Matematikos taisyklės 7 klasei

1. Du skaičiai, kurie skiriasi tiktai ženklu, vadinami priešingaisiais.
2. Priešingieji skaičiai yra priešingose 0 pusėse ir yra vienodai nuo jo nutolę.
3. Skaičiaus modulis parodo, kiek tas skaičius skaičių tiesėje nutolęs nuo nulio.
4. Norint sudėti du skaičius su vienodais ženklais reikia:
a) parašyti bendrą dėmenų ženklą;
b) sudėti tų skaičių modulius.
5. Norint sudėti du skaičius su skirtingais ženklais reikia:
a) iš didesniojo tų skaičių modulio atimti mažesnį;
b) prieš gautąjį skaičių parašyti ženklą to dėmens, kurio modulis didesnis.
6. Atimti skaičių – tai tas pat, kas pridėti jam priešingą skaičių, t.y. a – b = a + (- b); a – (- b) = a + b.
7. Algebrinės sumos dėmenis galima bet kaip keisti vietomis;
suma nuo to nesikeičia.
8. Dviejų skaičių su skirtingais ženklais sandauga yra neigiamas skaičius, o su vienodais ženklais – teigiamas skaičius. Sandaugos modulis lygus dauginamųjų modulių sandaugai.
9. Dviejų skaičių su skirtingais ženklais dalmuo yra neigiamas skaičius, o su vienodais ženklais – teigiamas skaičius. Dalmens modulis lygus dalinio ir daliklio modulių dalmeniui.
10. Daugindami ar dalydami skaičius:
a) nustatome rezultato ženklą;
b) randame rezultato modulį.
11. Užrašą, sudarytą iš skaičių, raidžių, veiksmų ženklų ir skliaustų, vadiname raidiniu reiškiniu.
12. Raidinio reiškinio reikšmė prriklauso nuo raidžių reikšmių; tos raidės vadinamos kintamaisiais.
13. Dėmenys, turintys vienodą raidinę dalį, vadinami panašiaisiais nariais.
14. Sudedant panašiuosius narius, sudėdami jų koeficientai, o raidinė dalis lieka ta pati.
15. Lygybė, kurioje yra nežinomasis, vadinama lygtimi.
16. Lygties sprendiniu vadinama nežinomojo reikšmė, su kuria lygtis tampa te

eisinga skaitine lygybe.
17. Dviejų dauginamųjų, kurių kiekvienas lygus a kvadratu ir vadinama skaičiaus a kvadratu arba skaičiaus a antruoju laipsniu.
18. Kvadratine šaknimi iš neneigiamojo skaičiaus a vadinamas toks neneigiamas skaičius, kurio kvadratas lygus a.
19. Skaičiai, kurie išreiškiami begalinėmis dešimtainėmis neperiodinėmis trupmenomis, vadinami iracionaliaisiais.
20. Trijų dauginamųjų, kurių kiekvienas lygus a, sandauga žymima a kubu ir vadinama skaičiaus a kubu arba skaičiaus a trečiuoju laipsniu.
21. Kubine šaknimi iš skaičiaus a vadinamas skaičiaus, kurio kubas lygus a.
22. Sandauga n dauginamųjų, kurių kiekvienas lygus a, žymi a n laipsniu ir vadinama a n-tuoju laipsniu.
23. Teigiamo skaičiaus išraiška a * 10 n-tuoju laipsniu, kur 1 < arba = a mažiau negu 10,vadinama sandarine. Skaičius n vadinamas skaičiaus eile.
24. Kampas tai plokštumos dalis, kurią riboja du spinduliai, išeinantys iš vieno taško, vadinamo kampo viršūne. Spinduliai vadinami kampo kraštinėmis.
25.Spindulys, kuuris išeina iš kampo viršūnės ir dalija kampą pusiau,vadinamas kampo pusiaukampine.
26.Statmens atkarpa nuo trikampio viršūnės iki tiesės, kurioje yra priešinga trikampio kraštinė, vadinama trikampio aukštine.
27.Atkarpa, jungianti trikampio viršūnę su prieš ją esančios kraštinės viduriu, vadinama trkampio pusiaukraštine.
28.Trikampio kampo pusiaukampinės atkarpa nuo jo viršūnės iki prieš ją esančios kraštinės vadinama trikampio pusiaukampine.
29.Du trikampiai yra lygūs, jei vieno trikampio dvi kraštinės ir kampas tarp jų yra atitinkamai lygūs kito trikampio dviem kraštinėms ir kampui tarp jų.
30.Du trikampiai yra lygūs, jei vieno trikampio kr
raštinė ir du kampai prie jos yra atitinkamai lygūs kito kampo kraštinei ir dviem kampams tarp jos.
31.Du trikampiai yra lygūs, jei vieno trikampio trys kraštinės yra atitinkamai lygios kito trikampio trims kraštinėms.
32. Dvi lygiagrečias tieses perkirtus kirstine:
a) atitinkamieji kampai yra lygūs;
b) vidaus (išorės) priešiniai kampai yra lygūs;
c) vidaus (išorės) vienašalių kampų sumos lygios 180 laipsnių.
33. Jeigu kampai, gauti dvi plokštumos dalis perkirtus trečiąja, pasižymi bent viena iš šių savybių:

a) atitinkamieji kampai yra lygūs;

b) vidaus (išorės) priešiniai kampai yra lygūs;

c) vidaus (išorės) vienašalių kampų sumos lygios 180 laipsnių.
34. Plokštumos dalis, apriboti uždarąja savęs nekertančia laužte, vadinama daugiakampiu.
35. Lygiagretainiu vadinamas keturkampis, kurio priešingos kraštinės yra lygiagrečios.
36. Lygiagretainio priešingieji kampai yra lygūs.
37. Lygiagretainio priešingosios kraštinės yra lygios.
38. Lygiagretainio įstrižainių susikirtimo taškas kiekvieną įstrižainę dalija pusiau.
39. Jeigu trikampis pasižymi bent viena iš šių savybių;

a) priešingi kampai yra lygūs;

b) priešingos kraštinės yra lygios;

c) įstrižainių susikirtimo taškas kiekvieną įstrižainę dalija pusiau.
40. Stačiakampis yra lygiagretainis, kurio visi kampai yra statūs.
41. Stačiakampio įstrižainės yra lygios.
42. Atstumu tarp lygiagrečių tiesių vadinamas toms tiesėms statmenos atkarpos ilgis.
43. Rombu vadinamas lygiagretainis, kurio visos kraštinės yra lygios.
44. Rombo įstrižainės yra statmenos.
45. Įstrižainės rombo kampus dalija pusiau.
46. Kvadratas yra stačiakampis, kurio visos kraštinės lygios.
47. Kvadratas yra rombas, kurio visi kampai statūs.
48. Keturkampis, kurio dvi priešingos kraštinės yra lygiagrečios, o kitos dvi – nelygiagrečios, vadinamas trapecija.
49. Lygiašonės trapecijos kampai prie pagrindo yra lygūs.
50. Trikampio plotas lygus jo kraštinės ir au
ukštinės, išvestos į tą kraštinę, sandaugos pusei.
51. Lygiagretainio plotas lygus jo kraštinės ir į ją išvestos aukštinės sandaugai.
52. Trapecijos plotas lygus pagrindų sumos pusės ir aukštinės sandaugai.
53. Teiginys – tai toks tvirtinimas, apie kurį galima pasakyti, kad jis teisingas arba klaidingas.
54. Teiginys, kurio teisingumas grindžiamas įrodymu, vadinamas teorema.
55. Prizmės, kurių šoninės sienos yra stačiakampiai, vadinamos stačiosiomis prizmėmis.

Leave a Comment