virsvoris ir sveikata

Turinys

Įvadas ..............................3
1. Koks kūno svoris yra per didelis? .......................4
2. Viršsvorio priežastys ..............................5
3. Viršsvorio pasekmės žmogaus sveikatai .....................8
4. Kaip reikia valgyti, kad sveikata būtų gera ir negrėstų vršsvoris ............10
Išvados..............................14
Naudota literatūra ..............................15Įvadas
Viršsvoriu vadinamas kūno svorio padidėjimas dėl organizme susidariusio riebalų pertekliaus. Priežastis dažniausiai būna paprasta – daug valgome, bet mažai judame. Iš maisto gaunamos energinės vertės, t.y. kalorijų, reikia nei daugiau nei mažiau – tiek kiek jų “sudeginame”. O kai kalorijų per daug, jos, vaizdžiai tariant, virsta riebalais, ir žmogus ima tukti. O kuo labiau tunkame, tuo tingesni daaromės, nes turime nešioti daugiau kilogramų nei reikia kūnui.
Žmogus tinkamai prižiūrėdamas sveikatą kaupia socialines, materialines, kultūrines vertybes, kuria grožį, jaukią, malonią aplinką veikiančią palankiai visus. Tačiau daugelis iš mūsų susiduriame su kūno masės padidėjimu. Tai dažniausiai atsitinka tiems asmenims, kurie yra sulaukę vidutinio amžiaus. Tačiau esti žmonių ir jaunimo tarpe, kurie turi problemų su svoriu. (Herbertas M. Šeltonas, „Natūralioji higiena“, – Vilnius, 2005m.) Todėl viršsvorio problema aktuali daugeliui gyventojų.
Tyrimų duomenimis, antsvorio turinčių žmonių skaičius sudaro maždaug šeštadalį visų žemės žmonių &##8211; 1,1 mlrd. Ištyrus 25-64 metų Lietuvos gyventojus, viršsvorį turėjo 46 % vyrų ir 36 % moterų (KMI 25¬–29,9 kg/m2). Daugiau nei pusė 50 metų ir vyresnių moterų turi viršsvorį.(moteru.takas.lt/straipsnis.php?msg_id=562 – 29k -Parengė Saulius Tvirbutas. “Sveikas žmogus”. Sveikatos priežiūra, medicina ir farmacija Lietuvoje )
Kad ir kokios priežastys būtų, visada galima ra

asti išeitį. O tai daryti būtina, nes viršsvoris sukelia daugybę sveikatos sutrikimų: širdies ir kraujagyslių, sąnarių ligas, hipertoniją, cukrinį diabetą ir kai kurių rūšių vėžį. O ką kalbėti apie nuolatinį nepasitenkinimą savo išvaizda ir nerangumu..

Darbo tikslas: Atskleisti viršsvorio žalą žmogaus sveikatai.

Darbo uždaviniai:
1. Išsiaiškinti koks kūno svoris yra per didelis;
2. Išsiaiškinti kokios yra viršsvorio priežastys ir pasekmės žmogaus sveikatai;
3. Atskleisti pagrindines sveikos mitybos taisykles.1. Koks kūno svoris yra per didelis?
Viršsvoris apibūdinamas kaip riebalinės masės perteklius organizme. Žmonėms yra būdingi ūgio ir kūno formų skirtumai, skirtingo storio kaulai, skirtingai išlavinti raumenys, todėl svorio norma, kuriai nustatyti buvo atlikta daugybė tyrimų, yra santykinis dydis. Šiuo metu apsistota ties keliais gana paprastais nustatomais parametrais. Dažniausiai vertinamas kūno masės indeksas (KMI), nustatomas kūno masę kilogramais padalijus iš ūgio kvvadratu išreikšto kvadratiniais metrais t.y. KMI = kg./m2
KMI NORMOS IR PATOLOGIJOS VARIANTAI
KMI < 18,5 – kūno svoris nepakankamas
KMI = 18,5 – 24,9 – kūno svoris normalus
KMI = 24,9 – 29,9 – viršsvoris
KMI = 30,0 – 39,9 – nutukimas
KMI > 40,0 – sunkus ( mirtinas) nutukimas.

Tačiau paprastesnis būdas kūno masės indeksui nustatyti yra naudojama lentelė, kurioje nustatytas normalus kūno svoris pagal ūgį. Todėl nereikia gaišti laiko skaičiuojant kūno masės indekso pagal formulę. Tiesiog užtenka pažiūrėti į šią lentelę bei išsirinkti savo ūgį ir, iš karto sužinosime kiek turime bei galime sverti. Ši lentelė padės pacientams geriau orientuotis savo kūno masėje.
Ūgis cm. Ideali kūno masė

kg. Normali kūno masė (leidžiami nukrypimai nuo idealios masės kg.)
150 50 45-56
152 51 46-58
154 52 47-59
158 55 50-62
160 56 51-64
162 58 53-66
164 59 54-67
166 61 55-69
168 62 56-71
170 64 58-72
172 65 59-74
176 67 62-77
180 68 65-81
182 71 66-83
184 73 68-85
186 75 69-86
188 76 71-88
190 78 74-92
194 83 75-94
Kitas labai svarbus galimo viršsvorio žymuo yra liemens apimtis. Ji ypač gerai diagnozuoja centrinį pilvinio tipo nutukimą, kuris, kaip minėta sukelia širdies ir kraujagyslių ligas, todėl ir yra ypač pavojingas. Nustatyta, kad labai didelė rizika sveikatai kyla tuomet, jeigu vyra juosmens apimtis viršija 102 cm., o juosmens/klubų apimties santykis yra didesnis kaip 0,9. Moterų normali juosmens apimtis yra iki 88 cm, o juosmens/klubų apimties santykis – iki 0,85. Vidutinės rizikos grupei priklauso vyrai, kurių juosmens apimtis 94 – 102 cm, ir moterys, kurių juosmens apimtis 80 – 88 cm. Nors kuo labiau dideja KMI, tuo didesnė tikimybė mirti staigia mirtimi, šiuo metu manoma, kad svarbus rizikos sveikatai ir gyvybei žymuo yra juosmens apimtis. Ir turintys viršsvorio, ir normalaus svorio asmenys, kurių tokia pati padidėjusi juosmens apimtis, vienodai rizikuoja susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis ir anksčiau mirti. Pilvinis nutukimas yra viena iš pagrindinių ūminių miokardo infarkto priežasčių. (Gyd. dietologė E.Gavelienė Ar reikalinga individuali dieta? 2002 m. interviu svetainei www.kmi.lt)2. Viršsvorio priežastys
Dažnai girdime sau ir kitiems apgauti skirtus teiginius, kad „aš valgau labai mažai, bet vis tiek labai storėju“. Atlikus bandymus su viršsvorį ir normalų svorį turinčiomis gimnazistėmis paaiškėjo šie dalykai. Viršsvorį turinčios mergaitės tvirtino mažai valgančios. Gydytojai sutiko su jų tvirtinimais, bet suabejodavo joms iš
šėjus iš gydytojo kambario. Nustatyta, kad viršsvorį turinčios mergaitės nevalgo per daug. Buvo tirtas minėtų gimnazisčių maistas ir jų atliktas darbas. Taip pastebėtas dalykas: viršsvorį turinčios gimnazistės valgė ne daugiau, o tikrai mažiau už normaliai sveriančiąsias. Viršsvoris gimnazistėms atsirasdavo todėl, kad buvo tingios judėti. Jos tik trečdalį darbų padarydavo, kiek jų atlikdavo normalų svorį turinčiosios. Taigi žmogui viršsvoris gali atsirasti todėl, kad jis mažai juda.( Adomavičius J., „Kvieslys sveikaton“ – Vilnius, 2000). Taigi teiginys, kad “suvalgyti reikia nedaugiau negu išeikvojama”yra teisingas, tačiau gerokai supaprastintas. Valgymas yra labai svarbi organizmo funkcija, reguliuojama daugybės nervinių , hormoninių, medžiagų apykaitos ir psichologinių veiksnių. Beveik visada viršsvotis atsiranda tik esant šių mechanizmų sutrikimų kompleksui. Šiuo metu yra išskiriamos šios viršsvorio atsiradimo priežasčių grupės:
1. Genetiniai veiksniai: Nors vieno nutukimo geno nėra, žinoma, kad kelių kai kuriems žmonėms būdingų genų ar jų grupių sąveika su nepalankiais aplinkos ir elgesio veiksniais lemia gerokai didesnę kūno svorio didėjimo riziką. Viršsvorį skatinančios genų mutacijos gali veikti skirtingas grandis – apetitą, medžiagų apykaitą, hormoninius veiksnius, tačiau galiausiai lemti tą patį nemalonų rezultatą. Iš dalies tai paaiškina teiginys, kad evoliucijos metu, kai nuolat stigo maisto, daugiau galimybių išlikti turėjo žmonės, sugebėję kaupti riebalų atsargas. Tačiau dabar šis gebėjimas tampa jų pačių priešu, žalingi veikdamas sveikatos, taip pa
at ir reprodukcinės (lytinės, dauginimosi) būklę.
2. Gyvenimo būdas: Išnykus sunkaus fizinio darbo poreikiui, vis daugiau žmonių gyvena mažesnio judrumo sąlygomis. Optimalaus fizinio aktyvumo stoka ne tik smarkiai didina nutukimo riziką, bet ir skatina sąnarių, širdies, kraujagyslių ir kitų ligų, tarp jų ir kai kurių rūšių vėžio, vystimąsi. Didžiausia nerimą kelia ir tai, kad nutunka ne ir vaikai. Jie netgi pradėjo sirgti antrojo tipo cukriniu diabetu (atsirandančio dėl atsparumo insulinui).
3. Mityba: Viršsvorio turintys žmonės valgo ne tik per daug, bet ir ne tai, ką reikėtų. Valgymo malonumas yra vienas gyvenimo džiaugsmų. Nereikia jo atsisakyti. Tačiau tikrai mėgautis maistu ir valgymu galima ne persivalgant, o sugabenat pasidžiaugti kiekvienu kokybiško maisto kąsneliu. Apibendrinant mitybos faktorius galima teigti, kad nesveiką mitybą charakterizuoja ir viršsvorį gali skatinti:
1. Per didelio kalorijų skaičiaus suvartojimas;
2. Per gausus riebalų ir angliavandenių suvartojimas;
3. Nepakankamas skaidulinio maisto vartojimas (maistinės skaidulos- tai žarnyne nevirškinama augalinių maisto produktų dalis. Jos pagyvina žarnyno judesius, apsaugo nuo vidurių užkietėjimo, hemorojaus, mažina riziką susirgti storųjų žarnų vėžiu, padeda pašalinti iš organizmo cholesterolio perteklių yra naudingos viršsvorio profilaktikai ir gydymui);(Brazauskienė D., Černiauskienė L. R., Domarkienė S., Grinienė E., Gulbinienė Z., Merkienė V., Petkevičienė J., Urbienė S., Šalomskienė J., Sveikai mitybai – saugus maistas, Kaunas – 2000.)
4. Nepakankamas vaisių ir daržovių vartojimas;
5. Nepakankamas skysčių (visų pirma vandens) vartojimas (per parą sveikas žmogus turi išgerti 2 litrus skysčių);
6. Nesubalansuota mityba (vitaminų ir mineralų ar kitų būtinų medžiagų trūkumas gali skatinti pojūtį, kad vis dar nesame sotūs ir kažko norime, kurį šalindami be reikalo papildomai valgome;
4. Neurohormoniniai veiksniai: Apetitui, sotumo jausmui ir kitiems mitybą reguliuojantiems veiksniams labai didelę reikšmę turi neuromediatoriai (nervinius impulsus perduodančio.s medžiagos) ir hormonai. Svarbus žingsnis tiriant neurohormoninius viršsvorio vystimosi veiksnius buvo žengtas 1994 metais kai buvo atrastas leptinas. Tai baltyminis hormonas gaminamas riebaliniame audinyje. Didėjant riebalinio audinio kiekiui išskiriamas leptinas stimuliuoja „sotumo“ centrą galvos smegenyse kuris stabdo poreikį valgyti. Dalis viršsvorį turinčių žmonių turi įgimtą leptino geno mutaciją, dėl kurios neveikia šis sotumo atsiradimo mechanizmas. Tačiau daugeliui linkusių į viršsvorį žmonių ne trūksta leptino, o išsivysto atsparumas jam, todėl leptinas nesukelia sotumo jausmo.
5. Somatinės ligos: Viršsvoris yra svarbus kai kurių somatinių ligų simptomas. Jis būdingas kai kuriems endokrininiams sutrikimams (susilpnėjusiai skydliaukės veiklai, augimo hormonų nepakankamumui).
6. Vaistų poveikis: Viršsvorio vystimąsi gali skatinti steroidai, moteriški lytiniai hormonai, kai kurie antidepresantai ar antipsichotikai. Tačiau dažniausiai toks kūno svorio padidėjimas savaime susireguliuoja nustojus vartoti vaistus. Norint sumažinti šį šalutinį minėtų medikamentų poveikį, pradėjus juos vartoti verta laikytis sveikos mitybos taisyklių ir nedidinti suvalgomo maisto kiekio.
7. Psichologiniai ir emociniai sutrikimai: pagausėjęs valgymas yra pagrindinis kai kurių psichinių sferų sutrikimas (nervinės bulimijos ir impulsyvaus valgymo sindromo) simptomas. Šių sutrikimų atveju žmogus valgo impulsyviai be malonaus apetito ir mėgavimosi maistu, skatinamas specifinio nerimo ir įtampos, dažnai jausdamas diskomfortą ir kaltės jausmą bei siekdamas persivalgyti. Bulimijos atveju po tokio persivalgymo dažnai seka ne mažai žalinga išsivalymo procedūra (dirbtinai sukeltas vėmimas, vidurių laisvinamųjų ar šlapimo išsiskyrimą skatinančių vaistų vartojimas). Tačiau yra ir kitų, ne tokių specifinių mitybos atžvilgiu psichikos ligų, kai žmogus taip pat valgo siekdamas pasitenkinti arba dėl prarasto sotumo bei saiko jausmo. Taip gali atsitikti silpnaprotysčių, psichozių ar kitų sunkesnių ligų atvejais. Net ir sveiki žmonės tam tikrais laikotarpiais (esant stresui, nerimui, širdgėlai) savo emocijas slopina valgymu tuo susikurdami nemažai su atsirandančiu viršsvoriu turinčių problemų.
8. Mikrobiologiniai veiksniai: Manoma, kad žarnyno pakitimai, t.y. bakterijų perteklius gali didinti viršsvorio riziką.
9. Socialiniai veiksniai ir įpročiai: Net jausdamiesi sotūs žmonės valgo bendraudami, žiūrėdami televizorių, viešuose renginiuose, vakarėliuose, svečiuose ir t.t. Dar blogiau tai, kad paprastai tokiomis aplinkybėmis valgomi labiausiai sveikatą žalojantys produktai ir patiekalai: saldumynai, greitas, riebus, turintis daugiau konservantų ir kitų cheminių priedų maistas. Be to maistas nederinamas, kartu valgomi tarpusavyje neigiamai sąveikaujantys produktai, geriami alkoholiniai gėrimai. (www.neuromedicina.lt/index2.php?pagrid=22 – 55k)
Nekreipiant dėmesio į šiuos veiksnius, didėjant viršsvoriui gali prireikti kreiptis ir į medikus.3. Viršsvorio pasekmės žmogaus sveikatai
Lengviau būtų išvardini kokių neigiamų pasekmių viršsvoris nesukelia. Moksliškai įrodytas tik vienas teigiamas nedidelio viršsvorio padarinys – jo turintiems asmenims būdinga mažesnė osteoporozė (kaulų retėjimo) rizika.
Tačiau problemų, atsirandančių dėl viršsvorio yra tiek daug, kad jas patogiau yra suskirstyti i grupes:
Fiziologinės: Kūno masės indeksui padidėjus iki 32 (o normalus yra 18,5 – 24,9) mirties rizika išauga dvigubai. Šiuo atveju sveikatos problemas lemia arba padidėjusi riebalinio audinio masė (galimi sąnarių degeneraciniai pakitimai ir uždegimai, kvėpavimo sustojimas miego metu), arba padidėjęs riebalinių ląstelių kiekis (galimas cukrinis diabetas, vėžys, širdies ir kraujagyslių ligos, kepenų riebalinis pažeidimas). Taip pat organizme vystosi svarbūs patologiniai procesai: atsparumas insulinui, uždegiminė būklė ir polinkis į trombozę. Didėjant viršsvoriui, išsiderina sveiką medžiagų apykaitą palaikantys mechanizmai.
Po viršsvorio gali sekti ir pilvinis nutukimas, o dėl jo gali atsirasti: padidėjęs kraujospūdis, cukrinis diabetas atsirandantis dėl atsparumo insulinui, padidėjusi cholesterolio koncentracija kraujyje. Be išvardintų nutukimo komplikacijų, viršsvoris vienaip ar kitaip skatina šių ligų ir jų komplikacijų vystimąsi:
Širdies kraujagyslių (širdies nepakankamumo, širdies išsiplėtimo, venų išsiplėtimo);
Endokrininių ligų (menstruacijų sutrikimo, nevaisingumo);
Virškinimo ligų (tulžies pūslės akmenligės, išvaržos, žarnyno vėžio);
Inkstų ir lytinės sistemos ligų (šlapimo nelaikymo, inkstų nepakankamumo, krūties ir kiaušidžių vėžio, impotencijos, negyvo vaisiaus gimimo);
Odos (strijų, celiulito, spuogų ir vočių, odos uždegimo, padidėjusios odos pigmentacijos);
Kaulų raumenų (nugaros tarplankstelinių diskų pažeidimo, artrozės ir artrito);
Neurologinių (insulto, silpnaprotystės, galvos skausmų, padidėjusio galvospūdžio);
Kvėpavimo (dusulio, astmos, kvėpavimo sustojimo miegant, nepakankamos plaučių ventiliacijos, Pikviko sindromo – Pikviko sindromu sergantiems ligoniams yra būdingi ypač smarkūs kraujotakos ir kvėpavimo sistemų sutrikimai..);
Psichologinės: Viršsvorio ir nutukimo varginamiems asmenims ypač jeigu ši problema trunka nuo vaikystės, šios pasekmės labai gerai žinomos. Tai savigarbos, savivertės ir pasitikėjimo savimi jausmo sumažėjimas, depresija, taip pat kūno dismorfinis sindromas (liguistas nepasitenkinimas savo kūnu). Psichologiniai viršsvorio padariniai sukelia ir rimtas socialines pasekmes.
Socialinės. Į apkūnius asmenis visuomenė žiūri nepalankiai. Jie aplinkiniams sukelia mažiau pasitikėjimo ir yra mažiau patrauklūs. JAV atlikti tyrimai rodo, kad nutukę darbuotojai uždirba du kartus mažiau už tuos, kurių svoris normalus. Nutukusiems sunkiau siekti karjeros, jų yra prastesnis išsilavinimas. Visa tai atspindi tam tikrą socialinę stigmatizaciją, skatinančią apkūnių žmonių socialinę izoliaciją ir didesnį diskomfortą patiriamą bendraujant. Viršsvorio atsikratymas labai greitai pagerina savijautą ir pasitikėjimą savimi, kelia pagarbą aplinkiniams. (www.neuromedicina.lt/index2.php?pagrid=22 – 55k)

4. Kaip reikia valgyti, kad sveikata būtų gera ir negrėstų viršsvoris

PAGRINDINĖS SVEIKOS MITYBOS TAISYKLĖS:

1. Valgyti kuo įvairesnį maistą.
Kasdien žmogaus organizmas turi gauti apie 40 įvairiausių maisto medžiagų: baltymų, riebalų, angliavandenių, mineralinių medžiagų, vitaminų. Nė vienas produktas, išskyrus motinos pieną pirmų mėnesių kūdikiui, neturi visų maisto medžiagų reikiamo kiekio. Kai valgomas įvairus maistas, labiau tikėtina, jog organizmo poreikiai bus patenkinti. Kasdien būtina pasirinkti produktus iš 5 maisto produktų grupių, kurios yra tokios:
• Duona, kiti grūdiniai produktai, bulvės;
• Daržovės;
• Vaisiai;
• Pienas ir pieno produktai;
• Mėsa, žuvis, kiaušiniai, riešutai.

Iš piramidės matosi, kad daugiausia reikia valgyti grūdinių produktų, daržovių ir vaisių, kurie sudaro piramidės pagrindą. Mėsa ir pieno produktai vartotini vidutiniškais kie.kiais, o riebalai, cukrus, saldumynai – labai saikingai.
Žmonės, kurie nėra fiziškai aktyvūs arba nori sumažinti kūno svorį, turėtų suvalgyti per dieną mažesnį porcijų skaičių. Jiems reikia rinktis liesesnius pieno ir mėsos produktus, vartoti daugiau daržovių ir vaisių. Paaugliai, asmenys dirbantys fizinį darbą, sportuojantys turi valgyti didesnį maisto kiekį.
2. Rinktis liesus maisto produktus, kad mažėtų riebalų, ypač gyvulinių, ir cholesterolio kiekis maiste:
Gyvuliniuose riebaluose esančios sočiosios riebiosios rūgštys, patekusios į žmogaus organizmą, didina cholesterolio kiekį kraujyje. Visuose gyvuliniuose produktuose yra ir cholesterolio. Jei jo gaunama su maistu labai daug, kai kurių žmonių kraujyje taip pat gali padidėti cholesterolio koncentracija.
Patarimas, kaip sumažinti riebalų, sočiųjų riebiųjų rūgščių ir cholesterolio kiekį maiste:
• Pirkite liesą mėsą, ruošdami mėsą virti ar kepti nupjaukite matomus riebalus;
• Valgykite vištieną ar kalakutieną be odos;
• Vietoje mėsos dažniau valgykite žuvį;
• Rečiau valgykite virtas ar rūkytas dešras, nes dauguma jų yra riebios;
• Gerkite liesą pieną, kefyrą, rūgpienį;
• Valgykite liesą varškę ir sūrį;
• Darydami sumuštinius kuo ploniau tepkite sviestą ar margariną;
• Dažniau valgykite virtą ar troškintą maistą, rečiau – keptą;
• Nenaudokite kepimui jau kartą panaudoto aliejaus;
• Saikingai vartokite kiaušinio trynius (iki 7 per savaitę);
• Rečiau valgykite patiekalus iš kepenų ir inkstų.
3. Daugiau valgyti daržovių, vaisių ir grūdinių produktų, kad padidėtų sudėtingų angliavandenių ir skaidulių kiekis:
Sudėtinius angliavandenius (krakmolą) mes gauname valgydami duoną, košes, makaronus, bulves ir kitas daržoves. Tie produktai, kurie turi daug krakmolo, turi žmogaus organizmui būtinų medžiagų, tarp jų ir maistinių skaidulių.
Patarimai kaip padidinti skaidulių kiekį organizme:
• Valgykite duoną iš rupių miltų;
• Dažniau valgykite įvairių kruopų;
• Daugiau vartokite ankštinių produktų;
• Valgykite kuo daugiau ir įvairesnių daržovių ir vaisių;
• Daržoves ir vaisiu valgyti su žievele, bulves virti su lupenomis.
4. Saikingai vartoti cukrų
Daug ir dažnai vartojant cukrų, genda dantys, ypač jei jie blogai valomi. Kaip buvo minėta, mažiau saldumynų turėtų vartoti svorį mažinantys žmonės, kurių maisto davinio energetinė vertė ribojama.
Patarimai:
• Gerkite arbata ar kavą be cukraus arba dėkite į stiklinę ne daugiau kaip 1 arbatinį šaukštelį cukraus;
• Mažiau valgykite saldainių, šokolado, konditerijos gaminių;
• Gerkite nesaldintas sultis, mineralinį vandenį, mažiau gerkite limonado, saldžių vaisvandenių;
• Valgykite šviežius arba šaldytus vaisius, mažiau vartokite kompotų, džemų, uogienių.
5. Saikingai vartoti druską
Žmogui per parą reikia 6g. valgomosios druskos. Mes jos vartojame kelis kartus daugiau. Sūrus maistas ypač kenksmingas asmenims, kurių kraujo spaudimas yra padidėjęs.
Patarimai:
• Į gaminamą maistą dėti kuo mažiau druskos arba visai jos nedėti:
• Nesūdyti papildomai jau pagaminto maisto:
Rečiau naudoti užkandžiams sūrius riešutus, bulvinius traškučius, sūrius sausainius. (Brazauskienė D., Černiauskienė L. R., Domarkienė S., Grinienė E., Gulbinienė Z., Merkienė V., Petkevičienė J., Urbienė S., Šalomskienė J., Sveikai mitybai – saugus maistas, Kaunas – 2000.)
6. Nevartoti per daug skysčių
Žmonės geria viską, ir labai dideliais kiekiais. Visų gėrimų perteklius nualina inkstus ir širdį.(Vaištarienė K., Mitybos abėcėlė, Vilnius – 2006)
Pakeisti mitybos įpročius nelengva. Dažnai bandoma pasiteisinti maisto produktų pasirinkimo stoka, finansinėmis problemomis, laiko stoka. Tačiau nuolat aiškinant žmonėms mitybos svarbą sveikatai ir mokant juos sveikai valgyti, visuomenės mityba keičiasi, jos sveikata gerėja. (Brazauskienė D., Černiauskienė L. R., Domarkienė S., Grinienė E., Gulbinienė Z., Merkienė V., Petkevičienė J., Urbienė S., Šalomskienė J., Sveikai mitybai – saugus maistas, Kaunas – 2000.).Išvados
1. Kovojant su viršsvoriu būtina pasiskaičiuoti savo kūno masę pagal Kūno Masės Indekso ( KMI )formulę arba apie svorį pasidomėti kūno masės lentelėse. Jeigu Jūsų KMI yra 18,5 – 24,9 – tai Jūsų svoris yra normalus, o jeigu Jūsų KMI yra 24,9 – 29,9 – Jūs turite viršsvorio ir reikėtų į tai atkreipti dėmesį, kol viršsvoris neperaugo iki nutukimo ir tai nepadarė neigiamų pasėkmių sveikatai.
2. Priežasčių ( tai genetiniai veiksniai, mityba, gyvenimo būdas, socialiniai veiksniai veiksniai..), dėl kurių atsiranda viršsvoris yra labai daug, kaip ir jo neigiamų pasekmių žmogaus sveiktai. Tai ir padidėjęs kraujospūdis bei cholesterolio kiekis kraujyje, odos, širdies, žarnyno ligos. Tai ir nepasitikėjimas savimi bei visuomenės atstūmimas.
3. Kol nepradėsim sveikiau valgyti, tol mūsų sveikata nepagerės ir grės viršsvoris. Tačiau laikantis sveikos mitybos taisyklių, šito galima išvengti. Norint išvengti, kad neatsirastų viršsvorį lemiančios priežastys ir neigiamos jo pasekmės sveikatai reikia atkreipti dėmesį į savo gyvenimo būdą, į mitybą bei valgymo įpročius.

Literatūra
1. Adomavičius J., „Kvieslys sveikaton“ – Vilnius, 2000
2. Brazauskienė D., Černiauskienė L. R., Domarkienė S., Grinienė E., Gulbinienė Z., Merkienė V., Petkevičienė J., Urbienė S., Šalomskienė J., Sveikai mitybai – saugus maistas, Kaunas – 2000
3. Herbertas M. Šeltonas, „Natūralioji higiena“, – Vilnius, 2005m.
4. Vaištarienė K., Mitybos abėcėlė, Vilnius – 2006
5. moteru.takas.lt/straipsnis.php?msg_id=562 – 29k -Parengė Saulius Tvirbutas. “Sveikas žmogus”. Sveikatos priežiūra, medicina ir farmacija Lietuvoje
6. Gyd. dietologė E.Gavelienė Ar reikalinga individuali dieta? 2002 m. interviu svetainei www.kmi.lt
7. www.neuromedicina.lt/index2.php?pagrid=22 – 55k

Leave a Comment