ALERGENAIOrganizmui svetimos medžiagos vadinamos antigenais. Visi antigenai, kuriesukelia alergines reakcijas, vadinami alergenais. Jie skirstomi į įvairiasgrupes. Nors profesinių ligų struktūroje vyrauja klausos pažeidimas veikianttriukšmui ir vibracinė liga, tačiau dalį ligų (2 proc.) sudaro profesinėsalerginės ligos sukeltos cheminių alergenų. Pateikiame duomenis išValstybinio visuomenės sveikatos centro specialistų parengtos medžiagosapie cheminių medžiagų ir preparatų sensibilizuojančias savybes. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis šiuo metu pagal paplitimąalerginės ligos užima 3-čią vietą. Tokiose šalyse, kaip JAV, Meksika,Kanada, Brazilija, Prancūzija apie 10 % gyventojų serga alerginėmisligomis, dar apie 40-50 % gyventojų vieną ar keletą kartų buvo pasireiškęalergijos simptomai. Mirtingumas nuo alerginių ligų, tarp jų ir bronchinėsastmos, įvairiose šalyse svyruoja nuo 15 iki 25 atvejų 100-ui tūkstančiųgyventojų. Šiuo metu sukaupti duomenys rodo, kad alerginės ligospaplitusios visose šalyse ir jų skaičius turi tendenciją didėti. Iki šiol nėra tikslių duomenų apie alerginių ligų paplitimą Lietuvoje.Kai kurie preliminariniai duomenys rodo, kad tiek sergamumas, tiek iretiologiniai faktoriai panašūs kaip kitose šalyse. Alergiją sukeliančias medžiagas priimta skirstyti į dvi pagrindinesgrupes – augalinius bei gyvulinius alergenus ir cheminius alergenus. Cheminiai alergenai – medicininė, socialinė ir ekonominė problema.Pramonės, energetikos ir transporto intensyvus vystymasis, žemės ūkio irbuities chemizacija lemia vis didėjantį žmogaus aplinkos užterštumą.Didėjant chemijos pramonės, ypač cheminės sintezės pramonės, pajėgumui, josprodukcija tampa vis svarbesniu gyventojų sensibilizacijos (organizmojautrumo kartotiniam svetimų medžiagų poveikiui padidėjimas) šaltiniu.Dauguma mokslininkų sergamumo alerginėmis ligomis padidėjimą visamepasaulyje sieja būtent su chemijos skverbimusi į visas ūkio šakas ir buitį.Be vaistų, didžiausią pavojų kelia cheminiai alergenai, esantys:bižuterijoje, kosmetikos produktuose, buitinės chemijos gaminiuose,dirbtiniame ir užterštame maiste, žaisluose, drabužiuose, žemės ūkio
pesticiduose, buityje naudojamuose insekticiduose, sintetinėse statybinėsemedžiagose, sintetinėse vidaus apdailos medžiagose, balduose, dažuose,lakuose, tirpikliuose ir pan. Atskirai nepaminėtos medžiagos ir preparatai, naudojami gamyboje. 0jie gali būti įvairiausi, pagal gamybos profilį. Pramonės darbuotojųsergamumas alerginėmis ligomis yra daug didesnis negu bendras. Pavyzdžiui,60-70 % dirbančiųjų chemijos ir chemijos farmacijos pramonėje yrasensibilizuoti, 10-30 % pasireiškia alerginės reakcijos. Tiek pramonėsdarbuotojų, tiek visų žmonių alergijos klinikinėje nozologinėje struktūrojepirmą vietą užima alerginės odos ligos, antrą – bronchų ir plaučių ligos.Tarp profesinių odos ligų vyrauja alerginiai dermatitai. Žinoma daugiau kaip 100 cheminių medžiagų, sukeliančių bronchospazmusir bronchinę astmą. Dažniausi alergenai darbo vietose yra izocianatai,anhidridai, ir metalų junginiai. Žinomi profesinės bronchinės astmosatvejai, kuriuos sukėlė epoksidinės dervos, polieteriniai lakai,kanifolija, pikrilo chloridas, benzenas ir jo junginiai, ftalio rūgštiesanhidridas ir jo junginiai bei daug kitų medžiagų. Įrodyta, kad astmosatsiradimą dėl išvardytų medžiagų bei ligos tėkmę apsunkina gamybiniųpatalpų oro dulkės ir dirginančios medžiagos. Viena iš didžiausių alerginių susirgimų priežasčių yra kontaktas suchromo, kobalto, nikelio, mangano junginiais. Sensibilizacija metalamspriklauso nuo daugelio priežasčių, taip pat ir nuo tirpumo. Pavyzdžiuicemente yra chromo, kobalto ir nikelio, tačiau izoliuota alergija metalamspasitaiko retai, nes šie metalai yra netirpių junginių pavidalo. Aminorūgštys ir glutationas su kobaltu gali sudaryti tirpius kompleksus, todėlcemente esančiu kobaltu dažnai sensibilizuojami darbuotojai. Cheminės etiologijos alergijoje ypatingą vietą užimastambiamolekulinės polimerinės medžiagos ir jų kompozicijos. Polimerinėsmedžiagos yra dažniausia kontaktinės alergijos priežastis; iš polimerųišsiskiriančios lakios medžiagos neretai sukelia kvėpavimo takų alergiją.Geriausiai ištirtas polikondensacinių dervų ir jų pagrindu sukurtųplastmasių (fenolio formaldehidinių, šlapalo formaldehidinių, epoksidinių,polieterinių) sensibilizuojantis poveikis. Eksperimentiniais irepidemiologiniais tyrimais nustatytas junginių, išsiskiriančių išpolimerinių statybinių medžiagų (tarp jų irpolivinilchloridinių)sensibilizuojantis poveikis. Panašių problemų yra irgumos pramonėje. Pavyzdžiui chloropreninio latekso komponentaichloroprenas, neozonas, dibutilftalatas, tiuramas yra seniai žinomialergenai. Jie skirstomi į įvairias grupes. Susipažinkite su labiausiaipaplitusiais alergenais Lietuvoje.Žiedadulkės: Žydintys augalai gamina milžinišką kiekį žiedadulkių.Pavyzdžiui, vienas ambrozijos augalas išskiria iki bilijono, rugio varpa –daugiau kaip 4,2 milijono, kanapė – apie 300 tūkstančių žiedadulkių.Žiedadulkės labai mažos ir lengvos (nuo 5 iki 40 mikronų), jas vėjas galinunešti labai toli. “Rekordininkėmis” galima pavadinti buko žiedadulkes,kurios nuskrenda iki 5 400 kilometrų. Specialiais tyrimais nustatyta, kadberžo žiedadulkės iš Skandinavijos gali būti nuneštos net iki Viduržemiojūros pakrantės. Žiedadulkių alergenams jautrūs žmonės, įkvėpę oro, kuriameyra žiedadulkių, gali susirgti polinoze. Polinozė – tai žiedadulkių sukeltaalergija, pasireiškianti sloga, kosuliu, akių gleivinės uždegimu –konjunktyvitu. Polinoze sergama įvairiu metų laiku – ne tik pavasarį,vasarą, bet ir rudeniop, priklausomai nuo to, kokiems augalams žmogusjautrus. Žydintys augalai gamina milžinišką kiekį žiedadulkių. Pavyzdžiui, vienasambrozijos augalas išskiria iki bilijono, rugio varpa – daugiau kaip 4,2milijono, kanapė – apie 300 tūkstančių žiedadulkių. Žiedadulkės labai mažosir lengvos (nuo 5 iki 40 mikronų), jas vėjas gali nunešti labai toli.“Rekordininkėmis” galima pavadinti buko žiedadulkes, kurios nuskrenda iki 5400 kilometrų. Specialiais tyrimais nustatyta, kad beržo žiedadulkės išSkandinavijos gali būti nuneštos net iki Viduržemio jūros pakrantės.Žiedadulkių alergenams jautrūs žmonės, įkvėpę oro, kuriame sukeltaalergija, pasireiškianti sloga, kosuliu, akių gleivinės uždegimu –konjunktyvitu.
Grybelių alergenai: Grybeliai (mikroskopiniai grybai, arba mikromicetai)yra labai specifiniai organizmai, plačiai paplitę ne tik gamtoje, bet iržmogaus aplinkoje. Šie mikroskopiniai grybai labai nereiklūs aplinkossąlygoms, atsparūs įvairiems fiziniams veiksniams, todėl neretai vystosi irdauginasi žmogaus gyvenamosiose ir darbo patalpose. Jų mitybinis substratasyra patalpų statybinės, apdailos medžiagos, interjero detalės, dažai,dangos, taip pat baldai, drabužiai,avalynė, įvairūs namų apyvokos daiktai[pic] [pic]
Kai kurių rūšių mikromicetai vystosi namų dulkėse, jei didelę šių dalįsudaro odos epitelio atplaišos, naminių gyvūnų plaukai. Turėdamifermentines sistemas grybeliai Kai kurių rūšių mikromicetai vystosi namųdulkėse, jei didelę šių dalį sudaro odos epitelio atplaišos, naminių gyvūnųplaukai. Turėdami fermentines sistemas grybeliai nunykusios augalų dalystaip pat yra puikus mitybinis substratas šiems mikroorganizmams.Daugeliui grybelių vystytis optimaliausia yra 20–30° C temperatūra, kuri,deja, palankiausia ir žmogaus veiklai. Reikia paminėti, kad kriofiliniųrūšių mikroskopiniai grybai vystosi labai žemose temperatūrose, pažeidžiašaldytuvuose laikomus maisto produktus bei atsargas.Dauguma žmogaus aplinkoje aptinkamų grybelių dauginasi sporomis.Subrendusios sporos lengvai atitrūksta nuo micelio ir su oro srovėmispaskleidžiamos aplinkoje. Jos didesnės nei bakterijų sporos, tačiaumažesnės nei žiedadulkės. Įvairių rūšių grybelių sporos yra skirtingosformos bei spalvos, jų dydis varijuoja nuo 2 iki 10 µ m (1 m-6). Kartu suįkvepiamu oru grybelių sporos patenka į organizmą. Santykinai didelėsdalelės(>5 µ m) paprastai nusėda nosies bei nosiaryklės gleivinėse ir galibūti astmos bei alerginių rinitų priežastis. Mažesnio skersmens diametrogrybelių sporos (<5 µ m) gali prasiskverbti į plaučius, pasiekti alveolesir sukelti alergines reakcijas, dėl to iškyla rizika susirgti egzogeniniualerginiu alveolitu. Tokios yra galvenių (Aspergillus), pelėjūnų(Penicillium) sporos.
[pic]Grybelių alergenai gali būti ne tik struktūrinės šių mikroorganizmų dalys(sporos, micelio fragmentai), bet ir jų metabolizmo produktai (fermentai,didelės molekulinės masės angliavandeniai).Dažniausios ir gerai ištirtos ligos yra bronchinė astma bei alerginisrinitas. Išskiriami du grybelinės bronchinės astmos tipai: sezoninė astmair nesezoninė astma. Sezoninę bronchinę astmą sukelia lauko ore esančiosgrybelių sporos, nesezoninę bronchinę astmą lemia patalpose esantysmikroskopiniai grybai. Nustatyta, kad astmai atsirasti užtenka mažųalergeno koncentracijų, jeigu ilgą laiką su jomis kontaktuojama. Astmospriepuolį gali sukelti 10000 pelėjūno (Penicillium), 3000 juodgrybio(Cladosporium) arba 100 sausgrybio (Alternaria) sporų (patalpų ore jų galisusikaupti daugiau kaip 10000/1m3).Drėgmė yra esminis faktorius, lemiantis grybelių vystymąsi ir dauginimąsipatalpose. Kaip rodo Botanikos instituto mokslininkų atliekami tyrimai,pagrindinės drėgmės kaupimosi priežastys Vilniaus miesto gyventojų butuoseyra šios:Pažeista pastato stogo danga;Pažeista išorinė siena;Nekokybiškai sujungtos pastato konstrukcijos;Dėl nepakankamos termoizoliacijos vanduo kondensuojasi ant vidinio laukosienos paviršiaus, ypač jei ši siena užstatyta baldais;Vanduo kondensuojasi ant šaltų langų stiklų;Drėgmė patalpose susidaro naudojantis dušais, gaminant maistą, plaunant beidžiovinant drabužiusPalankios sąlygos mikroskopiniams grybams vystytis atsiranda šiukšliųkonteineriuose (ypač sparčiai pažeidžiamos maisto atliekos);Naujuose pastatuose yra daug drėgnų medžiagų (gipsas, cementas, mediena irkt.). Neefektyvus šių patalpų vėdinimas ir žema temperatūra sudaro sąlygas,tinkančias kauptis drėgmei.Pašalinus priežastis, dėl kurių patalpose kaupiasi drėgmė, užkertamaskelias grybeliams vystytis ir plisti žmogaus gyvenamojoje aplinkoje.Tinkamas patalpų šildymas, vėdinimas bei jose palaikoma švara padedasukurti mikroklimatą, tinkamiausią žmogaus veiklai ir sveikatai.
NAMŲ DULKIŲ ERKIŲ ĮTAKA ŽMOGAUS SVEIKATAI Nuo 1964 metų, kai Olandijos ir Japonijos mokslininkai nustatė, kad
Dermatophagoides pteronyssinus erkės yra namų dulkių sukeliamų ligų –alerginės astmos ir rinito – priežastimi, tyrimai šioje srityje vykdomivisame pasaulyje. Kai kurios erkių rūšys, paplitusios namų dulkėse, yra kosmopolitai.Būdamos namų dulkių alergeno šaltiniu, jautriems žmonėms sukelia alerginesreakcijas, kurių pasekmė – rinitai, dermatitai, egzemos ar bronchų astma.Pastaroji diagnozuojama 1-3( Lietuvos vaikų ir 4( suaugusiųjų. Pagrindinėmis alergijas sukeliančiomis erkių rūšimis pripažintos: D.pteronyssinus, D. farinae ir E. maynei iš Pyroglyphidae šeimos dėl to, kadjų randami kiekiai yra didžiausi ir jos produkuoja daugiausiai alergenųnamų dulkėse. Kitų rūšių erkės yra mažiau gausios ir rečiau sutinkamos. Taisąlygoja silpnesnį jų alergeninį vaidmenį. Tačiau sandėlių erkės (kuriųypač gausiai randama namų dulkėse, surinktose iš kaimo vietovių) yra lygiaitaip pat svarbios alergologine prasme, kaip ir namų dulkių erkių rūšys. Jųmikroskopinis ištyrimas įgalina nustatyti potencialiai žmonių sveikataisvarbias rūšis. Didėja Akaridae bei Glycyphagidae šeimų erkių vaidmuosukeliant alergines ligas.Jautrūs Dermatophagoides genties erkių alergenams žmonės taip patsensibilizuojami ir kitų rūšių erkių alergenais. Šveicarijoje atlikti D. pteronyssinus erkių tyrimai parodė, kad gyvoserkės produkuoja antigenus. Svarbiausias erkių alergenas yra jų išmatose.Tai glikoproteinas, kurio molekulinė masė yra 24000 daltonų. Erkiųvirškinamajame trakte maistas yra transformuojamas į antigeną, todėl nevisas erkės kūnas, o tik virškinamojo trakto turinys bei ekskrementai ir išdalies kutikula yra antigeniški. Taigi, ne tik pačios erkės, bet ir jųegzuvijai (nėrimosi “kailiukai”) bei veiklos produktai, esantys dulkėsegali būti įkvepiami ir sukelti alergines reakcijas. Lietuvoje didžiausiasligonių jautrumas nustatytas D. pteronyssinus erkių alergenams (93.3%atvejų). Tai yra vyraujantis erkių alergenas, todėl ir sveiki žmonės ilgaibūdami aplinkoje, kur yra namų dulkių erkių, gali reaguoti į jų alergenus.