Pitagoras

PITAGORO BIOGRAFIJA

Didysis mokslininkas Pitagoras gimė apie 570 m.pr.m.e. Samoso saloje. Jo tėvas buvo brangakmenių raižytojas Mnesarchas. Motinos vardas nežinomas.
Filosofas, matematikas ir fizikas kilęs iš Samoso salos. Dėl nežinomų priežasčių persikėlė į Krotoną (dab. Cotrone – Italija ) ir ten įkūrė pitagorininkų sektą, kurią globojo tironas Polikratas tai buvo slapta organizacija į kurią galėjo patekti tik jauni aristokratai, ištvėrę labai sunkius išbandymus. Pitagoras labai daug dėmesio kreipė į muzikos poveikį žmogaus sielai; laikė muziką ir religinių apeigų ir filosofinio mąstymo pamatu, suvokė matematinius muzikos dėsnius kurių essmę sudaro stygos ilgio ir tono aukščio santykis: esant tolygiam įtempimui tono aukštis yra atvirkščiai proporcingas stygos ilgiui.
Po tūkstančio metų įžymus mokslininkas Albertas Einšteinas rašė: „Nuostabus, keistas atrodė faktas, kad žmogus gali pasiekti tokio patikimo ir gryno abstraktaus mąstymo, kokį mums pirmą kartą parodė graikai geometrijoje!“ Sunku pasakyti, kokios mokslinės idėjos priklausė Pitagorui , kokios – jo auklėtiniams. Ir dar neaišku, ar tai jis lazdele smėlyje nubraižė šiandien kiekvienam moksleiviui žinomos Pitagoro teoremos brėžinį. Beje dauguma mokslo istorikų yra vieningos nuomonės, kad Piitagoro teoremos esmė buvo seniai žinoma iki jo Babilono, Kinijos ir Egipto matematikams, o pitagoriečiai šią teoremą tik gražiau įrodė. Pasakojama, kad Pitagoras, įrodęs savo garsiąja teoremą, atsidėkojo dievams, paaukodamas jiems visą šimtą jaučių.
Pitagoras tyrinėjo akustiką. Jis atrado, jog visi mu

uzikiniai intervalai pajungti paprasčiausiems racionaliems skaičių santykiams. Jis tyrinėjo astronomiją, Žemę laikė rutuliu pirmasis išvedė ekliptikos bei planetų orbitų pasvirimą ir sudarė savąją pasaulio sistemą, vėlgi, jo nuomone, atspindinčią didžiąją skaičių harmoniją. Jis netgi sielą sumatematino, tvirtindamas, jog „siela yra saulės dulkelės“. Savotiška priešingybė Pitagoro blaiviam mąstymui buvo jo keistas mistinis žaidimas skaičiais bei muzikos mistifikavimas. Jis teigė, kad kiekvienas skaičius nuo 1 iki 10 atspindįs tam tikrą visatos savybę; svarbiausi jų pirmieji keturi, esantys šventojoje dešimtainėje skaičiuotėje ir reprezentuojantys kosmo harmoniją (1+2+3+4=10). Paprastus muzikos dėsnius jis irgi norėjo aptikti visatoje. 10 pasaulio kūnų ( Centrinė ugnis , 2 Žemės, Saulė, Mėnulis, 5 planetos ) sukasi vienas apie kitą nejudriame žvaigždėtame danguje ir skamba; jų skambėjimas tarpusavyje derąs kaip lyros stygos. Šios stebuklingos sferų harmonijos, pasak Pitagoro, mes negirdime tiik dėl to, kad mūsų ausys esančios atbukusios.
Taigi, nepaisant visų garsiojo filosofo iš Krotonos – tarp kitko, pirmojo pavadinusio save filosofu, – klydimų, nemažai didžiųjų spėliojimų ir fantazijų. Štai kodėl tarp garsiųjų olimpinių čempionų jis, man regis, ilgai bus pats garsiausias todėl, kad jam teko laimė nugalėti stipriausią varžovą – laiką.
Yra numanomi 2 Pitagoro mirties variantai pirmasis jog dėl išskirtinio aristokratiško ir konservatyvaus politinio nusistatymo žmonės ėmė nekęsti pitagoriečių ir apie 500 per.Kr. per pamaldas name buvo užrakinti ir sudeginti drauge su Pitagoru . O anntroji versija jog praėjus dvidešimčiai metų po sektos įkūrimo vienąsyk pas Pitagorą atėjo Kilonas turtingas, bet piktas žmogus, labai padauginęs alkoholio užsigeidė įstoti į broliją ( pitagoriečių sektą ). Kai Pitagoras nesutiko su jo noru Kilonas padegė Pitagoro namus. Gaisro metu pitagoriečiai gelbėdami savo mikytoją, paaukojo gyvybes. Po šio įvykio Pitagoras pradėjo stipriai depresuoti ir nusižudė.