praktikos darbo ataskaita autoservise

ŠIAULIŲ VALSTYBINĖS KOLEGIJOS

ŠIAULIŲ VALSTYBINĖS KOLEGIJOS

VERSLO IR TECHNOLOGIJOS FAKULTETO

TRANSPORTO INŽINERIJOS KATEDRA

MOKOMOSIOS PRAKTIKOS ATASKAITA

Praktikos vieta:

Parengė:

Įmonės praktikos vadovas:

Kolegijos praktikos vadovas:

Asistentas Remigijus Lozaitis

Šiauliai, 2011

TURINYS

1 priedas. Bendra priešgaisrinė saugos instrukcija.

2 priedas. Darbuotojo saugos ir sveikatos įvadinė instrukcija.

3 priedas. Automobilių remonto šaltkalvio saugos ir sveikatos instrukcija.

4 priedas. Šaltkalvio remontininko saugos ir sveikatos instrukcija.

5 priedas. Tekintojo saugos ir sveikatos instrukcija.

6 priedas. Suvirintojo elektros lanku saugos ir sveikatos instrukcija.

7 priedas. Pjaustant metalą propano-butano dujomis, saugos ir sveikatos instrukcija.

8 priedas. Dirbant pernešamais elektros įrankiais saugos ir sveikatosinstrukcija.

9 priedas. Dirbant galandimo staklėmis saugos ir sveikatos instrukcija.

10 priedas. Dirbant grręžimo staklėmis saugos ir sveikatos instrukcija.

11 priedas. Pirmosios medicininės pagalbos, įvykus nelaimingam atsitikimui suteikimo instrukcija.

ĮVADAS

Mokomąją praktiką atlikau UAB „Kuršėnų vandenys“. Įmonė įkurta 2008 m. pagrindinė įmonės veikla – vandens tiekimas ir nuotėkų tvarkymas. Įmonės adresas: Gergždelių 44, Kuršėnai, tel. 841582093.

Praktikos tikslas – įgyti automobilio remonto praktinių žinių, išanalizuoti įmonės veiklą.

Praktikos uždaviniai:

Išanalizuoti įmonės charakteristiką.

Išanalizuoti darbų saugos reikalavimus įmonės gamybiniuose padaliniuose.

Pateikti metalo mechaninio apdirbimo staklių valdymą ir atliekamas operacijas.

Išanalizuoti metalų ir kitų konstrukcinių medžiagų suvirinimo būdus, suvirinimo rėžimus, įrangą ir medžiagas.

Aprašyti pasirinktos detalės suvirinimo apvirinimo, pjovimo ir litavimo daarbus, aprašyti atliekamų darbų technologiškumą.

Išanalizuoti automobilių agregatų ir mazgų ardymo bei surinkimo darbo vietą.

Aptarti automobilio agregatų ir mazgų ardymo ir surinkimo darbų tarpusavio ryšius.

Aprašyti automobilio agregatų ir mazgų ardymo ir surinkimo technologinius procesus.

Pateikti atliktų darbų kokybės įvertinimą.

Įmonės charakteristika

UAB „KURŠĖNŲ VA

ANDENYS“ įsteigta 2008-01-08 ir užregistruota VĮ Registrų centro Šiaulių filiale. Įmonė veikia vadovaudamasi Lietuvos Respublikos įstatymais, Vyriausybės nutarimais, kitais teisės aktais, reguliuojančiais įmonės veiklą. Pagrindinė įmonės veikla vandens tiekimas ir nuotėkų tvarkymas. Įmonėje dirba šešiasdešimt darbuotojų. UAB „Kuršėnų vandenys“ aptarnauja Kuršėnų miesto gyventojus bei 39 gyvenvietes Šiaulių rajone.

Įmonės transportas: IVEKO MAGIRUS, GAZ 66, GAZ 53A, Audi 100 AVANT, penki VW Transporter, du FORD TRANZIT, RENAULT ESPACE, VW LT 45, MTZ82.1, du VW CADDY, NEW HOLLAND, BELARUS 952, EO 2621, MAZDA, VW CARAVELLE, keturi VW GOLF, du VW JETTA, AUDI 100, RENAULT MEGANE. Įmonė pati rūpinasi savo darbuotojų transporto priemonių priežiūra ir remontu, įmonė yra įsirengusi tinkamas patalpas ir įsigijusi visą reikiamą įrangą transporto priežiūrai ir remontui.

Darbų saugos reikalavimai įmonės gamybiniuose padaliniuose. Kokie instruktažai yra vykdomi

UAB „Kuršėnų vandenys“ dirba reemdamiesi šiomis saugaus darbo instrukcijomis:

Bendra priešgaisrinė saugos instrukcija.

Darbuotojo saugos ir sveikatos įvadinė instrukcija.

Automobilių remonto šaltkalvio saugos ir sveikatos instrukcija.

Šaltkalvio remontininko saugos ir sveikatos instrukcija.

Tekintojo saugos ir sveikatos instrukcija.

Suvirintojo elektros lanku saugos ir sveikatos instrukcija.

Pjaustant metalą propano-butanodujomis, saugos ir sveikatos instrukcija.

Dirbant pernešamais elektros įrankiais saugos ir sveikatos instrukcija.

Dirbant galandimo staklėmis saugos ir sveikatos instrukcija.

Dirbant gręžimo staklėmis saugos ir sveikatos instrukcija.

Pirmosios medicininės pagalbos, įvykus nelaimingam atsitikimui suteikimo instrukcija.

Šios saugos ir sveikatos instrukcijos pateikiamos prieduose.

Metalo mechaninio apdirbimo staklių valdymas ir atliekamos operacijos

Dabartinėse staklėse me

echaninio apdirbimo procesams valdyti vietoj mechaninių, hidraulinių arba kitų įprastinių staklių valdymo priemonių naudojama skaitmeninė technika. Staklių ir kitų įrenginių skaitmeninis valdymas yra lankstus tuo požiūriu, kad gali būti taikomas labai įvairiems procesams ir skirtingų charakteristikų komponentams valdyti. Dėl lankstumo skaitmeninis valdymas gali būti taikomas apdirbant mažų ir vidutinių dydžių detalių partijas, kadangi nereikia specialių įrankių ir įtaisų, kurie dažniausiai būna brangūs. Kompiuteris labai palengvina rengti skaitmeninio valdymo programas. Asmeninių kompiuterių atsiradimas leido sukurti kompaktinius konkrečių staklių valdymo blokus, kurie paprastai susideda iš klaviatūros, displėjaus, atminties įrenginio ir t. t. Jie gali perduoti programos grafinį vaizdą ir todėl yra nepakeičiami, kai reikia panaudoti visą staklių potencialą.

Dabartiniu metu, prie jau įprastinio personalinių kompiuterių tinklo, įmonėse jungiamas centrinis kompiuteris esantis apdirbimo bare. Iš jo informacija per kompiuterinį tinklą perduodama staklių valdymo atminties įrenginiams.

Programinių staklių funkcijų analizė. Skaitmeninis programinis valdymas leidžia staklių operatoriausfunkcijas perduoti skaitmeninio programinio valdymo sistemai. Šios funkcijos skirstomos į dvi grupes:

1) Pirminė funkcija – staklių suportų perslinkimas išlaikant pjovimo įrankio ir ruošimo tarpusavio ryšį, kuris lemia detalės matmenų tikslumą.

Suportų perslinkimui identifikuoti vartojami 1 pav. parodyti sąlyginiai žymėjimai.

Pirminiai tiesiniai poslinkiai žymimi X, Y ir Z. Kai kurios staklės, pvz., skaitmeninės programinės

staklės su sudvejinta revolverine galvute (2 pav.), turi papildomas kreipiamąsias, nukreipiančias poslinkius pagrindinių kreipiamųjų kryptimis.

Dažniausiai tariama, ka

ad skaitmeninių programinių staklių Z ašis sutampa su jų pagrindinio suklio ašimi, nesvarbu, ar ši ašis yra vertikali, ar horizontali. X ašis visada yra horizontali ir lygiagreti su pagrindiniu ruošinio bazavimo paviršiumi, o Y ašis statmena X ir Z ašims.

2) Antrinės funkcijos – tai funkcijos, būtinos normaliam staklių darbui. Funkcijos keisis priklausomai nuo staklių ar įrenginio tipo, pvz., reikalavimai skaitmeninėms programinėms tekinimo staklėms bus kitokie negu skaitmeninėms programinėms elektrokibirkštinėms staklėms.

Kai kurių papildomų funkcijų pavyzdžiai:

suklio paleidimas (stabdymas) ir sukimosi krypties keitimas;

tepimo ir aušinimo skysčio paleidimas arba sustabdymas;

norimo suklio greičio parinkimas;

norimos suporto pastūmos parinkimas;

pasukamojo stalo fiksavimas arba sukimas;

pjovimo įrankių pakeitimas;

suporto užfiksavimas pasiekus norimas padėtis.

Antrinės funkcijos išplėtimas sąlygojamas ne tiek staklių tipo, kiek jų sudėtingumo laipsnio, būtino ypatingais staklių naudojimo atvejais, pvz., kai norima automatizuoti įrankių keitimą. Daugelį staklių gamintojų siūlomų papildomų funkcijų staklių naudotojas už papildomą mokestį pasirenka pagal savo darbo pobūdį. Kitais žodžiais tariant, prieš pasirenkant papildomas staklių funkcijas, reikia tuos poreikius ištirti.

0x01 graphic

1 pav. Sutartiniai tiesiaeigio (papildomas poslinkis pažymėtas skliaustuose) ir sukamojo judesių

staklių ašių atžvilgiu žymėjimai.

0x01 graphic

2 pav. Sutartiniai kai kurių programinių staklių suportų poslinkių žymėjimai; apatiniame

brėžinyje parodytas ašių išdėstymas staklėse.

Metalo ir kitų konstrukcinių medžiagų suvirinimo būdai, suvirinimo rėžimai, įranga ir medžiagos

Suvirinimo būdas, kai panaudojamas lydusis metalinis elektrodas, buvo pavadintas „lankinis suvirinimas Slavianovo būdu“. Pirmas viešas naujojo suvirinimo būdo

o demonstravimas įvyko Permėje(Rusija) – 1888m. Slavianovo išradimai buvo plačiai pripažinti. Jie buvo patentuoti daugelyje Europos šalių bei Amerikoje. 1893m. Čikagoje vykusioje Pasaulinėje Parodoje už elektrolankinio metalų suvirinimobūdo atradimą N.Slavianovas buvo apdovanotas Aukso medaliu bei Diplomu.

Taip pat, būdamas puikus taikomojo mokslo žinovas, N.Slavianovas nuspėjo tai, kad metalurgijos bei suvirinimo sferoje bus dažnai taikoma šiluma, kurią sukuria pakitusi elektros srovės.

N.Slavianovas išmoko konstruoti bei gaminti įvairius elektros prietaisus bei mašinas. Pvz., jis gamino galingas (ano laikmečio požiūriu) „dinamas“, kurias pritaikė gamyklose. Jis pagamino dar ir specialiai suvirinimo darbams pritaikytą generatorių. Šis rusas sukūrė bei pagamino nuolatinę elektros srovę tiekusias mašinas (300A ir 60V įtampa, panaudojant garo mašinos(60AG) pavarą, bei 1000A, panaudojant 150AG garinio variklio pavarą). Būtent šie įrengimai vėliau tapo technine baze, padėjusia atlikti puikius išradimus – lankinio suvirinimo elektra bei elektrinio metalų liejimo būdus (tai buvo elektrinio suvirinimo, panaudojant šlako apsaugą bei tokiu pat būdu apsaugoto metalų perlydimo prototipas). 1888m. N.Slavianovas išrado tokį elektrolankinį suvirinimo būdą, kai vietoj anglies elektrodo (N.Benardoso būdas) panaudojamas lydusis elektrodas, kuris pagal savo cheminę sudėtį būtų panašus į suvirinamojo gaminio medžiagą. Tų pačių metų lapkričio mėn. šiuo naujuoju būdu pats išradėjas suvirino garo mašinos veleną. Savo atrastąjį būdą N.Slavianovas pavadino „elektriniu metalo liejimu“. Žmogus, kuris atlieka tokį darbą, išradėjo buvo įvardintas kaip „elektrinis liejikas“. Todėl ir pirmasis pasaulyje veikiantis tokio pobūdžio gamybos cechas buvo pavadintas „elektrinio liejimo cechu“.

Būtent čia buvo parengti pirmieji pasaulyje suvirinimo elektra darbų specialistai.Pats šis rusas „elektriniuliejimu“ anuomet vadino elektrolankinį suvirinimą metaliniu elektrodu. Jo sugalvotas termino „suvirinimas“ tuomet apėmė tik suvirinimą slegiant ir/ar – plastinį suvirinimą, kai neišlyginamas suvirinamasis metalas. O tai, pvz., yra anuomet dažnai vartotas kalvinis suvirinimas.

Kalnakasybos inžinieriaus N.Slavianovo vardas tapo žinomas visame pasaulyje. Rusijos prioritetas elektrolankinio suvirinimo metaliniu elektrodu srityje buvo 1890-1891m. patvirtintas net tik pačios Rusijos, bet ir – kitų pasaulio šalių išduotais patentais (Prancūzija, Anglija, Vokietija, Austrijos-Vengrijos imperijos, JAV patentai.). Visuose N.Slavianovo išradimuose galima aptikti keletą esminių atradimų:

Darbų atlikimui naudojamas specialus suvirinimo įrangos generatorius;

Sukurta „suvirinimo posto“ schema;

Darbo atlikimui naudojamas lydusis elektrodas bei tiesioginio poveikio lankas;

Panaudojamas „fliusas“ – darbo lauko apsaugai bei legiravimui

Pritaikytas formavimo įtaisas bei pats priverstinio suvirinimo siūls susiformavimo technika;

Buvo stebima elektros lanke susidarančios įtampos galia, panaudoti rankinio bei mechaninio veikimo mechanizmai, skirti elektrodo tiekimui;

Pradėta suvirinti skirtingos prigimties metalus;

Suvirinamasis gaminys pradėtas pašildyti – iki suvirinimo atlikimo.

Suvirinimo procesai (pagal standartą ISO 857, ISO4063) siūlių tipo žymėjimas:

111 – rankinis lankinis suvirinimas (MMA);

114 – rankinis lankinis suvirinimas, panaudojant miltelinę, savaime apsisaugančią vielą;

121 – rankinis lankinis suvirinimas, panaudojant „pliusą“;

131 – lankinis suvirinimas, panaudojant lydžiuosius elektrodus ir atliekamas inertinių apsauginių dujų aplinkoje (MIG);

135 – lankinis suvirinimas, panaudojant lydžiuosius elektrodus ir atliekamas aktyviųjų dujų

aplinkoje (MAG);

136 – lankinis suvirinimas, panaudojant miltelinę vielą ir atliekamas apsaugant inertinėmis dujomis;

137 – lankinis suvirinimas, panaudojant miltelinę vielą ir atliekamas aktyvių dujų aplinkoje;

141 – lankinis suvirinimas, panaudojant volframo elektrodą bei inertinių dujų aplinkoje (TIG);

15 – suvirinimas plazmos išlydžio lanku;

311 – suvirinimas, panaudojant acetileno ir deguonies mišinį;

Kiti suvirinimo sulydant procesai žymimi pagal susitarimą.

Litavimas

Litavimas – tai terminis būdas, kuriuo sukuriamas neišardomas medžiagos sujungimas/jungtis ir/ar padaromas apsauginis sluoksnis. Jo atlikimo metu panaudojamas lydusis lydmetalis. Šiam procesui būdinga yra tai, kad jo metu pagrindinė medžiaga nesilydo bei – nesideformuoja. Sujungimo zonoje pagrindinė medžiaga sujungiama išlydytu pagalbiniu metalu. Sujungimą sukuria pagrindinio materialo bei lydyto metalo dalelių difuzija.

Litavimą skirstome pagal šio proceso metu pasiekiamą lydmetalio lydimosi temperatūrą:

„minkštąjį“ litavimą, kai lydmetalio lydimosi temperatūra yra iki +450°С;

„kietąjį` litavimą, kai lydmetalio lydimosi temperatūra yra tarp + 450°С ir +900°С;

litavimą itin aukštoje temperatūroj, lydmetaliolydimosi temperatūra > +900°С.

Sąvokos „litavimas“ standartizacija, litavimo metodų klasifikacija ir t.t.

Suvirinimo būdai

0x01 graphic

3 pav. Kairysis suvirinimo būdas

0x01 graphic

4pav. dešinysis suvirinimo būdas

Rankinis lankinis suvirinimas

5 pav.

0x01 graphic

6 pav.

Suvirinimui naudojamos elektros srovės tiekimo šaltinis.

Link elektrodo einantis suvirinimui naudojamos elektros srovės tiekimo kabelis.

Link gaminio einantis suvirinimui naudojamos elektros srovės tiekimo kabelis.

Elektrinis laikiklis.

Vienetinis elektrodas.

Gaminys.

Lankas.

Vienetinio elektrodo „šerdis“.

Elektrodo užtepimo medžiaga.

Lašo „perėjimas“.

Apsauginės dujos iš elektrodo užtepimo medžiagos.

Šlako plutelė.

Skystas siūlės metalas.

Kietas suvirinimo siūlės metalas.

Suvirinimaslydžiuoju elektrodu, panaudojant inertines ir/ar aktyvias apsauginesdujas (MIG/MAG)131/135

7pav.

8 pav.

Suvirinimui naudojamos elektros srovės tiekimo šaltinis

Elektrodo vielos ritė

Elektrodo vielos tiekimo žarna

Apsauginių dujų balionas su reduktoriumi bei sąnaudų

matuokliu

Elektrodo viela

Apsauginių dujų tiekimo žarna

Kabelio prijungimo prie gaminio prijungimo gnybtas

Gaminys

Apsauginių dujų manžetė(?)

Lankas

Persodinamasis metalas

Skystasis suvirinimo siūlės metalas

Kietasis suvirinimo siūlės metalas

Lankinis suvirinimas nesilydančiais volframo elektrodais, panaudojant apsaugine

inertines dujas (TIG)

9 pav.

10 pav.

Suvirinimui naudojamos elektros srovės tiekimo šaltinis

Link elektrodo einantis srovės tiekimo kabelis

Link gaminio einantis srovės tiekimo kabelis

Apsauginių dujų balionas su jame įrengtu išeigos matuokliu

Apsauginių dujų tiekimo žarna

Suvirinimo aparato degiklis

„Prisodinimo“ strypelis

Gaminys

Volframo elektrodas

„Canga“, srovės tiekimo prijungimas

Apsauginės dujos

Lankas

Skystas suvirinimo siūlės metalas

Kietas suvirinimo siūlės metalas

Apsauginių dujų „marška“

Pasirinktos detalės suvirinimo apvirinimo, pjovimo ir litavimo darbai.

1 lentelė

Sandūrinės siūlės nenusklembtomis briaunomis

Praktikos atlikimo metu teko virinti VW GOLF dujų išmetimo sistemą. Buvo pakeistas duslintuvo bakelis. Suvirinimo aparatas buvo naudojamas su aciteleno dujomis „kempas“. Apvirinti reikejo dvejose vietose, nes bakelis buvo ne paskutinis, o vidurinis. Išpjauti senąjį bakelį buvo naudojama kampinė šlifuoklė su 1mm storio diskeliu skirtu pjaustyti metalinius vamzdžius. Virinimo paviršiai buvo kruopščiai nušlifuoti, kad gauti gera suvirinimo kokybę.

Automobilių agregatų ir mazgų ardymo bei surinkimo darbo vieta.

Įmonė turi du keltuvus hidraulinius, kurių maksimali keliamoji galia yra 4 tonos ir duobę, be kurios neapseitų nė vienos dirbtuvės, nes yra tokios technikos, kurios su keltuvu neįmanoma pakelti.

Automobilių agregatų ir mazgų ardymo ir surinkimo darbų tarpusavio ryšiai.

Remontuojantkokį nors mazgą nevisada darbas atliekamas prie automobilio pvz., pradurta padanga yra suremontuojama ne ant automobilio, ją reikia nuimti nuo automobilio ir su staklėmis numontuoti nuo ratlankio, suklijuoti ir vėl sumontuoti. Stabdžių trinkelių keitimas yra atliekamas prie automobilio nereikia niekur jų neštis, viskas keičiama vietoje. Ne visus darbus galima atlikti prie automobilio vieni darbai atliekami ant darbastalio, kiti prie tam tikrų staklių.

Automobilių agregatų ir mazgų ardymo ir surinkimo tehnologiniai procesai.

Naudojantis įranga buvo atlikta techninė priežiūra ir remontas VW GOLF markės automobiliui. Nepasileidžia variklis. Automobilio techniniai duomenys: Darbinis tūris – 1,9, Galia – 47W, kuro tipas – dyzelis.

Atliekant techninę priežiūra buvo nuspręsta pamatuoti aukšto kuro siurblio plunžerio eigą. Tam buvo panaudoti indikatorius, veržliarakčiai ir dinamometrinis raktas (žr. 2 lentelė).

2 lentelė

VW Golf techninės priežiūros technologinė kortelė

Eil.Nr.

Operacijos pavadinimas.

Įranga, įrankiai.

Trukmė, min.

Techniniai ir papildomi reikalavimai.

1.

Demontavome diržo apsaugą

Veržliarakčiai; atsuktuvas

10 min

Nepažeisti diržo

2.

Atsukome ir nuėmėme aukšto slėgio vamzdelius

Veržliarakčiai

5 min

Nesulankstyti vamzdelių

3.

Išsukome aukšto slėgio dyzelio purkštuką

Veržliarakčiai

5 min

Nepažeisti purkštuvo adatos

4.

Nustatėme pirmam stūmokliui VGT

Veržliarakčiai

15 min

VGT nustatomas pagal alkūninio veleno ir korpuso žymes [Žr. 11 pav.]

5.

Į aukšto siurblio išcentrinį skirstymo kamštį įsukome indikatorių

Veržliarakčiai; indikatorius

10 min

Išmatuota: 1,3mm

Turi būti: 0,90 ±0,02mm

Iš viso:

Analizė: Dėl netinkamos aukšto kuro siurblio plunžerio eigos variklis nepasileidžia. Reikalingas remontas. Būtina nustatyti plunžerio eigą, pagal technines charakteristikas. Atliekant šiam varikliui defektavimo darbus buvo panaudoti šie įrenginiai: dinamometrinis raktas (sukimo jėga nuo 20 iki 210 Nm ), indikatorius (matavimo ribos nuo 0,05 iki 1,35mm). Taip pat buvo panaudota veržliarakčių rinkinys ir atsuktuvas.

3 lentelė

VW Golf aukšto slėgio kuro siurblio remonto technologinė kortelė

Eil.Nr.

Operacijos pavadinimas.

Įranga, įrankiai.

Trukmė, min.

Techniniai ir papildomi reikalavimai.

1.

Į aukšto slėgio kuro siurblio išcentrinį skirstymo kamštį įsukome indikatorių

Indikatorius

Nesugadinti indikatoriaus

2.

Atsukame aukšto slėgio kuro siurblio varžtus

Veržliarakčiai

Varžtus tik atleisti, kad būtų galima pasukti siurblį

3.

Vėliname degimą

Veržliarakčiai

Aukšto slėgio kuro siurbly sukame palei laikrodžio rodyklę, kol indikatoriaus parodymai bus lygūs 0,90mm

4.

Prisukame aukšto slėgio kuro siurblio varžtus

Dinamometrinis raktas

Prisukimo jėga – 45Nm

5.

Viską surinkame eilės tvarka

Veržliarakčiai; atsuktuvas, Dinamometrinis raktas

25 min

Surinkti viską paeiliui pagal atitinkamas priveržimo jėgas, t.y. : Aukšto slėgio purkštukai – 69Nm;aukšto slėgio kuro vamzdelius – 25Nm; Skirstytuvo išcentrinį kamštį – 21Nm.

Iš viso:

Analizė: Nustačius aukšto slėgio kuro siurblio plunžerio eigą, variklis pasileido, eiga nustatyta pagal reikalavimus, variklis dirba tolygiai. Pateiktame 3 pav. parodyta, kaip nustatomas VGT. Schema pateikta iš duomenų bazės „Autodata“. Turint VGT nustatymo schema galima greičiau ir tiksliau nustatyti tinkamą dujų skirstymo veleno kampą.

0x01 graphic

11 pav. VGT nustatymoschema

Išvados

Teko dirbti pilną darbo dieną nuo 7-16h su meistrais. Darbo buvo nedaug. Montavau padangas, tvarkiau pakabas teko remontuoti dyzelinį variklį. Praktika buvo lengva atlikti, nes anksčiau dirbau autoservise praktinių žinių turėjau iš anksčiau. Leidau patinginiauti ten dirbantiems meistrams.

Literatūra

Bosch, R., (2009). Dyzelinių variklių valdymo sistemos. Kaunas: Smaltija.

Giedra, K., Kirka, A., Slavinskas, S. (2002). Automobiliai. Kaunas: Smaltija.

Kompiuterinė programa „Autodata“

Priedai

Leave a Comment