipsnis ar diplomas nesuteikia teisės iš karto užsiimti profesine veikla; dar einamas papildomas praktinis parengimas, kurį patvirtina atitinkamos profesinės asociacijos.
• Trečioji pakopa – doktorantūros sistema – Austrijoje labai panaši į Vokietijos. Abiejose šalyse įstojimo į doktorantūrą sąlyga – diplomas arba magistro laipsnis.Per 2 metus savarankiškai išlaikęs reikalingus egzaminus, parengę ir sėkmingai apgynęs disertaciją, doktorantas gauna daktaro laipsnį. Medicinos daktaro laipsniui įgyti atskiros doktorantūros nėra. Šis laipsnis gaunamas”automatiškai”, t.y sėkming…ai užbaigus medicinos studijų aukštojoje mokykloje kursą ir įgyjus papildomą praktinį parengimą. Tokia tvarka – būdinga Austrijos specifika.Doktorantūra šioje šalyje yra universitetuose, kai kuriose universitetinio lygio aukštosiose mokyklose bei mokslinio tyrimo institutuose.Pedagogų rengimas
Pedagogų brengimas. Austrijoje gausu skirtingo lygio ir profilio švietimo įstaigų, rengiančių pedagogus įvairių tipų šalies mokykloms.Pedagoginis universitetas rengia mokytojus įvairaus tipo gimnazijoms.Pedagoginėse akademijose pilnojo vidurinio išsilavinimo bazėje rengiami mokytojai pradinėms(2 metų studijos) , pagrindinėms9 3 metai), pagalbinėms mokykloms ir politechninio kurso dėstymui. Šios akademijos įsteigtos 1966 metais. Jų šalyje yra 13.Be pedagoginių, yra ir 14 profesinių pedagoginių akademijų. Per 2-3 metus jos parengia darbinio mokymo, ekonominių, techninių ir kitų bspecialybių mokytojus vidurinėms ir aukštesniosioms profesinio lavinimo mokykloms. Į profesines pedagogines akademijas priimami jaunuoliai, turintys pilnojo vidurinio išsilavinimo atestatą, profesinį išsilavinimą ir profesinę praktiką. Stojant į kai kurias specialybes, patikrinamas fizinis tinkamumas.Visos pedagoginės ir profesinės pedagoginės akademijos turi savo bazines mokyklas.Vidurinėse profesinėse pedagoginėse mokyklose rengiami namų ūkio , amatų, žemės ir miško ūkio, stenografijos ir kitų profesijų mokytojai profesinėms mokykloms. Mokslas čia trunka 2-4 metus. Baigiant mokyklą, laikomas baigiamasis egzaminas, o po profesinės praktikos – dar ir profesinio tinkamumo egzaminas.Vidurinės pedagoginės mokyklos regia auklėtojus vaikų darželiams, vidurinėms mokykloms, internatinėms mokykloms. Mokslas čia trunka 4-5 metus, baigiamas pilnojo vidurinio išsilavinimo ir profesinio tinkamumo egzaminais. Po to mokslą galma tęsti profesinėje pedagoginėje akademijoje, pedagoginiame universitete.
Suaugusiųjų švietimas
1979 metų Austrijos Vyriausybės pareiškime buvo pabrėžta, kad suaugusiųjų švietimu dera itin rūpintis, nes “norint šiuolaikineme greit besikeičiančiame pasaulyje spręsti visuomenės profesijos, šeimos, laisvalaikio problemas, būtina nuolat įgyti naujų žinių, nuolat dvasiškai tobulėti”.Pagrindinis suaugusiųjų švietimo uždavinys – padėti atskiriems žmonėms nepertraukiamai plėtoti savo psichinius ir fizinius gebėjimus.Suaugusiųjų švietimu šalyje rūpinasi daugybė institutų ir organizacijų, besistengiančių patenkinti pačius įvairiausius žmonių lavinimosi poreikius. Dalis šių įstaigų orientuotas į bendrąjį lavinimą, pavyzdžiui: liaudies aukštesniosios mokyklos, švietimo namai. Čia sudaroma galimybė įgyti įvadinių žinių iš įvairių mokslo, medicinos politikos, buities sričių, lankyti kalbos ir pomėgių kursus, diskotuoti įvairiais aktualiais t.y sudaromos sąlygos asmenybės saviraiškai.Kita dalis suaugusiųjų švietimo įstaigų ( pvz., mokymo įmonės) pagrindinį dėmesį skiria profesiniam lavinimui, įgalina plėtoti profesines žinias, taip pat persikvalifikuoti, įgyjant naują profesiją.Suaugusiųjų švietimo įstaigų tinklas Austrijoje, skirtingai nei Lietuvos, yra labai platus. Jam priklauso apie 350 liaudies aukštesniųjų mokyklų, 2000 mokymo įmonių, apie 50 švietimo namų ir daugiau kaip 2300 liaudies bibliotekų. Įvertinus Austrijos mokslininkų prognozę, kad didelė dalis šiandieninių šalies moksleivių per vėlesnį profesinį savo gyvenimą turės 1 – 2 kartus persikvalifikuoti, suaugusiųjų švietimui iškyla daug naujų uždavinių, ir jo vaidmuo bendroje švietimo sistemoje dar labiau sustiprėja.1980 metais paskelbtame kooperacinės suaugusiųjų švietimo sistemos plėtros plane numatomo nuolatinio lavinimo pasiūla visiems gyventojų sluoksniams, ypač daug dėmesio skiriant žemą mokyklinį išsilavinimą turintiems žmonėms. 1980 metais Austrijoje priimtas Tęstinio mokymo įstatymas.Suaugusiųjų švietimas Austrijoje realizuojamas per gausių stambių ir mažesnių institucijų bei organizacijų veiklą. Svarbu tai, kad jos nėra centralizuotai valdomos. Svarb…iausios:• Politinė akademija;• Austijos politinio švietimo institutas;• Austrijos liaudies aukštesniųjų mokyklų sąjunga;
• Austrijos liaudies bibliotekų sąjunga;• Provencijų tęstinio švietimo institutas;• Austrijos švietimo įmonių ratas;• Profesinio ugdymo institutas;• Ūkio plėtotės institutas;• Asutrijos radijo ir televizijos švietimo programa.Be šių didžiųjų organizacijų ir įstaigų, atliekančių pagrindinę suaugusiųjų švietimo darbo dalį, yra daug mažesnių institucijų.Austrijoje taip pat rūpinamasi ir suaugusių užsieniečių švietimu.Taigi Austrijoje labai rūpinamasi suaugusiųjų švietimu, tam pripažįstant svarbią vietą bendrojo švietimo sistemoje.Išvados
Apibendrinant Austrijos švietimo sistemą galima daryti tokias išvadas:• Kiekvienas deramų sugebėjimų turintis Austrijos pilietis turi šalies Konstitucijoje įtvirtintą teisę į bet kurio lygio mokymą. • Pagrindinis Austrijos švietimo uždavinys – tinkamu ugdymu padėti jaunajai kartai išplėtoti savo fizines ir psichines galias, perimti, savarankiškai mąstančiais demokratinės valstybės piliečiais.• Pagrindinės Austrijos mokyklos funkcijas – mokymo, auklėjimo ir socialinę – siekiama realizuoti, remiantis humaniškumo ir demokratiškumo principais, kaip ir daugelyje Vakarų Europos šalių.• Prioritetiniai Austrijos švietimo politikos uždaviniai yra šie: kurti modernią ir humanišką mokyklą; plėtoti profesinio lavinimo sistemą; labai rūpintis suaugusiųjų švietimu.• Austeijoje žymiai daugiau pedagoginių mokyklų, kurios patenkina įvairaus profilio pedagogų poreikį, priešingai nei Lietuvoje.• Studijų organizavimas Austrijoje bei teikiamieji laipsniai skiriasi nuo Lietuvos.• Austrijoje privalomas mokslas 9 metus.
Naudota literatūra
1. Lyginamoji edukologija. Monografija. Kaunas: Technologija, 1997. 2. Prieiga per internetą http://www.ibw.at/html/bildungssystem/lithuanian06.pdf