Chemijos taisyklės 8 klasei

1. Chemija – mokslas apie medžiagas ir vienų medžiagų virtimą kitomis.
2. Tyrinėjant medžiagas ieškoma panašių arba skirtingų savybių.
3. Molekulės – tai daugelio medžiagų mažiausios dalelės, turinčios visas tos medžiagos chemines savybes.
4. Atomai – tai mažiausios chemiškai nedalomos medžiagos dalelės.
5. Jonai – tai teigiamąjį ar neigiamąjį elektros krūvį turinčios dalelės, kuriomis virsta atomai, prisijungę ar praradę elektronus.
6. Jutimo organai padeda susipažinti tik su nedaugeliu medžiagų savybių – agregatine būsena, blizgesiu, spalva, kvapu, skoniu.
7. Agregatinė būsena, spalva, blizgesys, kvapas, skonis, kietumas, elektrinis ir šilumos laidumas, lydymosi ir virimo temperatūra, tankis – tai fizikinės medžiagų savybės.
8. Tirpiklis – medžiaga, kurioje tirpinama kita medžiaga.
Tirpinys (ištirpusi medžiaga) – ta medžiaga, kurią beriame, pilame ar pučiame (dujas) į tirpiklį.
Tirpiklis + tirpinys = tirpalas
9. Toks tirpalas, kuriame yra didžiausia ištirpusios medžiagos masė atitinkamoje temperatūroje, vadinamas sočiuoju.
10. Nesočiuoju tirpalu vadiname tokį, kuriame nepakeitus temperatūros dar gali tirpti tirpinama medžiaga.
11. Tirpalas, kuriame ištirpusios medžiagos masė yra didesnė negu tos pačios temperatūros sočiajame tirpale, vadinamas persotintuoju.
12. Medžiagos masės dalis mišinyje yra lygi tos medžiagos ir mišinio masių santykiui.
13. Mišinio sudėtis procentais rodo, kiek atskiros medžiagos masės dalių yra 100 masės dalių mišinio.
14. Kitimai, kuriems vykstant vienos meedžiagos nevirsta kitomis, vadinami fizikiniais reiškiniais.
15. Kitimai, kuriems vykstant iš vienų medžiagų susidaro kitos medžiagos, vadinami cheminiais reiškiniais, arba cheminėmis reakcijomis.
16. Spalvos, kvapo pakitimas, nuosėdų susidarymas, dujų, šilumos išsiskirstyma sarba jos sugėrimas yra svarbiausi cheminių reakcijų požymiai.
17. Protonas – branduolio dalelė, kurios krūvis +1; jo ma

asė lygi vienam atominiam masės vienetui.
18. Kiek protonų yra branduolyje, toks ir branduolio krūvis.
19. Neutronas – branduolio dalelė, neturinti elektros krūvio; jo masė lygi taip pat vienam atominiam masės vienetui.
20. Elektronas – neigiamą krūvį, kuris lygus –1, turinti dalelė; jo masė tokia maža, kad į ją nekreipiama dėmesio.
21. Erdvė, kurioje elektrono buvimo tikimybė yra didžiausia, vadinama orbitale.
22. Atomas, atidavęs arba prisijungęs elektroną, virsta krūvį turinčia (elektringąja) dalele, kuri vadinama jonu.
23. Cheminis elementas – atomų rūšis, turinti vienodą branduolio krūvį.
24. Protonų skaičius branduojyje nusako, koks yra elementas. Atomas, kurio branduolyje yra 6 protonai, yra anglis. Jos atominis skaičius 6.
25. To paties elemento atomai, branduolyje turintys po lygiai protonų, bet skirtingą neutronų skaičių, vadinami izotopais.
26. Elementai, savaime išspinduliuojantys energiją, vadinami radioaktyviaisias.
27. Radioaktyvumas – tai savaiminis atomų branduolių skilimas.
28. Medžiagos, sudarytos iš vieno elemento atomų, vadinamos vieninėmis medžiagomis.

Medžiagos, sudarytos iš skirtingų ellementų atomų, vadinamos cheminiais junginiais.
Tai sudėtinės medžiagos.
29. Cheminė formulė – tai cheminio elemento, junginio sudėties išraiška simboliais ir indeksais.
30. Skaičius rodantis, kiek elemento atomų yra formulėje, vadinamas indeksu.
31. Vienos medžiagos virtimas kita vadinamas chemine reakcija, arba cheminiu virsmu.
32. Cheminio elemento santykinė atominė masė (atominė masė) – vidutinės elemento atimų masės ir 1/12 (viena dvyliktoji) anglies-12 izotopo masės santykis. Tai bedidmenis dydis.
33. Santykinė molekulinė masė (molekulinė masė) – molekulę sudarančių atomų santykinių atominių masių suma.
34. Medžiagos kiekio vienetas. Tai medžiagos kiekis, kuriame yra tiek atomų, molekulų, jonų, kiek atomų yra 0.012 kg (1
12 g) anglies 12C izotopo.
35. Medžiagos kiekis moliais žymimas raide n. Tai vienas iš septinių pagrindinių tarptautinės vienetų sistemos (SI) vienetų.
36. Avogardo skaičius lygus 6.02*1023. Jis žymimas raide NA.
37. Vieno medžiagos molio masė vadinama moline mase.
38. Molinė masė žymima raide M. Molinės masės matavimo vienetas yra g/mol.
39. Metalai, kuriems reaguojant su vandeniu susidaro šarmas, vadinami šarminiais metalais.
40. Elektroninė sandara – tai elektronų išsidėstymas atomo sluoksniuose.
41. Na• – natrio atomas
•Mg• – magnio atomas
42. Nemetalų atomai skiriasi nuo metalų atomų elektronine sandara, t. y. Jie turi daugiau elektronų išoriniame sluoksnyje. Jie labiau linkę prisijungti elektronus. Nuo to priklauso jų savybės. Atomo išorinio sluoksnio elektronų skaičius lemia, kaip atomai reaguoja vieni su kitais.
43. Elemento atomo savybė pritraukti elektronus vadinama elektriniu neigiamumu.
44. Cheminis ryšys, jungiantis jonus, vadinamas joniniu ryšiu.
45. Empirinė formulė rodo junginį sudarančių elementų molinį santykį.
46. Teigiamųjų jonų krūvio dydis priklauso nuo atiduotų elektronų skaičiaus.
47. Nemetalų atomai, prisijungę metalų elektronus, virsta neigiamaisiais jonais. Neigiamųjų jonų krūvį rodo prijungtų elektronų skaičius.
48. Junginiai, kuriuos sudaro molekulės, vadinami molekuliniais.
49. Cheminis ryšys, atsirandantis susidarant bendroms elektronų poroms, vadinamas kovalentiniu ryšiu.
50. Vieninėse medžiagose, kurias sudaro vienodi atomai, elektronų pora yra bendra abiem atomams. Juos jungiantis ryšys vadinamas kovalentiniu nepoliniu.
51. Sudėtinėse medžiagose elektronų pora, jungianti du skirtingus atomus, yra arčiau to atomo branduolio, kurio elektrinis neigiamumas yra didesnis. Toks ryšys vadinamas kovalentiniu poliniu.
52. Jei elementų elektriniai neigiamumai labai skirtingi. Tai didesnio el
lektrinio neigiamumo atomas beveik visiškai prisitraukia prie savo branduolio elektronų porą. Susidaro joninis ryšys.
52. Oksidacijos laipsnis – tai sąlyginis atomo krūvis junginyje, kurį atomas įgyja netekdamas ar prisijungdamas elektronus.
53. Joniniuose junginiuose oksidacijos laipsniai lygūs jonų krūviui.
54. Formulėje visų atomų oksidacijos laipsnių algebrinė suma lygi nuliui.
55. Oksidacijos laipsniu vadinamas sąlyginis krūvis, kuris tektų atomui junginyje, jeigu visi ryšiai būtų tik joniniai.
56. Vienų medžiagų virtimą kitomis vadiname chemine reakcija.
57. Medžiagos ypatybė, kuri išryškėja (atsiskleidžia) jai reaguojant su kitomis medžiagomis, vadinama chemine savybe.
58. Ir fizikinius, ir cheminius reiškinius tyrinėjame atlikdami įvairius bandymus, arba eksperimentus.
59. Ryškiausiai metalų ir nemetalų savybės atsiskleidžia jiems sąveikaujant.
60. Elektronų atidavimas vadinamas oksidacija. Elektronų prisijungimas vadinamas redukcija.
61. Oksidacija ir redukcija vyksta kartu.
62. Medžiagos dalelė (molekulė, atomas ar jonas), kuri prisijungia elektronus, vadinama oksidatoriumi.
Reakcijos, kurioms vykstant pakinta elementų oksidacijos laipsniai, vadinamos oksidacijos-redukacijos reakcijoms.
63. Juo didesnis lietimosi paviršius, tuo greičiau vyksta reakcija.
64. Temperatūra yra labai svarbi sąlyga reakcijoms prasidėti vykti.
65. Vienos reakcijos, pavyzdžiui, geležies rūdyjimas, prasideda kambario temperatūroje, kitos – tik pakaitinus medžiagas.
66. Dalelėms (1 mol atomų ar molekulių) suteikta energijos, kurios reikia reakcijai prasidėti, vadinama aktyvacijos energija. Įvairių rekcijų aktyvacijos energijos nevienodos.
67. Reakcija, kurios metu išsiskiria šiluma, vadinama egzotermine.
68. Reakcija, kurios metu sunaudojama šiluma, vadinama endotermine.
69. Cheminėse lygtyse išsiskyrusi ar sunaudota energija žymyma raide Q su “+” ar “-“ ženklu.
Pavyzdžiui: Fe + S  FeS + Q (šiluma).
70. Aktyvacijos energija yra pastovus atskirų reakcijų dydis. Ji priklauso nuo re
eaguojančių medžiagų prigimties ir nepriklauso nuo temperatūros.
71. Cheminis reiškinys, kuriam vykstant išsiskiria šviesa ir šiluma, vadinasi degimu.
72. Elementų junginiai su chloru vadinami chloridais.
73. Reakcijos, kurių metu iš dviejų (ar daugiau) medžiagų susidaro viena, vadinamos jungimosi reakcijomis.
74. Reakcijos, kurių metu iš vienos pradinės medžiagos susidaro dvi ar daugiau medžiagų, vadinamos skilimo reakcijomis.
75. Cheminės reakcijos, kurioms vykstant vienas elementas junginyje pakeičia kitą, vadinamos pavadavimo reakcijomis.

Leave a Comment