LPG dujos

Automobilio maitinimo suskystintomis dujomis (LPG) dabarties ir ateities sistema
SGI
Olandų firma AG (Autogas Systems) sukūrė naują suskystintų dujų sistemą (LPG), kuri turi beveik identiškas benzino įpurškimo sistemoms automobilyje charakteristikas. Ši nauja sistema, nuoseklus dujų įpurškimas (SGI), buvo sukurtas pagal klientų pageidavimus ir labai glaudžiai bendradarbiaujant su įvairių automobilių gamintojais.

Firmos AG produkto SGI išsivystymo lygis pagrįstas dėmesiu į pareikštus klientų pageidavimus ir LPG sistemų kokybę.
Pirmasis bandymas suprojektuoti LPG sistemą, išsaugant pradines automobilio charakteristikas, buvo sėkmingas. Tai reiškia, kad po to kai auutomobilyje buvo įmontuota SGI sistema, liko nepakitę automobilio patikimumas ir kokybė. Automobilio charakteristikų palyginimas prieš ir po įmontavimo, parodė labai teigiamus rezultatus.
SGI sistemos pagrindas – naujas dujų purkštukas. Tai nepaprastai kūrybiškas purkštukas, firmos AG užpatentuotas, ir veikiantis kaip benzininis purkštukas. Glaudus bendradarbiavimas su automobilių gamintojais, turėjo įtakos tokio purkštuko sukūrimui, kuris pilnai gali konkuruoti su šiuolaikiniais benzininiais ir dyzeliniais varikliais.
Kitas svarbus SGI privalumas yra tas, kad tam tikram automobiliui įrangos komplekto sukūrimas, užima daug mažiau laiko, negu anksčiau. Tai yra dėėl didelio panašumo SGI sistemos į benzino įpurškimo sistema. Taip pat svarbus privalumas yra tas, kad labai paprastas SGI sistemos įmontavimas ir eksploatavimas, palyginus su kitomis LPG sistemomis. Nežiūrint į nemažą įrangos kainą, ateityje sutaupoma nemažai lėšų. SGI sistema sudaro norimą emisiją, be

ei patenkina EOBD reikalavimus.
SGI sistemos veikimo principas:
Iš dujų bako, suskystintos dujos teka į garinimo/slėgio reguliatorių, kuris įmontuojamas variklio skyriuje. Šiame reguliatoriuje suskystintos dujos pavirsta garais ir sudaromas reikiamas slėgis. Po to LPG srautas teka bendra žarna link atskirų purkštukų (kurių kiekis priklauso nuo cilindrų kiekio). Purkštukai įmontuojami ant kolektoriaus. SGI kompiuteris apskaičiuoja ir reguliuoja reikiamą uždegimo momentą ir dujų įpurškimo laiką į kiekvieną cilindrą.
SGI sistema užtikrina geresnes charakteristikas, palyginus su senesnėm LPG sistemomis. Nėra jokio skirtumo instaliuojant SGI sistemą, ar automobilio surinkimo stadijoje, ar eksploatuojant automobilį, ir net jei jau buvo instaliuota kokia nors LPG sistema.

Privalumai:
• Puikūs automobilio išmetamųjų dujų parametrai
• Praktiškai tokios pat kuro sąnaudos kaip ir važiuojant benzinu (skirtumas_2%)
• Nepakitusi automobilio dinamika

Dujų turbinos yra pastaraisiais metais išpopuliarėjęs kogeneracijos įrengimų tiipas
Paprastai būna nuo 1 iki 100 MW elektros generavimo galios. Pastaruoju metu buvo pakankamai išvytyta ir mažesnių (nuo 250 kW) dujų turbinų technologija
Suspaustas kuro ir oro mišinys yra deginamas ir aukšto slėgio degimo produktai perduoda mechaninę energiją dujų turbinai, besukančiai elektros generatorių.
Oras degimui arba oro-kuro mišinys paprastai yra suspaudžiamas kompresoriumi, varomu tos pačios dujų turbinos. Oro į degimo kamerą yra tiekiama 3-4 kartus daugiau, nei reikia degimo procesui įvykti. Tai daroma, siekaint užtikrinti pakankamą dujų trakto aušinimą.
Po dujų turbinos išsiplėtę 450oC-550oC temperatūros de

egimo produktai paprastai yra panaudojami šilumai generuoti, technologijai (džiovinimui) arba garui, sukančiam garo turbiną generuoti (kombinuoto ciklo kogeneraciniuose įrengimuose)
Šilumos ir elektros energijos generavimo santykis svyruoja nuo 1,5:1 iki 3:1, priklausomai nuo dujų turbinos tipo. Perteklinis oras degimo produktuose gali būti papildomai sudeginamas, tuo pakeldamas degimo produktų temperatūrą virš 1000oC, o generuojamos šilumos ir elektros santykį virš 5:1, bendrą kuro išnaudojimo efektyvumą iki 95%.
Elektros enrgijos generavimo efektyvumas paprastai siekia 25-35% nuo nudojamo kuro šilumos.
Populiariausias kuras – gamtinės dujos. Taip pat būna dujų turbinos, pritaikytos deginti suskystintas dujas, naftą, žemės dujas, biodujas, tačiau reikalaujams, kad dujos būtų išvalytos nuo priemaišų, ardančių dujų turbinos mentes.
Dujų turbinos pasižymi dideliu akustiniu triukšmu, todėl yra rekomenduojama jas talpinti uždarose, akustiškai apsaugotose patalpose.
Siekiant sumažinti NOx emisijas, kartais naudojama švaraus garo įpurškimo į degimo kamerą technologija
Gana paprastai, lyginant su garo turbinomis, įrengiama sistema. Be to pastaruoju metu greitai besivystanti dujų turbinų technologija smarkiai atpigo ir tapo ypatingai patikima. Tai leido dujų turbinoms tapti populiariausiu kogeneracijos įrengimų tipu Vakarų Europoje ir JAV.
Lietuvoje technologija kol kas mažai žinoma.

Automobilių kuro sąnaudos Lietuvoje, tonomis

1998m. 1999m. 2000m.
Benzinas 648 000 505 000 390 000
Dyzelinas 588 000 560 000 509 000
Dujos 16 000 77 000 119 000

Patirtis eksplotuojant autobusus su dujiniais varikliais

Aktualija Dujų degalais varomi autobusai? Neįtikėtina. Kaip reikėtų perdaryti autobusuose montuojamus dyzelinius variklius, kad jie galėtų naudoti dujas? Juk iš esmės skiriasi va

ariklių – dyzelinio ir dujinio – veikimo principai: dyzelinis kuras uždegamas jį suspaudžiant, o dujoms užsiliepsnoti reikia kibirkšties. Kita abejonė – ar apsimoka? Taip, dujos pigesnės už dyzelinį kurą. Bet žinant apie didesnį jų sunaudojimą alternatyviose benzinui sistemose, kyla pagrįsta ekonominio efekto abejonė. Norite ją argumentuotai išsklaidyti?

Pradėkime nuo Lietuvos rinkoje kylančio poreikio pigiau eksploatuoti autobusus, kurie , be to, naudotų dar ir ekologiškai švarų kurą. Mūsų šalyje užregistruota 15 542 autobusų (VĮ “Regitra” duomenys). Dalis jų priklauso autobusų parkams. “Linavos” duomenimis asociacijai priklauso 52 šalies keleivių vežėjų įmonės, eksploatuojančios 1 300 autobusų. Vien tik Vilniaus autobusų parkas turi 250 autobusų, iš kurių kas antrą derėtų pakeisti nauju. Savivaldybėms pavaldūs autobusų parkai metų metus kamuojasi dėl finansinių nepriteklių ir nepajėgia šių problemų įveikti.

Autobusai sensta, genda, lūžta. Juos pakeičia labdara gauti iš Vakarų šalių, pigiau pirkti naudoti, o retais atvejais nauji. Pavyzdžiui, “Karosa”, kainuojantis daugiau 400 tūkst. Lt.

Ar galima įsigyti pigesnių autobusų, kurių ir eksploatacinės sąnaudos būtų mažesnės, ir tarnavimo laikas ilgesnis? Specialistų atsakymas vienareikšmis – taip.
Geriau kartą pamatyti. Pirmą kartą apie autobusus su dujų varikliais išgirdau dar pernai iš Vaidoto Globio, kurio vadovaujama UAB “Globegas” Lietuvoje atstovauja Lenkijos dujų įrangos įmonę “Elpigaz”. Pastarosios direktorius magistras inžinierius Grzegorz Jarzynski dalyvavo “alt 2001” parodoje ir pažadėjo organizuoti pažintinę išvyką į Lenkiją. Projektu susidomėjo ir “Linavos” keleivių ve
ežėjai.
Gegužės antroje pusėje išvykos į Lenkiją detalės buvo suderintos, paskirtas Tauragės autobusų parko mikroautobusas “Ford Tranzit”, suformuota grupė keleivių parvežimo srities specialistų: “Linavos” viceprezidentas, keleivinio transporto sekcijos pirmininkas Antanas Pocius, Vilniaus autobusų parko technikos direktorius Juozas Grabys, Tauragės autobusų parko inžinierius Rimantas Kičas, “Kautros” remonto cecho viršininkas Remigijus Locaitis. Išvykoje dalyvavo ir UAB “Globegas” vadovas Vaidotas Globys bei šios bendrovės marketingo direktorius Vaidotas Juškys.

Lenkijoje, lydimi šalies dujininkų asociacijos (“NGV Polska”) generalinio sekretoriaus Pawel Malkowski, apsilankėme dujinius variklius konstruojančioje Krokuvos įmonėje “NGV Autogas” bei autobusų parkų įmonėse trijuose miestuose – Przemyslu, Dębicy, Tychy.

Žvakės dyzeliuose Krokuvos politechnikos institutas bandymus su dujiniais varikliais pradėjo dar 1985 metais. Prieš dešimtį metų buvo įkurta įmonė “NGV Autogas”, kuriai iki šiol vadovauja Marek Rudkowski. Per savo veiklos metus įmonė pati pagamino 5 000 dujinių variklių, o dar kita tiek – kartu su dukterinėmis įmonėmis. Šiandien “NGV Autogas” yra vienintelė įmonė Lenkijoje, turinti leidimą konstruoti dujinius variklius, perdaryti juos iš dyzelinių. Dujinių variklių gamybos licencijas ji parduoda autobusus gaminančioms įmonėms. Tokią licenciją jau įsigijo “Jelcz” autobusų gamintojai. “NGV Autogas” taip pat gamina įvairaus galingumo gamtinių dujų kompresorius, montuoja gamtinių dujų degalines.

Pažymėtina, kad “NGV Autogas” sukonstruoti dujiniai varikliai yra dviejų rūšių – vieni gali naudoti gamtines, o kiti suskystintas automobilines dujas (LPG). Jie atitinka Euro 3 standartus.

“NGV Autogas” pirmiausiai pradėjo perdarinėti 19 metų senumo “Ikarus” autobusų dyzelinius variklius (ilgieji autobusai šešerius metus važinėjo Krokuvos gatvėmis iki savo techninės mirties), vėliau atėjo eilė autobusams “Autosan” ir “Jelcz”. Šiemet tikimasi susitarti su MAN autobusų gamintojais, kurie nors ir turi sukūrę suskystintomis dujomis varomą variklį bet jis gerokai brangesnis už lenkišką.

Bendradarbiaudama su traktorių gamykla “Ursus”, “NGV Autogas” sukūrė keturių tipų dujų variklius, tinkančius autopakrovėjams. Dyzeliniai “Mielec” varikliai buvo perdaryti į keturių tipų dujinius variklius, veikiančius naudojant suskystintas bei gamtines dujas. Sėkmingai naudojami ir perdaryti “Andoria” varikliai, sumontuoti “Autosan” autobusuose. Konstruojant dujinius variklius iš dyzelinių, pakeičiami alkūniniai velenai, stūmoklių sąskaita padidinamos degimo kameros, pagerinama aušinimo sistema (sudvigubinami radiatoriai), naudojami temperatūrai atsparesni laidai, perdarytas įsiurbimo kolektorius tolygiau paskirsto degųjį mišinį, naudojami trys filtrai dujoms valyti, pagamintos specialios nestandartinio, itin siauro sriegio žvakės, išlaikančios didelį karštį ir turinčios paslėptus volframo arba sidabro elektrodus. Išmetamųjų dujų kenksmingumą dar sumažina liambda zondas ir katalizatorius. Naujai gaminamiems autobusams su dujų varikliais parašomos specialios kompiuterinės programos, reikalingos suskystintų dujų sudėčiai bei uždegimo momentui nustatyti, reguliuoti. Žiemą varikliai pašildomi autonominiais šildytuvais iki +50 laipsnių. Degant dujoms išsiskiria daugiau šilumos, nei naudojant dyzelinius degalus. Todėl išmetimo sistemoje naudotą ketų pakeitė plienas, kuris geriau atlaiko karštį ir ilgiau tarnauja.

“NGV Autogas” dyzelinį variklį gali perdaryti į dujinį maždaug per tris mėnesius, o darbų kaina siekia apie 40 tūkst. Lt.

Gamtinės dujos Mažai tikėtina, kad Lietuvoje būtų atkurta gamtinių dujų kompresorinių sistema ir imtume jas naudoti kaip degalus autobusams. Dabar įrengti kompresorinę kainuoja nuo 28 tūkst. iki 1,5 mln. Lt. Bet tokią galimybę žinoti verta.

Lenkijos Przemyslu miesto autobusų parke yra 65 autobusai, iš kurių 17 – su perdarytais varikliais, varomais gamtinėmis dujomis, dar keturis autobusus “Jelcz” parkas nusipirko iš gamyklos su iš karto sumontuotais dujiniais varikliais. Čia pat vietoje įrengta ir degalinė su kompresoriumi. Lietuvos vežėjų delegaciją sutikęs autobusų parko atstovas Wieslav Zaranski papasakojo, kad degalinėje autobuso balionai užpildomi dujomis per 10 minučių, o šių degalų pakanka nuvažiuoti 350-400 km. Šimtui kilometrų kelio mieste sunaudojama 45-50 litrai (vienas litras kainuoja 0,5 zloto) gamtinių dujų. Šiam atstumui nuvažiuoti reikia 38-39 litrų dyzelinio kuro (vieno litro kaina 2,05 zloto). Perdarius dyzelinį variklį į dujinį sutaupoma 0,13 zloto per kiekvieną nuvažiuotą kilometrą. Eksploatacinės išlaidos sumažėja 40 proc. Už dujomis varomus autobusus nebereikia mokėti taršos mokesčių. Autobusų parko viceprezidentas Jozef Bielski patikino, kad numatoma pirkti dar penkis autobusus su dujų varikliais, o autobusų su dyzeliais įsigyti neketinama.

LPG – viliojanti perspektyva Tychy miesto autobusų parko (“PKM Sp. Z o. o. w Tychach”) generalinis direktorius Andrzej Kowol teigė, kad tik po išsamios analizės ir skaičiavimų parkas pasirinko suskystintas automobilines, o ne gamtines dujas kaip naudingesnį kurą autobusams su dujiniais varikliais. Iš turimų 113 autobusų 15 – su dujiniais varikliais (septyni nauji, aštuonių varikliai perdaryti). Įsigyti ekologiškus autobusus padėjo Katovicų aplinkos ir vandens ūkio apsaugos fondas, skyręs mažaprocentines paskolas. Po vienerių metų autobusų su dujų varikliais eksploatacijos įmonė atliko analizę, kurios rezultatus generalinis direktorius sakėsi numatęs pateikti Lenkijos vyriausybei.

Palyginus dyzeliniais degalais ir suskystintomis dujomis varomų autobusų išmetamųjų dujų sudėtį matyti, kad LPG degimo produktai žymiai mažiau teršia gamtą: sieros dioksido (SO2) sunkiųjų dalelių (PM) praktiškai nėra, anglies monoksido (CO) kiekis mažesnis 98 proc., angliavandenilių (HC) mažiau 97 proc., azoto oksidų (NOx) mažiau 90 proc. Dešimt metų eksploatuojant 15 “Jelcz” autobusų su dyzeliniais varikliais jie į aplinką išmestų 210 000 kg CO, o tos pačios markės autobusai su dujiniais varikliais – tik 48 000 kg. Sumažėjusios taršos skirtumas sudaro 162 tonas anglies monoksido.

Įtikinanti ir kuro kaštų ekonomija. “Jelcz” autobusas su dyzeliniu varikliu sunaudoja 34 l degalų 100 km nuvažiuoti, o su dujiniu varikliu – 64 l. Kadangi dujos pigesnės, nepaisant didesnės apimties sąnaudų, nuvažiavus 100 km deginant dujas gaunama 16,22 zlotų ekonomija už kurą.

Reikia pridurti, kad Tychy autobusų parko teritorijoje įrengta suskystintų dujų degalinė (ją įrengti kainavo 82 tūkst. zlotų), skirta savoms reikmėms. Tai reiškia, kad naudojamos suskystintos dujos neapmokestinamos akcizu ir pridėtinės vertės mokesčių, todėl kainuoja ne 1,30 zloto, o tik 0,70 zloto.

Parke įrengti du boksai autobusams remontuoti, patalpose veikianti ventiliacijos sistema neleidžia susikaupti dujoms, jei netikėtai atsirastų jų nuotėkis – nuo daviklių įsijungia signalizacija ir ventiliatoriai.

Autobusų su dujiniais varikliais eksploatacijos kaštai sumažėjo 30-40 proc., variklio eksploatacijos laikas – dvigubai ilgesnis, padidėjo variklio elastingumas, 3-5 decibelais sumažėjo jo keliamas triukšmas, autobusai nebedūmija.

Be to, už autobusus su dujiniais varikliais nebereikia mokėti mokesčių už aplinkos taršą.

Analagiškus rezultatus pateikė ir Dębica miesto autobusų parko administracija.

Griežtėjant aplinkosaugos reikalavimams, pažangiausiose pasaulio valstybėse – Japonijoje, Austrijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje, Švedijoje, Australijoje, Naujojoje Zelandijoje – imama vis daugiau eksploatuoti autobusų su dujiniais varikliais.

Vertina specialistai “Linavos” viceprezidentas, keleivinio transporto sekcijos pirmininkas Antanas Pocius: “Esu nustebintas Lietuvoje dar nematyta naujove – Lenkijoje gaminamais autobusų dujiniais varikliais. Ypač naudojančiais suskystintas dujas. Tai pažangi ir dėmesio verta patirtis. Ji gali padėti Lietuvos vežėjams spręsti ekologines ir ekonomines problemas. Ypač aktualu tai, kad sumažėja išlaidos vienam kilometrui nuvažiuoti. Dujinių variklių naudojimas – siektinas, tai vienas iš kelių gerinant keleivius vežančių įmonių padėtį. Problematiška atrodo darbo sauga ir autobusų su dujiniais varikliais aptarnavimas. Nepigus ir dyzelinio variklio perdarymas į dujinį – 10 tūkst. USD. Bet tam lėšų galima būtų surasti savivaldybėse, kurios numato savo biudžetuose nemažas pinigų sumas ekologinėms problemoms spręsti, įvairiuose aplinkosaugos fonduose, galima paimti kreditus iš bankų, panaudoti užsienio programas. Konkrečius sprendimus galėtų paskatinti “Jelcz” autobusas su suskystintomis dujomis varomu varikliu, pateiktas testuoti Lietuvos vežėjams”.

Vilniaus autobusų parko technikos direktorius Juozas Grabys: “Vilniaus autobusų parkui būtų perspektyvu naudoti autobusus su dujų varikliais. Lenkijos patirtis – progresas ekonomine ir ekologine prasme. Jei atsirastų lėšų, be jokios abejonės pirktume naujus “Jelcz” autobusus su dujiniais varikliais. Komfortu jie nenusileidžia “Karosa” autobusams, o kaina – keliom dešimtim tūkstančių mažesnė. Euro 3 standartus atitinkantys dujiniai varikliai turėtų sudominti tas įmones, kurios veža keleivius į Vakarų šalis. Lyginant LPG su biodyzelinu, kurį eksperimento tvarka pradėjo bandyti trys Vilniaus autobusų parko autobusai, pirmenybę vis tik atiduočiau dujoms. Nors pirminiai rezultatai rodo, kad naudojant Plungės grūdų kombinato iš rapsų pagamintą biodyzeliną tris kartus sumažėjo išmetamų teršalų (ir variklio alyvos sąnaudos), bet jų vis vien liko. Vilnius geografine prasme įsikūręs duobėje, kurioje nusėda automobilių išmetamosios dujos, jas priversti įkvėpti žmonės. Dėl biodyzelino naudojimo perspektyvų verčia abejoti ir neaiški valstybės politika – uždės akcizą bei PVM ir nebeapsimokės naudoti brangesnių biodegalų. Nebent valstybė imtų rūpintis žemdirbiais ir skatinti juos auginti rapsus, o ne piktžoles. Autobusai su dujiniais varikliais vilioja gera atsiperkamumo perspektyva. Lenkijoje gauta informacija įtikinanti. Juo labiau, kad ir degalų kainos panašios. Žinoma, kalbant apie perdaryto variklio atsipirkimo terminą, reikia konkrečiai paskaičiuoti, bet manu, kad tam pakaktų metų kitų. Vilniaus autobusų parke pakanka vietos ir suskystintų dujų degalinei įrengti, nors tam reikėtų 65-70 tūkst. Lt, ji neabejotinai atsipirktų. Dabar mes vien tik už aplinkos taršą kasmet sumokame 120-130 tūkst. Lt. Jei šiuos pinigus galima būtų panaudoti dujiniams varikliams perdaryti (trys varikliai kasmet), būtų dar vienas žingsnis į autobusų parko modernizavimą. Turiu vilties, kad šiandien sostinei vadovaujantis meras, pats būdamas progresyvaus mąstymo verslininku, supras ekologiškai švarių ir greitai atsiperkančių autobusų eksploatavimo naudą, realiai parems naujovės įgyvendinimą Vilniuje.

Tauragės autobusų parko inžinierius Rimantas Kičas: “Technine prasme autobusams su dujiniais varikliais priekaištų neturiu, bet atsižvelgiant į šios dienos ekonomines sąlygas manau, jog per brangu mokėti 40 tūkst. Lt. už dyzelinio variklio perdarymą į dujinį.”

UAB “Kautra” remonto cecho viršininkas Remigijus Locaitis: “Pastaruoju metu mūsų įmonė kaip tik rengia verslo planą, kuriame numatoma įsigyti apie 20 autobusų. Bet iki šiol neturėjome dujinių autobusų varianto. Administracija, išleisdama mane į komandiruotę, nelabai tikėjo, kad realu perdaryti dyzelinius variklius į dujinius. Manau, nustebs, kada papasakosiu savo įspūdžius. Kol nepriimtas sprendimas, kokius autobusus pirksime, dar galime pakoreguoti savo planus. Autobusai su dujų varikliais turėtų sudominti ir Kauno savivaldybę. Aišku, jie norės juos pamatyti. Mano nuomone, autobusai su dujiniais varikliais – rimtas žingsnis techninės pažangos kelyje.

Gera naujiena Praėjus kelioms dienoms po mūsų viešnagės Lenkijoje, vyko automobilių paroda. Joje dalyvavo ir “Jelcz” autobusų gamintojai, pristatę autobusą su dujiniu varikliu. Parodoje gamintojų stendą aplankė UAB “Globegas” atstovai ir sutarė dėl realios galimybės Lietuvoje testuoti autobusą “Jelcz” su dujiniu varikliu.

Lietuvos vežėjams belieka apsispręsti, kada ir kuris parkas pirmasis išbandys naujovę.

Leave a Comment