TURINYS
ĮVADAS…………………………………………………………………………………………………………………………3HUMANISTINIAI DEMOKRATINIAI PASAULĖŽIŪROS BRUOŽAI……………………………….4DIDAKTINĖS KOMENSKIO PAŽIŪROS…………………………………………………………………………4DOROVINIS AUKLĖJIMAS.DRAUSMĖ………………………………………………………………………….5DIDAKTINĖS SISTEMOS SVARBIAUSI TEIGINIAI…………………………………………………….5-6A. KOMENSKIO MINTYS APIE UGDYMĄ…………………………………………………………………….7IŠVADA………………………………………………………………………………………………………………………8-9LITERATŪRA………………………………………………………………………………………………………………10ĮVADASJanas Amosas Komenskis – tai žymus slavų ,, Čekų brolių‘‘ pedagogas. Gimė komnų malūnininko šeimoje. Mokėsi ,Čekų brolių‘‘( tikybinė organizacija ) bažnytinėse mokyklose ir Vokietijos universitetuose. Baigęs mokslus, buvo renkamu savo bendruomenės dvasininku ir vadovavo jos brolijos mokyklai.Komenskis aktyviai dalyvavo kovoje prieš vokiškosios bajorijos ir katalikų bažnyčios priespaudą. Per trisdešimties metų karą jis kartu su kitais bendruomenės nariais buvo persekiojamas ir turėjo pasitraukti iš tėvynės. Lenkijoje, Lešno mieste Komenskis vadovavo brolijos mokyklai, o vėliau buvo išrinktas vyskupu. 1631 metais, čia jis sudarė vadovėlį ,, Atviros durys kalboms ir visiems mokslams‘‘. Tuo metu, nepaisant visų sunkumų, gyvenant tremtinio gyvenimą Komenskis sukūrė įžymiausią savo veikalą ,,Didžioji didaktika‘‘ (1632). Šioje knygoje buvo padėti mokslo apie mokymą pagrindai.Šis veikalas buvo išverstas į daugelį kalbų ir tokiu būdu Komenskio vardas tapo žinomas visame pasaulyje. 1633 metais Komenskis parašė dar vieną knygą – pirmąjį pasaulyje specialų ikimokyklinio amžiaus vaikų auklėjimo vadovą ,, Motinos mokykla‘‘.Šiuo metu J. Anosas Komenskis yra laikomas pedagogikos klasiku, nors žodžio ,,pedagogika‘‘ nevartojo. Jis pirmasis pedagogikos istorijoje ypatingą dėmesį skyrė ikimokyklinio amžiaus vaikų ugdymo problemoms. Jo mintys apie mažų vaikų auklėjimą šeimoje, apima būtinumą rengti vaikus mokyklai, lavinant jų kūną , kalbą ir vaizdinius.Pagrindiniame veikale ,, Magma didactika‘‘ pateikiama nauja liaudies švietimo sistema ir jo sukurta darni pedagoginė teorija, kaip vaikus reikėtų visko išmokyti. Šioje knygoje A. Komenskis vienas pirmųjų įvertino ikimokyklinio ugdymo reikšmę, iškeldamas motinos mokyklos kaip pirmosios ugdymo grandies idėją. Ši mokykla yra skirta vaikams iki 6 metų. Kokią reikšmę pedagogas skiria ikimokykliniam ugdymui geriausiai nusako jo žodžiai: ,,Ko mes norime išmokyti žmogų visam gyvenimui, visko turime pradėti mokyti šioje pirmoje mokykloje‘‘.
HUMANISTINIAI, DEMOKRATINIAI PASAULĖŽIŪROS BRUOŽAI
J. A. Komenskis studijavo Vivio, Bekono, Ratkės ir kt. Filosofų mintis. Kai kurie Komenskio pasaulėžiūros bruožai ir susiformavo veikiami, būtent Renesanso epochos kultūros. Iš to meto judėjimų (,,čekų brolių‘‘) Komenskis perėmė demokratizmą, simpatiją darbo žmonėms, neigiamą požiūrį į bajoriją ir katalikų bažnyčią. Iš Renesanso jis perėmė humanizmą, džiugesį, optimizmą. Priešingai niūriam viduramžių asketizmui, bažnyčios mokymui apie nuodėmingą žmogaus prigimtį, Komenskis mokė, jog žmogus – tai tobuliausias puikiausias kūrinys. Jo žodžiais, ,,vadovaujamas prigimties, žmogus gali viską pasiekti‘‘. Mokyklą Komenskis vadina ,,humaniškumo dirbtuve‘‘.Skirtingai negu Renesanso epochos pedagogai humanistai, Komenskis sukūrė auklėjimo sistemą ne išrinktiesiems, ne visuomenės aristokratijos viršūnei, o gyventojų demokratiniams sluoksniams, liaudžiai[3].
DIDAKTINĖS J. KOMENSKIO PAŽIŪROS
J. Komenskis teoriškai pagrindė ir išnagrinėjo vaizdumo principą. Jis paskelbė didaktikos ,,auksinę taisyklę‘‘ – ,,Visa, kas tik galima suvokti pojūčiais‘‘, Komenskis reikalavo, kad mokyti būtų pradedama ne nuo žodinio daiktų aiškinimo, bet nuo jų stebėjimo.Vaizdumą Komenskis laikė vienu svarbiausiu didaktikos principu, kurį plačiai pritaikė praktikoje.Beprasmiškam mechaniškam mokymuisi, mokymo dogmatiškumui Komenskis priešpastatė mokymo sąmoningumo reikalavimą.,, Nereikia versti mokytis atmintinai nieko, išskyrus tai, ką gerai suprato intelektas‘‘.Komenskis reikalavo mokymo sistemingumo. Jis nurodo, kad būtina pasiekti, kad vaikai suprastų ryšį tarp reiškinių, ir mokymo medžiagą perteikti taip. Kad vaikams ji neatrodytų chaotiška. Mokant reikia eiti nuo faktų prie išvadų, nuo pavyzdžių prie taisyklių, nuo konkretaus prie abstraktaus, nuo lengvo prie sunkaus, nuo bendro prie atskiro.Didelę reikšmę, Komenskio nuomone turi mokymo nuoseklumas. Vertingų nurodymų Komenskis davė iškėlęs mokymo prieinamu…mo principą. Vaikams žinios turi būti prieinamos pagal amžių.
Iškėlė didaktinį tvirto mokymosi medžiagos įsiminimo principą (neskubėti mokant, išeitą medžiagą kartoti). Mokant derinti sintezę ir analizę.DOROVINIS AUKLĖJIMAS.DRAUSMĖVienas iš trijų auklėjimo tikslų, Komenskio nuomone, yra ugdyti žmogaus savitvardą, kuri yra pasiekiama doroviniu auklėjimu.Labai vertinamos tokios dorybės kaip išmintis, saikingumas, drąsa ir teisingumas. Taip pat Komenskis patarė ugdyti vaikų kuklumą, klusnumą, palakumą kitiems žmonėms, tvarkingumą, kruopštumą, mandagumą, pagarbą vyresniems, darbštumą.Dorovinio auklėjimo priemonėmis laiko: tėvų, mokytojų, draugų pavyzdį, pamokymus, pokalbius su vaikais. Didelį vaidmenį jo manymu, doroviniame auklėjime vaidina teigiamų įpročių ugdymas.Komenskis iškelia didelę drausmės reikšmę. Jis sakė: ,,Mokykla be drausmės – tai vėjo malūnas be vandens.‘‘ jis pasisakė prieš viduramžių lazdos discipliną, siūlė į vaikus žiūrėti humaniškai, bet kartu reikalavo, kad mokytojas palaikytų deramą drausmę. Komenskis protestavo prieš vaikų baudimą kūno bausmėmis. Tačiau čia pasireiškė A. Komenskio dvilypumas: jis ryžtingai pasisakė prieš kūno bausmių taikymą už blogą mokymąsi, bet jas leido naudoti, kai mokinys niekina dievą arba priešgyniauja.A. Komenskio nuomone, mokytojo profesija yra labai garbinga.Mokytojas turi būti doras, veiklus, atkaklus, išsilavinęs ir darbštus. Jis privalo mylėti savo darbą, su vaikais elgtis tėviškai, skatinti žinių troškimą. Vieną svarbiausių savybių vertino religingumą.DIDAKTINĖS SISTEMOS SVARBIAUSI TEIGINIAI
Komenskio didaktinės sistemos pagrindas – sensualinė pažinimo teorija, pagal kurią mūsų žinių patikimumas ir teisingumas priklauso nuo pojūčių parodymų. Svarbiausi teiginiai, sudarantys jo didaktinės sistemos pagrindą yra šie: Visuotinio bendrojo lavinimo švietimo programos sukūrimas, kuri tarnautų plebėjams ir aristokratams, turtingiems ir neturtingiems, berniukams ir mergaitėms, miestui ir kaimui. Ši švietimo sistema – puikus įvairių minčių, ieškojimų, sumanymų, siekių ir mokyklos kūrybinio darbo pagrindas.
Remdamasis sensualine pažinimo teorija, Komenskis paskelbė aukso taisyklę, nerealizuotą dar iki dabar: ,,kur galima, pateikti juslėmis: kas matoma – regėjimu, kas girdima – klausai, kas užuodžiama – uoslei, kas valgoma – skonio, kas liečiama – lytėjimo juslei. O jei ką galima patirti keliomis juslėmis, keliomis ir tebūnie patiriama‘‘. Sėkmingo mokymosi pagrindas – aukštos kokybės vadovėliai, jų sistema. Šiuo tikslu Komenskis paruošė 2 vadovėlius:,,Atviros durys kalboms ir visiems mokslams‘‘ ir ,,Jutiminių daiktų pasaulis paveikslėliais‘‘. Pagal amžiaus tarpsnius vadovėliai turi būti keturi: prieangis, durys, rūmai ir langai. Profesijos mokymo požiūriu matomai būtų reikalingi tokie vadovėliai: įvadas į pofesiją (prieangis), profesinės technologijos medžiagų mokslo teorija(durys) ir praktika ją glaudžiai siejant su teorija (rūmai), pofesinio meistriškumo tobulinimo gairės (langai). Komenskis pagrindė klasės, pamokų ir mokinių amžiaus sistemą įvairiems mokymo etapams. Labai aktualus profesinės didaktikos požiūriu yra jo dialektinis požiūris į žmogų, nuolatinį jo vystymąsi. Trys pagrindiniai žmogaus profesinio tobulėjimo dinamikos kriterijai: protas kaip ,,daiktų veidrodis‘‘(mątymas), ranka kaip ,,daiktų paveldėtojas‘‘(darbas), kalba kaip minčių išraiška (kalbėjimas). Šie žmogaus gebėjimai leidžia žmogui egzistuoti, tobulėti. Protą, rankas ir kalbą reikia vienodai lavinti. A. Komenskis kaipai išeitį iš scholastikos labirintų pagrindė šiuos didaktikos principus: 1. gamtą atitinkančio ugdymo principą, nes žmogus kaip gamtos dalis, paklūsta jos dėsniams;2. ugdymo sąmoningumo principą, neverčiant mokinių nieko atmintinai mokintis, ko jie nesuvokė savo protu; 3. ugdymo sistemingumo principą, einant nuo faktų prie išvadų, nuo pavyzdžių prie taisyklių, kurias mokiniai susistemina, apibendrina. Komenskis kvietė pedagoginiame procese eiti nuo konkretaus prie abstraktaus, nuo lengvo prie sunkaus, nuo bendro prie atskiro. Tuo tikslu A. Komenskis pataria laikytis reikalavimo: pirmiausia ugdyti mokinių jutimus, pojūčius, vėliau – atmintį, toliau – mąstymą ir kalbą bei ranką, nes mokinys turi …palaipsniui praktiškai išmokti taikyti teorinę medžiagą; 4. prieinamumo mokiniams principą, atsižvelgiant į mokinių amžiaus ypatumus, dalyko vidinius ir tarpdalykinius ryšius, mokinių patirtį;5. išmokimo tvirtumo principą, padedant mokinių žinioms tvirtą pagrindą, kad mokiniai išmoktų naują medžiagą, susietų ją su žinoma, apibendrintų išvadomis, įtvirtintų kartojimo pagalba. Pagal A. Komenskį yra trys ugdymo uždaviniai: paties savęs ir aplinkinio pasaulio pažinimas (protinis lavinimas), savęs valdymas, tramdymasis (dorovinis auklėjimas) ir veržimasis prie Dievo (religinis auklėjimas). Ugdymo pakopos realizuojamos ne vien pedagogo, bet ir pačių mokinių savišvieta ir saviaukla. Viduramžių rykštės mokyklai Komenskis priešpastatė sąmoningą drausmę. Dorybė, drausmingumas ugdoma, pagal Komenskį,darbais, o ne žodžiais. Drausmę reikia palaikyti pavyzdžiais, meiliais žodžiais, nuoširdumu, geranoriškumu. Geriausios dorovinio ugdymo priemonės yra tėvų, mokytojų, draugų deramas pavyzdys; pokalbiai, geranoriški pamokymai; pratybos dorai elgtis; nesitaikstymas su nerūpestingumu, tingumu, neapgalvotumu, nedrausmingumu, teigiamų įpročių formavimas[1].A. KOMENSKIO MINTYS APIE UGDYMĄ1.,,Mokslas ir auklėjimas reikalingas visiems.<…> kas ginčys, kad auklėjimas reikalingas bukagalviams, jų įgimtam paikumui pašalinti. Tačiau gabieji iš tikro dar daugiau reikalingi auklėjimo, nes guvus protas, nesidomėdamasis naudingu dalyku, domėsis nenaudingu, keistu ir kenksmingu <…> ir taps savo pražūties priežastimi.2. ,, Gyvai prigimčiai nieko nėra labiau nepakenčiama kaip nedarbas ir sustingimas‘‘.3.Dėsnis kaip mokyti ir mokytis,kad nebūtų nepasisekimų, Pagal Komenskį, yra šis,, Gamta parenka tinkamą laiką <…>. Šiam dėsniui mokyklose nusikalstama dvejopu būdu: a. Neparenkamas tinkamas laikas dvasiniams gabumams lavinti; b. Pratimai nepaskirstomi taip kruopščiai, kad viskas palaipsniui ir be apsirikim eitų į priekį.4. Gamta pirmiau parenka sau medžiagą, paskui duoda jai formą.<…> Taip išmintingas dailidė, prieš pradėdamas statyti namus, priveža krūvas medžiagų, akmenų, kalkių, geležies ir kitokios medžiagos, kad vėliau dėl medžiagos stokos neužtruktų darbas ir nenukentėtų jo kokybė‘‘.5. Kiekvienas darbas turi turėti aiškius reikalavimus ir pavyzdį. Į jį žiūrėdamas mokinys juo turi sekti, lyg jo pėdomis eidamas. Pats iš savęs padaryti jis negali dar nieko, nes nežino, ką ir kaip reikia daryti, todėl jam reikia parodyti[2].IŠVADA
J. A. Komenskis yra pedagogikos mokslų pradininkas, Europoje populiarių vadovėlių autorius, suformulavęs ugdymo didaktinius pagrindus, sujungęs asmeninės pedagoginės veiklos patirtį su sensualizmo filosofinėmis idėjomis. Taip jis sukūrė išbaigtą koncepsiją, kuri pedagoginės minties istorijoje laikytina realistinės krypties pradžia.A. Komenskio taikomas ugdymo analogijos su gamtos ir žmonių gyvenimo reiškiniais metodas yra jo praktinės raiškos būdai. A. Komenskio biografinės žinios (jo ilgametis mokytojo darbas)padeda įprasminti jo idėjų ištakas.Sekdamas Aristotelio biologinio amžiaus kriterijais, J. A Komenskis pasiūlė žmogaus amžiaus tarpsnių periodizaciją: vaikystė – iki 6 metų, Paauglystė – iki 12 metų, jaunystė – iki 18 metų, brandus amžius – vėliau.J. A. Komenskis biologinį ugdymo veiksnį suprato gana plačiai, jo pateiktas gamtą atitinkančio ugdymo principas neišskiria amžiaus ypatumų kaip ugdymo esminio veiksnio.Nagrinėjant kitas ugdymo problemas, nustatyta, kad kiekvieną iš jų galima išspręsti tik integracijos pagrindu.Pavyzdžiui: mokymo vaizdumo principą Komenskis grindė sensualizmu ir tuo būdu atskyrė jutiminį suvokimą nuo abstraktaus mąstymo.Komenskis ,,Didžiojoje didaktikoje‘‘ skelbė mintį, kad pagrindinis žinių įgyjimo būdas – gamtos reiškinių stebėjimas. A. Komenskis sakė, kad ,,žmones reikia mokyti,kiek galima daugiau ne iš knygų, bet iš dangaus ir žemės, ąžuolų ir skroblų…‘‘[3].Jis suformulavo auksinę taisyklę kuri reikalavo, kad mokytojas remtųsi, kai tik galima visais mokinio pojūčiais. Komenskis pagrindė mokymo principą, reikalaujantį visą pradinio mokymo kursą vykdyti, remiantis artimiausios aplinkos stebėjimu, aiškinimu, faktų rinkimu, jų grupavimu, vaiko patirties plėtimu ir gilinimu, plačiau supažindinant su gimtuoju kraštu.Pasisako už koncentrinį mokymą, pirmiau išmokstant lengvesnių dalykų, o po to jais remiantis mokoma sunkesnių.J. A. Komenskis labai vertino vaizdumą, reikalavo ne tik savarankiškai tyrinėti tikrovės daiktinius reiškinius ar jų atvaizdus, kad ne tik iš žodžių, bet ir savarankiškai suvokdamas bei stebėdamas, vaikas išmoktų giliau pažinti pasaulį.
A. Komenskis yra laikomas pedagogikos klasiku. Jis turėjo didelį poveikį pedagoginės minties ir mokyklos vystymuisi visame pasaulyje. Jo parašytomis pradinio mokymo knygomis buvo naudojamasi daugiau kaip 150 metų.A. Komenskis buvo novatorius didaktikos srityje, iškėlė daug pažangių didaktinių idėjų, mokymo organizavimo principų ir taisyklių. Įvedė tokias naujoves Kaip visuotinį mokymą, vieningą mokyklą, šešiamečio mokymo pradinėje mokykloje idėją, didaktikos principus ir taisykles.LITERATŪRA1.J A. Komenskis. Pedagoginiai raštai.Kaunas.1986.2.Komenskis J.A.Rinktiniai pedagoginiai raštai.Kaunas.1975.3.Konspektų medžiaga.