AUTOMOBILIŲ LAUŽO PERDIRBIMAS
TURINYS
Automobilių laužo perdirbimas 3Automobilių perdirbimas Europos Sąjungoje 9Nebenaudojamų automobilių perdirbimas ateityje 14Literatūros sąrašas 18
Automobilių laužo perdirbimas
Per pastaruosius 20 metų automobilių gamyba padidėjo – 2000 m.pagamintų automobilių skaičius (išskyrus komercinius automobilius) siekė 58mln. vnt. (žr. 1 pav.). [pic] 1 pav. Automobilių gamyba pasaulyje 1980-2000 metais.
Naudojami automobiliai nuolatos sensta ir dalis jų kasmet išimama išapyvartos. Įvairiose šalyse tai kasmet sudaro apie 4-9% visų naudojamųautomobilių. Dauguma šių transporto priemonių perdirbama šalyje, likusioseksportuojamos. 1 lentelėje pateikti vokiškiems automobiliams gaminti naudojamųmedžiagų kiekiai procentais. 1 lentelė. Vokiškiems automobiliams gaminti naudojamų medžiagų vidutiniai kiekiai (procentais pagal svorį)|Medžiaga |Automobilių gamybos metai || |1965 |1985 |1995 |2000 ||Plienas, juodieji metalai |76,0 |68,0 |63,0 |61,0 ||Aliuminis |2,0 |4,5 |6,5 |7,5 ||Kiti spalvotieji metalai (varis, |4,0 |3,0 |3,0 |4,0 ||švinas, cinkas) | | | | ||Plastmasės |2,0 |10,0 |13,0 |14,0 ||Kitos (stiklas, guma) |16,0 |14,5 |14,5 |13,5 |
Automobiliams gaminti naudojamų medžiagų kiekiai kinta: mažėja juodųjųmetalų, tačiau daugėja plastmasių, aliuminio. 85 procentai perdirbti skirtųautomobilių dažniausiai smulkinami, likę 15 procentų supjaustomi į gabalusarba supresuojami. 2 pav. iliustruoja daugybę medžiagų ir detalių, naudojamųautomobiliams gaminti. [pic] 2 pav. Automobiliams gaminti naudojamos medžiagos ir detalės
Perdirbimo procesuose dominuoja metalo išgavimas. Dažniausiaiatliekamos trijų tipų smulkinimo operacijos: pjaustymas, smulkinimas,malimas. Naudojamų tipų įrenginiai gali perdirbti apie 1,5 mln. t permetus. Utilizuojami automobiliai, įvairūs jų likučiai gali būti bepapildomų operacijų tiekiami tiesiogiai į veikiančius plaktukinius malūnusir smulkintuvus (3 pav.). [pic] 3 pav. Automobilių laužo smulkintuvas
Pavyzdžiui, JAV, Atlantoje (Džordžijos valstija) pastatyta ir veikiaautomobilių perdirbimo įmonė Newell Recycling Co, kurioje neišmontuotatransporto priemonė gali būti susmulkinta į skiautes per 1 minutę nuoproceso pradžios. Smulkintuvas gali perdirbti apie 100 tonų per valandą.Atsižvelgiant į juodųjų metalų rinką, automobilių perdirbimo metu galimaišgauti nuo 7000 iki 9000 tonų metalo per mėnesį. Pirminio apdorojimo metupašalinami degalų bakas, katalitinis keitiklis, oro pagalvė,
akumuliatorius, padangos, tepalai, stabdžių ir šaldymo skysčiai. Automobilių laužas smulkinamas minėtais tradiciniais metodais.Didesnių gabaritų likučiai kameroje draskomi tol, kol tampa tokio dydžio,kad pralenda pro specialių grotelių kiaurymes. Tolesnės operacijos metumedžiaga perduodama į oro skirstytuvą ir magnetinį separatorių, kad būtųsurūšiuoti skirtingai komponentai. Medžiagas oro srovė suskirsto į lengvasoro srautų išnešamas daleles ir sunkias daleles (tokias kaip: aliuminis,magnis, cinkas, varis, žalvaris, švinas, plastmasė, guma, smulkintasstiklas), kurios nusėda. Po plovimo iš medžiagų gabalų mišinio pirmiausia atskiriami magnis irguma. Tam naudojamas ferosilicio tirpalas, kurio lyginamasis svoris yra 2,2kg/l. Magnio gabaliukai gali būti rankomis atskirti iš plūduriuojančiųdalelių. Likę sunkesni spalvotieji metalai ir nerūdijantis plienas grimztaį dugną. Antruoju rūšiavimo etapu sunkieji metalai atskiriami naudojantdidesnio lyginamojo svorio tirpalą (3,4 kg/l). Plūduriuojantis aliuminisatskiriamas nuo tirpale grimztančių vario, cinko, švino, žalvario irnerūdijančio plieno. Atskyrimo efektyvumas svyruoja nuo 90 iki 96 procentų.Kiekvienu nauju rūšiavimo etapu likusios medžiagos nardinamos į vonią suvis didesnio lyginamojo svorio lipniu ferosilicio tirpalu. Atskirtosmedžiagos grąžinamos į gamybą. Vidutinis ferosilicio nuostolis yra apie 4-5kg vienai tonai įkrautos medžiagos. Mechaninis metalų rūšiavimas yra sudėtingas, todėl dažnai jieatskiriami pagal atitinkamą lydymosi temperatūrą. Tam naudojamas Coreco-rotacinė mašina su lydymo krosnimi, K. Weiss sistema, kurią sudaro dvinuosekliai sujungtos lydymo krosnys. Čia dažniausiai atskiriamas grynasšvinas ir cinkas. Medžiagų atskyrimo problema sėkmingai išspręsta Duisburge (Vokietija).Naudojant šiuos procesus buvo atskirta 70000 tonų sumaišytų spalvotųjųmetalų. Po to, kai pašalintos nemetalinės medžiagos ir laidai, likusi medžiagasmulkinama ir sijojama. Dalelių dydis svyruoja nuo 15 iki 65 mm. Atskirosdalelės po to analizuojamos lazerio ir atominės emisijos spektroskopu.Identifikuotos dalys nuo rūšiavimo konvejerio stumiamos į atitinkamąlataką. Atskiriamas aliuminis, magnis, cinkas, varis, jų lydiniai, taip patšvinas ir nerūdijantis plienas. Spalvotųjų metalų analizės procesui palengvinti nuo 1992 m. buvonaudojami rentgeno spinduliai. Tai sudarė galimybes išskirti 12 skirtingųmetalų – magnį, aliuminį, varį, alavą, cinką, žalvarį, bronzą, šviną,nikelį, manganą, chromą bei chromo nikelio plieną -ir palengvino rūšiavimoprocesą. Atsižvelgiant į dalelių dydį, maksimalus našumas – 400-1000 kg/h. Pagrindinė su automobilių perdirbimu susijusi problema – susidarančiosšalutinių produktų atliekos (sudaro apie 25-30% svorio), turinčios daugybępavojingomis laikomų medžiagų. Tai pjaustymo ir smulkinimo dulkės beipūkai, užteršti kuru, variklio, transmisijos ir diferencialo tepalais,stabdžių ir akumuliatorių skysčiais bei antifrizo, šaldymo ir stiklųplovimo skysčių mišiniu. INTECUS Consulting Company nustatė, kadVokietijoje perdirbus 2,6 milijonų transporto priemonių susidarė 68,7milijonų litrų skysčių. Taikomi automobilių perdirbimo metodai negarantuojato, kad šie skysčiai bus tinkamai pašalinti. Pavojingos atliekos susimaišosu inertiškomis smulkinimo atliekomis (tekstile ir plastmasėmis), dėl tovisas smulkinimo dulkes ir pūkus būtinai reikia laikyti pavojingomisatliekomis. Vokietijoje kasmet į kontroliuojamus sąvartynus pašalinama apie550 000 t susidarančių pjaustymo ir smulkinimo dulkių bei pūkų. Kadanginaudojama daugiau plastmasių, kompozicinių ir kitų nemetalinių medžiagų(pvz., keramikos), daugėja ir pjaustymo bei smulkinimo dulkų ir pūkų. Šitendencija stiprėja. Automobilių dalių nemetalines medžiagas ir skysčius dabar galimatinkamai perdirbti tiktai transporto priemones išmontavus. Išmontavimasnereikalauja keisti esamus automobilių perdirbimo metodus, o tik pagreitinaprocesą. Išmontavimo linijų metodo pranašumą lemia didesnisautomatizavimas. Tačiau automatizuotą išmontavimą gali pasunkinti prastatransporto priemonės būklė: korozija, užteršimas, koks nors pakenkimas dėlavarijos. Kadangi šiuolaikinių transporto priemonių agregatai bei mazgaituri daug atramų, rankinis transporto priemonių išmontavimas užima dauglaiko. Reikalinga išmontavimo gamykla, kuri galėtų taikyti specifinesautomobilių dalių ir skysčių pašalinimo bei perdirbimo technologijas. Metalurginio perdirbimo koncepcija buvo plėtojama Mercedes Benz AG irVoest-Alpine Steel AG. Pirminio automobilių apdorojimo metu pašalinamiautomobiliniai skysčiai, varis, plastmasės, akumuliatorių baterijos,katalitiniai keitikliai. Transporto priemonės supresuojamos į blokus irpaduodamos tiesiai į lydyklą. Transporto priemonių plastmasių likučiainaudojami kaip kuras. Šios perdirbimo sistemos schema parodyta 4 pav. [pic] 4 pav. Automobilių metalurginio perdirbimo proceso schemaProcesas prasideda, kai gabalai ir supresuoti blokai, sumaišyti suplastmase ir užteršti kuro angliavandeniliais, lydomi 1000°C temperatūroje.Išlydyta masė, įskaitant šlaką, paduodama į oro srovės katilinę, kad būtųtoliau apdorojama. Dėl aukštos temperatūros laužo organinė dalis virstadegiosiomis dujomis. Cinkas ir švinas virsta aerozoliais ir vėsdamipirmiausia sukimba su dulkėmis ir pelenų dalelėmis. Antrinis oro padavimas viršutinėje lydymo katilinės zonoje priverčiadujas degti. Išsiskirianti šiluma įkaitina automobilių laužą beveik 1000°C.Degimo produktai traukiami iš lydymo krosnies per dviejų pakopų maišytuvąsu sūkurine kamera (termoreaktorių) į utilizuojamos šilumos boilerį, kursusidaro garas elektrai ir šilumai gaminti. Čia dujos atšaldomos iki 400°C,o purškiamas vanduo sumažina temperatūrą iki 150 °C. Dujos praleidžiamospro struktūrinį filtrą dulkėms pašalinti. Purškiamas vanduo ne tik atšaldodujas, bet ir slopina dioksinu ir furanų susidarymą. Po to, kai antrą kartądujos atvėsinamos, jos paduodamos į dviejų pakopų skruberį kuriamepašalinami HC1 ir SO2. Skruberyje sukauptas turinys kartu su sunkiaisiaismetalais užterštu nutekamuoju vandeniu surišamas gipsu. Galutinai degimoproduktai valomi praleidžiant per aktyvuotą anglį, kur vyksta dioksinų,furanų ir sunkiųjų metalų adsorbcija ir pašalinimas. Valymui panaudotaanglis naudojama kaip lydymo krosnies kuras.
Automobilių perdirbimas Europos Sąjungoje
Keleivinių automobilių gamyba Europos Sąjungoje pavaizduota nuo 1995iki 2000 metų 5 pav. [pic] 5 pav. Keleivinių automobilių gamyba Europos Sąjungoje
Nuo 1998-ųjų per metus pagaminama daugiau nei 14,5 milijonųautomobilių, o 2002-aisiais bendra automobilių gamyba (įskaitantkeleivinius, lengvus komercinius automobilius, sunkvežimius ir autobusus)siekė 17milijonų vienetų. Daugiausia automobilių pagaminama Vokietijoje,Prancūzijoje, Ispanijoje, Italijoje ir Didžiojoje Britanijoje. Pagal pateiktus duomenis, Europos Sąjungoje 1995 metais buvo naudojamaapie 160 milijonų automobilių, 2001 metais šis skaičius padidėjo iki 180milijonų vienetų. Daugiau nei 80% šių automobilių buvo naudojama penkioseaukščiau paminėtose šalyse, kurios yra pagrindinės gamintojos. Duomenysapie didėjančią automobilių gamybą ir naudojimą rodo automobilių pramonėssvarbą visuomenėje. Tačiau šioje pramonėje susiduriama su daugybe iššūkių, iš pagrindųsusijusių su poveikiu aplinkai. Transporto priemonės veikia aplinką pervisą savo tarnavimo laikotarpį. Automobilius gaminant ir naudojantsunaudojama energija ir ištekliai, generuojamos atliekos, dujos,sukeliančios šiltnamio reiškinį, išmetamos kenksmingos medžiagos, taip patkenksmingas nebenaudojamų automobilių išmetimas. Nebenaudojamų automobilių perdirbimą sudaro pats perdirbimas,atnaujinimas ir panaudojimas iš naujo. Automobilių perdirbimą įtakojavažiavimo galia, kriterijai ir koncepcija, taip pat daugybė kitų faktorių,kurie su laiku keičiasi. Pavyzdžiui, elektros lanko krosnies sukūrimas1960–1970 metais dramatiškai padidino transporto priemonių gaubtųpanaudojimą metalo laužui. Vėliau, gaminant aukštos kokybės plieną,automobilių laužas turėjo būti be spalvotųjų metalų, todėl pradėtasmagnetinis spalvotųjų ir nespalvotųjų metalų atskyrimas. Dar vėliauefektyvesnis pasirodė nebenaudojamų automobilių aliuminio atskyrimas iratkūrimas, nei aliuminio gamyba iš rūdos. Šiandien nebenaudojamų automobilių perdirbimą skatina ne tikekonominiai ir technologiniai faktoriai, bet ir socialinis beiaplinkosauginis susirūpinimas. Kitaip tariant, automobilių pramonė linkstaprie ilgalaikio atliekų tvarkymo. Nebenaudojamų automobilių perdirbimo pasirinktys yra susijusios sumedžiaga, naudojama gaminant transporto priemones, taip pat su jos
komponentų surinkimu. Dabar gaminant automobilius stengiamasi naudotilengvas medžiagas, pvz., aliuminio ir polimerų sudedamąsias dalis. 1965metais bendrą automobilių svorį Europoje sudarė apie 82% spalvotųjų irnespalvotųjų metalų (2% aliuminio) ir 2% plastmasės. Aštuntajamedešimtmetyje spalvotųjų ir nespalvotųjų metalų kiekis vidutiniškai siekė74–75% (4,5% aliuminio), o plastmasės kiekis siekė 8–10%. Lengvesniųmedžiagų (aliuminio ir plastmasių) naudojimas pagerino degalų ekonomiką irsumažino išmetimų kiekį. Manoma, kad automobilio svorį sumažinus 100 kg,kuro sunaudojama maždaug 0,7 L/100 km. Tačiau automobiliuose naudojantlengvesnes medžiagas padidėja svoris pristatant naujas komforto ir saugospriemones. 6 pav. vaizduojama vidutinė Europos Sąjungoje gaminamų automobiliųsudėtis. Aiškiai matoma, kad bendrame automobilio svoryje padidėjoaliuminio kiekis (~8%). Spalvotieji ir nespalvotieji metalai (Zn, Cu, Mg irPb) sudaro apie 67,5% automobilio. Šiame paveikslėlyje taip patvaizduojamas plastmasių kiekis, sunaudojamas vidutinio tipo automobiliuose(~9,3%), jų taikymas automobilio kėbule ir pagrindinių naudojamų plastikųtipai (polivinilo chloridas, polipropilenas, poliuretano guma ir t.t.). [pic]6 pav. Europos Sąjungoje gaminamų automobilių sudėtis
Atsižvelgiant į vidutinę automobilio gyvenimo trukmę, kuri yra nuo 12iki 15 metų, 6 paveikslėlyje pavaizduotos sudėties automobilis busperdirbamas ateinantį dešimtmetį Europos Sąjungos šalyse. Panašiai, dabarperdirbami automobiliai, kurie buvo pagaminti 1980–1990 metais. Bendra automobilio kelių schema, pradedant nuo automobilių gamintojųiki trupintuvo, parodytas 7 pav. Galutiniai automobilio savininkai, t.y.vartotojai, yra pradinis nebenaudojamo automobilio taškas. Išregistravętransporto priemones vartotojai gali savo senuosius automobilius pristatytiprekybos agentams ir panaudotų automobilių agentams. Agentai savo ruožtupanaudotus automobilius pristato surinkėjams/išmontuotojams. Panaudotoautomobilio išregistravimą gali atlikti vartotojai, agentai, surinkėjaiir/arba išmontuotojai, priklausomai nuo šalies taisyklių.
[pic] 7 pav. Automobilio „gyvenimo kelias“
Europos Sąjungos šalyse per metus perdirbama apie 8-9 milijonusnebenaudojamų transporto priemonių. Tačiau faktinis skaičius turėtų būti
mažesnis, nei oficialusis. Taip yra todėl, kad iš Europos Sąjungos išvežamalabai daug nebenaudojamų automobilių naudojimui ne Europos Sąjungos šalyse,tokiuose regionuose kaip Rytų Europa, buvusi Sovietų Sąjunga ir ŠiaurėsAfrika. Tai galima paaiškinti tuo, kad parduodant šias panaudotastransporto priemones gaunama daugiau pelno nei priduodant atskiras dalis irmedžiagas Europos Sąjungoje. Surinkimo ir išmontavimo įmonės nuima vertingas atskiras dalis irkitus komponentus: variklius, akumuliatorius, alyvas ir degalus bei oropagalves. Nors šios įmonės yra būtinos siekiant sumažinti nebenaudojamųautomobilių atliekų kiekį, tai mažos įmonės, kurios labiausiaisuinteresuotos panaudotų automobilių dalimis, kurios tinka panaudotipakartotinai, perdirbti arba parduoti. Panaudotos transporto priemonėsdažnai išmontuojamos netinkamai, taip padidinant automobilių laužotoksiškumą. Po išmontavimo transporto priemonių liekanas apdoroja trupinimoįmonės. Liekanas sutrupinus su gauta medžiaga atliekamos įvairūs mechaniniaiir fiziniai atskyrimo procesai, siekiant atkurti spalvotuosius irnespalvotuosius metalus. Trupinimo proceso liekanos, automobilio liekanossudaro apie 20–25% nebenaudojamo automobilio svorio. Vidutinė jų sudėtisparodyta 7 pav. Perdirbama apie 75–80% nebenaudojamo automobilio, o šis santykis yradidesnis nei perdirbamų paprastesnių produktų, pvz., stiklo taros,laikraščių ir/arba aliuminio skardinių. Reikia pabrėžti, kad lengvajameautomobilyje yra apie 15 000 dalių. Medžiagos, kurias būtų galima sutrupinti, yra problema ne tik EuroposSąjungos, bet it kitose šalyse visame pasaulyje, kalbant apie automobiliųpramonę. Apie 2 milijonai tonų trupintinų medžiagų per metus generuojamaEuropos Sąjungos šalyse. Faktiškai, tai mažiau nei 1% bendros EuroposSąjungoje generuojamų atliekų sumos. Trupintinos medžiagos, nors ir yrapakankamai toksiškos, kad būtų klasifikuojamos kaip kenksmingos medžiagosdaugelyje šalių, gali būti laikomos energijos ištekliu ir jose yra daugiaukaip 7% degių medžiagų (žr. 7 pav.). Trupintinas medžiagas galima perdirbti/atkurti arba išmesti kaipšiukšles. Perdirbimas priklauso pramoninei veiklai, kuri pagrįstapatvirtintomis technologijomis ir tvirta ekonomika. Nors buvo ištirtadaugybė alternatyvų (atskyrimas fiziniu būdu, deginimas ir sudėtinėsmedžiagos), atrodo, kad trupintų medžiagų išmetimas yra tinkamiausiaspasirinkimas. Trupintinų medžiagų išmetimo šiukšlynuose kaina skiriasi įvairiosešalyse. Išmetimo kaina Vokietijoje yra bent du kartus aukštesnė neiDidžiojoje Britanijoje. Dėl aukštos išmetimo kainos pradėta ieškotiekonomiškesnių trupintinų medžiagų išmetimo būdų. Trupinimo įmonėsVokietijoje galiausiai yra atsakingos už trupintinų medžiagų kiekiosumažinimą ir už aplinkai padarytą žalą, kylančią dėl jų išmetimošiukšlynuose. Aplinkos apsaugos politika Vokietijos automobiliųindustrijoje siekia, kad ateityje automobilių pardavimo tarpininkaiateityje automobiliuose minimaliai sumažintų automobilių įtaką aplinkai.Griežti reikalavimai Vokietijoje gali būti paaiškinti tuo, kad šaliesekonomikoje automobilių pramonės vaidmuo yra labai svarbus.Nebenaudojamų automobilių perdirbimas ateityje
Dėl naudojamų automobilių įtakos aplinkai yra išvystyta atitinkamųtautinių politikų ir savanoriškų susitarimų. 1999 metų pabaigoje dešimtEuropos Sąjungos šalių (Austrija, Belgija, Prancūzija, Vokietija, Italija,Olandija, Portugalija, Ispanija, Švedija ir Didžioji Britanija) nustatėkonkrečias taisykles ir/arba savanoriškus susitarimus dėl nebenaudojamųautomobilių. Šiose šalyse yra beveik 96% visų Europos Sąjungoje nesančiųnebenaudojamų automobilių. Pagal Europos Parlamento ir Konsulo direktyvą, priimtą 2000 m. rugsėjo18 d., buvo sutvarkyta ankstesnė tautinė politika ir savanoriškos sutartys.Jos tikslas buvo suderinti esamas taisykles, o Europos Sąjungos vyriausybesir automobilių pramonę paskatinti visiškai laikytis direktyvos reikalavimų,o pagrindinius reikalavimus išversti ir atitinkamai pritaikyti kiekvienoješalyje. Pagrindinis šios nebenaudojamų automobilių direktyvos siekis yra įšiukšlynus išmesti tik 5% nebenaudojamų automobilių liekanų. Joje sakoma: 1. Šalys narės turi imtis atitinkamų veiksmų ir skatinti komponentų, tinkamų perdirbimui, perdirbimą, komponentų, kurių negalima
perdirbti, atkūrimą ir leisti pasirinkti perdirbti, kai tai yra įmanoma ir jei tai nekenkia aplinkai, iš anksto nenusiteikiant prieš reikalavimus dėl automobilių saugos ir aplinkos apsaugos reikalavimus, pvz., išmetimus į orą ir triukšmo kontrolę. 2. Šalys narės turi imtis būtinų priemonių, kad užtikrintų, jog ekonomikos operatoriai siekia tokių tikslų: a. Ne vėliau kaip 2006 m. sausio 1 d., visiems nebenaudojamiems automobiliams panaudojimas iš naujo ir atkūrimas turi būti padidintas iki mažiausiai 85%, pagal vidutinį automobilio svorį per metus. Per tą patį laikotarpį panaudojimas iš naujo ir perdirbimas turi būti padidintas iki mažiausiai 80%, pagal vidutinį automobilio svorį per metus; automobiliams, pagamintiems prieš 1980 m. sausio 1 d., šalys narės gali nustatyti žemesnius skaičius, tačiau ne žemesnius kaip 75% panaudojimui iš naujo ir atkūrimui ir ne mažesnius kaip 70% panaudojimui iš naujo ir perdirbimui. Šalys narės, siekiančios naudos pagal šioje pastraipoje nurodytus punktus, turi pranešti Komisijai ir kitoms šalims narėms dėl šių priežasčių; b. Ne vėliau kaip 2015 m. sausio 1 d., visiems nebenaudojamiems automobiliams panaudojimas ir atkūrimas turi būti padidintas mažiausiai 95% pagal vidutinį automobilio svorį per metus. Per tą patį laikotarpį panaudojimas iš naujo ir perdirbimas turi būti padidintas mažiausiai 85% vidutinį automobilio svorį per metus. Nebenaudojamų automobilių atliekų prevencija, panaudojimas iš naujo,perdirbimas ir atkūrimas, taip pat trupintinų medžiagų atliekų išmetimasyra Europos Sąjungos direktyvos siekis. 8 pav. Schematiškai pavaizduotanebenaudojamų automobilių naudotojų grandinė, pagal Europos Sąjungosdirektyvą. Pagrindinis veikėjas yra transporto priemonės gamintojas arprofesionalus importuotojas į Europos Sąjungos šalį narę. Gamintojas siejatiekėją ir nebenaudojamų automobilių grandinę (surinkėją, išmontuotoją irtrupintoją). Kita vertus, bendradarbiavimas tarp surinkėjo, išmontuotojo irtrupintojo yra būtinas siekiant sėkmingai įvykdyti direktyvos siekius. Pagaminta transporto priemonė turi bent jau atitinti tokiusreikalavimus: ji turi vartoti nedaug energijos, būti lengvai išmontuojama,tinkama perdirbti, ir turi turėti mažiau toksiškų metalų. Šiemsreikalavimams įvykdyti, gamintojas turi išmanyti technines ir ekonominespriemones, perdirbamumo kainą ir nebenaudojamų automobilių srautoefektyvumą. Kita vertus, gamintojas pateiks išmontavimo informacijąkiekvienam naujam automobilio tipui, kuris išleidžiamas į rinką.Automobilių dizainas turi būti tinkamas išmontavimui, perdirbimui irpakartotiniam panaudojimui, transporto priemonėje neturi būti kenksmingųmedžiagų (Pb, Hg, Cd ir Cr(VI)), o tai žymiai pagerins tiekėjo ir gamintojobendradarbiavimą. Direktyva reikalauja, kad nebenaudojamo automobilio surinkėjas irišmontuotojas būtų sertifikuoti (turėtų licenciją), dėl to licencijuotųišmontuotojų Europos Sąjungoje skaičius žymiai išaugo, ir dabar siekia 1000licencijuotų įmonių kiekvienoje šalyje, be to, Europos Sąjungos penkiosešalyse yra stambių automobilių gamintojų. Išmontuotojo vaidmuo yra išimtipardavimui tokias pakartotinai panaudojamas dalis kaip varikliai, pavarųdėžės ir kėbulo dalys. Pagal nebenaudojamų automobilių direktyvą,išmontuotojo svarbi veikla tampa iš automobilio pašalinti taršiasmedžiagas. Čia įeina skysčių pašalinimas ir tokių aplinkai kenksmingų daliųkaip akumuliatorius, išėmimas. Be to, išmontuotojai yra sertifikuotisunaikinti atliekas, kurios atsiranda šalinant taršias medžiagas (pvz.,užteršimą šalinančias medžiagas). Šios užduotys išmontuotojui palengvinsatitinkamą nebetinkamų naudoti kėbulų sutrupinimą ir sumažins trupintinųmedžiagų kiekį, išgaunamą trupinimo operatorių.[pic]
Į trupinimą įeina mažų dalių, skirtų perdirbti, išmontavimas,netinkamų naudoti kėbulų sutrupinimas ir spalvotųjų bei nespalvotųjų metalųatskyrimas. Atskirtos medžiagos tikriausiai keliaus pas automobiliųgamintojus perdirbimui tų pačių komponentų, iš kurių jos ir buvo išgautos.Energiją galima atkurti iš degių nebenaudojamo automobilio medžiagųnaudojant jas vietoje fosilinio kuro pramoninėse operacijose, pvz., cemento
gamyklose. Likusi automobilių dalis, nebenaudojamų automobilių atliekos,keliaus į šiukšlyną, atliekant griežtą atliekų kontrolę. Tai bus medžiaga,kurios negalima tinkamai atkurti. Vis labiau globalizuojant ekonomiką, Europos Sąjungos direktyvostikslai tampa svarbus klausimas pasaulinėje automobilių gamyboje.Literatūros sąrašas
1. A. Spruogis, B. Jaskelevičius, Atliekos ir jų tvarkymas, Vilnius, Technika, 2000, 210 psl. 2. http://www.car-recycling.co.uk/car/recycle_see.aspx#launch-animation, peržiūros data: 2004 03 16 3. http://www.tms.org/pubs/journals/JOM/0308/Kanari-0308.html, peržiūros data: 2004 03 17