Alergenai

Apie alergiją kalbama tikrai daug. Europoje nuo alerginių ligų kenčia 35 proc. žmonių. Oficialios Lietuvos statistikos nėra, tačiau sezoninis alerginis rinitas diagnozuotas 7 tūkst. gyventojų. Tai – nemaža socialinė, ekonominė ir medicininė problema. Nieko nuostabaus, nes gyvename įvairių teršalų kupinoje aplinkoje. Taigi didėja ir alergenų kiekis. Alergija vadinama šio amžiaus rykšte.
Alergijos sukėlėjai

Padidėjęs organizmo jautrumas vienai ar kelioms genetiškai svetimoms organizmui medžiagoms, vadinamas alergija. Dažnai tenka girdėti: „Aš negaliu valgyti riešutų.“, „Esu alergiškas žiedadulkėms.“ ir pan. Alerginių ligų simptomai nėra malonūs, be too, atsižvelgiant į alergijos formą, žmogus turi keisti savo gyvenimo būdą, vengti alergenų ir saugoti savo sveikatą. Dažnai visų tų nemalonumų priežastis slypi kasdienėje buityje, namų aplinkoje. Alerginę reakciją sukelia ne visos į organizmą patekusios medžiagos. Vienus žmones, turinčius genetinį polinkį sirgti alerginėmis ligomis, įjautrina vieni alergenai, kitus – kiti. Toks alergiją sukeliančių medžiagų ar aplinkos veiksnių sąrašas gali būti labai ilgas.

Svarbiausi alergenai ir kiti alergiją sukeliantys veiksniai:
• inhaliuojamieji alergenai (namų dulkių erkės, pagalvių plunksnos, tarakonų, kačių, šunų alergenai, pelėsių sporos, žiedadulkės);
• maisto alergenai (ppienas, žuvis, šokoladas, kiaušiniai, riešutai, uogos, daržovės, vaisiai);
• vabzdžių nuodai;
• vakcinos;
• kontaktiniai alergenai (cheminės medžiagos, vaistai, augalai);
• fiziniai veiksniai (šaltis, karštis, vibracija, spaudimas, saulės radiacija).

Alergija gali pasireikšti:
• odos bėrimu – dilgėline, atopiniu dermatitu;
• bronchų astma;
• akių junginės uždegimu;
• virškinamojo trakto ligomis;
• alergine sloga;
• anafilaksiniu šoku (ūmi gyvybei pa

avojinga alerginė reakcija).
Buities alergenai

Keista, tačiau net ir naujuose namuose galima atrasti dulkių erkučių. Jie patenka kartu su senais baldais bei patalyne. Daugelio pasaulio mokslininkų darbais nustatyta, kad geriausios sąlygos dulkių erkėms egzistuoti yra lovose, kur pastoviai šilta ir drėgna. Tačiau erkių randama ne tik čiužiniuose, bet ir minkštų baldų apmušaluose, minkštuosiuose žaisluose, kilimuose, drabužiuose ar panašiuose namų apyvokos daiktuose. Todėl atsiranda alergijos simptomų, kuriuos įveikti padeda Milbiol.

Pastaruoju metu namuose auginama vis daugiau gyvūnų. Deja, daugėja ir jiems alergiškų žmonių. Naminių gyvūnėlių alergenai yra baltymai, randami jų odos epitelyje, šlapime, seilėse. Jie gali sukelti alergines reakcijas, astmos priepuolį ar pasunkinti jau esamus simptomus. Kad ir kaip gaila, tačiau alergiškiems žmonėms reikėtų nelaikyti naminių gyvūnėlių, atsisakyti kailinių užtiesalų, kilimų ir kitų daaiktų, kuriuose kaupiasi šie alergenai. Mat alergijos požymiai atsiranda ir nesilietus prie gyvūno, nes šių alergenų yra būsto aplinkoje.

Sutramdykime alergijos sukėlėjus

Natūraliai kyla klausimas, kodėl vieni yra linkę sirgti alerginėmis ligomis, o kiti – ne. Čia svarbus vaidmuo tenka genams (jei serga tėvai, tai didelė tikimybė, kad sirgs ir vaikai). Rizika padidėja, jei sergama atopinėmis ligomis, pvz., bronchų astma, atopiniu dermatitu ir pan.

Sergantieji alergija gali sušvelninti ligos eigą arba jos išvengti, jeigu žino, ko ir kaip reikia saugotis. Paprasčiausias pa

atarimas – vengti kontaktų su alergenu. Tai nelengva padaryti, ypač ligos pradžioje, tačiau įmanoma. Būtinai reikia pasikonsultuoti su gydytoju alergologu. Siekiant tiksliai nustatyti, kam pacientas alergiškas, atliekami specialūs tyrimai: odos alerginiai mėginiai arba tam tikri kraujo tyrimai. Kad odos alerginių mėginių atsakymai būtų tikslūs, ligonis turi būti nevartojęs vaistų nuo alergijos. Tyrimų nerekomenduojama atlikti ligos paūmėjimo metu.

Nustačius alergiją, ji gydoma antihistamininiais vaistais, į nosį purškiamais gliukokortikoidais, taip pat taikoma imunoterapija. Norint palengvinti alergijos eigą, ją pristabdyti, labai svarbi ankstyva diagnostika ir visuomenės švietimas.

Leave a Comment