Civilinės teisės konspektas

Civilinės teisės klausimai ir atsakymai

2.3. Kuo pasireiškia ryšys tarp civilinės teisės paskirties, tikslų, funkcijų?

Civilinės teisės paskirtis funkcijos iš esmės sutampa su bendrąja teisės paskirtimi ir funkcijomis. Teisės teorijos atstovai daro prielaidą, kad teisės funkcijas lemia socialinė teisės paskirtis, įgyvendindama teisės funkcijomis.

6. Civilinės teisės apibrėžimas ir jos vieta Lietuvos teisės sistemoje

6.1. Kokią praktinę reikšmę turi civilinės teisės apibrėžimas?

Civilinė teisė yra viena iš teisės šakų. Jos reikšmė mūsų gyvenime labai didelė, nes kiekviename žingsnyje visiems mums tenka susidurti su šios teisės reguliuojamais santykiais. Daugelis šių saantykių tokie dažni, įprasti, kad nejaučiame jų teisinio pobūdžio. Pavyzdžiui, tokie santykiai yra gyventojų nuolat sudaromos maisto prekių, pramoninių prekių, valgyklose patiekalų pirkimo-pardavimo sutartys, rangos sutartys dėl avalynės, rūbų taisymo, valymo, pervežimo sutartys ir pan. Kai nėra pažeidimų, žmonės paprastai negalvoja apie šių santykių teisinę prigimtį, kai pažeidimų atsiranda, teisė ir žmonių santykių teisinis charakteris tampa aktualūs. Kasdienio gyvenimo civilinėms teisinėms sutartims nekeliama jokių ypatingų sudarymo ir įvykdymo reikalavimų. Būna sudėtingesnių: pavyzdžiui, namo ar buto pirkimas. Tokiais atvejais jau iš annksto žinoma, kad yra taikomi įstatymo reikalavimai. Dar sudėtingesni civiliniai santykiai sudaromi su ūkiniais subjektais (įmonėmis, bankais, kredito įstaigomis, draudimo organizacijomis). Tai rodo, kad civiliniai teisiniai santykiai visuomenėje plačiai paplitę.
Jie gali būti:
1) tarp fizinių asmenų;
2) tarp fizinių ir juridinių asmenų;
3) tarp juridinių asmenų.

6.2. Pagal ko

okį civilinės teisės apibrėžimo elementą galime atskirti civilinę ir darbo teisę?

Darbo teisės atskyrimą lėmė XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje susiformavusi nauja socialinė politika, siekianti užtikrinti dirbančiųjų samdomąjį darbą žmonių teises. Be to, pagrindinis kriterijus dėl ko galime atskirti civilinę ir darbo teisę yra darbo teisinių santykių objektas. Tai darbinė funkcija.

6.3. Kaip pagrįsti teiginį, kad šeimos teisė yra civilinės teisės sudedamoji dalis?

Rinkos ekonomikos šalyse turtinių santykių reikšmė šeimoje yra labai didelė, todėl beveik visose valstybėse šeimos teisė yra civilinės teisės sudedamoji dalis. Be to, Civiliniam Kodekse yra atskirta net 3 knyga, kuri vadinasi Šeimos teisė.

6.4. Kodėl Lietuvos Respublikos civilinė teisė priskiriama prie monistinės privatinės teisės?

Todėl, kad Civilinis Kodeksas reglamentuoja visus turtinius, tarp jų ir komercinius, santykius. Poreikis atriboti komercinę teisę nuo civilinės teeisės išlieka ir monistinėje sistemoje, nes tai būtina norint pagrįsti specialiųjų normų taikymą.

6.5. Kuo skiriasi materialiosios tarptautinės privatinės teisės normos nuo CK ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų teisės normų?

Tarptautinės privatinės teisės paskirtis yra reglamentuoti santykius tarp privačių subjektų( fizinių ir juridinių asmenų). Šių teisės normų ypatumas tas, kad jos reglamentuoja privačius santykius, kuriuose yra užsienio elementas.

7. Lietuvos civilinės teisės sistema ir struktūra

7.1. Kuo skiriasi civilinės teisės sistema ir struktūra?
Lietuvos civilinę teisės struktūrą apibūdina CK struktūra. Jį sudaro šešios knygos, kurios savo ruožtu skirstomos į

dalis ir skyrius. Tiek vidinė civilinė teisės sistema, tiek jos struktūra yra vienodai svarbios aiškinant konkrečios teisinės normos turinį, jos taikymo sritį. CK 1.9 straipsnyje nustatyta: „Siekiant užtikrinti šio kodekso vientisumą ir atskirų struktūrinių dalių suderinamumą, taikant jo normas jos aiškinamos atsižvelgiant į šio kodekso sistemą bei struktūrą.“

7.2. Kokios aplinkybės sąlygoja civilinės teisės struktūrą?

Antriniai civilinės teisės elementai: 1) Institutas;

2) Subinstitutas;

3) Pošakis.

7.3. Kaip atskirti specialiąsias civilinės teisės normas nuo bendrųjų?

Lietuvos civilinei teisės sistemai būdingi pandektinės privatinės teisės bruožai. Ji turi išplėtotą bendrąją dalį, kurios nuostatos suformuoja teisinius pagrindus ne tik pačiai civilinei, bet ir kitoms Lietuvos privatinės teisės(darbo ir šeimos) šakoms funkcionuoti, ir vadinamąją specialiąją dalį, kuri reglamentuoja atskiras civilinių santykių rūšis.

7.4. Kas turi didesnę reikšmę – daiktinė ar prievolių teisė?

Prievolių teisė, nes ji apima didžiausią CK dalį.

7.5. Ar bendrosios CK normos yra tik CK Pirmojoje knygoje?

Bendrosios dalies normos yra išdėstytos CK Pirmojoje ir Antrojoje knygose.

8. Civilinės teisės šaltiniai

8.1. Kokios tarptautinės privatinės teisės normos vadinamos kolizinėmis?

Kolizinių normų savitumas yra tai, kad jos pačios tiesiogiai bylos šalių santykių nereguliuoja, o tik nurodo užsienio valstybės teisės sistemą, kurios teisės normos turi būti taikomos santykiams. Taigi kolizinių normų priemonėmis kitų valstybių civiliniai įstatymai gali būti taikomi Lietuvoje ir, atvirkščiai, Lietuvos civiliniai įstatymai – užsienyje.

8.2. Kodėl LR Konstitucija laikoma civilinės teisės šaltiniu?

Todėl, kad CK 1.3. straipsnio 1 dalis sako, kad: „C

Civilinės teisės šaltiniai yra Lietuvos Respublikos Konstitucija, šis kodeksas, kiti įstatymai, Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys.“

8.3. Kas priima kolizines tarptautines privatines teises normas?

Kiekviena valstybė pati kuria ir priima savo kolizines tarptautines privatines teises normas.

8.4. Nuo kokio momento materialiosios tarptautinės teisės normos tampa LR civilinės teisės sudėtine dalimi?

Pagal Lietuvos įstatymus tarptautinės sutartys, kurias ratifikavo, t.y. patvirtino Lietuvos Respublikos Seimas, yra sudedamoji LR civilinės teisės sudėtine dalis.
8.5. Kuo skiriasi ES teisės normos nuo tarptautinių privatinės teisės normų?

Visų pirma skiriasi tuo, kad ES teisės normos reglamentuoja ir vidinius Lietuvos santykius, o ne tik santykius su užsienio elementu. O antra, Lietuvai tapus ES nare, Europos Sąjungos teisės aktų Lietuvai nebereiks ratifikuoti.

8.6. Ką reiškia teiginys, kad ES teisė yra sui generis teisė?

Europos Bendrijų yra taisyklių sistema, kurią galima vadinti nauja teisine tvarka – sui generis(lot. – savitas), atskira nuo tarptautinės.

8.7. Jeigu tarptautinės sutarties taisyklės prieštarauja CK normoms, kas turi būti taikoma – CK norma ar tarptautinė sutartis?

CK norma turi būti taikoma.

8.8. Kodėl reikia unifikuoti ir harmonizuoti civilinę teisę?

Todėl, kad Lietuvai reikia turėti tokią pat turtinių santykių reglamentavimo ir žmogaus teisių užtikrinimo garantijų sistemą, kokia yra Europos Sąjungoje ir jos valstybėse narėse ir kitose pasaulio valstybėse, su kuriomis jungiamasi į ekonominio bendradarbiavimo sąjungas.

8.9. Kuo skiriasi civilinės teisės unifikavimas nuo harmonizavimo?

Unifikavimas reiškia, kad ES teisės aktai visiškai pakeičia nacionalinės te

eisės aktus atitinkamoje srityje. O harmonizavimas – tai toks ES teisinių priemonių pagalba siekiamas suderinamumo lygis, kai ES lygiu sukuriamos vienodos teisinės prielaidos(pagrindai), kuriais remiantis vyksta tolesnis reglamentavimas nacionaliniu lygiu.

8.10. Kas yra laikoma civilinės teisės spraga?

Civilinė teisės spraga – tai CK suformuluotas sakinys, bet su trūkumais ir reikalaujantis papildymų.

8.11. Kaip užpildomos civilinės teisės spragos?

Lietuvos Konstitucija yra tiesiogiai taikymo aktas, todėl ja gali būti remiamasi, kai reikia užpildyti civilinės teisės spragas.

8.12. Kuo skiriasi civilinės ir viešosios teisės spragų užpildymas?

Civilinėje teisėje spragos užpildomos Civiliniu Kodeksu, o viešojoje teisėje – Konstitucija ir CK užpildomos spragos.

9. Civilinis teisinis santykis

9.1. Ar gali egzistuoti civiliniai teisiniai santykiai be juos reglamentuojančių teisės normų?

Negali.

9.2. Kuo pasireiškia teisių ir pareigų vienovė teisiniame santykyje?

Civilinio teisinio santykio dalyviams atsiranda tarpusavio subjektinių civilinių teisių ir pareigų. Tai reiškia, kad vieno dalyvio subjektinės teisės atitinka kito dalyvio subjektinę civilinę teisinę pareigą.

9.3. Kas yra civilinio teisinio santykio atsiradimo pagrindas?

Civiliniam teisiniam santykiui atsirasti būtinas teisinis-faktinis pagrindas, vadinamas teisiniu faktu.

9.4. Ar kiekvienas faktas yra teisinis faktas?

Ne.

9.5. Ar visuomeniniai santykiai gali būti teisės faktu?

Ne.

9.6. Kuo skiriasi sudėtingas teisės faktas nuo faktų sudėties?

Teisinių faktų sudėtis yra kelių savarankiškų faktų sistema, o sudėtingas juridinis teisės faktas – vieno fakto požymių sistema.

9.7. Ar teisėti veiksmai gali būti laikomi teisės faktu?

Taip.

10. Fiziniai asmenys

10.1. Ar galima perleisti teisnumą kitam asmeniui?

Negalima.

10.2. Kokios yra teisinės pasekmės, kai grįžta asmuo, kuris buvo paskelbtas mirusiu?

Kai grįžta asmuo, kuris buvo paskelbtas mirusiu, jis turi teisę išsireikalauti tik tą turtą, kuris perėjo neatlygintinai tretiesiems asmenims, arba jo vertę, be to, tais atvejais, kai asmuo nežinia kur buvo dėl svarbių priežasčių, jis turi teisę reikalauti grąžinti jo turtą, išlikusį pas įpėdinius.

10.3. Ar neveiksnus asmuo turi civilinį teisnumą?

Taip.

10.4. Koks pagrindinis skirtumas tarp teisės į privatų gyvenimą ir garbės bei orumo pažeidimų?

Kiekvienas turi teisę į tai, kad būtų gerbiamas žmogaus privatus ir šeimos gyvenimas, būsto neliečiamybė ir susirašinėjimo slaptumas, o asmens garbės ir orumo gynimas yra specifinė fizinių asmenų teisė, ginama ir civilinės teisės, ir viešosios teisės normų.

10.5. Ar visuomenės informavimo priemonė privalo atlyginti asmeniui turtinę ir neturtinę žalą tuo atveju, kai ji turėjo žinoti, jog paskleisti neatitinka tikrovės, bet nurodė anonimiškai paskleistus duomenis pateikusį autorių?

Taip.

11. Juridiniai asmenys

11.1. Kokie juridiniai asmenys steigiami pareikštine tvarka?

Tokia tvarka yra steigiamos profesinės sąjungos.

11.2. Kokia ultra vires doktrinos esmė?

Pagal ultra vires doktriną kiekvienas juridinio asmens sandoris, nenumatytas jo įstatuose(neatitinkantis jo tikslų), yra ultra vires sandoris. Ji yra taikoma viešiesiems juridiniams asmenims.

11.3. Ar gali juridinis asmuo būti individualios įmonės steigėju?

Gali.

11.4. Kokiais būdais ginama teisė į pavadinimą?

CK numato tokias gynimo priemones į juridinio asmens pavadinimą: 1) reikalauti, kad teismas įpareigotų juridinį asmenį nutraukti neteisėtus veiksmus;
2) įpareigoti pakeisti pavadinimą ir atlyginti tais veiksmais padarytą žalą(pvz., patirtą dėl klientų praradimo);
3) jeigu teisės buvo įgytos prisidengiant kito juridinio asmens pavadinimu, reikalauti, kad asmuo perduotų viską, ką gavo prisidengęs ar naudodamas pavadinimą be jo savininko sutikimo.

11.5. Kokių teisių netenka bankrutuojanti įmonė?

Įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, atsiranda šios pasekmės: teisė valdyti, naudoti bankrutuojančios įmonės turtą ir juo disponuoti suteikiama tik administratoriui. Įmonės valdymo organai netenka įgaliojimų, o įmonės administratorius per 3 darbo dienas nuo teismo nutarties iškelti įmonei bankroto bylą įsiteisėjimo įspėja įmonės darbuotojus apie būsimą darbo sutarties nutraukimą ir po 15 darbo dienų nuo tokio įspėjimo nutraukia su jais darbo sutartis.

12. Privatieji juridiniai asmenys

12.1. Kaip suprantate neribotą atsakomybę pagal įmones prievoles?

Individuali įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo, todėl už individualios įmonės prievoles įmonės savininkas atsako visu turtu.

12.2. Ar neribota atsakomybė už įmonės prievoles reiškia, kad kreditorius su savo reikalavimu visais atvejais gali kreiptis tiesiogiai į įmonės savininką?

Taip.

12.3. Kokie yra neribotos atsakomybės įmonių požymiai?

1) atsakomybė yra viena iš įstatymo ar sutarties nustatytų sankcijų;

2) atsakomybės atsiradimo pagrindas yra teisės pažeidimas;

3) atsakomybė pasireiškia teisės pažeidėjui nenaudingomis (neigiamomis) turtinėmis pasekmėmis, dažniausiai turto sumažėjimu dėl žalos, nuostolių atlyginimo, netesybų sumokėjimo;

4) atsakomybė yra papildoma arba nauja prievolė, kuri nėra pažeisto teisinio santykio elementas;

5) atsakomybė įgyvendinama valstybės prievarta arba jos taikymo galimybe.

12.4. Kokie individualios įmonės ir ūkinės bendrijos skiriamieji požymiai?

Individualios įmonės skiriamieji požymiai: 1) įstatymai nereikalauja jokio minimalaus pradinio kapitalo;

2) IĮ gali tvarkyti supaprastintą buhalterinę apskaitą;

3) IĮ savininkas gali dirbti savo įmonėje pats vienas arba padedamas šeimos narių, t.y. jam nebūtina įdarbinti kitų darbuotojų ir su jais sudaryti darbo sutartis.

Ūkinės bendrijos skiriamieji požymiai: 1) Ūkinei bendrijai nebūtina įdarbinti darbuotojus pagal darbo sutartis, joje jungtines veiklos sutarties pagrindu gali dirbti ūkinės bendrijos tikrieji nariai;

2) ūkinė bendrija gali tvarkyti supaprastintą buhalterinę apskaitą;

3) įstatymai nereglamentuoja ūkinės bendrijos minimalaus nuosavo kapitalo.

12.5. Kas gali būti individualios įmonės savininkas?

Individuali įmonė – tai neinkorporuota įmonė, kuri asocijuojasi su fizinio asmens – komersanto, verslininko individualia komercine veikla.

12.6. Kokie reikalavimai keliami individualios įmonės pavadinimui ir kokia pavadinimo teisinė reikšmė?

Individuali įmonė privalo turėti firmos vardą, kuriame nurodomi jos teisinę formą nusakantys žodžiai „individuali įmonė“ ar „IĮ“.

12.7. Kokia tvarka valdoma individuali įmonė?

Individuali įmonė valdoma remiantis savininko turtu, t.y. jei IĮ bankrutuoja, tai bankrutuoja ir savininkas, nes jis atsako visu savo turtu.

12.8. Kokios ypatybės sąlygoja individualios įmonės savarankiškumą?

Pagrindinė ypatybė yra ta, kad individualios įmonės savininkas atsako visu savo turtu, bet jis gali remtis savo šeimos turtu, jei yra kažkokios finansinės bėdos.

12.9. Kokia tvarka steigiama ūkinė bendrija?

Steigiant ūkinę bendriją tarp steigėjų, kurie įregistravus bendriją tampa tikraisiais nariais, pasirašoma jungtinė veiklos sutartis. Ji gali būti sudaroma terminuota, sudaryta tam tikram jungtinės veiklos tikslui, arba neterminuota. Sutartis turi būti patvirtinta notaro.

12.10. Kas gali būti ūkinės bendrijos steigėjais?

Jais gali būti tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys.

12.11. Kokie yra ūkinės bendrijos steigimo ir veiklos pagrindai?

Pagrindas yra tas, kad ūkinė bendrija įsteigiama tik po to, kai pasirašoma sutartis tarp steigėjų.

12.12. Kokia tvarka yra sudaromi ūkinės bendrijos steigimo dokumentai?

Pirmiausia yra pasirašoma jungtinė veiklos sutartis. Ją pasirašo kiekvienas steigiamos bendrijos narys. Sutartis tvirtinama notariškai. Partnerių įnašai, kuriais pripažįstama visa, kas įnešta į bendrijos veiklą – pinigai, kitoks turtas, profesinės ir kitos žinios, įgūdžiai, dalykinė reputacija ir dalykiniai ryšiai, visų partnerių susitarimu įvertinami pinigais ir sudaro bendrijos nuosavą kapitalą.

12.13. Kokiuose dokumentuose įtvirtinamos ūkinės bendrijos narių teisės ir pareigos?

Ūkinės bendrijos steigėjų jungtinėje veiklos sutartyje.

12.14. Kokios pagrindinės ūkinių bendrijų narių teisės?

Kiekvienas tikrasis narys turi teisę atstovauti bendrijai, jeigu bendrosios jungtinės veiklos sutartyje nenustatyta kitaip. Be to, kiekvienas tikrasis narys turi teisę kartu su kitais spręsti bendrijos turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo bei kitus bendrijos veiklos klausimus.

12.15. Kokia yra ūkinių bendrijų narių atsakomybė?

Į ūkinę bendriją įstojęs naujas tikrasis narys yra asmeniškai atsakingas tik už tas bendrijos prievoles, kurios atsirado, jam tapus nariu. Nariai komanditoriai atsako tik ta savo turto dalimi, kurią pagal sutartį perdavė komanditinei ūkinei bendrijai.

12.16. Kokia tvarka bendrijos kreditoriai iš bendrijos narių gali reikalauti įvykdyti prievoles?

Jei prievolėms įvykdyti neužtenka bendrijos turto, už jos tiek sutartines, tiek nesutartines prievoles atsako bendrijos tikrieji nariai solidariai, t.y. kreditorius turi teisę reikalauti, kad kitą prievolės dalį įvykdytų bet kuris iš narių arba visi jie bendrai.

12.17. Kas sudaro ūkinių bendrijų turtą?

Partnerių įnašai, kuriais pripažįstama visa, kas įnešta į bendrijos veiklą – pinigai, kitoks turtas, profesinės ir kitos žinios, įgūdžiai, dalykinė reputacija ir dalykiniai ryšiai, visų partnerių susitarimu įvertinami pinigais ir sudaro bendrijos nuosavą kapitalą.

12.18. Kaip organizuojamas ūkinių bendrijų valdymas?

Priimant nutarimus, kiekvienas tikrasis bendrijos narys turi vieną balsą neatsižvelgiant į jo dalies bendrosios nuosavybės teisėje dydį. Nariai komanditoriai nedalyvauja valdant bendriją, išskyrus atvejus, kai toks dalyvavimas numatytas įstatyme ar jungtinės veiklos sutartyje.

12.19. Kokia tvarka skirstomas ūkinių bendrijų turtas ir nuostoliai?

Pelnas, gautas iš jungtinės veiklos, paskirstomas nariams proporcingai kiekvieno jų indėlio į bendrą veiklą vertei, jeigu ko kita nenustato jungtinės veiklos sutartis. Už bendro turto apskaitą yra atsakingas vienas iš narių, paskirtas visų narių bendru susitarimu.

12.20. Kokios yra ūkinių bendrijų rūšys?

Ūkinė bendrija gali būti dviejų teisinių formų(rūšių): tikroji ūkinė bendrija(TŪB) ir komanditinė(pasitikėjimo) ūkinė bendrija(KŪB).

12.21. Kokia yra ūkinių bendrijų narių atsakomybė už bendrijos prievoles?

Jeigu prievolėms įvykdyti neužtenka neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens turto, už jo prievoles atsako juridinio asmens dalyvis.

12.22. Kas turi teisę ūkinių bendrijų vardu sudaryti sandorius?

Bet kuris tikrasis ūkinės bendrijos narys.
12.23. Kokia šių sandorių sudarymo tvarka?

CK 2.83 straipsnis sako: 1. Sandoriai, kuriuos sudarė privačiojo juridinio asmens valdymo organai pažeisdami savo kompetenciją, sukelia prievoles juridiniam asmeniui, išskyrus atvejus, kai įrodoma, jog sudarydamas sandorį trečiasis asmuo žinojo, jog sandorį sudarė šios teisės neturintis juridinio asmens valdymo organas, ar dėl aplinkybių susiklostymo negalėjo to nežinoti.
2. Šio straipsnio 1 dalis netaikoma, jeigu yra nustatytas kiekybinis atstovavimas, t. y. juridinio asmens vardu gali veikti tik keli valdymo organo nariai kartu ar valdymo organo narys ir atstovas kartu, ar valdymo organo narys ir kito organo narys kartu, ar valdymo organo narys ir dalyvis kartu. Kiekybinis atstovavimas turi būti numatytas juridinio asmens steigimo dokumentuose, nurodytas juridinių asmenų registre ir paskelbtas juridinių asmenų registro nuostatų nustatyta tvarka.
3. Asmuo, sudaręs sandorį šio straipsnio 1 dalyje numatytomis aplinkybėmis, yra subsidiariai atsakingas, jei trečiojo asmens reikalavimo juridinis asmuo iki galo nepatenkina.

12.24. Kokie narystės ūkinėje bendrijoje pasibaigimo pagrindai?

Ūkinės bendrijos pasibaigimas yra jos, kaip civilinių santykių, veiklos nutraukimas, pasireiškiantis jo, kaip juridinio asmens, registracijos nutraukimu, organizacinės struktūros panaikinimu, atskiro turto panaikinimu ir prievolių nutraukimu. Juridiniai asmenys pasibaigia juos likviduojant arba reorganizuojant (CK 2.95 str.). Įstatymas numato du juridinio asmens pasibaigimo būdus – likvidavimą ir reorganizavimą. Tačiau jų teisinės pasekmės yra skirtingos, todėl likvidavimą ir reorganizavimą reikia skirti. Likvidavimas reiškia visišką juridinio asmens išnykimą, nutraukiant jo nuosavybės ir prievolines teises. Tuo tarpu reorganizavimas yra tik sąlyginis iki jo buvusio juridinio asmens nuosavybės ir prievolinių teisių nutraukimas. Tai juridinio asmens pabaiga be likvidavimo procedūros.

12.25. Kokie yra ūkinės bendrijos veiklos nutraukimo pagrindai?

Išskirtinos dvi bendrijos veiklos nutraukimo pagrindų grupės dėl: 1) bendrijos narių veiksmų;
2) įstatyme numatytų aplinkybių, nepriklausančių nuo jungtinės veiklos sutarties dalyvių valios.

12.26. Kokie ūkinės bendrijos likvidavimo pagrindai?

Likvidavimas reiškia visišką juridinio asmens, įskaitant ir ūkinės bendrijos išnykimą, nutraukiant jo nuosavybės ir prievolines teises. CK 2.70 straipsnis sako: „Jeigu per tris mėnesius nuo pranešimo apie numatomą juridinio asmens likvidavimą paskelbimo juridinių asmenų registro tvarkytojas negauna prieštaravimo dėl juridinio asmens likvidavimo, jis kreipiasi į teismą dėl juridinio asmens likvidavimo.“

12.27. Kokia tvarka yra dalijamas likviduojamos ūkinės bendrijos turtas?

Vienam iš bendrijos tikrųjų narių mirus, jo turtas atiduodamas kitiems gyviems likviduojamos ūkinės bendrijos nariams.

12.28. Kokios tikrosios ūkinės bendrijos ir komanditinės ūkinės bendrovės skiriamieji požymiai?

TŪB remiasi jos narių suteikiamais įnašais, šioje bendrijoje turi būti ne mažiau kaip du ir ne daugiau kaip dvidešimt narių(KŪB – ne mažiau kaip trys). KŪB skolina ir įsipareigoja tretiesiems asmenims.

12.29. Koks komanditoriaus teisinis statusas?

Jis yra ūkinės bendrijos tikrasis narys, kuris atsako visu savo turtu.

12.30. Kokios komanditoriaus atsakomybės ribos?

Jeigu komanditorius nesilaikydamas reikalavimo: neturi teisės atstovauti bendrijai, sudaro bendrijos vardu sandorį, tada jis atsako solidariai su tikraisiais nariais pagal prievoles, kurios atsirado iš tokio sandorio, visu savo turtu.

12.31. Kokias teisės ir pareigas turi komanditorius?
Kiekvienas narys, komanditorius, turi teisę į teisingą ir išsamią informaciją, t.y. turi teisę susipažinti su bendrų reikalų tvarkymo dokumentais, nepaisant to, įgaliotas jis ar ne tvarkyti bendrus reikalus.
12.32. Kokie skiriamieji uždarųjų akcinių bendrovių požymiai?

1) įstatinis kapitalas negali būti mažesnis kaip 10000 litų;

2) joje negali būti daugiau kaip 250 akcininkų;

3) akcijos negali būti platinamos bei jomis prekiaujama viešai, jei kituose įstatymuose kitaip.

12.33. Kokia uždarosioms akcinėms bendrovėms nustatytų ribojimų esmė?

Tokia, kad turi būti užtikrinama garantija, kad UAB veiktų pelningai.

12.34. Kokios uždarosioms akcinėms bendrovėms nustatytų ribojimų pažeidimo pasekmės?

Gali bankrutuoti UAB, jei nebus šių ribojimų.

12.35. Kokia akcinės bendrovės, kaip socialinio-ekonominio mechanizmo esmė?

Tai įmonės, išsiskiriančios bendruoju teisnumu, galinčios užsiimti bet kokia įstatymo nedraudžiama ūkine veikla, bei specialiu teisnumu, teisiniu reguliavimu bei ypatinga veiklos priežiūra.

12.36. Kokie akcinių bendrovių steigimo etapai?

Steigėjai pirmiausia turi sudaryti steigimo sutartį(aktą). Jeigu bendrovę steigia vienas asmuo, vietoj steigimo sutarties steigėjas pasirašo bendrovės steigimo aktą, kuriam taikomi steigimo sutarties reikalavimai.

12.37. Kokia akcinės bendrovės steigimo sutarties ir įstatų teisinė reikšmė?

Bendrovės steigimo sutartis suteikia teisę atidaryti kaupiamąją steigiamos bendrovės sąskaitą Lietuvos Respublikoje registruotame banke ir steigiant akcinę bendrovę registruoti akcijas Vertybinių popierių komisijoje. Per steigimo sutartyje numatytą laiką bendrovės steigėjai privalo parengti įstatus ir išplatinti akcijas. Bendrovės įstatai bei jų pakeitimai galioja tik juos įregistravus įstatymų nustatyta tvarka Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registre.

12.38. Kokia steigimo sutarties sudarymo ir tvirtinimo tvarka?

Steigėjai pirmiausia turi sudaryti steigimo sutartį(aktą). Jeigu bendrovę steigia vienas asmuo, vietoj steigimo sutarties steigėjas pasirašo bendrovės steigimo aktą, kuriam taikomi steigimo sutarties reikalavimai. Steigiamos bendrovės įstatai iki steigiamojo susirinkimo turi būti pasirašyti visų steigėjų ar jų atstovų.

12.39. Kokia akcinės bendrovės įstatų tvirtinimo tvarka?

Steigiamos bendrovės įstatai iki steigiamojo susirinkimo turi būti pasirašyti visų steigėjų ar jų atstovų. Bendrovės įstatai bei jų pakeitimai galioja tik juos įregistravus įstatymų nustatyta tvarka Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registre.

12.40. Kas turi teisę steigiamos bendrovės vardu sudaryti sandorius?

Steigiamasis susirinkimas.

12.41. Kokia tvarka tvirtinami steigiamos bendrovės vardu sudaryti sandoriai?

CK numato, kokia tvarka galioja ar negalioja sandoriai, kurie yra sudaryti pažeidžiant ir privačiojo, ir viešojo juridinio asmens organo kompetenciją. Sandoriai, kuriuos sudarė privataus juridinio asmens valdymo organas pažeisdamas savo kompetenciją, galioja ir yra privalomi vykdyti juridiniam asmeniui, jeigu trečiasis asmuo prieš sudarydamas sandorį nežinojo ir negalėjo žinoti, jog juridinio asmens valdymo organas veikia viršydamas savo kompetenciją. Sandoriai, kuriuos sudarė viešojo juridinio asmens valdymo organas viršydamas savo kompetencijos ribas, negalioja, išskyrus tuos atvejus, kai pats juridinis asmuo tiems sandoriams pritaria.

12.42. Nuo kokio momento bendrovė laikoma įsteigta(įgyja juridinio asmens teises)?

Ją įregistravus įstatymų nustatyta tvarka Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registre.

12.43. Kokia akcinių bendrovių įregistravimo teisinė reikšmė?

Juridinių asmenų registro duomenys, registre kaupiami dokumentai ir bet kokia kita registrui pateikta informacija yra vieši (CK 2.71 str. l d.). Juridinių asmenų registre turi būti nurodyti juridinio asmens pavadinimas, teisinė forma, kodas, buveinė, organai, valdymo organų nariai, dalyviai, filialai ir atstovybės, veiklos apribojimai, teisinis statusas, juridinio asmens pasibaigimas ir kiti duomenys.

12.44. Kokia bendrovės veiklos tikslų nustatymo bendrovės įstatuose teisinė reikšmė?

Įstatai yra teisės aktas, kuriuo bendrovė vadovaujasi savo veikloje. Išplėtota įstatymų bazė, reguliuojanti akcinių bendrovių veiklą, mažina steigiamųjų dokumentų(įstatų) reikšmę, nes didžiąją dalį bendrovių veiklos reguliuoja imperatyviosios įstatymų ir poįstatyminių aktų normos(CK 2.47 ir 2.83 str.).

12.45. Kokios akcinių bendrovių kapitalo rūšys ir jų sudėtis?

Bendrovės kapitalas skirstomas į nuosavą ir skolintą. Nuosavą kapitalą sudaro: 1) įstatinis kapitalas;
2) kitas kapitalas(akcijų priedai(nominalios vertės perviršijimas), perkainojimo rezervas, privalomasis rezervas ir kiti rezervai, nepaskirstytasis pelnas(nuostolis), dotacijos ir negrąžintos subsidijos, atidėtosios išlaidos).

12.46. Kam yra lygus bendrovės įstatinio kapitalo dydis?

Jis yra lygus visų bendrovės pasirašytų akcijų nominalių verčių sumai.

12.47. Kokia įstatinio kapitalo teisinė reikšmė?

Įstatinis kapitalas – tai bendrovės kapitalo dalis, nurodyta įstatuose, atspindinti visų bendrovės dalyvių įnašų bendrąją nominalią vertę ir kiekvieną bendrovės dalyvio dalį, išreikštą procentais.

12.48. Kokie yra akcijų požymiai?

Akcijos yra vertybiniai popieriai, pažymintys jų savininkų dalį bendrovės įstatiniame kapitale, suteikiantys jiems turtinių bei neturtinių teisių.

12.49. Kokios yra bendrovės akcijų rūšys ir kokia skirstymo į rūšis esmė?

Akcijos gali būti vardinės arba pareikštinės, paprastos arba privilegijuotos, materialios ir nematerialios. O skirstymo į rūšis esmė yra ta, kad reikia skirti kokia yra akcija įmonėje.

12.50. Kokias teises turi akcinės bendrovės akcininkai?

Pagrindinės teisės yra šios: 1) teisė perleisti akciją;

2) teisė laiku ir reguliariai gauti reikiamą informaciją apie bendrovę;

3) teisė dalyvauti ir balsuoti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose;

4) teisė dalyvauti bendrovės valdymo organų organuose;

5) teisė gauti bendrovės pelno dalį;

6) teisė kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo.

12.51. Kokias žinote akcininkų gynimo formas?

Kiekvienas akcininkas privalo būti ginamas nuo per didelio disponavimo akcijomis ir jų perleidimo.

12.52. Kokie bendrovės organai ir kokiais atvejais yra atsakingi už akcininkų teisių apsaugą?

Steigiamasis akcininkų susirinkimas ir tais atvejais, kai vyksta tų akcininkų apsauga, jie yra saugomi nuo per didelio dėmesio.

12.53. Kokia akcinių bendrovių akcininkų atsakomybė?

CK 2.50 straipsnis sako: 1. Juridinis asmuo, įskaitant ir akcininkus, atsako pagal savo prievoles jam nuosavybės ar patikėjimo teise priklausančiu turtu.
2. Juridinis asmuo neatsako pagal juridinio asmens dalyvio prievoles, o pastarasis neatsako pagal juridinio asmens prievoles, išskyrus įstatymuose arba juridinio asmens steigimo dokumentuose numatytus atvejus.
3. Kai juridinis asmuo negali įvykdyti prievolės dėl juridinio asmens dalyvio nesąžiningų veiksmų, juridinio asmens dalyvis atsako pagal juridinio asmens prievolę savo turtu subsidiariai.

12.54. Kokios pagrindinės akcininkų pareigos bendrovei?

Bendrovės administracija privalo turėti galimybę priimti sprendimus greitai besikeičiančiomis rinkos sąlygomis, todėl nesitikima, kad bendrovės akcininkai prisiims atsakomybę už operatyvinį bendrovės valdymą. Šios pareigos paprastai tenka valdymo organams, kurių nariai yra akcininkų renkami, skatinami, o prireikus – atleidžiami ir net gali būti patraukiami atsakomybėn, jei savo pareigas atlieka netinkamai.

12.55. Ar galima dvi akcines bendroves, kai viena turi visas kitas bendrovės akcijas, laikyti vienu juridiniu asmeniu? Kokia pasaulinė praktika šiuo klausimu?

Negali.

12.56. Ar galima akcinę bendrovę traukti baudžiamojon atsakomybėn?

Negalima.

12.57. Kokie akcinių ir uždarųjų akcinių bendrovių privalomai sudaromi valdymo organai?

Visuotinis akcininkų susirinkimas renka ir atšaukia stebėtojų tarybos narius, jeigu ji nesudaroma,- valdybos narius, o jei nesudaroma ir ji,- bendrovės vadovą.

12.58. Kokios bendrovės valdymo organų sprendimų, priimtų pagal Įstatus bei įstatymą jų kompetencijai nepriskirtais klausimais, teisinės pasekmės?

Tada Bendrovė gali būti likviduota arba reorganizuota.

12.59. Ką reiškia bendrovės atstovavimas?

Atstovavimas reiškia šiuos bruožus: 1) atstovavimas charakteringas tuo, kad subjektui priklausančias teises ir pareigas Įgyvendina kitas asmuo – subjektas, pavyzdžiui, juriskonsultas vietoje direktoriaus. Tačiau ne visada kito asmens veiksmai laikomi atstovavimu. Negalima laikyti motinos vaiko atstove ieškinyje dėl alimentų, nes ši įgyvendina savo teisę;
2) atstovas veikia ne savo, o atstovaujamo subjekto vardu. Todėl jo įgytos teisės ir pareigos nuo įgijimo momento priklauso atstovaujamajam. Pavyzdžiui, komiso sutartyje nėra atstovavimo, nes komiso parduotuvė veikia savo vardu;
3) atstovui suteikiamos tam tikros teisės, ir jis, griežtai laikydamasis šių įgalinimų, atlieka jiems įgyvendinti reikalingus savarankiškus valios aktus. Atstovas sprendžia apie sudaromo sandorio tikslingumą.

12.60. Kuo skiriasi bendrovės stebėtojų tarybos ir bendrovės valdybos kompetencija?

Jeigu bendrovėje nesudaroma stebėtojų taryba, jos funkcijos kitiems bendrovės valdymo organams nepriskiriamos. O jeigu bendrovėje nesudaroma valdyba, akcinių bendrovių įstatymo nustatytas jos funkcijas, teises, pareigas ir atsakomybę perima bendrovės vadovas, išskyrus tas funkcijas, teises ir pareigas, kurios pagal įstatymą perima stebėtojų taryba arba visuotinis akcininkų susirinkimas.

12.61. Ar vienas akcinės bendrovės valdymo organas gali priimti sprendimus kito valdymo organo kompetencijai priskirtais klausimais?

Negali.

12.62. Kokiais būdais gali būti reorganizuojama bendrovė?

Bendrovė gali būti reorganizuojama šiais būdais:
1. Jungimo, kurį sudaro: a) prijungimas. Tai vieno ar daugiau juridinių asmenų prijungimas prie kito juridinio asmens, kuriam pereina visos reorganizuojamo juridinio asmens teisės ir pareigos;
b) sujungimas. Tai dviejų ar daugiau juridinių asmenų susivienijimas į naują juridinį asmenį, kuriam pereina visos reorganizuojamų juridinių asmenų teisės ir pareigos.
2. Skaidymo, kurį sudaro: a) išdalijimas. Tai reorganizuojamo juridinio asmens teisių ir pareigų išdalijimas kitiems veikiantiems juridiniams asmenims;
b) padalijimas. Tai vieno juridinio asmens pagrindu įsteigimas dviejų ar daugiau juridinių asmenų, kuriems tam tikromis dalimis pereina reorganizuoto juridinio asmens teisės ir pareigos.

12.63. Kada bendrovė negali būti reorganizuojama?

Juridinio asmens reorganizavimą negaliojančiu gali pripažinti tik teismas, esant šioms aplinkybėms:
1) nebuvo paskelbti ar pateikti juridinių asmenų registrui atitinkami reorganizavimo procedūros dokumentai;
2) juridinių asmenų dalyvių ar kito valdymo organo sprendimai dėl reorganizavimo yra negaliojantys;
3) neįvykdyti visi įstatymų imperatyviųjų teisės normų nustatyti reorganizavimo reikalavimai.
Reorganizavimo pripažinti negaliojančiu nebegalima, kai nuo jo pasibaigimo dienos iki kreipimosi į teismą dienos praėjo daugiau kaip 6 mėnesiai.

12.64. Kokia akcinių bendrovių reorganizavimo sąlygų teisinė prasmė?

Nuo reorganizavimo užbaigimo dienos visas baigiančių veiklą bendrovių turtas, teisės ir pareigos yra po reorganizavimo veiksiančių bendrovių turtas, teisės ir pareigos. Apie kiekvienos bendrovės reorganizavimo užbaigimą ir reorganizuojant naujos bendrovės sukūrimą viešai skelbiama įstatymų nustatyta tvarka.

12.65. Kokių tikslų gali būti siekiama akcinės bendrovės likvidavimu?

Juridinio asmens likvidavimas yra šio civilinės teisės subjekto veiklos nutraukimas, kuris pasireiškia jo nuosavybės teisės ir prievolinės teisės nutraukimu.

12.66. Kokie akcinės bendrovės likvidavimo pagrindai?

Juridinio asmens likvidavimas gali būti: 1) savanoriškas: a) pasibaigus juridinio asmens terminui;
b) juridinio asmens dalyvių sprendimu;
2) priverstinis: a) teismo ar kreditorių susirinkimo sprendimu likviduoti bankrutavusį juridinį asmenį;
b) teismo priimtu sprendimu dėl netinkamos veiklos ar dėl juridinio asmens nepateikimo finansinių atskaitomybės dokumentų;
c) sumažėjus iki leistino minimumo juridinio asmens dalyvių skaičiui, jei juridinio asmens dalyvis per 6 mėnesius po tokio sumažėjimo nenutaria juridinio asmens reorganizuoti ar pertvarkyti;
d) juridinį asmenį pripažinus neteisėtai įsteigtu.

12.67. Kokia akcinės bendrovės likvidatoriaus skyrimo tvarka ir kokie jam suteikti įgaliojimai?

Kai yra priimtas sprendimas dėl juridinio asmens likvidavimo, juridinio asmens dalyviai, kreditorių susirinkimas, juridinių asmenų registro tvarkytojas ar teismas privalo priimti sprendimą paskirti likvidatorių. Likvidatorius gali būti tik atitinkamą kvalifikaciją turintis asmuo. Likvidatorius, kuris yra paskirtas juridinio asmens dalyvių, gali būti atšaukiamas paprasta juridinio asmens dalyvių, kurie dalyvauja susirinkime, balsų dauguma. Nuo to momento, kai yra paskiriamas likvidatorius, juridinio asmens organų įgaliojimai dėl sandorių sudarymo pereina likvidatoriui. Jis įgyja juridinio asmens valdymo organo teises (CK 2.110 str.). Likviduojamas juridinis asmuo gali sudaryti tik tuos sandorius, kurie yra susiję su likviduojamo juridinio asmens veiklos nutraukimu arba numatyti sprendime likviduoti juridinį asmenį. Kad juridinis asmuo likviduojamas, sprendimą likviduoti juridinį asmenį priėmęs asmuo turi paskelbti viešai tris kartus ne mažesniais kaip 30 dienų intervalais arba vieną kartą paskelbti viešai ir visiems juridinio asmens kreditoriams pranešti raštu.

12.68. Kokias teises turi likviduojama akcinė bendrovė?

Likviduojama akcinė bendrovė gali sudaryti tik tuos sandorius, kurie yra susiję su juridinio asmens veiklos nutraukimu arba kurie numatyti sprendime likviduoti juridinį asmenį.

12.69. Kokias pareigas turi likviduojama akcinė bendrovė?

Jeigu likviduojant bendrovę išaiškėja, kad ji negalės įvykdyti visų savo įsipareigojimų, įmonės likvidatorius privalo nedelsdamas sustabdyti visus mokėjimus ir pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei.

12.70. Kokia akcinės bendrovės nemokumo samprata?

Tai būna tada, kai akcinė bendrovė yra įsiskolinusi per daug turto, dėl to ji būna likviduojama.

13. Viešieji juridiniai asmenys

13.1. Ar galima valstybės įmonę sujungti su biudžetine įstaiga?

Galima.

13.2. Ar ministerija gali būti akcinės bendrovės steigėja?

Gali.

13.3. Kuo skiriasi visuomeninė organizacija nuo asociacijos?

Visuomeninės organizacijos nariais negali būti juridiniai asmenys, o tik piliečiai ir (ar) užsieniečiai, nuolat gyvenantys Lietuvoje. Visuomeninių organizacijų įstatymas, priešingai nei Asociacijų įstatymas, riboja ir piliečių amžių – nuo 18 metų ir tik tais atvejais, kai visuomeninė organizacija savo veikla tenkina vaikų ir jaunimo poreikius, jos nariais gali būti ir jaunesni kaip 18 metų asmenys. Be to, galima sakyti, pagrindinis skirtumas yra tas, kad visuomeninė organizacija yra steigiama piliečių ir (ar) užsieniečių bendriems poreikiams tenkinti, o asociacijos veiklos tikslai gali būti susiję ne tik su jos narių poreikių tenkinimu, bet ir su asociacijos narių veikla.

13.4. Kokiems viešiesiems juridiniams asmenims draudžiama komercinė veikla?

Labdaros ir paramos fondams.

13.5. Kodėl CK numatytas ypatingas tradicinių religijų bendruomenių, bendrijų statusas?

Todėl, kad toks šio statuso reguliavimas yra pagrįstas LR Konstitucija ir tradicija.

Leave a Comment