ALERGENAI
Organizmui svetimos medžiagos vadinamos antigenais. Visi antigenai, kurie sukelia alergines reakcijas, vadinami alergenais. Jie skirstomi į įvairias grupes.
Nors profesinių ligų struktūroje vyrauja klausos pažeidimas veikiant triukšmui ir vibracinė liga, tačiau dalį ligų (2 proc.) sudaro profesinės alerginės ligos sukeltos cheminių alergenų. Pateikiame duomenis iš
Valstybinio visuomenės sveikatos centro specialistų parengtos medžiagos apie cheminių medžiagų ir preparatų sensibilizuojančias savybes.
Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis šiuo metu pagal paplitimą alerginės ligos užima 3-čią vietą. Tokiose šalyse, kaip JAV, Meksika,
Kanada, Brazilija, Prancūzija apie 10 % gyventojų serga alerginėmis ligomis, dar apie 40-50 % gyventojų vieną ar keletą kartų buvo pasireiškę alergijos simptomai. Mirtingumas nuo alerginių ligų, tarp jų ir bronchinės astmos, įvairiose šalyse svyruoja nuo 15 iki 25 atvejų 100-ui tūkstančių gyventojų. Šiuo metu sukaupti duomenys rodo, kad alerginės ligos paplitusios visose šalyse ir jų skaičius turi tendenciją didėti.
Iki šiol nėra tikslių duomenų apie alerginių ligų paplitimą Lietuvoje.
Kai kurie preliminariniai duomenys rodo, kad tiek sergamumas, tiek ir etiologiniai faktoriai panašūs kaip kitose šalyse.
Alergiją sukeliančias medžiagas priimta skirstyti į dvi pagrindines grupes – augalinius bei gyvulinius alergenus ir cheminius alergenus.
Cheminiai alergenai – medicininė, socialinė ir ekonominė problema.
Pramonės, energetikos ir transporto intensyvus vystymasis, žemės ūkio ir buities chemizacija lemia vis didėjantį žmogaus aplinkos užterštumą.
Didėjant chemijos pramonės, ypač cheminės sintezės pramonės, pajėgumui, jos produkcija tampa vis svarbesniu gyventojų sensibilizacijos (organizmo jautrumo kartotiniam svetimų medžiagų poveikiui padidėjimas) šaltiniu.
Dauguma mokslininkų sergamumo alerginėmis ligomis padidėjimą visame pasaulyje sieja būtent su chemijos skverbimusi į visas ūkio šakas ir buitį.
Be vaistų, didžiausią pavojų kelia cheminiai alergenai, esantys:
bižuterijoje, kosmetikos produktuose, buitinės chemijos gaminiuose, dirbtiniame ir užterštame maiste, žaisluose, drabužiuose, žemės ūkio pesticiduose, buityje naudojamuose insekticiduose, sintetinėse statybinėse medžiagose, sintetinėse vidaus apdailos medžiagose, balduose, dažuose, lakuose, tirpikliuose ir pan.
Atskirai nepaminėtos medžiagos ir preparatai, naudojami gamyboje. 0
jie gali būti įvairiausi, pagal gamybos profilį. Pramonės darbuotojų sergamumas alerginėmis ligomis yra daug didesnis negu bendras. Pavyzdžiui,
60-70 % dirbančiųjų chemijos ir chemijos farmacijos pramonėje yra sensibilizuoti, 10-30 % pasireiškia alerginės reakcijos. Tiek pramonės darbuotojų, tiek visų žmonių alergijos klinikinėje nozologinėje struktūroje pirmą vietą užima alerginės odos ligos, antrą – bronchų ir plaučių ligos.
Tarp profesinių odos ligų vyrauja alerginiai dermatitai.
Žinoma daugiau kaip 100 cheminių medžiagų, sukeliančių bronchospazmus ir bronchinę astmą. Dažniausi alergenai darbo vietose yra izocianatai, anhidridai, ir metalų junginiai. Žinomi profesinės bronchinės astmos atvejai, kuriuos sukėlė epoksidinės dervos, polieteriniai lakai, kanifolija, pikrilo chloridas, benzenas ir jo junginiai, ftalio rūgšties anhidridas ir jo junginiai bei daug kitų medžiagų. Įrodyta, kad astmos atsiradimą dėl išvardytų medžiagų bei ligos tėkmę apsunkina gamybinių patalpų oro dulkės ir dirginančios medžiagos.
Viena iš didžiausių alerginių susirgimų priežasčių yra kontaktas su chromo, kobalto, nikelio, mangano junginiais. Sensibilizacija metalams priklauso nuo daugelio priežasčių, taip pat ir nuo tirpumo. Pavyzdžiui cemente yra chromo, kobalto ir nikelio, tačiau izoliuota alergija metalams pasitaiko retai, nes šie metalai yra netirpių junginių pavidalo. Amino rūgštys ir glutationas su kobaltu gali sudaryti tirpius kompleksus, todėl cemente esančiu kobaltu dažnai sensibilizuojami darbuotojai.
Cheminės etiologijos alergijoje ypatingą vietą užima stambiamolekulinės polimerinės medžiagos ir jų kompozicijos. Polimerinės medžiagos yra dažniausia kontaktinės alergijos priežastis; iš polimerų išsiskiriančios lakios medžiagos neretai sukelia kvėpavimo takų alergiją.
Geriausiai ištirtas polikondensacinių dervų ir jų pagrindu sukurtų plastmasių (fenolio formaldehidinių, šlapalo formaldehidinių, epoksidinių, polieterinių) sensibilizuojantis poveikis. Eksperimentiniais ir epidemiologiniais tyrimais nustatytas junginių, išsiskiriančių iš polimerinių statybinių medžiagų (tarp jų ir polivinilchloridinių)sensibilizuojantis poveikis. Panašių problemų yra ir gumos pramonėje. Pavyzdžiui chloropreninio latekso komponentai chloroprenas, neozonas, dibutilftalatas, tiuramas yra seniai žinomi alergenai.
Jie skirstomi į įvairias grupes. Susipažinkite su labiausiai paplitusiais alergenais Lietuvoje.
Žiedadulkės: Žydintys augalai gamina milžinišką kiekį žiedadulkių.
Pavyzdžiui, vienas ambrozijos augalas išskiria iki bilijono, rugio varpa –
daugiau kaip 4,2 milijono, kanapė – apie 300 tūkstančių žiedadulkių.
Žiedadulkės labai mažos ir lengvos (nuo 5 iki 40 mikronų), jas vėjas gali nunešti labai toli. „Rekordininkėmis” galima pavadinti buko žiedadulkes, kurios nuskrenda iki 5 400 kilometrų. Specialiais tyrimais nustatyta, kad beržo žiedadulkės iš Skandinavijos gali būti nuneštos net iki Viduržemio jūros pakrantės. Žiedadulkių alergenams jautrūs žmonės, įkvėpę oro, kuriame yra žiedadulkių, gali susirgti polinoze. Polinozė – tai žiedadulkių sukelta alergija, pasireiškianti sloga, kosuliu, akių gleivinės uždegimu –
konjunktyvitu. Polinoze sergama įvairiu metų laiku – ne tik pavasarį, vasarą, bet ir rudeniop, priklausomai nuo to, kokiems augalams žmogus jautrus.
Žydintys augalai gamina milžinišką kiekį žiedadulkių. Pavyzdžiui, vienas ambrozijos augalas išskiria iki bilijono, rugio varpa – daugiau kaip 4,2
milijono, kanapė – apie 300 tūkstančių žiedadulkių. Žiedadulkės labai mažos ir lengvos (nuo 5 iki 40 mikronų), jas vėjas gali nunešti labai toli.
„Rekordininkėmis” galima pavadinti buko žiedadulkes, kurios nuskrenda iki 5
400 kilometrų. Specialiais tyrimais nustatyta, kad beržo žiedadulkės iš
Skandinavijos gali būti nuneštos net iki Viduržemio jūros pakrantės.
Žiedadulkių alergenams jautrūs žmonės, įkvėpę oro, kuriame sukelta alergija, pasireiškianti sloga, kosuliu, akių gleivinės uždegimu –
konjunktyvitu.
Grybelių alergenai: Grybeliai (mikroskopiniai grybai, arba mikromicetai)
yra labai specifiniai organizmai, plačiai paplitę ne tik gamtoje, bet ir žmogaus aplinkoje. Šie mikroskopiniai grybai labai nereiklūs aplinkos sąlygoms, atsparūs įvairiems fiziniams veiksniams, todėl neretai vystosi ir dauginasi žmogaus gyvenamosiose ir darbo patalpose. Jų mitybinis substratas yra patalpų statybinės, apdailos medžiagos, interjero detalės, dažai, dangos, taip pat baldai, drabužiai,avalynė, įvairūs namų apyvokos daiktai
[pic] [pic]
Kai kurių rūšių mikromicetai vystosi namų dulkėse, jei didelę šių dalį sudaro odos epitelio atplaišos, naminių gyvūnų plaukai. Turėdami fermentines sistemas grybeliai Kai kurių rūšių mikromicetai vystosi namų dulkėse, jei didelę šių dalį sudaro odos epitelio atplaišos, naminių gyvūnų plaukai. Turėdami fermentines sistemas grybeliai nunykusios augalų dalys taip pat yra puikus mitybinis substratas šiems mikroorganizmams.
Daugeliui grybelių vystytis optimaliausia yra 20–30° C temperatūra, kuri, deja, palankiausia ir žmogaus veiklai. Reikia paminėti, kad kriofilinių rūšių mikroskopiniai grybai vystosi labai žemose temperatūrose, pažeidžia šaldytuvuose laikomus maisto produktus bei atsargas.
Dauguma žmogaus aplinkoje aptinkamų grybelių dauginasi sporomis.
Subrendusios sporos lengvai atitrūksta nuo micelio ir su oro srovėmis paskleidžiamos aplinkoje. Jos didesnės nei bakterijų sporos, tačiau mažesnės nei žiedadulkės. Įvairių rūšių grybelių sporos yra skirtingos formos bei spalvos, jų dydis varijuoja nuo 2 iki 10 µ m (1 m-6).
Kartu su įkvepiamu oru grybelių sporos patenka į organizmą. Santykinai didelės dalelės(>5 µ m) paprastai nusėda nosies bei nosiaryklės gleivinėse ir gali būti astmos bei alerginių rinitų priežastis.
Mažesnio skersmens diametro grybelių sporos (<5 µ m) gali prasiskverbti į plaučius, pasiekti alveoles ir sukelti alergines reakcijas, dėl to iškyla rizika susirgti egzogeniniu alerginiu alveolitu. Tokios yra galvenių (Aspergillus), pelėjūnų (Penicillium) sporos. [pic] Grybelių alergenai gali būti ne tik struktūrinės šių mikroorganizmų dalys (sporos, micelio fragmentai), bet ir jų metabolizmo produktai (fermentai, didelės molekulinės masės angliavandeniai). Dažniausios ir gerai ištirtos ligos yra bronchinė astma bei alerginis rinitas. Išskiriami du grybelinės bronchinės astmos tipai: sezoninė astma ir nesezoninė astma. Sezoninę bronchinę astmą sukelia lauko ore esančios grybelių sporos, nesezoninę bronchinę astmą lemia patalpose esantys mikroskopiniai grybai. Nustatyta, kad astmai atsirasti užtenka mažų alergeno koncentracijų, jeigu ilgą laiką su jomis kontaktuojama. Astmos priepuolį gali sukelti 10000 pelėjūno (Penicillium), 3000 juodgrybio (Cladosporium) arba 100 sausgrybio (Alternaria) sporų (patalpų ore jų gali susikaupti daugiau kaip 10000/1m3). Drėgmė yra esminis faktorius, lemiantis grybelių vystymąsi ir dauginimąsi patalpose. Kaip rodo Botanikos instituto mokslininkų atliekami tyrimai, pagrindinės drėgmės kaupimosi priežastys Vilniaus miesto gyventojų butuose yra šios: Pažeista pastato stogo danga; Pažeista išorinė siena; Nekokybiškai sujungtos pastato konstrukcijos; Dėl nepakankamos termoizoliacijos vanduo kondensuojasi ant vidinio lauko sienos paviršiaus, ypač jei ši siena užstatyta baldais; Vanduo kondensuojasi ant šaltų langų stiklų; Drėgmė patalpose susidaro naudojantis dušais, gaminant maistą, plaunant bei džiovinant drabužius Palankios sąlygos mikroskopiniams grybams vystytis atsiranda šiukšlių konteineriuose (ypač sparčiai pažeidžiamos maisto atliekos); Naujuose pastatuose yra daug drėgnų medžiagų (gipsas, cementas, mediena ir kt.). Neefektyvus šių patalpų vėdinimas ir žema temperatūra sudaro sąlygas, tinkančias kauptis drėgmei. Pašalinus priežastis, dėl kurių patalpose kaupiasi drėgmė, užkertamas kelias grybeliams vystytis ir plisti žmogaus gyvenamojoje aplinkoje. Tinkamas patalpų šildymas, vėdinimas bei jose palaikoma švara padeda sukurti mikroklimatą, tinkamiausią žmogaus veiklai ir sveikatai. NAMŲ DULKIŲ ERKIŲ ĮTAKA ŽMOGAUS SVEIKATAI Nuo 1964 metų, kai Olandijos ir Japonijos mokslininkai nustatė, kad Dermatophagoides pteronyssinus erkės yra namų dulkių sukeliamų ligų – alerginės astmos ir rinito – priežastimi, tyrimai šioje srityje vykdomi visame pasaulyje. Kai kurios erkių rūšys, paplitusios namų dulkėse, yra kosmopolitai. Būdamos namų dulkių alergeno šaltiniu, jautriems žmonėms sukelia alergines reakcijas, kurių pasekmė – rinitai, dermatitai, egzemos ar bronchų astma. Pastaroji diagnozuojama 1-3( Lietuvos vaikų ir 4( suaugusiųjų. Pagrindinėmis alergijas sukeliančiomis erkių rūšimis pripažintos: D. pteronyssinus, D. farinae ir E. maynei iš Pyroglyphidae šeimos dėl to, kad jų randami kiekiai yra didžiausi ir jos produkuoja daugiausiai alergenų namų dulkėse. Kitų rūšių erkės yra mažiau gausios ir rečiau sutinkamos. Tai sąlygoja silpnesnį jų alergeninį vaidmenį. Tačiau sandėlių erkės (kurių ypač gausiai randama namų dulkėse, surinktose iš kaimo vietovių) yra lygiai taip pat svarbios alergologine prasme, kaip ir namų dulkių erkių rūšys. Jų mikroskopinis ištyrimas įgalina nustatyti potencialiai žmonių sveikatai svarbias rūšis. Didėja Akaridae bei Glycyphagidae šeimų erkių vaidmuo sukeliant alergines ligas. Jautrūs Dermatophagoides genties erkių alergenams žmonės taip pat sensibilizuojami ir kitų rūšių erkių alergenais. Šveicarijoje atlikti D. pteronyssinus erkių tyrimai parodė, kad gyvos erkės produkuoja antigenus. Svarbiausias erkių alergenas yra jų išmatose. Tai glikoproteinas, kurio molekulinė masė yra 24000 daltonų. Erkių virškinamajame trakte maistas yra transformuojamas į antigeną, todėl ne visas erkės kūnas, o tik virškinamojo trakto turinys bei ekskrementai ir iš dalies kutikula yra antigeniški. Taigi, ne tik pačios erkės, bet ir jų egzuvijai (nėrimosi “kailiukai”) bei veiklos produktai, esantys dulkėse gali būti įkvepiami ir sukelti alergines reakcijas. Lietuvoje didžiausias ligonių jautrumas nustatytas D. pteronyssinus erkių alergenams (93.3% atvejų). Tai yra vyraujantis erkių alergenas, todėl ir sveiki žmonės ilgai būdami aplinkoje, kur yra namų dulkių erkių, gali reaguoti į jų alergenus.